- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-775-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32607-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- V. U., O. U., V. U. Išvadą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2312-842/2020 pagal pareiškėjo antstolio G. P. pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo už sprendimo neįvykdymą. Suinteresuoti asmenys O. U. ir V. U. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis G. P. teikė pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo. Nurodė, kad:
1.1. Antstolis 2019-09-11 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-2200-1050/2018, kuria nustatyta O. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. U., V. U. ir M. U. tvarka. Skolininkui V. U. 2019-09-11 elektroniniu paštu ir adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas patvarkymas vykdyti teismo nutartį. Antstolis 2019-10-08 V. U. išsiuntė raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė iki 2019-10-11 pranešti priežastis, kodėl nevykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-22 nutartis. O. U. informavo, jog 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21 ir 2019-09-25 vaikai A. U. ir V. U. į pasimatymus neatvežti, pasimatyti pavyko tik su dukra M. U.. V. U. antstoliui 2019-10-08 elektroniniu paštu pranešė, kad O. U. pati atsisako bendrauti su vaikais, taip pat kitos priežastys O. U. yra žinomos.
1.2. Antstolis 2019-10-14 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties skolininkas V. U. nevykdo pilna apimtimi. Antstoliui 2019-10-14 patikrinus kaip vykdoma nutartis, nustatyta, kad V. U. teismo nutarties nevykdo pilna apimtimi, t. y. į pasimatymus atvežama tik viena dukra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašymu skirti baudą nesutinka. Nurodė, kad teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos buvo laikomasi. Antstolis nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad išieškotojos nurodyti teiginiai atitinka tikrovę. Išieškotoja turėjo galimybę bendrauti su vaikais, tačiau ja nepasinaudojo: 2019 m. rugsėjo mėnesį antstolio nurodytomis datomis M. ir V. buvo atvežami, tačiau suinteresuotas asmuo O. U. neatėjo jų pasiimti. A. U. tuo metu Lietuvoje nebuvo, nes mokėsi (duomenys neskelbtini). O. U. buvo informuota, kad dukra ne Lietuvoje. Vaikų santykiai su mama blogi, vaikai nenori su mama gyventi, o A. ir V. taip pat nenori ir bendrauti. 2019-09-11, 2019-09-18 ir 2019-09-21 vaikus atvežė pats, o 2019-09-25 – suinteresuoto asmens V. U. tėvas. Kadangi minimos datos rugsėjo mėnesį, tai A. U. nebuvo, nes A. iki 2019 m. gruodžio buvo (duomenys neskelbtini). V. U. nebuvo perduotas mamai, kadangi vaikas nenorėjo eiti pas mamą, taip pat ir pati mama neatėjo jo pasiimti. Antstolio nurodomomis datomis su mama bendravo tik M. Visomis datomis, kada buvo nustatytas laikas mamai bendrauti su vaikais, vaikai buvo atvežami į susitartą vietą arba O. U. buvo pasiūloma atvykti kitur. Vaikai yra laisvi pasirinkti, ar nori bendrauti su motina, jis neprieštarauja ir siekia motinos bendravimo su vaikais. Kai atveždavo į susitikimus M. ir V., O. U. pati neateidavo pasiimti V., nors V. būdavo mašinoje.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) O. U. prašė antstolio pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad:
3.1. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos su vaikais turėjo susitikti 216 kartų, tačiau dėl V. U. kaltės su dukterimi A. U. neįvyko 214 susitikimų, su sūnumi V. U. – 176 susitikimai, su dukterimi M. U. – 48 susitikimai (2020-01-14 dienai). Nepateikti dokumentai, kurie pagrįstų priežastis, dėl kurių vaikai negali atvykti bendrauti su motina. Neįvykusius susitikimus 2018-09-05, 2019-09-07 ir 2018-09-13 fiksavo antstolis V. Č., 2019-01-11 bendravimo tvarkos pažeidimą fiksavo antstolė B. P., 2019-06-14 – antstolė A. P. Išieškotoja kreipėsi į antstolį G. P. su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos V. U. skyrimo. Antstoliui buvo nurodyta, kad 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21 ir 2019-09-25 visi trys vaikai neatvežti.
3.2. O. U. nuo 2019-12-26 nebendravusi su vaikais, nežino, kur jie gyvena. Dėl nutarties nevykdymo patyrė apie 500 Eur išlaidų, kurios buvo sumokėtos antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą, taip pat buvo patirtos kitos išlaidos. V. U. vaikus nuteikinėja prieš motiną. Procesiniais sprendimais motinos bendravimas su vaikais neapribotas. Vaikų nenoras ne priežastis nevykdyti teismo nutarties. Kai atveždavo ir išleisdavo M., tai nesimatydavo, kad transporto priemonėje laukia ir kitas vaikas (tai pastebėjo jau tik V. U. išvažiuojant). Teismo nutartimi patvirtinta tokia bendravimo tvarka, kokios pageidavo pats V. U.. V. U. nesiėmė priemonių, kad vaikai galėtų palaikyti ryšį, norėtų bendrauti su motina, neteikė įrodymų, kad vaikai negalėtų su motina bendrauti dėl motinos elgesio. Vaikams atliktos ekspertizės konstatavo, kad vaikai yra įtakojami netinkamo V. U. ir jo šeimos narių elgesio. Vaikų tėvas privalo užtikrinti realų vaikų bendravimą su motina. Šalių konfliktai negali įtakoti teismo nutarties vykdymo. Nutarties nevykdymas tyčinis ir tęstinis.
3.3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad bendravimo su vaikais metu (su M. ir V. bendrauta 2019-07-11, su A. – 2018-10-17) V. nurodė, kad pas mamą nebuvo jau devynis mėnesius, berniukas nenori pas ją lankytis, kadangi jis ant mamos pyksta, todėl, kad ši meluoja apie tėtį. M. nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, tačiau du kartus per savaitę mielai lankytųsi pas mamą. A. nurodė, kad vykti pas mamą nelabai nori, kadangi pas ją mažai vietos ir nėra draugų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-09 nutartimi pareiškėjo antstolio G. P. pareiškimą tenkino: i) skyrė skolininkui V. U. 375 Eur dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą išieškotojos O. U. naudai; ii) priteisė išieškotojai O. U. iš skolininko V. U. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų; iii) priteisė Lietuvos Respublikai (valstybei) iš V. U. 6,83 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad O. U. 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21 ir 2019-09-25 bendravimui pasiėmė tik dukrą M. U. Nurodytomis dienomis adresu (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo ir V. U., tačiau iš mašinos neišlipdavo ir į mamos automobilį neidavo. Nors išieškotoja ginčijo V. U. teiginius, kad būdavo atvežamas V. U., abejojo pateiktos vaizdo medžiagos tikrumu, tačiau pati patvirtino, kad prie vaikus atvežusio automobilio neidavo, kartą nuvažiuojančioje mašinoje matė V. U. Antstoliui 2019-09-11 el. laiške nurodė, kad V. U. išvažiuojant pamatė, kad automobilyje buvo ir sūnus. Apylinkės teismas sprendė, kad tokiu būdu V. U., kiek tai susiję su M. U. ir V. U., nepažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl bendravimo tvarkos. Dukra ir sūnus bendravimui su motina nustatytomis dienomis būdavo pristatomi į vietą, iš kurios juos pasiimti turėdavo mama. Vaikų paėmimo vieta buvo aiški abiem šalims. Antstolis jau 2019-09-11 turėdamas informaciją, kad į susitikimus gali būti atvežami du vaikai, tačiau vienas iš jų iš mašinos nelipa ir neina bendrauti su mama, privalėjo būti aktyvus ir pasinaudoti Instrukcijos 25 punkte numatyta teise su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką.
4.2. Byloje nėra ginčo, kad pareiškime teismui nurodytomis dienomis A. U. į susitikimus su mama nepristatyta, kadangi buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) salą (duomenys neskelbtini), kur mokėsi (duomenys neskelbtini) lankomos mokyklos filiale. Apylinkės teismas sprendė, kad tokiais veiksmais V. U. pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartį, kadangi į pasimatymus su mama pareiškime nurodytomis datomis dukros A. U. neatvežė. V. U. sukūrė situaciją, kai vaiko motinai nesudaroma galimybė bendrauti su dukra – žinodamas esant teismo patvirtintą bendravimo tvarką be vaiko motinos sutikimo nusprendė, kad tam tikru laikotarpiu vaikas mokysis užsienyje ir nebendraus su mama. V. U., manydamas, kad šalių dukters A. U. interesus labiausiai atitinka vaiko ugdymas užsienyje, tačiau suvokdamas, kad teismo patvirtinta bendravimo tvarka nebus vykdoma ir negavęs O. U. sutikimo dėl dukros mokslų užsienyje, privalėjo kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Nėra duomenų, kad A. U. bendravimas su motina pažeistų vaiko interesus. Apylinkės teismas konstatavo, kad V. U. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21 ir 2019-09-25 į susitikimus su motina nepristatydamas A. U. Tokiu būdu vaikas su mama nebendravo penkias dienas: 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21, 2019-09-22 ir 2019-09-25.
Šalies argumentai
4.3. Apylinkės teismas sprendė, kad dėl V. U. veiksmų visa apimtimi nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis kreipėsi į teismą, o išieškotoja dėl to patyrė išlaidų. Dėl šios priežasties iš V. U. priteista 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų O. U.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio G. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Vaiko teisė dalyvauti su juo susijusiame teisminiame procese turėtų būti aiškinama plačiąja prasme, apimant visas tas situacijas, kur toks procesas gali turėti poveikį vaikui ir tada, kai jis pats jį inicijuoja, pavyzdžiui, išreikšdamas aiškų norą tobulinti žinias lankomos mokymo įstaigos filiale užsienio valstybėje, į kurią išvykstama laikinai. Byloje pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad dukra A. turėjo labai aiškų norą laikinai išvykti mokytis ir tą norą aiškiai motinai išsakė, bet motina tai ignoravo vis žadėdama pagalvoti dėl leidimo išvykti. V. U. pasiūlė motinai alternatyvų laiką bendravimui su dukra A. siekiant kompensuoti bendravimo laiką dukters laikino išvykimo metu, tačiau motina dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nebendradarbiavo ir pasiūlymų nepriėmė. V. U. bandė susitarti dėl motinos bendravimo su dukra laiko pakeitimo. O. U. su dukra galėjo bendrauti kita, nei nustatyta, forma (telefonu, internetu ir pan.) Nuspręsdamas skirti V. U. baudą už tai, kad dukrai leido laikinai išvykti mokytis į užsienio valstybę, teismas neįvertino nurodytų aplinkybių bei faktinės situacijos. Dukters nuomonę ir poziciją teismas atsisakė išgirsti, kas taip pat lėmė neteisingos ir nesąžiningos (siekiant nustatyti objektyvų dukters-motinos interesų balansą) nutarties priėmimą. Teismas nepagrįstai ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartį, kurioje nurodyta, kad apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą informuoja raštu nedelsiant, kai tik jos paaiškėja. V. U. (ir pati A. U.) ne tik informavo O. U. apie galimybę išvykti laikinai mokytis siekiant patobulinti užsienio kalbų žinias, bet ir teikė pasiūlymus dėl alternatyvaus bendravimo laiko. Motinos interesas negali būti laikomas besąlygiškai prioritetiniu. O. U. pripažino, kad ryšys su dukra nenutrūkęs, bendravimas vyko ir vyksta, o išvykimas sudarė prielaidas įgyti dukrai geresnį išsilavinimą.
5.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad V. U. pilna apimtimi nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismas nustatė, kad V. U., kiek tai susiję su M. U. ir V. U., nepažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl bendravimo tvarkos. Teismas tik iš dalies (1/3 dalimi, t. y. tik dalyje dėl nebendravimo su A. U.) tenkino antstolio prašymą, todėl ir išlaidų priteisimas pilna apimtimi nepagrįstas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) O. U. atsiliepime į suinteresuoto asmens (skolininko) V. U. atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
6.1. V. U. atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, citatomis iš įstatymų, kurių neaptaria, nenurodo, kuo pasireiškė teismo nutarties nepagrįstumas ar neteisėtumas, kuo citatos, ištraukos iš norminių aktų, susijusios su byla. Instrukcijos nesilaikymas nedaro proceso neteisėtu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nebuvo pranešta, kadangi sprendimo nevykdymas buvo konstatuojamas pirmą kartą, kad paprastai šioje nuostatoje įtvirtinta teise (ne pareiga) naudojamasi, kai skolininkas sprendimo nevykdo ne pirmą kartą. Nenustatyta, kad antstoliui neįvykdžius Instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, būtų buvę pažeisti geriausi nepilnamečių vaikų interesai. Skolininkas V. U. faktiškai gina ne A. U., o savo interesą, grindžiamą nenoru vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartį, siekdamas neleisti vaikų motinai matytis su nepilnamečiais vaikais teismo nustatyta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra subjektas, priverstinai vykdantis teismo sprendimą. Priimti vykdomieji dokumentai, laiškai ir atsakymai patvirtina, kad buvo laikytasi visų procedūrinių nuostatų, o antstolio manymu byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių teismo sprendimo nevykdymą, nesant tam pakankamos ir pagrįstos, nešališkos priežasties.
6.2. Sprendimą leisti išvykti dukrai į užsienį vienai, be suaugusių asmenų priežiūros, globos V. U. priėmė vienas. Nors V. U. cituodamas teisės aktus nurodo, kad dukra A. turėjo norą laikinai išvykti mokytis į (duomenys neskelbtini) ir kad šį jos norą jis įgyvendino, tačiau tokiais savavališkais veiksmais, negavus vaiko motinos sutikimo, skolininkas pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. V. U., akcentuodamas, kad turi būti atsižvelgiama į vaiko norą/nuomonę, nepaisė teismų nuostatos, kad vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai ir vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais, kad vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, bet tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su abiem tėvais atitinka jų interesus. Svarbu laikytis nuoseklaus ir sistemingo tėvų bendravimo su dukra tvarkos režimo palaikymo su abiem tėvais, klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, jo auklėjimu, švietimu, spręsti bendrai.
6.3. V. U. nebuvo aktyvus ir nedėjo pastangų, kad būtų užtikrintas dukters ir motinos bendravimas, kad dukters teisė susitikti su motina nebūtų pažeista, kad būtų vykdoma teismo nutartis. Tokią aplinkybę konstatavo ir byloje išvadą teikianti institucija. Aptarta aplinkybė konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyboje 2019-11-20 – 2020-01-31 atliktoje vaikų psichologinėje ekspertizėje (nustatyta, kad V. U. daro poveikį vaikams, tarp jų ir A., formuojant neigiamas nuostatas motinos atžvilgiu, žaloja vaikų psichiką. A. negali suformuoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės tokiu sudėtingu klausimu, kaip bendravimo tvarkos su tėvais nustatymas). V. U. nepaisė to, kad teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas yra užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir motinos kontaktą. Vykdant nutartį reikšminga vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir motinos kontaktas.
6.4. Geriausius vaiko interesus atitinka užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas. V. U. tyčia išleido dukrą į užsienį, kad dukra kuo mažiau bendrautų su motina. V. U. vienasmenis sprendimas įtakotas siekiant atpratinti dukrą nuo bendravimo su motina. V. U. nuolat pažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nustatytas civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką). Nuo 2018-03-22 nutarties priėmimo dienos su vaikais turėjo įvykti 216 susitikimų, tačiau dėl V. U. kaltės, nesant objektyvių priežasčių su dukra A. neįvyko net 214 susitikimai. O. U. su V. U. visuomet bendravo siekdama susitikti su vaikais. Būtent V. U. nebendradarbiavo siekiant sklandaus vaikų ir motinos bendravimo, nesikooperavo, neleido bendrauti dukrai su motina elektroninio ryšio priemonėmis, nuteikinėjo vaiką prieš motiną. V. U., priėmęs vienasmenį sprendimą dėl dukters išvežimo mokytis į (duomenys neskelbtini), nesudaręs galimybės dukrai bendrauti su motina pagal nustatytą grafiką, turėjo kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. V. U. nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Net aplinkybė, jog vaikai nenorėtų bendrauti su motina pagal nustatytą tvarką neatleidžia V. U. nuo atsakomybės už sprendimo nevykdymą. V. U. ne tik nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir pažeidė sprendimo privalomumo principą.
6.5. Buvo pareikštas vienintelis reikalavimas – skirti baudą V. U. už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas antstolio prašymą patenkino visa apimtimi. 605 Eur suma nedidelė. O. U. elgesys proceso metu buvo tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. U. skirta galutinė 375 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2200-1050/2018 nevykdymą išieškotojos O. U. naudai (po 75 Eur už kiekvieną teismo procesinio sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-2200-1050/2018 nevykdymo dieną) tiek, kiek tai susiję su skolininko ir išieškotojos nepilnametės dukros A. U. bendravimo tvarkos su išieškotoja O. U. nevykdymu. Kadangi šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties toje apimtyje, kurioje pasisakyta dėl išieškotojos O. U. bendravimo su nepilnamečiais M. U. ir V. U. bendravimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų.
14. Nustatyta ir byloje ginčo dėl to nėra, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2200-1050/2018 patenkino V. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė O. U. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. U., V. U. ir M. U. tvarką (v. b. Nr. 0019/19/01056 b. l. 35–37).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) laikinoji apsaugos priemonė – skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitinka CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pagal pobūdį priskirtina laikinajai apsaugos priemonei, nustatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte; ii) tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka; iii) teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6–8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai; iv) nustačius baudos skyrimo teisinį pagrindą, bauda nagrinėjamojoje situacijoje turėtų būti išieškoma į valstybės biudžetą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis) ir dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis; v) sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos A. T. 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, nutarties 34, 38–40 punktai).
16. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog už CPK 145 straipsnio 1 dalies 6–8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nurodė, kad baudą skiria vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, o ne CPK 145 straipsnio 9 dalimi, tačiau teisinių pasekmių kontekste tokia aplinkybė negali būti pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Aptartas netikslumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis).
17. Bylos duomenys rodo, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaikais (V. U., M. U. ir A. U.) tvarkos (ne)vykdymą, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti nepilnamečiai vaikai. Bylos medžiaga rodo, jog apylinkės teisme 2020-01-15 buvo gautas skolininko V. U. prašymas dėl nepilnamečių vaikų apklausos (t. 2, b. l. 115–116). Apylinkės teismas rezoliucija nusprendė prašymą spręsti teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio, vykusio 2020-01-29, metu (t. 3, b. l. 106–108) apylinkės teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, nutarė prašymą dėl vaikų apklausos netenkinti (2020-01-29 teismo posėdžio garso įrašo takelio 02:01:10 min.–02:09:40 min.). Apylinkės teismas nurodė, jog apklausti vaikų teismo posėdyje poreikio nėra, kadangi sprendžiamas klausimas labiau susijęs ne su nepilnamečių vaikų, o skolininko (tėvo) ir išieškotojos (motinos) tarpusavio pareigų (ne)vykdymu, taip pat vaikai būtų papildomai traumuojami. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nesprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nuolatinės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Pastebėtina, jog vaikų apklausai nepritarė ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstovai, nurodydami, kad nepilnamečiai yra pavargę nuo teisminių procesų ir bendravimo su specialistais.
18. Viena vertus, CK 3.177 straipsnyje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo ir išvadą byloje teikiančios institucijos pozicijai, jog klausimas dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta laikina išieškotojos ir nepilnamečių vaikų V. U., M. U. ir A. U. bendravimo tvarka, nevykdymą yra labiau susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties įgyvendinimo tvarka, t. y. skolininko ir išieškotojos pareigomis vienas kitam, o ne su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pareigomis. Bylos medžiaga rodo, jog ginčas iš esmės kilo dėl to, kad skolininkas netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartį, t. y. bendravimui su motina nepristato visų vaikų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog vaikų nuomonė dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, (ne)vykdymo esminės reikšmės neturėtų, kadangi nutartimi sprendžiami klausimai, kylantys iš teismo įpareigojimų, nustatytų tėvams, (ne)vykdymo, t. y. aptariamu atveju reikšmingas skolininko pareigos išieškotojai pristatyti vaikus bendravimui tinkamas vykdymas. Ginčas labiau susijęs santykyje tarp tėvų, o ne santykyje tarp konkretaus tėvo (motinos) ir vaikų. Sutiktina, kad nepilnamečių vaikų nuomonė reikšmingesnė tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl konkrečios bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, ar gyvenamosios vietos pakeitimo atveju, o ne dėl įpareigojimo tėvams vykdyti įsiteisėjusius sprendimus. Teismas taip pat pažymi ir tą aplinkybę, jog nepilnamečiams vaikams buvo atlikta teismo psichologijos ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 (proceso Nr. 2-68-3-40709-2017-9), kurioje sprendžiami klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo teikimo pakeitimo.
19. Pasisakant dėl kitų atskirojo skundo teiginių pažymėtina, jog byloje kilęs ginčas dėl išieškotojos O. U. galimybės bendrauti su dukra A. U. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje ginčo nėra dėl to, kad A. U. 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21 ir 2019-09-25 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartimi nustatytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti su motina O. U. Ginčo taip pat nėra dėl to, jog A. U. aptartomis dienomis su motina O. U. nebendravo, kadangi buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) salą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad tuo atveju, jeigu V. U. mano, jog nepilnametės dukros A. U. interesus labiausiai atitinka vaiko ugdymas užsienyje, o vaiko motina neduoda sutikimo tokiam veiksmui (mokymuisi užsienyje), jis privalo kreiptis dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Juolab, kaip teisingai pastebėta, konkreti bendravimo tvarka buvo nustatyta pagal V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos projektą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, nutarties 45 punktas).
20. Teismas pažymi, jog nors vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau nėra visa lemiantis veiksnys. Teismo nutarties nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų (konkrečiau – A. U.) nuomone. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkui pagrįstai skirta bauda už nesikooperavimą ir netinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindų būtų buvę galima pateisinti V. U. vienasmenišką sprendimą nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties išleidžiant nepilnametę A. U. išvykti į užsienį mokytis be išieškotojos leidimo. Teisinis reguliavimas numato galimybes laikiną bendravimo tvarką keisti, tačiau tai turi būti daroma laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Priešingu atveju netektų prasmės pats įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas (CPK 18 straipsnis) ir pati laikina bendravimo su vaikais tvarka.
21. Apeliantas nurodė, jog pareiškime buvo prašoma baudą skirti tik už 4 dienas, t. y. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutarties nevykdymą 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-21 ir 2019-09-25. Visgi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog skiria baudą ir už 2019-09-22 dieną. Teismas pastebi, jog į bylą buvo pateikta lentelė su konkrečiomis datomis, kuriomis išieškotoja O. U. turėjo bendrauti su nepilnamečiais vaikais (t. 2, b. l. 29–41). Iš pateiktos lentelės matyti, kad išieškotoja su nepilnamečiais vaikais turėjo bendrauti ir 2019-09-22 (žr. t. 2, b. l. 32). Skolininkas V. U. išieškotojos O. U. pateiktos lentelės neginčijo, neįrodinėjo, jog 2019-09-22 išieškotoja pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką neturėjo bendrauti su A. U. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, nustatęs, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nevykdyta ilgiau, nei nurodyta antstolio pareiškime, turėjo teisę skirti baudą ir už tą dieną, kuri antstolio pareiškime ir nebuvo nurodyta. Įsiteisėjusi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo privalo būti vykdoma. Skolininkas V. U. turėjo galimybę bylos nagrinėjimo metu teikti prieštaravimus, atsikirsti į O. U. teiginius bei ginčyti aplinkybę, jog O. U. neturėjo teisės 2019-09-22 bendrauti su nepilnamete A. U..
22. Apeliantas taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, t. y. nurodė, kad teismas tik iš dalies (1/3 dalimi, t. y. dalyje dėl nebendravimo su A. U.) tenkino antstolio prašymą ir todėl išlaidų priteisimas pilna apimtimi nepagrįstas. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei įvertinęs šalių pozicijas, sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai nurodė, kad būtent dėl V. U. veiksmų pilna apimtimi nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis kreipėsi į teismą, o išieškotoja patyrė išlaidų. Aptariamu atveju nereikšminga aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-22 nutartis dalyje dėl nepilnamečių V. U. ir M. U. buvo vykdoma tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aptarta aplinkybė buvo įvertinta sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio.
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik patikslinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje esančius netikslumus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
25. Skundžiama nutartimi 375 Eur bauda buvo priteista (skirta) suinteresuoto asmens (išieškotojos) O. U. naudai. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą turi būti skiriama ne suinteresuoto asmens (išieškotojo), o valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
26. Suinteresuoto asmens (skolininko) V. U. atskirasis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) O. U. pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (t. 3, b. l. 166–167). Kadangi šalių interesas byloje priešingas (CPK 443 straipsnio 6 dalis), o 500 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens (skolininko) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą patikslinant nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:
„Tenkinti antstolio G. P. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. U. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.
Priteisti suinteresuotam asmeniui O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 6,83 (šešis eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš suinteresuoto asmens V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti suinteresuotam asmeniui O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš suinteresuoto asmens V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)