Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

L. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. R. priteistas 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai) neturtinės žalos atlyginimas ir 2 000 Eur (du tūkstančiai) proceso išlaidų, susijusių su advokato teisiniu atstovavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. R. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., būdamas Kretingoje, (duomenys neskelbtini), įvairiose kitose Kretingos miesto bei rajono vietose ir išvykęs į Daniją, siekdamas priversti buvusią sugyventinę J. L. nenutraukti su juo šeiminių santykių ir nekurti naujų su kitu partneriu, sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą:

- 2022 m. gegužės mėn. naktį iš 25 į 26 d. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), L. R., apsvaigęs nuo alkoholio, žemino J. L. išgalvotais kaltinimais svetimavimu ir grasino, kad ją nužudys, sakydamas: „Perspėju, vieną ir paskutinį kartą, prieš moną vaką pradiesi kuilius vedžiuotis, žiaunas perpliešiu abiem, išpliešiu žiaunas abiem supratą, atras lavonus sukabintus kanale, aš tau pasakau iš karto, monei nereikės nė sekti nieko, viskų žinuosiu, supratą?, galėsi būti užsirakėnus, „užsibibinus nachui“, kiaurą įeisiu aš per visor kur monei reikies, nespiesi nė mentų iškviesti, kap būsi su išplėštom žiaunom, kanale mėtysies“;

- laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. spalio 21 d. L. R. ne mažiau kaip 60 kartų rašė J. L. SMS žinutes, jose nuolat žemindamas ją kaip moterį ir motiną, grasindamas, kad neleis auginti vaiko, reikalaudamas pasakyti jos pačios ir vaiko buvimo vietą ir ne mažiau kaip trijose žinutėse tiesiogiai ir užuominomis grasindamas nužudyti: 2022 m. birželio mėn. – „Kazkoki pidera turi ir ahujielm paklausk mano pavarde ts lipk ant korkes… Visi bus uzmusti pasakau“; 2022 m. rugpjūčio 29 d. – „Bet net be pykciu perspėju, kad mano vaiko neaugins kitas ir negalėsi būt su kitu, sužinosiu iš kart būsiu vietoj ir sumalsiu į miltus, kas bus šalia tavęs, be pykčių Joana, perspėju…“ 2022 m. spalio 7 d. – „Tu zinai kad kas susija su tavim visa gyvenima ir liks nes vaikutis ira musu bendras ir nebus nkd to kad paliksiu savo vaika bet ir nebus to kad augins mano vieninteli maziuka kazkas kitas tikrai ne geriau tiurmoi sedesiu bet nematysiu to“;

- 2022 m. lapkričio mėn. naktį iš 16 į 17 d. L. R., atvažiavęs į J. L. namus, esančius Kretingoje, (duomenys neskelbtini), ir neradęs jos namuose, sukėlė konfliktą, kaltindamas ją palaikant ryšius su kitu vyru. Po to laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 17 d. 0 val. 12 min. iki 2022 m. lapkričio 18 d. 20 val. 26 min., apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 61 kartą skambino J. L. ir ne mažiau kaip 24 kartus rašė SMS žinutes, pokalbių metu ir žinutėmis reikalaudamas pasakyti savo buvimo vietą, kaltindamas vaiko nepriežiūra, palaidu seksualiniu elgesiu ir grasindamas ją nužudyti – sakydamas jai, kad ji negyvens, kad jis ją pasmaugs, atsisės į kalėjimą, o judviejų vaiką užaugins jo mama L. R. 2022 m. lapkričio 17 d. apie 15 val., paskambinęs telefonu G. L., L. R. pakartojo grasinimus nužudyti J. L., sakydamas, kad ją ir jos naują vyrą papjaus ar pasmaugs. 2022 m. lapkričio 17 d. 20.03 val. L. R. į J. L. namus iškvietė policijos pareigūnus, nepagrįstai pranešdamas, kad J. L. namie yra neblaivi ir neprižiūri mažamečio vaiko.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. R. (toliau – apeliantas) ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Girevičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį L. R. išteisinti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, už L. R. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Eur, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 1 000 Eur.

3. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę, taip pat neteisingai išsprendė civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo BK 145 straipsnio sudėties elementų ir objektyviai bei visapusiškai neįvertino bylos duomenų. L. R. neįvykdė nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar apelianto išsakyti teiginiai tiesiogiai nukentėjusiajai, taip pat pokalbiuose telefonu bei SMS žinutėse, kurie inkriminuoti kaip grasinimai nužudyti, buvo realūs ir galimi įvykdyti, ar tai viso labo buvo tik apelianto nemandagus ir atkaklus bendravimas su nukentėjusiąja ir netinkama minčių išraiška. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas tik nukentėjusiosios raštu teismui pateiktiems paaiškinimams, pokalbių garso įrašų turinio ištraukoms, nevertindamas jų turinio visumos.

3.2. Pavyzdžiui, kaltinime kaip realus grasinimas nužudyti nurodomas ir 2022 m. gegužės 25–26 d. naktį vykusio pokalbio fragmentas. Tačiau apeliantas pažymi, kad liko neįvertinti objektyvūs duomenys, šalinantys grasinimo realumą, tai, kad pokalbis vyko nakties metu miegamajame, kuriame miegojo ir mažametis jų vaikas, apeliantui su nukentėjusiąja gulint vienoje lovoje, apeliantas kalbėjo ramiai, be isterijos, nukentėjusioji taip pat buvo rami ir užtikrinta stabiliu bendravimu (nors pati nukentėjusioji provokavo konfliktinę situaciją ir slapta įrašinėjo pakalbį). Apeliantas pažymi, kad pokalbio metu nukentėjusioji liko su juo gulėti vienoje lovoje, nepasišalino iš kambario, nekvietė pagalbos, kas neabejotinai leidžia spręsti, jog nukentėjusioji jokios grėsmės savo sveikatai ir gyvybei nejautė. Be to, apeliantas neatliko jokių fizinių veiksmų, kurie sustiprintų galimą manymą apie grasinimo įvykdymą.

3.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas niekada prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, dėl jo elgesio prieš ją nebuvo jokių kitų policijos reagavimo faktų ir (ar) pradėtų ikiteisminių tyrimų. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad nukentėjusioji niekada jokių savisaugos priemonių nesiėmė, o po pokalbių su apeliantu nesikreipė į teisėsaugos organus, kas tik patvirtina realios grėsmės nebuvimo faktą.

3.4. Nors pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sistemingumo fakto nustatymą, rėmėsi teismų praktika, tačiau šį faktą akivaizdžiai klaidingai nustatė apelianto veikos atveju. Pažymi, kad tarp 2022 m. gegužės 25–26 d. pokalbio ir kitų apelianto SMS žinučių yra didelis laiko tarpas, jų nesieja nei bendras turinys, nei bendra tyčia siekti nusikalstamo rezultato – terorizuoti nukentėjusiąją. Bendros tyčios nebuvimą pagrindžia faktai apie tai, jog apeliantas 2022 m. birželio mėnesį nukentėjusiajai parašė tik dvi SMS žinutes, 2022 m. liepos mėnesį – nė vienos, 2022 m. rugpjūčio mėnesį – keturias, 2022 m. rugsėjo mėnesį – nė vienos, 2022 m. spalio mėnesį – dvi. Be to, inkriminuotame turinyje yra užfiksuotas ir teigiamas apelianto bendravimas bei teigiamos SMS žinutės. Todėl kaltinime nepagrįstai visas inkriminuojamas turinys nurodomas kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

3.5. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neišsprendė telefoninių skambučių bei SMS žinučių skaičiaus klausimo, neįvertino, kokiu periodiškumu SMS žinutės buvo rašomos, koks jų turinys, ar visos jos yra su neigiamu turiniu, koks iš nukentėjusiosios pusės buvo atsakas į jas. Taip pat liko neįvertinta pokalbių trukmė ir, galiausiai, nukentėjusiosios neatsilieptų skambučių skaičius, kuris, be kita ko, buvo dominuojantis.

3.6. Apeliantas pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje jam nebuvo inkriminuojamas „neteisėtas žmogaus persekiojimas“. Kaltinime tik aprašomi atitinkami teiginiai ir nurodytos teisės normos. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų įvykdymu, kurias įvykdė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tačiau aiškiai ir suprantamai nebuvo atribota, kurie konkretūs apelianto veiksmai priskirtini BK 145 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėčiai, o kurie – BK 148¹ straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėčiai. Dėl šios priežasties buvo pažeista apelianto teisė suprasti, kuo jis kaltinamas, taip pat gintis nuo pareikštų kaltinimų.

3.7. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos ir įvykdytos veikos sudėties elementus priskyrė BK 145 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėčiai. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatytas nemandagus ir necenzūrinis apelianto bendravimas su nukentėjusiąja, periodiškai išsakyti hiperbolizuoti pagąsdinimai susidorojimu su nukentėjusiosios naujais partneriais galimai sudarė teismui regimybę, jog tai yra sistemingas psichinės prievartos prieš naudojimas (BK 145 straipsnio 2 dalis), tačiau tokie nemandagūs prieš nukentėjusiosios valią atlikti veiksmai, apelianto įsitikinimu, sukėlė tik BK 148¹ straipsnio 1 dalies sudėtyje numatytas pasekmes – neigiamą poveikį nukentėjusiosios emocinei būsenai. BK 148¹ straipsnio 1 dalies sudėtis reikalauja, kad neigiamas poveikis emocinei būsenai būtų didelis ir prilyginamas alternatyvioms šios veikos pasekmėms – privertimui pakeisti gyvenamąją ar darbo vietą, mokymosi vietą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atskirais atvejais nukentėjusioji verkė, pergyveno, jai sumažėjo svoris, buvo sunku susikaupti darbe. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad apelianto veiksmai sudarė tik BK 148¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau yra nepakankami kaltinimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pagrįsti.

3.8. Apeliantas, įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 148¹ straipsnio l dalyje, pripažįsta padaręs nukentėjusiajai neigiamą poveikį ir sukėlęs neturtinę žalą, tačiau, jo vertinimu, yra pagrindas neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur.

3.9. Pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos dydį įvertinęs 1 500 Eur suma, nurodė, kad dėl apelianto įvykdytos veikos nukentėjusioji prarado darbą ir buvo priversta dalyvauti naujo darbo paieškos konkurse. Ir nors vieno iš teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusiajai ir teko išskubėti į darbo atrankos konkursą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji darbą prarado būtent dėl apelianto veikos. Vienas iš BK 148¹ straipsnio l dalies kvalifikuojamųjų požymių yra nukentėjusiojo privertimas pakeisti darbą, tačiau šis požymis byloje net nebuvo inkriminuojamas. Be to, objektyvūs bylos įrodymai nepagrindžia ir to, kad nukentėjusioji prarado galimybę bendrauti su draugais ir artimaisiais. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji 2022 m. lapkričio mėnesį (po inkriminuojamos veikos periodo) susitikinėjo su draugėmis viešoje vietoje, gėrė šampaną, bendravo su giminėmis.

3.10. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai per didelė. Pažymi, kad rengiant civilinį ieškinį advokato darbas buvo įvertintas 400 Eur suma, o likusi suma (1 600 Eur) nebuvo detalizuota ir buvo grindžiama tik išrašytu grynųjų pinigų priėmimo kvitu bei advokato paaiškinimu, jog jo valandinis įkainis, atstovaujant nukentėjusiajai teismo posėdžio metu, siekia 200 Eur. Įvertinus šios bylos nesudėtingumą, nedidelę jos apimtį, kelių teisiamųjų posėdžių trukmę, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 1 000 Eur.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (procesinis dokumentas Nr. DOK-2315) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą, priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas (300 Eur), susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4.1. Nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veiksmai objektyviai pasireiškė nukentėjusiosios terorizavimu ir sistemingu bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Nuteistojo išsakyti brutalūs, ciniški, agresyvaus bei bauginamo pobūdžio teiginiai negali būti vertinami tik kaip jo hiperbolizuota bendravimo išraiška. Byloje pateikti įrodymai (SMS žinutės) patvirtina sistemingą nukentėjusiosios terorizavimą, dėl ko ji jautė baimę dėl savo ir vaiko gyvybės.

4.2. Pasisakydama dėl 2022 m. gegužės 25 d. padaryto balso įrašo vertinimo nukentėjusioji pažymi, kad nors ji ir jautė baimę dėl nuteistojo grasinimų, tačiau nesiryžo apie juos papasakoti namuose buvusiai nukentėjusiosios močiutei, jaudindamasi dėl jos sveikatos. Visus nuteistojo grasinimus nukentėjusioji laikė realiais ir dėl šios priežasties kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad nėra teisinio pagrindo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti tik pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, nėra ir pagrindo sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Eur, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistajam prieš nukentėjusiąją ilgą laiką naudojant psichinę privartą ji prarado saugumo jausmą, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, be to, dėl sutrikusios psichinės pusiausvyros neteko daug svorio (nuo 70 iki 55 kg). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tiek padarytos neturtinės žalos dydį, tiek ir nuteistojo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį (tai, kad jis dirba statybų srityje), todėl mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra jokio pagrindo.

4.4. Nuteistojo prašymas sumažinti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1 000 Eur sumos prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Nukentėjusiajai priteista proceso išlaidų suma (2 000 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytų išlaidų dydžio, net yra daug mažesnė nei rekomenduojami teisinių paslaugų įkainiai. Visos nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos yra pagrįstos pinigų paėmimo kvitais. Pažymi, kad paties nukentėjusiojo sumokėti honorarai gynėjui buvo kur kas didesni. Bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl nukentėjusiosios kaltės (byloje faktinis įvykusių teisiamųjų posėdžio laikas sudaro 8 val. 52 min.), be to, neskaitant faktinio teisiamųjų posėdžių laiko nukentėjusiajai buvo teikiamos papildomos teisinės konsultacijos.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Ramūnas Girevičius prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos, tarp kurių ir BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neperžengiant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Nagrinėjamu atvejui iš nuteistojo L. R. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas mano, jog nuteistasis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog nuteistojo buvusiai sugyventinei tiesiogiai, taip pat telefonu ir SMS žinutėse išsakyti teiginiai buvo netinkamas – nemandagus, nekorektiškas necenzūrinis bendravimas, grįstas hiperbolizuotais pagąsdinimais, kuris sukėlė neigiamą poveikį nukentėjusiosios emocinei būsenai, tačiau, apelianto vertinimu, dėl tokio pobūdžio bendravimo nukentėjusioji neturėjo jokio realaus pagrindo bijoti nuteistojo. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijamas ir nukentėjusiajai priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio rengimu ir teisiniu atstovavimu pirmosios instancijos teisme, dydis, prašant šias sumas sumažinti. Tačiau teisėjų kolegija visų pirma aptars nuteistojo veiksmų kvalifikavimo klausimus.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

8. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

9. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-303/2020; 2K-172-495/2023 ir kt.). Be kita ko, kasacinio teismo pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022; 2K-172-495/2023).

10. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016; 2K-172-788/2017; 2K-269-303/2020; 2K-172-495/2023 ir kt.).

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad sistemingai baugino buvusią sugyventinę J. L. naudodamas psichinę prievartą jam inkriminuotais veiksmais, atliktais laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, nuosprendyje išdėstytus įrodymus bei argumentus įrodymų vertinimu aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo esminių trūkumų neturi. Priešingai, nei nurodo apeliantas, nuteistojo veiksmai (tiesiogiai ir telefonu išsakyti grasinimai bei siųstos SMS žinutės) buvo išsamiai išanalizuoti ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertinti bendrame susiklosčiusios situacijos kontekste. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo atveju apylinkės teismas tyrė, analizavo ir vertino bylos įrodymų visetą: nukentėjusiosios parodymus viso proceso metu, liudytojos (G. L.) parodymus, bylos svarstymui pateiktus garso įrašus, BPC skambučių įrašus, nuteistojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimo duomenis, nė vienam iš įrodymų šaltinių neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimas ginčijamas šiais pagrindiniais aspektais – nuteistojo veika neatitinka pavojingumo, realumo ir sistemingumo kriterijų tam, kad būtų kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kaip sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą, todėl, apelianto įsitikinimu, nuteistojo veiksmai šios baudžiamosios bylos atveju atitinka tik kitos nusikalstamos veikos – neteisėto žmogaus persekiojimo, numatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

13. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytos nusikalstamos veikos sistemingumo fakto, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikos sistemingumui, kaip BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiui, pagrįsti turi būti nustatyti bent trys atvejai, kuriuos galima pripažinti bauginimu panaudojant psichinę prievartą; tokie atvejai turi būti laiko atžvilgiu per daug nenutolę vienas nuo kito ir jungiami bendros tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-495/2023).

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji buvo įžeidinėjama, jai buvo išsakomi nevienkartiniai grasinimai, dėl to jos gyvenimas tapo apsunkintas, o galiausiai dėl sukurtos grasinimų ir baimės atmosferos ji 2022 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 1, b. l. 1–13). Bylos duomenimis, nuteistasis gyvų ir telefoninių pokalbių metu išsakė nukentėjusiajai įvairaus pobūdžio grasinimus, taip pat vieną kartą nakties metu atvyko nukentėjusiosios ieškoti į jos namus ir kvietė policijos pareigūnus dėl vaiko nepriežiūros. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. spalio 21 d. parašė 60 žinučių, o nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ne mažiau nei 61 kartą skambino ir parašė ne mažiau kaip 24 žinutę. Iš bylos medžiagoje esančios žinučių ir neatsakytų skambučių išklotinės (t. 1, b. l. 66–94) matyti, kad žinutės nukentėjusiajai buvo siunčiamos chaotiškai – viena po kitos, dažnai vos praėjus kelioms minutėms nuo ankstesnių, nukentėjusiajai į jas net neatsakant (ar galbūt dar net nespėjant atsakyti), o kalbant apie praleistus skambučius, matyti, kad nuteistasis aktyviai skambino nukentėjusiajai, taip pat skambino ir nakties metu (BPK 27 straipsnis), tokiu būdu, teisėjų kolegijos manymu, siekdamas sukurti nukentėjusiajai bauginamą įtampą. Šiuo atveju visi nuteistojo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. atlikti veiksmai vertintini ne kaip spontaniškas nuteistojo elgesys, o kaip kryptingas sumanymas įbauginti nukentėjusiąją, kad ši nebendrautų ir nesukurtų jokių naujų šeiminių santykių su kitais partneriais, kas, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai atitinka bendros tyčios, kaip sistemingumo požymio, egzistavimą.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu nukentėjusiosios pasirinkta elgsena (jos nepasišalinimas iš įvykio vietos, nesikreipimas dėl pagalbos į teisėsaugos institucijas ar šeimos narius, savisaugos priemonių nesiėmimas, telefono abonentinio numerio nekeitimas, skambučių neblokavimas, leidimas su nakvyne pasiimti jų bendrą vaiką) ir tai, kad prieš tai ikiteisminio tyrimo įstaigose nebuvo užfiksuota jokių pranešimų apie nuteistojo pavartotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, o dalis žinučių parašyta nuteistajam dar būnant užsienyje, suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji nebijojo nuteistojo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Viena vertus, šios apelianto akcentuojamos aplinkybės neturi reikšmės nuteistojo atliktų veiksmų teisiniam vertinimui. Kita vertus, nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ji bijojo nuteistojo išakytų grasinimų ir neabejoja jų realumu. Nors tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai (dėl nutrūkusio bendro šeiminio gyvenimo, dėl bendravimo su vaiku, vaiko išlaikymo ir kt.), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie nukentėjusiosios siekį nuteistąjį apkalbėti ir (ar) nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant nurodyto konfliktinės situacijos pagrindo, laikytina, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, nukentėjusiajai parašytų žinučių ir atliktų kitų veiksmų (skambinimo, (at)vykimo į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą) neginčijo ir pats nuteistasis, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytų teiginių patikimumu.

16. Baudžiamojoje byloje nustatyta įvykių seka, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat paneigia apelianto argumentus, kad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo bijoti nuteistojo ir (ar) patikėti jo grasinimų realumu. Kaip matyti, nuteistasis po to, kai 2022 m. gegužės 25 d. (nakties metu) pokalbio metu išsakė kaltinimą svetimavimu ir grasinimą nužudyti ir iki 2022 m. spalio 21 d. parašė gausybe (60) grasinančio turinio žinučių, 2022 m. lapkričio 16 d. (naktį) atvyko į nukentėjusiosios namus, jos ieškojo, o neradęs kaltino svetimavimu ir sukėlė konfliktą, be to, vėliau – nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d., apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 61 kartą skambino ir ne mažiau kaip 24 kartus parašė žinutę, reikalaudamas pasakyti savo buvimo vietą, kaltindamas vaiko nepriežiūra, nederamu seksualiniu elgesiu ir grasindamas nukentėjusiąją nužudyti, galiausiai į nukentėjusiosios namus kvietė policijos pareigūnus, savo iškvietimą motyvuodamas galima vaiko nepriežiūra. Šiuo atveju įvertinusi aptartus nuteistojo veiksmus, jų seką, intensyvumą, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius (asmenys yra buvę sugyventinai, susilaukę bendro vaiko), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nukentėjusioji pagal jos bauginimo procese išreikštų grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes tikrai turėjo pakankamą pagrindą bijoti nuteistojo žinutėse rašomų ir išsakomų grasinimų įgyvendinimo (jų realumo). Nuteistasis sistemingai baugindamas nukentėjusiąją nuolatinėmis žinutėmis, skambučiais, galiausiai naktį atvykęs į jos gyvenamąją vietą, sukėlęs triukšmą, pranešęs teisėsaugos institucijoms apie tariamą jų bendro vaiko nepriežiūrą, sukūrė situaciją, kad nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi, o nuteistojo veiksmais buvo sukurta nerimo, baimės ir nesaugumo atmosfera, juolab kad siunčiama bauginamo pobūdžio informacija buvo siejama su neigiamų padarinių, pasireiškiančių pavojumi sveikatai ar net gyvybei, atsiradimu.

17. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad, vertinant kiekvienos nuteistojo atskiros žinutės, adresuotos nukentėjusiajai, turinį, yra ir tokių žinučių, kuriose dėstomas ir teigiamas turinys, gražiai atsiliepiama apie nukentėjusiąją ir jų bendrą vaiką, dėl ko jos savaime negalėtų (su)kelti baimės ir nerimo jausmų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją turi būti vertinami ne fragmentiškai, o kaip visuma, t. y. atsižvelgiant į visą rašytų žinučių kontekstą, intensyvumą, kiekį, taip pat žinučių bei skambučių laiką. Kaip matyti, nuteistasis nuosekliai reiškė tam tikras prielaidas apie nukentėjusiosios asmeninį, galimą seksualinį gyvenimą, žemino ją kaip motiną, kaip moterį, ne kartą nurodydamas, jog kito vyro susiradimo atveju jis ketina nukentėjusiajai brutaliai keršyti – 2022 m. gegužės mėnesio pokalbio metu, be kita ko, sakė: „perspėju <...> pradiesi kuilius vedžiuotis, žiaunas perpliešiu abiem, išpliešiu žiaunas <..>lavonus sukabintus kanale <...> su išplėštom žiaunom, kanale mėtysies“; 2022 m. birželio mėnesį: „kazkoki pidera turi <...> visi bus uzmusti pasakau“; 2022 m. rugpjūčio 29 d.: „bet net be pykciu perspėju, kad mano vaiko neaugins kitas ir negalėsi būt su kitu, sužinosiu iš kart būsiu vietoj ir sumalsiu į miltus <...>“; 2022 m. spalio 7 d.: „<..> nebus to kad augins mano vieninteli maziuka kazkas kitas tikrai ne geriau tiurmoi sedesiu bet nematysiu to“ ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš išsiųstų žinučių, tiek iš telefonu arba gyvai išsakytų teiginių akivaizdu, kad jie neatitinka visuomenėje (net ir žemaitiška kultūra pasižyminčiame Kretingos rajone) priimtų tarpusavio bendravimo standartų, yra itin įžeidžiamo, žeminamo pobūdžio. Toks elgesys negali būti traktuojamas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, kaip nuteistojo siekis nukentėjusiajai parodyti ilgesį, pademonstruoti sveiką konkurenciją prieš jos naujus partnerius ir (ar) noras su nukentėjusiąja atkurti šeiminius santykius, o įvertinus siųstų žinučių skaičių ir turinį, praleistų skambučių skaičių, intensyvumą, vizito pas nukentėjusiąją pobūdį, pačios nukentėjusiosios parodymus, laikytina, kad nuteistojo veiksmai pasižymi BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.

18. Atsižengiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, kad nuteistasis sistemiškai baugino nuketėjusiąją ir todėl apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 148¹ straipsnio 1 dalies taikymo

19. Teisėjų kolegija, anksčiau aptarusi apeliacinio skundo argumentus dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties nuteistojo veiksmuose, taip pat pasisako ir dėl nuteistojo veiksmų atitikties BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai nusikalstamai veikai. Vertindama apelianto argumentus, kad nuteistojo veiksmai šios baudžiamosios bylos atveju atitinka tik nusikalstamos veikos – neteisėto žmogaus persekiojimo, numatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių dviejų nusikalstamų veikų atribojimo problematika yra aptariama ir aktualiausiuose kasacinio teismo praktikos išaiškinimuose – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023, kuriais yra pagrindas vadovautis ir šioje baudžiamojoje byloje.

20. Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.

21. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios. BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji – ją inkriminuojant būtina nustatyti ne tik veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-42-719/2024).

22. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek bauginimo, tiek asmens persekiojimo formų baigtinio sąrašo baudžiamasis įstatymas nenustato ir negali nustatyti (taigi kai asmens bauginimas išreiškiamas kitais įvairaus pobūdžio veiksmais: įžeidinėjimais, gąsdinančiais telefono skambučiais, triukšmo kėlimu, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan., gali iškilti kvalifikavimo problemų). Tokiu atveju siekiant nustatyti, ar asmens veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą sistemingą asmens bauginimą, naudojant psichinę prievartą, ar BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą asmens persekiojimą, turi būti vertinama, į ką tokia veika kėsinamasi: ar keliama grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai, ar laisvei, vertinamas veiksmų intensyvumas, turinys, galimi motyvai ir tikslas, tai, kaip atliktus veiksmus suprato pats nukentėjusysis, kokie ryšiai siejo praeityje ar sieja šiuos asmenis (kasacinės nutartys Nr.: 2K-242-594/2023; 2K-42-719/2024 ir jos 18 punktas).

23. Be to, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą (žr. kasacinės nutarties Nr. 2K-42-719/2024 6 punktą).

24. Šios baudžiamosios bylos atveju susiklostė priešinga situacija, kai nukentėjusiąją baugino ne nesiliaujantys ir (ar) nepagedautini nuteistojo veiksmai, o būtent pats nuteistojo veiksmų turinys, nukentėjusiosios pagrįstu įsitikinimu, kėlęs grėsmę jos sveikatai bei gyvybei, t. y. tiesioginiam specialiosios dalies XIX skyriuje „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“ saugomam objektui, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti apie nusikalstamos veikos kvalifikavimą ne, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, o pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

25. Jau ikiteisminio tyrimo inicijavimo metu – 2022 m. lapkričio 17 d. pateikdama pareiškimą nukentėjusioji iš esmės tvirtino bijanti nuteistojo grasinimų ją nužudyti ir nuogąstavo būtent dėl savo (ir savo artimųjų) gyvybės (t. 1, b. l. 1–13). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios pozicija nuteistojo veiksmų keliamos grėsmės atžvilgiu išliko nuosekli ir nekito viso baudžiamojo proceso metu, apie ką leidžia spręsti ir 2023 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog nukentėjusioji bijojo nuteistojo grasinimų nužudyti ir yra įsitikinusi jų realumu. Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios sesuo taip pat nurodė mananti, kad nuteistasis galėtų grasinimus nukentėjusiajai įvykdyti (tokį savo įsitikinimą liudytoja grindė aplinkybėmis, kad nuteistasis jai yra sakęs, kad kito vyro susiradimo atveju jis tiek nukentėjusiąją, tiek naują draugą papjaus, pasmaugs, nurodė klausinėjęs draugų dėl bausmės už žmogžudystę ir kad tokiu atveju jų vaiką augintų nuteistojo mama) (t. 1, b. l. 97–98). Kitokios išvados neleidžia daryti ir nuteistojo veiksmų – išsiųstų žinučių, telefonu ar gyvai išsakytų teiginių turinys, kurių esmė – kito parnerio susiradimo atveju siekis nukentėjusiajai atkeršyti (itin burtuliai su ja susidoroti). Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad nukentėjusioji nuteistojo veiksmus pagrįstai suprato ne kaip grėsmę savo valingam atitinkamo elgesio ir (ar) gyvenimo būdo pasirinkimui, o kaip tiesioginę grėsmę jos gyvybei. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytas (ir šio nuosprendžio 11–17 punktuose aptartas) akivaizdus sistemingas bauginimas, siekiant sukelti nukentėjusiajai baimę ir nerimą dėl savo gyvybės ir sveikatos. Taigi veikos aspektu nuteistojo atliktų veiksmų neteisėtumą yra pagrindas kvalifikuoti tik pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

26. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje būtina aptarti ir dar vieną – kilusių padarinių aspektą. Skirtingai nei BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos formaliosios sudėties atveju (kai pačios veikos padarymas lemia jos baigtumo momentą), BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas aprašytas materialiąją sudėtimi, t. y. tam, kad veika būtų laikoma baigta, turi būti nustatyti ir nusikalstamos veikos padariniai.

27. Šie padariniai yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Svarbu pažymėti, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutarties Nr. 2K-42-719/2024 7 punktas).

28. Ir nors šiuo atveju nuteistajam buvo inkriminuotas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas, tačiau iš kaltinamojo akto (t. 1, b. l. 22–37) ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje, be kita ko, turėtų būti išdėstoma ir visos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), matyti, kad nebuvo nurodyta jokių šios nusikalstamos veikos padarinius apibūdinančių aplinkybių. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tik jau aprašydamas nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir dėstydamas išvadas dėl jų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas) konstatavo, kad dėl nuteistojo sistemiško, nuolatinio rašinėjimo, skambinėjimo ir persekiojimo nukentėjusioji juto nuolatinę įtampą, buvo sutrikęs miegas, gerdavo įvairias raminamąsias arbatas, darbe buvo sunku dirbti, susikaupti, akys dažnai būdavo užtinusios nuo verkimo, buvo nerami, įsitempusi, ir visada baimėje <...>, o vertindamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio pagrįstumą (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis) pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji dėl L. R. nusikalstamų veiksmų, sistemingo bauginimo, panaudojant psichinę prievartą, prarado darbą, todėl buvo priversta dalyvauti kito darbo paieškoje <...> jautė nuolatinę baimę ir stresą, menkino save kaip mamą ir moterį, prarado bendravimo su draugais ir artimaisiais galimybę <...>, nukentėjusioji dėl L. R. nusikalstamų veiksmų, sistemingo jos bauginimo, panaudojant psichinę prievartą, persekiojimo patyrė ir ateityje gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė ir ateityje gali jausti nepatogumus, baimes <...>, pasekmės taip pat yra lydimos nerimo dėl bendravimo su vaiko tėvu ateityje, sprendžiant tėvo ir vaiko bendravimo klausimus <...>, teisminio nagrinėjimo metu nepaneigta, jog dėl nusikalstamo veikimo nukentėjusioji prarado dalį kūno svorio, jai sumažėjo bendravimo su kitais asmenimis galimybė (t. 1, b. l. 113–131).

29. Tokiu atveju teisėjų kolegija, viena vertus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas padarytų veikų aprašymo būdas padarinių aspektu yra lakoniškas ir netikslus, neleidžiantis aiškiai identifikuoti priežastinio ryšio tarp dviejų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų viekų ir kilusių padarinių egzistavimo. Kita vertus, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiaga vis tik suponuoja išvadą, kad visos neigiamos pasekmės nukentėjusiosios emocinei būklei ir socialiniam gyvenimui buvo sukeltos būtent BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – sistemingu jos bauginimu, tačiau baudžiamajam įstatymui numačius formaliąją šio nusikaltimo sudėtį padarinių detalizacija šio nusikaltimo kvalifikacijai reikšmės neturi (ir jos nekeičia).

30. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neteisėtas žmogaus persekiojimas (BK 148¹ straipsnio 1 dalis) šiuo atveju nuteistajam neturėjo būti papildomai inkriminuojamas, kadangi nuteistojo veiksmai apima tik BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuosprendis pakeistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32. Nukentėjusioji J. L. pateikė 2 000 Eur civilinį ieškinį jai padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 54–59). Apylinkės teismas, įvertindamas, jog nukentėjusioji J. L. patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį ir nerimą, taip pat atsižvelgdamas į nuketėjusiai sukeltas pasekmes (darbo praradimą, dalyvavimą kito darbo paieškoje, dalies kūno svorio netekimą, sumažėjusias bendravimo galimybes), nukentėjusiosios amžių, emocines pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sumažino iki 1 500 Eur.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai vertindama nukentėjusiosios J. L. patirtą neturtinę žalą konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalies aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertinti nepakankamai ir dėl to nustatytas kiek per didelis neturtinės žalos dydis.

34. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo L. R. elgesio nukentėjusioji patyrė stresą, baimę bei nerimą, vis dėlto nagrinėjamu atveju nustatant J. L. atlygintinos neturtinės žalos dydį privalo būti įvertinami ne tik nuteistojo nusikalstama veika sukeltas emocinis potyris, tačiau ir liekamasis ryšys. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios susiklosčiusioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

35. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala dėl sistemingo psichologinio smurto, grasinimų (BK 145 straipsnis) teismų vertinama atitinkamai nuo 1 000 iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-468/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-581/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-817/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019 ir kt.). Ir nors sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į panašaus pobūdžio bylų praktiką ir priteistus tokios žalos vidurkius panašiose baudžiamosiose bylose, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

36. Šioje vietoje aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios inicijos teismas sprendė ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 148¹ straipsnyje, kontekste. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas L. R. pagal BK 148¹ straipsnyje šiuo atveju buvo perteklinis. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodytas nukentėjusiajai sukeltų pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų iš esmės pakenkta J. L. ateičiai, darbinei veiklai ir pan., nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikaltimo pasekmes, nukentėjusioji taip pat nepateikė. Atsižvelgus į teismų praktiką bei bylos aplinkybes, į neteisėtų veiksmų trukmę nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintinas iki 1 000 Eur Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams).

Dėl procesinių išlaidų

37. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (2 000 Eur), pažymėdamas, kad rengiant civilinį ieškinį advokato darbas buvo įvertintas tik 400 Eur suma, o likusi suma (1 600 Eur) nedetalizuota ir grindžiama tik išrašytu grynųjų pinigų priėmimo kvitu, įvertinus šios bylos nesudėtingumą, apimtį, kelių teisiamųjų posėdžių trukmę, yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki 1 000 Eur sumos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto nukentėjusiosios prašomų priteisti patirtų procesinių išlaidų dydžio vertinimu.

38. Nukentėjusiojo asmens patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

39. Neginčytina tai, kad šiame procese nukentėjusioji turėjo teisę turėti atstovą, kuris nukentėjusiajai 2023 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu (t. 2, b. l. 60) atstovavo nuo pat baudžiamojo proceso teisme pradžios. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiosios atstovas advokatas ruošė civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusiajai teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 2, b. l. 61, 76–80, 86, 96–100). Už atstovavimo paslaugas nukentėjusioji sumokėjo advokatui 2 000 Eur, tuo leidžia įsitikinti byloje pateiktas 2023 m. birželio 2 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. 1160556 (t. 2, b. l. 63) ir 2023 m. lapkričio 21 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. 1160587 (t. 2, b. l. 103). Taigi nukentėjusioji pateikė šių išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius maksimalus įkainis advokatui tik už ieškinio surašymą galėtų siekti iki 5 275,75 Eur. Todėl atsižvelgdama į tai, jog advokatas ne tik ruošė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet atliko ir kitus procesinius veiksmus, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiosios sumokėtos ir prašomos priteisti iš nuteistojo 2 000 Eur advokato atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės, atitinka rekomenduotinus dydžius bei teisingumo ir proporcingumo principus.

40. Sprendžiant dėl advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, apmokėjimo aktualu ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai teismas tik iš dalies tenkina reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pasisakyta, kad teismas, skirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (kasacinės nutartis Nr. e3K-7-75-916/2023). Tokiu atveju teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog šiuo nuosprendžiu byloje buvo pakeista (sumažinta) nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat nesuponuoja jos pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimų išlaidų pakeitimo (sumažinimo) proporcingai pagal sumažintą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

41. Be to, PK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

42. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji prašė atlyginti jos patirtas 300 Eur išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir pateikė 2024 m. vasario 14 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1160597, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji už savo atstovo paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Eur. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo skundą, kuris šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas iš dalies. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgtina, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsiliepimo į apeliacinį skundo apimtį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti išlaidų suma turėtų būti mažinama iki 200 Eur, todėl iš nuteistojo nukentėjusiajai priteistina suma už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumažintina iki 200 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

L. R. veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 148¹ straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, paliekant nuteistajam pirmosios instancijos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Iš nuteistojo L. R. priteistą sumą J. L. neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo L. R. nukentėjusiajai J. L. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.