Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. prašymą išspręsti klausimą dėl baudos skolininkei A. R. paskyrimo, išieškotojas P. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patenkinti antstolio prašymą skirti A. R. baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo nevykdymo faktą patvirtina išieškotojo P. R. 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. liepos 29 d. pranešimai antstoliui, P. R. 2022 m. birželio 6 d., 2022 m. birželio 9 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. liepos 25 d. A. R. rašyti elektroniniai laiškai ir suinteresuoto asmens A. R. atstovo antstoliui pateikti paaiškinimai, iš kurių antstolis konstatavo, kad atsakovė nesistengia užtikrinti tėvui galimybės reguliariai bendrauti su vaikais ir nekliudyti tėvui dalyvauti vaikų auklėjime. Tačiau teismas nenustatė, kad A. R. piktybiškai ar sistemingai nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo vykdomojo rašto. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju baudos paskyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą nepasieks sprendimu siekiamo rezultato, todėl pareiškėjo (antstolio) pareiškimą atmetė.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/22/00906, pradėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. vykdomojo rašto Nr. e2YT-3222-1025/2020 dėl išieškotojo P. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikai pagrindu.

8. Išieškotojas P. R. 2022 m. liepos 11 d. antstolio J. P. kontorai pateikė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-3222-1025/2020 dėl skolininkės A. R. įpareigojimo užtikrinti bendravimo su vaikais tvarkos vykdymą. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis 2022 m. liepos 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/22/00906. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną surašytas raginimas įvykdyti sprendimą registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu išsiųsti skolininkei A. R..

9. 2022 m. rugpjūčio 24 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-172-44111, jame nustatė, kad skolininkė A. R. nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 ir 3.9 punktų. Teismui pateiktame pareiškime antstolis prašo skirti A. R. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną.

10. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.7 punktą, tėvas P. R. bendrauja su vaikais L. R., U. R. ir J. R. savo kasmetinių atostogų metu, kai tėvo atostogos sutampa su nepilnamečių vaikų vasaros atostogomis, vieną kartą metuose ne ilgiau nei keturiolika kalendorinių dienų, apie atostogų grafiką informavęs mamą A. R. iš anksto ne vėliau nei prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvo kasmetinių atostogų metu pagal iš anksto su mama A. R. suderintą grafiką jis pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val. ryto ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą (keturioliktąją kalendorinę) atostogų dieną iki 17 val. Nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų (3.9 punktas).

11. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

13. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

14. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

15. Nagrinėjamu atveju antstolis prašo skirti A. R. baudą už konkrečių sutarties, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka, punktų nevykdymą. Iš bylos duomenų nustatyta, jog sutarties 3.7 punktas, kuriame nustatyta tėvo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu tvarka, nebuvo įvykdytas: tėvas su vaikais per vasaros atostogas laiko neleido. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu šalių vaikai A. R. yra išvežti į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama byla Nr. e2-3272-1180/2022 dėl teismo leidimo išvykti su vaikais nuolat gyventi į užsienį išdavimo ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog byla dar nėra išnagrinėta. Taigi 2020 m. kovo 24 d. teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių bendravimo su vaikais tvarka, yra privalomas ir vykdytinas.

16. Vertindamas priežastis, dėl kurių vasaros atostogų metu nebuvo įvykdytas teismo sprendimu patvirtintos tvarkos 3.7 punktas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į vykdomąją bylą pateiktos P. R. elektroninių laiškų, rašytų A. R. kopijos, iš kurių matyti, jog P. R. bandė suderinti su A. R. galimybę praleisti su vaikais vasaros atostogas. Pirmojo laiško data – 2022 m. birželio 6 d. P. R. laiške klausia, kada J. ir U. grįš į Lietuvą, nurodo besitikintis šį mėnesį suderinti atostogų datą, nes vaikų atostogos tuoj prasidės, teigia, jog planuoja atostogauti nuo liepos 1 dienos. Atsakydama į šį laišką, A. R. nurodo norinti, jog P. R. atsiųstų įrodymus apie savo atostogas, nes norinti, jog vaikai atostogautų su tėvu, o ne su kitais žmonėmis. P. R. taip pat pateikė 2022 m. birželio 9 d., birželio 22 d., liepos 4 d., liepos 22 d. A. R. išsiųstus elektroninius laiškus, atsakymai į kuriuos nepateikti. Iš A. R. atstovo 2022 m. liepos 18 d., liepos 25 d., liepos 28 d. pranešimų antstoliui nustatyta, jog suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad P. R. pats nevykdo teismo sprendimo, pranešimuose nurodyta, jog P. R. sprendime nustatytu terminu nepateikė atostogų grafiko, klaidingai interpretuoja teismo sprendimą dėl atostogų trukmės, atostogų vietos (sprendime nėra numatyta, jog vaikai turi praleisti atostogas Lietuvoje, vaikai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), taigi P. R. tenka pareiga pasiimti juos iš (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. R. poziciją, traktuoja ją kaip itin formalią. Kaip matyti, P. R. bandė suderinti su vaikų motina bendravimą su vaikais jų atostogų metu, tačiau A. R. neišreiškė jokio intereso ir noro kooperuotis, kad tvarka būtų įvykdyta: A. R. atsakė iš esmės tik į vieną suinteresuoto asmens laišką, jame pareikalavo, jog P. R. pateiktų įrodymus apie savo atostogų grafiką. Tokie A. R. veiksmai, keliant reikalavimus pateikti įrodymus dėl P. R. nurodomo jo atostogų grafiko, ir neveikimas nebendraujant su vaikų tėvu, kad bendravimo tvarka būtų įgyvendinta, neatsakinėjant į jo laiškus, neveikimą teisinant itin formaliomis priežastimis (jog nesilaikyta vieno mėnesio termino suderinti atostogų laiką, nors P. R. pirmąjį laišką, siekdamas suderinti atostogas liepos mėnesiui, išsiuntė 2022 m. birželio 6 d.; jog nepateikti įrodymai apie atostogų grafiką; jog P. R. prašo nurodyti, kada vaikai bus Lietuvoje, nors jie gyvena (duomenys neskelbtini)), vertintinas kaip netinkamas kooperavimosi pareigos vykdymas, nors, pagal aptariamo bendravimo tvarkos punkto formuluotę, suinteresuoto asmens kooperavimasis ir dalyvavimas bendravimo tvarkos įgyvendinime yra būtinas, nes galimybė tėvui su vaikais bendrauti atostogų metu siejama su būtinybe iš anksto suderinti atostogų grafiką su vaikų mama. Akivaizdu, jog A. R. nerodo jokio intereso ir nededa pastangų, kad sudarytų tėvui sąlygas praleisti su vaikais atostogas, ypač turint omenyje tą faktą, jog vaikai šiuo metu gyvena su motina (duomenys neskelbtini), taigi P. R. galimybės įgyvendinti bendravimo tvarką be A. R. dalyvavimo ir kooperavimosi yra apribotos ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.

17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus – išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo ir vaikų šeiminius ryšius. Tuo atveju, jeigu suinteresuotam asmeniui sudėtinga užtikrinti bendravimo su vaikais tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo (kaip nustatyta, teisme jau yra nagrinėjama tokia byla). Tačiau tai nepateisina suinteresuoto asmens A. R. neveikimo sprendimo nevykdymo prasme. A. R. atstovo nurodytos formalios bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys neatleidžia jos kaip vaikų motinos nuo nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi. Be to, apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. R. išvažiavo su vaikais į (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iš to, jog teisme nagrinėjama byla dėl leidimo išvežti vaikus į užsienio valstybę nuolat gyventi, vaikai išvežti be tėvo sutikimo. Taigi bylai dėl leidimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo dar esant neišnagrinėtai, A. R. negali bendravimo tvarkos nevykdymo teisinti ta aplinkybe, jog vaikai gyvena (duomenys neskelbtini).

18. Taigi konstatuotina, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų motina ėmęsi aktyvių veiksmų, kooperavosi su vaikų tėvu, siekdama įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaikų bendravimo su tėvu atostogų metu tvarką. Priešingai, A. R. nesiėmė jokių priemonių, kad tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusį sprendimą, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais.

19. A. R. nepagrindus, kad bendravimo tvarkos pažeidimai (bendravimo tvarkos nevykdymas) padaryti dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti suinteresuotam asmeniui baudą už sprendimo ir antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą (CPK 771 straipsnis). Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju bauda neatliks ja siekiamos paskirties – šiuo atveju bauda skirtina tam, kad paskatintų suinteresuotą asmenį užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju antstolis aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo surašė dėl dviejų bendravimo tvarkos punktų – 3.7 ir 3.9 – pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog suinteresuotas asmuo neužtikrino bendravimo tvarkos 3.7 punkto vykdymo, asmeniui už šios konkrečios sprendimo dalies nevykdymą skirtina bauda.

21. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Pažymėtina, jog už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

22. Kadangi, pagal neįvykdytą bendravimo tvarkos punktą, tėvas turėjo teisę praleisti su vaikais 14 dienų vasaros atostogų metu, už kiekvieną šio laikotarpio dieną suinteresuotam asmeniui skirtina 35 Eur bauda; iš viso už reikalavimo užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina 490 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks baudos dydis yra racionalus ir protingas, atitinkantis pažeidimo pobūdį, trukmę, pasekmes, nevykdymo motyvus.

23. Antstolis taip pat prašė skirti baudą už bendravimo tvarkos 3.9 punkto nevykdymą. Kaip jau minėta, pagal šį punktą, nepilnamečių vaikų tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, įsipareigoja netrukdyti su vaikais bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų įrenginiais, kai vaikai praleidžia laiką pas vieną iš tėvų (3.9 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo skirti baudą už šio tvarkos punkto pažeidimą nėra, nes byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo A. R. trukdytų P. R. bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalių vaikai jau yra tokio amžiaus, kad gali savarankiškai naudotis ryšio priemonėmis ir bendravimo programėlėmis. Byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo trukdytų vaikams tokiomis priemonėmis naudotis ar kad suinteresuoto asmens dalyvavimas tokio bendravimo užtikrinime yra būtinas, – P. R. turi visas galimybes pats inicijuoti bendravimą su vaikais ryšio priemonėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje neįrodyta, kad egzistuotų pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui baudą už nurodyto bendravimo tvarkos punkto nevykdymą.

24. Nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė suinteresuotam asmeniui baudos už sutarties, kuria nustatyta šalių bendravimo su vaikais tvarka, 3.7 punkto nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, antstolio pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkinant iš dalies: paskiriant suinteresuotam asmeniui A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Antstolis pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirojo skundo parengimą, prašo priteisti jų atlyginimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos realiomis, proporcingomis, šalių suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi yra skirtingas, todėl, atskirąjį skundą patenkinus, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas antstoliui priteistinas iš suinteresuoto asmens A. R. (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti ir antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo patenkinti iš dalies:

Paskirti suinteresuotam asmeniui A. R. suinteresuoto asmens P. R. naudai 490 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3222-1025/2020 patvirtintos A. R. ir P. R. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7 punkto nevykdymą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. R. antstoliui J. P. 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.