Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko prašymą spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnyje numatytos baudos skolininkei A. R. skyrimo, išieškotojas P. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis Jonas Petrikas kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 A. R. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą. Nurodo, kad antstolio Jono Petriko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/22/00906 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-14 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui P. R. su nepilnamečiais vaikais: L. R., U. R. ir J. R. 2022-07-20, 2022-07-29 P. R. pranešimais kreipėsi į antstolį, nurodydamas, kad skolininkė A. R. nevykdo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos 2020-02-21 A. R. ir P. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių 3.7. ir 3.9. punktų. Skolininkės A. R. atstovas antstoliui pateikė paaiškinimus iš kurių antstolis konstatavo, kad atsakovė nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime.

Antstolis Jonas Petrikas ir suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/22/00906, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-14 išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. e2YT-3222-1025/2020 dėl išieškotojo P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Minėtame vykdomajame rašte nurodyta, kad:

3. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama A. R., šalys nustato tėvo P. R. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), U. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), sekančiai:

3.1. Tėvas P. R., turi teisę bendrauti su L. R., U. R. ir J. R., kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 17 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais ne vėliau kaip iki 17 val.

3.2. Tėvas P. R. turi teisę kiekvienais poriniais metais su L. R., U. R. ir J. R. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas P. R. turi teisę su vaikais L. R., U. R. ir J. R. sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir Šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.

3.3. Tėvas P. R. turi teisę bendrauti su vaikais L. R., U. R. ir J. R. pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 val., jei tą sekmadienį vaikai praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką.

3.4. Motinos dieną vaikai L. R., U. R. ir J. R. praleidžia su mama A. R.

3.5. Vaikai L. R., U. R. ir J. R. gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu P. R. Tėvas P. R. gimtadienio dieną pasiima atitinkamai L. R., U. R. ir J. R. iš jų gyvenamosios vietos pagal jų mokymosi/ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3.6. Tėvas P. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su vaikais L. R., U. R. ir J. R. ne mažiau kaip pusę vaikams suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su vaikais pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. R., tėvas pasiima vaikus pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 17 val.

3.7. Tėvas P. R. bendrauja su vaikais L. R., U. R. ir J. R. savo kasmetinių atostogų metu, kai tėvo atostogos sutampa su nepilnamečių vaikų vasaros atostogomis, vieną kartą metuose - ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų, apie atostogų grafiką informavus mamą, A. R. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvo kasmetinių atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama A. R., jis pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą (keturioliktąją kalendorinę) atostogų dieną iki 17 val.

3.8. Nepilnamečių vaikų tėvai susitaria, kad dėl objektyvių priežasčių (vaikams susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su vaikais atšaukiamas, nepilnamečių motinai informavus tėvą P. R. telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms.

3.9. Nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų.

3.10. Šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius, o A. R. informuoja tėvą P. R. apie pasikeitusią nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jeigu ji nesutampa su motinos gyvenamąja vieta.

3.11. Nepilnamečių vaikų tėvai susitaria, kad atsižvelgiant į augančių vaikų poreikius bei šalių galimybes bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti koreguojama abipusiu susitarimu..

Išieškotojas P. R. 2022 m. liepos 11 d. antstolio Jono Petriko kontorai pateikė vykdymui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-3222-1025/2020 dėl skolininkės A. R. įpareigojimo užtikrinti bendravimo su vaikais tvarkos vykdymą. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis priėmė 2022-07-11 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/22/00906.

Antstolis 2022-08-24 Skolininkė A. R. nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos 2020-02-21 A. R. ir P. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių 3.7. ir 3.9. punktų:

- „3.9. Nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „ Viber“, „ Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų. “.

Antstolio 2022-07-11 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną surašytas Raginimas įvykdyti sprendimą registruota pašto siunta bei elektroniniu paštu išsiųsti skolininkei A. R.

Antstolis Jonas Petrikas 2022-08-24 vykdomojoje byloje Nr. 0172/22/00906 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-172-44111, kuriuo nustatė, kad skolininkė A. R. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdė nei per Raginimo įvykdyti sprendimą terminą, nevykdo ir iki akto pateikimo teismui dienos.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 18 straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Skolininkės A. R. atstovas antstoliui pateikė paaiškinimus, iš kurių antstolis konstatavo, kad skolininkė nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime.

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo nevykdymo faktą patvirtina išieškotojo P. R. 2022-07-20, 2022-07-29 pranešimai antstoliui, P. R. 2022-06-06, 2022-06-09, 2022-06-21, 2022-07-04, 2022-07-25 rašyti elektroniniai laiškai A. R., bei suinteresuoto asmens A. R. atstovo antstoliui pateikti paaiškinimai iš kurių antstolis konstatavo, kad atsakovė nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais bei nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime.

Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Nagrinėjamu atveju, taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad A. R. piktybiškai ar sistemingai nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-14 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020, dėl ko A. R. būtų pagrindas skirti baudą.

Suinteresuoti asmenys (išieškotojas) P. R. ir (skolininkė) A. R. bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvūs. Atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, jokių paaiškinimų, prašymų neteikė.

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju baudos skyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą nepasieks sprendimu siekiamo rezultato, todėl pareiškėjo (antstolio) pareiškimas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis), vykdymo proceso šalims išaiškinant kooperavimosi pareigą, kad būtų užtikrintas visapusiškas vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolio Jono Petriko prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/22/00906 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.