Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus padėjėjai Akvilei Žadeikytei, suinteresuotam asmeniui I. K. (I. K.), suinteresuoto asmens I. K. atstovui advokatui Justui Viliui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – I. K., R. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pažymėtina, kad skolininkė R. D. nenurodo vykdymo procese ir šioje byloje savo tikslios dabartinės gyvenamosios vietos. Iš civilinės bylos duomenų, vykdomosios bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Vykdymo procese buvo skelbta skolininkės R. D. paieška ir 2022 m. rugsėjo 28 d. gautas policijos pranešimas dėl skolininkės paieškos, kuriame nurodyta, kad asmuo informavo, jog gyvena Vilniuje, kol kas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, o skolininkės kontaktiniai duomenys – elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodytas mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini). Minėtais elektroniniais laiškais 2022 m. spalio 14 d. skolininkei buvo išsiųsti šios bylos procesiniai dokumentai ir prašoma patvirtinti apie jų gavimą. Skolininkė neteikė teismui jokių pranešimų į šią bylą. Taip pat teismo darbuotojo buvo skambinta nurodytu telefonu skolininkei, tačiau į skambučius neatsiliepta ir neperskambinta. Papildomai procesiniai dokumentai skolininkei įteikti viešo paskelbimo būdu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad teismuose nagrinėjama daugiau civilinių bylų, kuriuose dalyvauja skolininkė R. D. Iš civilinės bylos Nr. 2VP-26324-1018/2022 duomenų nustatyta, kad R. D. 2022 m. spalio 23 d. iš to paties elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl teismo sprendimo nevykdymo, t. y. šie gauti duomenys (2022 m. spalio 23 d.) tikėtinai patvirtina aplinkybes, kad skolininkė susipažino su 2022 m. spalio 14 d. jai šiuo elektroniniu paštu siųstais procesiniais dokumentais šioje byloje (šis elektroninis paštas yra aktyvus ir naudojamas, kaip pati skolininkė patvirtino policijos pareigūnams, vykdžiusiems jos paiešką). Pabrėžtina, kad ieškinyje nurodomas tas pats adresas (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai skolininkė negyvena. Papildomai buvo prašoma civilinę bylą Nr. e2-3258-1102/2022 (kurioje ginčo šalimis yra R. D. ir I. K.) nagrinėjančio teisėjo informuoti skolininkę R. D. apie vykstantį procesą civilinėje byloje Nr. e2VP-25466-1153/2022 pagal antstolio pareiškimą bei apie paskirtą 2022 m. lapkričio 23 d. 09.00 val. teismo posėdį (kadangi minėtoje byloje teismo posėdis paskirtas 2022 m. lapkričio 14 d.). Procesiniai dokumentai tokiu būdu suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. D. įteikti asmeniškai 2022 m. lapkričio 14 d., įteikimo pažymoje pasirašė pati skolininkė. Papildomai procesiniai dokumentai skolininkei taip pat išsiųsti į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir individualios R. D. įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkė R. D. išliko pasyvi, šia byla nesidomėjo, neteikė atsiliepimo į pareiškimą.

4. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo į antstolio pareiškimą taip pat nepateikė.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė rašytinę išvadą, nurodydama, kad Tarnyba pritaria, jog R. D. antstolio nurodytu laikotarpiu teismo nutarties nevykdė, neperdavė vaiko tėvui, nors teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo, neleido vaikui susitikti su tėvu pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Todėl Tarnyba iš esmės neprieštarauja antstolio pareiškimui, tačiau pažymi, kad sprendžiant dėl baudos, būtina įvertinti suinteresuoto asmens R. D. turtinę padėtį, teismo nutarties nevykdymo laikotarpį, sistemiškumą ir pan.

6. Teismo posėdyje pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus padėjėja Akvilė Žadeikytė palaikė akte nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad antstoliui nebuvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau ši teismo nutartis šios bylos esmės nekeičia, kadangi prašoma skirti baudą už konkretų teismo nutarties nevykdymo laikotarpį, kai galiojo teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis ir jos nuostatos dėl tėvų bendravimo. Kitos teismo nutarties nevykdymas ar vykdymas yra ne šios bylos dalykas. Pažymėta, kad skolininkė R. D. visiškai nebendradarbiavo su antstoliu vykdymo procese. Vieną kartą skolininkė skambino antstoliui bei nurodė, jog jai vykdymo procesas neaktualus. Pabrėžia, kad šioje byloje susidarė tokia situacija, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu, o šis net nežino, kur tiksliai gyvena vaikas. Antstolio duomenimis, nuo 2022 m. birželio 20 d. vaikas niekada nebebuvo grąžintas tėvui, teismo nutartis nebuvo vykdoma visa apimtimi (nebuvo net dalinio teismo nutarties vykdymo). Skolininkė taip pat neatsakė antstoliui, o buvo tik vienas 2022 m. rugsėjo 26 d. telefoninis pokalbis. Pokalbis buvo trumpas, skolininkė tiesiog informavo, kad jos vykdymo procesas nedomina. Konkrečiai nebuvo vykdomi teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties 2.1, 2.2 ir 2.3 punktai dėl bendravimo tvarkos akte nurodytais laikotarpiais. 2.3 punktas susijęs su 1 nevykdymo epizodu (t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. vaikas nebuvo nuvestas pas logopedą).

7. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo I. K. ir jo atstovas advokatas Justas Vilys palaikė antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą bei prašymuose antstoliui nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. D. nedaro išvadų, jai buvo jau kartą skirta bauda, tačiau ji toliau nevykdo teismo nutarčių, jai turi būti skirta maksimali bauda. Suinteresuotas asmuo buvo priverstas kreiptis į antstolį, kadangi nuo 2022 m. birželio mėn. iki šiol suinteresuotas asmuo nebendravo su vaiku, skolininkė R. D. nevykdė teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) nežino skolininkės ir dabartinės vaiko gyvenamosios vietos, vaikas yra tiesiog pagrobtas. Išieškotojui buvo nurodyta tik tai, kad vaikas Vilniuje, tačiau tiksli gyvenamoji vieta nenurodyta. Su suinteresuotu asmeniu (išieškotoju) skolininkė nebendrauja, su ja nepavyksta susisiekti, nepavyksta jai prisiskambinti ir gauti iš jos atsakymus. Tėvo žiniomis, skolininkė buvo užblokavusi išieškotojo telefono numerį. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma kokiomis sąlygomis gyvena vaikas. Šie teismo nutarties nevykdymai prasidėjo nuo 2022 m. birželio 20 d., anksčiau bendravimas buvo normalus, pats teismo nustatytas grafikas buvo visai geras. Nežino dėl kokių priežasčių taip pasikeitė skolininkės elgesys, skolininkė išieškotojui apie tai nepasakė. Bendravimas nevyko iki pat kol teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pakeitė laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė nevykdo ir teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties. Paaiškino, kad tarp suinteresuotų asmenų buvo ir kitų teisminių ginčų, buvo konfliktas dėl buto (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso išieškotojui, jame skolininkė nebegyvena. Paaiškino, kad vaikas buvo užregistruotas pas logopedą V. V. 2022 m. rugsėjo 14 d., tačiau kadangi išieškotojui nepavyko susisiekti su skolininke, vaikas nebuvo nuvestas. Paskutinį kartą vaiką šių metų lapkričio 20 d., kai buvo nuvykęs į mokyklą, tačiau motina griebė vaiką ir pabėgo. Tėvas dėl tokio skolininkės neteko galimybės praleisti laiką su vaiku vasaros atostogų metu, nors tuomet planavo važiuoti su vaiku prie Baltijos jūros, į zoologijos sodą. Pats vaikas turi neįgalumą, mišrų raidos sutrikimą, todėl jam būtina sveikatos priežiūra, logopedo pagalba. Prašė vadovautis ir civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi minėtoje byloje labai detaliai buvo analizuojama šeimos situacija, vaiko sveikata ir kitos aplinkybės. Nesant kitų būdų kaip sureguliuoti šią situaciją, išieškotojas prašo skirti skolininkei piniginę baudą. Pagal antstolio pareiškimą skolininkė yra pažeidusi teismo nutartį 50 dienų, todėl bendrai skolininkei gali būti skirta 15 000 Eur suma (50 x 300). Išieškotojas (jo atstovas) supranta, kad galimai skolininkės dabar finansinė padėtis nėra gera, tačiau kitų variantų išieškotojas neturi, kadangi bandoma teisiniais būdais išspręsti šį ginčą. Nedaug trūksta, jog pats išieškotojas imtųsi veiksmų ir paimtų pats tą vaiką. Buvo bandyta skolininkę įkalbėti ir kitame tarp šalių vykstančiame teisminiame ginče dėl vaiko, teisėja medijavo, tačiau to padaryti nepavyko, neduodama bendrauti vaikui ir su artimais giminaičiais.

8. Suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą skolininkei buvo pranešta tinkamai, todėl jos neatvykimas nekliudė išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

9. Teismo posėdyje išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė žodinę išvadą, kurioje nurodė, jog palaiko rašytinę Tarnybos išvadą. Sutinka su aplinkybėmis, kad skolininkė R. D. pažeidė ir nevykdė teismo nutarties dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Tačiau skiriant baudą prašo atsižvelgti į aplinkybes plačiau, į susidariusias nepalankias aplinkybes, į skolininkės dabartinę turtinę padėtį, į skolininkės dabartinę gyvenimo situaciją. Pabrėžė tam tikrą aplinkybę, kad pats tėvas pasielgė gana nehumaniškai iškraustydamas skolininkę R. D. ir savo vaiką, kai jie buvo sanatorijoje, žinodamas, kad ji grįžusi, neturės kur gyventi. Nors išieškotojas tokią teisę turėjo, tačiau dėl tokių aplinkybių, motinai grįžus su vaiku į butą, vaikas buvo likęs gatvėje. Tarnybos vertinimu, tai yra konfliktas tarp tėvų dėl visai kitų dalykų, konfliktuoja tėvai, o kenčia vaikas. Šiai dienai skolininkė iš tikrųjų pažeidė teismo nutartį, todėl pareiškimą yra pagrindas tenkinti, tačiau palieka teismui spręsti dėl pačios piniginės nuobaudos skyrimo, bet piniginės baudos skyrimas skolininkei būtų skausmingas. Tarnybos manymu, skolininkė šiai dienai yra neviltyje, slapstosi, bet, Tarnybos vertinimu, ji nėra bloga motina, tik susiklostė tokia situacija, ji neturi jokių artimųjų. Tarnybos žiniomis, skolininkė šiuo metu nuomojasi butą Vilniuje, dar antstoliai atlieka išskaitymus, todėl jai yra sudėtinga. Tačiau skolininkė pažeidžia išieškotojo (kaip tėvo) teisę bendrauti su vaiku, ir vaiko teisę bendrauti su tėvu, daroma žala vaikui. Tiesiog motina to nesupranta, ji galvoja, kad tai, kad ji tvarkinga, nerūkanti, iš jos niekas negali vaiko atimti, nežino koks bus teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir nustatyta žodinio teismo posėdžio metu, suinteresuoti asmenys I. K. ir R. D. yra buvę sutuoktiniai. Suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu. Šiuo teismo sprendimu patvirtintoje 2017 m. birželio 20 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė dėl šalių dviejų nepilnamečių vaikų, t. y. dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymu su motina, dėl uzufrukto atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo iki vaikų pilnametystės ieškovės ir vaikų naudai, dėl vaikų tėvo teikiamo išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 buvo tenkintas atsakovo ieškinys ir pakeistos su nepilnamečiais vaikais susijusios nuostatos: vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu), iš ieškovės priteistas išlaikymas po 230 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.) iki vaikų pilnametystės, nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, panaikintas uzufruktas butui, ieškovė įpareigota per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo išsikraustyti iš buto. Sprendimas galutinai įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d., sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis) ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis). R. D. (kaip ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, taip pat netrukus pateikė ieškinį. Ieškiniu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021, galutinai įsiteisėjusiu 2021 m. rugsėjo 16 d., sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis) ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis), nustatytą nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pavedant vaikui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei; nustatyti uzufruktą atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir jame esantiems kilnojamiems daiktams vaiko ir ieškovės naudai iki vaiko pilnametystės; netenkinus prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove, nustatyti ieškovės nurodomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022 teismo iniciatyva byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (tarp jų dėl bendravimo tvarkos), t. y. nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 nustatytą R. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką ir nustatyti tokią laikiną R. D. (toliau – mama) ir I. K. (toliau – tėvas) bendravimo su A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), tvarką: 2.1.Tėvas ir mama bendrauja su vaiku paeiliui, vaiką vienas kitam perduodami kiekvieno mėnesio 10-ą, 20-ą ir paskutinę dieną, tokia tvarka: 2022 m. sausio 10 d. mama perduoda vaiką tėvui; 2022 m. sausio 20 d. tėvas perduoda vaiką mamai; 2022 m. sausio 31 d. mama perduoda vaiką tėvui; 2022 m. vasario 10 d. tėvas perduoda vaiką mamai; 2022 m. vasario 20 d. mama perduoda vaiką tėvui; 2022 m. vasario 28 d. tėvas perduoda vaiką mamai ir t. t.; 2.2. su vaiku esantis tėvas (motina) nustatytos dienos vakare, tarp 19 val. ir 20 val., ar kitu šalių iš anksto šios tvarkos 2.4 punkte nurodyta tvarka suderintu laiku atveža vaiką į kito iš tėvų gyvenamąją vietą ar kitą šalių iš anksto šios tvarkos 2.4 punkte nurodyta tvarka sutartą vietą ir perduoda vaiką. Vaikas perduodamas su sezonui pritaikytais drabužiais, kitais vaikui būtinais daiktais, vaistais, jei reikalinga – asmens dokumentais, ir pan.; 2.3. Abu vaiko tėvai privalo užtikrinti, kad jų priežiūroje esantis vaikas būtų nuvestas pas gydytojus, kitus specialistus, kurių konsultacijos, procedūros, užsiėmimai yra paskirti vaikui; 2.4. Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, sveikatą, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis. Ši teismo nutartis įsiteisėjo. 2022 m. liepos 28 d. išieškotojas I. K. pateikė vykdomąjį dokumentą (Vilniaus 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022) vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui, nurodydamas, kad skolininkė R. D. nevykdo teismo nutarties dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2022 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu antstolis nusprendė įpareigoti skolininkę R. D. per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis, jeigu nevykdoma, nurodyti dėl kokių priežasčių. 2022 m. rugsėjo 22 d. išieškotojas I. K. papildomai informavo antstolį elektroniniu paštu, kad R. D. piktybiškai neperduoda jam vaiko, nurodyti konkretūs nevykdymo laikotarpiai. 2022 m. rugsėjo 23 d. antstolis išsiuntė skolininkei elektroniniais paštais pakartotinai pranešimą dėl informacijos pateikimo. 2022 m. rugsėjo 26 d. antstolis paskelbė skolininkės R. D. paiešką per policiją, taip pat tą pačią dieną antstolis priėmė dar vieną patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkę per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui Donatui Kisieliui paaiškinimą, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022 yra vykdoma netinkamai, t. y. dėl kokių priežasčių nepilnametis vaikas neperduodamas tėvui bei kodėl nėra užtikrinama, kad vaikas būtų nuvestas pas specialistus; informavo, kad nustačius nurodyto vykdomojo dokumento nevykdymą arba netinkamą vykdymą, antstolis surašys aktą apie sprendimo neįvykdymą bei kreipsis į teismą dėl baudos skyrimo. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdyba pateikė pranešimą dėl R. D. paieškos – nurodyta, kad asmuo informavo, jog gyvena Vilniuje, kol kas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, tel. (duomenys neskelbtini), el. paštai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skolininkė taip pat buvo informuota, kad susisiektų su antstolio kontora. 2022 m. spalio 12 d. antstolis Donatas Kisielius surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022 panaikino teismo šioje byloje priimtą 2022 m. sausio 6 d. nutartį dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 nustatytos R. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarkos pakeitimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo (nutarties rezoliucinės dalies 2 punktas). Teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d. nutartimi teismo savo iniciatyva nustatyta laikina bendravimo tvarka nebėra tinkama, nes šalys jos nebesilaiko nuo 2022 m. birželio mėn., dėl šios tvarkos vykdymo tarp vaiko tėvų kyla konfliktų, pradėtas vykdymo procesas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkė R. D. jau ne kartą yra bausta dėl netinkamai vykdomų teismo sprendimų (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-4382-1040/2022; 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-4600-1040/2022).

11. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymas pasižymi tam tikra specifika, kurią lemią tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas (dabartinės galiojančios redakcijos) nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, nevykdė bendravimo tvarkos, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-872-803/2022 ir kt.).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) su vaiku ryšio formavimosi) gali būti pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko (-ų) gyvenamosios vietos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį teismo sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (tarp jų dėl bendravimo tvarkos), t. y. nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1770-984/2021 nustatytą R. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką ir nustatyti tokią laikiną R. D. (toliau – mama) ir I. K. (toliau – tėvas) bendravimo su A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), tvarką: 2.1.Tėvas ir mama bendrauja su vaiku paeiliui, vaiką vienas kitam perduodami kiekvieno mėnesio 10-ą, 20-ą ir paskutinę dieną, tokia tvarka: 2022 m. sausio 10 d. mama perduoda vaiką tėvui; 2022 m. sausio 20 d. tėvas perduoda vaiką mamai; 2022 m. sausio 31 d. mama perduoda vaiką tėvui; 2022 m. vasario 10 d. tėvas perduoda vaiką mamai; 2022 m. vasario 20 d. mama perduoda vaiką tėvui; 2022 m. vasario 28 d. tėvas perduoda vaiką mamai ir t. t.; 2.2. su vaiku esantis tėvas (motina) nustatytos dienos vakare, tarp 19 val. ir 20 val., ar kitu šalių iš anksto šios tvarkos 2.4 punkte nurodyta tvarka suderintu laiku atveža vaiką į kito iš tėvų gyvenamąją vietą ar kitą šalių iš anksto šios tvarkos 2.4 punkte nurodyta tvarka sutartą vietą ir perduoda vaiką. Vaikas perduodamas su sezonui pritaikytais drabužiais, kitais vaikui būtinais daiktais, vaistais, jei reikalinga – asmens dokumentais, ir pan.; 2.3. Abu vaiko tėvai privalo užtikrinti, kad jų priežiūroje esantis vaikas būtų nuvestas pas gydytojus, kitus specialistus, kurių konsultacijos, procedūros, užsiėmimai yra paskirti vaikui; 2.4. Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios laikinos bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, sveikatą, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

17. Antstolis Donatas Kisielius, remdamasis suinteresuoto asmens (išieškotojo) I. K. pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, taip pat vykdymo procese nustatytomis aplinkybėmis, teismui pateiktame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodė, kad skolininkė R. D. nuo 2022 m. birželio 20 d. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties (vaikas nebuvo perduotas tėvui 2022 m. birželio 20 d., liepos 10 d., rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 20 d., rugsėjo 10 d.), taip pat neužtikrinama, kad vaikas būtų nuvestas pas specialistus, nebendraujama ir nebendradarbiaujama su antstoliu, nėra žinoma tiksli skolininkės ir vaiko buvimo vieta. Teismo posėdžio metu antstolio padėjėja detaliai papasakojo apie atliktus vykdymo proceso veiksmus ir skolininkės kategorišką atsisakymą bendrauti vykdymo procese. Suinteresuotas asmuo I. K. teismui nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam skolininkė neleido bendrauti su vaiku, negrąžino vaiko (A. K.) nuo 2022 m. birželio 20 d. iki šiol, tėvas nežino, kur vaikas gyvena. Motina (R. D.) nereaguoja į išieškotojo pranešimus, skambučius (tam tikrą laiką suinteresuoto asmens telefonas buvo užblokuotas), vaikas liko nenuvestas ir pas logopedą, teismo nutartis dėl bendravimo tvarkos nevykdoma pilna apimtimi. Skolininkė (motina) nebendradarbiauja nei su tėvu, nei su antstoliu, slapstosi, tėvas nieko nežino apie vaiką, jo sveikatą. Pažymėjo, kad ne tik tėvas, bet ir kiti artimi vaiko giminaičiai prarado galimybę su vaiku per šių metų vasarą. Skolininkė R. D. procese išliko pasyvi, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Toks pasyvumas iš esmės vertinamas kaip neprieštaravimas pareiškime (antstolio surašytame akte) nurodytoms aplinkybėms.

18. Pabrėžtina, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime (nutartyje) esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Teismo sprendimas (nutartis) vykdoma įstatyme nustatyta tvarka pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime, t. y. teismo sprendimas (nutartis) turi būti vykdomas taip kaip nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje.

19. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas.

20. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos, vykdomosios bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bei teismo posėdžio metų dalyvavusių asmenų paaiškinimai tikėtinai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022 nebuvo vykdoma – nepilnametis suinteresuotų asmenų vaikas (A. K.) nebendravo su tėvu kaip nustatyta teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartyje, vaikas neatvežamas (kaip nurodyta teismo nutarties 2.2 punkte) tėvui. Vaikas taip pat nebuvo nuvestas pas logopedą tėvo užregistruotu laiku (kaip nurodyta teismo nutarties 2.3 punkte). Skolininkė nebendradarbiauja (nesikooperuoja) su tėvu, su antstoliu, neteikia paaiškinimų į antstolio pranešimus (patvarkymus), neatskleidžia savo faktinės dabartinės gyvenamosios vietos, nėra aišku, kur šiuo metu motina su vaiku gyvena (policijai buvo nurodyta, kad motina neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodė savo kontaktus (ir galimą bendravimo būdą) – tik elektroniniais paštais ir telefonu). Tarnyba nurodė apie galimą skolininkės gyvenamąją vietą Vilniuje. Skolininkė neginčijo faktinių aplinkybių, kad vaikas tėvui nebuvo perduotas teismo nutartyje numatytu laiku ir tokie jos veiksmai buvo sąmoningi, nenurodyta teismui objektyvių teismo nutarties nevykdymo priežasčių dėl ko vaikas nepristatomas tėvui jau tokį ilgą laiką, neginčytos antstolio akte nurodytos aplinkybės, neteikiami jokie įrodymai iš skolininkės pusės (t. y. iš esmės pasirinkta pozicija likti pasyviai šios bylos procese). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022, keisdamas antstolio Donato Kisieliaus vykdytą 2022 m. sausio 6 d. nutartį taip pat pabrėžė, kad 2022 m. sausio 6 d. nutartimi teismo savo iniciatyva nustatyta laikina bendravimo tvarka nebėra tinkama, nes šalys (šios bylos suinteresuoti asmenys) jos nebesilaiko nuo 2022 m. birželio mėn., dėl šios tvarkos vykdymo tarp vaiko tėvų kyla konfliktų, atsakovas dėl bendravimo tvarkos nevykdymo kreipėsi į antstolį Donatą Kisielių (vykdomoji byla Nr. 0174/22/01248). Nustačius 2022 m. sausio 6 d. nutartimi ilgus laikotarpius, kuriuos su sūnumi praleidžia mama, galimai neužtikrinama vaiko, turinčio nustatytų raidos sutrikimų, sveikatos priežiūra, nes tėvas, su kuriuo yra nustatyta berniuko nuolatinė gyvenamoji vieta, neturi galimybės vaiko nuvesti pas sveikatos priežiūros, kitus reikalingus specialistus. Ieškovė neteikė duomenų, kad šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka jai tinkama, kad ji jos laikosi ar ketintų jos laikytis ateityje. Todėl teismas sprendė, kad 2022 m. sausio 6 d. nutartis, ta apimtimi, kuria buvo pakeista sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, naikintina. Pažymėtina, kad po šios teismo nutarties įsiteisėjimo, toliau galioja sprendimu nustatyta bendravimo tvarka.

21. Taigi, teismas sprendžia, kad skolininkė R. D. savo aktyviais veiksmais nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu teismo nutartis buvo nevykdoma dėl ne nuo skolininkės valios priklausančių priežasčių. Priešingai – byloje esantys duomenys tikėtinai patvirtina, kad skolininkė sąmoningai nevykdė teismo nutarties ir tai darė gana ilgą laiką, ignoravo antstolio raginimus vykdyti teismo nutartį ir atsisakė gera valia perduoti vaiką bendravimui tėvui pagal teismo nutartį. Tokiais savo veiksmais skolininkė pažeidė teismo sprendimų (nutarčių) vykdymo privalomumo principą, trukdė tėvui matytis su savo vaiku, nuo vaiko tėvo slepiama vaiko dabartinė gyvenamoji vieta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė R. D. jau ne kartą yra bausta dėl to, jog nevykdo teismo sprendimų, išvadų nedaro.

22. Kaip minėta, už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

24. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. D. piniginę baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas kartu atsižvelgia ir į tai, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai skolininkė R. D. nevykdo teismo nutarčių (sprendimų), tai jau tampa skolininkei įprasta praktika. Teismas pažymi, kad skolininkė turi teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo į teismo nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą, ar kreiptis su atskirais ieškiniais, gindama savo ar savo nepilnamečio vaiko teises ir interesus, bet nespręsti pasirinktu būdu per jau įsiteisėjusio teismo nutarties vykdymo stadiją. Toks elgesys nepateisinamas, paneigia teisinės valstybės teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principą. Teismo vertinimu, skolininkė turi prisiimti savo tokio elgesio, neleidžiant išieškotojui (tėvui) bendrauti su jų nepilnamečiu vaiku ir nevykdant teismo nutarties pasekmes. Antstolio akte nurodytu laikotarpiu nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimas iš esmės nevyko konkrečiai dėl skolininkės veiksmų, nors skolininkė turi siekti ne apriboti ar sumažinti vaiko ir tėvo bendravimą, kad nenukentėtų vaiko interesai, bet skatinti tokį bendravimą ir dėti pastangas, kad tas bendravimas vyktų kaip nustatyta teismo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

25. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iš byloje duomenų matyti, jog skolininkė dirba (pagal Sodros duomenis nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat yra Individualios įmonės savininke. Tačiau kartu atsižvelgtina į Tarnybos žodinėje išvadoje nurodytas aplinkybes, jog, Tarnybos vertinimu apie skolininkę iš visų vykstančių/vykusių teisminių procesų, ji nėra bloga motina, tik susiklostė tokia situacija, ji neturi jokių artimųjų, nesupranta realiai susiklosčiusios situacijos ir savo netinkamo elgesio. Tarnybos žiniomis, skolininkė buvo iškraustyta iš išieškotojo būsto, šiuo metu nuomojasi butą Vilniuje, dar antstoliai atlieka išskaitymus, todėl jai yra sudėtinga. Taip pat skolininkė turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat svarbi aplinkybė (sprendžiant dėl baudos) ir tai, kad 2022 m. spalio 28 d. teismo nutartimi jau yra panaikinta 2022 m. sausio 6 d. nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Taip pat teismas atsižvelgia į suinteresuotų asmenų (tėvų) ypač konfliktiškų santykių specifiką. Todėl teismas atsižvelgęs į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, nutaria skirti skolininkei piniginę baudą, tačiau ne išieškotojo (jo atstovo) nurodytą, bet vienkartinę 300 Eur baudą.

26. Laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-933/2020).

27. Tuo pačiu teismas išaiškina skolininkei, kad skolininkei toliau tęsiant tokio pobūdžio pažeidimus (teismo nutarčių nevykdymas), atsirandant naujiems nevykdymo epizodams pagal teismo nutartį dėl laikino bendravimo, antstolis, kuris vykdys minėtą teismo nutartį galės kreiptis į teismą ir tuomet skolininkei gali būti skirta ženkliai didesnė nuobauda, ir iš esmės jau gali būti konstatuotas piktybinis teismo nutarčių nevykdymas.

28. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) I. K. prašo priteisti iš skolininkės 332,75 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacija.

31. Bylos dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-660-883/2020). CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1196-656/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1678-643/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-640/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

32. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (išieškotojas) I. K. ir suinteresuotas asmuo (skolininkė) R. D. turėjo priešingą suinteresuotumą, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi aukščiau nurodytomis taisyklėmis.

33. Suinteresuotas asmuo I. K. patyrė šioje byloje šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 332,75 Eur, pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Tokia bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir reali. Pareiškimą tenkinus, iš skolininkės R. D. priteistinas 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išieškotojo I. K. naudai.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš skolininkės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

35. Kadangi nėra tiksli suinteresuoto asmens (skolininkės) dabartinė gyvenamoji vieta, papildomai apie priimtą teismo nutartį paskelbti ir įteikti procesinius dokumentus skolininkei viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. D. tenkinti.

Paskirti skolininkei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3258-1102/2022 nevykdymą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-25466-1153/2022 išnagrinėtas pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimas dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – I. K., R. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Suinteresuoto asmens R. D. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis įteikiama suinteresuotam asmeniui R. D. viešo paskelbimo būdu. Su minėta teismo nutartimi galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo per 7 dienų nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos gali pateikti dėl priimtos teismo nutarties atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.