Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės R. K. atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui, išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui, nedalyvaujant ieškovei R. K., atsakovui R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. P. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadas teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su dukterimi G. K. jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto suderinus pasimatymo laiką;

- atsakovas, išreiškęs pageidavimą paimti dukterį G. K. iš ieškovės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, privalo apie tai perspėti ieškovę raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) vėliausiai prieš dvi dienas. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta ir į dukters G. K. norą, kuris yra prioritetinis;

- ieškovė įsipareigoja iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti atsakovui apie dukters G. K. gyvenamosios vietos, mokymosi vietą, jos pasikeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose.

2. Ieškinyje nurodyta, kad šalys kartu gyveno nuo 2006 metų sausio mėnesio. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė G. K.. Kadangi duktė gimė nenutraukus ieškovės ir E. K. santuokos, vaiko gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas E. K., kurio tėvystė vaikui G. K. buvo nuginčyta 2016 metais Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-216-1004/2016. Po tėvystės nuginčijimo atsakovas atsisakė geranoriškai pripažinti G. K. tėvystę, todėl atsakovo tėvystę būtina nustatyti teisminiu keliu. Nuo gimimo nepilnametis vaikas G. K. gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, tarp jų yra glaudus ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi, prižiūri dukterį, todėl nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, kur mergaitei yra sudarytos visos tinkamos sąlygos jos asmenybės vystymuisi. Vaiko išlaikymui aprangai, avalynei, maistui, higienos reikmėms, skalbimo priemonėms, tekiamoms komunalinėms paslaugoms, vaistams, vitaminams, kitų poreikių tenkinimui kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 300 Eur. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. K. po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Taip pat iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, iš viso 5400 Eur, nes atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo nuo dukters gimimo. Tikslinga nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu gimė G. K.. Nuginčijus E. K. tėvystę mergaitės atžvilgiu, tikslinga nustatyti, kad atsakovas yra mergaitės tėvas, o mergaitė yra atsakovo duktė. Nustačius tėvystę, taip pat spręstini mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, atsakovo bendravimo su G. K. klausimai.

Dėl tėvystės nustatymo

9. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo (9 b. l.) matyti, kad G. K. motina įrašyta ieškovė R. K., duomenų apie tėvą nėra. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-216-1004/2016 (10-11 b. l.) pripažinta, kad E. K. nėra vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. K. nėra E. K. duktė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigia, kad vaiko G. K. biologinis tėvas yra atsakovas R. P., su kuriuo ieškovė kartu gyveno nuo 2006 metų. Tėvystei nustatyti ieškovė prašo skirti DNR ekspertizę.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

12. Nagrinėjamu atveju teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi skyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar R. P. yra vaiko G. K. tėvas, ar tėvas yra kitas asmuo (44-45 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 18/2018(01) (55-58 b. l.) išvadoje nurodyta, kad R. P. yra vaiko G. K. biologinis tėvas su 99,999999 proc. tikimybe. Darytina išvada, kad ekspertizės akto duomenys ir išvada neginčijamai patvirtina, jog atsakovas yra nepilnametės G. K. tėvas, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, nustatytina, jog atsakovas R. P. yra vaiko G. K. tėvas, o G. K. yra atsakovo R. P. duktė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

14. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

15. Vertinant ieškovės materialines ir šeimos aplinkos sąlygas pagal 2018 m. kovo 27 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (79-80 b. l.) matyti, kad ieškovė apsirūpinusi gyvenamuoju būstu, gyvena nuomojamoje 2 kambarių namo dalyje su dukterimis R. P. ir G. K.. G. K. su motina R. K. kartu gyvena nuo gimimo. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos miegui, laisvalaikiui, žaidimams. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko G. K. poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Išvadą teikiančių institucijų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai neprieštaravo, kad teismas nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo gyvenamąją aplinką ir atsakovo galimybes užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

16. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą teikiančių institucijų nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko G. K. interesus, o nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

19. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

20. Nagrinėjamu atveju nustačius nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą su ieškove, būtina išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo klausimą. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 300 Eur suma kas mėnesį, t. y. maistui – apie 120 Eur, drabužiams, avalynei – apie 50 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir būsto mokesčiams – apie 80 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – apie 20 Eur, kitoms išlaidoms – apie 30 Eur, taip pat posėdžio metu detalizuodama šias išlaidas: telefonui – 9,50 Eur, po 5 Eur kas mėnesį į mokyklos klasės fondą, vaiko stovykloms – 20 Eur, pramogoms – 20 Eur, dienpinigiams – po 2 Eur dienai, maistui – po 10 Eur dienai, todėl iš atsakovo tikslinga priteisti 150 Eur išlaikymą kas mėnesį. Į bylą ieškovė pateikė turimus duomenis apie patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas (81-98 b. l.).

21. Nors teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, tačiau įvertinus vaiko poreikius bei tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, pats teikė į bylą duomenis apie darbingumą ir gaunamas pajamas (26-27, 29-37, 39-41 b. l.), sprendžia, jog ieškovas gali dirbti ir užsidirbti, prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaikymo sumą iš esmės atitinka realius vaiko poreikius, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus ieškovės prašymą ir atsakovui nepateikus jokių priešingų prašymui argumentų, įrodymų, išlaikymo vaikui suma pervestina į ieškovės nurodytą sąskaitą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

22. Ieškovė, posėdžio metu tikslindama reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d., skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, iš viso 1350 Eur. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

23. Ieškovė teigia, kad šalys nustojo gyventi kartu 2016 metais, tais pačiais metais buvo nuginčyta E. K. tėvystė, atsakovas iš viso neteikia jokio išlaikymo, jokios paramos vaikui. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovas rūpinosi vaiku G. K., teikė jai išlaikymą. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį grindžia minimaliais vaiko poreikiais. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis už devynis mėnesius, skaičiuojant po 150 Eur kas menesį, yra pagrįstas, o pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti, į bylą nepateikta, tokių pagrindų nenustatė ir teismas, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 1350 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-10-01 vertintinas kaip pagristas ir tenkintinas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

24. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

25. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tik ieškovė procesiniame dokumente nurodė savo siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K. tvarką. Atsakovas nepateikė teismui savo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos. Išvadą teikiančios institucijos iš esmės pritarė ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai, institucijų atstovai nurodė, kad teismas turėtų nustatyti maksimaliai intensyvią bendravimo tvarką, tačiau pasimatymų laikas turėtų būti derinamas iš anksto, informuojant prieš dvi dienas, o su vaiku susijusi informacija turėtų būti pateikiama tą pačią dieną. Teismas sprendžia, kad neturėtų būti ribojamas vaiko ir tėvo bendravimas, šalys turėtų dėti maksimalias pastangas, tarpusavyje bendradarbiauti, kad vaikas bendrautų su tėvu, todėl tikslinga nustatyti maksimaliai intensyvią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes nėra duomenų, kad atsakovas kenktų vaiko interesams, juos pažeistų.

27. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukterimi G. K. tvarka:

- ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su dukterimi G. K. jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto, prieš dvi dienas, suderinus pasimatymo laiką;

- atsakovas, išreiškęs pageidavimą paimti dukterį G. K. iš ieškovės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, privalo apie tai perspėti ieškovę raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) vėliausiai prieš dvi dienas. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta ir į dukters G. K. norą, kuris yra prioritetinis;

- ieškovė įsipareigoja iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti atsakovui apie dukters G. K. gyvenamąją vietą, mokymosi vietą, jų pasikeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose.

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

28. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (5-6 b. l.), kad nagrinėjamoje byloje jai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei nagrinėjamoje byloje mokėjimo. 2018 m. balandžio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad dėl ieškovei teikiamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 675,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios, visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Taip pat, įvertinus ieškinio reikalavimus ir jų tenkinimą, valstybei priteistinas iš atsakovo 295 Eur žyminis mokestis ir 15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

29. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. K. yra R. P. duktė.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant į R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaiko G. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. K. įsiskolinimą.

Nustatyti tokią R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) R. K. netrukdys R. P. bendrauti su dukterimi G. K. jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto, prieš dvi dienas, suderinus pasimatymo laiką;

2) R. P., išreiškęs pageidavimą paimti dukterį G. K. iš R. K. gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, privalo apie tai perspėti R. K. raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) vėliausiai prieš dvi dienas. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta ir į dukters G. K. norą, kuris yra prioritetinis;

3) R. K. įsipareigoja iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti R. P. apie dukters G. K. gyvenamąją vietą, mokymosi vietą, jų pasikeitimus, apie ligas bei gydymąsi gydymosi įstaigose.

Priteisti valstybei iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 295 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 15 Eur (penkiolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 675,62 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Šio sprendimo kopiją per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.