Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-08-03 · Civilinė byla Nr. 2S-673-460/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
2S-673-460/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Suinteresuotas asmuo
A. R., P. R.
Civilinė byla Nr. 2S-673-460/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00036-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.5.1; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. R. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. R. ir P. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. sausio 3 d. gautas antstolio J. P. pareiškimas skolininkei A. R., juo antstolis prašė teismo už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą skirti teismo parinktą konkrečią baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo P. R. naudai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnį. Antstolis pateikė teismui 2023 m. sausio 2 d. sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti veiksmus, neįvykdymo aktą kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/22/00906. Antstolis pareiškime nurodė, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašęs raginimą įvykdyti sprendimą, registruota pašto siunta bei el. paštu per Antstolių informacinę sistemą (AIS) išsiuntė A. R. dokumentus dėl sprendimo vykdymo, tačiau skolininkė nevykdė minėtu 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos jos ir P. R. 2020 m. vasario 21 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2., 3.6. ir 3.9. punktų, kuriuose šalys susitarė dėl P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. R. (šiuo metu jau pilnametė (19 m.)), U. R. (15 m.) ir J. R. (9 m.) tvarkos per šventes, atostogas ir per ryšio priemones. Šią informaciją patvirtino išieškotojo P. R. 2022 m. gruodžio 9 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2022 m. gruodžio 27 d. pranešimai (el. laiškai) antstoliui, P. R. 2022 m. rugsėjo 15 d., 2022 m. rugsėjo 19 d., 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. gruodžio 2 d. rašyti el. laiškai A. R.. Skolininkė A. R. į 2022 m. gruodžio 8 d. antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo nereagavo ir jokios informacijos apie teismo sprendimo vykdymą / nevykdymą antstoliui nepateikė. Atsakovė taip pat nereagavo ir į 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. antstolio kontoros jai siųstus el. laiškus. Vadovaujantis P. R. antstoliui pateiktais paaiškinimais konstatuota, kad A. R. nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo A. R. su antstolio pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir neskirti baudos. Pažymėjo, kad pirmiausia patys vaikai nenori bendrauti su P. R. (viena dukra yra „užblokavusi“ tėvo paskyrą, sūnus dar susisiekia), be to A. R. su vaikais nuo 2022 m. kovo mėn. gyvena užsienyje (Suomijoje), todėl vaikų bendravimas su tėvu yra apsunkintas. Pažymėjo, kad šiuo metu priimtas sprendimas, kuriuo pakeista vaikų bendravimo su tėvu tvarka, A. R. leista išvykti su vaikais į užsienį, sprendimas dar neįsiteisėjęs. Pripažino, kad nuo pat vaikų išvykimo į užsienį P. R. nėra susitikęs su vaikais, be to, nuo to laiko nei A. R. nei vaikai nė karto nebuvo atvykę į Lietuvą. Teigė, kad per 2022 m. Kalėdų laikotarpį vaikai negalėjo sutikti su tėvu, dėl rudens atostogų nebuvo susiderinta su A. R.. Pažymėjo, kad Suomijoje vaikai gyvena įprastą gyvenimą, nėra nustatyta jokių vaikų teisių pažeidimų. Vaikai kiekvienas turi savo asmeninį telefoną, naudojasi socialiniais tinklais, „Viber" ir kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

3. Suinteresuotas asmuo P. R. antstolio pareiškimą palaikė, prašė skirti A. R. baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo antstolio pareiškimo teismui pateikimo dienos, priteisti iš jos P. R. šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl baudos dydžio prašė spręsti teismo. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ,,teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 p.). Pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad A. R. vykdytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 bei būtų ėmusi aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimą P. R. gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai jis turėjo teisę vaikus pasiimti. Priešingai, visi įrodymai, esantys byloje, patvirtinta, kad skolininkė sistemiškai ir piktybiškai trukdo išieškotojui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, bei yra viešai pareiškusi, kad vaikų nedavė ir neduos jų tėvui ir neketina imtis jokių veiksmų bendravimui užtikrinti. A. R. atsisakė bendrauti su ieškovu derinant vaikų atostogas ar sudarant galimybę dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, neteikė jokios informacijos apie vaikų kasdienybę. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu nuo 2022 m. kovo 6 d. nepilnamečiai vaikai A. R. yra pagrobti ir išvežti iš Lietuvos Respublikos į Suomiją be išieškotojo žinios. Visais įmanomais būdais ribojama P. R. ir nepilnamečių vaikų teisė bendrauti. Teigiama, kad vaikai Suomijoje neturi socialinio draudimo, nesimoko (mokomi tik suomių kalbos). Pažymėjo, kad bendravimo tvarka nėra pakeista (apskųstas ją keičiantis sprendimas), A. R. jau yra kartą bausta už sprendimo nevykdymo ir toliau ignoruoja sprendimą, įstatymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi skolininkei A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222- 1025/2020 nevykdymą skirta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda išieškotojo P. R. naudai. Teismas išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą ir teisėtus antstolio reikalavimus. Teismas priteisė iš A. R. P. R. 1210 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:

4.1. Teismas sprendė, kad vaikų motina neužtikrina teismo sprendimo tinkamo vykdymo, be to vaikai nėra pakankamai motyvuojami bendrauti su savo tėvu ryšio priemonėmis – telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais (pagal bendravimo tvarkos 3.9. punktą).

4.2. Teismas pažymėjo, kad yra konstatuota, kad vaikai neteisėtai yra išvežti į užsienio valstybę be tėvo žinios ir iki šiol nesudarytos galimybės vaikams susitikti su tėvu.

4.3. Teismas konstatavo, kad A. R. net ir po baudos skyrimo ir toliau nevykdė 2020 m. kovo 24 d. sprendimo, jo 3.2., 3.6. ir 3.9. punktų dėl bendravimo tvarkos. Jokių realių tai pateisinančių priežasčių nenurodė, o tai, kad tuo metu buvo nagrinėjama byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, neatleido jos nuo pareigos vykdyti galiojantį ir tuo metų nepakeistą sprendimą. Tokią pareigą ji turi ir iki įsiteisės sprendimas keičiantis nustatytą tvarką.

4.4. Teismas, parinkdamas baudos dydį įvertino tai, kad skolininkė jau kartą buvo bausta teismo fiksuota bauda (490 Eur) už bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą, tačiau tai jos nesustabdė nuo tolimesnio bendravimo tvarkos pažeidimų ir vaikų tėvo teisių ir interesų nepaisymo. Teismas, įvertinęs tai, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais nutarė skirti A. R. 1000 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškant ją išieškotojui P. R..

4.5. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys P. R. ir A. R. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl iš skolininkės A. R. P. R. priteisė 1210 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo teiktą procesinį dokumentą (rašytinius paaiškinimus) ir atstovavimo teisme laiką, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ teismo vertinimu buvo būtinos, yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Teismas netinkamai taikė procesinio poveikio priemonių taikymą reglamentuojančią teisės normą (CPK 771 straipsnio 6 dalis) ir padarė šios procesinės teisės normos pažeidimą. Teismas, taikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes privalo įvertinti ar yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių sprendimo neįvykdymą, o taip pat įvertinti ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą neskirti skolininkui baudos. Pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkui skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą.

5.2. Suinteresuotas asmuo kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Suomijoje, todėl nepilnamečių vaikų bendravimas su suinteresuotu asmeniu yra apsunkintas. Nuo 2022 metų kovo mėnesio apeliantė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Suomijoje, čia nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigą.

5.3. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisimą, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, todėl abi šalys privalo dėti pakankamai pastangų siekdamos tarpusavio kompromiso, atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigas bei nepilnamečių vaikų interesus.

6.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškotojo ir skolininkės tarpusavio santykiai yra konfliktiški, skolininkė, neįspėjusi išieškotojo, su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Suomiją, tokiu būdu labai apribodama tėvo galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, visiškai ignoravo Klaipėdos apylinkės teismo įpareigojimą sudaryti sąlygas išklausyti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos bei bendravimo su tėvais tvarkos pakeitimo.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. R. su apeliantės skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Pareiškėjo pareiškimas skirti skolininkei A. R. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną yra visiškai pagrįstas bei motyvuotas, kadangi A. R. sąmoningai ir tikslingai trukdo išieškotojui P. R. bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nuteikinėja juos prieš išieškotoją.

7.2. Suinteresuoto asmens nuomone, A. R. teisės aktai nesuteikė teisės išvežti vaikus į Suomiją ar nesilaikyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo, iki kol teismas nenuspręs kitaip.

7.3. Apeliantė sąmoningai ir tyčia nevykdo teismo sprendimo ir riboja vaikų bendravimą su P. R., nes siekia, kad P. R. ir nepilnamečių vaikų ryšys būtų nutrauktas, nepilnamečiai vaikai yra rusinami (vaikai gyvena rusų bendruomenėje, nes kaimas į kurį vaikai yra išvežti neteisėtai yra Rusijos pasienyje, o apeliantės sugyventinis yra rusas).

7.4. Bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, be to, pažymi, kad jos neviršija ir teisingumo, protingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patenkino pareiškėjų A. R. ir P. R. pareiškimą dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė nepilnamečių vaikų L. R. (šiuo metu yra pilnametė), U. R. ir J. R. gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina bei nustatė P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

11.2. Pagal buvusių sutuoktinių teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą tėvas P. R. turi teisę kiekvienais poriniais metais su L. R., U. R. ir J. R. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas P. R. turi teisę su vaikais L. R., U. R. ir J. R. sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val. Pagal minėtos sutarties 3.6. punktą tėvas P. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su vaikais L. R., U. R. ir J. R. ne mažiau kaip pusę vaikams suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su vaikais pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. R., tėvas pasiima vaikus pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 17 val. Pagal 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos sutarties 3.9. punktą nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų.

11.3. Dėl minėtuose punktuose įtvirtintos bendravimo tvarkos pažeidimų / nevykdymo antstolis 2023 m. sausio 2 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti veiksmus, neįvykdymo aktą.

11.4. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-151-1180/2023 pagal ieškovės A. R. ieškinį dėl leidimo jai išvykti su nepilnamečiais vaikais J. R. ir U. R. nuolat gyventi į Suomiją ir nustatyti atsakovo P. R. bendravimo su vaikais tvarką (kuri pakeičia 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nustatytą), taip pat pagal atsakovo priešieškinį, kuriuo prašyta pakeisti 2020 m. kovo 24 d. sprendimu nustatytą vaikų J. R. ir U. R. gyvenamą vietą (su A. R.), ją nustatant su tėvu P. R., atitinkamai priteisiant išlaikymą vaikams iš motinos ir atitinkamai pakeičiant vaikų bendravimo su motina tvarką. 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinys patenkintas, o priešieškinys atmestas. Sprendimas neįsiteisėjęs, bylos medžiaga nevieša, P. R. pateiktas apeliacinis skundas yra priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Nustatyta, kad Helsinkio apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. R. skundą dėl vaikų grobimo, 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. 1082 šį skundą atmetė. Tačiau nutartyje pripažinta, kad išklausytoji (A. R.) Hagos konvencijoje ir Globos įstatyme numatytu būdu neteisėtai 2022 m. kovo mėnesį atvežė vaikus į Suomiją ir kad jų išvežimas pažeidė skundo pateikėjui priklausančias vaikų globos teises, o prašymo (skundo) pateikėjas nei aiškiai, nei tyliai nepritarė vaikų išvežimui. Nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta prieš pat neteisėtą išvežimą buvo Lietuva. Nutardamas negrąžinti vaikų į Lietuvą Suomijos teismas atsižvelgė į teisės aktų įtvirtintus ir teisminėje praktikoje suformuotus pagrindus, kada vaikai tokiu atveju gali būti negrąžinami į Lietuvą. Šiuo atveju atsižvelgta į tai, kad vyresnioji duktė, kuri buvo sulaukus tokio amžiaus ir brandos, kad yra tikslinga atkreipti dėmesį į jos nuomonę (jai tuo metu buvo beveik 15 metų), kategoriškai prieštaravo jos grąžinimui į Lietuvą dėl su prašymo pateikėju susijusių problemų (neviešinama), be to ji išdėstė Suomijos pranašumus, palyginti su Lietuva, bei gyvenimo kokybę, kurią patyrė abiejose šalyse. J. R. nuomonės išaiškinti nepavyko, esama situacija ir susitikimo tema buvo vertinami kaip pernelyg įtempti vaiko amžiui ir išsivystymo lygiui.

11.6. Nustatyta, kad antstolis J. P. jau anksčiau kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą (dėl bendravimo tvarkos) nurodydamas, kad skolininkė A. R. nevykdė Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos jos ir P. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių sutarties 3.7. ir 3.9. punktų ir nesistengė užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8862-980/2022 antstolio J. P. prašymas atmestas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs jo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-1102-889/2022) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį pakeitė ir antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkino iš dalies, t. y. paskyrė A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490 Eur baudą už 2020 m. kovo 24 d. sprendimu patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų motina ėmėsi aktyvių veiksmų, kooperavosi su vaikų tėvu, siekdama įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaikų bendravimo su tėvu atostogų metu tvarką. Priešingai, A. R. nesiėmė jokių priemonių, kad tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusį sprendimą, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais.

11.7. Antstolis dar kartą kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti A. R. baudos klausimą dėl 2020 m. kovo 24 d. sprendimo nevykdymo (dėl bendravimo su vaikais tvarkos).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų

12. Suinteresuotas asmuo P. R. teismui 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė savo sutuoktinės 2023 m. liepos 13 d. notariškai patvirtintus parodymus apie jų kelionę į Suomiją aplankyti suinteresuoto asmens vaikų, prašo juos priimti.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateikti įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra apie visai kitą – vėlesnį ginčo laikotarpį, negu nagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir padarė atitinkamas išvadas.

15. Atsižvelgdamas į nurodytą bei į tai, kad teismas nemato būtinybės peržengti skundo ribas (nagrinėti platesnį laikotarpį, negu tai darė apylinkės teismas), apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir suinteresuoto asmens pateiktų naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra tinkamai vykdomas, ankstesnė skirta bauda apeliantei nėra pakankama, todėl paskyrė kitą 1000 Eur baudą.

17. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka objektyviai negali būti tinkamai vykdoma ir privalo būti pakeista. Be to, bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu), todėl teismas privalėjo išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų veiksmus / neveikimą vykdant bendravimo tvarką ir nustatyti, ar sprendimas nevykdomas dėl vieno iš tėvų ar abiejų tėvų veiksmų ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Bauda, kaip itin griežta procesinio poveikio priemonė turi būti skiriama su tikslu motyvuoti skolininką vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau toks tikslas negali būti pasiektas jei sprendimas negali būti tinkamai įvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Klaipėdos apylinkės teismas, formaliai nustatęs pagrindą skirti baudą, neįsigilino į baudos instituto esmę ir netinkamai vertino baudos poveikį ir tikslus šioje byloje. Apeliantė mano, kad Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai įvertino šios bylos aplinkybių visetą ir nepagrįstai skyrė baudą apeliantei, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas. Apeliantė tikina, kad iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.

Dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (ne)vykdymo

18. Apeliacinės instancijos teismas vertina, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą apeliantei CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o paskirta bauda atitinka nurodytoje normoje numatytos baudos skyrimo tikslus ir dydį.

Žemesnės instancijos teismas

19. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės neginčija fakto bei neįrodinėja aplinkybių, kad ji vykdo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020, priešingai pripažįsta aplinkybę, kad teismo sprendimas nuo 2022 m. kovo 6 d. nėra tinkamai vykdomas, tik teisinasi, kad sprendimo nevykdymas susijęs su tuo, kad apeliantė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Suomijoje, todėl nepilnamečių vaikų bendravimas su jų tėvu yra apsunkintas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų ir apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš pateikiamų procesinių dokumentų apeliantė viešai pareiškė, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškime dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 abu sutuoktiniai irgi buvo nurodę adresą Klaipėdos rajone.

25. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra tinkamai vykdomas, minėto sprendimo dėl didelių atstumų praktiškai neįmanoma tinkamai vykdyti (pvz.: neįmanoma susitikti su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 17 val., ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais ne vėliau kaip iki 17 val. (3.1 punktas)), nes, kaip žinoma, apeliantė su vaikais išvažiavo gyventi į Suomiją be vaikų tėvo sutikimo (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Nors apeliantė teigia, kad kreipėsi į teismą tam, kad pakeistų dabartinę bendravimo tvarką, kurią dėl objektyvių priežasčių yra sunku / neįmanoma įgyvendinti, tačiau pažymėtina, kad šis faktas jos neatleidžia jos nuo prievolės vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-151-1180/2023 patenkino apeliantės ieškinį ir leido jai kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į Suomiją bei pakeitė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau šiuo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka. Pabrėžtina, kad Helsinkio apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. R. skundą dėl vaikų grobimo, 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. 1082 šį skundą atmetė, tačiau nurodė, kad apeliantė Hagos konvencijoje ir Globos įstatyme numatytu būdu neteisėtai 2022 m. kovo mėnesį atvežė vaikus į Suomiją ir kad jų išvežimas pažeidė P. R. priklausančias vaikų globos teises, konstatavo, kad nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta prieš pat neteisėtą išvežimą buvo Lietuva.

27. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliantė netinkamai vykdė / vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl to nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinio poveikio priemonių taikymą reglamentuojančios teisės normos (CPK 771 straipsnio 6 dalis) bei tinkamai patikrino ir įvertino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečius motinos veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą bei išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo procesinis sprendimas ir toliau nėra tinkamai vykdomas, įvertinęs, kad nesama objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios skolininkei vykdyti sprendimą, pagrįstai paskyrė skolininkei baudą.

Dėl baudos dydžio

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, pripažįsta, kad apeliantė teismo sprendimo nevykdo sąmoningai, ji, nepatvirtinus naujos bendravimo su vaikais tvarkos, savo iniciatyva, žinodama / turėdama suvokti pasekmes, išvyko su vaikais į Suomiją ir taip pažeidė bendravimo su vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad apeliantė nesudaro tinkamos aplinkos vaikams bendrauti su tėvu ryšio ir / ar kitomis informacinėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad anksčiau skirta vienkartinė 490 Eur bauda už bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą neatlieka savo funkcijų, dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad paskirtina kita 1000 Eur dydžio vienkartinė bauda atitiks pažeidimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus baudos tikslus ir funkcijas.

Dėl įrodymų vertinimo

31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Pirmosios instancijos teismas tinkami nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai ir pagrįstai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Dėl kitų argumentų

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisimą, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Apeliantė teigia, kad suinteresuoto asmens atstovas teismui 2023 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodytos tik tokios sumos: 242 EUR susipažinimas su civiline byla ir konsultacija, 363 EUR už atsiliepimo / rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą.

34. Taigi apeliantė iš esmės neginčija P. R. teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau mano, kad jos yra per didelės.

35. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens P. R. atstovas 2023 m. vasario 28 d. teismui su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-8969) priteisimo pateikė 2023 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitą, iš jo matyti, kad P. R. advokatui sumokėjo 1200 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, suinteresuotas asmuo įrodė, kad patyrė 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jų dydį, pažymi, jog CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Dera pažymėti, kad P. R. atstovas 2023 m. vasario 28 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų išties lakoniškai suformulavo savo prašymą, tačiau vertintina tai, kokius veiksmus atliko advokatas atstovaudamas suinteresuotą asmenį P. R.. Bylos duomenimis nustatyta, jog advokatas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-9036), dalyvavo 2023 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, teikė atsiliepimą į apeliantės nepagrįstą (apeliantė skundė neskundžiamą nutartį) atskirąjį skundą (DOK-9117), dalyvavo 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, teikė P. R. teisines konsultacijas dėl pateikto atskirojo skundo bei dėl pareiškimo.

39. Pateikti duomenys apie suteiktų teisinių paslaugų apimtį patvirtina faktą, kad jie neviršija nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančių Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), rekomenduojamų priteisti maksimalių atlygintinų sumų.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir už rašytinius paaiškinimus maksimali suma sudarytų 1439,20 Eur (719,60 Eur + 719,60).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu P. R. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ne tik neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, bet ir nepažeidžia teisingumo, protingumo principų. Akcentuotina, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo būtent apeliantės veiksmai – nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir neužtikrinama bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais.

42. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1210 Eur (su PVM) suma yra adekvati atliktiems procesiniams veiksmams, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių ir negali būti laikoma prieštaraujanti protingumo teisingumo ar sąžiningumo principams.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Bylos duomenimis pareiškėjo antstolio J. P. teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 200 Eur.

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir jos sudėtingumą, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, daro išvadą, kad antstolio prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, kompleksiškai vertinant, neviršija numatytų maksimalių dydžių, yra adekvatus atliktiems procesiniams veiksmams, todėl jos yra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti suinteresuoto asmens P. R. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateiktus rašytinius įrodymus (DOK-9970) ir grąžinti šiuos įrodymus juos padavusiam asmeniui.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. R. pareiškėjui antstoliui J. P. 200,00 Eur (du šimtai Eur 00 ct.) advokato teisinių paslaugų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aušra Maškevičienė