Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2023 m. vasario 15 d. kaltinamoji pasiprašė būti nuvedama į rėžiminę dalį. Ji vedė kaltinamąją į rėžiminę dalį, bet budinčioje dalyje J. K. pamatė L. S. ir iš karto puolė ją, t. y. J. K. griebė L. už plaukų, o L. bandė gintis, bandė ištrūkti. Dėl ko jos pykosi, nežino. Prieš tai buvo šnekėta juokaujant, kad eis muštis, ir einant iš kaltinamosios suprato, kad ieško L., bet numanė, kad taip gali įvykti. Norėdama užkardyti, kad nebūtų padaryta žalos, ji su budinčiu A. S., kuris iš pradžių sėdėjo prie stalo, o po to atbėgo jai į pagalbą, bandė drausminti kaltinamąją, sutramdyti ją, bandė atitraukti nuteistąsias vieną nuo kitos, bet pati nukentėjo. Ji stovėjo viduryje nuteistųjų, kurios buvo viena prieš kitą, atsisukusi nugara į L. ir veidu į J. K.. Iš pradžių grūmėsi stovimoje pozicijoje, o po to perkrito visi. Nors tiksliai dabar nežino, kas užkrito jai ant kojos, nes užkrito iš už nugaros, o jos koja atmesta atgal buvo, bet galvoja, kad tai galėjo būti L., kadangi J. K. ją traukė ir nepaleido L. plaukų. Ji laikė J. K. už rankos, bandė ir kitą kaltinamosios ranką patraukti jai už nugaros, prispaudė kaltinamąją, kad surakintų ją, bet besipriešindama J. K. įkando jai į koją, į blauzdą, ir ten buvo kraujosruva, o po to liko įkandimo žymė. Bet didžiausias pasekmes jaučia dėl dešinės kojos kelio traumos, nes uždegimas buvo, kelio plyšimas, ilgai (iki birželio mėn. 4 d.) buvo nedarbinga, turėjo reabilitaciją, pasekmes iki šiol jaučia. Sužalojimai jai padaryti grumtinių metu. Atskyrus nuteistąsias surakino J. K. ir ji buvo nuvesta į kamerinio tipo patalpas. Jos registratorius buvo įjungtas, o pačioje patalpoje nefilmuojama. Po to buvo atliekami kažkokie patikrinimai. Iš karto po įvykio kreipėsi į gydytojus, buvo nustatytas sumušimas, vėliau kreipėsi pas šeimos gydytoją ir tyrimas echoskopu parodė plyšimą. Tuomet kreipėsi pas traumatologą ir atliko papildomus tyrimus. Gavo išvadą, kad jai padarytas apysunkis kūno sužalojimas, bet dirbti gali, operacijos iki šiol neprireikė, dėl traumos darbe jai buvo išmokėta kompensacija, be to, kadangi buvo apsidraudusi sveikatą, gavo draudimo išmoką. Pasekmes iki šiol jaučia, kartais reikia dar vartoti nuskausminamuosius vaistus. Turtinę žalą sudaro vaistų, tepalų, įtvaro įsigijimas, o neturtinę žalą patyrė didelę, nes šis įvykis pakeitė jos gyvenimą, atsisakė planų verslą kurti, buvo priversta sulėtinti gyvenimo tempą. Nori, kad kaltinamoji prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus. Jos pirminiai parodymai yra tikslesni, nes tada geriau atsiminė aplinkybes. Šiuo metu sunku priminti, kokiais veiksmais buvo sužalotas kelis, bet jeigu nebūtų grumtynių buvę, ji nebūtų buvusi sužalota. Labai sunku pasakyti, kiek neturtinės žalos patyrė, nes labai sunku pinigais įvertinti sveikatą, bet jaučiasi suluošinta. Palieka teismui spręsti, kiek priteisti žalos. Nors patyrė daugiau turtinės žalos, negu prašo priteisti, tačiau ieškinio sumos nekeis.

Teisme buvo perskaityti nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad abi nuteistąsias jiems išskirti sunkiai sekėsi, kadangi J. K. laikė L. S. įsikibus į plaukus ir į reikalavimą paleisti plaukus J. K. nereagavo. Ji paguldžius ant grindų J. K. laikė ją prispaudusi savo kairės kojos keliu ir tuo metu pajuto kaip J. K. įkando vieną kartą jai į kairės kojos šlaunį. Įkandimas buvo labai stiprus, nors ji ir vilkėjo uniformines kelnes ir dar vilkėjo termo kelnes, tačiau įkandimas buvo labai stiprus, tuo metu pajuto stiprų skausmą bei liko sužalojimo žymės. Prieš guldant J. K. ant grindų, paguldymo metu ji jai užgriuvo ant dešinės kojos kelio ir tuo metu taip pat pajuto skausmą, ko pasekoje taip pat turi kelio traumą.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad, kiek atsimena, tuo metu atliko bausmę drausmės grupėje. Kartu su ja kameroje buvo ir J. K.. Kai baigėsi terminas drausmės grupėje, ją paleido į bendrą zoną. J. K. ją užpuolė budėtojų dalies poste, kur yra pareigūnai. Ji ją puolė koridoriuke iš už nugaros, pastvėrė už plaukų, o pareigūnė buvo už kaltinamosios nugaros, jos su J. K. buvo pargriuvę ant žemės, chaosas buvo ir nematė, ar buvo pareigūnė pargriuvusi, bet ji jos nekliudė. Ir ji pati, ir pareigūnai bandė išlaisvinti jos plaukus, bet J. K. buvo juos užsisukusi sau ant rankos. P. A. atbėgo ir padėjo atplėšti nuo jos kaltinamąją. Kartu su J. K. buvusi pareigūnė irgi nukentėjo, bet nematė, kaip ir kada tai įvyko, nes jos galva buvo palenkta. Pas kaltinamąją kairėje rankoje buvo peiliuko geležtė, kurią bandė atmušti, kad nieko nesužalotų. Pareigūnė rėkė, kad nekąstų, paleistų plaukus. Smulkmenų jau nebeatsimena, bet iki įvykio su J. K. bendravo draugiškai, todėl nežino, kodėl buvo užpulta. Tik po įvykio su kitomis nuteistosiomis kėlė versijas, kodėl galėjo būti užpulta. Tą dieną prieš puldama J. K. vartojo necenzūrinius žodžius, kai ji ją matė sporto kiemelyje, bet negalvojo, kad čia jai skirti. Įvykio metu jai buvo išpešti plaukai, todėl skaudėjo visą galvos šoną, kreipėsi dėl to pas seseles. Patyrė ir fizinę, ir psichologinę žalą, kurią vertina 1000 Eur, nes patyrė šoką dėl tokio J. K. elgesio, kai buvo be priežasties užpulta, jai buvo išrauti plaukai, skaudėjo visą galvos dešinį šoną, todėl kelias dienas negalėjo plauti galvos, šukuoti plaukų, vartojo vaistus, šaldė, po to guzas atsirado. Kaltinamąją gali apibūdinti kaip karštakošę merginą, kuri apsižodžiuodavo, bet susimušusi iki tol nebuvo.

Liudytojas A. S. parodė, kad žiemą prieš pusantrų metų L. S. buvo atėjusi pas jį į budėtojų kabinetą ir šnekėjo su juo, sprendė kažkokį klausimą. Tuo momentu į budėtojų dalį atėjo (įbėgo) J. K. ir iš karto užsipuolė L., bet nepamena, ar kažką J. K. sakė. Iš paskos ėjusi R. G. pradėjo jas skirti. Pamena, kad greitai labai viskas įvyko, net nespėjo registratoriaus įsijungti. Kai jis apibėgo aplink stalą, prie kurio buvo, pamatė, kad R. G. su J. K. jau ant žemės, o L. stovėjo pasilenkusi, nes J. K. už plaukų jai buvo suėmusi. Bandė išlaisvinti L. plaukus iš J. K. rankos, bet ji juos laikė ir tempė žemyn, niekaip nepaleido. J. K. bandė spirti, todėl atsisėdo ant jos, toliau bandė išlaisvinti L. plaukus iš kaltinamosios rankų, nes L. šaukė, kad skauda, prašė paleisti, bet J. K. nieko nedarė. L. jam buvo iš dešinės pusės, jis buvo prie kaltinamosios kojų, o R. G. buvo priekyje jo ir klūpėdama laikė J. K. pečių sritį. Po to atėjo specialistė R. B., kuri padėjo jam išlaisvinti plaukus. Uždėjo J. K. antrankius ir taip viskas baigėsi. R. G. priėjo prie jo ir pasakė, kad J. K. įkando jai į koją, kraujas bėgo, skundėsi kojos skausmu ir išvažiavo į apžiūrą. Pačio įkandimo veiksmo nematė, nes stengėsi išlaisvinti plaukus. Žino, kad abi nuteistosios drausmės grupėje kartu vienoje kameroje gyveno, o po to nebedraugavo. Neteisėtų daiktų pas nuteistąsias nematė ir nepamena, ar jų buvo rasta. Praktiškai tik prabėgomis matė J. K. paguldymą, kurio metu ji galimai galėjo kliudyti R. G..

Liudytoja R. B. parodė, kad, kiek pamena, užėjo į budėtojų dalį atsitiktinai, kai pamatė, kad ant žemės veidu į žemę guli J. K. ir L. S., o pareigūnai A. S. ir R. G. bando suvaldyti pasipriešinimą. Padėjo užlaužti ranką ir uždėti antrankius J. K., kadangi ji priešinosi. Jai matant L. S. nieko nedarė. R. G. laikė J. K. ranką netoli galvos ar klūpėdama, ar sėdėdama, o A. S. prie J. K. kojų buvo. Žino, kad R. G. buvo įkasta, kad ji ilgai buvo nedarbinga, o L. S. išpešti plaukai kuokštais, bet pati šių veiksmų nematė.

2023 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 15 d. apie 15.20 val. Panevėžio kalėjime, esančiame Puzino g. 12, Panevėžyje, budėtojų dalyje kilus konfliktui tarp nuteistųjų J. K. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (duomenys neskelbtini), kurio metu minėtos nuteistosios viena kitos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui A. S. pareikalavus nuteistųjų nutraukti neteisėtus veiksmus, prieš nuteistąsias J. K. ir L. S. Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A. S. kartu su to paties skyriaus jaunesniąja specialiste R. G. panaudojo fizinę prievartą, kurios metu nuteistoji J. K. pasipriešino Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajai pareigūnei R. G. bei pasipriešinimo metu įkando pareigūnei į kairės kojos šlaunį. Dėl patirto sužalojimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnioji specialistė R. G. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai nustatytas dešinio kelio sumušimas ir kairės kojos vidinės šlaunies įkandimo žymės, išleista gydytis ambulatoriškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame tarnybiniame pranešime, J. K. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, požymiai (1 t., b. l. 26–31).

Vyriausiojo specialisto A. S. 2023 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl konflikto tarp nuteistųjų ir pareigūnės sužalojimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 15 d. apie 15 val. į budėtojų dalį įbėgo nuteistoji J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir užsipuolė nuteistąją L. S., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebdama ją už plaukų, nuteistoji L. S. pradėjo gintis ir prasidėjo grumtynės. Nuteistąją J. K. lydėjusi pareigūnė jaunesnioji specialistė R. G. puolė į tarpą jas skirti. Vyriausiasis specialistas A. S. puolė padėti jaunesniajai specialistei R. G.. Bandant išskirti nuteistąsias buvo panaudota fizinė prievarta bei nuteistosios paguldytos ant grindų. Nuteistoji J. K. ranka laikė nuteistosios L. S. plaukus ir į reikalavimus paleisti plaukus neragavo. Jaunesnioji specialistė R. G. keliu prispaudusi laikė nuteistosios J. K. galvą, o rankomis fiksavo dešinę nuteistosios ranką. Nuteistajai besimuistant pareigūnės R. G. koja nuslydo ir nuteistoji J. K. įkando pareigūnei R. G. į šlaunį. Pareigūnui A. S. pavykus atlaisvinti nuteistosios L. S. plaukus iš nuteistosios J. K. rankų, nuteistosios J. K. ranka buvo užvesta už nugaros ir panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Nuteistoji J. K. laikinai izoliuota kamerinio tipo patalpose. Po medicininės apžiūros nuteistajai L. S. nustatytas momenkaulio dešinėje pusėje 3x3 cm ploto paraudimas bei pavienių plaukų išrovimo žymės. Nuteistoji skundėsi dešinės rankos riešo skausmu. Pareigūnė R. G. buvo išleista į Respublikinės Panevėžio ligoninės Skubios pagalbos skyrių sužalojimams nustatyti. Apie 18.40 val. pareigūnė R. G. pranešė apie suteiktą nedarbingumo pažymėjimą. Pareigūnei R. G. nustatytas dešinės kojos kelio sumušimas ir kairės kojos vidinės šlaunies įkandimo žymės. Įvykis užfiksuotas registratoriumi Nr. 28 (1 t., b. l. 32).

2023 m. vasario 15 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodyta, kad apžiūrint nuteistąją L. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai: momenkaulio dešinėje pusėje židinių be plaukų nematyti, apie 3x3 cm paraudusiame plote matomos pavienės išrautų plaukų žymės. Skundžiasi dešinės rankos riešo skausmu. Šiuo metu sužalojimo požymių nematyti. Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės: teigia, kad peštynių metu su kita nuteistąja buvo išrauti plaukai (1 t., b. l. 33).

2023 m. vasario 15 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodyta, kad apžiūrint nuteistąją J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai: dešn. smilkinio srityje įdrėskimai apie 3 cm ir 1 cm ilgio. Apžiūrėta po spec. priemonių (antrankių) panaudojimo – riešų srityse sužalojimo požymių nėra. Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės: teigia, kad peštynių metu su kita nuteistąja buvo išrauti plaukai (1 t., b. l. 35).

2023 m. vasario 15 d. L. S. pasiaiškinime nurodyta, kad apie 15.10 val. būnant budėtojų dalyje prie durų sumušė įbėgusi nuteistoji J. K., griebė už plaukų, ko pasekoje prasidėjo muštynės, išrauti plaukai (1 t., b. l. 37).

2023 m. vasario 15 d. J. K. pasiaiškinime nurodyta, kad ji papasakojo valdžiai apie L. S. romaną su darbuotoju A. M., dėl to L. S. supyko ant jos ir pradėjo ją „kolioti“, ji susinervavo ir biškį patampė už plaukų, išrauti plaukai (1 t., b. l. 38).

2023 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta kad apžiūrimas R. G. kūno kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti nuteistoji J. K. ir dar viena nuteistoji. Abi nuteistosios vedamos į medicinos dalį, tada išvedamos į lauką. Apie 15.07 val. nuteistoji J. K. pareigūnės R. G. paprašo nuvesti ją į „režimą“. Girdisi kaip nuteistoji, esanti šalia J. K., sako, kad ji muštis eina. Nuteistoji J. K. pasako, kad neklausykit jos, ir dar kartą patvirtina, kad jai reikia į „režimą“. Pareigūnė per radijo ryšio stotelę pasiteirauja, ar priims nuteistąją J. K.. R. G. gavusi patvirtinimą, kad gali vesti nuteistąją į „režimą“, nuteistąją J. K. veda iš lauko į pastatą. Nuteistoji J. K. praeina pro lauko duris ir pasuka į kairę pro kitas duris, eina koridoriumi, pareigūnė R. G. paklausia, kur tu čia eini, ir liepia ateiti pas ją. Nuteistoji J. K. apsidairo ir apsisukusi grįžta link pareigūnės R. G.. R. G. klausia „Tu čia rimtai?“. Toliau vaizdo įraše matyti kaip nuteistoji J. K. eina pro kitas duris, eina koridoriumi į priekį, atidaro duris. Nuteistajai J. K. atidarius duris tarpduryje matyti kita nuteistoji L. S.. Nuteistoji J. K. apie 15.10 val. pamačiusi nuteistąją L. S. puola ją mušti sakydama „Nu sūka tu“. Toliau vaizdo įraše matyti grumtynės, vaizdas greitai besikeičiantis, ant žemės matyti abi nuteistosios ir pareigūnas A. S., kuris bando jas išskirti. Viena iš jų sako „Man į plaukus įsistvėrus“. A. S. pasiteirauja: „kas tau į plaukus įsistvėrus?“. Tuomet nuteistoji atsako, kad K. jai į plaukus įsistvėrusi. Matyti kaip pareigūnas A. S. bando išskirti nuteistąsias. Nuteistoji L. S. vis kartoja, kad J. K. paleistų plaukus. Girdisi kaip nuteistoji J. K. sako: „R., paleidi mane“. Vaizdo įraše matyti kaip nuteistoji J. K. guli ant žemės, kairės rankos kumštyje suėmusi nuteistosios L. S. plaukus, pareigūnas A. S. bando atgniaužti kumštį ir duoda nurodymą: „paleisk. Paleisk.“ Toliau vaizdo įraše matyti ant žemės pritūpusio pareigūno A. S. koja (pareigūnas galimai naudoja fizinę prievartą – apžergęs laiko prie žemės prispaustą nuteistąją J. K.). Nuteistoji J. K. sako: „paleisk, kūrva.“. Apie 15.11 val. pareigūnas A. S. sako: „antrankius duok“, po keleto sekundžių girdisi antrankių žvangėjimas ir pareigūno A. S. nurodymas: „verčiamės“. Nuteistoji J. K. padedama pareigūno A. S. apsiverčia ant pilvo. Matyti, kad ant nuteistosios J. K. kairės rankos uždėti antrankiai. Tuomet vaizdo įraše matyti, kad šalia pareigūno A. S. yra jaunesnioji specialistė R. B., kuri laikydama už nuteistosios J. K. dešinės rankos bando ją ištraukti iš po nuteistosios pilvo. Jaunesnioji specialistė R. B. atsistoja ir pasitraukia nuo nuteistosios J. K.. Pareigūnas A. S. uždeda antrankius ir ant dešinės nuteistosios J. K. rankos. Pareigūnas R. G. pasako: „kaip šuva įkando“. Pareigūnas A. S. padeda nuteistajai J. K. atsistoti, ši reiškia nepasitenkinimą ir šaukia: „gerai, nieko nedarau, paleisk, kūrva“. Apie 15.13 val. nuteistoji J. K. išvedama į baudos izoliatorių, įvedama į kamerą. Nuteistoji J. K. prašo atrakinti antrankius. Pareigūnas A. S. informuoja, kad kai ji nusiramins ir iš kameros bus išnešti daiktai, tuomet jai nuims antrankius. Toliau vaizdo įraše matyti kaip pareigūnė atlieka kratą nuteistajai J. K.. Pareigūnai ieško antrankių rakto. Vaizdo įrašo pabaiga 15:18:25 (1 t., b. l. 47–50).

Specialisto išvadoje Nr. G169/2023(05) nurodyta, kad: R. G. nustatyta odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, smulkios žaizdos abiejų rankų 5-ų pirštų srityse, dešiniojo kelio sumušimas, pasireiškęs blauzdikaulio išorinio krumplio edema su trabekulių pažeidimu / įskilimu bei vidinio menisko plyšimu; odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, smulkios žaizdos abiejų rankų 5-ų pirštų srityse padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiais, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu dantimis, ar į tokį paviršių atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. Dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs blauzdikaulio išorinio krumplio edema su trabekulių pažeidimu / įskilimu bei vidinio menisko įplyšimu susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu į tokį daiktą (paviršių) atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje; dėl nustatytų odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, smulkių žaizdų abiejų rankų 5-ų pirštų srityse R. G. sveikata sutrikdyta nežymiai. Dėl nustatyto dešinio kelio sumušimo, pasireiškusio blauzdikaulio išorinio krumplio edema su trabekulių pažeidimu / įskilimu bei vidinio menisko įplyšimu, R. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. d. laikotarpiui; tikėtina, kad dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs blauzdikaulio išorinio krumplio edema su trabekulių pažeidimu / įskilimu bei vidinio menisko įplyšimu galėjo būti padarytas griūnant užduotyje nurodyto įvykio metu (1 t., b. l. 76–79).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 138 str. 1 d.), o tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 138 str. 2 d. 10 p.). Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 286 str.).

Nukentėjusiųjų R. G., L. S., liudytojų A. S., R. B. parodymai, R. G. kūno kameros vaizdo ir garso įrašas ir jo apžiūros protokolas bei kiti ištirti įrodymai patvirtina, kad J. K. 2023 m. vasario 15 d. po 15 val. Panevėžio kalėjime, esančiame Puzino g. 12, Panevėžyje, kur tuo metu atlikinėjo jai skirtą laisvės atėmimo bausmę, panaudojo fizinį smurtą prieš kitą nuteistąją L. S. ir, kaip nustatyta specialisto išvadoje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, nes kaltinamoji, pamačiusi L. S., sugriebė ją už plaukų, stipriai laikė ir tempė jai už plaukų, padarydama nukentėjusiajai L. S. momenkaulio dešinėje pusėje apie 3 x 3 cm plote pavienes išrautų plaukų žymes. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, tokie J. K. veiksmai akivaizdžiai buvo tyčiniai, nes ji L. S. puolė iš karto po to, kai tik ją pamatė atidariusi duris, ir pagal sukeltas pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.

Kilus nuteistųjų tarpusavio grumtynėms Panevėžio kalėjimo pareigūnė R. G., o po to ir pareigūnai A. S. bei R. B. bandė nuteistąsias išskirti, tačiau kaltinamoji J. K. tam priešinosi, nepaleido L. S. plaukų, nors jai buvo nurodyta paleisti plaukus ir A. S. bandė atgniaužti jos ranką, kuria ji laikė nukentėjusiosios L. S. plaukus, be to, kaltinamoji įkando R. G. į kairės pusės šlaunį. J. K. neabejotinai suprato, kad tokiais savo veiksmais priešinasi Panevėžio kalėjimo pareigūnams, kurie bandė išskirti nuteistąsias. Tokie tyčiniai kaltinamosios J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 str. kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą.

Kaltinamosios gynėja savo baigiamojoje kalboje prašė išteisinti J. K. dėl nesunkaus R. G. sveikatos sutrikdymo, nes neįrodyta, kad šis sveikatos sutrikdymas būtų padarytas tyčiniais J. K. veiksmais, tačiau teismas su tokia gynėjos pozicija nesutinka. Be to, gynėja rėmėsi baudžiamąja byla Nr. 1-289-486/2022, kurioje nustatytos aplinkybės tiek, kiek susiję su tai, kaip pareigūnai patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą lėmusias traumas, nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Nėra abejonių, kad šiuo atveju J. K. suprato, jog aktyviais veiksmais priešinasi būtent Panevėžio kalėjimo pareigūnei R. G., kuri ją jos pačios prašymu lydėjo iš kalėjimo kiemo į pastate esančias patalpas, kuriose ji ir puolė sutiktą L. S., o tada jas išskirti bandė greta buvę pareigūnai. Byloje nėra ginčo, kad specialisto išvadoje R. G. konstatuoti sveikatos sužalojimai, dėl kurių ji iš karto po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo padaryti būtent tiriamo įvykio metu, o ne kokiomis nors kitomis aplinkybėmis.

Specialisto išvadoje Nr. G169/2023(05) nurodyta, kad R. G., be kitų sužalojimų, kurie atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą, konstatuotas ir dešiniojo kelio sumušimas, pasireiškęs blauzdikaulio išorinio krumplio edema su trabekulių pažeidimu / įskilimu bei vidinio menisko plyšimu. Kaip nurodyta minėtoje specialisto išvadoje, šis sužalojimas, dėl kurio R. G. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu į tokį daiktą (paviršių) atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Be to, specialisto išvadoje suformuluota tikėtina išvada, kad dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs blauzdikaulio išorinio krumplio edema su trabekulių pažeidimu / įskilimu bei vidinio menisko įplyšimu, galėjo būti padarytas griūnant užduotyje nurodyto įvykio metu.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad prieš guldant J. K. ant grindų, paguldymo metu ji jai užgriuvo ant dešinės kojos kelio ir tuo metu pajuto skausmą, ko pasekoje turi kelio traumą. Nors teisme duodama parodymus nukentėjusioji R. G. jau dvejojo, kuri iš nuteistųjų užgriuvo ant jos kojos, teigdama, kad tai galėjo būti ir L. S., tačiau taip pat parodė, kad įvykio aplinkybes geriau atsiminė iš karto po įvykio, nes buvo praėję mažiau laiko, dėl to teisme buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas ir vadovaujasi, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji L. S. aiškiai parodė, kad ji ant pareigūnės nebuvo užgriuvusi. Liudytojas A. S. parodė, kad L. S. jam buvo iš dešinės pusės, jis buvo prie kaltinamosios kojų, o R. G. buvo priekyje jo ir klūpėdama laikė J. K. pečių sritį. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir vaizdo įraše matoma situacija. R. G. iš pradžių ėjo už J. K. nugaros, o jai užpuolus L. S., R. G. bandė būtent J. K. sutramdyti, puolė nuteistąsias skirti, o L. S. ant grindų atsidūrė dėl to, kad ją už plaukų laikė J. K.. Nors gynėja tvirtina, kad nukentėjusioji R. G. susižalojo pati, užsimesdama J. K. sau ant kojos, t. y. kad tame nėra J. K. nusikalstamų veiksmų, tačiau tai paneigia bylos medžiaga.

Matyti, kad po šio įvykio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nenustatyta, jog R. G. būtų netinkamai reagavusi į situaciją. Priešingai, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad R. G. ir A. S. fizinę prievartą prieš nuteistąsias J. K. ir L. S. panaudojo teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 124–134). Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad R. G. sužalota tarnybos metu vykdant tarnybines funkcijas (4 t., b. l. 183–185). Nelaimingo atsitikimo (incidento) tyrimo išvadoje siūloma įvykį pripažinti nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad R. G. sužalojimą lėmė J. K. pasipriešinimas fizinės prievartos naudojimo metu, siekiant sutramdyti ją neprognozuojamos ir nieko neišprovokuotos agresijos protrūkio metu, be to, pažymėta, kad J. K. buvo įtraukta į nuteistųjų sąrašą, kurioms reikalinga sustiprinta priežiūra (rizikos grupė – labai aukšta) (4 t., b. l. 186–189).