Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokurorei Laurai Paulikienei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-18 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-25-586/2018) ieškovas - V. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 71 straipsnio pagrindu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (753 Eur). Be to, šiuo nuosprendžiu iš ieškovo nukentėjusiosios D. Š. naudai buvo priteista 120,86 Eur turtinės žalos bei 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 800,00 Eur proceso išlaidų, viso 9 920,86 Eur. 2018-11-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovo gynėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, o Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis liko nepakeistas. Įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018-11-13 D. Š. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-25-586/2018, kurio pagrindu antstolių A. Selezniovo ir S. Selezniovienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/18/03890 ir vykdomas išieškojimas iš V. G. išieškotojos D. Š. naudai. Pagal minėtą vykdomąjį raštą Nr. 1-25-586/2018 D. Š. naudai iš ieškovo buvo išieškota ir realiai jai išmokėta 4 146,45 Eur suma, o taip pat atsakovo - antstolių A. Selezniovo ir S. Selezniovienės kontorai 481,46 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat ieškovas sumokėjo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (753 Eur). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal ieškovo kasacinį skundą išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka 2019-06-06 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-08 nutartį, ir šią bylą gražino Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka pagal ieškovo gynėjo apeliacinį skundą dėl minėto Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-18 nuosprendžio išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą ir 2019-12-19 priėmė nuosprendį, kuriuo panaikino minėto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-18 nuosprendžio dalis dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, ir priėmė naują nuosprendį - ieškovą V. G. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, tai yra reabilituojančiais pagrindais. Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios D. Š. civilinį ieškinį V. G. paliko nenagrinėtą. Be to, šiuo nuosprendžiu panaikino minėto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-05-18 nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai D. Š. buvo priteista iš ieškovo 1 800 Eur proceso išlaidų. Šį įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus prokurorė D. Baltrūnaitė-Petkevičienė apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs prokurorės kasacinį skundą, 2020-11-17 priėmė nutartį (baudžiamoji byla Nr. 2K-187-788/2020), kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus prokurorės D. Baltrūnaitės-Petkevičienės kasacinį skundą atmetė. Tokiu būdu, iš esmės nuo 2015-11-12 iki 2020-11-17, daugiau kaip 5 metus ieškovo atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Ieškovas įgijo konstitucinę teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti jam padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, kilusią dėl nepagrįsto ir neteisėto nuteisimo bei daugiau kaip 5-is metus jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

15. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

16. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas valstybės civilinę atsakomybę kildina iš nepagrįsto nuteisimo pažeidiant pareigūnų bendrąją rūpestingumo pareigą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismų nustatytos teisėsaugos pareigūnų klaidos (netinkamas prieštaringų nukentėjusiosios parodymų, serologinės ir DNR išvados Nr. S 400/2015(01) vertinimas ir kt.).

18. Nustatyta, kad ieškovas Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-18 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, už tai, kad 2015 m. laikotarpyje nuo lapkričio 10 d., 21.30 val. iki lapkričio 11 d. 05.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios D. Š. būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir jo poveikyje su medikamentais sukelto didelio mieguistumo, sąmonės trikimo, kišo savo rankas už D. Š. kelnaičių, glostė jos lytinius organus, išrengė nuogai, o nukentėjusiajai suvokus su ja atliekamų veiksmų esmę ir ėmus priešintis - stumti nuo savęs V. G., suduodant jam smūgius, jos pasipriešinimui palaužti panaudojo fizinį smurtą: užgulė D. Š., laikė (spaudė) jos rankas, o nukentėjusiajai bandant šaukti, užspaudė ranka nukentėjusiosios burną, jėga skėtė jos kojas ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis bei padarydamas jai poodines kraujosruvas kaklo priekyje iš kairės, kairio žasto vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame ir vidiniame paviršiuose, dešinio žasto vidiniame paviršiuje, virš kairio klubikaulio sparno, dešinio sėdmens srityse, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame bei vidiniame paviršiuose, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje bei kairio kelio vidiniame paviršiuje, paviršinį nubrozdinimą užpakalinės makšties jungties srityje, kraujosruvas gimdos kaklelyje ties 18 ir 21 valandomis, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau kaip vieną kartą įvedė savo lytinį organą į D. Š. makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su D. Š. prieš jos valią, taip išžagino nukentėjusiąją D. Š.. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. laikotarpyje nuo gegužės mėn. pabaigos iki birželio mėn. pabaigos, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, V. D., nesuvokusio V. G. nusikalstamų tikslų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže suorganizuoto susitikimą su D. Š., kurio metu, įtikinėdamas ir įkalbinėdamas D. Š., kad reikia „anuliuoti" bylą bei siūlė jai materialinį 5500 EUR atlygį, taip pat 2016 m. laikotarpiu nuo birželio mėn. pradžios iki rugpjūčio mėn. pabaigos, tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, prašydamas bei įkalbinėdamas A. B. pakalbėti su D. Š. ir įtikinti ją, kad ji tolimesnio tyrimo metu nekalbėtų nesąmonių ir taip duodamas suprasti, kad nukentėjusioji D. Š. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-62479-15 metu duotus parodymus turi pakeisti, siekė tokiu būdu paveikti nukentėjusiąją D. Š., kad ši tolimesnio tyrimo eigoje duotų jo teisinei padėčiai palankius, tai yra melagingus parodymus. Taip pat V. G. minėtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl mažareikšmiškumo.

20. Klaipėdos apygardos teismas 2019-12-19 nuosprendyje konstatavo, kad tiesioginių įrodymų dėl V. G. kaltumo išžaginus D. Š. byloje nėra, o netiesioginių įrodymų objektyviai nepakanka jam pripažinti kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Byloje neįrodyti objektyvieji V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai - pavojinga veika, padariniai, tyčinė kaltė. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai ir neginčytinai išvadai, kad V. G. kokiu nors būdu darė realų poveikį nukentėjusiajai, kad ši duotų melagingus parodymus.

21. 2020-11-17 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad pagal kaltinimą V. G., pasinaudodamas bejėgiška D. Š. būkle ir smurtaudamas, ją išžagino vienas. Tačiau byloje buvo duomenys, kad D. Š. buvo pranešusi apie grupinį išžaginimą. Kaltinimas V. G. pareikštas taip, kad jis vienas smurtavo ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Viskas, ką nukentėjusioji parodė apie kito asmens atliktus veiksmus, į kaltinimą nebuvo įtraukta. Be to, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į kaltinimo pozicijos prieštaringumą byloje, nes, viena vertus, nukentėjusiosios parodymus siūlyta pripažinti nuosekliais ir patikimais, kita vertus, visus smurto veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus siūlyta priskirti tik V. G., nors pati nukentėjusioji teigė, kad ją žagino užspaudęs jai burną ir sužalojimus padarė kitas asmuo. Be to, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, prokurorė pareiškė, kad prieš kitą asmenį tiesiog nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, tačiau kasacinis teismas akcentavo, kad iš tokio paaiškinimo niekaip neišplaukia, kad, nesant bendrininkavimo, vieno (kad ir nenustatyto) asmens atliktus veiksmus galima būtų inkriminuoti kitam asmeniui. Galiausiai, kasacinis teismas pažymėjo, kad nei iš ekspertizės akto turinio, nei iš ekspertų paaiškinimų nepaaiškėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 400/2015(01) išvados įrodomoji reikšmė, nes proceso metu neatsakyta į esminį klausimą, kokia yra procentinė tikimybė, kad DNR profilis priklauso būtent V. G..

22. Taigi kaip matyti iš apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų paskesnių priimtų procesinių sprendimų turinio, priimant 2018-05-18 apkaltinamąjį nuosprendį, o vėliau peržiūrint šio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą 2018-11-08 Klaipėdos apygardos teisme priimant nutartį, teismai netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teismų padarytos išvados iš esmės neatitiko byloje esančių faktinių aplinkybių, teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, dėl ko V. G. klaidingai pripažintas kaltu, padariusiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje bei 233 straipsnyje. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dar atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinimai V. G. buvo formuluojami išskirtinai kaltinančiais, nevertinant jį teisinančių, pagrindais, ignoruojant nukentėjusiosios pareiškime nurodytas pirmines aplinkybes. Atsižvelgiant į šiame punkte aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismas ir nuosprendį peržiūrėjęs Klaipėdos apygardos teismas padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę, lėmusią, kad V. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnį. Pripažintina, kad teismo teisė ir pareiga yra vertinti įrodymus, ir netinkamas šios pareigos atlikimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, yra laikomas neteisėtais veiksmais CK 6.272 straipsnio prasme ir sukelia civilinę atsakomybę be kaltės, todėl yra pagrindas spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas (Klaipėdos apygardos nutartis civilinėje byloje e2A-403-538/2017).

23. Ieškovas neneigia, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, dėl ko ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas, o baudžiamasis procesas iki visiško ieškovo išteisinimo truko 5 metus. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Generalinės prokuratūros procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės, kad ieškovo išteisinimas negali būti pagrindu konstatuoti, kad vykusiame baudžiamajame procese ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

24. Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 1900 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį grindžia tuo, kad dėl ilgo baudžiamojo persekiojimo samdėsi gynėjus – advokatus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01 (2022 04 12 įstatymas Nr. XIV-1011)), kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ši nuostata įsigaliojo tik 2022-05-01, t. y. jau po Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-19 išteisinamojo nuosprendžio, todėl V. G. pagal minėtą nuosprendį patirtos advokato išlaidos apmokėtos nebuvo. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, yra pagrindas spręsti dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo ieškovui.

26. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CPK 12 ir 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

27. Iš 2015-11-13 teisinių paslaugų sutarties matyti, kad ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Mindaugu Repšu dėl ieškovo gynybos ikiteisminiame tyrime. Sutartas užmokestis 1 000 Eur. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 701530 matyti, kad ieškovas 2016-06-08 advokatui M. Repšui sumokėjo 1 000 Eur. Iš 2017-09-05 teisinių paslaugų sutarties matyti, kad ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Edvardu Staponkumi dėl gynybos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir kt. straipsnius. Šioje sutartyje konkretus užmokestis nenurodomas, tačiau iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovas advokatui E. Staponkui pagal 2017-10-24 pinigų priėmimo kvitą Nr. 770562 sumokėjo 400 Eur ir pagal 2018-08-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 789655 sumokėjo 500 Eur.

28. Nors atsakovės atstovai teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesant valstybės neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti turtinę žalą, be to turtinė žala nėra detalizuota, tačiau teismas, vertindamas tiek atsakovės atstovų poziciją, tiek ieškovo pateiktus dokumentus, pastebi, kad V. G. 2018-05-18 priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo teistas, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2015 m., t.y. atitinka teisinių paslaugų sutarties sudarymo momentą su advokatu Mindaugu Repšu, o 2018 m. priimant apkaltinamąjį nuosprendį Klaipėdos apylinkės teisme bei Klaipėdos apygardos teisme ieškovą gynė advokatas E. Staponkus. Šio advokato ir teisinių paslaugų sutartyje nurodytas BK straipsnis atitinka vieną iš veikų, už kurią buvo teisiamas ieškovas, todėl nesant paneigiančių duomenų, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos būtų nesusijusios su ieškinyje nurodyta baudžiamąja byla, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

29. Ieškovas prašo priteisti iš valstybės 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad dėl nuteisimo jam pablogėjo sveikata, (duomenys neskelbtini) yra žinomas asmuo, nes nuo 2011 metų yra renkamas (duomenys neskelbtini), todėl buvo apkalbamas, smerkiamas. Be to, turėjo verslą, kuris betarpiškai susijęs su žmonių bendravimu, ir kurie žinojo apie jo nuteisimą. Ieškovo reputacija buvo sužlugdyta ir visuomenė susidarė nepalankų požiūrį apie ieškovą. Įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, ieškovo atžvilgiu buvo pradėta vykdyti probacija, kurios metu, ieškovo teisė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl ko ieškovas patyrė didelius nepatogumus. Papildomai ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu laikiname sulaikyme išbuvo vieną parą, kardomasis kalinimas jo atžvilgiu nebuvo taikomas.

30. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Be šių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme. Įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.

31. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

32. Nekvestionuotina, kad ieškovas dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, o vėliau ir nuteisimo už sunkų nusikaltimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nežinią ir baimę dėl ateities. Nors kaltinamasis teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nuteisimo pablogėjo sveikata, tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, o galutinai išteisintas, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų), taip pat į viso proceso trukmę – 5 metai, akivaizdu, kad šis įvykis turėjo įtakos tiek fizinei, tiek dvasinei ieškovo sveikatai. Vis dėlto teismas atsižvelgia ir į tai, kad net ir po nuteisimo ieškovas ir toliau buvo išrinktas ir toliau eina (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip komunikabilus, sąžiningas, tolerantiškas visuomenininkas, labai gerai sutariantis su gyventojais ir žinantis visas gyventojų problemas. Todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl nuteisimo neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu nepatyrė, visuomenės požiūris į ieškovą nepasikeitė.

33. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bei šios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.), baudžiamosios bylos sudėtingumą, paskirtos bausmės dydį ir kt., nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbą ar negrįžtamai pakenkta jo dalykinei reputacijai, laikytina, jog ieškovas nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, 6.272 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 11 dalis).

34. Patenkinus ieškinį iš dalies, tenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-09-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35. Šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą yra įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi jis atlygintinas iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

36. Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 1 000,00 Eur. Ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Neturtinis ieškovo reikalavimas, vertinant jo dydį - tenkintinas iš dalies, bet iš esmės pagrįstas – ieškovas įrodė savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet mažesnio, nei jis prašo, dydžio. Kadangi neturtinės žalos dydžio nustatymas yra išimtinai teismo kompetencija ir tik teismas gali tiksliai nustatyti neturtinės žalos dydį, todėl darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, todėl jų atlyginimas priteistinas iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus Eur 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 4 900 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-09-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.