Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,R.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3764-1149/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,R.“ dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Pasisakydamas dėl apeliantės prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Įstatymas numato, kad apeliantas gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo yra visiškai nemotyvuotas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, kaip ir minėta, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Atsakovė UAB „R.“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Atsakovė UAB „R.“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus - fotonuotrauką, iš kurios kaip ji nurodo matyti, kad atsakovės žvejybinis laivas (duomenys neskelbtini) stovi ne prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos (toliau MŽLP) krantinės, o antru korpusu prie atsakovės žvejybinio laivo „M.“ ir papildomos vietos prie krantinės neužima. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotrauką, kurioje yra užfiksuota informacija, kuri atsakovei buvo žinoma dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir atsakovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jos manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, apeliantė nesuformulavo prašymo priimti šiuos įrodymus ir neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl ginčo esmės

20. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalis, kuria teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 934,35 Eur skolą už laivo aptarnavimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 934,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 76,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl skolos priteisimo už laivo aptarnavimo paslaugas Laivui.

23. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl skolos priteisimo, argumentuodama tuo, jog apeliantė su ieškove nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarties Laivui, todėl neprivalo mokėti ieškovei už jos teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso laivas ,,M.“ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), ilgis 27,10 m, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovė panaudos pagrindais valdo laivą ,, (duomenys neskelbtini)“ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), maksimalus ilgis 23,98 m, unikalus identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir atsakovė 2013 m. liepos 12 d. sudarė Laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kuria ieškovė įsipareigojo teikti laivo ,,M.“ aptarnavimo prie MŽLP krantinių paslaugą (sutarties 5, 6, 7 punktai), o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (sutarties 23-25 punktai). 2023 m. gegužės mėn. ieškovės raštu atsakovė informuota apie Sutarties nutraukimą nuo 2023 m. birželio 30 d., atsakovei pateiktas naujos sutarties projektas. Nauja sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2024 m. sausio 17 d. Pagal 2024 m. sausio 17 d. Paslaugų teikimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei Sutartyje nurodytas laivų aptarnavimo prie MŽLP krantinių paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas), numatyta, jog paslaugos teikiamos atsakovės laivui ,,M.“ (Sutarties 1.3 punktas). Pagal Sutarties 8.2 punktą Sutartis įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d. (laikoma pratęsta metams, jei ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki Sutarties pabaigos nei viena iš šalių nepareiškia noro ją nutraukti). Nuo Sutarties įsigaliojimo nutraukiama 2013 m. liepos 12 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 8.3 punktas). Tiek atsakovės laivas ,,M.“, tiek Laivas stovi prie MŽLP krantinės (Laivas prišvartuotas antru korpusu prie laivo ,,M.“). Rašytinė sutartis dėl laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių su atsakove dėl Laivo nėra sudaryta. 2023 m. liepos mėn. raštu Nr. UD.7.2.32E. ieškovė informavo atsakovę, kad dėl Laivo nėra sudarytos jokios paslaugų teikimo prie MŽLP krantinių sutarties, todėl tuo atveju, jei Laivas stovės (stovi) prie MŽLP krantinės, nuo 2023 m. liepos 1 d. už faktinį Laivo stovėjimą prie krantinės privalės sumokėti 3 836,80 Eur be PVM mokestį per metus. Ieškovė atsakovei išrašė: 2023 m. liepos 31 d. sąskaitą-faktūrą serija KUA Nr. 348263, kurios suma 386,87 Eur (319,73 Eur be PVM), 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą-faktūrą serija KUA Nr. 348388 Eur, kurios suma 386,87 Eur, 2023 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą-faktūrą serija KUA Nr. 348518, kurios suma 386,87 Eur, 2023 m. spalio 31 d. sąskaitą-faktūrą serija KUA Nr. 348639, kurios bendra suma 386,87 Eur, 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaitą-faktūrą serija KUA Nr. 348773, kurios bendra suma 386,87 Eur už laivų aptarnavimo paslaugas (paslaugos pavadinimas), teiktas Laivui, kurių bendra suma 1934,35 Eur. Minėtų sąskaitų-faktūrų atsakovė neapmokėjo.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (CK 1.64 straipsnis, 6.1-6.4 straipsniai), o atsakovės prievolė mokėti ieškovei už paslaugas atsirado CK 6.2 straipsnio, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 patvirtintu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių sąrašo (toliau – Sąrašas) bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principų aprašo (toliau – Aprašas) (aktuli teisės aktų redakcija nuo 2022 m. kovo 1 d.), Valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (pertvarkyta į akcinę bendrovę „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1097 pagrindu) generalinio direktoriaus 2022 gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-236 patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 2 d.), AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-91 ,,Dėl generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-25 ,,Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikiamų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo“, pagrindu.

26. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis uosto infrastruktūrą apibrėžia kaip transporto infrastruktūros dalį, kurią sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai, navigacijos įrenginiai ir keliai, esantys uosto teritorijoje. Uostą sudaro uosto žemė, uosto akvatorija, uosto infrastruktūra, privažiuojami geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, ir kiti uosto objektai (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra valstybinės uosto žemės ir uosto akvatorijos patikėtinė, taip pat uosto infrastruktūros, kuriai priskiriamos ir uosto krantinės, savininkė (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 10 straipsnis).

27. Pagal Įstatymo 34 straipsnio nuostatas už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. Uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto rinkliavų taikymo taisykles rengia ir tvirtina uosto direkcija.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių ir jų maksimalių dydžių sąrašas bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principų aprašas (aktuli teisės aktų redakcija nuo 2022 m. kovo 1 d.). Remiantis Sąrašo nuostatomis, yra patvirtintos šios rinkliavos: laivo rinkliava – už kiekvieną įplaukimą į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (vidaus vandenų laivams – už naudojimąsi uostu) (Sąrašo 1 punktas); krantinės rinkliava – už laivo stovėjimą prie krantinės (Sąrašo 2 punktas); tonažo rinkliava – už naudojimąsi uostu krovos darbams vykdyti (Sąrašo 3 punktas); sanitarinė rinkliava – stovint laivui uoste (Sąrašo 4 punktas); keleivio rinkliava – už kiekvieną laivu atvykstantį į uostą ir išvykstantį iš uosto keleivį (Sąrašo 5 punktas); uosto akvatorijos rinkliava – už naudojimąsi uosto akvatorija (Sąrašo 6 punktas).

29. Aprašas nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų už naudojimąsi uostu mokėjimo tvarką, uosto rinkliavų maksimalaus dydžio sumažinimo atvejus ir kitas uosto rinkliavų taikymo sąlygas (Aprašo 1 punktas). Uosto rinkliavas renka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Aprašo 2 punktas).

30. Valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (pertvarkyta į akcinę bendrovę „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1097 pagrindu) generalinio direktoriaus 2022 gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-236 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės, kurios įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 2 d. Remiantis Taisyklių 3 punktu uoste taikomos Apraše numatytos uosto rinkliavos, rinkliavų dydžiai atitinka Sąraše įtvirtintus kiekvienos rinkliavos maksimalius dydžius, perkelti Apraše įtvirtinti rinkliavų mažinimo principai ir taisyklės, įskaitant krantinės rinkliavos mažinimą 50 proc. švartuojant laivą antrojo laivo korpusu arba laivagaliu prie krantinės (Taisyklių 28.1.1).

31. Įstatymo 2 straipsnio 17 dalis įtvirtina, jog laivų aptarnavimas – paslaugų laivams teikimo veikla. Pagal Įstatymo nuostatas ieškovė turi teisę gauti pajamas už savo teikiamas paslaugas (Įstatymo 32 straipsnio 4 punktas, 5 punktas), uosto rinkliavų surinkimas yra tik viena iš ieškovės pajamų rūšių (Įstatymo 11 straipsnio 6 punktas, 32 straipsnio 1 punktas). Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti privačius interesus, bendrovė gali vykdyti bet kokią veiklą, kuri neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 2.34 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ įstatų 5 punktas, 8-10 punktai).

32. AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-91 ,,Dėl generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-25 ,,Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikiamų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo“ (šaltinis: https://portofklaipeda.lt/wp-content/uploads/2023/05/naujaredakc. ISAK_.V-252022_20230425poTeiskalb.docx.pdf; CPK 179 straipsnio 3 dalis) (toliau – Įsakymas) buvo pakeistas 2022 m. sausio 25 d. įsakymas, kuriuo patvirtinti Direkcijos teikiamų paslaugų tarifai, ir išdėstytas nauja redakcija. Įsakymo 8 punkte nustatytos laivų, stovinčių prie Direkcijos valdomų krantinių aptarnavimo kainos, o būtent prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos (MŽLP) stovinčiam laivui teikiamų laivo aptarnavimo paslaugų kaina – 160 Eur (be PVM) už metus, skaičiuojama už laivo maksimalaus ilgio tiesinį metrą, jau pasirašytoms sutartims kaina keičiama nuo 2023 m. liepos 1 d. (Įsakymo 8.1 punktas). Įsakymo 16 punktas numato, kad prie uosto krantinių švartuojami tik laivai, agentuojami laivų agentavimo įmonių arba valdomi laivų savininkų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo (laivų, stovinčių prie Direkcijos valdomų krantinių aptarnavimo), nesudarius sutarčių prie Kruizinių laivų terminalo krantinių (Nr. 27-31) gali būti švartuojami tik laivai, atleisti nuo mokesčio mokėjimo atskiru generalinio direktoriaus sprendimu (įsakymo 8, 9, 10 punktai).

33. LR CK 6.1 straipsnis numato, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

34. LR CK 6.2 straipsnyje numatyti prievolių atsiradimo pagrindai, t. y. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

35. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nors tarp ieškovės ir atsakovės rašytinė paslaugų teikimo sutartis dėl laivo (duomenys neskelbtini) aptarnavimo ir nebuvo sudaryta, tačiau ieškovė šiam Laivui paslaugas teikė, o atsakovės valdomas Laivas faktiškai naudojosi uosto infrastruktūra, todėl prievolinius teisinius santykius patvirtino susiklosčiusi faktinė situacija.

37. Apeliantės teiginiai, kad žvejybinis laivas (duomenys neskelbtini) stovi ne prie MŽLP krantinės, o antru korpusu prie atsakovės žvejybinio laivo „M.“ ir papildomos vietos prie krantinės neužima, taip pat Laivas nesinaudoja vandens ir elektros energijos tiekimu, nepaneigia atsakovės pareigos už faktinį naudojimąsi laivo aptarnavimo paslaugomis Laivui ieškovės jai pateiktas sąskaitas apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovės laivas (duomenys neskelbtini) prie MŽLP krantinės (antru korpusu prišvartuotas prie kito atsakovės laivo) stovi nuo 2017 m. birželio – liepos mėn., ieškovė leido atsakovės Laivui tokiu būdu stovėti prie MŽLP krantinės. Ieškovė nurodė, o atsakovė neneigė, kad iki 2023 m. birželio 30 d. atsakovė mokėjo už faktinį naudojimąsi laivo aptarnavimo paslaugomis laivui (duomenys neskelbtini). Ieškovė siekė, kad tarp šalių būtų sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kreipėsi į atsakovę 2023 m. liepos mėn. raštu Nr. UD.7.2.32E. bei informavo atsakovę, kad dėl laivo (duomenys neskelbtini) nėra sudaryta paslaugų teikimo prie MŽLP krantinių sutartis, ir įspėjo atsakovę, kad tuo atveju, jei Laivas stovės (stovi) prie MŽLP krantinės, nuo 2023 m. liepos 1 d. už faktinį Laivo stovėjimą prie krantinės atsakovė privalės sumokėti 3 836,80 Eur be PVM mokestį per metus.

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai, jog ieškovės nustatyti paslaugos teikimo įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti, nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo teisinių santykių kvalifikavimui, bei nepaneigia atsakovės pareigos mokėti už jai suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paslaugoms Laivui taikomas ne rašytinėje sutartyje, kuri buvo sudaryta 2024 m. sausio 10 d. dėl laivo „M.“, o ieškovės vadovo 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V-91 „Dėl generalinio direktoriaus 2022 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.V-25 „Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikiamų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyti įkainiai. Pažymėtina, kad nors atsakovė kvestionuoja ieškovės nustatytų įkainių ir (ar) veiklos teisėtumą, byloje duomenų, jog Įsakymas būtų panaikintas ir (ar) pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).

40. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės nurodytus argumentus, įvertinęs byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos atsakovė įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis atsakovės įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).

41. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

42. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta apeliantės skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

43. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

44. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovės UAB „R.“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.