Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.8.10.3; 1.1.9.7; 2.4.6.1 (S)

2024 m. gegužės 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. A. I. D. (A. A. A. I. D.) ir jo gynėjo, nuteistojo V. P. gynėjo, nuteistojo H. H. A. F. (H. H. A. F.) gynėjo ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo

V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda,

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl susitarimo priimti 300 Eur kyšį ir 100 Eur kyšio priėmimo iš P. O. N.) 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda,

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl bendro 400 Eur kyšio pareikalavimo ir jo priėmimo iš bendrai veikiančių S. F. ir H. H. A. F.) 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda,

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl reikalavimo ir 300 Eur kyšio priėmimo iš O. D. A.) 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda,

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 700 Eur kyšio priėmimo iš A. A. A. I. D.) 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda,

pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 50 Eur kyšio priėmimo iš K. A. B.) 170 MGL dydžio (8 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė V. P. paskirta 900 MGL dydžio (45 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaičius V. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., 19.35 val., iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., 15.15 val., (2 paras), 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyta, kad V. P. yra sumokėjęs 4 MGL dydžio (200 Eur) baudos.

Iš nuteistojo V. P., vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatą nuspręsta konfiskuoti 1 550 Eur.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojui prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje ar savivaldybių administracijų ar valstybinių institucijų sudarytose komisijose 5 (penkerius) metus.

H. H. A. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 270 MGL dydžio (13 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, H. H. A. F. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė H. H. A. F. paskirta 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaičius H. H. A. F. laikinojo sulaikymo laiką, nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., 15.04 val., iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., 01.15 val., (1 para), 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyta, kad H. H. A. F. yra sumokėjęs 2 MGL dydžio (100 Eur) baudos.

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl 1 000 Eur kyšio reikalavimo ir 500 Eur kyšio priėmimo iš M. G. P. ir 700 Eur kyšio priėmimo iš N. P.) 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda,

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 290 MGL dydžio (14 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė A. A. A. I. D. paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. A. A. I. D. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė A. A. A. I. D. paskirta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaičius A. A. A. I. D. laikinojo sulaikymo laikas, nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., 15.45 val., iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., 11.50 val., (1 para), 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyta, kad A. A. A. I. D. yra sumokėjęs 2 MGL dydžio (100 Eur) baudos.

Iš A. A. A. I. D., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta konfiskuoti iš M. G. P. priimto kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.

S. F., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota J. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės S. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2020 m. rugsėjo 10 d. X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) įtrauktu į (duomenys neskelbtini) egzaminų kvalifikavimo komisijos (toliau – Egzaminų Komisija) veiklą nariu, 2021 m. gegužės 17 d., apie 15.55 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo ir betarpiško pokalbio automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, susitarė tiesiogiai su O. D. G.(O. D. G.) (2022 m. rugpjūčio 11 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais) priimti ir tiesiogiai priėmė savo naudai 300 Eur kyšį už teisėtą savo veikimą vykdant Egzaminų Komisijos nario įgaliojimus ateityje, t. y. už palankumą ir išimtinės padėties sudarymą O. D. G. 2021 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vyksiančiame egzamine tikrinant ir vertinant O. D. G. turimas (duomenys neskelbtini) žinias. 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.55 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, X mieste, V. P. grąžino O. D. G. paimtą 300 Eur kyšį dėl to, kad negalėjo už kyšį patenkinti O. D. G. interesų, nes pastarasis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos X rajone ir dėl to negalėjo laikyti ateityje numatomo egzamino (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje V. P. turėjo Egzaminų komisijos nario įgaliojimus. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, V. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2020 m. rugsėjo 10 d. X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) įtrauktu į (duomenys neskelbtini) komisijos veiklą nariu, 2021 m. gegužės 11 d., apie 17.32 val., požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. birželio mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu metu, aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), betarpiškai susitikimų su P. O. N. (P. O. N.) (2022 m. balandžio 14 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais) metu, susitarė tiesiogiai iš P. O. N. savo naudai priimti 300 Eur kyšį už pastarojo Y Respublikos piliečio pageidaujamą neteisėtą V. P. veikimą vykdant Egzaminų Komisijos nario įgaliojimus, tai yra už tai, kad nepaisant galimo nepakankamo P. O. N. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, būtų sudarytos sąlygos neobjektyviam, t. y. šališkam P. O. N. turimų žinių patikrinimui ir įvertinimui taip, kad tokie egzaminai būtų pripažinti išlaikytais ir to pagrindu jam išduotas pažymėjimas apie (duomenys neskelbtini) egzamino išlaikymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 22 d., apie 16.44 val., po (duomenys neskelbtini), įvykusių (duomenys neskelbtini) egzaminų, savo iniciatyva susitiko su P. O. N. netoli pastarojo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kur pokalbio metu priminęs jų tarpusavio susitarimą dėl 300 Eur kyšio davimo, pareikalavo iš P. O. N. nurodyto dydžio kyšį duoti tuoj pat ir tą pačią dieną, apie 16:59 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš P. O. N. dalį sutarto ir pažadėto duoti kyšio – 100 Eur priėmė už savo, kaip Egzaminų Komisijos nario neteisėtą veikimą – 2021 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nesilaikant žinių patikrinimui ir įvertinimui keliamų patikimumo ir objektyvumo reikalavimų vykdytą P. O. N. egzaminavimą. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

3. V. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2020 m. rugsėjo 10 d. X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) įtrauktu į (duomenys neskelbtini) komisijos veiklą nariu, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.40 val., pokalbio su S. F. ir H. H. A. F. prie parduotuvės „H. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), metu, sužinojęs, kad pastarieji užsieniečiai pageidauja laikyti (duomenys neskelbtini) egzaminų (duomenys neskelbtini) mokykloje, kaip įmanoma ankstesne data, nors yra Y miesto gyventojai ir (duomenys neskelbtini) mokykloje pageidaujamų egzaminų laikyti negali, už šio intereso patenkinimą, taip pat už įgaliojimų, kurių jis, nebūdamas Komisijos pirmininku, faktiškai neturėjo, suorganizuoti pakankamą Egzaminų Komisijos narių skaičių ir nustatyti artimiausią įmanomą Egzamino datą (duomenys neskelbtini) mokykloje vykdymą, pareikalavo iš bendrai veikiančių S. F. ir H. H. A. F. bendrai 400 Eur kyšio, iš kiekvieno po 200 Eur, bei pažadėjo šį kyšį priimti tiesiogiai savo naudai artimiausiu metu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas 2021 m. rugpjūčio 17 d. susitarimą su S. F. ir H. H. A. F., 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 13.20 val., susitiko su šiais asmenimis automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur tiesiogiai iš S. F. bei per ją netiesiogiai iš H. H. A. F. priėmė bendrą šių asmenų pažadėtą duoti kyšį – 400 Eur grynaisiais pinigais už pageidaujamą šių užsieniečių savo teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus (duomenys neskelbtini) mokykloje ((duomenys neskelbtini) gimnazijos esančios (duomenys neskelbtini)) praeityje ir ateityje – už tai, kad padėjo S. F. ir H. H. A. F. užpildyti reikiamus prašymus laikyti egzaminą, suteikė konsultacijas kaip įveikti organizacinius trikdžius norint skubiau egzaminus laikyti ne Y mieste, bet pageidaujamoje (duomenys neskelbtini) mokykloje, dokumentų, reikalingų pageidaujamiems egzaminams laikyti, pateikimą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jų skubesnį užregistravimą, už sąlygų H. H. A. F. ir S. F. pageidaujamus egzaminus (duomenys neskelbtini) mokykloje laikyti artimiausiai įmanomą 2021 m. rugpjūčio 27 dieną sudarymą, taip pat už tai, kad jų žinios ateityje rengiamų egzaminų metu, nepaisant galimo nepakankamo S. F. (duomenys neskelbtini) turėjimo, taip pat nepaisant galimo nepakankamo H. H. A. F. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, egzamino metu būtų patikrintos ir įvertintos nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų ir, nepaisant to, pageidaujami egzaminai būtų pripažinti išlaikytais ir šiems užsieniečiams išduoti atitinkami pažymėjimai. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat V. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2020 m. rugsėjo 10 d. X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) įtrauktu į (duomenys neskelbtini) kvalifikavimo komisijos veiklą nariu, 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 12.44 val., prie prekybos ir pramogų centro „A“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje susitikęs su O. D. A. (O. D. A.), pokalbio metu pareikalavo iš pastarojo 400 Eur kyšio, o po derybų susitarė iš pastarojo savo naudai priimti mažesnį, t. y. 300 Eur kyšį ir tą pačią dieną toje pačioje vietoje, automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 12 val. 53 min., tiesiogiai savo naudai iš O. D. A. (2022 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais) priėmė 300 Eur kyšį grynaisiais pinigais už pageidaujamą neteisėtą savo veikimą ateityje, tai yra už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykdydamas egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nepaisant galimo nepakankamo O. D. A. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, tokios jo galimai nepakankamos žinios egzamino metu būtų patikrintos ir įvertintos nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų ir, nepaisant to, egzaminai būtų pripažinti išlaikytais bei O. D. A. išduotas pažymėjimas apie (duomenys neskelbtini) egzamino išlaikymą. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

5. V. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2020 m. rugsėjo 10 d. X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) įtrauktu į (duomenys neskelbtini) egzaminų kvalifikavimo komisijos veiklą nariu, 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 14.55 val., tiesioginio susitikimo metu prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. A. A. I. D. savo naudai priėmė kyšį – grynuosius pinigus, tiksliai nenustatytos, bet ne mažesnės nei 700 Eur vertės – už pastarojo pageidaujamą jo, V. P., teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus (duomenys neskelbtini) mokykloje ((duomenys neskelbtini)), už tai, kad V. P. padėtų N. P. (N. P.), M. G. P. (M. G. P.) įveikti organizacinius trikdžius norint skubiau egzaminus laikyti ne Y mieste, bet pageidaujamoje (duomenys neskelbtini) mokykloje, dokumentų, reikalingų pageidaujamiems egzaminams laikyti, pateikimą ir jų skubesnį užregistravimą, sąlygų N. P., M. G. P. pageidaujamus egzaminus (duomenys neskelbtini) mokykloje laikyti artimiausiai įmanomą 2021 m. rugpjūčio 26 dieną sudarymą, taip pat už tai, kad jų žinios ateityje rengiamų egzaminų metu, nepaisant galimo nepakankamo N. P., M. G. P. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, egzamino metu V. P. būtų patikrintos ir įvertintos nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų ir, nepaisant to, pageidaujami egzaminai būtų pripažinti išlaikytais ir išduoti atitinkami pažymėjimai. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje.

6. Be to, V. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2020 m. rugsėjo 10 d. X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) įtrauktu į (duomenys neskelbtini) egzaminų kvalifikavimo komisijos veiklą nariu, 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta (2023 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (neįsiteisėjęs) baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-737/2023), betarpiško pokalbio automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, tiesiogiai savo naudai priėmė iš šio asmens 50 Eur vertės kyšį grynaisiais pinigais už pageidaujamą savo teisėtą ir neteisėtą veikimą, vykdant Egzaminų Komisijos nario įgaliojimus praeityje ir ateityje, tai yra, už palankumą, kad pastarasis padėjo šiam Y Respublikos piliečiui tinkamai užpildyti reikiamus prašymus laikyti egzaminą, suteikė konsultacijas apie tai, kokį mokestį sumokėti valstybei, kada ir kur atvykti laikyti egzamino, dokumentų, reikalingų pageidaujamiems egzaminams laikyti, pateikimą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jų skubesnį užregistravimą, be to, už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d., vykdydamas egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 15 val., nepaisant galimo nepakankamo asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, tokios jo galimai nepakankamos žinios egzamino metu jo, V. P., būtų patikrintos ir įvertintos nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų ir, nepaisant to, egzaminas būtų pripažintas išlaikytu ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, būtų išduotas pažymėjimas apie (duomenys neskelbtini) egzamino išlaikymą. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

7. A. A. A. I. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad prekiavo poveikiu ir papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį. 2021 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, lauke prie kirpyklos „B“, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė ir pažadėjo N. P. priimti 700 Eur kyšį ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 24 d., toje pačioje vietoje tiesiogiai priėmė iš N. P. 700 Eur kyšį bei, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio mėn. iki liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė ir pažadėjo M. G. P. priimti 1 000 Eur kyšį ir 2021 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, restorane „S“ tiesiogiai priėmė iš M. G. P. dalį sutarto kyšio – 500 Eur už tai, kad jis, A. A. A. I. D., pasinaudodamas pažintimi ir kita tikėtina įtaka neįvardintam valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – (duomenys neskelbtini) komisijos nariui (duomenys neskelbtini) mokykloje, paveiktų jį taip, kad pastarasis N. P. ir M. G. P. interesais neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tai yra, nepaisant nepakankamų N. P. ir M. G. P. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, 2021 m. rugpjūčio 26 dieną, (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rengiamų egzaminų metu jų žinios jos būtų patikrintos ir įvertintos nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų taip, kad egzaminai būtų pripažinti išlaikytais ir išduoti atitinkami pažymėjimai. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. A. A. I. D., 2021 m. rugpjūčio 24 d., apie 14.55 val., tiesioginio susitikimo metu (duomenys neskelbtini), automobilyje „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) egzaminų kvalifikavimo komisijos nariui V. P. pasiūlė ir tuoj pat davė dalį iš N. P. ir M. G. P. paimtų grynųjų pinigų, tai yra ne mažesnės nei 700 Eur vertės kyšį už pageidaujamą pastarojo teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus (duomenys neskelbtini) mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), – už tai, kad V. P. padėtų N. P. ir M. G. P. įveikti organizacinius trikdžius norint skubiau egzaminus laikyti ne Y mieste, bet pageidaujamoje (duomenys neskelbtini) mokykloje, dokumentų, reikalingų pageidaujamiems egzaminams laikyti, pateikimą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jų skubesnį užregistravimą, sąlygų N. P. ir M. G. P. pageidaujamus egzaminus (duomenys neskelbtini) mokykloje laikyti artimiausiai įmanomą 2021 m. rugpjūčio 26 dieną sudarymą, taip pat už tai, kad jų gebėjimai ateityje rengiamų egzaminų metu, nepaisant galimo nepakankamo N. P. ir M. G. P. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, egzamino metu būtų patikrinti ir įvertinti nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų, pageidaujami egzaminai būtų pripažinti išlaikytais ir išduoti atitinkami pažymėjimai. Šiais savo veiksmais A. A. A. I. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

8. H. H. A. F. pripažintas kaltu ir nuteistas, o S. F. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, H. H. A. F. siekiant kuo skubiau išlaikyti (duomenys neskelbtini) egzaminą, o S. F. – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) egzaminą, 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.40 val., veikdami savo interesais, inicijavo susitikimą ir prie parduotuvės „H. M.“, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) komisijos nariu (duomenys neskelbtini) mokykloje – V. P. bei žinodami, kad jie yra X miesto gyventojai ir Y rajone pageidaujamų egzaminų laikyti negali, paprašė šio valstybės tarnautojui prilyginto asmens, V. P., organizuoti S. F. ir H. H. A. F. (duomenys neskelbtini) egzaminų laikymą (duomenys neskelbtini) mokykloje kaip įmanoma anksčiau bei V. P. už nurodytų pageidaujamų veiksmų – pakankamo skaičiaus egzaminų Komisijos narių surinkimo ateityje tarp jų ateityje suderintai egzamino datai organizavimą pareikalavus iš jų po 200 Eur, tai yra bendro 400 Eur kyšio, susitarė ir pažadėjo V. P. naudai tiesiogiai tokį kyšį duoti. Vykdydami 2021 m. rugpjūčio 17 d. susitarimą su V. P., H. H. A. F. ir S. F. bendrais interesais, 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 13.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. H. A. F. netiesiogiai per S. F., o pastaroji – tiesiogiai, davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – V. P., pastarojo naudai bendrą 400 Eur kyšį už pageidaujamą teisėtą ir neteisėtą V. P. veikimą vykdant egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus (duomenys neskelbtini) mokykloje ((duomenys neskelbtini)), už tai, kad pastarasis padėjo jiems užpildyti reikiamus prašymus laikyti egzaminą, suteikė konsultacijas, kaip įveikti organizacinius trikdžius norint skubiau egzaminus laikyti ne X mieste, bet pageidaujamoje (duomenys neskelbtini) mokykloje, dokumentų, reikalingų pageidaujamiems egzaminams laikyti, pateikimą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jų skubesnį užregistravimą, pageidaujamų egzaminų (duomenys neskelbtini) mokykloje laikymo artimiausiai įmanomą 2021 m. rugpjūčio 27 dieną sąlygų sudarymą, taip pat už tai, kad jų žinios ateityje rengiamų egzaminų metu, nepaisant galimo nepakankamo S. F. ir H. H. A. F. (duomenys neskelbtini) žinių turėjimo, egzamino metu V. P. būtų patikrintos ir įvertintos nesilaikant patikimumo ir objektyvumo reikalavimų ir, nepaisant to, pageidaujami egzaminai būtų pripažinti išlaikytais ir išduoti atitinkami pažymėjimai. Tokiais veiksmais H. H. A. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, o S. F. irgi padarė veiką, turinčią šios nusikalstamos veikos požymius.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. paskirtos bausmės – baudos – pakeisti. Nuteistajam paskirtą baudą sumažinti, jam paskirti subendrintą 300 MGL dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

9.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas V. P. paskyrė neteisingas, per dideles ir aiškiai per griežtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat ir neteisingą bei aiškiai per griežtą subendrintą bausmę. Tokios bausmės prieštarauja teisingumo, protingumo principams ir bausmės paskirčiai.

9.2. Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas nepakankamai įvertino V. P. asmenybę, jo nedidelį pavojingumą, elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, ir nors už nuteistojo nusikaltimus nustatė tinkamos rūšies bausmę, bet netinkamai nustatė ir paskyrė aiškiai per didelius baudų dydžius.

9.3. V. P. yra pensinio amžiaus, anksčiau nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn. V. P. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nevilkino proceso, kviečiamas visuomet atvyko ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo visuose posėdžiuose, dėl jo kaltės bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas. Nuteistasis pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl to byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. P. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo veiksmus. Nuteistojo prisipažinimas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdus gailėjimasis padėjo nustatyti tiesą byloje bei greitai užbaigti šią baudžiamąją bylą, taip užtikrinant efektyvų baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimą. Visa tai pripažintina V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

9.4. Pasak nuteistojo gynėjo, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, V. P. nusikalstamas veikas padarė ne dėl asmeninių, savanaudiškų paskatų, o siekdamas padėti užsienio piliečiams įsitvirtinti Lietuvoje. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. P. paaiškino, tą patvirtina byloje esantys duomenys, kad kiti nuteistieji, būdami užsienio piliečiais, studijavo ir dirbo Lietuvoje, joje gyveno kurį laiką. V. P. tik norėjo jiems padėti įsitvirtinti Lietuvoje, kad jie galėtų ir toliau gyventi, dirbti, uždirbti bei Lietuvai nešti pridėtinę vertę.

9.5. Nuteistojo gynėjo nuomone, visos šios aplinkybės rodo daug mažesnį V. P. padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Todėl V. P. paskirti baudos dydžiai už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei subendrintos bausmės dydis yra neproporcingai didelis ir neatitinka padarytų veikų ir V. P. asmenybės pavojingumo.

9.6. Be to, pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir duomenis apie V. P. asmenybę, tai, kad jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai. V. P. ilgą laiką dirba X mokytoju ekspertu, nuo pat X asociacijos įkūrimo yra aktyvus šios asociacijos narys, ilgą laiką buvo asociacijos prezidento pavaduotoju, dalyvavo ir toliau dalyvauja kitų organizacijų ir asociacijų veikloje. V. P. yra X bendrijos pirmininkas, pirmojo Lietuvoje X įkūrėjas ir vadovas, X rajono X vadovas, X klubo narys. Nuteistasis taip pat daug metų vadovauja X skyriui, yra šios asociacijos pirmininkas. V. P. iki šiol yra aktyvus X projektų ir iniciatyvų dalyvis bei organizatorius, yra X bendraautorius. V. P. tiek mokinių, tiek kolegų mokytojų apibūdinamas išimtinai teigiamai, kaip rūpestingas, kompetentingas, nuoširdus, sąžiningas, pareigingas mokytojas, betarpiškai bendraujantis su mokyklų bendruomenėmis, padedantis ir patariantis mokiniams bei mokytojams. Bendrijų ir organizacijų, kurių veikloje dalyvauja, narių V. P. apibūdinamas kaip nuoširdus, pagarbus ir dėmesingas žmogus su įskiepytomis patriotizmo, tautiškumo, empatijos žmonėms vertybėmis. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad V. P. už savo nuoširdų, ilgametį ir sąžiningą pedagoginį darbą ne kartą buvo apdovanotas padėkų raštais, diplomais. Jis daug dėmesio skiria X paveldo išsaugojimui, gamtinės aplinkos gerinimui. Už šiuos nuopelnus jam suteikta respublikinė X premija. Jo, kaip pedagogo, darbas ne kartą įvertintas X padėkos raštais.

9.7. Gynėjo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas vertino šiuos V. P. teigiamai charakterizuojančius duomenis, parinkdamas jam bausmės rūšį, tačiau šiems duomenims neskyrė pakankamo dėmesio, sprendžiant skirtinos baudos dydžio klausimą.

9.8. Be to, teismas, parenkant nuteistajam baudų dydžius bei subendrintą baudos dydį, neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad V. P. palaiko tvirtus ir glaudžius santykius su savo šeima. Ilgą laiką, iki pat jos mirties, V. P. slaugė ir globojo savo draugę, buvusią (duomenys neskelbtini) mokyklos sekretorę V. D., kuri neturėjo jokių artimųjų. Maždaug metus laiko, paprašytas jos sūnaus E., gyvenančio X, V. P. taip pat globojo ir rūpinosi demencija sergančia (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytoja L. J.. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės parodo, kad V. P. yra atsakingas, rūpestingas asmuo, o taip pat aiškiai rodo ir mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

9.9. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad V. P. yra vyresnio, pensinio amžiaus. Be to, nors jis vis dar dirba X mokytoju, tačiau artimiausiu metu planuoja baigti pedagogo veiklą, todėl V. P. vieninteliu pragyvenimo šaltiniu liks tik gaunama pensija. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. yra pensinio amžiaus, tačiau visiškai neįvertino jo galimybės sumokėti paskirtą baudą iš gaunamos pensijos.

9.10. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, t. y. mažesnio, nei BK numatytas minimalus, dydžio baudas. Gynėjo nuomone, aptartos aplinkybės ir duomenys, kuriuos pagrindžia byloje esantys dokumentai, rodo ženkliai mažesnį V. P. padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamu atveju minimalaus ar artimo minimaliam dydžio baudų paskyrimas (net ir paskirtą galutinę bausmę sumažinus vienu trečdaliu) V. P. prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir įgyvendina tik vienintelį bausmės tikslą – nubaudimą.

9.11. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (susitarimas priimti 300 Eur kyšį ir 100 Eur kyšio priėmimas iš P. O. N.) padarymą V. P. skirtina 80 MGL dydžio bauda; už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (reikalavimas ir 300 Eur kyšio priėmimas iš O. D. A.) padarymą jam taip pat skirtina 80 MGL dydžio bauda. Tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą V. P. skirtinos 180 MGL dydžio baudos. Pasak gynėjo, esant šiems neatitikimams tarp skundžiamo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių, nėra aiškiai suprantama, kokį baudos dydį už nusikalstamas veikas nuteistajam norėjo paskirti pirmosios instancijos teismas.

9.12. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. P. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies jas sudedant ir jam skirtina subendrinta 900 MGL (45 000) Eur dydžio bauda. Kaip nurodoma nuosprendyje, atsižvelgiant į įstatymo normas, numatančias, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, teismas parenka V. P. minimalias prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedamų bausmių dalis, tai yra už sunkų nusikaltimą – 150 MGL, o už apysunkį – 100 MGL. Gynėjas nurodo, kad BK 63 straipsnio 4 dalis numato tik tai, kad prie griežčiausios bausmės negali būti pridedama mažesnė, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmės dalis. Gynėjo nuomone, priešingai nei teismas padarė išvadas, BK 63 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintas minimalaus bausmės dydžio diferencijavimas pagal padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, minimalus numatytas baudos dydis yra 15 MGL. Todėl, bendrinant paskirtas baudas BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, turėtų būti laikoma, kad prie griežčiausios paskirtos baudos pridedama baudos dalis negali būti mažesnė negu 15 MGL, kadangi įstatymas nustato, kad baudos, kaip bausmės rūšies, minimalus dydis yra būtent 15 MGL. Teigiant priešingai, BK 63 straipsnio 4 dalis būtų nepagrįstai aiškinama plečiamai, taip nepagrįstai sunkinant traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens padėtį.

9.13. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. P. paskirtas baudas už atskirus nusikaltimus bei paskirdamas subendrintą 900 MGL dydžio baudą, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą bei paskyrė jam aiškiai per didelę, per griežtą ir neteisingą bausmę.

9.14. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai piniginės sumos kyšiams nėra didelės, o nuteistųjų asmenybės nėra itin pavojingos, subendrintos bausmės (baudos) sumos neviršija 25 000 – 30 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-122-387/2021, 1A-18-616/2020; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-392-307/2018). Be to, tokie subendrintos bausmės (baudos) dydžiai nuteistiesiems skiriami dar iki BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo ir paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu.

9.15. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas V. P. paskirdamas subendrintą 900 MGL (45 000 Eur) dydžio baudą, nepagrįstai nesivadovavo ir nukrypo nuo teisminės praktikos, kas taip pat lėmė, jog nuteistajam buvo paskirta pernelyg didelė ir griežta bausmė, kuri turi būti mažinama.

10. Nuteistojo H. H. A. F. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį dėl H. H. A. F. paskirtos bausmės pakeisti, sumažinti H. H. A. F. paskirtą bausmę – baudą.

10.1. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisminę praktiką asmeniui skiriama bausmė turi būti teisinga ir proporcinga, bausmė turi atitikti bausmės paskirtį ir būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

10.2. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas H. H. A. F. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad jo ginamasis nuteistas už labai nedidelio masto papirkimą, H. H. A. F. vaidmuo veikos padaryme nebuvo pagrindinis. Nuteistasis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nėra susipažinęs su Lietuvoje egzistuojančia bendravimo su valstybės tarnautojais kultūra, jo padaryti veiksmai yra vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio.

10.3. Be to, H. H. A. F. pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiuo metu jis išvyko iš Lietuvos ir kuria savo gyvenimą D. B.. Nuteistojo materialinė padėtis nėra gera. Jis yra pakankamai jauno amžiaus, nėra sukaupęs turto ar materialinių atsargų. Šiuo metu H. H. A. F. dirba D. B., tačiau jo pajamos nėra didelės ir nepadengia jo išlaidų. Pasak nuteistojo gynėjo, H. H. A. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 000 Eur dydžio bauda – jam yra reikšminga ir gali ypatingai pažeisti jo materialinę gerovę. Gynėjo nuomone, suprantama, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo turi patirti neigiamus savo veiksmų padarinius, tačiau šie padariniai neturi būti tokie, kurie gali sugriauti asmens gyvenimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu tik pradeda gyvenimą ir darbą kitoje šalyje.

10.4. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes H. H. A. F. gali būti skiriama žemesnė bausmė, nei numatyta BK sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Nurodoma LAT teisminė praktika apie BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Taip pat nurodoma, kad LAT kasacinėse nutartyse yra ne kartą pasisakęs, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Nuteistojo gynėjo nuomone, H. H. A. F. padarė savo pobūdžiu nepavojingą nusikaltimą, kurio padarymas nesukėlė neigiamų padarinių visuomenei ar atskiram asmeniui. Jis iš esmės nežino lietuvių kalbos, nežino Lietuvoje priimtų socialinio gyvenimo taisyklių, jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo pagrindinis. Nuteistasis neturi turto ar tokio dydžio pajamų, kad užtikrintų baudos mokėjimą, jam paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga jo padarytam nusikaltimui. Iš bylos duomenų matosi, kad, akivaizdu, H. H. A. F. padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybės pavojingumas nėra toks, jog jam turėtų būti paskirta tokia griežta bausmė.

10.5. Nuteistojo gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės, nuteistojo elgesys ir jo asmeniniai bruožai patvirtina, kad visi bausmės tikslai H. H. A. F. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam žymiai mažesnę baudos bausmę, nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

11. Nuteistasis A. A. A. I. D. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį, A. A. A. I. D., padariusį BK 226 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu perduodant pagal laidavimą M. G., nustatant laidavimo terminą.

11.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subjektyviai įvertinęs bylos aplinkybes, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas LAT suformuotą teismų praktiką aiškinant ir taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatas, įtvirtintas BK 40 straipsnyje, nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo A. A. A. I. D. atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatas.

11.2. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K- 137/2015, Nr. 21-176-303/2018 ir kt.). Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padalytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padalytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

11.3. Pasak apeliantų, atsižvelgiant į teisminę praktiką, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties įtariamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime nuoseklumą. A. A. A. I. D. ikiteisminio tyrimo metu, pačioje pradžioje, kas laikytina esminiu jo valios pradžios išraiškos momentu, bei 2023 m. gegužės 5 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat 2023 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio metu patikslino savo parodymus, davė papildomus paaiškinimus, t. y. nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Apeliantų nuomone, nėra esminė aplinkybė ta, jog A. A. A. I. D. parodė, jog dėl pasiūlymo suteikti pagalbą laikant egzaminus jis buvo kartu su M. G. P. ir N. P., t. y. trise, nors šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jie buvo atskirai. Apeliantų nuomone, šie A. A. A. I. D. parodymai yra nuoširdūs, nes jis negalėjo kategoriškai patvirtinti aplinkybių, kurių tiksliai neprisiminė, t. y. ar jie susitiko trise, ar atskirai. Tokie A. A. A. I. D. parodymai nereiškia, kad jis savo kaltės nepripažįsta ar pripažino ją tik iš dalies, priremtas kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantai nurodo, kad dėl visų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių A. A. A. I. D. davė tikslius ir išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat ne kartą nurodė, jog labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantai pažymi, kad A. A. A. I. D. viso proceso metu davė parodymus lietuvių kalba, nors jis kilęs iš kitos kalbinės grupės šalies. Be to, jis nežino visų lietuvių kalbos išsireiškimų, jog dar labiau išreikštų savo gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos. Nepaisant to, apeliantų nuomone, A. A. A. I. D. požiūris į procesą, jo elgesys jame neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai vertino savo elgesį ir kaltę pripažino.

11.4. Skunde nurodoma, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-261489/2018). Pasak apeliantų, ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kategoriškos A. A. A. I. D. kaltės neigimo, visose jo apklausose vyravo įvykio aplinkybių nurodymas, o bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo pozicija ir paaiškinimai rodo, jog jis prisipažįsta dėl jam pareikšto įtarimo, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi.

11.5. Skunde nurodoma, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė ar ji buvo daroma ilgą laiką. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Apie tai nurodoma LAT teisminėje praktikoje (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-220/2010, Nr. 2K-632/2005). Apeliantai nurodo, kad A. A. A. I. D. nusikalto pirmą kartą, pasikėsindamas padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų sąlygų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

11.6. Apeliantai nurodo, kad A. A. A. I. D. ir jo sutuoktinė pateikė prašymus dėl laidavimo instituto taikymo. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145- 895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį, į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-186- 942/2018).

11.7. Apeliantų nuomone, tarp A. A. A. I. D. ir laiduotojos jo sutuoktinės M. G., su kuria jis susituokęs daugiau nei 10 metų, susilaukė dviejų vaikų, kurie gyvena ir auga Lietuvoje, yra susiklostę santykiai, kurie grįsti pagarba vienas kitam ir pasitikėjimu. Sutuoktinė patvirtino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai neįvertino M. G. asmenybės.

11.8. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad A. A. A. I. D. padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai jį charakterizuoja. LAT ne kartą yra pažymėjęs, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidos netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96- 628/2019, Nr. 2K-250-976/2020).

11.9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismo sprendimas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrįstas.

11.10. Skunde nurodoma, kad A. A. A. I. D. visiškai pripažino savo kaltę, buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutiko ir A. A. A. I. D. gynėjas, ir prokuroras. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik kaltinamajam pripažinus savo kaltę. Tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat patvirtina, jog A. A. A. I. D. savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino. Dėl padarytos veikos A. A. A. I. D. tiek apklausiamas kaltinamuoju, tiek ir teisiamojo posėdžio metu sakydamas paskutinį žodį išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, savo veiksmus įvertino kaip didžiulę klaidą, po kurios jo gyvenimas jau niekada nebus toks, koks buvo iki tol. Apeliantų nuomone, tai, kad A. A. A. I. D. davė išsamius parodymus byloje, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailisi, laikytina nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir prokuroras.

11.11. Skunde nurodoma, kad A. A. A. I. D. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį. Byloje yra A. A. A. I. D. sutuoktinės, kaip laiduotojos, prašymas perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Apeliantų nuomone, A. A. A. I. D. sutuoktinė M. G. yra verta teismo pasitikėjimo. Sutuoktinių ryšys ne tik buvo ir liko tamprus, bet po nusikaltimo padarymo tapo dar artimesnis, o sutuoktinė daro dar didesnę įtaką nuteistojo asmeninėms savybėms, jo veiklai, gyvenimui Lietuvoje, todėl ji ne tik yra tinkamiausias asmuo, bet ir daro bei darys teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nuomone, byloje yra BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

11.12. Be to, yra ir kitos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. A. A. A. I. D. žalą visiškai atlygins. Pagrindą manyti, jog A. A. A. I. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, patvirtina šios aplinkybės: jis nebuvo teistas, jam nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai dėl nusikalstamų veikų padarymo. A. A. A. I. D. turi aukštąjį išsilavinimą, vedęs, augina keturis mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis. Bylose esančios charakteristikos A. A. A. I. D. apibūdina teigiamai. Apeliantai nurodo, kad sąmoningai suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, jausdamas didžiulę atsakomybę už savo šeimą ir artimuosius, A. A. A. I. D. supranta, jog padarius bet kokią nusikalstamą veiką jam atsirastų negrįžtamos pasekmės, sužlugtų jo ir jo šeimos gyvenimas. Pasak apeliantų, atsižvelgiant į A. A. A. I. D. charakterizuojančias aplinkybes, šeiminę padėtį, sąmoningą suvokimą apie nusikalstamų veikų darymo pasekmes, manytina, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog ateityje A. A. A. I. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11.13. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas kitą nuteistąją S. F. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. L., (duomenys neskelbtini) laidavimą. Nors bylos nagrinėjimo metu pastaroji aiškiai nepaaiškino, kuo ji darys įtaką laiduojamajai ir kaip vienkartiniai bei atsitiktiniai kontaktai „kartą per mėnesį“ darys teigiamą įtaką.

12. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio pakeisti, paskirti S. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

12.1. Skunde nurodoma, kad baudžiamosios poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – skyrimo bei vykdymo klausimus reglamentuoja BK, BPK bei Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Šie teisės aktai nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta teisingai, proporcingai padaryto nusikaltimo pavojingumui ir pobūdžiui, atsižvelgiant į asmens individualius bruožus ir asmenybę.

12.2. Iš bylos duomenų matosi, kad S. F. buvo pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, jos atliktas veiksmas buvo vienkartinis ir nepadarė žalos kitiems asmenims. S. F. 400 Eur, kaip atlyginimą už neteistą kito asmens veikimą, perdavė kitam asmeniui ir jokių kitų nusikalstamų veiksmų nepadarė. Skunde nurodoma, kad S. F. yra X Respublikos pilietė, gyvena ir kuria savo gyvenimą Lietuvoje, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) docente. Ji planuoja savo tolimesnį gyvenimą Lietuvoje ir siekia visapusiškai integruotis į Lietuvos bendruomenę. Šiuo metu jos materialinė padėtis nėra gera. S. F. neturi Lietuvoje šeimos ar giminaičių, galinčių jai padėti materialiai. Jos pajamos yra susijos su jos darbu, ji neturi kitų pajamų. Darbovietėje S. F. charakterizuojama labai teigiamai, dažnai dirbanti dviem pamainomis tikslu užsitikrinti savo materialinę padėtį ir integraciją Lietuvoje.

12.3. S. F. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, susijęs su jos nepripratimu prie Lietuvoje egzistuojančios bendravimo su valstybės tarnautojais kultūros. S. F. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir labai nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Pati S. F. ikiteisminio tyrimo metu parašė prašymą prokurorui dėl galimybės ją apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet ji pilnai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis įvyko aptariamas įvykis.

12.4. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu S. F. buvo pateikusi prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau prokuroras šį prašymą atmetė, dėl to jos baudžiamasis persekiojimas užsitęsė ir byla jos atžvilgiu buvo perduota teismui.

12.5. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo nuomone, nurodytos aplinkybės, S. F. elgesys ir asmeniniai bruožai, jos pačios savo veiksmų itin neigiamas vertinimas parodo, kad visi bausmės tikslai jos atžvilgiu jau yra pasiekti ir neskiriant jai tokio dydžio įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą. S. F. labai gailisi dėl savo veiksmų, pergyvena ir supranta, kad pasielgė netinkamai. Pasak gynėjo, S. F. elgesys, gyvenimo būdas, darbo pobūdis akivaizdžiai parodo, kad ji teisingai įvertino savo padarytų veiksmų neigiamą pobūdį ir padarinius.

12.6. Gynėjo nuomone, S. F. paskirta įmoka į nukentėjusiųjų fondą yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga jos padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei. Įmoka į nukentėjusiųjų fondą negali beveik dešimt kartų viršyti jos nusikalstamos veikos dalyko dydį, jai paskirta įmoka yra akivaizdžiai pasunkinanti jos gyvenimą Lietuvoje ir jos materialinę padėtį. Pasak gynėjo, ir be tokio dydžio įmokos visi bausmės tikslai S. F. atžvilgiu jau yra pasiekti, todėl šiuo metu teismo paskirta įmoka, jos dydis gali būti vertinama tik kaip siekis nubausti S. F., kas nagrinėjamoje byloje negali būti vertinama kaip teisingas sprendimas baudžiamosios atsakomybės realizavimo kontekste. Gynėjo vertinimu, visi baudžiamosios bausmės tikslai S. F. bus pasiekti paskyrus jai minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13. Teismo posėdyje nuteistasis A. A. A. I. D. ir jo gynėjas prašė A. A. A. I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistojo V. P. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo H. H. A. F. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjas prašė jo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Nuteistojo A. A. A. I. D. ir jo gynėjo, nuteistojo V. P. gynėjo, nuteistojo H. H. A. F. gynėjo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

15. Pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto prašymai.

16. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis A. A. A. I. D. ir jo gynėjas, nuteistojo V. P. gynėjas ir nuteistojo H. H. A. F. gynėjas bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjas. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuteistųjų ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, kaltė padarius nusikalstamas veikas, įrodymų vertinimas, jų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, išdėstytos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, bei veikų kvalifikavimas. Apeliaciniuose skunduose iš esmės prašoma tik nuteistiesiems V. P. ir H. H. A. F. sumažinti paskirtas bausmes – baudas, A. A. A. I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o S. F., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą dydį. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl V. P. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės

17. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes V. P., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. P. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir jo nuoširdus gailėjimasis padėjo nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje bei greitai šią bylą išnagrinėti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matosi, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis jokių parodymų nedavė, o teikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad tam tikrų esminių bylos aplinkybių (pavyzdžiui, apie pinigų reikalavimą, jų priėmimą ir kt.) nenurodė arba jas neigė, arba teigė tokių aplinkybių neprisimenantis, arba, siekdamas sumenkinti savo neteisėtus veiksmus, nurodė, jog jo automobilyje būdavo paliekami vokai su pinigais, kuriuos jis tik vėliau pastebėdavo.

20. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu po kaltinamojo akto paskelbimo nuteistasis V. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu jis jau parodė apie esmines nusikalstamų veikų aplinkybes. Jis parodė, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) komisijos nariu iš kaltinime nurodytų užsienio piliečių už kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą susitarė priimti bei priėmė atitinkamo dydžio pinigines lėšas – kyšius.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, išsamiai nurodė visas veikų padarymo aplinkybes ir su jomis susijusius asmenis, nuosekliai laikėsi savo parodymų teisiamojo posėdžio metu ir atgailavo dėl įvykdytų veikų, kas leidžia tokį jo elgesį pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tyrėjui parodymų nedavė, apsiribodamas rašytinių paaiškinimų pateikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau toks jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis buvo sąlygotas ne tik dėl byloje surinktų duomenų visumos, bet ir dėl siekio bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes tokiu atveju nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tam, kad byla būtų išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pagrindu būtų nuteistajam sumažinta bausmė, būtinas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas. Iš bylos matosi, kad po to, kai teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. P., be kitų nuteistųjų, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo gynėjas pareiškė prašymą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo, be kitų nuteistųjų, kaltės prisipažinimas sąlygojo šią baudžiamąją bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau nėra pagrindo sutikti su V. P. gynėju, jog jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padėjo dar ir nustatyti tiesą byloje. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodymų nedavė, jis teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose esminių nusikalstamų veikų aplinkybių nenurodė. Iš kaltinamojo akto matosi, kad šio nuteistojo kaltė buvo grindžiama kitais bylos duomenimis.

22. Skirdamas nuteistajam bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog V. P. padarė vieną apysunkį ir penkis sunkius nusikaltimus valstybės tarnybai. Visos nusikalstamos veikos padarytos nuteistajam veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų – neteisėtos materialinės naudos. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad V. P. nusikaltimus padarė ne dėl savanaudiškų tikslų, o siekdamas padėti užsienio piliečiams įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje. Apie tokį savo siekį nuteistasis parodė ir teisiamojo posėdžio metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas jau įvertino šiuos V. P. nusikalstamo elgesio nurodomus motyvus. Teismo nuomone, toks nuteistojo aiškinimas jo padėties nešvelnina, nes akivaizdu, jog jis įvykdė korupcines veikas, iš užsieniečių už teisėtą bei neteisėtą veikimą jų interesais susitarė priimti bei priėmė kyšius, kas parodo ne geranoriškus jo ketinimus padėti, o atskleidžia savanaudiškas veikų padarymo paskatas. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir tikint, kad nuteistasis V. P. norėjo padėti užsienio piliečiams įsitvirtinti Lietuvoje, tačiau tuo pačiu pirmiausia jis siekė gauti bei gavo atlygį už savo teisėtą bei neteisėtą veikimą, o tai patvirtina savanaudiškus jo tikslus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nusikalstamas veikas V. P. darė sistemingai, veikos nebuvo atsitiktinės. Iš bylos matosi, kad užsienio piliečiai kreipėsi į V. P. jau iš kitų asmenų žinodami, jog šis nuteistasis gali jiems padėti tikrinant ir vertinant jų (duomenys neskelbtini) žinias. V. P. jiems nurodydavo susitikimo vietas ir sumas už teisėtą ar neteisėtą veikimą jų interesams. Apeliaciniame skunde plačiai nurodoma apie nuteistąjį V. P. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Šie duomenys (t. 26, b. l. 160–175) iš tikrųjų patvirtina, kad nuteistasis už ilgametį pedagoginį darbą apdovanotas padėkomis, diplomais, nuteistasis yra visuomeniškas, dalyvaujantis įvairiose veiklose, už šias veiklas įvertintas net ir premijomis. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad būtent būdamas vienos iš savo veiklos –(duomenys neskelbtini) – komisijos nariu jis ir padarė visas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad savo veiksmais V. P. diskreditavo ne tik švietimo ir migracijos sistemą, bet ir pačią valstybę, nes sudarė prielaidas manyti, jog (duomenys neskelbtini) egzaminus galima išlaikyti už nepagrįstai suteiktą valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui turtinę naudą.

23. Skirdamas V. P. bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino dar ir kitas aplinkybes, tai, kad nuteistasis yra pensinio amžiaus, anksčiau neteistas, bet baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Skiriant baudas teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis turi nekilnojamo turto.

24. BK 225 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. To paties BK straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Įvertinęs visas jau aptartas, bausmių skyrimui reikšmingas, aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už visas nusikalstamas veikas nuteistajam V. P. paskyrė BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytas švelniausios rūšies bausmes – baudas. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, o už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Pažymėtina dar ir tai, kad V. P. nuteistas už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, numatytas BK XXXIII skyriuje. BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai. Parinkdamas baudų dydžius teismas atsižvelgė į galiojančią teisminę praktiką, nurodomą ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, panašiose baudžiamosiose byloje, kuriose nuteisti asmenys dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnyje, padarymo, į kyšių sumų dydžius, į nuteistojo asmenybės pavojingumą. Įvertinęs V. P. asmens pavojingumą, kad jis teisiamas pirmą kartą, jau nėra Egzaminų Komisijos narys, nebeatlieka jokių funkcijų, dėl kurių galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, yra pensinio amžiaus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistajam parenkamos baudos, artimos minimalioms BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytoms baudoms.

25. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (susitarimo priimti 300 Eur kyšį ir 100 Eur kyšio priėmimą iš P. O. N.) padarymą V. P. skirtina 80 MGL dydžio bauda, už BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (reikalavimo ir 300 Eur kyšio priėmimo iš O. D. A.) padarymą jam taip pat skirtina 80 MGL dydžio bauda, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą V. P. skirtinos 180 MGL dydžio baudos. Nuteistojo gynėjui nėra suprantama, kokio dydžio baudas už minėtas nusikalstamas veikas teismas paskyrė V. P.. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse iš tikrųjų už šias nusikalstamas veikas teismas skirtingai nurodė paskirtų baudų dydžius MGL, tačiau abiejose nuosprendžio dalyse teismas vienodai nurodė paskirtų baudų dydžius eurais, t. y. 9 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, t. y. 1 MGL prilyginamas 50 Eur, tai už minėtas nusikalstamas veikas skirdamas 9 000 Eur baudas teismas skyrė 180 MGL. Teisėjų kolegija tokį skundžiamo nuosprendžio netikslumą vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris neturėjo reikšmės teisingų bausmių V. P. paskyrimui. Šios techninės klaidos ištaisymui pakanka jos aptarimo šioje teismo nutartyje.

26. Pirmosios instancijos teismas tiek už BK 225 straipsnio 1 dalyje, tiek už 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistajam V. P. paskyrė baudas, kurios ne tik mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų baudų vidurkius, bet ir artimos jų minimumams. Tik pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 700 Eur kyšio priėmimo iš A. A. A. I. D.) jam paskirta kiek didesnė nei už kitas nusikalstamas veikas bauda. Įvertinus kyšio dydį, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nuteistajam paskirta 300 MGL dydžio bauda, kuri taip pat artimesnė BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. P. paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

27. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde nurodoma, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintas minimalaus bausmės dydžio diferencijavimas pagal padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, minimalus numatytas baudos dydis yra 15 MGL. Todėl, gynėjo nuomone, bendrinant V. P. paskirtas baudas BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, turėtų būti laikoma, kad prie griežčiausios paskirtos baudos pridedama baudos dalis negali būti mažesnė negu 15 MGL, kadangi įstatymas nustato, kad baudos, kaip bausmės rūšies, minimalus dydis yra būtent 15 MGL. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

28. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

29. Kaip minėta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. P. padarė vieną apysunkį ir penkis sunkius nusikaltimus. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, o pagal to paties BK straipsnio 3 dalies 4 punktą – už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Todėl pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju, bendrinant už penkis sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus paskirtas baudas, prie už vieną sunkų nusikaltimą paskirtos griežčiausios baudos gali būti pridedama už kitą sunkų nusikaltimą paskirtos baudos dalis, ne mažesnė kaip 150 MGL, o už apysunkį – ne mažesnė kaip 100 MGL dydžio baudos dalis. Būtent apie tai nurodoma ir teisminėje praktikoje. LAT kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021 nurodyta, kad bendrinant už sunkius nusikaltimus paskirtas baudas, prie už vieną sunkų nusikaltimą paskirtos baudos gali būti pridedama už kitą sunkų nusikaltimą paskirtos baudos dalis, ne mažesnė kaip 150 MGL.

30. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas V. P. parenka minimalias prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedamų bausmių dalis, tai yra už sunkų nusikaltimą – 150 MGL, o už apysunkį nusikaltimą – 100 MGL. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai ir pagrįstai parinko tokias bausmių dalis. Pagal teisinį reglamentavimą, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas negalėjo pridėti mažesnio dydžio baudos dalis, nei baudžiamajame įstatyme nustatyti minimalūs už sunkius ir apysunkius nusikaltimus numatytų baudų dydžiai.

31. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, t. y. prie 300 MGL dydžio baudos, iš dalies pridėdamas už kitus keturis sunkius nusikaltimus po 150 MGL dydžio baudas ir už apysunkį nusikaltimą 100 MGL dydžio baudą, teismas nurodė, kad V. P. skiriama subendrinta bausmė 900 MGL dydžio bauda. Iš tikrųjų nuteistajam turėjo būti paskirta 1 000 MGL dydžio bauda.

32. Kaip minėta, pagal bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrąsias nuostatas, nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nėra paduoto prokuroro apeliacinio skundo, o tik nuteistojo gynėjo skundas, todėl ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo klaidą teisėjų kolegija negali, nes tokiu atveju V. P. padėtis pablogės. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai jam paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, teismas į paskirtą bausmę dar įskaitė ir laikino sulaikymo laiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti vertinama aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra.

33. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino V. P. galimybės sumokėti jam paskirtą baudą. V. P. yra pensinio amžiaus, artimiausiu metu planuoja baigti pedagogo veiklą ir jo vienintelis pragyvenimo šaltinis bus gaunama pensija. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nuteistojo amžių, t. y., kad V. P. yra pensinio amžiaus, skirdamas baudas ir nustatydamas jų dydžius teismas įvertino. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į V. P. pensinį amžių, ir parenka baudos dydžius, artimus minimaliam, BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytam baudų, skirtinų už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, dydžiui. Iš byloje esančio išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (t. 27, b. l. 55–63) matosi, kad šiuo metu V. P. gauna pajamas iš darbo užmokesčio, taip pat ir kitas išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matosi, kad V. P. turi nekilnojamo turto – žemės sklypą su statiniais, butą (t. 27, b. l. 65, 66–87, 88). Be to, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad V. P. rūpinosi bei globojo L. J. ir V. D., ir, kaip pats nuteistasis parodė, pastarajai mirus jam, V. P., buvo testamentu paliktas palikimas, taip pat ir grynieji pinigai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis ne tik gauna pajamas iš dviejų darboviečių ir pensiją, bet ir turi nekilnojamo turto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir pensinio amžiaus, tačiau V. P. turi galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tai reiškia, kad nustačius tokias aplinkybes šioje byloje ir paaiškėjus, kad V. P. negali sumokėti baudos, klausimas dėl šios bausmės pakeitimo galės būti sprendžiamas, tačiau tik nuosprendžio vykdymo metu. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo tvarką, taip pat ir galimybę baudą pakeisti kita bausme numato BPK 352 straipsnis.

34. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo dar ir tai, kad teismas nepagrįstai nevertino galimybės V. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, t. y. mažesnio dydžio baudas. Gynėjas tai tik nurodo, tačiau prašymo taikyti V. P. šias nuostatas skunde neišdėstė.

35. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

36. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

37. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitų BK 62 straipsnyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti apie švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą taikant BK 62 straipsnio 1, 2 dalis, nėra.

38. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta nei išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo V. P. padarytas nusikalstamas veikas ar jo asmenybę, nei kitokios tas veikas ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos, kurios leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skiriamos švelnesnės, negu BK 225 straipsnio 1 dalies ir BK 225 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos bausmės ar BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti baudos bausmės dydžiai. Pirmosios instancijos teismo V. P. paskirtos bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį, yra proporcingos padarytiems nusikalstamiems veiksmams ir neprieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai.

Dėl H. H. A. F. paskirtos bausmės

40. Nuteistojo H. H. A. F. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, įrodymų vertinimo, teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jos kvalifikavimo, gynėjas nesutinka tik su nuteistajam paskirtos bausmės – baudos – dydžiu.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes H. H. A. F., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Teismas jau atsižvelgė į visas, taip pat ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė H. H. A. F. savo rūšimi ir dydžiu teisingą bausmę.

42. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė H. H. A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad teismas nustatė netgi dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, H. H. A. F. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neigiamai apibūdina H. H. A. F., rodo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas, polinkį pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų.

43. Skirdamas H. H. A. F. bausmę teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Bylos įrodymais nustatyta, kad H. H. A. F., veikdamas bendrininku grupe su S. F., iniciavo susitikimą su V. P., susitarė duoti jam, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, po 200 Eur kyšį ir netiesiogiai per S. F. davė V. P. bendrą 400 Eur kyšį už pageidaujamą teisėtą ir neteisėtą pastarojo veikimą vykdant egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus. Galima sutikti su nuteistojo gynėju, kad kyšio suma nebuvo itin didelė, tačiau nėra pagrindo sutikti su kitais apeliacinio skundo argumentais. Bylos įrodymais nustatyta, kad susitikimas su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu V. P. vyko tiek H. H. A. F., tiek S. F. iniciatyva. Su V. P. jie buvo susitikę du kartus. Pirmojo susitikimo metu, kai susitarė su V. P. duoti jo nurodytą kyšio sumą, tiesiogiai dalyvavo ir H. H. A. F., o antrojo susitikimo metu, nors tiesiogiai kyšį V. P. perdavė S. F., tačiau netoliese buvo ir pats H. H. A. F., kuris šį kyšį netiesiogiai perdavė V. P. per minėtą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistą asmenį. Atsižvelgiant į šias bylos įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, H. H. A. F. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo reikšmingas. Tokie jo neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai. Juk pats dalyvavo susitikime, kur buvo tariamasi dėl kyšio V. P., dalyvavo ir kitame susitikime, kur šis kyšis buvo perduotas. Aptartais neteisėtais veiksmais H. H. A. F. padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimą.

44. Skirdamas H. H. A. F. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir paties nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė ir į H. H. A. F. amžių, ir į jo materialinę padėtį. Teismas įvertino, kad nuteistasis yra jauno amžiaus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog būdamas jauno amžiaus H. H. A. F. Lietuvoje teisiamas jau antrą kartą, be to, baustas ir už administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Teismas įvertino nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad šiuo metu H. H. A. F. dirba (duomenys neskelbtini) J. K.. Įvertino, kad Lietuvos Respublikoje H. H. A. F. nekilnojamo turto neturi, o, kaip nuteistasis nurodo, turi kreditorinių įsipareigojimų Š. K..

45. BK 227 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam H. H. A. F. paskyrė švelniausios sankcijoje numatytos rūšies bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Pirmosios instancijos teismas H. H. A. F. paskyrė 270 MGL dydžio baudą, kuri yra artima įstatyme numatytam minimaliam už tokį nusikaltimą skiriamos baudos dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, teismas į paskirtą bausmę dar įskaitė ir laikino sulaikymo laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ne tik nuteistojo H. H. A. F. jauną amžių, jo turtinę padėtį, bet ir jo ankstesnį teistumą bei kitas jau aptartas aplinkybes, nuteistajam teismo paskirta švelniausia BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos rūšies bausmė – bauda, kurios dydis artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam minimaliam baudos dydžiui, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Dar labiau šią bausmę švelninti pagrindo nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būdamas jauno amžiaus nuteistasis H. H. A. F., turėdamas aukštąjį išsilavinimą, darbą, priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, turės galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. Nėra jokių duomenų apie jo sveikatos problemas ar kitokias kliūtis dirbti, užsidirbti ir sumokėti jam paskirtą baudą. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 47 straipsnio 7 dalį jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tai reiškia, kad nustačius tokias aplinkybes šioje byloje ir paaiškėjus, kad H. H. A. F. negali sumokėti baudos, klausimas dėl šios bausmės pakeitimo galės būti sprendžiamas, tačiau tik nuosprendžio vykdymo metu. Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo tvarką, taip pat ir galimybę baudą pakeisti kita bausme numato BPK 352 straipsnis.

46. Apeliaciniame skunde nuteistojo H. H. A. F. gynėjas nurodo ir tai, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam gali būti skiriama mažesnio dydžio bauda, nei numatyta baudžiamajame įstatyme. Iš apeliacinio skundo matosi, kad nuteistojo gynėjas tik nurodo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau prašymo taikyti H. H. A. F. šias nuostatas skunde neišdėstė.

47. Kaip jau buvo minėta, švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

48. Šioje byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti apie švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės H. H. A. F. paskyrimą taikant BK 62 straipsnio 1, 2 dalių ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną H. H. A. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatyta jokių kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių, todėl skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje numatyto pagrindo.

49. Tuo tarpu paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kaip jau irgi buvo nurodyta, galima tik išimtinais atvejais ir tik nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti teisingu. Nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo H. H. A. F. padarytą nusikalstamą veiką ar jo asmenybę, nei kitokios tą veiką ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos, kurios leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam H. H. A. F. galėtų būti skiriamos švelnesnės dydžiu, negu BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės ar BK 47 straispnio 3 dalies 3 punkte nustatytas baudos bausmės dydis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam H. H. A. F. paskirta bausmė, priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta nuteistajam H. H. A. F. bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti šią bausmę pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo A. A. A. I. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

50. Nuteistasis A. A. A. I. D. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo A. A. A. I. D., padariusį BK 226 straipsnio 2 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu perduodant pagal laidavimą M. G.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnį, nusprendęs, kad nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Skunde nurodoma, kad A. A. A. I. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertina savo elgesį. Be to, A. A. A. I. D. nusikalto pirmą kartą. Jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliantų nuomone, M. G. yra verta teismo pasitikėjimo.

51. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodomas, aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau įvertino spręsdamas klausimą dėl A. A. A. I. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas sąlygas, kurios būtinos tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nėra visų sąlygų A. A. A. I. D. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, t. y. jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

52. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

53. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. A. A. I. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, svarbu įvertinti A. A. A. I. D. padarytų nusikaltimų pobūdį ir konkrečias jų padarymo aplinkybes. Nuteistasis padarė nusikaltimus, kurie priskirti BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Šių nusikaltimų esmė ir pavojingumo pobūdis – nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. Bylos įrodymais nustatyta, kad A. A. A. I. D. prekiavo poveikiu ir papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį. Visos šios aplinkybės rodo didesnį, lyginant su kitais apysunkiais nusikaltimais, nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą.

54. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-74-594/2024).

55. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog A. A. A. I. D. anksčiau neteistas, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, tačiau nėra visų kitų sąlygų, leidžiančių A. A. A. I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. A. A. I. D. parodymus, jo parodymų nuoseklumą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, padarė išvadą, jog nors nuteistasis ir pripažino savo kaltę, tačiau nenustatė jo nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamų veikų padarymo.

57. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K-108-697/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-74-594/2024). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-74-594/2024). Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-122-699/2018 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų konstatuoti esant šiai sąlygai.

58. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu A. A. A. I. D., nors pirmos apklausos metu ir prisipažino kaltu, tačiau nedavė išsamių parodymų apie savo neteisėtus veiksmus. Iš bylos duomenų matosi, kad ikiteisminio tyrimo 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykusios apklausos metu A. A. A. I. D. kaltu prisipažino ir parodė, jog N. P. ir M. G. P. prašymu perdavė pinigus V. P.. Kokiu tikslu šie asmenys prašė jo perduoti V. P. pinigus, jis nežino. Jis tik perdavė pinigus, jokio atlygio už tai negavo (t. 19, b. l. 32–34). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios apklausos metu A. A. A. I. D. dėl savo vaidmens nusikalstamų veikų padaryme nepasisakė. Kitos apklausos metu taip pat savo atliktų neteisėtų veiksmų jis nenurodė, nuteistasis paaiškino, jog dėl kaltės padarius nusikalstamas veikas pasisakys vėliau (t. 19, b. l. 45-–50). Vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu A. A. A. I. D. atsisakė duoti parodymus, dėl kaltės taip pat nepasisakė (t. 19, b. l. 103-104, 125–127, 137–139). Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu A. A. A. I. D. jau davė išsamesnius parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes ir savo vaidmenį jose, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu, prisipažinęs kaltu padaręs nusikalstamas veikas, A. A. A. I. D. parodė, kad N. P. ir M. G. P. prašė jo padėti išlaikyti (duomenys neskelbtini) egzaminus. Jie jam pasiūlė sumokėti, jis paėmė pinigus. Jis savo nuožiūra sumokėjo V. P.. O dalį pinigų, už savo laiką ir degalus, pasiliko sau. Tos pačios apklausos metu A. A. A. I. D. parodė, kad naudojosi pažintimi ir už tai priėmė iš N. P. ir M. G. P. kyšį. Tame pačiame teismo posėdyje jis aiškino ir tai, jog jis galvojo, kad tai ne kyšis, o pagalba. Nurodė, kad asmeninės naudos jis nesiekė. A. A. A. I. D. aplinkybę, jog jis tiesiogiai susitarė ir pažadėjo perduoti kyšį, ir pripažino, ir jos nepripažino. Teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad jis suprato, jog duoti pinigus už egzaminus yra negerai, tačiau nežinojo, kad tai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Dėl to gailisi ir pažada taip daugiau nesielgti. Jis nurodė ir tai, kad šiuo metu jis jau supranta, jog tai buvo kyšis. Kito teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pareiškė prašymą A. A. A. I. D. apklausti papildomai, nurodė, jog šis nuteistasis nori patikslinti nusikalstamų veikų aplinkybes. Tuo pačiu gynėjas nurodė, kad šie A. A. A. I. D. patikslinimai svarbūs vėliau sprendžiant klausimą dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Papildomai apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. A. A. I. D. parodė, kad vienu metu susitarė su N. P. ir M. G. P. dėl kyšio priėmimo ir kyšį iš jų priėmė. Jis aiškino ir tai, kad su kiekvienu iš jų bendravo atskirai.

59. Atsižvelgiant į aptartus nuteistojo A. A. A. I. D. parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors A. A. A. I. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau duodamas parodymus dėl nusikalstamų veikų aplinkybių ir savo vaidmens nebuvo nuoseklus. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir apie jas davė parodymus tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų bei turėdamas išskaičiavimą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymų nenuoseklumą, teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo vertinti, jog A. A. A. I. D. gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Iš jo parodymų turinio, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo spręsti ir apie jo savo neteisėtų veiksmų kritišką vertinimą. Teisėjų kolegija nenustatė nei A. A. A. I. D. nuoširdaus gailėjimosi, nei jo kritiško savo neteisėto elgesio vertinimo. A. A. A. I. D. neatliko jokių kitų veiksmų, rodančių jo prisidėjimą prie teisingo nuosprendžio priėmimo, nenustatyti jokie nuteistojo veiksmai ir jo elgesys, kuris rodytų kritišką savo ankstesnio elgesio vertinimą ir išgyvenimą dėl padarytų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių veiksmų neatlikimo nėra pagrindo pateisinti tuo, jog A. A. A. I. D. gimtoji kalba nėra lietuvių kalba. Tiek būdamas įtariamuoju, tiek ir kaltinamuoju jis turėjo teisę gauti vertimą žodžiu ir raštu (BK 21 straipsnis 4 dalis, BK 22 straipsnis 3 dalis). Viso proceso metu A. A. A. I. D. turėjo teisę naudotis vertėjo paslaugomis, duoti parodymus gimtąja kalba, tačiau tokia savo teise jis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teisme pats A. A. A. I. D. nurodė, jog jam vertėjas nėra reikalingas, o jo gynėjas paaiškino, kad jo ginamasis ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nesinaudojo vertėju, nes pats A. A. A. I. D. dirba vertėju iš lietuvių kalbos į arabų kalbą ir atvirkščiai.

60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius nuteistojo A. A. A. I. D. gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, nėra ir vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, nenustatęs jo nuoširdaus gailėjimosi padarius veikas, pagrįstai nepripažino net ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

61. Nėra nustatyta ir kitų sąlygų, leidžiančių A. A. A. I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo apie tai, jog nuteistasis žalą atlygins visiškai, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nėra priteista jokia žala, kurią jis turėtų atlyginti. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nenurodo, kokią žalą A. A. A. I. D. ketina atlyginti.

62. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybės, jog A. A. A. I. D. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, vedęs, augina mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, patvirtina, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir tuo metu, kai nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, ir šios aplinkybės jo nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad A. A. A. I. D. praeityje neteistas, tačiau pagrįstai įvertino ir duomenis, kurie rodo, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Nusikalstamos veikos buvo gerai suplanuotos, nuteistasis atliko nevienkartinius neteisėtus veiksmus, iš veikų jis gavo turtinę naudą. Skirtingu laiku su užsienio piliečiais N. P. ir M. G. P. A. A. A. I. D. susitarė ir pažadėjo priimti bei tiesiogiai priėmė atitinkamo dydžio (700 Eur ir 1 000 Eur) kyšius už tai, kad jis, pasinaudodamas pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – Egzaminų Komisijos nariui, paveiktų jį taip, kad pastarasis minėtų užsieniečių interesais neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. A. A. A. I. D. pasiūlė A. P. ir tuoj pat pastarajam perdavė iš minėtų užsieniečių paimtų pinigų dalį. A. A. A. I. D. davė ne mažesnį nei 700 Eur kyšį A. P. už pageidautiną teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant egzaminų kvalifikavimo komisijos nario įgaliojimus. Nusikalstamas veikas A. A. A. I. D. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės rodo, kad A. A. A. I. D. siekė savanaudiškų tikslų – gauti materialinę naudą ir ją gavo, taip pat parodo, jog šios jo veikos nebuvo atsitiktinės.

63. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai įvertino ir jo padarytus administracinius nusižengimus. Jau po nusikalstamų veikų padarymo A. A. A. I. D. padarė daugiau nei 10 administracinių nusižengimų (t. 27, b. l. 110–135). Pažymėtina, kad jis baustas ne tik už greičio viršijimą, tačiau ir už tai, jog būdamas įmonės vadovas (direktorius) nesudarė rašytinės darbo sutarties su užsienio piliečiu ir apie jo įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. A. A. A. I. D. už nelegalų darbą baustas ne pirmą kartą, jis baustas 2017 m. ir du kartus 2020 m. Taip pat jis baustas ir už kitus administracinius nusižengimus.

64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nuteistojo padarytų veikų pobūdis bei administracinių nusižengimų registro duomenys charakterizuoja jo asmenybę, kaip nesilaikančią visuomenėje priimtų elgesio normų ir leidžia daryti išvadą, jog padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Todėl nėra pagrindo manyti, jog A. A. A. I. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios išvados nepaneigia charakteristikos (t. 26, b. l. 72, 74, 75, 86, t. 29, b. l. 42, 43) bei kiti jau aptarti duomenys (dirba, vedęs, augina mažamečius vaikus ir kt.), kurie nuteistąjį charakterizuoja teigiamai.

65. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino ir laiduotojos M. G. tinkamumą. Pagal 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš šio BK straipsnio matosi, kad sutuoktiniai yra skiriami prie kitų teismo pasitikėjimo vertų asmenų. Teisiamojo posėdžio metu M. G. prašė jos sutuoktinį A. A. A. I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn. Ji nurodė, kad su A. A. A. I. D. gyvena santuokoje daugiau nei 10 metų, jie veda bendrą namų ūkį, kartu augina dvi dukras. Jų santykiai yra tvirti. Ji paaiškino, kad jos sutuoktinis pergyveno dėl nusikalstamų veikų padarymo. M. G. nurodė ir tai, kad nelabai suvokdamas A. A. A. I. D. padarė nusikalstamas veikas. Ji jį ramino, kalbėjo apie tai, kaip keisti rizikas, mažiau bendrauti su asmenimis, kurie vestų į netinkamus santykius. Jos nuomone, ji yra A. A. A. I. D. autoritetas nuo tos dienos, kai jis atvyko į Lietuvą. Ji jam poveikį daro jau daug metų. Iš bylos duomenų matosi, kad M. G. yra neteista, nebausta Administracinių nusižengimų kodekso tvarka, turi darbą (t. 26, b. l. 77, 79–80, 81, 82, 83–84). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo abejoti M. G. nepriekaištinga reputacija, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog ji gebėtų daryti įtaką A. A. A. I. D., siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal susiformavusią teismų praktiką laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat ir pati M. G. nurodė teisme, kad nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nuteistasis A. A. A. I. D. jau ilgą laiką gyveno santuokoje su M. G., tačiau ji jam tokios teigiamos įtakos, jog jis nenusikalstų, nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir po nusikalstamų veikų padarymo A. A. A. I. D. toliau linkęs pažeidinėti įstatymus, darydamas administracinius nusižengimus. Nuteistojo asmenybė jau yra susiformavusi, turi gyvenimiškos patirties, be to, jis eina direktoriaus pareigas ir pats gali daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Pažymėtina, kad iš M. G. parodymų matosi, jog ji savo sutuoktinio elgesį linkusi pateisinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. G. su sutuoktiniu susituokę ilgus metus, tačiau gyvenimas kartu ir bendras ūkio vedimas taip ir nesuformavo A. A. A. I. D. teigiamų dorovinių nuostatų, skatinančių jį laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad nuteistąjį ir M. G. sieja artimi ryšiai, taip pat ir kitos skunde nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog M. G. savo sutuoktiniui gali daryti realią teigiamą įtaką, juolab, kad ankstesnis jų ryšys, bendras gyvenimo, namų ūkio vedimas nuteistojo elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-74-594/2024).

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai nuteistojo A. A. A. I. D. neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o būtent to, kad A. A. A. I. D. nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (1–4 punktai), šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, Nr. 2K-74-594/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir laiduotojos tinkamumą bei padarė teisingas išvadas, jog nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti kaltininkui teigiamą įtaką, kuri būtų akivaizdi.

Dėl asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. F. baudžiamojo poveikio priemonės

69. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis yra per didelis, neproporcingas jos padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei. Gynėjas nurodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. F. paskyrus minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šį apeliacinį skundą teisėjų kolegija taip pat atmeta.

70. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal teisminę praktiką, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

71. Pirmosios instancijos teismas S. F., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavė J. L. atsakomybėn be užstato. Taip pat atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės S. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

72. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo S. F., įvertino reikšmingas, taip pat ir gynėjo skunde nurodomas, aplinkybes. Įvertinęs S. F. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis bus užtikrinta S. F. paskyrus 60 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

73. Nesutikdamas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžiu apeliaciniame skunde S. F. gynėjas nurodo, kad S. F. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš bylos duomenų matosi, kad ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu, nors S. F. kalta neprisipažino, tačiau ji davė parodymus apie savo neteisėtus veiksmus. Ji parodė, kad jos ir H. H. A. F. iniciatyva susitiko su V. P., jo prašė suorganizuoti jų (duomenys neskelbtini) egzaminų laikymą kuo anksčiau. Už tai V. P. pareikalavus po 200 Eur, S. F. ir kitas nuteistasis tiesiogiai susitarė ir pažadėjo bei davė V. P. 400 Eur kyšį (t. 19, b. l. 164–168). Vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu S. F. kalta neprisipažino, parodymų nedavė, patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (t. 20, b. l. 36–39, 57–59, 68–70). Paskutinių dviejų ikiteisminio tyrimo apklausų metu, vienoje iš jų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, S. F. kalta padariusi nusikalstamą veiką prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei davė išsamius parodymus (t. 20, b. l. 91–94, 106–111). Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu S. F. taip pat kalta prisipažino ir davė parodymus, nurodydama savo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik S. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet jos visišką kaltės prisipažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką įvertino ir ją atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik S. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą), į tai, kad ji atliko vykdytojos vaidmenį. Iš bylos medžiagos matosi, kad S. F. ir H. H. A. F. tiesiogiai bendravo su V. P., jie tiesiogiai su juo susitarė ir pažadėjo V. P. duoti kyšį už pageidaujamą teisėtą ir neteisėtą pastarojo veikimą, susijusį su egzaminais. Būtent S. F. tiesiogiai padavė V. P. 400 Eur kyšį. Nors, kaip nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, S. F. žalos kitiems asmenims nepadarė, tačiau būtina įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Ji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, kurią padarė S. F., priskiriama BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. S. F. padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Šios veikos pavojingumo pobūdis – nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. S. F., veikdama bendrininkų grupe, papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį už pageidaujamą jo teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

75. Skirdamas S. F. baudžiamojo poveikio priemonę, nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ir S. F. asmenybę. Tai, kad ji yra I. I. Respublikos pilietė atvykusi į Lietuvos Respubliką studijuoti, ji baigė medicinos studijų programą, po studijų neseniai pradėjo dirbti. Teismas įvertino ir jos gaunamo darbo užmokesčio dydį – vidutiniškai per mėnesį 6 506,76 Eur (t. 27, b. l. 172 – 175), ir jos jauną amžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors, kaip gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, S. F. Lietuvoje neturi šeimos narių ar giminaičių, galinčių materialiai jai padėti, tačiau iš darbo santykių jos gaunamos pajamos, kurios yra kelis kartus didesnės už minimalią mėnesinę algą, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje, yra tikrai pakankamos įprastinių poreikių patenkinimui ir pragyvenimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos materialinė padėtis yra sunki. Skunde nurodoma, kad S. F. neturi turto Lietuvoje, tačiau iš bylos duomenų matosi, jog ji turi automobilį (t. 27, b. l. 176).

76. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, įvertinus S. F. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos asmenybę, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, užtikrins teisingumo ir proporcingumo principus. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis žymiai mažesnis už BK 71 straipsnyje nustatytų mokėtinų įmokų į minėtą fondą vidurkį. Tokio dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra aiškiai per griežta. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad S. F. materialinė padėtis yra tokia sunki, jog jai paskirta 60 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą jos materialinę padėtį galėtų ženkliau pasunkinti. Prašymas šią įmoką dar labiau sumažinti nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. A. A. I. D. ir jo gynėjo, nuteistojo V. P. gynėjo, nuteistojo H. H. A. F. gynėjo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, S. F. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.