Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Laurai Matusevičienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, kaltinamajam E. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, nukentėjusiesiems L. S., V. V., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Marinai Gušauskienei, civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, o būtent jis (duomenys neskelbtini)d., apie 17.15 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), ties šalia esančio pastato Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas kelių eismų numatytų taisyklių reikalavimų ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, kai vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymo, o būtent: rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną tarp prietaisų skydelio ir lango, tai pastebėjus važiuojančiam tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) patruliui V. V., buvo sustabdytas. Policijos pareigūnui nukentėjusiajam V. V. priėjus prie E. D. automobilio, paaiškinus sustabdymo priežastį ir paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, E. D. jo nepateikė, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Paprašius E. D. išlipti iš automobilio, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, o V. V. atliekant savo tiesiogines funkcijas bei bandant atidaryti automobilio vairuotojo pusės dureles, E. D. to padaryti neleido, bei užsimodamas dešinės rankos kumščiu, ir pro atidarytą langą tyčia smūgiavo V. V. į kairės rankos riešą, po ko pastarajam pajutus fizinį skausmą ir įspėjus, kad bus panaudotos specialios priemonės bei pavykus atidaryti automobilio dureles ir bandant E. D. paimti už rankos, E. D. koja tyčia spirdamas V. V. į kairės rankos sritį virš alkūnės padarė poodinę kraujosruvą žaste ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o tuo metu iš dešinės pusės prie automobilio keleivio durelių priėjus policijos pareigūnui L. S. ir bandant sugriebti E. D. už rankos, šis toliau aktyviais veiksmais priešinosi, L. S. panaudojus imtynių veiksmus ir stipriai laikant E. D. prie krūtinės, E. D. norėdamas išvengti sulaikymo bandė ištrūkti ir muistėsi, padarydamas L. S. odos įbrėžimus dešiniame dilbyje. Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Taip pat E. D. buvo kaltinamas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymu, o būtent tuo, kad jis 2020 m. rugpjūčio 31 d.,17.15 val., norėdamas išvengti sulaikymo L. S. sukėlė dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., jis važiavo savo automobiliu, geros nuotaikos, važiavo į prekybos centrą „Panorama“ sūnui pirkti sąsiuvinių, ruošti mokyklai. Važiavo krantine, blaivus, geros nuotaikos, nevartojęs narkotikų. Jis paėmė į rankas piniginę, norėdamas pažiūrėti kiek turi pinigų piniginėje, pakelė galvą ir pamatė pro jį važiuoja policijos automobilis, pravažiavo priešpriešine kryptimi. Kaltinamasis per pastaruosius metus buvo netekęs teisių vairuoti dėl to, kad vairavo neblaivus. Kai atgavo teises neturėjo visiškai jokių nuobaudų. Turėjo panašią situaciją, kai jį norėjo sustabdyti, jis tada važiavo su kitu automobiliu ( duomenys neskelbtini) visiškai iš smalsumo jį sustabdė. Įvykio dieną kai kaltinamasis pravažiavo truputi toliau pamatė, kad tas policijos automobilis atsiveja jį iš galo. Iš surašyto jam administracinio nusižengimo protokolo akivaizdu, kad policijos pareigūnai iš karto paėmė jo telefoną. Kaltinamojo telefone nei „Viber“, nei „Whatsap“, nei skambučio nėra užfiksuota, jis su niekuo nekalbėjo, suprato, kad čia kažkas netaip. Kai kaltinamasis sustojo, prie jo priėjo policininkas V. V. Visų pirmą kaltinamasis pastebėjo, kad pareigūnas V. V. pasilenkė, prisistatė ir pirma ką jis padarė, tai pažiūrėjo į jo automobilio priešingų durų rankenėlę, tam, kad matytų kaip atsidaro kaltinamojo automobilio durys iš vidaus. Tuo metu buvo pandemija, todėl kaltinamasis paklausė pareigūno kodėl jis yra be kaukės, o pareigūnas atsakė, kad nereikia kaukių. Po to kaltinamasis paklausė pareigūno kodėl jį sustabdė, pareigūnas atsakė, kad dėl to, kad jis kalbėjo telefonu. Kaltinamasis suprato, kad jis iš smalsumo buvo sustabdytas iš smalsumo. Čia kaltinamojo klaida, kurios daugiau niekada gyvenime nekartos, nekalbės tokiu tonu, jo aplinkoje priimtina tokiu tonu kalbėti, nusikeikti tai visas pasaulis keikiasi, ryškiau išsireiškia savo emocijos, toks jau jis yra. Mano, kad policijos pareigūnai jį sustabdė visiškai dėl nieko. Kaltinamasis nesitikėjo tokio posūkio. Jis galvojo, kad ramiai išreikš savo nepasitenkinimą ir toks staigus pareigūnų puolimas į automobilį ir traukimas iš automobilio, jį išgąsdino, jis nesuprato kas vyksta. Pareigūnai pradėjo jį pulti, tarsi jis ten kažką padarė. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis nusikeikė, mano, kad policijos pareigūnai galėjo išrašyti jam nuobaudą, kad nusikeikė, negražiai su policijos pareigūnais pakalbėjo, tačiau kaip su pareigūnu gražiai kalbėti, kai jis ateina ir sako, kad kaltinamasis kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, o jis iš tiesų nekalbėjo. Tai buvo pati situacija nuo ko prasidėjo konfliktas. Prieš tai kaltinamasis visiškai ramiai sėdėjo automobilyje, nei jis ruošėsi kažką pulti, tačiau tas pareigūno rankos kišimas, durų laužimas, dar tas momentas kai pareigūnas ji puolė, kaltinamąjį išprovokavo ir jis net pats nesuprato ką daro. Turbūt tada jam policijos pareigūnas pasakė, kad jis išliptų iš automobilio, kaltinamasis atsakė, kad gerai tuoj išlips, tačiau jam net neleido to padaryti, neleido net išlipti. Jokiu būdu kaltinamasis nenaudojo jokių smurtinių veiksmų. Įvykio metu buvo trys momentai, kai pareigūnai puolė staigiai atidarinėti dureles, po to kaltinamasis staigiai išsigando kai akys buvo pilnos panikos, jis buvo tokioj euforijoj, kai pareigūnas maišė dujų balionėlį su pistoletu ir elektros šoku, jis galvojo pistoletą išsitrauks ir į jį šaus. Kitas momentas, kai kaltinamąjį užsmaugė, jeigu pareigūnui būtų neužtekę proto jo paleisti, jis būtų uždusęs ir sprandas būtų nulaužtas. Viskas buvo daroma jėga. Iš kitos pusės pareigūnų veiksmai buvo visiškai vienodi, jis užsisuko iš galo net nematė to kito policijos pareigūno, tik pajuto, kai jis pradėjo kaltinamąjį smaugti. Kaltinamasis gal ir kažkur spyrė kojomis, galva, kad kaip besiginančiam reikia duoti ženklą, 3 kartus suplojo per ranką, kad jį paleistų. Tačiau, kad kaltinamasis tikslingai juos žalotų, to nebuvo, pareigūnams nieko nedarė, gal kai jį smaugė, galėjo kojomis spardytis. Piktybiškai tikrai nieko nedarė, net minties tokios neturėjo. Nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti kai jį smaugė. E. D. savo kaltės nepripažįsta, nei vieno iš byloje pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. S. parodė, kad įvykis buvo (duomeys neskelbtini) val. vakaro, jis patruliavo įprasta tvarka. (duomenys neskelbtini). g., pastebėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį, kurio vairuotojas naudojosi mobilaus ryšio priemone, nereiškia, kad kalbėjo, o naudojosi prie vairo, tai buvo demonstratyviai. Nukentėjusysis matė tikrai, kad buvo laikomas telefonas rankoje, o ne piniginė. Nebuvo telefonas prie ausies, kad kalbama, bet buvo naudojamasi mobiliojo ryšio priemone. Tarp „panelės“ ir lango tuo telefonu aukštokai buvo mojuojama. Tuomet jie apsisuko, įjungė garso ir šviesos signalus, pasivijo transporto priemonę ir ją sustabdė. Kadangi nukentėjusysis vairavo automobilį, kolega priėjo prie sustabdyto automobilio iš vairuotojo pusės ir pradėjo bendrauti, neužilgo priėjo ir jis. Girdėjo visus kolegos išreikštus reikalavimus, kad pateiktų dokumentus, jie buvo nepateikti. Buvo pateiktas jei neklysta ne vairuotojo pažymėjimas, o automobilio registracijos liudijimas, tas žalias. Galiausiai kiek pamena vyko diskusija, ar galima laikyti piniginę, ar telefoną, ar už kitos vietos laikytis, keletą kartų buvo įžeidinėjama, todėl buvo paprašyta vairuotojo išlipti iš transporto priemonės. Įžeidinėjimai, tai buvo naudojami necenzūriniai žodžiai skirti jam ir jo kolegai. Buvo paprašyta išlipti iš automobilio, tačiau vairuotojas neketino išlipti. Po to buvo pabandyta atidaryti dureles ir išlaipinti vairuotoją. Tada vairuotojas demonstratyviai, dešinės rankos kumščiu, sudavė jo kolegai į ranką, berods į kairę ranką, nes jis kaire ranka bandė atidarinėti dureles. Nukentėjusysis nepasakys tiksliai kiek buvo smūgių. Tada jie atidarė dureles, norėjo išlaipinti iš automobilio ir sulaikyti automobilio vairuotoją (kaltinamąjį), bet mažai jiems dviem prie tų durelių buvo vietos, buvo toks pasitampymas ir nepavyko kaltinamojo išlaipinti, jis pradėjo spardytis kojomis. Tuomet nukentėjusysis apibėgo aplink automobilį, atidarė keleivio dureles, iš dešinės pusės, įlipo pas jį į transporto priemonę, suėmė kaltinamąjį už rankos, tuo momentu jis spyrė nukentėjusiojo kolegai. Po to spyrio jis kaltinamąjį greitai apkabino, prispaudė prie savęs ir pradėjo sulaikinėti, viskas vyko automobilio salone. Kaltinamasis bandė aktyviais veiksmais vengti sulaikymo, muistėsi, tuo momentu nukentėjusiajam suskaudėjo ranką, pasikeitė kitą ranką, pabaigė sulaikymą atlikti automobilyje, uždėjo antrankius. Kolega perspėjo kaltinamąjį, kad naudos dujas, neatsimena ką jis kolegai V. V. atsakė, tačiau buvo į saloną papurkšta dujų, uždėti antrankiai ir kaltinamasis buvo išlaipintas, patikrintas blaivumas, alkotesteris rodė nulius. Kaltinamasis labai keikėsi. Po to kaltinamąjį išvežė į narkologinį, o vėliau į policijos komisariatą. Sužalojimas ir skausmo pajutimas buvo automobilyje kada nukentėjusysis suėmė kaltinamąjį už kaklo ir tada buvo jo tas muistymasis, ar bandymas išvengti, ar nukentėjusiajam suduoti su galva. Nukentėjusysis pajuto smūgį, tada dar bandė spausti, jam labai skaudėjo ranka, todėl baigė sulaikymą kaire ranka, laikė kaltinamąjį prispaudęs prie savęs. Prieš tai nusiskundimų dėl dešinės rankos sumušimo niekada neturėjo. Dėl 10000 eurų civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, tai nukentėjusysis taip vertina patirtą dėl įvykio neturtinę žalą, nes juto didelį diskomfortą, buvo nedarbingume 4,5 mėnesio, buvo atlikta rankos operacija. Po operacijos 2 mėnesius buvo įstatyta į įtvarą tokia pagalvė. Sunku buvo apsirengti, galėjo naudotis tik kaire ranka. Negalėjo nei automobilio vairuoti, visada prašydavo pagalbos. Kai nuėmė įtvarą, nukentėjusiajam reikėjo vaikščioti į reabilitaciją. Skausmas yra iki šios dienos, kasdien mankštinasi. Artėja tarnyboje vertinimai, praeitais metais neišlaikė, nes buvo patyręs traumą, turėjo atleidimą, bet neišlaikė. O šiais metais dėl rankos negali vertinimuose dalyvauti. Nėra keliamas jo koeficientas, todėl nukenčia ir finansiškai. Įvykio metu iš pradžių dokumentų prašė kolega V. V., o nukentėjusysis šalia stovėjo. Kai kaltinamasis sėdėjo automobilyje jis elgėsi labai emocionaliai, jiems kilo įtarimų gal jis yra apsvaigęs ar pavartojęs kokios cheminės medžiagos, todėl buvo naudojami kovinių imtynių veiksmai. Nukentėjusiajam ta trauma atsirado dėl kaltinamojo laikymo. Vaikystėje nukentėjusiajam buvo sužalota kairė ranka sulaužyta, dabar sužalota dešinė ranka. Dešinės rankos traumų nukentėjusysis nebuvo turėjęs gyvenime.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad įvykio dieną jis su kolega L. S. patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį, kuris važiavo priešpriešai. Automobilio vairuotojas vaizdžiai naudojosi mobiliojo ryšio priemone, telefoną laikė tarp „panelės“ ir lango, jiems aiškiai matėsi, todėl šį automobilį sustabdė. Nukentėjusysis V. V. priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį. Iš karto vairuotojas jo paklausė ar pareigūnui reikalinga kaukė, nukentėjusysis atsakė, kad ne. Jokio konflikto dėl kaukės nebuvo kaip buvo teigiama iš pradžių. Tada nukentėjusysis pasakė, kad reikia pateikti dokumentus, tačiau kaltinamasis tai ignoravo, pradėjo kelti toną, naudoti keiksmažodžius. Kaltinamasis pradėjo klausinėti ar gali rankoje laikyti piniginę, aiškinti, kad jis tik laikė rankoje telefoną ir klausėsi muzikos iš jo. Kaltinamasis pradėjo uždavinėti nepadorius klausimus, tačiau nukentėjusysis stengėsi nesivelti į diskusijas. Po to kaltinamasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius tai buvo ne vieną kartą, įžeidinėti, buvo įspėtas dėl atsakomybės už savo veiksmus. Nukentėjusysis keletą kartų pareikalavo pateikti dokumentus, tačiau kaltinamasis vis nepateikinėjo, o pateikė tik automobilio registracijos liudijimą. Tada buvo pareikalauta išlipti iš transporto priemonės, tačiau kaltinamasis vėl gi neišlipo. Tada nukentėjusysis pabandė atidaryti automobilio dureles, yra tokia policijos taktika ir ją naudoja kada vairuotojas ar kitas asmuo nevykdo teisėtų reikalavimų ir kada pareigūno grėsmės lygis didėja. Nukentėjusiojo grėsmės lygis didėjo, nes kaltinamojo balso tonas agresyvėjo, jis vartojo keiksmažodžius, nevykdė teisėtų reikalavimų, todėl buvo priimtas sprendimas atidaryti automobilio dureles. Pagal profesinės taktikos aspektus automobilis priskiriamas kaip pavojaus šaltinis, kuriuo galima pasinaudoti tęsiant savo neteisėtą veiką. Kaltinamasis aiškiai matydamas, kad prieš jį stovi uniformuotas policijos pareigūnas, kuris prieš tai jam buvo davęs reikalavimus, kaltinamasis vaizdžiai užsimoja kumščiu, dešine ranka ir kelis kartus nukentėjusiajam smūgiuoja, kai laikė ranką ant rėmo. Nuo smūgiu jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Dar bandant atidaryti dureles jas atidarė, nukentėjusysis liepė jam dar kartą išlipti iš automobilio, tačiau kaltinamasis pavartodamas necenzūrinius žodžius atsisakė tai daryti, dėl ko buvo priimtas sprendimas vairuotoją sulaikyti. Bandant atsegti kaltinamojo saugos diržą jis pradėjo spardytis, tai buvo padaryta nemažiau 4 kartų. Iš kojos keli smūgiai pataikė nukentėjusiajam į ranką, į bicepsą. Tada nukentėjusiojo kolega pastebėjo visą tą situaciją, pateko į automobilį per keleivio dureles ir pradėjo kaltinamąjį sulaikinėti. Automobilyje sulaikė kaltinamąjį ir išvedė iš automobilio. Nukentėjusysis kaltinamajam iškart pasakė, kad jis nukentėjusįjį sužalojo, tačiau kaltinamasis atsakė „nebūk mergaitė, nesiskųsk“. Prieš tai, kai buvo uždarytos dureles ir nukentėjusysis bandė jas atidaryti iš vidaus kaltinamasis pradėjo trankyti jam per ranką. Nukentėjusysis pareiškė 2000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes įvykio metu pajautė didelį fizinį skausmą. Po to turėjo nedarbingumą, yra sportuojantis, negalėjo sportuoti apie mėnesį laiko, buvo nustatytos kraujosruvos, negalėjo tinkamai gyventi savo gyvenimo, tai yra jo išgyvenimo ieškinys.

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas S. L. nurodė, kad visų duotų paaiškinimų šiuo metu nepamena, todėl paprašė juos pagarsinti, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas paaiškino, kad gavęs papildomus dokumentus, t. y. ambulatorinės asmens sveikatos istoriją, pateiktą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, nustatyta, kad V. V. reguliariai buvo konsultuojamas šeimos gydytojo dėl nustatytos peties ir žasto sumušimo diagnozės, taikant medikamentinį gydymą geliais ir nuskausminamaisiais bei tęsiant nedarbingumą. Remiantis sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių VI skirsnio 12 punktu, V. V. nustatytų sužalojimų sveikatos sutrikdymo kvalifikavimas nesikeičia ir lieka kvalifikuojamas nežymiu (t. 1, b. l. 88-89). Teisiamojo posėdžio metu specialistas papildė, kad kalbant apie sužalojimų mechanizmą, tai jie padaryti kietu buku daiktu, ar daiktais. Galima papildyti, kad nubrozdinimai susiformuoja veikiant kietu buku daiktu. Be to, kadangi sužalojimai yra toli vienas nuo kito, tai sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kaip teismas pagarsino iš sveikatos sutrikdymo masto taisyklių, jame minima, kad neatsižvelgiama į gydymo trukmę, kadangi ekspertai kvalifikuoja patį sužalojimą. Kraujosruvos užgyja per savaitę, per 10 dienų, priklauso nuo nukentėjusiojo individualių savybių, tiek nuo sužalojimų dydžio, lokalizacijos, pvz. galūnėse. Todėl ir buvo duotas toks paaiškinimas, kad nežiūrint į gydymo trukmę, sužalojimo į sunkesnį jis nekvalifikavo. Nubrozdinimas kairės rankos plaštakos, tai jis neužfiksuotas apžiūros metu. Tokie nubrozdinimai nieko nuostabaus, jie paprastai greitai užgyja, tačiau medicininiuose dokumentuose tai buvo užfiksuota. Nubrozdinimas nereikalauja specialių žinių, užtenka bendrųjų.

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė R. G. paaiškino, kad L. S. buvo apžiūrėtas rugsėjo 7 d., taip pat jis buvo pateikęs medicinos išrašą, į kurį buvo atsižvelgta, taip pat radiologinį tyrimą, ir išvadoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).Sužalojimas vertintinas ir gydymas užtruko. Didysis raumuo yra viduje nuo mažojo žastikaulio iki menties. O sąnarinė lūpa yra prie pat sąnario. Čia tiesioginio smūgio mažiausiai tikėtina, daugiau patempimas. Matomai gal buvo staigus judesys. Negali įvardyti kokia jėga pareigūnas laikė vairuotoją tuo momentu, vidinėms struktūroms įsitempus, didžiajam raumeniui galėjo būti plyšimas. Tokio mechanizmo padarymo negali atmesti. Pareigūnui reikėjo jėgos išlaikyti vairuotoją, ir jam pasisukant, buvo tam tikras kampas, kurio pasėkoje įvyko plyšimas. Nebūtinai kaltinamasis galėjo suduoti kokį smūgį. Plyšęs nugaros pusėje esantis raumuo tai vidinis raumuo, o išorinis raumuo, tai kai mes ką nors keliame. Kai smaugia, tai tas raumuo dalyvauja procese. Jeigu apkabini ir spaudi, pavyzdžiui rąstą ar kokį kitą nejudantį daiktą, tai vis tiek tai yra normalus fiziologinis judesys. Jeigu didelę jėgą naudojant, nes žmogus naudoja kai spaudžia visą jėgą, ir jeigu nenaudojant perteklinės jėgos, tai traumos gali neįvykti. Būna, kad žmogus stengiasi virš savo galimybių ribų atlikti kokį nors veiksmą ir tai viršija jo jėgas. Specialistė rėmėsi radiologinio tyrimo vertinimu, iš kurio matyti, kad yra lokalus patinimas, tai rodo, kad yra ūmus procesas. Dėl odos įbrėžimo dilbyje, tai sužalojimas briauną turinčiu daiktu, pvz., nagu. Krumpliais negali būti. Ant smaugiamojo gali likti žymės, gali nelikti, o kokiu atveju gali nelikti, tai negali pasakyti, tai priklauso nuo organizmo savybių. Jeigu buvo smarkiai judėta, tai tikėtina, kad liktų, o jeigu minimalus judėjimas, tuomet neliktų.

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad šiuo metu neprisimena savo duotos išvados, todėl prašė ją pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas paaiškino, kad L. S. padarytas dešinio peties sužalojimas nustatytas pagrįstai ir jo padarymo galimybė nustatytomis aplinkybėmis. Peties sąnarį sudarančius audinius veikiant fizinei jėgai ne tiesiogiai žalojančiais daiktais, bet per jėgą veikiant rankos ir peties raumenis ir raiščius bei kontaktuojančius peties sąnario kaulus sulaikant įtariamąjį. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes tokio sužalojimo gydymas užtrunka ir šiuo atveju užtruko ilgiau 10 dienų. Ilgiau 10 dienų trunkantis gydymas sveikatos sutrikdymo masto nekeičia. (t. 1, b. l. 130). Teisiamojo posėdžio metu papildė, kad netiesiogiai žalojančiais veiksniais, tai reiškia nebuvo tiesioginio kontakto tam raumeniui, bet raumuo veikė, t. y. jis traukėsi ar tempėsi. Ta ranka matomai darė kažką, arba buvo toks pasyvus pasipriešinimas ir raumenys buvo įtempti. Tai nėra tiesioginio kontakto. Jokiu būdu negalėjo kaltinamasis suduoti, nes tie raumenys nėra išorėje, jie yra giliau, kad juos pasiekti reikia juos veikti. Raumenys dalyvauja peties sąnario funkcijoje. Tas kuris laiko ir tempia, o kitas priešinosi, tai kuris labiau veikė, mes negalime atsakyti, bet faktas, kad buvo veikiamas jėgos ir įvyko plyšimai. Tiesioginio veikimo į tą sužalotą vietą nebuvo, todėl netiesiogiai žalojančiais veiksmais. Pasyvus pasipriešinimas, tai išoriškai nesimato. Tarkim, jis dabar įtempia raumenį, bet to nemato, kad įtempė. Stovintį medį apglėbus, irgi galima gauti traumą. Dėl paaiškinimų davimo tai būna taip, kad kas atliko tyrimą, tai pas tą specialistą ir siunčia, tačiau galėjo būti, kad to specialisto nebuvo, todėl nusiuntė pas J. M. P.. Ar galėjo turėti kokį nors ryšį ši trauma su ankstesnėmis traumomis, tai objektyvus tyrimas yra magnetinio rezonanso. Jeigu būtų kalba, kad panirimai kartojosi, tai be abejo, palengvintų tyrimą. Bet šiuo atveju to nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. A. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vyr. specialistas. Paaiškino, kad šiuo atveju jis vertino tik pareigūnų taktinius veiksmus šių nusikalstamų veikų kontekste. Papildė, kad jo veikla iš esmės tai profesinių įgūdžių valdyba, ji susidaryta iš trijų skyrių, ir dalina visą šalį į tris veikimo zonas, tai Klaipėdoje, Šiauliuose, Tauragėje. Tai šitie pareigūnai veda mokymus visiems policijos pareigūnams. Paaiškino, kad jo išvada parašyta gavus užduotį įvertinti pareigūnų veiksmus, buvo tarnybiniai pranešimai ir vaizdo medžiaga. Dalis medžiagos yra techninio pobūdžio, todėl ji nevertintina, o taktiniai veiksmai buvo įvertinti ir išanalizavus detaliai, chronologiškai, pateiktos išvados rašte. Tai 2020 išvada, tai detaliai neminės visko, per tą laiką buvo pateikta jo daug išvadų. Kolega M. B. pasirašė A. A. išvadą ir buvo pateikta medžiaga pagal adresatą. Profesinė taktika, tai disciplina, kiekvienas pareigūnas tą laiko kiekvienais metais. Tarnybiniai pranešimai, tai ne pirminis šaltinis, o pirminis šaltinis, tai vaizdo medžiaga, iš ko galima padaryti nešališką išvadą. Dėl kelių eismo pažeidimo, tai buvo medžiaga pateikta, kad pažeidimas padarytas. Tam žmogui išaiškino pažeidimo esmę, jis sutiko, tik savaip interpretavo. Buvo pasyvus pasipriešinimas. Tai kai žmogus pradeda atsikalbinėti, be fizinių pastangų, todėl priskiriamas prie pasyvių. Tas žmogus neįvykdė teisėto reikalavimo pateikti dokumentus, tai buvo gal 6 kartus pakartota, jis tų dokumentų nepateikė, nevykdė pasyvaus reikalavimo, todėl buvo nutarta jį išlaipinti iš transporto priemonės. Kaip suprasti „savo dokumentus“ pasakymą, tai tiesiogiai, savo. Reikalavimas buvo pasakytas, pakartotas, ir specialisto manymu, suprastas. Dėl smūgių, tai matosi pagal smūgio trajektoriją, pagal judesius. Kaltinamasis kitų vietų pasiekti ir negalėjo, pvz., kojų pasiekti negalėjo, tai ką jis pasiekė, tai buvo pareigūno ranka. Dėl užsimojimo su ranka, tai kiek tas pareigūnas turi specialių žinių, taip ir įvertino. Kai peržiūrimas vaizdo įrašas, jis suskirstomas į veiksmo dalis. Tai gal trunka apie 2 valandas jo pateikimo forma. Iš juodraščio viskas apibendrinama ir daroma išvada, kaip tas smūgis atliekamas. Dėl kojų įspyrimo V. V. yra vaizdo įrašai, matosi, kad kojos smūgis ilgesnis, kojos gali fiziškai toliau pasiekti negu stovi pareigūnas. Patys sužalojimai, uniformos išpurvinimas, tai rodo, kad smūgis buvo. Iš įrašo matosi, kad smūgiai buvo atlikti. Specialistas negali vertinti to, kiek padarė prisilietimas žalos. Dėl smaugimo, kojos spyrio, tai smūgiai kojomis buvo nukreipti į konkretaus asmens pusę, tik kad ne į konkrečią vietą, bet smūgiavimas buvo apgalvotas. Smaugimo laikas atitinka kaip ir sulaikymo laikas. Iš „Body“ kameros matosi kada pasiruošiama, kada prasideda smūgiai, kada prasideda sulaikymo veiksmas. Tai jeigu nenaudojo jokių priemonių, o ėjo į fizinį kontaktą, kuris davė efektą ir rodo, kad pavojingi veiksmai buvo nutraukti. Kada buvo prisilietimas sunku pasakyti. Šiuo atveju kolegos iš policijos smaugimą panaudojo siekiant išlaipinti kaltinamąjį iš mašinos, o kaltinamasis pradėjo elgtis emocionaliai, agresyviai, tai akivaizdu, kad buvo ruoštasi tam veiksmui. Dėl smaugimo, tai kiek tas smaugimas pavojingas, tai ekspertai turi vertinti. Pats veiksmas nėra draudžiamas ir šiuo atveju nėra perteklinis. Žmogus nekvėpavęs gali būti iki 2 minučių, o smaugimo laikas tai sekundžių reikalas. Faktas, kad kaltinamasis smūgiavo kojomis, tai akivaizdžiai matosi iš policijos kamerų, bet viena koja jau iškišta per langą, o kita ruošiamasi smūgiuoti, pakelta. Tačiau žmogus smaugiamas jau jokių smūgių neatlieka ir todėl E. D. nusiramino, kai pasakė, kad „purkšiu dujas“.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo „Sodra“ atstovė J. Č. paaiškino, kad savo civilinį ieškinį palaiko. Ta suma nebuvo sumokėta, tai tik priskaičiuota, o yra atskirai, kiek išmokėta. Tačiau yra teisė dėl regreso, yra teismų praktika ir net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad turi teisę visą sumą išieškoti iš kalto asmens. Dėl gydymo pagrįstumo, nedarbingumo pažymėjimų, tai „Sodra“ teritorinis skyrius šią aplinkybę vertina, ar pagrįstai gali būti mėnesį ir ilgiau būti nedarbingas. Tačiau jų skyriuje yra specialistai medikai, kurie vertina, ar nedarbingumo pažymėjimai išduoti pagrįstai. Jokių abejonių šiuo atveju nebuvo. Yra tikrinami medicininiai dokumentai, esant reikalui ir išsireikalaujami dokumentai, kai kyla abejonių.

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. B. paaiškino, kad byloje yra pareikštas 24424,27 eurų civilinis ieškinys. Vidaus statutas numato, kad policijos pareigūnai draudžiami valstybės lėšomis, jeigu nukentėjo vykdant tarnybines pareigas. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš nukentėjusiųjų pareigūnų gavo tarnybinius pranešimus, kad jie nukentėjo vykdant tarnybines pareigas. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, buvo nustatyta, kad iš tiesų vykdant tarnybines pareigas nukentėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai buvo pasiųsti į „Cmeką“, tai medicinos ekspertų komisija. „Cmekas“ padarė patikrinimą, atitinkamai pagal pristatytus medicininius dokumentus ir nustatė, kad pareigūnai patyrė traumas, vykdant tarnybines pareigas, nustatyta data, tai (duomenys neskelbtini) d. Atsižvelgiant į statuto reikalavimus, pareigūnams buvo išmokėtos kompensacijos, V. V. 1119 eurų, o L. S. 19304 eurų, už patirtus sužalojimus ir nustatyta tvarka buvo išmokėti pinigai. Tai pat pareigūnams išmokėta kompensacija už teisinės paslaugas advokatei. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai patyrė tokias išlaidas, kurias padengė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašoma iš kaltinamojo išieškoti tuos pinigus, todėl ir buvo pateiktas civilinis ieškinys į bylą, kurį atstovas visiškai palaiko.

2020-09-01 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo vieta, esanti šalia (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios kelios dalies ties pastatu Nr. , (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Šalia yra komercinės paskirties pastatas su užrašu (duomenys neskelbtini). Ant pastato, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrint įvykio vietą ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 20-23).

2020-09-10 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas buvo paimtas nuo pastato G.., esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , minėtą įrašą pateikė UAB „U.“. Atidarius vaizdo įrašą matosi pastato dalis pilkos spalvos, šalia pastato yra aikštelė išklota trinkelėmis, prie aikštelės yra žalumos zona, už jos matosi dviejų pusės eismo kelias, kuriuo važiuoja mašinos, toliau matosi upė kuri eina palei kelią. 17.22.15 val. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iš toli matosi, kad važiuoja pilkos spalvos automobilis, paskui važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais. Automobilio modelio nesimato, vaizdas matosi iki pusės, kadangi trukdo žalumos zona, 17:22:25 val. automobilis sustoja, o taip sustoja ir policijos pareigūno automobilis. 17:22:30 val. pareigūnas Nr. 1 išlipa iš keleivio pusės automobilio ir eina link sustabdyto automobilio, 17:22:36 val. prieina prie automobilio ir bendrauja galimai su vairuotoju (kuriuo įraše nesimato), kitas pareigūnas Nr. 2 iš vairuotojo pusės išlipa ir apeina aplink sustabdyto automobilio, po ko prieina prie pareigūno Nr. 1 ir kartu stovi prie automobilio. 17:24:48 val. matosi kažkoks sujudimas tarp pareigūno ir galimai vairuotojo, kuris sėdi automobilio salone, po ko matosi kaip pareigūnas Nr. 1 sugriebia vairuotojo vieną ranką ištempia pro langą, tuo metu prieina pareigūnas Nr. 2, vyksta vėl sujudimas (nesimato). 17:25:17 val. matosi kaip pareigūnams pavyksta pilnai atidaryti automobilio durelės, kitas pareigūnas Nr. 2 17.25.36 apeina automobilį ir įlipa iš keleivio pusės pas vairuotoją. Vyksta kažkoks judėjimas automobilyje, matosi tik pareigūnas Nr. 1, pareigūnas Nr. 1 kažką ištraukia iš kišenės, prieina arčiau, po to vėl kažką ištraukia, po ko jau surakintą ištempia vairuotoją iš automobilio, vairuotojas stovi prie automobilio, prieina pareigūnas Nr. 2, asmuo jau sulaikytas vedamas į tarnybinį automobilį, pareigūnai uždaro asmenį automobilyje, vienas iš pareigūnų Nr. 1 skambina telefonu. Po to, pareigūnai vėl prieina prie tarnybinio automobilio atidaro duris ir kalbasi su vairuotoju, pareigūnas Nr. 2 atidaro bagažinę, prieina prie pareigūno Nr. 1. Po to pareigūnai vėl uždaro tarnybinio automobilio duris ir nueina apžiūrėti sustabdyto automobilio, jį apžiūri, grįžta, įlipa į tarnybinį automobilį ir išvažiuoja, įrašo pabaiga 17.33.00 val. (t. 1, b. l. 28-29).

2020-09-14 – 2020-09-15 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo/garso įrašai iš pareigūno „Body“ kameros dėl įvykio įvykusio (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atidarius įrašo failą Nr. 1 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 17:21:32 val., įraše matosi, kaip pareigūnai važiuoja automobiliu, su jau įjungta „Body camera“ kurią laiko pareigūnas Nr. 1 (bylos duomenimis V. V.), taip pat įraše matosi automobilio salonas ir jame sėdintys abu pareigūnai, pareigūnas Nr. 2 (bylos duomenimis L. S.) vairuoja tarnybinį automobilį. Pareigūnas Nr. 1 rankoje laiko nešiojamąjį kompiuterį, kitoje rankoje laiko prietaisą, skirtą garsiniam signalui paleisti (švyturėlių įjungimas, garsiakalbis). Paleidžiamas garso signalas 17:22:03 val., pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako per garsiakalbį 17:22:07 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojam į dešinę“, dar karta pasigirsta signalo garsas 17:22:09 val., pareigūnų automobilis artėja prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, po ko pareigūnas Nr. 1 (V. V.) dar kartą pakartoja 17:22:14 val. : „ (duomenys neskelbtini) sustojam į dešinę“, minėto automobilio vairuotojas privažiuoja prie šaligatvio ir sustoja netoli stiklinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) 17:22:27 val. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.), rankoje laikydamas telefoną, išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas (bylos duomenimis E. D.) pilnai atidaro automobilio vairuotojo pusės langą, iš salono sklinda garsiai grojanti muzika, vairuotojas (E. D.) žiūri į pareigūną. 17:22:43 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako, vairuotojui: „Laba diena, patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis V. V., dokumentus pateikit“, vairuotojas (E. D.) 17:22:47 val. „Kaukė Jūsų?“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako 17:22:48 val. : „Kaukės nereikia, sustabdytas už kelių eismo pažeidimo 20 punktą, tai reiškia vairuodamas transporto priemonę naudojotės mobilaus ryšio priemone“, vairuotojas (E. D.) atsako : „Aš nesinaudoju, aš telefoną laikau“, rodo pareigūnui savo telefono ekraną, taip pat kitoje rankoje laiko juodos spalvos piniginę (kvadrato formos). Šalia pareigūno Nr. 1 (V. V.), stovi pareigūnas Nr. 2 (L. S.). Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Kaip sakot? “vairuotojas (E. D.) atsako : „Aš muziką klausau iš telefono“, tuo metu vairuotojas rodo savo telefoną. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „Tai negalima naudotis užgesinkit variklį ir tada galit naudotis“, tuo metu vairuotojas (E. D.) ant savo sėdynės pasideda telefoną, rankoje laiko tik piniginę, 17:23:04 val. vairuotojas (E. D.) atsako pareigūnui Nr. 1 (V. V.) „Ei girdi, nieko aš nesinaudoju telefonu, pasižiūrėkit“, 17:23:04 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Jūs gi pats pasakėt“, 17:22:07 val. vairuotojas (E. D.) atsako : „Pas mane nėra jokių skambučių, aš laikiau rankoje“, po ko paima telefoną ir liečia ekraną pirštu, tokiu būdu rodo pareigūnui savo tel. istoriją, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Jūsų transporto priemonės variklis įjungtas, išjunkit jeigu galit ir tada naudokitės, išjunkit variklį ir tada naudokitės“ 17:23:16 val., 17:23:18 val. vairuotojas (E. D.) „Kuo naudojuosi?“ viena ranka jis laiko telefoną, kita ranka yra tarp pavarų dėžės, pareigūno (V. V.) atsakymas „Telefonu“, vairuotojas (E. D.) „Tai aš nesinaudojau telefonu“, 17:23:20 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „20 kelių eismo taisyklių punktas reglamentuoja tą kai“, vairuotojas (E. D.) pertraukia pareigūną 17:23:25 val. „Nesinaudojau dar kartą, nepasakok man pasakų, aš nesinaudojau telefonu“, 17:23:26 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „ Prie „ duomenys neskelbtini“ jūs laikėte rankoje telefoną“ 17:23:27 val. vairuotojas (E. D.) sako : „Tai ką aš rankoj negaliu laikyti telefoną, tuo jis parodo, kad gali laikydamas telefoną laikytis už vairo, pareigūnas atsako : „Vairuodamas ne“, vairuotojas (E. D.) atsako : „Tai kažkaip man užtenka rankų vairuoti ir laikyti telefoną“, pareigūnas „ne tai“, vairuotojas (E. D.) „Aš neskambinau niekam“, ir rodo vėl savo tel. ekraną , pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Žiūrėkit užtekti, užtekti, bet esmė tame, kad yra taisyklės“, 17:23:42 val. vairuotojas (E. D.) atidaro skambučių aplanką ir pirštu rodo, kad niekur neskambino, pertraukia pareigūną Nr. 1 (V. V.), ir sako : „Pasižiūrėkit, mano restory, aš niekam neskambinau, va“, 17:23:46 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Naudojimasis, tai reiškia laikot, o jūs sakot muziką klausėt, muziką klausėt iš jo, negalima taip daryti“, vairuotojas (E. D.) atsako: „Kodėl aš negaliu laikyti?“, 17:23:54 val., pareigūnas Nr. 1 prašo : „Dokumentus dabar pateikit“, vairuotojas (E. D.) sako : „Aš piniginę galiu laikyti rankoj?“ ir paima į rankas piniginę. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.): „Piniginę?“, vairuotojas (E. D.) atsako :“Taip“, 17:23:57 val. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Principe ne, neturite užsiminėt pašaliniais veiksmais“, 17:24:00 val. vairuotojas „Neužsiimu pašaliniais veiksmais“, 17:24:01 val. pareigūnas Nr. 1 atsako : „Vairuoti tai reiškia laikyti rankas ant vairo, vairuotojas (E. D.) pertraukia : „Aš kamštyje stovėjau“ , pareigūnas Nr. 1 atsako : „Vairuoti dviem rankomis“, 17:24:07 val. vairuotojas (E. D.) sako : „Klausyk“, 17:24:08 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.): „Pateikit savo dokumentus, vairuotojas atsako „(necenzūrinis žodis) nuo manęs“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.): „nesikeikite“, vairuotojas atsako : „Aš tau sakau, aš nieko nepadariau“ , pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Žiūrėkit, jūs dabar vykdykite mūsų reikalavimus“, vairuotojas (E. D.) paima į rankas piniginę ir rodo pareigūnui sakydamas: „Aš piniginę galiu laikyti rankoje?“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „Dabar galite laikyti“, vairuotojas (E. D.) „O taip važiuodamas aš negaliu laikyti piniginės ir laikydamas piniginę tuo metu laiko vairą“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „Ne, neužsiimti pašaliniais veiksmais“, vairuotojas (E. D.) klausia pareigūno „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Ne nu ką mes dabar kalbėsim“, vairuotojas (E. D.) : „Bet aš klausiu ar aš galiu už kiaušų laikytis“, pareigūnas : „Tai dabar jau atsakymo“, vairuotojas (E. D.) „Aš klausiu Jūsų“ 17:24:32 val. pareigūnas Nr. 1: „Dokumentus dabar pateikit“, vairuotojas (E. D.) pradeda atidarinėti daiktadėžę, esančią prie pavarų dėžės, sakydamas tyliai : „(necenzūrinis žodis)“ ir ištraukia žalios spalvos dokumentą (galimai automobilio registracijos liudijimą) ir paduoda pareigūnui Nr. 1 (V. V.), vairuotojas (E. D.) sako : „Tu matei ar aš piniginę laikiau, ar telefoną“, paima vėl telefoną ir vėl pasideda; pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „Mačiau“, vairuotojas sako : „Kaip tu matei“, pareigūnas Nr. 1 „Mačiau“, 17:24:44 val. vairuotojas (E. D.) sako „Eik tu (necenzūrinis žodis) jeigu tu (necenzūrinis žodis)“, pareigūnas Nr. 1 dokumentą savo, vairuotojas : „Matei kaip erelis“, 17:24:46 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „Už įžeidinėjimus galit eiti į teismą“, 17:24:48 val. vairuotojas (E. D.) „ (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis), aš tau sakau“ 17:24:50 val., po šių žodžių, nors įraše nesimato, bet girdisi kaip pareigūnas Nr. 1 (V. V.) bando atidaryti automobilį, sakydamas : „Atidarykit“, tuo metu vairuotojas (E. D.) supyksta ir bando patraukti pareigūno ranką, sakydamas pareigūnui Nr. 1 : „Patrauk rankas nuo manęs, vaizdas sutrukdomas, nes vyksta abiejų asmenų rankų judesiai, neįžvelgiamas momentas (nesuprantami abiejų dalyvių veiksmai), tuo metu įraše pasirodo kitas pareigūnas Nr. 2 (L. S.) 17:24:57 val., vaizdo įraše jau matosi, kaip abu pareigūnai laiko vairuotojo (E. D.) vieną ranką, 17:24:54val. kitą ranką vairuotojas mosikuoja kumščiu, bando atstumti pareigūno kitą ranką (pagal įrašą kairę ranką). Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Kas čia darosi dabar“, vairuotojas (E. D.) atsako : „Patrauk ranką nuo manęs“ 17:25:00 val., kelis kartus užsimoja kumščiu, vairuotojas (E. D.) keikiasi, ir sako pareigūnui Nr. 1: „Patrauk rankas“. Kita vairuotojo (E. D.) ranka visą laiką yra laikoma abiejų pareigūnų. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Rankas, dujas atidaryk mašiną, mašiną atidaryk“. Veiksmas sustoja vairuotojas (E. D.) sėdi automobilyje ir sako pareigūnui : „Patrauk ranką“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) kartoja : „Atidaryk mašiną“, girdisi kito pareigūno Nr. 2 (L. S.) balsas : „Bus panaudotos dujos“, vairuotojas (E. D.) vėl sako pareigūnui : „Patrauk rankas“, pareigūnas Nr. 1 : „Atidaryk mašiną“, vairuotojas (E. D.) bando atstumti pareigūno ranką, sakydamas : „Atidarysiu, ramiai, nelaužyk man mašinos“ 17:25.08 val. , pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Atidaryk mašiną, nenaudok jėgos, bus panaudotos priemonės“, vairuotojas (E. D.) tuo metu neleidžia pareigūnui atidaryti, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Nenaudok jėgos“, vairuotojas (E. D.) „Tu pats nenaudok jėgos“, tuo metu abu pareigūnui aukščiau patempia vairuotojo vieną iš rankų, kurią abu laiko, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Atidaryk duris“, vairuotojas (E. D.) : „Atidarysiu, negaliu, ranka užimta“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Atidaryk duris , atidaryk duris dar kartą kartoju“ tuo metu pareigūnai užkelia vairuotojo ranką aukščiau iki automobilio stogo, pareigūno Nr. 1 (V. V.) rankoje laikomas registracijos liudijimas, vairuotojas (E. D.) žiūri į apačią, tuo metu atsidaro automobilio durys, abu pareigūnai paleidžia vairuotojo ranką, vairuotojas (E. D.) laiko rankoje piniginę sakydamas pareigūnui Nr. 1 „(necenzūrinis žodis) nelįsk prie manęs“, 17:25.22 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Dokumentus pateikit ir neįžeidinėkit mūsų kas čia dabar vyksta“, tuo metu vairuotojas (E. D.) atidaręs savo piniginę kažko ieško 17:25:26 val. Pareigūnas Nr. 1 sako : „Ką“, tuo metu vairuotojas (E. D.) traukiasi nuo pareigūno Nr. 1 (V. V.) sakydamas : „(necenzūrinis žodis) eik (necenzūrinis žodis)“ 17:25:29 val., pareigūnas Nr. 1 artinasi prie vairuotojo (E. D.) šis rankomis stengiasi laikytis atstumo : „( (duomenys neskelbtini) tu na (necenzūrinis žodis) aš ramiai važiavau“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) bando sugriebti vairuotojo ranką, sakydamas : „Atsek diržą, jis gal apsvaigęs, koksai, vairuotojas (E. D.) muistosi sakydamas : „Pats tu apsvaigęs (necenzūrinis žodis)“, kamera filmuoja vairuotojo kojas, matosi, kaip pareigūnas prilaiko vairuotojo vieną ranką, pareigūnas Nr. 1 „Iš mašinos“, vairuotojas „Pats (necenzūrinis žodis) apsvaigęs“ 14:25:45 val., pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Iš mašinos lipam, vykdom mūsų reikalavimus“, tuo metu pareigūnas paima vairuotojo ranką abejomis rankomis, po ko iš kitos pusės į automobilio saloną įlipa kitas pareigūnas Nr. 2 (L. S.), kuris paima už kitos rankos 17.25.48 val., pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Nesveikas gal, kas čia jam darosi, nesipriešink“, toliau vaizdas neaiškus, nes kamera juda, neaiškūs vairuotojas veiksmai, matosi kaip vienas iš pareigūnų Nr. 2 (L. S.), kuris yra automobilio salone, ranka prilaiko vairuotojo (E. D.) kaklą ją spausdamas 17:25:53 val., po to atsiranda vaizdas vairuotojas guli ant sėdynių, abi kojas suglaudęs prie pilvo arčiau kojų, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) prilaikydamas pastarojo kojas, rankomis sako : „Dujas panaudosiu (duomenys neskebtini)“ 17:25:57 val., girdisi balsas pareigūno Nr. 2 (L. S.) : „Davai varyk“, pareigūnas Nr. 1 purškia dujas, tuo metu kitas pareigūnas Nr. 2 spaudžia ranka prie savęs vairuotoją (E. D.), pareigūnas Nr. 2 „nesipriešini“, vairuotojas (E. D.) „nesipriešinu, pasmaugsi“ dusliu balsu atsako vairuotojas 17:26:05 val. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Jis gal apsvaigęs, velnias jį žino“, vairuotojas „Pasiduodu, pasmaugsi, viskas išeinu“ 17:26:09 val., vairuotojas paleidžiamas pakelia rankas nori išeiti iš automobilio, laiko rankas už nugaros, matosi, kaip pareigūnas bando uždėti antrankius automobilyje vairuotojui 17:26:26 val. Pareigūnas Nr. 1 „Ranką kitą už nugaros, kartoju“, matyti kaip uždeda antrankius, kitas prilaiko, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Jis gal apsvaigęs“. 17:26:28 val. iš mašinos išveda vairuotoją (E. D.), pareigūnas Nr. 1 „Stok čia“. Vairuotojas (E. D.) stovi prie savo automobilio su antrankiais, atsigręžęs į pareigūną Nr. 1 sakydamas : „Ką aš padariau (necenzūrinis žodis)“, 17:26:43 val. pareigūnas Nr. 1 atsako : „Ką jūs darot, įžeidinėjat, spardot, parodo rankos pirštą, pažiūrėkit ką padarėt rankai, parodo kairią ranką, nueisiu“, vairuotojas (E. D.) sako : „idiotas (necenzūrinis žodis)“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Spiria va į ranką, visa mėlyna ir parodo ją pareigūnui Nr. 2 (L. S.), kurio įraše nesimato, tačiau matosi jo ranka su tatuiruote, abu prilaiko asmenį rankomis 17:26:49 val., pareigūnas Nr. 1 „Pasižiūrėkit ir parodo vairuotojui sakydamas : „Atsakyti pačiam reikės dabar“, vairuotojas (E. D.) : „Eik tu na (necenzūrinis žodis“, pareigūnas Nr. 1 „Sodink į mašiną jam kažkas darosi“, vairuotojas vedamas į automobilį; įrašo pabaiga 17:27:01 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 2 Nr. 1 2020_0831_172702_006 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 17:27:01 val., įraše matosi kaip pareigūnas Nr. 2 (L. S.) sodina vairuotoją (E. D.) į tarnybinį automobilį šis sako :( (necenzūriniai žodžiai)“, pareigūnas Nr. 2 „Sėskit“ ir uždaro duris prieina prie kito pareigūno Nr. 1 (V. V.) kuris filmuoja ir rodo pastarajam savo ranką, pareigūnas Nr. 2 (L. S.) sako : „Blia kaip spyrė“, vėliau nueina iki (duomeyys neskelbtini) automobilio ir uždaro jo duris. 17:27:44 val. girdisi filmuojančio pareigūno Nr. 1 (V. V.) balsas skambina į OVS 17:27:44 val. : „Žiūrėkit sustabdėm (duomenys neskelbtii) už pažeidimą“ ir nueina iki jo automobilio, toliau tęsdamas : „Pasipriešino, įžeidinėjo, apspardė čia mus, sulaikėm, mes jį dabar (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo ir sužeidė dar pareigūnus“, pareigūnas Nr. 1 apžiūri savo ranką, „Jo nufilmuota, jis spardė su kojomis, mus spardė jis iš kojų, kol mašinoje buvo, neleido atidaryti durų, koja šita ranka, ranka meluoju, čia tokia pirmine dabar pažiūrėsim, vešim į OVS“. Pareigūnas Nr. 1 (V. V.) kitam pareigūnui Nr. 2 (L. S.) sako : „L.kas čia darosi, reikia mašiną pasižiūrėti“, 17:28:48 val., pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atidaro tarnybinio automobilio duris ir sako vairuotojui (E. D.) : „Dokumentai kur Jūsų“, vairuotojas atsako : (necenzūrinis žodis)“, pareigūnas Nr. 1 „Dokumentai jūsų kur?, vairuotojas atsako : „ (necenzūrinis žodis)“, pareigūnas Nr. 1 „Einam mašiną apžiūrėsim ir uždarysi mašiną“, vairuotojas sako : „Paėmei sulankstei mano aš tau padaviau į rankas“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Kas tau darosi, gal jūs vartojot?“, vairuotojas atsako : „Tu pats vartoji“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Alkotesterį, L. duok alkotesterį jam“, vairuotojas (E. D.) sako : „(necenzūrinis žodis) įsikišk į tą savo alkotesterį (necenzūriniai žodžiai) saugot žmones turi, o ne (necenzūrinis žodis) va taip, stabdinėti va išeina tau, (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas Nr. 1 klausia : „Pažįstami?“, vairuotojas (E. D.) : (necenzūrinis žodis)“, kad pareigūnas Nr. 1 (V. V.) : „Jus taip šnekat“, vairuotojas (E. D.) sako : „ (necenzūriniai žodžiai)“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) atsako : „Pažeidėt kelių eismo taisykles“, vairuotojas (E. D.) : „ką aš pažeidžiau?“, pareigūnas Nr. 1 „Telefonu naudojotės vairuodamas“, vairuotojas: „Nesinaudojau gi telefonu“, pareigūnas Nr. 1 „Pats viską pasakėt“, 17:29:33 val. kitas pareigūnas Nr. 2 išpakuoja alkotesterį, vairuotojas (E. D.) „Aš rankoje laikiau, aš juo nesinaudojau“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Už tuos spardymus irgi reikės atsakyt, vairuotojas sako : „Pošiol tu pats pirmas puolei“, pareigūnas Nr. 1 sako : „Taip, pas mus viskas nufilmuota“, vairuotojas atsako : „Ir gerai aš matau ką tu darai“, pareigūnas Nr. 2 (L. S.) paduoda filmuojančiam pareigūnui Nr. 1 (V. V.) alkotesterį, šis paduoda vairuotojui sakydamas : „Pūst 5 sekundes, alkotesterio signalas įkvėpti ir tolygiai pūsti 5 sek.“ 17:29:54 val., vairuotojas pučia, pareigūnas Nr. 1 „dar, dar, dar,“, girdimas signalas, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Už visus žodžius gi reiks atsakyt“, vairuotojas (E. D.) sako : „Eik tu idiotas“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako „Nuliai“, ir parodo alkotesterį vairuotojui (E. D.), vairuotojas „Nu tai ir viskas, sėdėjau važiavau, prie ko čia (necenzūrinis žodis)“, pareigūnas Nr.) „Taip važiuosim į narkologinį jūs pažiūrėkit kaip jūs atrodot“, vairuotojas (E. D.) : „Prie ko čia aš atrodau“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Neadekvačiai elgiatės“, vairuotojas : „Kaip aš galiu adekvačiai elgtis, ramiai važiavau kaip žmogus aš nieko nedariau“, pareigūnas Nr. 1 sako : „Mašinoje vertingus daiktus prašom pasiimti, mašina čionais bus palikta“, vairuotojas (E. D.) sako : „Atrakink“, pareigūnas Nr. 1 : „Ne, neatrakinsiu su antrankiais einam“, vairuotojas atsako : „Niekur neisiu“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) ; „Niekur neisit ?, paliksim čia ir liks taip stovėt, pas mus viskas filmuojama“, vairuotojas (E. D.) atsako : „Ten raktai yra užrakinkit ir palikit“, pareigūnas Nr. 1 : „Tai eisi ar ne ?“, vairuotojas : „Aš neisiu, taip nesiruošiu vaikščiot“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Palaikyk telefoną“, pareigūnas uždaro duris ir eina link automobilio (duomenys neskelbtiini)17:30:45 val., atidaro automobilio duris apžiūri saloną, sakydamas : „Čia telefonas jo, čia piniginė jo, banko kortelės, žiūrėk, mašinos dokumentus numetė čionai, užsirakins taip ar ne, uždaro mašiną, pažiūrėk kaip spyrė, skauda visa ranka“, sako kitam šalia esančiam pareigūnui Nr. 2 (L. S.) 17:31:25 val. atidaro vėl tarnybinio automobilio duris, paduoda vairuotojui E. D. daiktus sakydamas : „Jūsų daiktus paėmėm, jie bus su mumis, telefonas, prie jūsų pasižiūriu Jūsų dokumentus, kas čia toksai“, vairuotojas (E. D.) sako: „Pasižiūrėk kas aš toksai“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Ei E. D., gerai Jūsų dokumentus mes čionais prie Jūsų, važiuosim į narkologinį dabar, įtariame, kad Jūs apsvaigęs, telefonas va čionais, kol kas bus pas mus“ 17:31:40 val., po ko pareigūnas Nr. 1 uždaro duris, įrašo pabaiga 17:32:00 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 3 Nr. 1 2020_0831_173201_007 kairiame kampe matosi užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 17:32:00 val., įraše matosi kaip pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) toliau filmuoja body kamera, laiko vairuotojo pažymėjimą, ir sako kitam pareigūnui Nr. 2 (L. S.): „L. nufotkink man ranką“ 17:32:16 val., pareigūnas Nr. 2 fotografuoja savo telefonu, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Pirštas skauda, gerai vežam į narkologinį“ 17:32:43 val., išvažiuoja iš įvykio vietos, važiuojant vyksta nereikšmingas pokalbis tarp pareigūno ir vairuotojo, įrašo pabaiga 17.36 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 4 Nr. 2020_0831_173700_008 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas, pareigūnai vis dar važiuoja tarnybiniu automobiliu, 17:38:54 val. pareigūnas Nr. 1 (V. V.) kažkam skambina: „J. girdi, sustabdėm čia toki E. D. pasipriešino jisai, spardėsi, viskas nufilmuota, vežam į narkologinį ir OVS, jo, jo ir čia man ranką sužalojo, jo spardė kaip turi būti, kai iš mašinos neišlipinėjo, viskas yra ir mašinos, (duomenys neskelbtini) g. už telefoną sustabdėm, jo jo, kai priėjo, viskas yra iš karto keiksmažodžiai įžeidinėjimai, dokumento nedavė, tada pasakėm, kad liptų iš mašinos, nu viską surašysim, ne nelipo pradėjo spardytis jėga, spardė, tada duris priėję atidarėm, tada spardė, tada pradėjo spardyt kojom, jo, jo, vežam į narkologinį gal apsivartojęs, neaišku čia, jo tai daug kartų, daug kartų, taip, taip tuoj atsiųsiu, nu važiuosim apsiforminsim, pažiūrėsiu kaip čia tas „(duomenys neskelbtini), jo, jo, taip, gerai, iki, jo jo, gerai“ 17:41:07 val. pokalbio telefonu pabaiga, įrašo pabaiga.

Atidarius įrašo failą Nr. 5 2020_0831_175142_009 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas, įraše matosi kaip pareigūnai privažiuoja prie pastato 17:51:13 val. per pati šaligatvį ir sustoja ties pastato laiptų 17:51:25 val., pareigūnai išlipa iš automobilio, išlaipiną vairuotoją, vedą į narkologinio pastatą, vyksta vėl nereikšmingas pokalbis tarp pareigūno ir vairuotojo, kabineto patalpoje yra slaugytoja ir gydytoja, pareigūnai pasisveikina, pareigūnas Nr. 1 (V. V.), kitas pareigūnas Nr. 2 (L. S.) filmuoja „ Body“ kamera, nes kitas pareigūnas eina link gydytojos stalo : „Laba diena žiūrėkit reikia šlapimą vairuotojui paimti, įtariame, kad yra apsvaigęs, vairavo transporto priemonę(duomenys neskelbtini) Atidarius įrašo failą Nr. 6 2020_0831_175643_010 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 17:56:42 val., įraše matosi, kad kabineto patalpoje vairuotojas (E. D.) ir pareigūnai Nr. 1, 2 kurie kalbasi apie nereikšmingas tyrimui aplinkybes, tai yra aiškinasi konflikto pasekmes, priežastis.

Atidarius įrašo failą Nr. 7 2020_0831_180142_011 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas18:01:42 val., įraše matosi ta pati kabineto patalpa esanti narkologiniame centre, talpoje prie stalo sėdi pareigūnas Nr. 1 (V. V.), ir pildo dokumentus, šalia stovi vairuotojas (E. D.), filmuoja „Body kamera, kitas pareigūnas Nr. 2 (L. S.), vyksta nereikšmingas pokalbis tarp pareigūno ir vairuotojo, 18:02:09 val. užeina gydytoja klausia :“Sisiojai ?“, vairuotojo (E. D.) atsakymas „Nu aš nenoriu“, gydytoja : „Nesisioja“ ir nueina iki savo stalo, o tuo metu vairuotojas (E. D.) geria iš čiaupo vandenį. 18:02:39 val. ir klausia „O jeigu aš nenorėsiu ką jūs man padarysit?“, pareigūnas Nr. 2 (L. S.) : „Nu neišspausim, lauksim kol norėsi vis tiek“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako: „Į komisariatą vešim“, vairuotojas sako: „O jeigu nenorėsiu?“, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) „Nu tai atsisakymą forminsim“ 18:02:50 val., toliau vyksta nereikšmingas pokalbis, aiškinantis konflikto pasekmės, vairuotojas (E. D.) ir toliau sako, kad nenori šlapintis, pareigūnas Nr. 1 (V. V.) paėmęs telefoną išeina iš kabineto patalpos, įrašo pabaiga 18:06:40 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 8 2020_0831_180641_012 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 18:01:41 val. įraše matosi, kaip kabinete vis dar stovi vairuotojas, kitas pareigūnas Nr. 2 (L. S.) stovi šalia ir filmuoja, klausia slaugytojos: „Ir daktaras turi įvertint bendrą būklė?, o jeigu jis dabar tai padarytų, o šlapimas tik paskiau būtų, ne“, vairuotojas (E. D.) atsako :„Tai vis tiek tegu bendrą būklę įvertina, tegu pažiūri“ , „Tai vis tiek gal per pusvalandį padarysit ar ne ?“ klausia pareigūnas Nr. 2 (L. S.), vairuotojas sako : „Nu nenoriu aš, nenoriu“, slaugytoja : „Nežinau aš galiu pakviesti gydytoją“, 18:07:09 val. grįžta pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sakydamas : „Važiuojam mes“, 18:07:11 val. vairuotojas (E. D.) sako : „Tegu pakviečia nors gydytoją, tegu būklę tą patikrina, tegu pasikviečia, kad paskui neprirašytų“, slaugytoja išeina iš patalpos, vėl vyksta nereikšmingas pokalbis tarp pareigūno ir vairuotojo aiškinantis įvykio aplinkybes, 18:08:18 val. į kabinetą užeina gydytoja, pasodina priešais save vairuotoją E. D., bendrauja, klausia asmens ir kitų duomenų, atliekama asmens apžiūra 18;11:39 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 9 2020_0831_181140_013 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 18;11:39 val. įraše matosi gydytoja, kuri atlieka koordinacijos, orientacijos, dėmesio koncentracijos patikrą, pildomi dokumentai, patalpoje abu pareigūnai, slaugytoja, gydytoja klausia: „Ar vartojote kažką?“, vairuotojo (E. D.) atsakymas „Ne nevartojau“, gydytoja sako : „Laukiame to mėginio“, pareigūnas Nr. 2 vairuotojui uždeda antrankius, įrašo pabaiga 18:16:38 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 10 2020_0831_181639_014 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas įraše 18:16:40 val. vairuotojas (E. D.) kartu su pareigūnais Nr. 1, 2 išeina iš narkologinio dispanserio ir sodinamas į tarnybinį automobilį, asmenys važiuoja automobiliu, įrašo pabaiga 18:18:45 val.

Atidarius įrašo failą Nr. 11 2020_0831_182348_015 kairiame kampe matosi oranžinis užrašas VLN _PR_619334, taip pat data 2020-08-31 ir laikas 18:23:19 val., įraše matosi kaip vairuotojas (E. D.) yra atvežamas į areštinės kiemą, išlaipinamas prie durų, pareigūnė jam matuoja temperatūrą, vairuotojas eina kartu su pareigūnu Nr. 1 (V. V.) į patalpą, pareigūnė (Nr. 3) prisėda prie stalo, 18:26:37 val., pareigūnas Nr. 1 (V. V.) sako : „Taip čia jo telefonas, raktai nuo mašinos, jis į narkologinį buvo pristatytas, yra protokolas formuojamas, nenorėjo sisioti jisai, iš esmės turi va čia, ir rodo šlapimo indelį“, tuo metu vairuotojas juokiasi, 18:26:49 val. įrašo pabaiga ( t. 1, b. l. 34-37).

2020-09-16 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas pateiktas per savitarnos portalo užklausą vaizdo registratoriaus garso/vaizdo įrašas iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašo failų iš viso pateikta 4 vnt. Atidarius įrašo failą Nr. 1(duomenys neskelbtini)ch1_2020083117001_20200831181001) matome, kairiajame kampe viršuje užrašą (duomenys neskelbtini) kairiajame kampe apačioje užrašą (duomenys neskebtini) salonas, dešiniajame kampe viršuje data (duomenys neskelbtini) val. toliau matome automobilio saloną ir jame sėdinčius du pareigūnus. Bylos duomenimis V. V. (toliau pareigūnas Nr. 1), sėdintis keleivio pusėje ir vairuotojo pusėje sėdintis bylos duomenimis L. S. (toliau pareigūnas Nr. 2). Abu pareigūnai kalbasi važiuojant į nustatytą maršrutą apie bylai nereikšmingas aplinkybes. Pareigūnas Nr. 1 ant kelių laiko kompiuterį, rankose telefoną. 17:20:46 val. pareigūnas pamato priešais atvažiuojantį automobilį ir garsiai sako kitam pareigūnui Nr. 2 : „Sukis, pažeidimas (necenzūrinis žodis)“, vairuojantis pareigūnas Nr. 2 apsisuka ir pareigūnai važiuoja paskui automobilį (kurio įraše nesimato). Pareigūnas Nr. 1 paima iš pareigūno Nr. 2 Body kamerą ir kabina ant savęs, pareigūnas Nr. 1 pasiima garsinį signalo prietaisą, paleidžiamas garso signalas, 17:22:07 val. per garsiakalbį pareigūnas Nr. 1 sako : automobilis (duomenys neskelbtini) sustojam į dešinę“, vėl pasigirsta dar kartą signalo garsas 17:22:09 val., po ko pareigūnas Nr. 1 dar kartą pakartoja 17:22:14 val. : (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sustojam į dešinę“. Pareigūnai išlipa iš automobilio, automobilio salonas filmuojamas toliau (tuščias), 17:27:05 val. matosi, kaip į sulaikymo vietą, esančią už pertvaros automobilyje sodinamas asmuo (bylos duomenimis E. D.), apsirengęs mėlynu, džemperiu, trumpai šviesių kirptų plaukų, oranžiniais šortais. Po kelių minučių atidaromos durys ir pareigūnas prašo asmens pateikti dokumentus (visas įrašo pokalbis darytas per pareigūno Nr. 1 Body kamerą, kuri jau yra apžiūrėta apžiūros protokole įrašo esmė ir pokalbis kartojasi), 17:27:05 val. pareigūnai įlipa į automobilį išvažiuoja iš įvykio vietos. 17:32:13 val. pareigūnas Nr. 1 būdamas automobilio salone apžiūrinėja savo ranką, prašo kito pareigūno Nr. 2 ją nufotografuoti. Pareigūnas Nr. 2 nufotografuoja ranką, toliau važiuoja, vyksta pokalbis tarp vairuotojo ir pareigūno Nr. 1, dėl nereikšmingų aplinkybių, po to pareigūnas Nr. 1 paskambina telefonu asmeniui vardu „J.“ ir pasakoja įvykio aplinkybes (ką šneka pareigūnas kartojasi apžiūroje darytoje iš Body kameros įrašo, kuri jau yra apžiūrėta kitame protokole). 17:51:35 val. pareigūnai kartu su vairuotoju išlipa iš automobilio, automobilio salonas tuščias, 18;10:00 val. įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 38-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2537/2020 (01) nurodyta, kad remiantis V. V. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, V. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste ir odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje (remiantis medicininių dokumentų duomenimis). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y.(duomenys neskelbtini). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apie pasekmes pasisakyti nėra galimybės, nes sužalojimai yra gyjantys. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 80-81).

2020-11-26 specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad ekspertas S. L., kuris pateikė specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo V. V. sužalojimo, gavęs papildomus dokumentus, t. y. ambulatorinės asmens sveikatos istoriją, pateiktą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, paaiškino, kad V. V. reguliariai buvo konsultuojamas šeimos gydytojo dėl nustatytos peties ir žasto sumušimo diagnozės, taikant medikamentinį gydymą geliais ir nuskausminamaisiais bei tęsiant nedarbingumą. Remiantis sveikatos surikdymo masto nustatymo taisyklių VI skirsnio 12 punktu, V. V. nustatytų sužalojimų sveikatos sutrikdymo kvalifikavimas nesikeičia ir lieka kvalifikuojamas nežymiu (t. 1, b. l. 88-89).??

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2538/2020 (01) nurodyta, kad remiantis L. S. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, L. S. Nustatyta (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-08-31. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl (duomenys neskelbtini) utrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro darbingumo netekimas nustatomas, kai yra pilnai baigtas gydymas. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neturės įtakos sveikatos sutrikdymo masto. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 91-92).

2020-11-26 specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad ekspertui J. M. P. pateikus nukentėjusiojo L. S. išvadą ir papildomus dokumentus, t. y. asmens sveikatos ambulatorinę kortelę iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“, ligoninės išrašų kopijas, specialisto išvadą paaiškino, kad L. S. padarytas dešinio peties sužalojimas nustatytas pagrįstai ir jo padarymo galimybė nustatytomis aplinkybėmis, peties sąnarį sudarančius audinius veikiant fizinei jėgai ne tiesiogiai žalojančiais daiktais, bet per jėgą veikiant rankos ir peties raumenis ir raiščius bei kontaktuojančius peties sąnario kaulus sulaikant įtariamąjį. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes tokio sužalojimo gydymas užtrunka ir šiuo atveju užtruko ilgiau kaip 10 dienų. Ilgiau kaip 10 dienų trunkantis gydymas sveikatos sutrikdymo masto nekeičia (t. 1, b. l. 130).

2020-09-01 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Iphone, priklausantis įtariamajam E. D.. Peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefono turinį nustatyta, kad skambučių, kai pastarasis važiavo (duomenes neskelbtini)(įvykio laikas 17.15 val.), nėra, nes paskutinis skambutis naudojant programą „Viber“ užfiksuotas 17.02 val., prieš tai įvykęs skambutis programa „Viber“ buvo 13.18 val., žinutė išsiųsta 14.38 val., paprastas skambutis vyko 16.56 val. (t. 2, b. l. 3-6).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiksmai yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų ryšium su atliekamomis funkcijomis realumu ir pavojingumu. Tokia teisinė jurisprudencija nuosekliai vystoma ir teismų praktikoje pažymint tai, kad BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas, tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grąsinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–324/2013, 2K-229/2014, Nr. 2K-113-697/2016).

BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą, tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grąsinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog E. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą 286 straipsnyje. Nors kaltinamasis E. D. savo kaltės teisiamųjų posėdžių metu bei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, tačiau jo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiųjų L. S. bei V. V. išsamūs bei nuoseklūs parodymai. Specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus bei paneigia kaltinamojo versiją. Šiais aplinkybes visiškai patvirtino medicinos ekspertai tekdami savo išvadas teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įrašų apžiūra neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis sulaikymo metu rodė nepasitenkinimą, garsiai keikėsi necenzūriniai žodžiais, sudavė pareigūnams kumščiais, spardėsi, neleido pareigūnams vykdyti savo tiesiogines funkcijas.

Teismas pažymi, kad aptariamo įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos policijos įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Šio įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi). Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo bei įvertinus nagrinėjamą situaciją akivaizdu, jog policijos pareigūnai L. S. bei V. V. atliko savo tiesiogines tarnybines pareigas ir kaltinamojo atžvilgiu veikė teisėtai, nes siekė sulaikyti asmenį, pažeidusį Kelių eismo taisykles ir tai patvirtina duomenys esantys byloje, kad jis įvykdė administracinį nusižengimą numatytą 417 straipsnio 3 dalį. Pagal Pareigūno etikos kodekso 6.1–6.3 punktus policijos darbuotojas privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio, būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams, laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Šio kodekso 7.1–7.2 punktuose nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto, visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir darbuotojus.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu nesutiko nei su administraciniu nusižengimu nei pačios nusikalstamos veikos padarymu, teigdamas, kad nieko nedarė, pareigūnai jį išprovokavo, patys elgėsi neetiškai, tačiau teismo vertinimu nuosprendžio aprašomojoje dalyje aukščiau aptarti policijos pareigūnų parodymai, kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, kuri neabejotinai įrodo, kad kaltinamojo E. D. veiksmuose yra visi būtini jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai. Kadangi tiek iš nukentėjusiojo V. V. tiek iš jo kolegos L. S. parodymų matyti, kad bandant užfiksuoti nuteistojo padarytą administracinį nusižengimą, pastarasis pradėjo elgtis neadekvačiai, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, neteikė prašomų pateikti dokumentų, keikėsi, todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti, tačiau pastarasis aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, tyčia smūgiavo į V. V. rankos riešą, po ko pastarajam pajutus fizinį skausmą ir įspėjus, kad bus panaudotos specialios priemonės bei pavykus atidaryti automobilio dureles ir bandant E. D. paimti už rankos, kaltinamasis koja tyčia spirdamas V. V. į kairės rankos sritį virš alkūnės padarė poodinę kraujosruvą žaste ir odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimus patvirtina ir medicinos įstaigos dokumentai bei specialisto išvados, nukentėjusiojo parodymai, eksperto išvada bei paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu, vaizdo įrašai. Išskyrus kaltinamojo išsakytą versiją, daugiau byloje nėra jokių įrodymų ar kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. Vaizdo įrašų peržiūros visiškai patvirtina, kad būtent kaltinamasis nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų pateikti dokumentus, o vėliau išlipti iš automobilio tapatybei nustatyti, bando smūgiuoti, spardo kojomis. Nusikaltimas yra baigtas nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pažymėtina, kad kaltinamojo pasipriešinimo intensyvumą patvirtina ir tai, kad pastarojo sulaikymui buvo panaudota specialios priemonės, tai dujų balionėlis, o sulaikant buvo panaudoti antrankiai, kaltinamojo smaugimas. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai atitiko įvykio situaciją ir nebuvo pertekliniai, kaip teigiama kaltinamojo. Tikėtina, kad E. D. geranoriškai išlipus iš automobilio, pareigūnams nereikėtų naudoti visų priemonių. Nors kaltinamasis teigė, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino ir nesimuistė, tiesiog išsigando jų neprognozuojamų veiksmų, tačiau tokia kaltinamojo versija nėra įtikinama dėl jo parodymų prieštaringumo bei visiškai neatitinka peržiūrėtų vaizdo įrašų turinio. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas E. D. kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino visiškai. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas Policijos mokyklos specialistas teikęs byloje išvadą nenustatė pareigūnų veiksmuose neteisėtumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas, inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan., specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu, specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Taigi, akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, kaltinamojo E. D. kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas tyčia nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusiojo piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas.

Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais, yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių, turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamasis E. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nepripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nurodė, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu nedarė. Apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti kai jį smaugė, nors kaltinamasis labai abejoja, kad nukentėjusiajam ten kažkas truko. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2538/2020 (01) nurodyta, kad remiantis L. S. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, L. S. nustatyta dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimai, odos įbrėžimas dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini) d. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. paaiškino, kad L. S. buvo apžiūrėtas rugsėjo 7 d., taip pat jis buvo pateikęs medicinos išrašą, į kurį buvo atsižvelgta, taip pat radiologinį tyrimą, ir išvadoje buvo nustatytas dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimas. Sužalojimas vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir gydymas užtrunka. Didysis raumuo, yra viduje nuo mažojo žastikaulio iki menties, o sąnarinė lūpa yra prie pat sąnario. Čia tiesioginio smūgio yra mažiausiai, daugiau patempimas, matomai gal buvo staigus judesys. Ekspertė negali įvardyti kokia jėga pareigūnas laikė vairuotoją tuo momentu, vidinėmis struktūromis įsitempus, didžiajam raumeniui galėjo būti plyšimas. Tokio padarymo mechanizmo ekspertė negali atmesti. Nukentėjusiajam reikėjo jėgos išlaikyti vairuotoją ir jam pasisukant, buvo tam tikras kampas, kurio pasėkoje įvyko plyšimas. Nebūtinai kaltinamasis galėjo suduoti kokį smūgį. Plyšęs nugaros pusėje esantis raumuo tai yra vidinis raumuo. Kai smaugia, tai tas raumuo dalyvauja procese. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. M. P paaiškino, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas įvyko netiesiogiai žalojančiais veiksniais, tai reiškia nebuvo tiesioginio kontakto tam raumeniui, bet raumuo veikė, t. y. jis traukėsi ar tempėsi. Ta ranka matomai kažką darė, arba buvo toks pasyvus pasipriešinimas ir raumenys buvo įtempti. Tai nėra tiesioginio kontakto. Jokiu būdu negalėjo kaltinamasis suduoti, nes tie raumenys nėra išorėje, jie yra giliau, kad juos pasiekti reikia juos veikti. Raumenys dalyvauja peties sąnario funkcijoje. Tas kuris laiko ir tempia, o kitas priešinosi, tai kuris labiau veikė, ekspertas negali atsakyti, tačiau faktas, kad buvo veikiamas jėgos ir įvyko plyšimas.

Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019). Šiuo atveju teismo vertinimu, ekspertizės aktu abejoti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, ekspertai apklausti teisiamajame posėdyje išsamiai nurodė aplinkybes dėl nukentėjusiajam L. S. sukelto dešinio peties sąnarinės lūpos ir didžiojo apvaliojo raumens plyšimo, odos įbrėžimą dešiniame dilbyje. Tokios ekspertų teisiamojo posėdžio metu pateiktos išvados iš esmės patvirtina kaltinamojo versiją, kad jokio smurto nenaudojo, jokio smūgio nesudarė, o nukentėjusysis L. S. susižalojo pats bei raumuo plyšo jam smaugiant kaltinamąjį ir pastarajam priešinantis.

BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto numatyto nusikaltimo dispozicija nurodo, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis, jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika jis kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, tai nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Aukščiau nurodytas teisės teorijos analizė dar kartą pagrindžia, kad šis E. D. inkriminuojamas nusikaltimas turėjo atsirasti tik esant jo tyčiniams valingiems veiksmams, o šiuo atveju to nebuvo. Tiek ekspertų išvados bei teisme duoti paaiškinimai, tiek kaltinamojo E. D., paties nukentėjusiojo L. S. parodymai, vaizdo įrašai patvirtina, kad sužalojimas įvyko nukentėjusiajam smaugiant kaltinamąjį, be jokių kaltinamojo E. D. smurtinių veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus duomenis, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad nenustačius abejonių nekeliančių ir patikimų E. D. kaltės įrodymų visumos, jis šioje dalyje išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą numatytą BK 286 straipsnyje, kaltės formą ir rūšį. Byloje nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 94-97), anksčiau neteistas, turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, yra (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. D. už BK 286 straipsnio sankcijoje numatytų vieną iš alternatyvių bausmių – baudą, nustatant jos dydį mažesnį už bausmės vidurkį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas E. D. neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė reikalauti iš kalto asmens atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei, tai kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija, tai kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. S. pateikė 10000 eurų civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad E. D. savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sutrikdė tarnybines funkcijas vykdančio nukentėjusiojo L. S. sveikatą, jam buvo sužalotas petys, teko patirti operaciją. Nukentėjusysis mano, kad dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos patirtų gylių išgyvenimų ir emocijų sutrikimų jam buvo padaryta 10000 eurų neturtinė žala (t. 3, b. l. 22-23). Pažymėtina tai, kad vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu tuo atveju, kai asmuo yra išteisinamas, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Esant šioms aplinkybėms, L. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punktą paliekamas nenagrinėtu bei bus sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje pagal BK 286 straipsnį. Šiuo atveju civilinis ieškovas L. S. turi teisę pareikšti ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalyje 10 punktą, civilinio proceso tvarka.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. V. pateikė 2000 eurų civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl E. D. neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, jam tris kartus buvo įspirta, atsirado rankos patinimas, mėlynės, teko vartoti vaistus. Be to, kaltinamasis nevengė viešoje erdvėje apie V. V. skleisti ir kitą policijos pareigūną žeminančio turinio informaciją (t. 3, b. l. 10-12).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajam L. S. yra padaryta dėl E. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Teismas pažymi, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Šiuo atveju nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį L. S. buvo panaudotas fizinis smurtas vykdant savo darbines funkcijas, jis konflikto neinicijavo, nepradėjo naudoti smurto prieš E. D. pirmas. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl E. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Teismas pažymi, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų.

Vėlgi, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas nukentėjusysis L. S. neturtinę žalą patyrė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigūnas. Pažymėtina, kad minėtos institucijos pareigūnai privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu jiems gali būti pasipriešinta ar jie sužaloti. Šiuo atveju nukentėjusiojo statusas suponuoja išvadą, kad galimas policijos pareigūno nurodymų nevykdymas, pasipriešinimas jiems yra policijos pareigūno darbo funkcijų atlikimo dalis, ko pasėkoje policijos pareigūnas neturi tikėtis gauti jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą. Valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kompensavimo mechanizmą pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau-Statuto) 59 straipsnis numato kokiais atvejais ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiojo L. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, mažinant prašomą sumą iki 500 eurų, neturtinei žalai atlyginti.

Šioje baudžiamojoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajam V. V. yra padaryta dėl E. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Teismas pažymi, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Šiuo atveju nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį V. V. buvo panaudotas fizinis smurtas vykdant savo darbines funkcijas, jis konflikto neinicijavo, nepradėjo naudoti smurto prieš E. D. pirmas. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl E. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Teismas pažymi, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų.

Taip pat teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas nukentėjusysis V. V. neturtinę žalą patyrė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigūnas. Pažymėtina, kad minėtos institucijos pareigūnai privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu jiems gali būti pasipriešinta ar jie sužaloti. Šiuo atveju nukentėjusiojo statusas suponuoja išvadą, kad galimas policijos pareigūno nurodymų nevykdymas, pasipriešinimas jiems yra policijos pareigūno darbo funkcijų atlikimo dalis, ko pasėkoje policijos pareigūnas neturi tikėtis gauti jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą. Valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kompensavimo mechanizmą pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau-Statuto) 59 straipsnis numato kokiais atvejais ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, mažinant prašomą sumą iki 500 eurų, neturtinei žalai atlyginti.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė 24 424,27 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 29-69). Iš civilinio ieškinio matyti, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2020-12-29 įsakymu „Dėl kompensacijos viršilai V. V. išmokėjimo“ Nr. 10-TE-1678 sužalotam pareigūnui buvo išmokėta 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, kurią sudarė 1119,97 eurų ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2021-12-29 įsakymu „Dėl kompensacijos L. S. išmokėjimo Nr. 10-TE-42 sužalotam pareigūnui buvo išmokėta 13,97 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kurią sudarė 19304,30 eurų. Taip pat buvo apmokėtos advokato paslaugos 4000 eurų bendrai (t. 3, b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 d. kaltinamasis E. D. išteisintinas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl L. S. išmokėtų 19304,30 eurų regresavimo iš kaltinamojo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), likusi suma išieškotina iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 56,54 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 135-138). Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos sumokėjo 56,54 eurų. Ši suma įrodyta tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisiamuosiuose posėdžiuose ištirta medžiaga todėl priteistina iš kaltinamojo E. D.

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 1306,88 eurų dydžio civilinį ieškinį (t 1, b. l. 142-153). Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė patikslintą 5889,77 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 173-186). Iš „Sodra“ civilinio ieškinio matyti, kad 1306,88 eurų sumą sudaro tai, kad V. V. nuo 2020-08-31 iki 2020-010-01 buvo nedarbingas, buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kurių suma 1306,88 eurų. Šią sumą pagrindžia tiek pats ieškinys, tiek byloje esantys dokumentai (Nelaimingų atsitikimų komisijos išvada ir kiti rašytiniai dokumentai), todėl ji laikytina įrodyta ir priteistina iš kaltinamojo E. D..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Civilinį ieškinį dalyje dėl 4582,89 eurų priteisimo L. S. nedarbingumo laikotarpiui apmokėti, paliktinas nenagrinėtu vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, primenant apie teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Du kompaktiniai diskai, esantis byloje (t. 3, prisegtas prie baudžiamosios bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. D., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nuteisti 100 MGL, 5 000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio bauda.

E. D., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į paskirtą bausmę E. D. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., 1 (vieną) dieną, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam E. D. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam E. D., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius, Dokumentų priėmimo skyrių.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje pagal BK 286 straipsnį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. D. nukentėjusiojo L. S. naudai 500 (penkis šimtus) eurų šioje dalyje, neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį dėl 9 500 (devynių tūkstančių penkių šimtų) eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti dalyje pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, palikti nenagrinėtą, primenant apie teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį dėl 2000 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. D. nukentėjusiojo V. V. naudai 500 (penkis šimtus) eurų, neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato civilinį ieškinį dalyje dėl 5119,97 eurų patirtoms išlaidoms priteisimo tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 5119,97 (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniolika eurų 97 ct.) patirtoms išlaidoms, t. y. 1119,97 eurų V. V. darbo užmokesčio kompensacijos išmokėjimo bei 4000 eurų advokato pagalbai apmokėti, atlyginti.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato civilinį ieškinį dalyje dėl 19304,30 (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų keturių eurų 30 ct.) L. S. darbo užmokesčio kompensacijos išmokėjimo priteisimo, palikti nenagrinėtą, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, primenant apie teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius patikslintą civilinį ieškinį dėl 5889,77 eurų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. D. Valtstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 1306,88 (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 88 ct.) eurų nukentėjusiajam V. V. išmokėtoms nedarbingumo išmokoms atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl 4582,89 (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 89 ct.) priteisimo L. S. išmokėtoms nedarbingumo išmokoms atlyginti palikti nenagrinėtą, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, primenant civiliniam ieškovui apie teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti kaltinamojo E. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 56,54 (penkiasdešimt šešis eurus 54 ct.) gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.