Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. (P. S.) apeliacinį skundą Nr. e2A-2168-921/2024 dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3147-1147/2024 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui P. S. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2023 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės „S. J.“, 2002 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė arba automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis); 2) taikyti šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtą 3 500 Eur automobilio kainą, o atsakovui – automobilį; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 205 Eur nuostolius; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas, ieškinyje, dublike, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Skelbime apie automobilio pardavimą buvo nurodyta, kad automobilis neturi defektų. Po sutarties sudarymo paaiškėjo esminiai parduoto automobilio trūkumai, kurie sudarant sutartį nebuvo aptarti ir užkirto galimybę jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, žinojęs apie automobilio trūkumus, nebūtų sudaręs sutarties.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė tuo, kad: atsakovas nėra profesionalus pardavėjas; automobilio defektai buvo akivaizdūs ir apie juos ieškovas žinojo; atsakovas apie automobilio trūkumus nežinojo; ieškovas su kitu asmeniu atliko automobilio apžiūrą ir bandomąjį važiavimą; automobilio defektai yra neesminiai, netrukdo jį naudoti pagal paskirtį; kėbulo korozija su ieškovu buvo aptarta ir padaryta 400 Eur nuolaida.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė 2024 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Priteisė ieškovui iš atsakovo 3 500 Eur skolą ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. kovo 21 d., iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Įpareigojo atsakovą savo lėšomis atsiimti transporto priemonę iš atsakovo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2 138 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 3 500 Eur pardavė, o ieškovas nupirko transporto priemonę „Suzuki“. Sutartyje nurodyti trukumai: „vienas lankas nuimtas, kartais iššoko klaida P0400EGU, gale prarudijo skylė bagažinei“. 2024 m. sausio 17 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 3 500 Eur bankiniu pavedimu. Automobilio skelbimo interneto tinklapyje www.autogidas.lt nuotraukos patvirtina, kad apie automobilio pardavimą buvo paskelbtas reklaminis skelbimas, skelbimo aprašyme atsakovas nurodė, jog automobilis yra be defektų. Per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. sausio 24 d. ieškovas tekstiniu pranešimu pranešė atsakovui, kad priekinis tiltas leidžia tepalus, siuntė nuotraukas ir pranešė, kad jis ketina kreiptis į specialistus ir pasiūlė priimti automobilį atgal bei grąžinti pinigus. 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ atliko automobilio visos būklės patikrinimą ir pažymėjo skiltyje „C“, kad reikia nedelsiant tvarkyti sankabos jautrumą (veikimą), oro kondicionieriaus veikimą, vidinio ir išorinio veidrodžio veikimą, stabdžių trinkeles, apkabos, diskus, ratų guolius, išmetimo sistemą, stabdžių šviesas, galinius rūko žibintus, priekinius rūko žibintus, priekabos rozetę. Nurodytiems darbams apskaičiuota suma sudaro 3 573 Eur. Į sąmata neįtrauktas priekinio tilto remontas nuo tepalo pratekėjimo ir dugno remontas nuo korozijos. 2024 m. vasario 14 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją su reikalavimu priimti automobilį atgal, grąžinti pinigus ir atlyginti nuostolius. 2024 m. vasario 19 d. atsakovas pranešė ieškovui, kad su jo pretenzija nesutinka.

6. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 29 d. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytas 1 pavojingas trūkumas ir 11 didelių trūkumų, kurie laikomi pavojingu trūkumu. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 47 punktu, Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 36 punktu, dėl 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros rezultatų teismas vertino, kad yra pagrindas nuo 2024 m. vasario 29 d. laikyti negaliojančia ginčo automobilio techninę apžiūrą.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, jog yra pagrindas sutartį laikyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovą – vartotoju, o atsakovą – verslininku.

8. Teismas vertino, kad dažų sluoksnio storio nesutapimą nėra pagrindo laikyti automobilio trūkumu. Teismas nustatė, kad stabdžių signalo žibintų gedimo šalinimui UAB „Autofortas motors“ sąmatoje nurodytas vien lempučių pakeitimas, o rūko žibintų gedimo pašalinimui nurodyta diagnostika. Teismas pažymėjo, kad lemputės dažnai genda nuo senumo bei vibracijų. Tokio gedimo didesnė tikimybė nepaneigta. Todėl teismas vertino, kad šį trūkumą nėra pagrindo laikyti esminiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad klaida „EGR“ sutartyje buvo aptarta, dėl to šio trūkumo nelaikė esminiu.

9. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti trūkumų, susijusių su alyvos matuoklio pakeitimu, aušinimo skysčio trūkumų šalinimu, priekabos rozetės veikimu, esminiais, atsižvelgiant į šių trūkumų pašalinimo kainą, nurodytą UAB „Autofortas motors“ sąmatoje.

10. Teismas nustatė, kad kairės pusės veidrodžio trūkumas 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros metu nenustatytas. Jeigu kairės pusės veidrodis veiktų (rodytų) netinkamai, tai būtų nustatyta. Keitimo darbai įvertinti 23,14 Eur. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo šį trūkumą taip pat laikyti esminiu.

11. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros nenustatytas duslintuvo ar kuro bako gedimas. Byloje nėra kitokių įrodymų apie tai, kokio dydžio (laipsnio) yra galinis išmetimo bakelio ar kuro bako defektas. Todėl 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ patikros lape ir sąmatoje nurodytą trūkumą (galinis išmetimo bakelis kiauras, supuvęs) teismas laikė neįrodytu.

12. Teismas nustatė, kad blogas sankabos veikimas sudarant sutartį buvo šalių aptartas ir pardavėjo nurodytas kaip normalus, dėl ko sutartyje kaip trūkumas neįrašytas. 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ patikros lape nurodyta, kad sankaba yra bloga, jos remontui įrašyta 107,44 Eur už sankabos guolį ir 161,98 Eur keitimo darbus. Teismas konstatavo, kad sudarant sutartį ieškovas buvo aiškiai klaidinamas, kad tokia sankabos savybė yra normali. Byloje nėra aiškaus atskiro ieškovo sutikimo dėl sankabos gedimo. Todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, jog dėl šios savybės (sankabos defekto) automobilis yra tinkamos kokybės.

13. Teismas iš 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ patikros lapo ir sąmatos nustatė, kad kondicionieriaus veikimo trūkumo šalinimo kaina yra 57,85 Eur (be PVM), dešinio rato guolio trūkumo šalinimo kaina yra 163,98 Eur (be PVM), stabdymo įranga yra pažeista korozijos. Dėl to reikia keisti vamzdelius, diskus ir kaladėles. Stabdžių diskai, kaladėles ir jų keitimas 256 Eur su V. V. keitimas neįvertintas. Šis trūkumas 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros metu įvertintas dideliu.

14. Teismas, vertindamas stabdymo diskų ir kaladėlių nusidėvėjimą, nustatė, kad ieškovo pravažiuotas atstumas nesudaro pagrindo manyti, kad UAB „Autofortas motors“ patikros metu ir 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros metu stabdymo diskai, kaladėlės ir vamzdeliai buvo susidėvėję dėl ieškovo naudojimosi automobiliu.

15. Iš UAB „Autofortas motors“ patikros lapo ir 2024 m. vasario 29 d. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos teismas nustatė, kad automobilio dugnas, kėbulas ir važiuoklė labai paveikti korozijos ir tūri pažeidimų, taip pat teka teršiantis skystis (alyvos tekėjimas per priekinio tilto alsuoklį). Šie trūkumai 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros metu įvertinti 5 dideliais trūkumais. UAB „Autofortas motors“ sąmatoje šių trūkumų šalinimas neapskaičiuotas. Teismas vertino, kad sutartyje nurodytas trūkumas žodžiais „gale prarūdijo skylė bagažinėje“ visų nustatytų dugno, kėbulo ir važiuoklės gedimų neapima. Taip pat teismas vertino kritiškai atsakovo teiginį, kad dugno korozija buvo aptarta.

16. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ patikros metu ir 2024 m. vasario 29 d. Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros nustatytų trūkumų šalinimui nereikia didelių išlaidų, o pateiktų remontui reikalingų išlaidų apskaičiavimų nepaneigė. Todėl teismas sprendė, kad automobilis iš esmės neatitiko jo kokybės aprašymo, nurodyto skelbime ir sutartyje, dėl šių esminių trūkumų automobilis yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, trūkumų šalinimo kaina viršija automobilio vertę, apie juos žinojęs ieškovas nebūtų sudaręs sutarties. Todėl sprendė, kad ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį.

17. Teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, nustatė, kad atsakovas priimti automobilį iš ieškovo atsisakė. Todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovą įpareigoti automobilį atsiimti iš ieškovo savo lėšomis.

18. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, nustatė, kad ieškinyje kaip nuostoliai nurodytos 23 Eur išlaidos už techninę apžiūrą ir 182 Eur už UAB „Autofortas motors“ paslaugas. Pagal turinį teismas vertino, kad šios išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, kurios skirstomos pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

19. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 1 850 Eur išlaidų už advokato paslaugas, 205 Eur išlaidų už UAB „Autofortas motors“ paslaugas ir techninės apžiūros atlikimą, taip pat sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį. Teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, priteisė minėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

20.1. Teismas nepagrįstai, vadovaujantis 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros rezultatais, sprendė, kad yra pagrindas nuo 2024 m. vasario 29 d. laikyti negaliojančia automobilio techninę apžiūrą. Tokiu būdu teismas, spręsdamas dėl techninės apžiūros galiojimo aspekto, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas. Apeliantas teikia įrodymus, AB „Regitra“ 2024 m. spalio 11 d. pažymą su priedais, kuri įrodo, kad ginčo automobilio dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, automobilio techninė apžiūra sutarties sudarymo metu galiojo iki 2024 m. spalio 29 d. Prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

20.2. Teismas netyrė ir nevertino 2024 m. vasario 29 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos atsiradimo priežasčių, nors tai yra susiję su tuo, kas lėmė pirkėjo apsisprendimą grąžinti įsigytą naudotą daiktą. Pažymi, kad žibintai (3 pozicijos), stiklai, kabina, kėbulas (3 pozicijos), korozija yra akivaizdžiai matomi, už tokius trūkumus, vadovaujantis teismų praktika, pardavėjas neatsako.

20.3. Teismas sprendime pasisakė dėl priekinio stiklo defekto, kurį vertino kaip trūkumą, tačiau pirkimo metu stiklas nebuvo daužtas, tą patvirtina ir UAB „Autofortas motors“ automobilio apžiūros ataskaita, kurioje toks trūkumas nebuvo fiksuotas.

20.4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Ginčo automobilis 22 m. senumo, naudotas, specifinis (skirtas važinėti ne mieste), turintis tam tikrų trūkumų, kuriuos atsakovas atskleidė ieškovui.

20.5. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364¹, 6.364³ straipsnius ir jų pagrindu nutraukė sutartį. Pažymi, kad atsakovas buvo išreiškęs sutikimą priimti ginčo automobilį atgal, bet nesutiko atlyginti kitų išlaidų. Tokiu būdu atsakovas iš esmės neatsisakė užtikrinti pirkėjo teisės į daikto grąžinimą. Be to, byloje nebuvo nustatyta esminių trūkumų, kurie prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nebūtų žinomi ieškovui.

20.6. Teismas iš esmės nusprendė, jog sutartis dėl ginčo automobilio nutraukiama dėl trūkumų, kurių remonto kaina 525,42 Eur. Tačiau teismas nevertino atsakovo į bylą pateiktų įrodymų dėl detalių kainų, kurias susumavus remonto kaina sudarytų 316,33 Eur.

20.7. Teismas paminėjo, kad kondicionieriaus veikimo trūkumo šalinimo kaina yra 57,85 Eur (be PVM), dešinio rato guolio trūkumo šalinimo kaina yra 163,98 Eur. Tačiau teismas nepasisakė ar šie trūkumai laikytini esminiais. Liko neįvertinta, kodėl pagal byloje pateiktą UAB „Gyvenimo jūra“ 2024 m. gegužės 6 d. komercinį pasiūlymą rato guolio kaina 13,72 Eur, o pagal UAB „Autofortas motors“ keitimo darbų kaina 46,28 Eur, viso remonto kaina 60 Eur.

20.8. Apeliantas pažymi, kad UAB „Autofortas motors“ automobilio apžiūros atlikimo data 2024 m. sausio 24 d., o technines apžiūros atlikimo data 2024 m. vasario 29 d., t. y. po 1 mėn. ir 5 d. techninėje apžiūroje atsirado naujų defektų, kurie atliekant UAB „Autofortas motors“ apžiūroje nebuvo nustatyti, t. y. dėl pakabos, priekinių žibintų, priekinio stiklo, stabdžių vamzdelių. Techninės apžiūros metu nepasitvirtino kaladėlių bei diskų prarūdijimas, techninėje apžiūroje nenurodyta, kad mažesnis efektyvumas stabdymo ar, kad automobilis stabdo netolygiai, kad diskai yra supuvę ar netinkami naudoti.

20.9. Teismas, darydamas išvadas, apsiribojo tik skelbimo ir sutarties analize. Jeigu teismas būtu tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, analizavęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, vadovavęsi teismu praktika panašiose bylose, būtu padaręs išvadą, kad apie pedalo, korozijos trūkumus ieškovui buvo žinoma, o kiti trūkumai yra tokio pobūdžio, kurių galima tikėtis tokio senumo automobilyje, kuris yra specifinis, neskirtas miesto gatvėms, o važinėjimui miškuose ir panašiose vietose.

20.10. Teismas netyrė, neįvertino ir nepasisakė apie tai, kad atsakovas pasakė ieškovui apie tai, kad yra kietas sankabos pedalas, jog sunkiau minasi, taip pat, kad yra vibracija, mušimas į vairą, jog kartais „užsidega“ lemputė su klaida, apie prirūdijusias stabdžiu kaladėles, o ieškovas 2024 m. liepos 5 d. teismo posėdyje patvirtino, kad apie tuos trūkumus jam buvo papasakota. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų klaidinęs, melavęs pirkėjui, slėpęs nuo jo informaciją apie ginčo automobilį.

20.11. Teismas, spręsdamas, ar automobilis tikrai turi tokių trūkumų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti sutartį, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo automobilio senumu. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo teiginį, kad dugno korozija buvo aptarta. Teismas neįvertino, kad ginčo automobilis parduotas už 3 500 Eur, žemesne nei rinkos kaina, kad ieškovas po automobilio dugno apžiūros pasitarė su draugu ir paprašė suteikti 400 Eur nuolaidą, kuri buvo suteikta. Ieškovui noras gražinti automobili kilo ne eksploatuojant automobili, o dėl korozijos, kuri sutarties sudarymo metu buvo aiškiai matoma.

20.12. Teismas netyrė ir nevertino ieškovo elgesio sutarties sudarymo metu, taip pat elgesio po sutarties sudarymo. Atsakovas netrukdė ieškovui apžiūrėti automobilį. Ieškovas kartu su draugu tikrino, bandė, apžiūrinėjo ginčo automobilį, įvertino automobilio atskiras dalis ir sutartimi patvirtino, jog pretenzijų dėl jų neturi. Pažymi, kad po sutarties sudarymo ieškovas automobilį eksploatavo, kas patvirtina, kad automobilį eksploatuoti buvo galima.

20.13. Teismas nevertino, kad ginčo automobilis yra apgadintas eismo įvykio metu, kuris nutiko ieškovui įsigijus automobilį. Teismas turėjo tai įvertinti sprendžiant dėl ginčo automobilio grąžinimo, taip pat vertinant jo eksploatavimo aplinkybes.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

21.1. Priešingai nei teigia atsakovas, jis ieškovui nepasiūlė patikrinti automobilio servise iki sutarties sudarymo. Automobilio skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų, todėl tai nepaskatino ieškovo organizuoti automobilio tikrinimo svetimame mieste.

21.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Pažymi, kad teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas nepriteisė ieškovui to, ko jis neprašė.

21.3. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie užsienyje išduotos techninės apžiūros galiojimo pripažinimą. Tačiau nėra aišku, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

21.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Priešingai – teismas išsamiai įvertino ir ištyrė techninės apžiūros galiojimo ar įrodomosios galios klausimą. Ieškovas sutinka su teismo vertinimu, jog galiojanti techninė apžiūra nereiškia, kad automobilis neturi paslėptų defektų, kadangi atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos visos dalys ir jų veikimas. Todėl privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme. Todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų ar turinčiu esminių trūkumų.

21.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas apsiribojo tik skelbimo ir sutarties analize. Pažymi, kad ginčo automobilio skelbime (viešojoje ofertoje) nebuvo pateikta informacija apie galimus automobilio trūkumus, priešingai vartotojui leista suprasti, kad automobilis yra visiškai tvarkingas ir kokybiškas. Vėliau paaiškėjo, kad vartotojas buvo suklaidintas profesionalaus verslininko.

21.6. Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino aplinkybių apie jo pateiktą informaciją ieškovui dėl kieto automobilio sankabos pedalo, priešingai – teismas dėl šios aplinkybės pasisakė, kad blogas sankabos veikimas sudarant sutartį buvo šalių aptartas ir pardavėjo nurodytas kaip normalus, tokiu būdu sudarant regimybę neva jis toks ir turi būti, dėl ko sutartyje kaip trūkumas neįrašytas. Tačiau UAB „Autofortas motors“ patikros lape nurodyta, kad sankaba yra bloga, jos remontui įrašyta 107,44 Eur už sankabos guolį ir 161,98 Eur keitimo darbus. Sudarant sutartį ieškovas buvo aiškiai klaidinamas, kad tokia sankabos savybė yra normali. Byloje nėra aiškaus ieškovo sutikimo dėl sankabos gedimo. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl šios savybės (sankabos defekto) automobilis yra tinkamos kokybės.

21.7. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino liudytojų parodymų. Teismas pagrįstai vertino, kad dėl pardavėjo ir pirkėjo bendro žinojimo, galėjimo ar turėjimo žinoti apie parduodamo daikto trūkumus reikšmės nebuvimo bylos išsprendimui liudytojų parodymai neturi reikšmės.

21.8. Nors apeliantas nurodo, kad vartotojas buvo informuotas apie vibraciją, mušimą į vairą ir kitus defektus, tačiau pats apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis turėjo ir pavojų keliančių trūkumų – netinkamas padangas, apie kurias ieškovui nebuvo pranešta nei viešojoje ofertoje, nei nurodyta sutartyje.

21.9. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pats turėjo matyti ir suprasti begalę automobilio trūkumų. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.

21.10. Nepagrysti apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio kainos, amžiaus. Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Kadangi automobilio trūkumai, lėmę uždraudimą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus automobilio techninę apžiūrą, teismas pagrįstai konstatavo, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

23. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – AB „Regitra“ 2024 m. spalio 11 d. pažymą su priedais (2 t., b. l. 185–186, 189). Nurodo, kad pridedama pažyma su priedais patvirtina, jog automobilio dalyvavimas eisme yra leidžiamas.

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

26. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl apeliacijos objekto

28. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2023 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonės „S. J.“ pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtą 3 500 Eur automobilio kainą, o atsakovui automobilį; 3) priteisti iš atsakovo 205 Eur dydžio nuostolius; 4) priteisti iš atsakovo 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

29. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad parduotas automobilis sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, buvo su esminiais trūkumais, todėl ieškovas, vadovaujantis CK 6.364¹ straipsnio 1 dalimi ir CK 6.364³ straipsniu, turėjo teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

30. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, todėl priimtas sprendimas turi būti panaikintas.

31. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl naudotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2024 m. sausio 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 3 500 Eur pardavė, o ieškovas nupirko transporto priemonę „S. J.“. Sutartyje nurodyti trukumai: „vienas lankas nuimtas, kartais iššoko klaida P0400EGU, gale prarudijo skyle bagažinei“ (1 t., b. l. 15).

33. Ieškovas surado automobilį per interneto tinklapį www.autogidas.lt, kuriame buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį. Skelbimo aprašomojoje dalyje „Komentarai“ pateiktas automobilio būklės aprašymas: „turi 4x4+4x4 Low, TA metams, kėbulas yra gražus, rėmas tvarkingas, užsiveda gerai, visi agregatai veikia“ (1 t., b. l. 18). Kaip teisingai pažymėjo atsakovas apeliaciniame skunde, skelbime nebuvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų.

34. Ieškovas ieškinyje ir 2024 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. sausio 17 d. jam važiuojant namo pastebėjo, kad sankabos pedalas vis sunkiau mynėsi. Ieškovas 2024 m. sausio 18 d. nuvyko į garažą, kur pakėlė automobilio dugne esančią kiliminę dangą, ir pastebėjo daugiau korozijos židinių automobilio dugne, nei buvo rasta perkant automobilį.

35. Ieškovas 2024 m. sausio 24 d. pristatė automobilį UAB „Autofortas motors“, kur buvo atliktas automobilio visos būklės patikrinimas. Patikros lape, skiltyje „C“, pažymėta, kad reikia nedelsiant tvarkyti: sankabos jautrumą (veikimą), oro kondicionieriaus veikimą, vidinio ir išorinio veidrodžio veikimą, stabdžių trinkeles, apkabos, diskus, ratų guolius, išmetimo sistemą, stabdžių šviesas, galinius rūko žibintus, priekinius rūko žibintus, priekabos rozetę. Papildomuose komentaruose nurodyta, kad: priekiniai stabdžių diskai supuvę, juos reikia keisti; kliba dešinio priekinio rato guolis; galinis išmetimo bakelis kiauras; visas dugnas paveiktas korozijos; kuro bakas supuvęs, gali pradėti tekėti; iš priekinio tilto teka tepalai per alsuoklį; trūksta aušinimo; alyvos lygio matuoklis sulūžęs, dėl to nėra galimybės patikrinti alyvos lygį; bloga sankaba; silpnai šaldo oro kondicionierius; kairės pusės veidrodžio stiklas netoks, koks turi būti; nėra 23, 24 punktuose nurodytų priemonių; nešviečia stabdžių lemputės; neveikia priekinių rūko žibintų šviesos ir „stop“ signalas (1 t., b. l. 27). 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ sąmata patvirtina, kad joje nurodytiems darbams atlikti apskaičiuota suma sudaro 3 573 Eur. Į sąmata neįtrauktas priekinio tilto remontas nuo tepalo pratekėjimo ir dugno remontas nuo korozijos (1 t., b. l. 33).

36. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2024 m. vasario 29 d. surašyta privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, kad automobiliui nustatytas vienas pavojingas trūkumas: 4.3.1.a) Stabdymo signalo žibintai. Būklė ir veikimas. Visi šviesos šaltiniai neveikia. Be to, automobiliui nustatyti 11 didelių trūkumų: 1.1.11.c) Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos; 3.2.a) Stiklų būklė. Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs (pažeistas) ir: pažeidimas nepriskiriamas prie leidžiamų pažeidimų; 4.1.4.a) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Atitiktis reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas, fotometrinės savybės arba jo ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų(a) (lazda neatitinka reikalavimų); 4.5.1.a) Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Yra šviesos šaltinio defektų: nešviečia arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų. (Kairė galas, Kairė priekis); 5.3.4.a) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); 6.1.1.b) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai) nesaugūs. (gale); 6.1.1.c) Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Bendroji būklė. Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); 6.2.1.a) Kabina ir kėbulas. Būklė. Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus (d.p.); 6.2.10.c) Kabina ir kėbulas. Ratų gaubtai (sparnai), purvasaugiai, purslų taškymą ribojantys įtaisai. Nepakankamai dengiama (gaubiama) padanga. (kairė priekis); 6.2.4. Kabina ir kėbulas. Dugnas. Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas(gale); 8.4.1. Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams. Techninės apžiūros centro padaryta išvada – transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (1 t., b. l. 35–36).

Dėl pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą ir netinkamos kokybės naudotą daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisių

37. Nagrinėjamoje byloje, kaip ne kartą minėta anksčiau, ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovo sudarytą naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovas teigė, kad, įsigijus automobilį, paaiškėjo automobilio trūkumai, kurių atsakovas jam nebuvo nurodęs, jų ieškovas negalėjo pastebėti pirkimo metu, automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tam, kad automobilį būtų galima saugiai eksploatuoti, reikia investuoti nemažai lėšų.

38. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys).

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas, fizinis asmuo, automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilį pardavęs atsakovas yra fizinis asmuo, kuris sandorio sudarymo metu vertėsi naudotų automobilių prekyba, pagrįstai nurodė, kad sprendžiant ginčą ieškovas laikytinas vartotoju, o atsakovas – verslininku ir taikytini vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.

40. Kadangi šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

41. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

42. CK 6.363 straipsnio 1 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) numato, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. CK 6.363 straipsnio 7 dalis numato, – jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad konkreti prekės savybė neatitinka šio straipsnio 3 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko, laikoma, kad prekė yra tinkamos kokybės.

43. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

46. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ginčui taikytinas CK 6.364¹ straipsnio 4 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.), kuri, priešingai nei iki tol galiojęs CK 6.363 straipsnis, įtvirtina konkrečias sąlygas, kada pirkėjas (vartotojas) turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka CK 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė, ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024). CK 6.364¹ straipsnio 5 dalis numato, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.

49. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą ar trūkumas yra nedidelis, būtų galima vadovautis kasacinio teismo praktika, kurioje yra pateikti išaiškinimai dėl mažareikšmių daikto trūkumų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020).

Dėl įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, sprendžiant dėl parduoto daikto trūkumų, aiškinimo ir taikymo

50. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

51. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

52. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kuri nurodyta nutarties 40–51 punktuose, daro išvadą, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, visų pirma, turi būti nustatyta pardavėjo įsigyto daikto atitiktis kokybės reikalavimams. Sprendžiant klausimą dėl parduoto daikto kokybės pirkėjas (šiuo atveju ieškovas) privalo įrodyti, kad: parduotas daiktas (šiuo atveju automobilis) yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie daikto trūkumus. Tuo tarpu pardavėjas (šiuo atveju atsakovas), siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad: parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus. Šios aplinkybės nustatinėjamos nepaisant to, kokį ieškovas pasirinko taikyti pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. sumažinti kainą, prašyti atlyginti nuostolius, nutraukti sutartį ar kt. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad pirkėjo žinojimas, galėjimas ar turėjimas žinoti apie parduodamo daikto trūkumus nėra nurodyta kaip sąlyga taikyti CK 6.364¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą galimybę pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

53. Tuomet, kai teismas konstatuoja vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, esant ginčui, sprendžiamas klausimas dėl pirkėjo, kaip vartotojo, pasirinkto pažeistos teisės gynimo būdo. Kaip minėta anksčiau, vartotojas turi teisę, be kita ko, nutraukti sutartį ir prašyti grąžinti sumokėtą kainą. Teismas, spręsdamas ar vartotojas konkrečiu atveju turi teisę nutraukti sutartį, turi įvertinti daikto trūkumų pobūdį, t. y. ar jie yra esminiai, ar neesminiai. Pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, kai nustatoma, kad daikto trūkumai nėra esminiai. Tokiu atveju pirkėjas disponuoja kita CK įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe. Tačiau tai, kad parduoto daikto trūkumai yra nedideli, turi įrodyti pardavėjas, siekdamas išvengti sutarties nutraukimo ir kitų iš to sekančių pasekmių (restitucijos taikymo ir kt.).

54. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

55. Pažymėtina ir tai, kad ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismo procesui vadovauja teismas. Teismo vadovavimas procesui formaliąja prasme reiškia, kad teisėjas, likdamas nešališkas ir neutralus bei nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, kontroliuoja šalių veiksmus procese, siekdamas, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau. Tuo tikslu civilinio proceso įstatymas nustato teismui tam tikras teises ir pareigas, pvz., priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Teismo pareiga kontroliuoti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą išlieka aktuali ir vėlesnėse proceso stadijose. Teismas, posėdyje išaiškindamas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesines teises, taip pat turėtų pažymėti teisę ir kartu pareigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Būtinybė patikslinti įrodinėjimo naštą gali kilti ir tolesnėje proceso eigoje. Procesinių teisių išaiškinimas, taip pat išaiškinimas šalims, ką jos turi įrodinėti ir kokius konkrečius galimus įrodymus jos turėtų pateikti, reiškia teismo siekį tinkamai išnagrinėti ginčą ir padeda šalims tinkamai įgyvendinti jų pareigą laiku pateikti visus su byla susijusius reikiamus įrodymus. Tokie teismo veiksmai nelaikytini teismo nešališkumo pažeidimu, jeigu atliekami vienodai visų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

57. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, kad jo iš atsakovo įsigyta transporto priemonė yra su trūkumais. Minėtas aplinkybes patvirtina 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ patikros duomenys (1 t., b. l. 26–27), taip pat UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2024 m. vasario 29 d. atliktas transporto priemonės techninių reikalavimų įvertinimas (1 t., b. l. 34–35) (žr. šios nutarties 35–36 punktus).

58. Pirmosios instancijos teismas vertino nutarties 57 punkte nurodytus, taip pat kitus, įrodymus ir padarė išvadą, kad automobilio dažų sluoksnio storio nesutapimo nėra pagrindo laikyti trūkumu. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo esminiais trūkumais laikyti trūkumų, susijusių su: stabdžių signalo žibintų gedimu, rūko žibintų gedimu, klaida „EGR“, kuri buvo nurodyta sutartyje, alyvos lygio matuokliu, aušinimo skysčio trūkumu, priekabos rozetės veikimu, kairės pusės veidrodėliu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atsisakė gesintuvo ir vaistinėlės nebuvimą laikyti trūkumu, o trūkumus, susijusius su galinio išmetimo bakeliu, kuro bako gedimu, pirmosios instancijos teismas vertino kaip neįrodytus. Atsakovas nenurodo apeliaciniame skunde jokių argumentų, susijusių su šia sprendimo dalimi (jos nepagrįstumu ir (ar) neteisėtumu), dėl to apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, dėl to plačiau ir nepasisako.

59. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, automobilio trūkumai, susiję su: sankabos veikimu, kondicionieriaus veikimu, dešinio rato guoliu, stabdymo įrangos veikimu (stabdymo įranga yra pažeista korozijos dėl ko reikia keisti vamzdelius, diskus ir kaladėles), automobilio dugnu kėbulu ir važiuokle (paveikti korozijos ir turi pažeidimų, taip pat teka teršiantis skystis (alyvos tekėjimas per priekinio tilto alsuoklį)), yra laikytini esminiais trūkumais.

60. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ieškovą informavo apie tai, kad yra kietas sankabos pedalas, kad yra vibracija. Tai reiškia, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, buvo informuotas apie sunkesnį sankabos pedalo mynimą ir tą aplinkybę jis žinojo. Atsakovo teigimu, minėtas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, be to, paties ieškovo paaiškinimai. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, byloje esančių įrodymų tinkamai netyrė ir neįvertino, dėl to ir padarė nepagrįstą išvadą dėl sankabos įrangos pripažinimo esminiu automobilio trūkumu.

61. Kaip minėta anksčiau, ieškovas šioje byloje, be kita ko, turėjo įrodyti, kad jis nežinojo ir jam pirkimo metu negalėjo būti žinoma apie daikto trūkumus. CK 6.363 straipsnio 7 dalis numato, – jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad konkreti prekės savybė neatitinka šio straipsnio 3 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko, laikoma, kad prekė yra tinkamos kokybės.

62. Tai reiškia, kad pardavėjas, nurodęs pirkėjui trūkumus, taip pat tai, kad prekė neatitinka CK 6.363 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje numatytų reikalavimų, netampa atsakingas už juos, t. y. įvertinus ar nurodytieji (išviešinti) trūkumai pirkėjui yra priimtini, pirkėjas pats sprendžia dėl sutarties sudarymo ir pats priima su tuo susijusias rizikas. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekės taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus; 2) kai taikytina, būti tokios kokybės kaip pavyzdys ar modelis, kurį pardavėjas vartotojui pateikė iki sutarties sudarymo, ir atitikti to pavyzdžio ar modelio aprašymą; 3) kai taikytina, būti pristatytos kartu su tokiais priedais (įskaitant pakuotę, įdiegimo ar kitas instrukcijas), kuriuos gauti vartotojas gali pagrįstai tikėtis; 4) atitikti kiekį ir turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant.

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas, prieš sudarant sutartį, informavo ieškovą, kad automobilio sankaba sunkiai veikia (sunkiai minasi sankabos pedalas). Šios aplinkybės neneigė ir pats ieškovas. Be to, ieškovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis, bandydamas automobilį, suprato, kad sankaba sunkiau, nei įprastai, minasi. Tai, kad atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog automobilio sankaba sunkiai veikia (sunkiai minasi pedalas) patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas G. M.. Be to, tai, kad ieškovas, apžiūrėdamas automobilį, suprato, kad šio automobilio sankaba sunkiai minasi, patvirtino ir kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. G.. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad važiuojant automobiliu jautėsi vibracija. Šis liudytojas vežė ieškovą į Visaginą apžiūrėti ginčo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas yra beveik 32 metų amžiaus, išsilavinęs asmuo, savo poreikiams patenkinti perkantis ne pirmą automobilį, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad jis buvo suklaidintas atsakovo, kuris neva nurodė, kad toks sankabos veikimas yra normalus. Priešingai, kaip minėta anksčiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sankabos veikimas buvo atskleistas ieškovui, šią aplinkybę jis pats matė (jautė), atlikdamas bandomąjį važiavimą su automobiliu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pardavėjas atskleidė pirkėjui apie šią automobilio savybę, o ieškovui tokia automobilio savybė tiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė riziką, susijusią su sankabos netinkamu veikimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl šio nustatyto trūkumo (blogos sankabos) prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės.

64. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ieškovui atskleidė informaciją ir apie prirūdijusias stabdžių kaladėles. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl esminių automobilių trūkumų, visiškai neatsižvelgė ir nevertino automobilio amžiaus.

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie stabdžių sistemą, jos netinkamą veikimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nustatyti automobilio trūkumai, susiję su stabdymo sistema, yra esminiai trūkumai.

66. Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas. Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo pripažinti kaip esminiai trūkumai, susiję su stabdžių diskais, kaladėlėmis, priskirtini prie natūralaus techninio nusidėvėjimo ir yra šalinami (keičiamos detalės) pagal gamintojo nurodymus – nuo nuvažiuoto kilometrų skaičiaus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad stabdžių kaladėles būtina keisti po 30–50 tūkst., o važiuojant agresyviau po 10–20 tūkst. kilometrų. Apie tai, kad reikia keisti stabdžių trinkeles informuoja nemalonūs, besitrinančio metalo garsai, sklindantys iš stabdžių sistemos (1 t., b. l. 129–139).

67. Pirkėjas, įsigydamas ne vienerius metus eksploatuojamą automobilį, negali tikėtis tokių pat garantijų ar nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovas šiuo atveju įsigijo automobilį, kuris buvo eksploatuojamas daugiau kaip 22 metus. Akivaizdu, kad ieškovas negalėjo tikėtis nepriekaištingo automobilio veikimo, kaip ir naujo, nes automobilio mechanizmai ilgą laiką natūraliai dėvėjosi.

68. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad prieš įsigyjant naudotą automobilį, jam buvo suteikta informacija apie naujai pakeistas transporto priemonės detales ir (ar) dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų visiškai neprotinga ir nelogiška įpareigoti automobilio pardavėją, prieš parduodant automobilį, patikrinti visų automobilio detalių, mazgų ir sistemų nusidėvėjimo lygį, įvertinti būsimų defektų atsiradimo laikotarpius bei apie tai informuoti pirkėją.

69. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovo įrodinėti įsigyto automobilio „gedimai“, susiję su stabdžių sistema, yra labiau traktuotini kaip einamojo pobūdžio nusidėvėjimai. Kiekvienam vidutiniškai protingam ir apdairiam automobilio vairuotojui yra aišku, kad 22 metų amžiaus automobilį reikia periodiškai remontuoti, o šiuo atveju pakeisti stabdžių diskus, kaladėles, vamzdelius. Atsižvelgiant į tai, toks automobilio poreikis (būti remontuojamam) kiekvienam vidutiniam vairuotojui negali būti laikomas nei siurpriziniu, nei neįprastu, nei laikomas paslėptu automobilio defektu.

70. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad 2024 m. sausio 24 d. UAB „Autofortas motors“ patikros lape ir 2024 m. vasario 29 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytos aplinkybės, jog visas dugnas, kėbulas ir važiuoklė yra paveikti korozijos, patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su esminiais trūkumais. Atsakovo teigimu, apie tai, kad automobilis buvo paveiktas korozijos ieškovas matė, be to, tai buvo nurodyta ir sutartyje.

71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys, sudarydamos sutartį, joje nurodė, kad „gale prarūdijo skylė bagažinėje“. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog pats ieškovas, apžiūrėdamas automobilį, pamatė, jog bagažinėje yra skylė, susidariusi dėl korozijos. Šalys dėl šios aplinkybės derėjosi, atsakovas padarė 400 Eur nuolaidą nuo pradinės automobilio kainos. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilį nusprendė grąžinti, be kita ko, ir dėl to, kad sekančią dieną po sutarties sudarymo jis nusivarė automobilį į garažą, kur, panaudodamas tam tikrus įrankius, pakėlė automobilio salone esančią kiliminę dangą ir pamatė daugiau skylių, susidariusių dėl korozijos.

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad automobilis yra 22 metų amžiaus, yra pakankamai natūralu, kad automobilis gali būti paveiktas korozijos. O šiuo atveju korozijos židinį, esantį bagažinėje, pats ieškovas matė prieš sudarydamas sandorį. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo ir (ar) turėjo suprasti, kad esant korozijos židiniui po kilimine danga bagažinėje, tokių korozijos židinių galėjo būti ir daugiau, įvertinant, be kita ko, ir automobilio amžių. Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, jog ieškovas šiuose pirkimo–pardavimo santykiuose buvo vartotojas, pirko automobilį savo asmeniniams poreikiams patenkinti, neeliminuoja jo pareigos būti atidesniam renkantis transporto priemonę, juolab, kad, kaip ne kartą minėta, kad jam buvo žinoma apie korozijos židinį automobilio bagažinėje. Nepaisant to, ieškovas sudarė sutartį ir įsigijo automobilį, prieš tai, kaip minėta, suderėdamas 400 Eur nuolaidą. Dėl šių nustatytų ir nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trūkumų, susijusių su tuo, kad automobilyje yra nustatyti korozijos židiniai, nėra pagrindo laikyti, kad parduotas automobilis buvo su esminiais trūkumais.

73. Pirmosios instancijos teismas prie esminių trūkumų priskyrė kondicionieriaus sistemos netinkamą veikimą, tai, kad reikia keisti dešinį guolį, taip pat tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog teka teršiantis skystis (sprendime nurodyta – alyvos tekėjimas per priekinio tilto alsuoklį). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos. Pažymėtina, kad visiškai nėra aišku, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėti trukumai yra priskirtini prie esminių.

74. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad pareiga įrodyti, jog trūkumas yra neesminis, tenka pardavėjui (CK 6.364 ¹ straipsnio 5 dalis). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų šalims tinkamai, aiškiai ir konkrečiai išaiškinęs jų pareigą įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, o šiuo atveju, be kita ko, ir tai, kad atsakovas turi įrodyti, jog ieškovo nurodyti įsigyto automobilio trūkumai yra neesminiai (žr. šios nutarties 52 punktą). Nesant duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino tinkamai šalių pareigą įrodinėti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nustatyti trūkumai yra neesminiai. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. ar šiuos trūkumus buvo galima pastebėti be specialisto pagalbos (specialaus tyrimo), ar šie trūkumai lemia tai, kad automobiliu negali būti naudojama pagal paskirtį ir kt.

75. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta nutarties 73–74 punktuose, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišaiškino šalių pareigos įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, neišsiaiškino ir nenustatė visų svarbių faktinių bylos aplinkybių, dėl to liko neatskleista bylos esmė.

Dėl restitucijos taikymo

76. Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, neįvertino tos aplinkybės, kad automobilis, esant ieškovo nuosavybėje, buvo apgadintas eismo įvykio metu.

77. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys (eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 164), nuotraukos (2 t., b. l. 18, 20–32)) patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu (buvo apgadintas durelės, sparnas, buferis, nubrauktas slenkstis).

78. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad atsakovo parduotas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, buvo su esminiais trūkumais, todėl ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nutraukus sutartį, vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę.

79. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo teismas turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020, 49 punktas). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Bendroji taisyklė yra ta, kad restitucija atliekama natūra. Kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (žr. CK 6.146 straipsnį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2021, 49 punktas).

80. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo taip pat yra nepakankamai motyvuota. Pažymėtina, kad nors ieškovas ieškiniu prašė grąžinti atsakovui automobilį, tačiau, kaip minėta anksčiau, automobilis po sutarties sudarymo dalyvavo eismo įvykyje, tačiau dėl šių aplinkybių sprendime visiškai nėra pasisakyta, t. y. sprendime nuspręsta grąžinti automobilį atsakovui, nenurodant jokių papildomų argumentų dėl automobilio esamos būklės, t. y. ar automobilis turi būti grąžintas esamos būklės, ar suremontuotas, ar kažkaip kitaip sprendžiamas restitucijos klausimas paaiškėjus aplinkybei, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas.

81. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, jos taikymo sąlygų tinkamai nenustatė, nevertino atsakovo argumentų ir byloje esančių įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, dėl ko taip pat nebuvo atskleista bylos esmė dėl restitucijos taikymo šiuo konkrečiu atveju.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

82. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 47 punktu, Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 36 punktu, dėl 2024 m. vasario 29 d. techninės apžiūros rezultatų yra pagrindas nuo 2024 m. vasario 29 d. laikyti negaliojančia automobilio techninę apžiūrą, peržengė ieškinio ribas.

83. Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje nustatyta, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011).

84. Taigi, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 24 punktas).

85. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą pripažinti (laikyti) automobilio techninę apžiūrą negaliojančia. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuo 2024 m. vasario 29 d. yra laikoma negaliojančia automobilio techninė apžiūra, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas. Juolab, kad, kaip teisingai nurodo atsakovas, minėtoje 2024 m. vasario 29 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje buvo nurodyta, kad techninė apžiūra gali būti atlikta iki 2024 m. kovo 31 d. Dėl šios priežasties, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad 2024 m. vasario 29 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytas 1 pavojingas trūkumas ir 11 didelių trūkumų, nesudaro pagrindo pripažinti automobilio techninę apžiūrą negaliojančia nuo 2024 m. vasario 29 d.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

86. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šioje nutartyje nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, ne visiškai tinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, buvo neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galimai išnagrinėta neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

87. Nagrinėjant bylą iš naujo ginčo santykiams turi būti taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teises, atsižvelgiama į šių teisių įgyvenimo sąlygas, į įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymą, taip pat į aptartas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei šiais klausimais formuojamą kasacinio teismo praktiką.

88. Pažymėtina, kad nors įrodymų pateikimo pareiga tenka šalims, tačiau jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas taip pat gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Be to, teismui laikant, kad klausimui išspręsti reikalinga specialių žinių turinčio asmens išvada, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

89. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Panevėžio apygardos vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.