Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-122-387/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-04
Bylos Nr.: 1A-122-387/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-04-7-00008-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: O. K., M. G., V. Z., A. R., J. V.
Kaltinamasis: K. S., A. G.
Advokatai: Viačeslavas Žarkovas, Vaidotas Rutavičius

Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-387/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00008-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2; 1.2.19.2.1; 1.2.19.2.2; 1.2.19.3; 2.4.6.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.2

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,nuteistiesiems O. K., M. G., V. Z., išteisintiesiems K. S., A. G.,

gynėjams advokatams Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), Romui Kersnauskui, Anatolijui Svilai, Gražinai Mauručaitienei, Natalijai Fočenkovai, Mindaugui Repšui, Vaidotui Rutavičiui, Eugenijui Šuliokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio, nuteistųjų V. Z., A. R., M. G., nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo bei nuteistosios J. V. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. I. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš nenustatyto asmens, perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš N. L. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš N. L., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Š. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Š., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš J. P. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš J. P., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš O. P. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. P., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. S. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. S., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Z. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Z., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. P. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš O. B. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. B., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. J., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. P. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. K., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. K. iš R. M. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per R. K. iš R. M., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. K., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš A. D. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš A. D., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. G., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. (V. V.) 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. V., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš D. L. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. P. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per L. T. iš L. T. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per L. T. iš L. T., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. M. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. M., perdavimą M. G. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš R. Š. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš R. Š., perdavimą O. K. 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį) bei dalinio sudėjimo būdu ir R. I. paskirta 400 MGL (15 064 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį R. I. praleido laikinai sulaikyta nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta galutinė subendrinta 396 MGL (14 913 Eur) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, R. I. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. I. kaip nusikalstamos veikos rezultatas valstybės naudai konfiskuota 3 730 Eur.

Iki nuosprendžio įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. I., gim. . (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turtui: 2017 m. birželio 20 d. kratos metu paimtiems 38 555 eurams, 298 JAV doleriams; automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); butui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), garažui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

O. K. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens per O. C. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017 m. gegužės 5 d. iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš tyrimo metu nenustatyto asmens per R. I. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš N. L. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per G. E. iš V. V. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017 m. gegužės 12 d. iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Š. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. S. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. P. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. D. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. P. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. K. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. K. 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. G. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. V. 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. P. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. T. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. Š. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš S. L. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį (mažiau nei pusę) paskirtų švelnesnių bausmių, ir paskirta 1 000 MGL (37 660 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį O. K. praleido laikinai sulaikyta nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta galutinė subendrinta 996 MGL (37 509 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, O. K. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš O. K. kaip nusikalstamos veikos rezultatas valstybės naudai konfiskuota 2 720 eurų.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, iš O. K. konfiskuota 40 000 eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Iki nuosprendžio įvykdymo pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas O. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turtui: 2017 m. birželio 20 d. kratos metu paimtiems 22 910 eurų; automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); butui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), garažui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini).

O. K. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (darbingumo lygio nustatymo K. S.) išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš J. P. 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. P. 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Z. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. B. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. M. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per L. Š. iš J. V. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš A. D. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš R. K. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. S. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš E. M. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš D. V. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. R. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. M. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. V. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. T. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš K. P. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš J. Š. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš M. B. 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį (mažiau negu pusę) paskirtų švelnesnių bausmių, ir M. G. paskirta 1 000 MGL (37 660 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį M. G. praleido laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta galutinė subendrinta 996 MGL (37 509 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, M. G. atimta teisė 2 (dvejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. kaip nusikalstamos veikos rezultatas, valstybės naudai konfiskuota 4 650 eurų.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, iš M. G. konfiskuotas turtas – 80 000 eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Iki nuosprendžio įvykdymo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas M. G., gim. (duomenys neskelbtini), turtui: 1. 2017 m. birželio 20 d. kratos metu paimtiems 200 (dviem šimtams) JAV dolerių, 50 (penkiasdešimčiai) pesų, 81 150 (aštuoniasdešimt vienam tūkstančiui vienam šimtui penkiasdešimčiai) eurų. 2. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). 3. Piniginėms lėšoms, esančioms: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 4. Nekilnojamajam turtui: statiniams (kiaulidė, pagalbinis pastatas, lauko virtuvė, kiaulidė), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (bendraturtė R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); 1/46 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)); 1/46 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); 1/46 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (darbingumo lygio nustatymas D. J.) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda. Baudą paskirta sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. S. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–4 dalimis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta. G. T. perduota J. V. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. I. pripažinta kalta už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

1.1. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 9 d. 8.55.02 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 9 d. 9.34.19 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.2. R. I. pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 10 d. 11.14.03 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš N. L. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. N. L. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 10 d. 11.23.00 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.3. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 15 d. 14.37.06 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 15 d. 14.42.15 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.4. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, manydama, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui, manydama, kad už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 16 d. 9.41.13 val. savo darbo kabinete Nr. 1(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, manydama, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas J. P. nustatyti 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, manydama, kad už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 16 d. 9.50.05 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.5. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens, jos manymu, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 17 d. 14.09.27 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad jie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas O. P. nustatyti 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 200 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 18 d. 9.13.05 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.6. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 18 d. 9.46.14 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. S. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 18 d. 10.43.59 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.7. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 22 d. 10.45.39 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. Z. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 22 d. 11.34.54 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.8. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 22 d. 14.16.38 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį, o 2017 m. gegužės 22 d. 14.40.10 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 22 d. 15.11.17 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.9. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką susitarė priimti ir per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 23 d. apie 11.20 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) per tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenį iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. O. B. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 23 d. 11.28.10 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.10. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 23 d. 13.41–13.42 val. savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. J. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 300 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 23 d. 13.51.32 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.11. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 25 d. 8.48.44 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), per I. J., nežinančią apie L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, iš L. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 10.15.49 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.12. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 25 d. 10.24.59 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. K. 2 metų laikotarpiui nustatytų 50 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. nenustatyto dydžio sumą, bet ne mažiau kaip 1 MGL, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 13.29.04 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.13. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 25 d. 10.55.48 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) per R. K. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 150 Eur kyšį, o 2017 m. gegužės 25 d. 11.35.10 val. savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame (duomenys neskelbtini) per R. K. iš R. M. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. M. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 11.58.21 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.14. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens, jos manymu, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 25 d. apie 11.12 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, nustatyti 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 13.29.14 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.15. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 29 d. 10.35.28 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. A. D. vienerių metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 29 d. 10.47.06 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.16. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 2 d. 10.05.57 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. G. nustatytų 55 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 2 d. 10.37.28 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.17. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens, jos manymu, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 2 d. 10.25.44 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas V. V. 2 metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 2 d. 10.36.53 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.18. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 6 d. 9.32.50 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš D. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo naudai priėmė 50 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčius (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojus ir (arba) jiems prilygintus asmenis, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas D. L. 2 metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį.

1.19. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 6 d. apie 14.10 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 70 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 6 d. 14.33.31 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.20. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 8 d. 9.21.49 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) per L. T., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, o tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 8 d. 9.21.49 val., per L. T. iš L. T. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 100 Eur kyšį pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 8 d. 10.26.21 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

1.21. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 12 d. apie 9 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. M. 2 metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 12 d. 10.11.13 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G..

1.22. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. birželio 12 d. 13.39.18 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 12 d. 14.29.06 val. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K..

2. O. K. pripažinta kalta už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

2.1. O. K., būdama valstybės tarnautoja, t. y. dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. balandžio 26 d. 9.12.35 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąją specialistę O. C. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.2. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 5 d. 13.26.24 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.3. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 9 d. 9.34.19 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 250 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.4. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 10 d. 11.23.00 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš N. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad N. L. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.5. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 12 d. 9.15.16 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautoją G. E. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

2.6. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 12 d. 9.28.03 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.7. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 15 d. 14.42.15 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.8. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 18 d. 10.43.59 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad L. S. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.9. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 22 d. 15.11.17 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš B. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad B. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.10. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 23 d. 10.20.54 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

2.11. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 23 d. 13.51.32 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. J. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.12. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 25 d. 10.15.49 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad L. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.13. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 25 d. 13.29.04 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad B. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.14. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 25 d. 13.29.14 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

2.15. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 2 d. 10.37.28 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad B. G. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.16. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 2 d. 10.36.53 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

2.17. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 6 d. 14.33.31 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 70 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.18. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. 10.26.21 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 250 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad L. T. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.19. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 12 d. 14.29.06 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

2.20. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 20 d. 13.50 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš S. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad S. L. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3. M. G. pripažintas kaltu už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

3.1. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 16 d. 9.50.05 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

3.2. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 16 d. 16.37.07 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 1 000 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. V. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.3. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 18 d. 9.13.05 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

3.4. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 22 d. 11.34.54 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, neterminuotam laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.5. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 23 d. 11.28.10 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad O. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.6. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 25 d. 11.58.21 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. M. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.7. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 26 d. 7.35.51 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąją specialistę L. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš J. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, per įmanomai trumpą laiką 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.8. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 29 d. 10.47.06 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. D. vienerių metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.9. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 31 d. 7.38.20 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 1 000 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad tyrimo metu nenustatytam asmeniui būtų nustatytas nenustatyto dydžio darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

3.10. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 2 d. 9.21.46 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.11. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 7 d. 10.27.08 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. S. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.12. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. 8.59.01 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad E. M. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.13. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 8 d. 10.07.04 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš D. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad M. B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.14. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 9 d. 13.50.27–13.50.34 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.15. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 12 d. 10.11.13 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. M. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.16. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 12 d. 12.19.48 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. V. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.17. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 13 d. 14.47.08 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš A. T., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. T. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.18. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 15 d. 7.30.51 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 50 Eur kyšį, o 2017 m. birželio 15 d. 8.30.11 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš K. P. priėmė dar 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad K. P. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.19. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 16 d. 7.58.54 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

3.20. M. G., būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. birželio 20 d. 8.31.10 val. savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savo naudai iš M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad M. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 punktas).

4. G. T. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį: G. T. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 15 d. 10.27.41 val., siekdama, kad S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodamas pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. G. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, davė S. J. 200 Eur kyšį.

5. J. V. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį: J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 26 d. 7.35.51 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), siekdama, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji specialistė L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. per įmanomai trumpą laiką R. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį, davė L. Š. 300 Eur kyšį.

6. B. P. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį: B. P., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) R. I., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį, 2017 m. gegužės 22 d. 14.16.38 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete davė R. I. ne mažiau kaip 50 Eur, o 2017 m. gegužės 22 d. 14.40.10 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete davė R. I. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį.

7. V. Z. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį: V. Z. 2017 m. gegužės 22 d. 10.45.39 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete, siekdama, kad (duomenys neskelbtini) R. I., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl specialiųjų poreikių nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį neterminuotam laikotarpiui, davė R. I. ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį.

8. V. V. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį: V. V. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 12 d. 9.15.16 val., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautojas G. E., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodamas pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) skyrių valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. nesant pagrindo, V. V. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui, davė G. E. 100 Eur kyšį.

9. A. R. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. A. R. 2017 m. birželio 9 d. 13.50.27–13.50.34 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kabinete davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G.. Kyšį davė už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Aivaras Velutis (toliau – ir prokuroras) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:

– K. S. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už ne mažesnio kaip 1 MGL kyšio perdavimą 2017 m. gegužės 19 d. 8.27.15 val. (duomenys neskelbtini) O. K. už pageidaujamą O. K. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus) ir paskirti jam 200 MGL, t. y. 7 532 Eur, dydžio baudą.

– O. K. pripažinti kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (už ne mažesnio kaip 1 MGL dydžio kyšio priėmimą savo naudai 2017 m. gegužės 19 d. 8.27.15 val. iš K. S. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus) ir paskirti jai 650 MGL, t. y. 24 479 Eur, dydžio baudą. Bausmę už šią veiką subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitus O. K. padarytus nusikaltimus skundžiamame nuosprendyje nurodytu būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 350 MGL, t. y. 50 841 Eur, dydžio baudą, nekeičiant skundžiamu nuosprendžiu nustatytos jos vykdymo tvarkos.

– A. G. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (už 100 Eur kyšio perdavimą 2017 m. birželio 19 d. 8.12.59 val. (duomenys neskelbtini) M. G. už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus) ir paskirti jam 200 MGL, t. y. 7 532 Eur, dydžio baudą.

– M. G. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (už 100 Eur kyšio savo naudai priėmimą 2017 m. birželio 19 d. 8.12.59 val. iš A. G. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus) ir paskirti jam 400 MGL, t. y. 15 064 Eur, dydžio baudą. Bausmę už šią veiką subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitus M. G. padarytus nusikaltimus skundžiamame nuosprendyje nurodytu būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 350 MGL, t. y. 50 841 Eur, dydžio baudą, nekeičiant skundžiamu nuosprendžiu nustatytos jos vykdymo tvarkos.

– R. I. pripažinti kalta:

(a) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už 150 Eur kyšio, gauto iš J. P., perdavimą 2017 m. gegužės 16 d. 9.50.05 val. (duomenys neskelbtini) M. G. už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą ir paskirti jai 400 MGL, t. y. 15 064 Eur, dydžio baudą;

(b) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už 200 Eur kyšio, gauto iš O. P., perdavimą 2017 m. gegužės 18 d. 9.13.05 val. (duomenys neskelbtini) M. G. už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą) ir paskirti jai 400 MGL, t. y. 15 064 Eur, dydžio baudą;

(c) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už 150 Eur kyšio, gauto iš V. K., perdavimą 2017 m. gegužės 25 d. 13.29.14 val. (duomenys neskelbtini) O. K. už sutartų neteisėtų veiksmų atlikimą) ir paskirti jai 400 MGL, t. y. 15 064 Eur, dydžio baudą;

(d) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už ne mažiau kaip 100 Eur kyšio, gauto iš V. V., perdavimą 2017 m. birželio 2 d. 10.36.53 val. (duomenys neskelbtini) O. K. už sutartų neteisėtų veiksmų atlikimą) ir paskirti jai 400 MGL, t. y. 15 064 Eur, dydžio baudą.

– Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes už veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį, subendrinti apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 000 MGL, t. y. 37 660 Eur, dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, iš R. I. konfiskuoti kaip kyšius gautus 6 650 Eur, kurie yra jos padarytų nusikalstamų veikų rezultatas.

– Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72³ straipsniu, R. I., O. K. ir M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą ir:

(a) iš M. G. konfiskuoti 169 067 Eur, kurie yra turto dalis, neproporcinga jo su sutuoktine gautoms teisėtoms pajamoms, įgyta nusikalstamu būdu;

(b) iš O. K. konfiskuoti 76 599,40 Eur ((51 715 Lt + 51 715 Lt) + (23 322 Eur + 23 322 Eur)), kurie yra turto dalis, neproporcinga jos ir sutuoktinio gautoms teisėtoms pajamoms, įgyta nusikalstamu būdu.

(c) iš R. I. konfiskuoti 12 277 Eur ir 298 JAV dolerius, kurie yra turto dalis, neproporcinga jos teisėtoms pajamoms, gauta nusikalstamu būdu.

10.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pagrįstai juos pripažino įrodymais, tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas nuosprendžio dalyse dėl K. S. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (kyšio perdavimo O. K. epizodas) ir atitinkamai dėl O. K. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas iš K. S.), taip pat dėl A. G. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (kyšio perdavimas M. G.) ir atitinkamai dėl M. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas iš A. G.).

10.2. Apeliantas, analizuodamas skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su K. S. atliktu kyšio perdavimu O. K. ir O. K. kyšio priėmimu iš K. S., teigia, kad šiame epizode duomenys, vertinant juos, vadovaujantis santykio su kitais byloje surinktais įrodymais loginio integralumo požiūriu bei „jokios pagrįstos abejonės“ koncepcija, leidžia ne tik nuosekliai atkurti byloje nagrinėjamus įvykius, bet ir daryti pagrįstą išvadą, kad K. S. kyšį O. K. už jos pageidaujamus neteisėtus veiksmus perdavė, o pastaroji šį kyšį priėmė. Šią išvadą, pasak prokuroro, patvirtina 2017 m. rugpjūčio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-65 (t. 2, b. 1. 70–71) bei prie jo esančiuose vaizdo ir garso įrašuose, kurių pavadinimai 20170519_080000_604F_ACCC8E004C3C (įrašo laikotarpis nuo 08.26.40 val. iki 08.28 val.) ir 20170519_090000_604F_ACCC8E004C3C, užfiksuoti duomenys. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šie duomenys leidžia tiksliai nustatyti voko perdavimo O. K. kartu su kitais dokumentais faktą bei momentą, taip pat leidžia identifikuoti, kad, K. S. išėjus iš kabineto, po kurio laiko O. K. paėmė ir atidarė būtent K. S. perduotą voką bei suskaičiavo voke buvusius daiktus, ir tai patvirtina, kad voke buvo pinigai, o ne medicininiai dokumentai ar jų priedai. Apeliantas sutinka, kad vaizdo įraše nesimato nei voke esančių kupiūrų tikslaus skaičiaus, nei jų nominalo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti O. K. atlikti veiksmai, ir tai leidžia teigti, kad buvo suskaičiuotos ne mažiau kaip 8 (aštuonios) voke esančios kupiūros. Žinant, kad minimalios vertės euro valiutos popierinė kupiūra yra 5 eurai, taigi voke buvo ne mažiau kaip 40 Eur, t. y. suma, didesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintas veikos padarymo metu MGL dydis (37,66 Eur).

10.3. Prokuroras taip pat pažymi, kad šiame epizode neteisėtas O. K. veikimas ir K. S. siekis, kad už duotą kyšį būtų atlikti neteisėti veiksmai, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, K. S. 40 procentų darbingumo lygis būtų nustatytas ne vienerių, o dvejų metų laikotarpiui, buvo inkriminuoti atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad sprendimus dėl darbingumo (neįgalumo, specialiųjų poreikių) lygio nustatymo galintys priimti asmenys tyčia pasinaudodavo darbingumo (neįgalumo) lygio nustatymo procedūras ir tvarką nustatančių teisės aktų spragomis, t. y. laisve tam tikrais atvejais selektyviai, subjektyviai ir neatliekant tam būtinų interesantų apžiūrų, procedūrų formalumų vertinti asmens sveikatos būklę bei šios būklės įtaką darbingumo lygiui ir už atlygį kaltinime nurodytais atvejais nustatydavo suinteresuotiems asmenims darbingumo (neįgalumo) lygius, neatitinkančius tikrovės, arba darbingumo (neįgalumo) nustatymo terminus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų. Tai, kad aptariamu K. S. atveju buvo veikiama neteisėtai, patvirtina NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. atsakymas Nr. R-12724, kuriuo pateikta informacija, jog K. S. NDNT teritorinis skyrius 2017 m. gegužės 19 d. nustatė 40 proc. darbingumo lygį 2 metams. Po atlikto pakartotinio vertinimo NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakeitė NDNT teritorinio skyriaus sprendimo dalį dėl termino: 40 proc. darbingumo lygis asmeniui nustatytas vienerių metų laikotarpiui.

10.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti A. G. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį bei išteisinti M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Prokuroras nurodo, kad 2018 m. kovo 21 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole ir prie jo esančiame vaizdo ir garso įraše, kurio pavadinimas „20170619_080000_4F28_ACCC8E004C3D“ (2017 m. birželio 19 d. laikotarpis nuo 8.12.00 val. iki 8.13.30 val.), užfiksuota, kad 2017 m. birželio 19 d. 8.12.51 val. į M. G. kabinetą atėjęs A. G. M. G., be kito, pasako, kad „tokia, tokia D., deivė bus. J. jos pavardė bus. Trisdešimt ... penkiasdešimt procentų, ji antrą kartą, pas mane buvo“. Šie duomenys, prokuroro vertinimu, rodo, kad pokalbio metu A. G. tiksliai nežinojo, kokį nedarbingumo lygį tikėjosi gauti jo pažįstama, nes kreipimosi metu nebuvo susipažinęs su reikalingais dokumentais, todėl nurodė tik pageidaujamas ribas („trisdešimt–penkiasdešimt procentų“) ir tai, kad anksčiau nedarbingumo lygį D. J. nustatė jis (A. G.). Tik po to, kai M. G. paklausė A. G., „kiek“, A. G. nurodė, kad „penkiasdešimt“ (t. 3, b. 1. 7–8). Be to, minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad 8.12.59 val. A. G. iš kišenės išėmė voką ir jį padėjo M. G., kuris voką įdėjo į stalčių. A. G. išėjus, M. G. iš voko išėmė 100 Eur kupiūrą ir įsidėjo ją į kelnių kišenę (t. 3, b. 1. 7–8). Prokuroro vertinimu, užfiksuoto pokalbio turinys ir kontekstas, pokalbio ir veiksmų eiliškumas, nuoseklumas patvirtina, kad A. G. M. G. perduoti pinigai buvo ne skolos grąžinimas, apie ją pokalbio metu net neužsimenama, bet kyšis už palankų sprendimą, nustatant nedarbingumo lygį A. G. pažįstamai D. J.. Pasak apelianto, pasiekto susitarimo įgyvendinimą patvirtina 2017 m. birželio 19 d. D. J. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1832, kuriame užfiksuota, kad D. J. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2019 m. birželio 1 d., vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir vedėjo pavaduotoja J. S., o atliktą vertinimą tvirtino s M. G. (t. 16, b. 1. 1).

10.5. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje R. I. nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nurodo, kad nors R. I. pagal einamas pareigas neturėjo įgaliojimų ir tiesiogiai nedalyvavo specialistams nustatant darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiųjų poreikių reikalingumą, tačiau tai nereiškia, kad ji neturėjo reikalingų žinių ir kompetencijos įvertinti, koks darbingumo (neįgalumo) lygis ar specialieji poreikiai gali būti nustatyti suinteresuotam asmeniui pagal jai pateiktus medicininius dokumentus. Tokios išvados pagrįstumą, pasak apelianto, patvirtina aplinkybė, kad R. I. darbingumą (neįgalumą) nustatančioje tarnyboje dirbo nuo 1986 metų, o per tokį ilgą darbo laiką įgijo ne tik nurodytas kompetencijas, bet ir žinojo darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiųjų poreikių reikalingumo nustatymo procedūras, jas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir trūkumus, kuriais, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdydami savo pareigas naudojosi darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiuosius poreikius nustatydavę specialistai. Apeliantas teigia manantis, kad tai leidžia daryti išvadą, jog R. I. žinojo, kokiais atvejais į ją besikreipiantys asmenys galėjo pretenduoti į jų pageidaujamą darbingumo (neįgalumo) lygį ir (arba) šių būklių terminą ar specialiuosius poreikius, o kokiais atvejais pageidavimams įvykdyti reikėjo, kad darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiuosius poreikius nustatantys tarnautojai, vykdydami jiems pavestus įgaliojimus, veiktų neteisėtai ir, pavyzdžiui, darytų neleistinas korekcijas pildomuose klausimynuose. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad tam tikrais atvejais sprendimus priimantys tarnautojai ne tik informuodavo R. I. apie ketinimus imtis neteisėtų veiksmų, kad įvykdytų pinigus kaip kyšį per ją perdavusių interesantų pageidavimus, bet ir nurodydavo, kaip ketina tai padaryti. Prokuroras nurodo, kad šiuos teiginius patvirtina:

– nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su J. P.: 2017 m. birželio 1 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai Nr. S6-08-29 ir Nr. S6-08-30 bei prie jų esantys vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 11, b. 1. 110–115, 116–119), taip pat NDNT 2018 m. sausio 25 d. atsakymas Nr. R-2846, kuriuo pateikta informacija patvirtina, kad J. P. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 16 d. nustatė 40 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Po atlikto pakartotinio vertinimo NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 55 proc. darbingumo lygį (t. 16, b. 1. 115–159);

– nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su O. P.: 2017 m. liepos 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-52 bei prie jo esantys vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 2, b. 1. 3–14), 2017 m. birželio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-39 bei prie jo esantys vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 1, b. 1. 129–132), taip pat NDNT 2018 m. sausio 25 d. atsakymas Nr. R-2846, kuriame pateikta informacija patvirtina, jog O. P. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 18 d. nustatė 35 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį patikrinimą dėl O. P. ir posėdžio metu dar kartą buvo užpildytas ir įvertintas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 60 proc. darbingumo lygį (t. 17, b. l. 1–167);

– nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su V. K. (kyšis už darbingumo lygio D. L. nustatymą): 2017 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-58 bei prie jo esantys vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 2 t, b. 1. 48–60), 2017 m. rugpjūčio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-69 bei prie jo pridedami vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 2, b. 1. 88–90), taip pat NDNT 2018 m. balandžio 19 d. atsakymas Nr. R-12724, kuriame pateikta informacija patvirtina, kad D. L. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. nustatė 30 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. NDNT Sprendimų kontrolės skyriui atlikus pakartotinį vertinimą buvo priimtas naujas sprendimas ir asmeniui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (t. 20, b. 1. 1–38);

– nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su V. V.: 2017 m. lapkričio 3 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokolas bei prie jo pridedami vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 2 t, b. 1. 133–140), 2018 m. birželio 5 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokolas bei prie jo pridedami vaizdo bei garso skaitmeniniai įrašai (t. 3, b. 1. 12–13), taip pat NDNT 2018 m. liepos 16 d. atsakymas Nr. R-22385, kuriuo pateikta informacija patvirtina, kad V. V. (duomenys neskelbtini) skyrius nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2018 m. liepos 3 d. priėmė naują sprendimą – V. V. nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams (18 t, b. 1. 5–168; t. 19, b. 1. 1–39).

10.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad R. I. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai, gavę iš jos asmenų, suinteresuotų darbingumo (neįgalumo) lygio ar specialiųjų poreikių nustatymu, perduotus neteisėtus atlygius – kyšius, neteisėtai veiks vykdydami įgaliojimus, t. y. priešingais teisei tikslais pasinaudos darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiųjų poreikių reikalingumo nustatymo procedūras reglamentuojančių teisės aktų trūkumais ir nustatys suinteresuotiems asmenims darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiuosius poreikius, nesilaikydami šių teisės aktų reikalavimų, bei šito siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

10.7. Prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo. Apeliantas visų pirma nurodo, kad kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. I., padariusi jai inkriminuotas 22 nusikalstamas veikas, iš viso gavo 6 650 Eur, todėl teismo išvada, kad neteisėtai, t. y. priimant kyšius, ji gavo 6 500 Eur, vertintina kaip skaičiavimo (rašymo) apsirikimas. Apeliantas, cituoja teismų praktiką prekybos poveikiu bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2014, Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018, Nr. 2K-P-58-697/2019) ir nurodo, kad R. I. inkriminuotos veikos buvo baigtos nuo momento, kai ji priėmė kyšius ir davė pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveikų vykdydami įgaliojimus. Taigi šios nusikalstamos veikos rezultatu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas visas asmens, kuriam šis nusikaltimas inkriminuojamas, tiesiogiai ar netiesiogiai gautas bet kokio pavidalo turtas, nepriklausomai nuo to, kokia jo dalis buvo skirta (numatyta, planuota) perduoti tretiesiems asmenims ar buvo jiems perduota ir kokia liko kaltininko žinioje. Todėl, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašytą iš R. I. konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų rezultatą 6 650 Eur sumą sumažino iki 3 730 Eur sumos.

10.8. Prokuroras taip pat nurodo, kad, įvertinus byloje esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą bei pirmosios instancijos teisme specialisto pateiktus paaiškinimus, R. I. iki 2017 m. birželio 20 d. galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 555 Eur ir 298 JAV dolerių sumą (t. 25, b. 1. 1–190; t. 26, b. 1. 1–36). Todėl, pasak apelianto, R. I. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 12 277 Eur ir 298 JAV dolerių (t. y. apytiksliai 12 530,30 Eur) suma arba 332,72 MGL, MGL dydį skaičiuojant pagal Vyriausybės nustatytą ir galiojusį iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 37,66 Eur, ir 250 MGL, MGL dydį skaičiuojant pagal Vyriausybės nustatytą ir galiojusį po 2018 m. sausio 1 d. dydį, t. y. 50 Eur. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išplėstinis turto konfiskavimas R. I. netaikytinas, nesant BK 72³ straipsnyje numatytų pagrindų, kadangi iš R. I. konfiskavus 3 730 Eur, kaip jos padarytų nusikaltimų rezultatą, likusio, VMI specialistų apskaičiuoto kaip nepagrįsto jos gautomis teisėtomis pajamomis ir todėl gauto iš nusikalstamų veikų darymo, turto suma neviršija būtino išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti 250 MGL dydžio. Apeliantas paaiškina, kad pagal BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punktą išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

10.9. Pasak prokuroro, cituojamo straipsnio dalies 2 punkte numatytas turimo turto ir teisėtų pajamų skirtumo dydis – 250 MGL – yra objektyvus požymis, ir šis dydis pagal teismų praktiką nustatomas naudojant turimo turto ir gautų teisėtais būdais pajamų vertės (dydžio) apskaičiavimą (nustatymą), ikiteisminio tyrimo ir (arba) bylos nagrinėjimo teisme metu. Nustačius, kad turimas turtas teisėtai gautas pajamas viršija 250 MGL suma, ir esant pagrindui manyti, kad šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, atsiranda teisinis pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Svarbu tai, kad įstatymo leidėjas numatė, jog toks turtas išplėstinio turto konfiskavimo objektu gali tapti tik tada, kai kaltininkas jį turi uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo. Tai reiškia, kad sprendimas taikyti kaltininkui kitas nei išplėstinis turto konfiskavimas baudžiamojo poveikio priemones, įskaitant ir turto konfiskavimą pagal BK 72 straipsnį, priimtas jau nagrinėjant bylą teisme, negali būti laikomas faktiniu ir teisiniu pagrindu perskaičiuoti nustatytą po nusikalstamų veikų padarymo turėto turto, nepateisinto teisėtomis pajamomis, dydį, iš jo atimant sumas, konfiskuotas kaip nusikalstamų veikų rezultatas, kadangi tiek turto konfiskavimas, tiek ir išplėstinis turto konfiskavimas yra kitokios tos pačios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo formos, nekeičiančios ir nešalinančios viena kitos bei neįskaitomos viena į kitą, o tik identifikuojančios, kokiu pagrindu konfiskuojama konkreti dalis neteisėtai įgyto turto bendroje neteisėtai (nusikalstamai) įgyto turto masėje (apimtyje). Apeliantas nurodo, kad, įvertinus išdėstytas aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

10.10. Prokuroras nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje nustatytas konfiskuotino turto dydis, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, O. K. ir M. G.. Apeliantas nurodo, kad pagal VMI specialistų pateiktas išvadas, taip pat pagal šių specialistų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme Mindaugo ir R. G. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma, o šių lėšų kilmės teisėtomis pajamomis jie pagrįsti negalėjo, nors tokia galimybė jiems buvo suteikta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (VMI specialisto 2018 m. birželio 28 d. išvada Nr. T02-6; t. 31, b. 1. 117–182; t. 32, b. 1. 1–167; t. 33, b. 1. 1–83). O. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. nepagrįsta 51 715 Lt (laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir 23 322 Eur (laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) arba bendra 38 299,69 Eur išlaidų suma. Tokio paties dydžio sumos kaip nepagrįstos teisėtomis pajamomis buvo užfiksuotos ir patikrinimo, atlikto dėl V. K., metu (VMI specialisto 2018 m. spalio 23 d. išvada Nr. (9.31)-AC21-16) (t. 28, b. 1. 1–184; t. 29, b. 1. 1–99). Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma taikyti nuteistiesiems baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą ir iš M. G. konfiskuoti 169 067 Eur, kurie yra turto dalis, neproporcinga jo su sutuoktine gautoms teisėtoms pajamoms, įgyta nusikalstamu būdu; iš O. K. konfiskuoti 76 599,40 Eur ((51 715 Lt + 51 715 Lt) + (23 322 Eur + 23 322 Eur)), kurie yra turto dalis, neproporcinga jos ir sutuoktinio gautoms teisėtoms pajamoms, įgyta nusikalstamu būdu.

10.11. Prokuroras cituoja pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su išplėstinio turto konfiskavimo netaikymu, ir nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines baudžiamosios teisės normas, reglamentuojančias išplėstinį turto konfiskavimą, bei teisminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo praktiką, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, kuriais nuteistieji grindė jų turimo turto įgijimo teisėtumą, įrodomąją vertę, bei netinkamai aiškino ir pritaikė proporcingumo principą. Prokuroras paaiškina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra legitimu kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimti sprendimus dėl konfiskavimo vadovaujantis svariais įrodymais, kad asmenų teisėtų pajamų negalėtų pakakti atitinkamai nuosavybei įgyti (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05). Be to, šis teismas sprendime byloje Te Ibis ir Viziteu prieš Rumuniją nėra reikalavęs, kad tokiame procese neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“ (angl. proof beyond reasonable doubt). Tačiau neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas (įrodymas) grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinama su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai, t. y. kad turtas buvo įgytas teisėtais būdais. Toks principas teismo buvo pripažintas pakankamu siekiant patikrinti išplėstinio turto konfiskavimo priemonės proporcingumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį. Pirmiau aptartas pareigos įrodyti nuosavybės, kuri, preziumuojama, buvo įgyta neteisėtai, teisėtą kilmę perkėlimas kaltininkui yra įgyvendintas BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte, o tai reiškia, kad ne tik kaltinimą palaikanti pusė turi teikti duomenis, pagrindžiančius kaltininko turimo turto įgijimo neteisėtumą, bet ir kaltininkas turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo turimo turto įgijimo teisėtumą, o jo pateikiami baudžiamojo proceso metu duomenys, pagrindžiantys turimo turto teisėtą įgijimą, turi atitikti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus ir teismo būti vertinami pagal minėto straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kodėl nuteistiesiems M. G. ir O. K. turėjo būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas: O. K. ir M. G. pripažinti kaltais padarę apysunkius ir sunkius nusikaltimus, kuriais buvo siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos; turtas, kurį prašoma konfiskuoti, buvo įgytas nusikalstamu būdu, nes inkriminuotos veikos buvo daromos sistemingai, ilgą laiko tarpą; veikos generavo kaltininkams dideles pinigų sumas, nes O. K. per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. mažiau nei per 2 mėnesius, gavo 2 720 Eur, o M. G. per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. per vieną mėnesį, gavo 4 650 Eur neteisėtos turtinės naudos. Be to, M. G. (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo nuo 2006 m. gegužės mėnesio, O. K. – nuo 2005 m. birželio 15 d. Byloje nustatyti duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje „atsilyginimo“ gydytojams, t. y. kyšininkavimo, sistema veikė ilgą laiką ir buvo gerai organizuota, todėl M. G. ir O. K. galėjo neteisėtai sukaupti turtą, specialistų apskaičiuotą kaip nepagrįstą jų gautomis teisėtomis pajamomis. Atsižvelgiant į VMI specialistų išvadas, nuteistųjų turėtas ikiteisminio tyrimo metu turtas buvo neproporcingas jų teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą; šis turtas buvo įgytas per penkerius metus iki jų padarytų nusikaltimų (specialistai tyrė laikotarpį nuo 2013 metų); nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šio turto teisėtą kilmę.

10.12. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad O. K. ir M. G. yra asmenys, turintys įstatymuose nustatytą prievolę periodiškai deklaruoti tiek šeimos turtą, tiek ir pajamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. K. ir jos sutuoktinis V. K. proceso metu nepateikė jokių duomenų, kad V. K., dirbdamas jūroje, gavo ar galėjo gauti papildomų teisėtų, tačiau neapskaitytų kaip gautų iš darbo teisinių santykių pajamų (užmokestį už viršvalandžius, gerus darbo rezultatus ar papildomą darbą ir pan.). Prokuroro teigimu, tokios gautos pajamos kiekvienu atveju turėjo būti išviešintos, nurodant jas metinėje ar papildomoje šeimos turto deklaracijoje, kurią O. K. dėl savo einamų pareigų privalėjo nuolat teikti. Tokias pajamas ir turtą buvo privalu išviešinti ir vykdant prievoles pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5582) bei VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos (FR0593) ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. pakeitimo įstatymą ir VMI prie Finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. VA-114 „Dėl Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Nė vienu atveju to nebuvo padaryta, todėl, apelianto vertinimu, O. K. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad visas turtas (ar jo dalis), nurodytas VMI specialistų išvadose dėl šeimos turimo turto įgijimo pagrįstumo, buvo įgytas teisėtu būdu.

10.13. Analogiška situacija, pasak prokuroro, nustatyta ir M. G. bei R. G. atveju. Nors sutuoktinių sūnus K. G. eina pareigas, reikalaujančias teikti metines gyventojų pajamų ir turto deklaracijas, jose duomenų apie pas tėvus grynaisiais pinigais laikomus 10 000 Eur nepateikta. Be to, nebuvo pateikta ir duomenų, kad 20 000 Eur, rastų seife M. G. ir R. G. gyvenamojoje vietoje, priklauso jų dukteriai, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje. Apeliantas, vertindamas M. G. ir R. G. versijų, kad dalį turto jie paveldėjo iki VMI specialistų tikrinto laikotarpio, pagrįstumą, nurodo, kad ir šiuo atveju, kaip ir O. K. atveju, būtina įvertinti, kad nė vienu atveju duomenys apie šį turtą nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka išviešinti nei vienkartinio, nei periodinio privalomo turto deklaravimo laikotarpiais.

10.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš O. K. ir M. G. konfiskuotino turto dydį, vadovavosi proporcingumo principu, kurio turinio ir taikymo aplinkybių plačiau neaptarė. Prokuroras cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (2001 m. liepos 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Arcuri ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 52024/99; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Silickienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20496/02; 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendimu konfiskuoti iš O. K. ir M. G. visą nepagrįstą teisėtomis pajamomis turto dalį (76 599,4 Eur ir 169 067 Eur) būtų pažeista teisinių interesų pusiausvyra. Apeliantas šį teiginį grindžia tuo, kad nuteistieji padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, kurie buvo sistemingi, truko ilgą laikotarpį, buvo nukreipti į turtinės naudos gavimą iš socialiai pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių atstovų – asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų arba specialiųjų poreikių; nusikalstamos veikos generavo kaltininkams dideles neteisėtas pajamas: O. K. per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. mažiau nei per 2 mėnesius, gavo 2 720 Eur, o M. G. per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d., t. y. per vieną mėnesį, gavo 4 650 Eur neteisėtos turtinės naudos; dėl šių veikų kai kuriems visuomenės nariams, suinteresuotiems darbingumo (neįgalumo) lygio ar specialiųjų poreikių nustatymu, susiformavo nuostata, kad valstybė nepajėgi užtikrinti teisingo ir skaidraus teisių šioje srityje įgyvendinimo proceso. Esant šioms aplinkybėms, prokuroras teigia manantis, kad VMI specialistų išvados patvirtina, jog prašomo dydžio kaltinamųjų turto konfiskavimas, atsižvelgiant į bendrą jų turimo turto kiekį, nėra neprotingai didelis ir (ar) nuteistiesiems yra neįgyvendinamas.

11. Nuteistoji V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, ir priimti jai išteisinamąjį nuosprendį.

11.1. Apeliantė nurodo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama jos kaltė, yra 2017 m. liepos 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-50. Tačiau, pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitus byloje esančius ir jos kaltę paneigiančius įrodymus. Apeliantė teigia, kad ji viso proceso metu nuosekliai paaiškino užfiksuotuose vaizdo įrašuose atliktus veiksmus, t. y. kad voke, padėtame ant R. I. stalo, buvo E. B. nuotraukos. Vaizdo įraše matyti, kad nuteistajai V. Z. su liudytoja I. K. būnant R. I. kabinete, pastarajai paskambino telefonu ir ji kažko ieškojo po ant stalo buvusiais dokumentais, segtuvais, dalis dokumentų nukrito ant žemės. Jai (V. Z.) ir liudytojai I. K. išėjus, R. I. ištraukė voką, tačiau tai nebuvo tas pats vokas, kurį paliko V. Z., ir byloje nėra įrodymų, kad tai buvo tas pats vokas. Be to, teismas neišsamiai ištyrė vaizdo įrašą ir nenustatė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas vaizdo įrašo aprašymas neatitinka realaus pokalbio, nes jame kitaip interpretuojama tai, kas vyko R. I. kabinete V. Z. ir I. K. būnant šiame kabinete. Vaizdo įrašo aprašyme minima, kad R. I. sako, jog „ji kalbėjo su juo ir jis sakė, kad padarys, kaip reikia“. Tačiau, pasak apeliantės, tokio pokalbio nebuvo, taip pat nebuvo ir susitarimų ar prašymų tarpininkauti, paveikti galutinį sprendimą, nebuvo kalbama apie pinigus, jų paskirstymą, nebuvo minimas sprendimo paspartinimas ar prašoma kokių nors lengvatų, tvarkant dokumentus, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Nuteistoji nurodo, kad ji ir liudytoja I. K. atėjo į R. I. kabinetą tik parodyti E. B. dokumentų prieš juos registruojant bendra tvarka.

11.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors R. I. pirmos apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime, metu komentuodama vaizdo įrašą, susijusį su V. Z., nurodė, kad „šiam asmeniui pasakiau, kad dalį pinigų, kiek nenurodžiau, duosiu gydytojui, kuris vertins asmens darbingumą“, tačiau tokių aplinkybių vaizdo įraše nėra užfiksuota ir tokio pokalbio nebuvo. Nuteistoji neatmeta galimybės, kad R. I. panašiai komentavo visus vaizdo įrašus, nes neįmanoma atsiminti kiekvieno asmens, kuris buvo jos kabinete. Kitos apklausos, vykusios 2017 m. birželio 22 d., metu R. I. parodė, kad „tikriausiai kažkoks asmuo, kurio nepamenu, man įdavė apie 100–150 Eur, tikslios sumos nepamenu, už tai, kad būtų greičiau nustatyti specialieji poreikiai, t. y. kad žmogui nereikėtų laukti eilėse“. Tačiau apeliantė nurodo, jog vaizdo įraše neužfiksuota, kad V. Z. prašė, kad sprendimas būtų priimtas greičiau, ar nurodė panašaus pobūdžio aplinkybes. Apeliantė pažymi, kad jos ir R. I. akistatos metu, pastaroji negalėjo prisiminti šio nusikalstamos veikos epizodo ir pačios V. Z.. Pirmosios instancijos teisme R. I. taip pat parodė, kad nepažįsta V. Z., neprisimena, kad būtų paėmusi pinigus, žino, kad buvo paduotos nuotraukos, bet tikrai neprisimena, kad būtų duoti ir pinigai, ji nesiekė paveikti gydytojų ir filmuotoje medžiagoje nesimato, kad ji būtų paėmusi pinigus.

11.3. Pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir net ignoravo liudytojos I. K. parodymus, kad ji nematė, jog V. Z. būtų davusi kyšį NDNT darbuotojai, su ja nebuvo jokios kalbos apie kyšio davimą minėtam asmeniui.

11.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad V. Z. neturėjo jokio intereso prašyti R. I. paveikti valstybės tarnautoją M. G.. Nuteistoji paaiškina, kad jos motinai E. B. neįgalumas pirmą kartą buvo nustatytas nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 15 d. 2016 m., pateikus reikiamus dokumentus (duomenys neskelbtini) NDNT, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus E. B. turėjo būti nustatytas neįgalumas neterminuotam laikotarpiui, bet buvo gautas sprendimas, kad nustatytas neįgalumo terminas vieneriems metams. 2017 metais, besibaigiant šiam laikotarpiui, ji (V. Z.) buvo įsitikinusi, kad E. B. šį kartą neįgalumas bus nustatytas neterminuotam laikui, tačiau norėdama pasikonsultuoti, ar tikrai pateikti visi dokumentai, liudytojos I. K. padedama, nuvyko pas R. I.. Kaip jau ir minėta, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad V. Z. prašė paskubinti ir kitaip paveikti galutinį sprendimą. Apeliantė pažymi, kad pati R. I. inicijavo tai, kad dokumentai būtų registruoti jos kabinete, be jokių papildomų jos (V. Z.) prašymų. Tokias aplinkybes nuteistoji teigia parodžiusi visų apklausų metu, tokia įvykių seka užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

11.5. Nuteistoji nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Apeliantė dar kartą pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ji siekė kažkokių lengvatų, tarėsi su R. I. dėl poveikio, nes ji tiesiog norėjo, kad būtų peržiūrėti dokumentai ir būtų įsitikinta, kad visi reikalingi dokumentai yra pateikti. R. I., peržiūrėjusi pateiktus dokumentus, davė užpildyti registravimo anketas. Paskui V. Z. iš rankinės ištraukė voką su motinos nuotraukomis pažymėjimui ir paliko jas ant stalo. Tačiau užfiksuota frazė „pagelbėkit, ačiū labai“ ir vokas su nuotraukomis buvo įvertinti kaip tiesioginė tyčia, padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pasak nuteistosios, pasakyta frazė yra tik padėka už tai, kad R. I. registravo dokumentus, ir niekaip negali būti vertinama kaip lengvatų prašymas ar prekyba poveikiu, juolab kad po pakartotinio neplaninio tikrinimo 2017 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) Sprendimų kontrolės skyrius raštu Nr. R-30874 „Dėl periodinės neplaninės kontrolės procedūros baigimo“ informavo, kad „atlikus patikrinimą, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus priimtas sprendimas turi netikslumų, kurie nedaro esminės įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl periodinės neplaninės kontrolės procedūra baigta“. Tai reiškia, kad visi tuo metu V. Z. pateikti tarnybai dokumentai E. B. neįgalumui nustatyti neterminuotai buvo tinkami, juose nebuvo neatitikimų ar trūkumų.

12. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde prašo nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui arba panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

12.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį priėmusi teisėja Aurelija Sadauskienė yra dirbusi Klaipėdos apygardos prokuratūroje, skyriuje, kuriam vadovavo buvusi nuteistojo sutuoktinė L. R., su kuria yra įtempti santykiai dėl santuokoje įgyto turto dalybų. Nuteistasis teigia, kad jo buvusi sutuoktinė ir minėta teisėja bendrauja, nes L. R., kaip prokurorė, dalyvauja nagrinėjant bylas Klaipėdos apygardos teisme. Be to, valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras Aivaras Velutis taip pat yra buvusios sutuoktinės kolega Klaipėdos apygardos prokuratūroje. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis neatmeta galimybės, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir prokuroras A. Velutis šioje byloje turėjo išankstinę nuomonę, įrodymus vertino neobjektyviai, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

12.2. Apeliantas pažymi, kad jis ir nuteistasis M. G. viso proceso metu parodė, kad pastarajam perduoti 150 Eur buvo ne kyšis, o skolos grąžinimas. Nuteistasis teigia, kad M. G. buvo kaltinamas 21 atveju priėmęs kyšį iš skirtingų asmenų, dėl 19 nusikalstamų veikų epizodų jis pripažintas kaltu, šiais atvejais jis savo kaltės neneigė, o dėl nusikalstamų veikų, susijusių su A. R. ir A. G., savo kaltės nepripažino; pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su A. G., M. G. taip pat išteisino. Todėl nuteistajam nesuprantama, kodėl M. G., duodamas parodymus, turėjo meluoti ir neigti savo kaltę tik dėl nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su juo (A. R.).

12.3. Apeliantas pažymi, kad jis ir nuteistasis M. G. yra monetų ir medalių kolekcionieriai, ir M. G. perduoti 150 Eur yra susiję su jų bendru pomėgiu ir su nuolat (o ne tik 2017 m. birželio 9 d.) dėl šio bendro pomėgio vykusiais sandoriais. Nuteistasis nurodo, kad 2017 m. birželio 8 d. vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas pokalbis ir gestas ranka nereiškia susitarimo dėl kyšio. Nuteistasis paaiškina, kad jis 2017 m. birželio 8 d. atėjo M. G. paklausti, kodėl D. K., kurios nepažinojo ir su kuria nieko nesitarė, nebuvo nustatyti specialieji poreikiai, o kyšis už paklausimą ar konsultaciją nėra duodamas. Apeliantas pažymi, kad jis pats yra neįgalus, dalyvauja neįgaliųjų visuomeniniame gyvenime, taip pat yra teisininkas, todėl įprasta, kad kiti neįgalūs asmenys kreipdavosi į jį konsultacijų dėl klausimų, susijusių su specialiųjų poreikių nustatytu. Kadangi jis asmeniškai pažinojo M. G., su juo, kaip specialistu, pasikonsultuodavo, kokių dokumentų trūksta konkrečiu atveju, ir D. K. atveju M. G., kaip užfiksuota pokalbiuose, paaiškino, kad trūko neurologo konsultacijos. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis ir D. K. kalbėjosi apie darbingumo lygio nustatymą, nes tokių pokalbių šioje byloje nėra užfiksuota. D. K. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad su A. R. nekalbėjo ir nesimatė, o teisme jo net nepažino.

12.4. Apeliantas nesutinka ir su prokuroro nurodytu vaizdo įrašo dėl atlikto gesto – „patrynė pirštu“ – vertinimu. Nuteistasis pažymi, kad vaizdo įraše toks gestas nėra aiškiai matomas, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, ir jis (A. R.) iš tikrųjų parodė gestą, reiškiantį „atiduosiu skolą ir einam išgerti“. Apeliantas nurodo, kad jis slėpė rodomą gestą tik dėl etiškumo, nes tai buvo kvietimas eiti išgerti, o kitą dieną 150 Eur skolą M. G. jis atidavė visiškai atvirai, nesislėpdamas, atvirai skaičiuodamas, prašydamas pinigus perskaičiuoti ir M. G., kuris skaičiuoti nenorėjo, todėl jis (A. R.) paėmė pinigus iš M. G. ir garsiai suskaičiavo. Nuteistasis pažymi, kad taip kyšis nėra duodamas, ir šioje byloje visais atvejais kyšiai buvo duodami vokeliuose ar kitaip slepiant, tačiau ne atvirai. Be to, pasak apelianto, jis daug metų yra dirbęs kriminalinėje tarnyboje, todėl jam buvo žinomi šių tarnybų darbo metodai, jis ir pačiam M. G. pasakė (ir tai girdisi užfiksuotame vaizdo įraše, 21.13 min.), kad jis yra filmuojamas. Todėl, jei būtų norėjęs perduoti kyšį M. G., jis tą būtų padaręs kitoje vietoje, o ne jo darbo vietoje.

12.5. Apeliantas nesutinka, kad jo kaltės įrodymas yra užfiksuoto pokalbio metu pasakytas pažadas M. G. apie tai, kad rytoj atvažiuos ir atsiskaitys. Nuteistasis dar kartą nurodo, kad šis pokalbis buvo apie atsiskaitymą už monetas, o ne pokalbis apie kyšį dėl D. K.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visais byloje nagrinėjamais atvejais kyšis buvo duodamas prieš darbingumo lygio nustatymą, o ne po jo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki A. R. ir M. G. susitikimo ir pinigų perdavimo A. R. prieš tai buvo atėjęs pas M. G. ar kad tai buvo padariusi D. K., kuri parodė, kad prieš darbingumo lygio nustatymą ją apžiūrėjo gydytoja moteris.

12.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas A. R. tikslas ir motyvas duoti kyšį, nes kyšis nėra duodamas šiaip sau, ir šiuo atveju nebuvo pagrindo duoti kyšio po to, kai darbingumo lygis jau buvo nustatytas, ir jokie su tuo susiję veiksmai nebuvo atliekami. Be to, D. K. nebuvo įtariamoji šioje byloje, ir tai reiškia, kad jis (A. R.) davė kyšį M. G. iš savų pinigų už nepažįstamą moterį.

12.7. Nuteistasis cituoja A. G. išteisinimo motyvus ir teigia nesuprantantis, kodėl jo atveju pinigų perdavimas yra traktuojamas kaip kyšis, o A. G. atveju, esant pokalbiams apie procentus bei įrodymams apie perduotą vokelį, buvo konstatuota, kad tai galėjo būti skolos grąžinimas.

13. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, susijusią su kyšio gavimu už neteisėtų veiksmų atlikimą J. P. ir O. P. atžvilgiu, ir M. G. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį bei sumažinti paskirtos bausmės dydį; panaikinti nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo; panaikinti nuosprendžio dalį dėl kyšio gavimo iš A. R. ir priimti M. G. išteisinamąjį nuosprendį.

13.1. Apeliantas nurodo, kad jo nusikalstamos veikos, susijusios su darbingumo lygio nustatymu O. P. ir J. P., turėjo būti kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes ir šiais atvejais asmenims darbingumo lygis buvo nustatytas teisingai, darbingumo lygis buvo pakeistas tik gavus papildomus dokumentus ir priėmus naujus sprendimus, o ne tikslinant ir keičiant ankstesnius Klaipėdos skyriaus priimtus sprendimus.

13.2. Nuteistasis, paaiškindamas su darbingumo lygio nustatymu J. P. susijusias aplinkybes, nurodo, kad R. L. parodė, kad naujo sprendimo priėmimą lėmė tai, kad dėl J. P. buvo gauta naujų duomenų, gydytojai specialistai, praėjus 3–6 mėnesiams po pirminių konsultacijų pakeitė nustatytos funkcijos sutrikimą, todėl pritaikė kitus vertinimo kriterijus (punktus). Pasak apelianto, liudytoja E. R. taip pat paaiškino, kad, kai J. P. buvo kviečiamas į kontrolės posėdį, pasikeitė jo kardiologinė būsena, buvo kitoks insulto padarinių vertinimas pagal trečio lygio specialistų išvadas, todėl pasikeitė darbingumo lygis. Liudytoja parodė, kad viskas priklauso nuo gydytojų specialistų, nes tik jie vertina paciento būklę, o nustatant darbingumo lygį, vertinami tik dokumentai. Apeliantas nurodo, kad 2017 m. gegužės 16 d. neplaninės kontrolės akte konstatuota, kad „teritorinio skyriaus priimtame sprendime yra netikslumų, kurie nedaro esminės įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, patvirtinti, kad teritorinio skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas“. Tik vėliau 2017 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) Sprendimų kontrolės skyriaus surašytame akte konstatuota, kad „atliktas pakartotinis vertinimas pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, priimtas naujas sprendimas, gavus papildomus dokumentus“.

13.3. Apeliantas nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, susijusios su kyšio paėmimu, nustatant darbingumo lygį O. P., (duomenys neskelbtini) Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. gruodžio 19 d. konstatavo: „Patvirtinti, kad teritorinio skyriaus priimtame sprendime yra netikslumų, kurie nedaro esminės įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, patvirtinti, kad teritorinio skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.“ Vėlesniame Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. darbingumo vertinimo akte nurodoma, kad priimtas naujas sprendimas, gavus naujus dokumentus.

13.4. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, nuteistasis pažymi, kad tiek J. P., tiek O. P. atvejais buvo gauti nauji vėlesni apžiūros dokumentai ir užpildytas klausimynas, kuris pildomas pagal tiriamo asmens atsakymus, ir buvo pakeistas koeficientas iš 0,8 į 1, todėl ir pasikeitė nustatyto darbingumo lygis. Be to, pildant klausimyną, dalyvauja asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis, o klausimyną pildo jau kitas asmuo, kuris atsižvelgė ir į naujas rekomendacijas dėl pradėtų tyrimų. Abiem atvejais kontrolinį patikrinimą atliko R. L. ir E. R., kurios nenustatė pažeidimų dėl O. P.. Klaipėdoje tyrimą atliko ir aktą, be M. G., pasirašė dar du asmenys, kurie neparodė, kad M. G. vertė, įkalbinėjo, kad būtų įrašytas neteisingas darbingumo lygis. Nei J. P., nei O. P. nebuvo išmokėta daugiau išmokų, nei jiems priklausė, ir žala valstybei nebuvo padaryta. Teritorinio skyriaus sprendimai nebuvo ginčijami ir nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka Ginčų komisijoje, Vilniaus apygardos administraciniame ar Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose. Apeliantas dar kartą pabrėžia, kad abiem atvejais nauji sprendimai buvo priimti praėjus pusei metų, gavus naujus dokumentus, atlikus aukštesnio lygio tyrimus bei pagal naujas rekomendacijas, kaip pildyti klausimyną. Nuteistasis teigia manantis, kad visi teritoriniuose skyriuose priimti sprendimai, atsižvelgiant į minėtus pasikeitimus, galėtų būti pakeisti.

13.5. Nuteistasis, nesutikdamas su nuosprendžio dalimi, susijusia su kyšio priėmimu iš A. R., nurodo, kad iš užfiksuoto pokalbio, vykusio 2017 m. birželio 8 d., yra žinoma, kad jis A. R. pasakė, jog sprendimas dėl D. K. jau yra priimtas ir niekas jo nekeis dėl paciento pageidavimų, nes tai prieštarautų nustatytai tvarkai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas 2017 m. birželio 7 d., vertinimą atliko M. G., o vertinimo aktą rengė trys (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, kurie šį aktą pasirašė. Pasak apelianto, į sistemą įvesto sprendimo keisti nebuvo galimybės, tam reikėjo (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyriaus leidimo. D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pateikė dokumentus, ją apžiūrėjo gydytojas ir liepė ateiti kitą dieną atsiimti dokumentų; ji su A. R. susitikusi nebuvo ir nieko jo neprašė, pinigų jam neperdavė. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad ją apžiūrėjo du gydytojai, tačiau nė vienas atlygio neprašė, ji šių asmenų nepažįsta. M. G. pažymi, kad šie įrodymai ne tik paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad D. K. apžiūrėjo vienas M. G. ir jis vienas sprendė darbingumo lygio nustatymo jai klausimą, bet ir patvirtina, kad D. K. apie jai nustatytą darbingumo lygį žinojo jau 2017 m. birželio 7 d., todėl A. R. 2017 m. birželio 9 d. nebuvo jokio tikslo perduoti pinigų M. G.. Apeliantas paaiškina, kad 150 Eur jam A. R. perdavė už monetas, kurios buvo rastos kratos, atliktos jo (M. G.) namuose esančiame seife, metu. Be to, A. R. pinigus jam perdavė atvirai, pinigai buvo perskaičiuojami ir toks pinigų perdavimo būdas paneigia, kad šie pinigai buvo kyšis.

13.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. G. taikytu išplėstiniu turto konfiskavimu. Nuteistasis nurodo, kad taikyti išplėstinį turto konfiskavimą prokuroras paprašė sakydamas baigiamąją kalbą ir tai apribojo jam (M. G.) galimybes įrodyti turto įgijimo teisėtumą. Apeliantas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktos turto deklaracijos, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad seife galėjo būti laikomi ir M. G. vaikų pinigai (atitinkamai 10 000 Eur ir 20 000 Eur) patvirtina, kad turimos piniginės lėšos buvo gautos teisėtai.

13.7. Nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojas K. Z. parodė, kad pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį pinigai M. G. tą pačią dieną (iš viso 25 000 Eur) nebuvo sumokėti, tai buvo turto perrašymas už skolą, kuri atsirado daugiau nei prieš 15 metų. Apeliantas paaiškina, kad tuo metu turėjo motinos dovanotų pinigų ir su K. Z. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, nes pastarasis turėjo finansinių sunkumų ir bijojo, kad jo pastatams gali būti taikomas areštas. Nuteistasis teigia, kad, sudėjus deklaruotas pinigines lėšas (124 710 Eur) bei jo namuose laikytus vaikų pinigus, susidaro 154 710 Eur suma, o 25 000 Eur išlaidų iš tikrųjų jis (M. G.) neturėjo, todėl 2015 m. išlaidos turėtų būti sumažintos šia suma. Apeliantas pažymi ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje padaryta tik prielaida, kad galimai sutuoktiniai negalėjo sukaupti tiek lėšų, kiek buvo rasta kratos metu, tačiau specialisto išvadoje nenurodyta, kad šie pinigai galėjo būti gauti nusikalstamu ar kitu neteisėtu būdu.

13.8. Apeliantas teigia manantis, kad minėta specialisto išvada pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo vadovautis, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nes joje nurodyta, kad tyrimą atliko dvi specialistės, tačiau jį pasirašė tik specialistė I. K.. Be to, specialistės vertino tik iš banko gautus duomenis, tačiau nevertino pateiktų deklaracijų, faktiškai namuose, kredito unijose ar kituose bankuose laikytų lėšų. Iš teismui pateiktų notaro patvirtintų dovanojimo sutarčių matyti, kad pinigai nebuvo pervedami iš sąskaitos į sąskaitą, dovanojimo sutartyje nenurodytas ir konkretus bankas ir sąskaita, kur laikomi pinigai. Specialistės taip pat nevertino, kad M. G. namuose esančiame seife savo pinigus laikė ir pastarojo vaikai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kratą atlikusiems pareigūnams jis pats parodė, kad seife jis laiko pinigus, pats šį seifą jiems ir atrakino.

13.9. Apeliaciniame skunde kritiškai vertinama ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 15 d. nutartis, kuria leista atlikti kratą su M. G. susijusiose patalpose. Nuteistasis cituoja šios nutarties rezoliucinę dalį ir nurodo, kad jo darbo vieta niekada nebuvo Lietuvos Respublikos nuosavybė, šių patalpų savininkė yra (duomenys neskelbtini) tarnyba, o gyvenamosios patalpos niekada nebuvo M. G. nuosavybė, nes tai nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei.

14. Nuteistoji O. K. ir jos gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui arba pakeisti šį nuosprendį ir išteisinti O. K. dėl kyšio paėmimo iš nenustatytų asmenų (3 epizodai); O. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (4 epizodai ); panaikinti nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo; sumažinti paskirtą 1 000 MGL dydžio baudą ir paskirti 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

14.1. Apeliantai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo (Nr. 2K-204/2008), kyšininkavimo (Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-207/2013, Nr. 2K-196-697/2018) ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (nuteistųjų, liudytojų parodymus, rašytinius duomenis) ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl O. K., t. y. nenustatė, ko siekė kyšių davėjai, paduodami kyšį tarpininkui, o šis – O. K., kokius konkrečius veiksmus jų naudai atliko O. K. ir kokias palankias sąlygas sudarė, kad suinteresuoto asmens (kyšio davėjo) naudai būtų priimtas pageidaujamas sprendimas. Apeliantų teigimu, darbingumo lygio nustatymas yra tam tikra administravimo procedūra, kuri pradedama nuo dokumentų pateikimo ir baigiama galutinio sprendimo patvirtinimu. Šioje procedūroje O. K. neatliko jokių veiksmų, už kurių padarymą ji buvo pripažinta kalta: ji nesikreipė į komisijos narius (vertintojus) su prašymu suinteresuotų asmenų (kyšių davėjų) naudai priimti palankius sprendimus, netvirtino akivaizdžiai nepagrįstos vertintojų išvados, nenustatė darbingumo lygio, nes pagal einamas pareigas tikrindavo dokumentus, skirdavo vertintojus, užbaigdavo vertinimo procedūrą. O. K. pripažino, kad pinigus gavo už vertinimo procedūros pagreitinimą, tačiau ne už kyšių davėjų sveikatos būklės vertinimą. Pirmosios instancijos teismas net nebandė aiškintis, ar O. K. ėmėsi veiksmų, kad būtų pagreitinta vertinimo procedūra, kad būtų sudarytos palankios sąlygos vertinamiems asmenims; taip pat nesiaiškino, kokiu būdu tai buvo daroma, t. y. ar O. K. darė poveikį komisijos nariams (vertintojams) atlikti veiksmus arba susilaikyti nuo veiksmų atlikimo kyšių davėjų naudai.

14.2. Apeliantai cituoja O. K. pareigybės aprašymą ir teigia, kad šių pareigų pažeidimas galėjo užtraukti drausminę, tačiau ne baudžiamąją atsakomybę. Pasak apeliantų, nagrinėjamu atveju yra itin svarbu nustatyti darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir profesinės reabilitacijos specialiųjų poreikių nustatymo procedūrą, (duomenys neskelbtini) įgaliojimus šioje procedūroje bei O. K. vaidmenį konkretaus vertinimo procedūroje.

14.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog A. G. atliko darbingumo lygio vertinimą bei nustatė darbingumo lygį, kurį vėliau O. K. patvirtino šiems asmenims: N. L., V. V., L. S., B. P., V. J., L. P., D. L., V. D., K. S., S. L., V. V., B. K., B. G., V. V., D. L., V. P., L. T., R. Š., S. L.. Tačiau pirmosios instancijos teismas net nebandė nustatyti, ar O. K. prašė A. G. nustatyti darbingumo lygį, palankų nurodytiems asmenims, ar buvo tam pagrindas, ar aptarinėjo su juo, koks darbingumo lygis turi būti nustatytas. Pasak apeliantų, byloje apklausti asmenys, kurie davė kyšius, taip pat parodė, kad pinigai buvo mokami arba už vertinimo proceso pagreitinimą, arba kaip dovana, t. y. už abstraktaus turinio veiksmų atlikimą. Tačiau ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas net nebandė nustatyti, ar vertinimo proceso pagreitinimas turėjo įtakos kyšių davėjų interesams. Iš norminių teisės aktų dėl išmokos mokėjimo tvarkos matyti, kad teisė į išmoką atsiranda nuo dokumentų padavimo (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui. Tai reiškia, kad proceso pagreitinimas jokios naudos kyšių davėjams nesuteikė. Tuo atveju, jeigu kyšių davėjai buvo suklaidinti, kad proceso pagreitinimas turės įtakos jų interesams, tai tokiu atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl O. K. veiksmų kvalifikavimo ne pagal BK 225 straipsnį, o pagal BK 183 straipsnį. Nė vienas iš kyšį davusių asmenų nepatvirtino, kad kyšis buvo mokamas už jiems palankaus vertinimo gavimą ar už vertintojų palankumą jų atžvilgiu. Tik vienu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per trumpą laiką nenustatytam asmeniui buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau nesiaiškino, ar O. K. sutrumpino šios nustatymo procedūros laiką, jeigu taip – tai kokiu būdu ji tai padarė. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas net nebandė aiškintis šių svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, todėl kyla klausimas dėl teismo šališkumo ir nusistatymo prieš O. K..

14.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 16 byloje nagrinėjamų atvejų nustatyta, kad sprendimai buvo priimti teisėtai, todėl O. K., kaip , neturėjo jokio pagrindo vertintojų sprendimus panaikinti ar nesutikti su jų išvadomis. Taip pat nėra jokių duomenų, kad O. K. kyšių davėjų atžvilgiu nutarė pagreitinti vertinimo procedūros paskyrimą ir sprendimo priėmimą. Byloje 5 nagrinėjamais atvejais pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad O. K. veikė neteisėtai, ir kyšių gavėjų atžvilgiu buvo priimti neteisėti sprendimai. Tačiau apeliantai dar kartą pabrėžia, kad O. K. asmeniškai nevertino kyšių davėjų darbingumo lygio, nesiūlė vertintojams dėl šių asmenų ir jų naudai priimti neteisėtas išvadas, o vėliau tokias neteisėtas išvadas patvirtino. Apeliantams nesuprantama, kodėl baudžiamojon atsakomybėn nėra patraukti vertintojai, kurie turėjo veikti bendrai su O. K. ir siekti bendros tyčios – nustatyti neteisėtą darbingumo lygį. To nepadarius, nebuvo galima nustatyti priežastinio ryšio tarp kyšio priėmimo ir vertintojo atliktų funkcijų dėl pagrįsto ar nepagrįsto darbingumo lygio nustatymo.

14.5. Apeliantai cituoja liudytojų E. R. ir R. L. parodymus ir pažymi, kad atlikus neeilinį priimtų sprendimų patikrinimą, jokių galiojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, vertinimo kriterijai O. K. inkriminuojamu laikotarpiu buvo lankstūs ir skirtingi vertintojai galėjo priimti skirtingus sprendimus. Be to, liudytoja pripažino, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas lėmė papildomų dokumentų išreikalavimą ir detalesnį patikrinimą. Teritorinis skyrius dėl didelio darbo krūvio tokių galimybių neturėjo. Apeliantų teigimu, šių liudytojų parodymai dar kartą leidžia teigti, kad O. K. patvirtino vertinimų išvadas, kurios jokių abejonių jai, kaip atsakingai pareigūnei, negalėjo sukelti.

14.6. Apeliaciniame skunde cituojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. K. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas, bet, nemačiusi pačių ligonių ir neįvertinusi pateiktų dokumentų, nustatė tokį lygį, kokio pageidavo kyšių davėjai. Tačiau apeliantai nurodo, kad pagal tuo metu galiojančią tvarką suinteresuoti asmenys ne visada turėjo dalyvauti priimant dėl jų sprendimus. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos gavusi atsakymą, O. K. sužinojo, kad V. V., V. D., V. V. ir D. L. (duomenys neskelbtini) skyrius priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, vadovaudamasis tuo metu pateiktais medicininiais dokumentais. Tik atliekant neeilinį priimtų sprendimų patikrinimą, buvo atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas pagal kontrolės procedūrą, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo gauti nauji duomenys, kuriais vadovaujantis buvo priimti nauji sprendimai. Nė vienas iš darbingumo lygio vertinimo sprendimų, priimtų minėtiems asmenims, nebuvo panaikintas kaip nepagrįstas, o buvo priimti nauji sprendimai, atsižvelgiant į naujų duomenų gavimą.

14.7. Apeliantai dar kartą nurodo, kad O. K. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes ji asmeniškai nurodytų asmenų darbingumo lygio nevertino, vertintojų neprašė atlikti neteisėtų veiksmų, o (duomenys neskelbtini) skyriaus priimtas sprendimas buvo pakeistas dėl objektyvių priežasčių – paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių nebuvo ir neturėjo būti vertinimo metu. Be to, šie papildomi duomenys buvo gauti suėjus beveik 12 mėnesių po ginčijamų sprendimų priėmimo, ir, kaip teigia specialistai, „paciento būklė gali keistis, liga yra gydoma“. Apeliantai nurodo ir tai, kad per laikotarpį iki neeilinio sprendimų patikrinimo nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė ir darbingumo lygio nustatymo kriterijai. Liudytojai parodė, kad vertinimas „dar sugriežtėjo, dabar jokių interpretacijų negali būti, yra taip, kaip parašyta“. Todėl, pasak apeliantų, atliekant neeilinį sprendimų patikrinimą, buvo ne vertinami priimti sprendimai, o priimami nauji sprendimai. Apeliantams nesuprantama ir tai, kodėl vienu atveju, kai Sprendimų kontrolės skyrius priėmė naują sprendimą, O. K. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o kitu atveju – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Išdėstyti argumentai rodo, kad teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį ir pripažino O. K. kalta už veikas, kurių ji nepadarė, o jos padaryta veika (pinigų priėmimas už vertinimo procedūros pagreitinimą) liko neištirta ir neįvertinta.

14.8. Apeliantai nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria O. K. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta dėl kyšininkavimo iš nenustatytų asmenų (3 nusikalstamų veikų epizodai). Apeliaciniame skunde teigiama, kad ši nuosprendžio dalis grindžiama tik abejotinais O. K. parodymais, ir teismas pasirinko baudžiamojoje teisėje nepriimtiną sprendimą – nesant duomenų apie objektyviąją nusikalstamos veikos pusę (teisėtas / neteisėtas veikimas / neveikimas), O. K. veiką kvalifikavo pagal švelnesnę straipsnio dalį. Tačiau kad tinkamai kvalifikuotų O. K. veiką šiuose epizoduose, teismas privalėjo nustatyti, kokius veiksmus (veikė teisėtai ar neteisėtai) atliko ar neatliko O. K.. Teismas abstrakčiai nurodė, kad O. K. kyšį priėmė už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiu būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, arba už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad tai buvo padaryta arba bandoma padaryti, taip pat neįmanoma patikrinti, kad nurodytuose epizoduose O. K. veikė teisėtai ar netesėtai. Apeliantai kelia ir versiją, kad šiuo atveju galėjo būti, kad O. K. veikė neteisėtai ir nenustatytam asmeniui priimtas nepagrįstas sprendimas ir jis gavo tai, kas jam nepriklauso, arba gavo daugiau, negu priklauso, taip pat galėjo būti ir taip, kad nenustatytas asmuo gavo mažiau, negu turėjo gauti. Apeliantams nesuprantama ir tai, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti šiuose nusikalstamų veikų epizoduose minimi nenustatyti asmenys, nes žinant, kada buvo kyšio perdavimo epizodas, dokumentų priėmimo data, buvo įmanoma identifikuoti asmenį. Apeliantai neatmeta galimybės, kad šiais atvejais veikė provokatoriai, kurių pastangomis ikiteisminio tyrimo pareigūnai siekė surinkti patikimus duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų neteisėtus veiksmus.

14.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Apeliantai cituoja BK 72³ straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl išplėstinio turto konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-245-1073/2018), pirmosios instancijos teismo išvadą, kad „iš bylos medžiagos matyti, kad veikos, už kurias teisiami M. G. ir O. K., nebuvo atsitiktinės. O. K. nuo 2017-04-26 iki 2017-06-20 iš nusikalstamos veikos gavo 2720 eurų, M. G. nuo 2017-05-16 iki 2017-06-20 gavo 4650 eurų, o jie (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo daugiau kaip 10 metų. Kaip liudytojai apklausti asmenys, kurie kreipėsi į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, buvo įsitikinę, kad reikia duoti pinigus, nes gali patirti įvairių nepatogumų. Tai rodo, kad buvo nusistovėjusi tam tikra kyšių paėmimo tvarka, o ir iš vaizdo įrašų matyti, kad O. K. ir M. G. pinigų paėmimas už darbingumo lygio ar specialių poreikių nustatymą buvo įprastas veiksmas“. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas, nes O. K. nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų padarymu nuo 2005 m. liepos 16 d. (nuo paskyrimo į pareigas) iki 2017 m. balandžio 26 d. (1 nusikalstamos veikos epizodas), taip pat O. K. ir M. G. bendrininkavimas nebuvo inkriminuojamas, todėl teismo išvadoje susiejus O. K. ir M. G. padarytas nusikalstamas veikas buvo suvaržytos O. K. teisės žinoti, kuo ji yra kaltinama. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada dėl O. K. ir M. G. veiksmų tęstinumo yra nepagrįsta.

14.10. Apeliantams nesuprantama ir skundžiamo nuosprendžio išvada, kad „lankytojai galėjo patirti įvairių nepatogumų“, nes byloje šią išvadą pagrindžiančių duomenų nėra. Priešingai, byloje nėra duomenų, kad, kai O. K. vadovavo skyriui, buvo nusiskundimų dėl darbo organizavimo, biurokratizmo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad asmenys, kurie buvo siunčiami į (duomenys neskelbtini) dėl darbingumo lygio vertinimo, patyrė kokius nors nepatogumus ar iš jų buvo reikalaujama duoti kyšius.

14.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. K. pateikė duomenis, kad nuo 2010 m. kartu su sutuoktiniu gavo apie 340 000 Eur (813 500 Lt ir 105 000 Eur) pajamų, susijusių su darbo santykiais, šeimos arba asmeninio turto realizavimu. 2017 m. liepos 1 d. jos ir sutuoktino banko sąskaitoje buvo apie 56 000 Eur ir 22 000 Eur grynųjų pinigų. Nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos O. K. gavo 2 720 Eur pajamų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kratos metu iš O. K. paimti pinigai būtų įgyti iš nusikalstamos veikos, o ne teisėtu būdu, ar būtų jai inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal teismų praktiką duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, priskirtini duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartiniai kontaktai ar ilgalaikiai ryšiai su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Tokie duomenys šioje byloje nebuvo nustatyti, todėl negalima daryti išvados, kad kratos metu pas O. K. rastas turtas (piniginės lėšos) susijęs su jai inkriminuojamomis veikomis. Pasak apeliantų, sprendžiant klausimą dėl BK 72³ straipsnio taikymo, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, Nr. 2K-295-222/2019).

14.12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su specialisto D. S. išvada, kad „O. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-06-20 nepagrįsta 51 715 Lt (nuo 2013-01-01 iki 2014 -12-31) ir 23 322 Eur (nuo 2015-01-01 iki 2017-06-20) išlaidų suma“. Pasak apeliantų, specialistui arba trūko patirties ir profesionalumo, arba jo užduotis buvo surašyti neigiamą išvadą apie O. K. ir jos šeimos narių pajamų ir išlaidų santykį. Specialistas D. S. buvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu ir jo atsakymai į užduotus klausimus patvirtino, kad išvada nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš O. K. ir jos sutuoktinio V. K. paimti pinigai – 22 910 Eur – turi būti konfiskuoti vien dėl to, kad O. K. gautomis teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma. Tačiau nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nepateikiami papildomi argumentai, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kad pagal gautos naudos pobūdį ji yra adekvati siūlomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas viešasis interesas šiuo atveju nusveria privatų asmens interesą ir pan.

14.13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, siekiant išsklaidyti savo abejones dėl išvados pagrįstumo bei tendencingumo, O. K. po bylos išnagrinėjimo 2020 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į UAB „Audito gairės“ ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl konsultacinių išvadų pateikimo. Iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020 m. rugsėjo 4 d. konsultacinės išvados matyti, kad specialistas D. S. sodo namelio rekonstrukcijos išlaidas apskaičiavo pažeisdamas galiojančius teisės aktus. Taip pat retrospektyviai pagal rekonstrukcijos projektą TPl 0-08-02 buvo apskaičiuota statybos lokalinė sąmata objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 23 031,42 Eur (arba 79 522,89 Lt). Iš ekspertės L. R. konsultacinės išvados matyti, kad specialisto D. S. išvada yra nepagrįsta ir klaidinga, ją surašant jis visiškai nesivadovavo norminiais aktais bei netyrė O. K. pateiktų dokumentų. Ekspertė L. R. padarė vienareikšmę išvadą, kad O. K. ir V. K. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo išlaidos pagrįstos, o 2017 m. birželio 20 d. jie galėjo sutaupyti daugiau negu 23 000 Eur grynaisiais pinigais. Apeliantai teigia, kad specialisto D. S. panaudota ydinga tyrimo metodika turėjo įtakos jo išvados nepagrįstumui ir neteisėtumui. Be to, apeliantai pažymi, kad specialisto išvada nėra pagrindinis įrodymas, tai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuos teismas turėjo patikrinti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismui visiškai nekilo abejonių, kad specialistas rekonstrukcijos išlaidoms apskaičiuoti panaudojo metodiką, kuri neegzistuoja, kad pinigų išgryninimą įtraukė į išlaidų balansą (šeimos sąnaudas).

14.14. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su O. K. paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutine subendrinta bausme. Nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino O. K. kalta dėl 16 apysunkių ir 4 sunkių nusikaltimų padarymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. K. jokios įtakos darbingumo vertinimo procedūrai nedarė, apsiribojo tik pinigų priėmimu iš tarpininkų už abstrakčių veiksmų atlikimą. O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad O. K. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nusprendė O. K. paskirti itin griežtą bausmę – 37 660 eurų baudą, kuri, pasak apeliantų, nesuderinama su padarytų nusikaltimų sunkumu. Be to, nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, kad bendra O. K. turtinė prievolė valstybės biudžetui sudaro 80 470 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kratos metu iš O. K. buvo paimta 22 910 Eur, jai liko sumokėti 57 560 Eur. Todėl paskirtos baudos dydis net 14 kartų viršija piniginę naudą, gautą nusikaltimų padarymo metu. Apeliantai teigia manantys, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, proporcingumo principą, O. K. turėtų būti paskirta subendrinta bausmė, kurios dydis siektų iki 300 MGL (11 298 Eur).

15. Nuteistosios J. V. gynėjas advokatas Vaidotas Rutavičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažinta kalta dėl kyšio davimo, ir priimti jai išteisinamąjį nuosprendį, o iš M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo pašalinti kaltinimus, susijusius su J. V..

15.1. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-895/2017, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014, kad visi neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai, ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje J. V. kaltė buvo grindžiama tik abejotinais L. Š. parodymais. Gynėjo teigimu, L. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad R. E. dokumentus jai perdavė J. V., kuriai vėliau ji perdavė ir sprendimą dėl R. E., o J. V. jai perdavė pinigus. Šių aplinkybių L. Š. pirmosios instancijos teisme prisiminti negalėjo, tačiau tai pirmosios instancijos teismas įvertino kaip teisingus parodymus. Be to, pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu duotus L. Š. parodymus paneigia rašytinė bylos medžiaga: R. E. dokumentus pristatė asmeniškai (t. 13, b. l. 147–174), o sprendimas jam buvo išsiųstas registruotu laišku (t. 15, b. l. 45–51). Gynėjas atkreipia dėmesį, kad L. Š. parodė, kad J. V. pagalbos prašė prieš savaitę iki pinigų perdavimo, tačiau sprendimas dėl R. E. jau buvo priimtas (2015 m. gegužės 17 d.; t. 13, b. l. 183–184) ir, kaip minėta, R. E. išsiųstas registruotu laišku 2017 m. gegužės 23 d. Esant šioms aplinkybėms, gynėjas teigia manantis, kad L. Š. parodymai kelia pagrįstų abejonių ir jie negali būti pripažinti J. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

15.2. Apeliantas pažymi, kad J. V. ir L. Š. nėra giminaitės, nes jų nesieja kraujo ryšiai, ir L. Š. yra J. V. žento tolima giminaitė.

15.3. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į kitus L. Š. parodymus, kad J. V. jos neprašė perduoti pinigų M. G., ji taip pat nenurodė, už ką šie pinigai yra duodami, ir ji (L. Š.) pati nusprendė, kad jie skirti M. G.. Tačiau apeliantas dar kartą nurodo, kad pagal užfiksuotus vaizdo įrašus pinigai buvo perduoti po sprendimo priėmimo ir išsiuntimo R. E., todėl yra nelogiškas J. V. kaltinimas paveikti M. G., nes kyšis tokiu atveju buvo duodamas už poveikį atlikti veiksmą ir priimti sprendimą, kuris jau atliktas ir priimtas. Gynėjas taip pat pažymi, kad J. V. yra pripažinta kalta už tai, kad davė kyšį L. Š., o M. G. – priėmęs kyšį iš J. V., nors J. V. nebuvo kaltinama davusi kyšį M. G., ir yra užfiksuota, kaip L. Š. perduoda pinigus M. G.. Todėl, pasak apelianto, M. G. negali būti pripažintas kaltu už tai, kad priėmė kyšį iš J. V., nes pastaroji tuo net nebuvo kaltinta.

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o kitų apeliantų skundus atmesti. Kiti proceso dalyviai prašė tenkinti jų skundus, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. G., nuteistosios O. K. ir jos gynėjos advokato Viačeslavo Žarkovo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistųjų V. Z., A. R. ir nuteistosios J. V. gynėjo advokato V. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl V. Z. apeliacinio skundo

17. Skundžiamu nuosprendžiu V. Z. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta už tai, jog siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį R. I..

18. Nesutikdama su šia nuosprendžio dalimi V. Z. apeliaciniame skunde neginčija nuosprendyje nurodytu laiku buvusi R. I. kabinete dėl jos motinai E. B. reikalingų specialiųjų poreikių nustatymo, taip pat neginčija, kad tuo metu ji perdavė R. I. ir voką. Tačiau V. Z. nurodo, kad šiame voke buvo ne pinigai, o jos motinos E. B. nuotraukos.

19. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismas vertino įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visetą, lygino tarpusavyje ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju galima neginčytinai teigti, kad V. Z. padarė jai inkriminuotą veiką.

20. Ikiteisminio tyrimo metu V. Z., peržiūrėjusi vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jos buvimas R. I. kabinete bei voko padėjimas ant R. I. stalo, po dokumentais, parodė, kad iš rankinės ji išėmė ir ant stalo padėjo dokumentus. (t. 36, b. l. 183–185). Kitos apklausos metu V. Z., atsakydama į klausimą, ar R. I. ji padavė vokelį, ji teigė, kad voko R. I. ji nedavė, davė dokumentus. Atsakydama į klausimą, ar duotas vokas kaip sąvoka „kyšis“, ar vokas su kitais dokumentais, ji parodė, kad buvo duoti kiti dokumentai voke (t. 36, b. l. 188–189). Dar vienoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje V. Z. parodė, kad kyšio R. I. ji nedavė (t. 36, b. l. 193). Pirmosios instancijos teisme V. Z. be kitų aplinkybių parodė, kad kartu su I. K. pas R. I. ji atėjo pasikonsultuoti, kad pastaroji pažiūrėtų, ar ji (V. Z.) turi visus reikalingus dokumentus. Tarp jos pateiktų dokumentų buvo vokas, tačiau tai nereiškia, kad jame buvo pinigai. Tame voke buvo nuotraukos, kurias reikėjo pateikti pažymėjimui. Kadangi dokumentus pildė R. I. kabinete, tai ten paliko ir nuotraukas, kurios buvo reikalingos pažymėjimui dėl transporto.V. Z. patvirtino ikiteismini tyrimo metu mačiusi užfiksuotą vaizdo įrašą, tačiau jame nėra jokių pokalbių, susitarimų, prašymų daryti kažką nelegalaus ir neleistino. Nuteistoji patvirtino mačiusi ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip po to, kabinete likusi viena, R. I. pasiėmė voką. V. Z. teigė, kad ant R. I. stalo buvo netvarka, ji iš ant stalo buvusios krūvos dokumentų išsitraukė voką, todėl galėjo būti, kad tai buvo kitas vokas, ne jos (V. Z.) su dokumentais paliktas vokas (t. 42, b. l. 31– 32).

21. Nuteistoji R. I. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikalstamos veikos epizodą, susijusį su V. Z., parodė, kad kažkoks asmuo 2017-05-22 jai įdavė apie 100 – 150 Eur už tai, kad būtų greičiau nustatyti specialieji poreikiai, t. y., kad nereikėtų laukti eilėse. Pamena, kad dalį pinigų, t. y., 50 Eur kartu su asmens byla ji nunešė gydytojui M. G., kuriam pasakė, kad asmeniui reikalinga priežiūra (specialieji poreikiai). Gydytojas peržiūrėjo dokumentus ir pasakė, kad priežiūra bus. Ji M. G. nesakiusi, kas davė pinigus, bet jis tikriausiai suprato, kad pinigus davė asmens, kuriam reikalinga priežiūra, artimasis (t. 33, b. l. 100–103). Kitos apklausos metu apie šį nusikalstamos veikos epizodą R. I. parodė, kad iš V. Z. gavo 100 Eur kyšį, juos visus atidavė M. G. (t. 33, b. l. 119-121). Praėjus pusei metų po šios apklausos tarp R. I. ir V. Z. taip pat buvo atlikta ir akistata, kurios metu R. I. parodė, kad jai sunku prisiminti, ar ji iš V. Z. priėmė ne mažesnį nei 100 Eur kyšį, teigė, kad jei taip yra užfiksuota, tai ji parodymų nekeis, tačiau parodė nieko V. Z. nežadėjusi, tik nusiuntė ją į komisiją, o pastaroji jos nieko neprašė; negalėjo tiksliai nurodyti, ką V. Z. padėjo ant jos stalo, teigdama, kad „ar nuotrauką, ar gal pinigus“. Tuo tarpu V. Z. akistatos metu neigė, kad R. I. perduotame voke buvo pinigai, parodė, kad tame voke buvo gal nuotraukos, gal kažkokie dokumentai; jai R. I. nežadėjo paveikti atitinkamo asmens dėl jos motinai reikalingų specialiųjų poreikių nustatymo, pas R. I. ji su buvusia kolege ėjo tik pasikonsultuoti, parodyti dokumentus (t. 33, b. l. 143–144). Pirmosios instancijos teisme R. I. apie nusikalstamos veikos epizodą, susijusį su V. Z., parodė, kad ji neprisimena šio epizodo, neprisimena, ar V. Z. jai davė kyšį, ar ne. R. I. teigė, kad iš užfiksuoto vaizdo įrašo, kurį ji matė, nesimato, kad V. Z. jai tikrai davė pinigus, todėl gali būti, kad iš tikrųjų ji nieko nedavė ir ji nenori V. Z. apkalbėti; žino, kad buvo nuotraukos, o ar buvo pinigų – R. I. teigė neprisimenanti. Paaiškindama apie akistatos metu duotus parodymus, kad „jei jau viskas užfiksuota, parodymų nekeisiu“, nuteistoji R. I. parodė, kad akistatos metu sutiko su viskuo, ko jos buvo klausiama, tačiau kaltinti neteisingai V. Z. nenori (t. 42. b. l. 66–69).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios R. I. parodymus, sutinka su V. Z. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo metu R. I. abstrakčiai parodė apie nusikalstamos veikos, susijusios su V. Z., aplinkybes, taip pat parodė ir tokius jos ir V. Z. pokalbius ir susitarimus, kurie nėra užfiksuoti vaizdo ir garso įraše ir nustatyti baudžiamojoje byloje (taip pat ir nėra inkriminuoti V. Z.); pirmosios instancijos teisme apskritai negalėjo prisiminti šio nusikalstamos veikos epizodo ir V. Z. atliktų veiksmų (kyšio davimo). Tačiau vis dėlto įvertinus tai, kad iš bylos duomenų yra žinoma, jog R. I. ir I. K. bei V. Z. ir I. K. buvo pažįstamos iš ankščiau, tokie pirmosios instancijos teisme duoti R. I. parodymai yra vertintini ne kaip objektyvią tiesą atitinkantys parodymai, o kaip siekis duoti V. Z. palankius parodymus bei padėti išvengti jai baudžiamosios atsakomybės. Nuteistosios V. Z. kaltę, padarius pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

23. 2017-07-05 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-50 užfiksuota, kad 2017-05-22 10.35 val. į R. I. kabinetą ateina I. K. ir V. Z. dėl specialiųjų poreikių nustatymo savo motinai E. B.. V. Z. R. I. paduoda dokumentus. R. I. peržiūri dokumentus, kalba su abiem moterimis, R. I. duoda V. Z. užpildyti dokumentą. 10.45 val. V. Z. iš rankinės išsiima baltą voką ir jį padeda R. I. ant stalo po dokumentais. R. I. toliau žiūri dokumentus, kalba su moterimis. 10:52 val. abi moterys iš kabineto išeina. Šio protokolo tęsinyje nurodytas ir tarp R. I. bei V. Z. vykęs pokalbis (t. 2, b. l. 21–25). Tokia įvykio eiga užfiksuota ir vaizdo ir garso įraše 20170522_103000_A7F6_ACCC8E004C71, esančiame kompaktiniame diske.

24. Pirmosios instancijos teisme, peržiūrėjusi minėtą vaizdo įrašą, V. Z. paaiškino, kad voką po dokumentais ji padėjo iš jaudulio, o frazę „kaip nors pagelbėkite“ ji pasakė tik todėl, kad buvo pervargusi dėl slaugomos mamos, ši frazė nebuvo niekaip susijusi su voko padėjimu, ji tik padėkojo už konsultaciją (t. 42, b. l. 105–106). Tačiau iš užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo 20170522_103000_A7F6_ACCC8E004C71, esančio kompaktiniame diske, yra aiškiai matyti ir girdėti, kad jau po to, kai R. I. kabinete V. Z. užpildė reikiamus dokumentus, kelis kartus pasitikslino, kur ir ką reikia įrašyti, ji iš rankinės ištraukė voką ir, sakydama „kaip nors pagelbėkit, ačiū labai“, šį voką padėjo ant R. I. stalo, po kitais dokumentais. R. I. rusų kalba paklausė „kas čia tokio?“, į ką V. Z. atsakė „tiesiog“. Toks voko padėjimas po ant stalo esančiais kitais dokumentais niekaip negali būti paaiškinamas dokumentų ar nuotraukų, reikalingų specialiųjų poreikių nustatymui, pateikimu ar, juolab, dokumentų (nuotraukų) parodymu ir konsultavimusi, ar pateikiami visi reikalingi dokumentai.

25. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su V. Z. nurodyta įvykio eiga, kad ji padėjo voką su nuotraukomis (ar dokumentais), o tik po to žodžiu atsidėkojo už suteiktą konsultaciją. Vaizdo įrašas patvirtina, kad voko padėjimas ir prašymas „kaip nors pagelbėti“ buvo vientisas veiksmas. Pažymėtina ir tai, kad R. I. padėto voko turinio, V. Z. dar bent 7 minutes būnant kabinete, nepatikrino, jo neapžiūrėjo, ir tai visiškai neatitinka ir paneigia V. Z. parodymus, kad ji su R. I. norėjo tik pasikonsultuoti, ar turi visus specialių poreikių nustatymui reikalingus dokumentus. Priešingai, vaizdo įraše užfiksuotas voko padėjimo laikas (ne pildant ir tikrinant dokumentus, o po šių veiksmų atlikimo), būdas (slepiant po ant stalo esančiais dokumentais), V. Z. prašymas pagelbėti, abstraktus paaiškinimas, kodėl ji padėjo voką, bei R. I. reakcija į tokius V. Z. veiksmus leidžia daryti kategorišką išvadą, jog V. Z. po dokumentais padėtame voke buvo ne dokumentai ar nuotraukos, reikalingi specialiųjų poreikių E. B. nustatymui, o pinigai.

26. Šią išvadą patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-50 bei minėtame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti tolesni R. I. veiksmai: iš karto po to, kai V. Z. ir I. K. išėjo iš jos kabineto, R. I. paėmė iš po dokumentų voką, iš voko išėmė ne mažiau kaip vieną 50 eurų kupiūrą, kurią įsidėjo į savo daiktinę, peržiūrėjo pinigus voke (kiek jų – nesimato) ir užklijavusi voką su pinigais, padėjo jį tarp V. Z. atneštų dokumentų (t. 2, b. l. 21–22).

27. Priešingos išvados, t. y., kad ant R. I. stalo V. Z. padėtame voke buvo ne pinigai, negalima padaryti ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytus liudytojos I. K. parodymus, kad ji nematė kaip R. I. buvo duodamas kyšis ir apie kyšio davimą kabinete nebuvo jokios kalbos (t. 40, b. l. 128–129). Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad voko R. I. kabinete (ant stalo) ji nematė, matė tik daiktą panašų į voką. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė mačiusi, kad V. Z. ant R. I. stalo paliko voką (t. 7, b. l. 3–4), ir šių parodymų teisingumą, juos perskaičius, ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (t. 40, b. l. 128–129).

28. Be to, iš minėto vaizdo ir garso įrašo taip pat yra matyti, kad tuo metu, kai V. Z. ant stalo, po dokumentais padėjo voką, I. K. sėdėjo prie to paties stalo, šalia, veidu atsisukusi į tą pusę, kur buvo dedamas vokas, todėl po dokumentais dedamo voko ji negalėjo nematyti, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teisme. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, kad I. K. buvo žinomas V. Z. R. I. perduoto voko turinys, taip pat nenustatyta, kad apie kyšio davimą V. Z. tarėsi su I. K., tačiau vien šios aplinkybės niekaip nepaneigia vaizdo ir garso įraše užfiksuotų aplinkybių, kad V. Z. ant stalo po dokumentais paliktame voke buvo pinigai.

29. V. Z. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl minėto 2017-07-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-08-50 turinio, t. y., kad šiame protokole nurodyta R. I. pasakyta frazė, kad „ji kalbėjo su juo ir jis sakė, kad padarys, kaip reikia“, nors tokio pokalbio tarp R. I. ir V. Z. nebuvo. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors prie minėto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo esančiame vaizdo ir garso įraše 10:52 val. užfiksuotame pokalbyje, kuris vyko R. I. kabinete, R. I., V. Z. ir I. K. kalba viena per kitą ir kiekvienos jų pasakyto žodžio itin tiksliai išgirsti neįmanoma, tačiau kompaktiniame diske užfiksuoto pokalbio turinys savo prasme visiškai sutampa su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta R. I. pasakyta fraze, kad „ne, ne, tai aš kalbėjau su juo, jisai sakė...<>...padarys, kaip reikia...<>...tai sakiau, ką įrašyt“ (t. 2, b. l. 25).

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su V. Z. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad vokas, iš kurio R. I. išėmė pinigus, buvo ne tas pats vokas, kurį V. Z. padėjo ant stalo, po kitais dokumentais. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad V. Z. išėjus iš kabineto, R. I. iš karto iš tos pačios vietos, kur voką padėjo V. Z., išėmė vizualiai tą patį voką, kurį padėjo V. Z.. Iš voko išėmusi 50 Eur kupiūrą, peržiūrėjo voke likusius pinigus (nesimato kiek jų yra voke), ir užklijavusi voką jį įdėjo tarp kitų V. Z. pateiktų dokumentų (vaizdo ir garso įrašas 20170522_103000_A7F6_ACCC8E004C71, esantis kompaktiniame diske).

31. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, jog V. Z. pas R. I. atėjo tik pasitarti ir ji neturėjo jokio intereso, kad R. I., pasinaudodama savo pažintimi su teisę sprendimus dėl specialiųjų poreikių nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Iš byloje esančių užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų iš tikrųjų yra žinoma, kad V. Z. R. I. kabinete pateikė ir pildė reikalingus dokumentus, R. I. patarė, kaip teisingai šiuos dokumentus pildyti, kokių papildomų galimybių ji turi dėl motinai nustatyto neįgalumo ir panašiai. Tačiau užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas patvirtina ir neteisėtus V. Z. atliktus veiksmus, perduodant R. I. kyšį, taip pat iš šio įrašo yra žinoma ir tokio V. Z. elgesio priežastis.

32. Šių aplinkybių kontekste yra svarbu pažymėti, kad iš pačios V. Z. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų yra žinoma, kad jos motinai E. B. neįgalumas nustatytas dar 2010 m. Vėliau, 2016 m., kai baigėsi šešeriems metams nustatytas neįgalumas, ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl nustatyto neįgalumo termino pratęsimo, pateikė dokumentus, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, M. G. jai paaiškino, kad papildomai reikalinga gauti ir neurologo išvada, kurią V. Z. pavyko gauti tik po 1,5 mėnesio. Tą kartą, esant atostogų laikotarpiui, sprendimą dėl E. B. priėmė jau ne M. G., o kitas (duomenys neskelbtini) skyrius, pateiktoje išvadoje terminas buvo pratęstas tik metams, o ne neterminuotai, kaip buvo tikėtasi, ir šis sprendimas V. Z. netenkino (t. 42, b. l. 31–32).

33. Byloje nagrinėjamu atveju, kai V. Z. (duomenys neskelbtini) skyriui vėl teikė dokumentus, reikalingus nustatant jos motinai E. B. specialiuosius poreikius, teiravosi R. I., ar yra galimybė specialiuosius poreikius nustatyti neterminuotai ir be apslankymo pas M. G. („nu, labai norėtųsi, kad nebereiktų, kad neterminuotai“), padėjusi po dokumentai voką, kaip nustatyta, su pinigais, ir paprašiusi „kaip nors pagelbėti“, taip pat nurodė, kad „pernai patirtis mano buvo labai skaudi“, dar kartą nurodė, kad „labai tikiuosi, kad neterminuotai bus“, į ką, kaip minėta, R. I. atsakė, kad „ne, ne, tai aš kalbėjau su juo, jisai sakė...<>...padarys, kaip reikia...<>...tai sakiau, ką įrašyt“. Iš pokalbio turinio aišku ir tai, kad V. Z. nurodė, jog tikisi, kad sprendimą priims tas pats skyrius, „kad pamainos nepasikeis...<>...nu taip nesėkmingai pernai buvo“. Toks užfiksuotas pokalbių turinys ir V. Z. išsakyti lūkesčiai bei atlikti veiksmai, duodant voką su jame buvusiais pinigais, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad voke esantys pinigai R. I. buvo perduoti kaip kyšis tam, kad ši paveiktų (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautoją (kaip nustatyta – M. G.), kad dėl E. B. būtų priimtas V. Z. tenkinantis sprendimas – specialūs poreikiai būtų nustatyti neterminuotam laikotarpiui.

34. Šią išvadą patvirtina ir vėlesnė įvykių eiga ir R. I. bei M. G. atlikti veiksmai (už ką jie pirmosios instancijos teismo pripažinti kaltais ir apeliaciniai skundai dėl to nėra paduoti). 2017-07-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 2, b. l. 21–22) ir 2017-06-16 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-40 (t. 1, b. l. 133–135): užfiksuota, kad 11:30 val. R. I. į bylą įdeda V. Z. pateiktus dokumentus ir voką bei 11:33 val. išeina iš kabineto (t. 2, b. l. 21–22); 11:34 val. R. I. ateina į M. G. kabinetą, jam ant stalo padeda bylą. R. I. išėjus iš kabineto, M. G. iš minėtos bylos paima voką, iš jo išsiima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir įsideda ją į kišenę.

35. Iš užfiksuoto garso ir vaizdo įrašo 20170522¬¬_113001_ACC8E004C3D, esančio kompaktiniame diske nustatyta, kad R. I., būdama M. G. kabinete pasako, kad reikia nustatyti priežiūrą („priežiūra jai“), į ką M. G. atsako „priežiūrą, kad gautų neterminuotai“ ir R. I. tai patvirtina, atsakydama „jo“ (t. 1, b. l. 133–134). Kad šio pokalbio metu buvo kalbama būtent apie E. B. nustatytinus specialiuosius poreikius be aptartų aplinkybių visumos patvirtina ir tai, kad šio pokalbio metu R. I. M. G. prieš paduodama bylą su medicininiais dokumentais, informavo, kad „čia ta iš technikos skyriaus“, taip apibūdindama I. K., kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba techninės pagalbos neįgaliesiems centre (t. 40, b. l. 128); ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad R. I. ir M. G. (bei kiti (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotojai) jos darbovietę vadina „techniniu skyriumi“ (t. 7, b. l. 3–4).

36. Pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, kad po pakartotinio neplaninio tikrinimo Sprendimų kontrolės skyrius nenustatė tokių netikslumų ar neatitikimų, dėl kurių priimtas sprendimas dėl E. B. būtų buvęs pakeistas, niekaip nepaneigia, kad V. Z. R. I. davė kyšį, siekdama nuosprendyje nurodytų tikslų. Šis minėtas sprendimas nulėmė tai, kad kvalifikuojant V. Z. veiksmus nustatyta, kad valstybės tarnautojus buvo siekiama paveikti taip, kad šie veiktų teisėtai vykdydami įgaliojimus.

37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis V. Z. davė kyšį R. I., todėl pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nustatytas bylos aplinkybes.

Dėl A. R. apeliacinio skundo ir M. G. nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su kyšio priėmimu iš A. R.

38. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui M. G., t. y., 2017-06-09 13.50.27–13.50.34 val., (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G. už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Atitinkamai M. G. šioje nuosprendžio dalyje pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. R..

39. Nesutinkant su šia nuosprendžio dalimi, nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde pirmiausia nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja yra dirbusi Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriuje, kuriam vadovavo buvusi nuteistojo sutuoktinė, su kuria pastarasis turi įtemptus santykius. Be to, pasak nuteistojo, valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras ir jo buvusi sutuoktinė taip pat yra kolegos.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011 ir kt.).

41. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Iš viešai prieinamos pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmusios teisėjo biografijos matyti, kad ši teisėja Klaipėdos apygardos prokuratūroje dirbo iki 2001 m. sausio mėnesio, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl beveik prieš 20 metų buvusių darbo santykių, nesant kitų BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja buvo šališka. Vien praeityje buvę darbo santykiai toje pačioje įstaigoje ar institucijoje, pats faktas, kad teisėja ir nuteistojo buvusi sutuoktinė, su kuria nuteistasis turi įtemptus santykius, prieš kurį laiką buvo bendradarbės, nėra pakankamas pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu. Baudžiamojo proceso kodeksas 58 straipsnyje tokio nušalinimo pagrindo neįtvirtina. Taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta prielaida, kad teisėja ir jo buvusi sutuoktinė bendravo ir bylos nagrinėjimo metu, nes pastaroji dalyvauja nagrinėjant bylas Klaipėdos apygardos teisme, taip pat nepatvirtina, kad teisėja buvo šališka. Analogiškai vertinama ir A. R. nurodoma aplinkybė dėl byloje dalyvavusio prokuroro pažinties su jo buvusia sutuoktine. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. R. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimo teisėjai (taip pat ir prokurorui) nereiškė (t. 39, b. l. 62), kas taip pat iš dalies patvirtina minėto apeliacinio skundo teiginio deklaratyvumą.

42. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, todėl tenkinti A. R. prašymą panaikinti skundžiamą nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo.

43. Kaip jau buvo minėta, nuosprendžio dalį dėl A. R. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o M. G. – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ginčija tiek A. R., tiek M. G.. Nesutikdami su šia nuosprendžio dalimi bei jų nuteisimu pagal minėtus BK straipsnius, apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. R. ir M. G. neginčija, kad nuosprendyje nustatytu laiku A. R. M. G. kabinete, perdavė pastarajam 150 Eur. Tačiau nurodo, kad pinigai buvo perduoti už monetas, kurias jie abu kolekcionuoja, perka ir parduoda, o ne už M. G. veiksmus, nustatant 50 procentų darbingumą D. K.. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

44. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. R. parodė, kad D. K. nepažįsta, o su M. G. jis palaiko draugiškus, bičiuliškus santykius, jie turi ir bendrą pomėgį – monetų kolekcionavimą, taip pat su juo konsultuodavosi dėl darbingumo nustatymui reikalingų dokumentų pateikimo. Peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo ir garso įrašą, A. R. paaiškino, kad pokalbis tarp jo ir M. G. vyksta dėl 50 procentų darbingumo nustatymo „vardą lyg išgirdau – D.“, tačiau teigė šios moters nepažįstantis, tikriausiai kažkas buvo klausęs, kodėl nustatytas tik 50 procentų neįgalumas, ir M. G. jam paaiškino, kad didesnio procento nustatyti negalėjo. Nuteistasis A. R. taip pat parodė, kad pats į M. G. dėl darbingumo lygio nustatymo D. K. nesikreipė, pas M. G. užėjo tik todėl, kad jam tikriausiai kažkas pasakė, kad nustatytas 50 procentų darbingumas, „žmogui kilo klausimas, kodėl tik tiek“. Užfiksuoto pokalbio metu, pasak nuteistojo, jis su M. G. kalbėjosi apie skolą, kurią jis (A. R.) jam atidavė. Skolos dydis buvo 150 Eur, skola buvo už medalius (t. 37, b. l. 45–47). Pirmosios instancijos teisme A. R. parodė, kad kažkas jam „tą dieną“, būnant (duomenys neskelbtini) garaže paskambino ar pirmame aukšte jis ką nors sutiko ir tas asmuo pasakė, kad „tokia D. negavo specialiųjų poreikių“ ir prašė išsiaiškinti, kodėl negavo, todėl jis nuėjo pas M. G.. Pastarasis jam paaiškino, kodėl M. K. nebuvo nustatyti minėti poreikiai, taip pat pasakė, kada išeina atostogų, todėl jis (A. R.) pasakė, kad nori atsiskaityti ir pažadėjo ateiti kitą dieną. Kadangi buvo pardavęs M. G. monetas, kitą dieną perdavė M. G. už jas gautus 150 Eur. Nuteistasis paaiškino, kad apie D. K. jis domėjosi, tačiau šios informacijos jis niekam neperdavė, D. K. neinformavo, nes „su D. ateities nebuvo, jai viskas gerai buvo nustatyta“ (t. 42, b. l. 50–52).

45. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjęs vaizdo įrašus, A. R. parodė, kad kažkas paprašė nueiti ir paklausti dėl D. K., tačiau M. G. paaiškino, kad sprendimas dėl jos jau priimtas. Šiuo atveju jis su M. G. nesikonsultavo prieš sprendimo priėmimą, nieko neprašė – nei specialiųjų poreikių, nei grupės nustatymo. Vaizdo ir garso įraše užfiksuotas pasakymas „atvažiuosiu rytoj, atsiskaitysiu“ ir gestas pirštu reiškė „kiek paimti išgerti“. A. R. parodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas pinigų perdavimas yra pinigų grąžinimas, nes jie su M. G. turėjo ne tik bendrų reikalų, susijusių su monetomis, bet jis iš M. G. pasiskolindavo ir pinigų, kuriuos šio susitikimo metu grąžino, todėl juos skaičiavo (t. 42, b. l. 106–107).

46. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. apie nusikalstamą veiką, susijusią su D. K. ir A. R., parodė, kad D. K. nepažįsta, pažįsta tik A. R., su kuriuo abu turi bendrą pomėgį – kolekcionuoti monetas. A. R. jam į darbą atnešdavo monetų ir pasiūlydavo jas pirkti, atnešdavo „bukletus“, ir jis (M. G.) pasakydavo jam, kokias monetas paimti. Jei A. R. neturėdavo pinigų, jis (M. G.) jam pinigų duodavo, kad šis galėtų nupirkti monetų. Būdavo atvejų, kad A. R. į darbą atnešdavo monetų, ir jis (M. G.) jam pasakydavo, kad monetų jam nereikia. Tuomet A. R. jam gražindavo pinigus. Nuteistasis teigė, kad A. R. pinigų (kyšio) už D. K. jam nedavė (t. 35, b. l. 101–104). Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje M. G. parodė neprisimenantis atvejo, kai A. R. į jį kreipėsi dėl darbingumo nustatymo D. K., būdavo, kad A. R. prašydavo „neskriausti“ kokio nors asmens, kuris kreipdavosi dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau jokių neteisėtų prašymų iš A. R. nebūdavo.

47. Peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą 20170608_ 153000_0F0C_ACCC8E004C3D, esantį kompaktiniame diske, M. G. pakomentavo, kad A. R. jam pasakė asmens vardą ir pavardę (buvo kalba apie D. K. bylą), o šis jam paaiškino, kad viskas jau išspręsta, nustatyta trečia grupė, ir daugiau nieko negalima jai padaryti. Ką reiškė A. R. gestas pirštu, jo pasakymas, kad „aš tada rytoj atvažiuosiu atsiskaitysiu“, M. G. paaiškinti negalėjo, teigė nežinantis, už ką šis norėjo atsiskaityti. Peržiūrėjęs kitą vaizdo įrašą 20170609133000_A988_ACCC8E004C3D, kuriame užfiksuota, kaip A. R. perduoda pinigus, A. G. parodė, kad gal A. R. jam buvo skolingas pinigų, tiksliai neprisimena (t. 35, b. l. 107–111). Pirmosios instancijos teisme A. G. parodė, kad kelis kartus pirko A. R. atneštas monetas. Buvo atvejis, kai pastebėjo, kad per klaidą buvo nusipirkęs tokį pat komplektą monetų, todėl vieną komplektą grąžino A. R.. Apie D. K. M. G. nieko parodyti negalėjo, teigė, kad su A. R. kalbėjosi, jis klausdavo, kodėl „taip yra nustatyta“, ir jis (M. G.) paaiškindavo, kad nustatyta pagal kriterijus. A. R. jam kažką sakė dėl monetų, tačiau M. G. negalėjo pasakyti, ar buvo viena moneta ar kelios (t. 42, b. l. 53–56).

48. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjęs vaizdo įrašus M. G. parodė, kad su A. R. apie D. K. kalbėjo apie tai, pagal kokius kriterijus jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Sprendimas dėl šios pacientės jau buvo priimtas, procedūra užbaigta ir nieko pakeisti nebuvo galimybės. Atsakydamas į klausimą, ką reiškė A. R. pasakymas „rytoj atvažiuosiu, atsiskaitysiu“ ir gestas pirštais, teigė, kad jis net nežiūrėjo į A. R. rankas, o atsiskaityti jis norėjo gal už grąžintas monetas, teigė negalintis pakomentuoti. Atsakydamas į klausimą, kodėl jis nenorėjo perskaičiuoti A. R. perduotų pinigų, M. G. paaiškino, kad „tiesiog, ką jau nepasitikėsi, kam čia dar skaičiuoti; šis pinigų perdavimas nebuvo susijęs su A. R. pažadu atsiskaityti, nes joks pageidavimas nebuvo įvykdytas, nebuvo nustatyti tokie darbingumo procentai, kokių buvo tikimasi. Paimant pinigus nebuvo kalbos apie monetas todėl, kad „jis prisiminė, aš neprisiminiau. A. R. pasiskolindavo pinigų, kaip jis sako, gal už monetas“. M. G. teigė, kad gal koridoriuje buvo kokia kalba, kad turi grąžinti skolą, o paskui A. R. atėjo ir atsiskaitė, nes jei skolą būtų atidavęs koridoriuje, galėjo būti ne taip suprasti (t. 42, b. l. 106–107).

49. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytoja D. K. parodė, kad su A. R. 2017 m. nesimatė, nekalbėjo, jam pinigų nedavė ir nieko jo neprašė, su juo paskutinį kartą bendravo prieš 6 metus, jo gatvėje net nepažintų, A. R. žino iš sesers V. K.. Liudytoja teigė, kad jai buvo nustatyta 3 neįgalumo grupė, tokią grupę ji turi ir šiuo metu; specialieji poreikiai jai nebuvo nustatyti, nors ji galvojo, kad jie yra reikalingi (t. 8, b. l. 130–131; t. 42, b. l. 49–50).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų A. R. ir M. G. parodymus bei byloje esantį 2017-06-07 darbingumo lygio vertinimo aktą dėl D. K. (t. 15, b. l. 98–104), sutinka su nuteistųjų parodymų dalimi, kad užfiksuotų pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų, metu (tokie pokalbiai vyko 2017-06-08 ir 2017-06-09; t. 2, b. l. 184-187, 188-190) D. K. jau buvo nustatytas darbingumo lygis ir ši procedūra buvo baigta, o M. G. po A. R. apsilankymo jo kabinete keisti priimto sprendimo negalėjo ir jo nepakeitė. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad minėto nuteistųjų susitikimo M. G. kabinete metu buvo tik klausiama, konsultuojamasi, kodėl D. K. nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis.

51. Iš byloje esančio veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo ir jame užfiksuoto 2017-06-08 M. G. kabinete tarp nuteistųjų vykusio pokalbio matyti, kad A. R. iš tikrųjų domėjosi D. K. darbingumo lygio nustatymo atveju, tačiau užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad jis ne klausė, ko pritrūko, kad buvo nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis, bet primygtinai teiravosi, ar jau nėra galimybės tokį sprendimą pakeisti („Nu mergaitės sako, nu nieko neišeina...<>...Kur tu sakei tik tai trečia ten išeina...<>...Niekaip neišeina, ane?“), į ką M. G. atsakė, kad „Nu, bet aš gi nieko aš ten negaliu, nu...žinok nu...man atrodo...<>...Ne nu tai vieną kartą tegul normaliai pasiruošia dokumentus, taigi sakiau, kad trūksta. Jo, penkiasdešimt procentų, va byla yra“.

52. Be to, šio pokalbio metu M. G. A. R. ne tik paaiškino (pasiteisino), kodėl D. K. buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, bet, kaip matyti iš pokalbio turinio, nurodė, kad D. K. ir šį nustatytą 50 procentų darbingumo lygį jis „padarė“ tik labai pasistengęs, taip pat jai darbingumo lygį nustatė 2 metams, kad šiai nereikėtų į (duomenys neskelbtini) skyrių eiti papildomai („Jeigu normaliai viskas surašyta, tai tada, nu bet tai kur tu čia...<>...kad čia sakau ten jeli jeli tą pidisoką padariau ir tai padariau dvejiems metams, kad ne...ne...nevaikštinėtų“).

53. Taigi iš šių tarp nuteistųjų vykusių pokalbių yra aišku, kad būtent tokio pobūdžio M. G. veiksmai – D. K. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui ‑ nagrinėjamu atveju ir buvo A. R. pageidaujamas M. G. teisėtas veikimas vykdant įgaliojimus, už kurį buvo duotas ir M. G. priimtas 150 Eur kyšis. Šią teismo išvadą pagrindžia tolimesnis tarp M. G. ir A. R. 2017-06-08 vykęs ir byloje užfiksuotas pokalbis: A. R. dar kartą pasiteiravus, ar M. G. jau viską „padarė“, o M. G. patvirtinus, kad „jau aš viską pasirašęs iki galo“, A. R. pasakė, kad „aš rytoj atvažiuosiu ir atsiskaitysiu“ (t. 2, b. l. 184-187).

54. Iš prie veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo esančio vaizdo ir garso įrašo 20170608_153000_0F0C_ACCC8E004C3D, patalpinto kompaktiniame diske, matyti ir šiame protokole užfiksuotas A. R. M. G. pirštais parodytas gestas (pirštų patrynimas). Teisėjų kolegija iš dalies gali sutikti su nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad skirtingi asmenys tokius pat gestus gali naudoti įvairiose situacijose, ir tokie gestai gali turėti įvairias reikšmes, taip pat ir pasiūlymą „išgerti“, kaip tai nurodo A. R.. Tačiau nagrinėjamu atveju, M. G. su A. R. apie alkoholio gėrimą (kas girdėti ir matyti iš vaizdo ir garso įrašo 20170608_153000_0F0C_ACCC8E004C3D, kai A. R. klausia M. G. „o rytoj darysim gramą?“ ir parodo gestą, rankos pirštą pridėdamas prie kaklo) kalbėjosi kiek ankščiau, ir M. G. atsisakė tokio pobūdžio A. R. pasiūlymo. Po to, kai jie vėl pradėjo kalbėtis apie D. K. atvejį, A. R. sakydamas „aš tada rytoj atvažiuosiu atsiskaitysiu“ tuo pačiu metu parodė ir minėtą gestą pirštais, juos patrindamas, ir tai niekaip negali būti siejama su pasiūlymu vartoti alkoholį. Tai neabejotinai reiškė A. R. ketinimą perduoti M. G. kyšį už jo atliktą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir nustatant D. K. 50 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui. Šis A. R. pažadas buvo realizuotas kito susitikimo, vykusio 2017-06-09 metu, kai, kaip užfiksuota veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole (t. 2, b. l. 188-190), A. R. M. G. perdavė 150 Eur (7 kupiūras po 20 Eur ir vieną 10 Eur kupiūrą).

55. Pažymėtina ir tai, kad iš 2017-06-08 pokalbio matyti, kad po pažadėjimo atsiskaityti su M. G. už jo atliktus veiksmus, A. R. pasakyta frazė „atkišiu popierius, sakysiu, nu neišeina ir viskas, sakysiu...<>...aš pasakysiu jai“ ir M. G. pasakyta frazė „o jeigu jinai netiki, tai tegul kitą kartą, kai eis, tegul nueina pati į pirmą skyrių...<>...Nueis į pirmą skyrių, tada supras“ patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. K. kalbėjo su A. R. dėl darbingumo lygio nustatymo ir pageidavo tam tikro darbingumo lygio procento.

56. Tuo pačiu minėtas pokalbis paneigia A. R. apeliacinio skundo teiginį ir duotus parodymus, kad D. K. jis nepažįsta, su ja nekalbėjo ir nieko su ja nesitarė, todėl negalėjo duoti kyšio už asmenį, kurio nepažinojo, juolab, kad ir pati D. K. proceso metu iš esmės neneigė pažinojusi A. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodyta A. R. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje minėta išvada, kad A. R. ir D. K. kalbėjosi apie darbingumo nustatymą, nėra grindžiama tarp A. R. ir D. K. vykusiu ir byloje užfiksuotu pokalbiu, nes tokio pokalbio, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje ir nėra, ši išvada yra grindžiama tarp M. G. ir A. R. vykusiu ir byloje užfiksuotu bei aukščiau aptartu pokalbiu.

57. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad 150 Eur perdavimas M. G. buvo ne kyšis, o skola už monetas, kurias abu nuteistieji kolekcionavo, pirko. Visų pirma iš užfiksuotų pokalbių turinio yra aišku, kad 2017 m. birželio 9 d. susitikimas M. G. kabinete buvo ankstesnio 2017 m. birželio 8 d. susitikimo ir susitarimo „atsiskaityti“ tęsinys. Nei viename iš šių susitikimų tarp nuteistųjų nebuvo jokios kalbos apie monetas ar skolą už jas (ar už kažką kitą), ir nuteistieji M. G. kabinete iš esmės kalbėjosi tik apie D. K. nustatytą darbingumo lygį. Pažadant atsiskaityti ir perduodant pinigus, A. R. ir M. G. taip pat nieko nepasakė nei apie skolos grąžinimą, nei apie monetas. Todėl ir pažadas atsiskaityti bei atsikaitymas, perduodant M. G. 150 Eur, nagrinėjamu atveju niekaip negali būti siejamas su tarp nuteistųjų buvusiais teisėtais sandoriais.

58. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant proceso metu duotus nuteistųjų parodymus, susijusius su jų versijomis apie monetas ir skolas, darytina išvada, kad skirtingose apklausose nuteistieji skirtingai parodė, už ką M. G. buvo perduoti pinigai: A. R. vieną kartą apklausiamas teigė, kad tai buvo skola už medalius, kitą kartą, kad už parduotas M. G. monetas, dar kitoje apklausoje nurodė, jog M. G. grąžino pasiskolintus pinigus. Tuo tarpu M. G. vienu atveju parodė nežinantis, už ką A. R. norėjo atsiskaityti, gal buvo skolingas, kitu – kad tai buvo pinigų grąžinimas už per klaidą nusipirktą monetų komplektą, o apeliaciniame skunde nurodė, kad tai buvo pinigai už monetas, kurios buvo rastos kratos, atliktos jo namuose, metu. Toks nuteistųjų parodymų nenuoseklumas, vertinant juos kartu su veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų turiniu ir byloje esančiais vaizdo ir garso įrašais paneigia nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kad M. G. perduoti 150 Eur buvo ne kyšis.

59. Pažymėtina ir tai, kad A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad užfiksuoto pirmos susitikimo metu M. G. jam pasakė, kad atostogaus, todėl jis (A. R.) iki jo atostogų norėjo su juo atsiskaityti (grąžinti skolą), todėl kitą dieną atėjo ir grąžino pinigus. Tačiau iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolų turinio yra žinoma, kad pirmo susitikimo metu nuteistieji apie M. G. atostogas nekalbėjo (t. 2, b. l. 184–187), toks pokalbis užfiksuotas antro susitikimo metu (t. 2, b. l. 188–190), todėl jis niekaip negali patvirtinti A. R. parodymų grąžinti skolą iki M. G. atostogų: M. G. ne tik, kad informavo, jog atostogų eis tik rugpjūčio mėnesį (byloje nagrinėjamas įvykis ir nuteistųjų susitikimai vyko birželio mėnesį), bet toks pokalbis apie atostogas vyko po pinigų M. G. perdavimo, todėl 150 Eur perdavimas negali būti pripažįstamas noru grąžinti skolą iki M. G. atostogų, apie kurias jis informavo tik po kyšio priėmimo.

60. Kad M. G. perduoti pinigai ‑ 150 Eur ‑ buvo kyšis, nepaneigia ir A. R. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad kyšis nėra duodamas atvirai ir ne voke, o jis, kaip buvęs kriminalinės tarnybos darbuotojas, žinojo, kad M. G. kabinete yra filmuojama, apie tai informavo M. G. (tai užfiksuota vaizdo įraše), todėl kyšio M. G. jo kabinete nebūtų davęs.

61. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatytais kitais atvejais pinigai, kaip kyšis, M. G. buvo perduodami ir ne voke (pavyzdžiui, A. S., E. M., A. V. ir kt. atvejais). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pinigų perdavimas ne voke visais atvejais negali būti vertinamas kaip kyšio davimas. Be to, iš užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo yra matyti, kad kyšis M. G. buvo perduotas kabinete, kuriame buvo tik M. G. ir A. R., ir toks pinigų perdavimo būdas savaime yra neviešas ir yra bent iš dalies užmaskuotas.

62. Iš vaizdo ir garso įrašo 20170609_133000_A988_ACCC8E004C3D, kuriame užfiksuotas kyšio perdavimas M. G., yra aiškiai matyti ir tai, kad A. R. perdavus pinigus M. G. (padėjus juos ant stalo), pastarasis šiuos pinigus norėjo kuo skubiau paimti, jam nebuvo aktuali jų tiksli suma, jis nenorėjo jų skaičiuoti, kas iš esmės leidžia spręsti apie M. G. norą užmaskuoti daromą nusikaltimą. Šiame vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad M. G. ir A. R. išeinant iš kabineto, A. R. iš tikrųjų į kažką M. G. parodo ranka ir kažką jam pasako. Tačiau M. G. reakcija į šį parodymą („mačiau mačiau, ten bažnytinis kalendorius“) bei po to jo atlikti kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti nusikalstami veiksmai, imant kyšius, niekaip nepatvirtina, kad A. R. buvo žinoma apie byloje atliekamus veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės.

63. Atsakant į nuteistųjų A. R. ir M. G. apeliacinių skundų argumentus, susijusius su tuo, kad jam nebuvo jokio pagrindo duoti kyšį už sprendimą, kuris jau buvo priimtas, dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad iš M. G. ir A. R. pokalbio yra aišku, kad M. G. tik labai pasistengęs nustatė D. K. 50 procentų darbingumo lygį, taip pat šį darbingumo lygį jis jai nustatė 2 metų laikotarpiui todėl, kad šiai į (duomenys neskelbtini) nereikėtų ateiti ankščiau („kad nevaikštinėtų“).

64. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kyšis M. G. buvo duotas ne už paklausimą ir konsultaciją, kaip tai apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. R., o už M. G. teisėtus jo veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai, t. y. už D. K. nustatytą 50 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui. Pažymėtina ir tai, kad A. R. ir M. G. buvo pažįstami, jie dažnai bendravo, ir tai paaiškina, kodėl A. R. kyšį M. G. perdavė ne prieš priimtą sprendimą, o po sprendimo priėmimo.

65. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas ir šioje nuosprendžio byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis A. R. davė kyšį valstybės tarnautojui M. G., o M. G. priėmė kyšį iš A. R..

Dėl nuteistosios J. V. gynėjo advokato V. R. apeliacinio skundo

66. Skundžiamu nuosprendžiu J. V. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-05-26 7.35.51 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), siekdama, kad (duomenys neskelbtini) L. Š., pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. per įmanomai trumpą laiką R. E. 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį, davė L. Š. 300 Eur kyšį.

67. Nesutinkant su šia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. V. kaltė yra grindžiama tik abejonių keliančiais ir nenuosekliais L. Š. parodymais. Apeliaciniame skunde L. Š. parodymų nenuoseklumas yra grindžiamas tuo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. E. dokumentus jai perdavė J. V., ji (L. Š.) šiuos dokumentus užregistravo, vėliau perdavė J. V. dėl R. E. priimtą sprendimą, o J. V. jai perdavė pinigus, tačiau, pasak gynėjo, šie parodymai prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

68. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta L. Š. parodė, kad jos tolima giminaitė J. V. paprašė jos, esant galimybei, pagreitinti jos brolio R. E. nedarbingumo nustatymo bylos sutvarkymo laiką, nes jis lygtai norėjo išvykti, todėl norėjo, kad byla būtų sutvarkyta greičiau. R. E. prieš tai buvo nustatytas galbūt 30 procentų darbingumo lygis ir reikėjo, kad tokio pat dydžio darbingumo lygio terminas būtų pratęstas. L. Š. taip pat parodė, kad paklausė M. G., ar būtų tokia galimybė, ir jis pažadėjo, kad bylą sutvarkys greičiau. M. G. bylą sutvarkė iki pinigų jam perdavimo, todėl ji paskambino J. V. ir pasakė, kad galima pasiimti dokumentus. Susitikusi su J. V. prie darbo, prie parduotuvės, ir, jei gerai prisimena, perdavė J. V. R. E. neįgaliojo asmens pažymėjimą. L. Š. parodė neprašiusi J. V. pinigų, nesakiusi jai, kad reikalingi neteisėti atsiskaitymai, tačiau ji (J. V.) jai perdavė 250 ‑ 300 Eur. L. Š. teigė neaptarusi su J. V., kam skirti šie pinigai – jai ar kažkam kitam, ir kokiu tikslu šie pinigai yra duodami, tačiau L. Š. suprato, kad šie pinigai yra duodami už proceso pagreitinimą, todėl juos perdavė M. G.. L. Š. patikslino, kad M. G. pinigus davė todėl, kad jis geranoriškai atsižvelgė į jos prašymą ir greičiau sutvarkė J. V. broliui neįgalumo dokumentus.

69. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, L. Š. paaiškino, kad jame užfiksuota, kaip ji M. G. perduoda pinigus (t. 7, b. l. 109-111). Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje L. Š. parodė, kad pinigus jai J. V. perdavė iki gegužės 26 d. ir pasakė, kad šie pinigai yra duodami tam, kad brolio gydytojas greičiau pabaigtų bylą, ir ji (L. Š.) suprato, kad pinigai yra skirti M. G., nes jis užbaiginėjo J. V. bylą, t. y., patvirtino kitų gydytojų priimtą sprendimą. L. Š. teigė nepasakiusi J. V., kad pinigai bus perduoti M. G., tačiau parodė mananti, kad pastaroji suprato, kad pinigai bus perduoti gydytojui, kuris priims sprendimą dėl jos broliui nustatomo nedarbingumo lygio. Be to, J. V. žinojo, kad ji dirba neįgalumo tarnyboje ir pažįsta ten dirbančius asmenis (t. 7, b. l. 114).

70. Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir parodė, kad po susitikimo su J. V. ji paprašė M. G., kad šis paspartintų, pabaigtų bylą. Su J. V. ji susitiko iki gegužės 26 d., tuo metu sprendimas jau buvo priimtas, įtakos jos prašymas šiam sprendimui neturėjo, tik buvo paprašyta, kad būtų greičiau pabaigta byla. Už bylos pabaigimo paspartinimą ji M. G. perdavė J. V. jai duotus 300 Eur. Liudytoja teigė, kad su J. V. susitiko prie jos (L. Š.) darbovietės, J. V. paprašė greičiau užbaigti bylą, perdavė pinigus ir jos išsiskyrė. Liudytoja parodė, kad M. G. pinigus perdavė jo kabinete. Teismo posėdyje taip pat buvo peržiūrėtas ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, kurį peržiūrėjusi L. Š. patvirtino, kad jame užfiksuota, kaip ji M. G. perduoda pinigus (t. 40, b. l. 149-150).

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos L. Š. parodymus, negali sutikti, kad jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Lyginant skirtingose apklausose duotų parodymų turinį, darytina išvada, kad L. Š. visais atvejais nuosekliai parodė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes – kieno prašymu ji kreipėsi į M. G., kokios paslaugos buvo tikimasi iš M. G., priimant sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo R. E., kad prašymo pagreitinti R. E. bylą ji sulaukė iš J. V., kuri ir perdavė pinigus, kad šie pinigai būtų perduoti gydytojui (šiuo atveju ‑ M. G.) už bylos dėl darbingumo lygio nustatymo pagreitinimą.

72. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, L. Š. nei vienoje apklausoje neparodė, kad susitikimo prie parduotuvės metu, kai J. V. paprašė pagreitinti bylos užbaigimą, J. V. jai taip pat perdavė ir R. E. dokumentus, kuriuos L. Š. užregistravo. L. Š. parodė, kad sprendimas dėl R. E. (duomenys neskelbtini) jau buvo priimtas, kas neabejotinai reiškia, kad ir dokumentai, reikalingi tokio sprendimo priėmimui jau buvo pateikti ir užregistruoti (duomenys neskelbtini) , kaip tai parodė R. E. ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 148–149) ir pirmosios instancijos teisme (t. 40, b. l. 85–86), teigdamas, kad savo dokumentus į (duomenys neskelbtini) jis pristatė asmeniškai.

73. L. Š. parodymų nenuoseklumo nepatvirtina ir tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog J. V. susitikimo metu ji perdavė R. E. neįgaliojo pažymėjimą, o pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių prisiminti negalėjo, tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai. Iš byloje esančių duomenų, susijusių su R. E. dokumentų įteikimu, matyti, kad 2017-05-23 dokumentai R. E. išsiųsti registruotu paštu (t. 15, b. l. 46–47, 48–50), tokį dokumentų gavimo būdą nurodė ir R. E., teigdamas, jog dokumentus gavo paštu (t. 7, b. l. 148–149; t. 40, b. l. 85–86). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje L. Š. iš tikrųjų parodė apie R. E. neįgaliojo pažymėjimo perdavimą tiesiogiai J. V., tačiau ji šių aplinkybių kategoriškai netvirtino, teigdama, jog „kiek pamenu, aš turėjau R. E. neįgaliojo pažymėjimą, jį buvau paėmusi iš darbo ir jį atidaviau J. V.“ (t. 7, b. l. 109–111). Pirmosios instancijos teisme L. Š. kelis kartus pakartojo, kad aplinkybių, susijusių su R. E. neįgaliojo pažymėjimo perdavimu J. V. ji neprisimena (t. 40, b. l. 149–150).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius įrodymus, sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodytos aplinkybės, kad ji R. E. neįgaliojo pažymėjimą perdavė J. V., neatitinka objektyvių byloje esančių įrodymų ir R. E. parodymų, kad šie dokumentai jam buvo išsiųsti paštu. Tačiau L. Š. nurodytas dokumento perdavimo būdas, kuris neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui, neleidžia abejoti kitais jos duotais parodymais, kurie, kaip minėta, yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais objektyviais duomenimis.

75. L. Š. parodymų neteisingumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad jos parodymai nesutampa su nuteistosios J. V. parodymais. J. V., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 37, b. l. 15–16) ir pirmosios instancijos teisme (t. 39, b. l. 66–67) savo kaltę neigė, tvirtino, kad į nieką su prašymu pagreitinti procesą nesikreipė ir pinigų niekam nedavė, tačiau iš jos parodymų turinio yra aišku, kad ji L. Š. pažinojo, be to, abejose apklausose ji parodė ir tai, kad turi problemų su atmintimi, skundžiasi atminties sutrikimais.

76. Logiškai negali būti paaiškinama, kad L. Š. savo iniciatyva, be jokio suinteresuoto asmens prašymo, imtųsi veiksmų, kad būtų pagreitintas procesas asmeniui, kurio net nepažinojo (R. E.) ar tokių veiksmų imtųsi neprašoma pažįstamos J. V. ir už tai savo iniciatyva M. G. perduotų 300 Eur kyšį. Pirmosios instancijos teisme J. V. taip pat parodė, kad su L. Š. ji nėra susipykusi ir nemano, kad ši galinti ją apkalbėti (t. 42, b. l. 130).

77. Pažymėtina ir tai, kad proceso metu R. E. taip pat parodė neprašęs savo sesers J. V. kad ši atliktų neteisėtus veiksmus ir perduotų kyšį už jo darbingumo lygio nustatymo procedūros pagreitinimą, tačiau pirmosios instancijos teisme parodė, kad J. V. žinojo, kad jis eis į (duomenys neskelbtini) , kad J. V. jis duodavo pinigų ir tos sumos būdavo nuo 100 Eur iki 400 Eur (t. 40, b. l. 85–86); ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai, kad J. V. žinojo, jog baigiasi jo darbingumo nustatymo terminas, 2017 m. pavasarį J. V. jis buvo paskolinęs 400 Eur, tačiau jis nežino, kur pastaroji šiuos pinigus panaudojo, bet to teigė, kad jeigu J. V. ir perdavė kam nors kyšį, tai tik todėl, kad galvojo daranti gerą darbą, nes ji serga psichine liga ir su ja sunku susikalbėti (t. 7, b. l. 148–149).

78. J. V. kaltės nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad iš byloje esančio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo S6-08-43 yra žinoma, kad L. Š. kyšį M. G. perdavė 2017 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 144–146), o sprendimas dėl R. E. buvo priimtas 2017 m. gegužės 17 d. (t. 13, b. l. 183–184) ir registruotu paštu išsiųstas 2017 m. gegužės 23 d. (t. 15, b. l. 46–47, 48–51).

79. Kaip minėta, L. Š. proceso metu parodė, kad sprendimas dėl R. E. jau buvo priimtas, ji M. G. paprašė tik greičiau pabaigti bylą, kas reiškė patvirtinti kitų gydytojų priimtą sprendimą, ir M. G. bylą sutvarkė iki pinigų jam perdavimo. Nuteistasis M. G. nors pirmosios instancijos teisme tiksliai negalėjo parodyti, už kurio asmens darbingumo nustatymo atvejį L. Š. padavė jam pinigus, teigė negalintis tiksliai prisiminti, koks tai buvo atvejis, nes per metus 3 skyriai priima apie 9000 sprendimų, tačiau parodė negalintis ir paneigti L. Š. parodymų, kad ji pinigus davė už R. E. atvejį, pinigus ji padavė po 2-3 savaičių (t. 42, b. l. 54).

80. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad L. Š. kažkokiam giminaičiui, gali būti, kad jo pavardė R. E., reikėjo pratęsti neįgalumo terminą, ir tai reikėjo padaryti greičiau, nes šis norėjo kažkur išvykti. Šias aplinkybes jis teigė sužinojęs iš L. Š. ir sutiko greičiau išnagrinėti šį atvejį, už ką L. Š. jam perdavė pinigus (t. 35, b. l. 86–88). Kitoje apklausoje M. G. parodė ir tai, kad L. Š. pinigus jam perdavė praėjus 3 savaitėm po priimto sprendimo už tai, kad būtų greičiau išduoti dokumentai kažkokiam jos pažįstamam asmeniui (t. 35, b. l. 101–104). Šie M. G. parodymai patvirtina ir sutampa su L. Š. parodymais, ir tai dar kartą leidžia spręsti apie L. Š. parodymų teisingumą ir nuoseklumą.

81. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl L. Š. ir J. V. giminystės ryšių, nurodant, kad jų nesieja kraujo ryšys, nes L. Š. yra tik tolima J. V. žento giminaitė. Teisėjų kolegija pažymi, kad L. Š. ir J. V. (ne)giminystės aplinkybė, neturi jokios įtakos J. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Byloje nustatyta, kad nuteistoji ir liudytoja L. Š. buvo pažįstamos, J. V. paprašė L. Š. paveikti M. G., kad šis paspartintų procesą dėl R. E. darbingumo lygio nustatymo, perdavė 300 Eur, kuriuos L. Š., kaip kyšį, perdavė M. G.. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Š. įvardijo J. V. „tolima giminaite“ atitinka gynėjo apeliaciniame skunde nurodytą L. Š. ir J. V. ryšį ir niekaip nesumenkina L. Š. parodymų teisingumo.

82. Tai, kad J. V. L. Š. nenurodė konkrečiai, kad pinigai turi būti perduoti M. G., taip pat nereiškia, kad J. V. nepadarė BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Ji nustatyto dydžio pinigų sumą perdavė L. Š. ir, kaip parodė L. Š., šiuos pinigus prašė perduoti (duomenys neskelbtini) gydytojui, kuris priims sprendimą dėl brolio nustatyto darbingumo lygio termino pratęsimo, todėl L. Š. tokį prašymą įgyvendino, kyšį perduodama M. G.. Priešingai nei nurodyta J. V. gynėjo apeliaciniame skunde, M. G. šioje nuosprendžio dalyje pripažintas kaltu už tai, kad kyšį priėmė ne tiesiogiai iš J. V., o už tai, kad kyšį iš J. V. priėmė per L. Š..

83. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas ir šioje nuosprendžio byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis J. V. per L. Š. davė kyšį valstybės tarnautojui M. G., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. per įmanomai trumpą laiką R. E. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui.

Dėl darbingumo lygio nustatymo J. P. (nuteistojo M. G. apeliacinio skundo dalis)

84. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš J. P. priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

85. Apeliaciniame skunde neginčijamos šioje nuosprendžio dalyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y., kad nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje iš J. P. per R. I. M. G. priėmė 150 Eur kyšį. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. P. darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) teritoriniame skyriuje buvo nustatytas teisingai, ir tik vėliau, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui Kontrolės skyrius pakeitė J. P. nustatytą darbingumo lygį tik todėl, kad buvo gauti papildomi duomenys ir priimti nauji sprendimai.

86. Taigi siekiant atsakyti į nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimas dėl J. P. nustatyto 40 procentų darbingumo lygio iki senatvės pensinio amžiaus buvo pagrįstas, ar M. G., vykdydamas savo įgaliojimus, veikė teisėtai ar neteisėtai.

87. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti priimtų sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą, (duomenys neskelbtini) sprendimų kontrolės skyriui dėl J. P. buvo pavesta atlikti periodinę neplaninę kontrolę, kurios metu surašytas 2017m. lapkričio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1764 ir J. P. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (vietoje buvusių 40 procentų) iki senatvės pensinio amžiaus.

88. Pirmosios instancijos teisme, liudytoja R. L., kuri kaip Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja dalyvavo šiam skyriui atliekant darbingumo lygio vertinimą dėl J. P. bei pasirašė 2017m. lapkričio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1764 (t. 16, b. l. 138–146), atsakydama į klausimą, kokiais atvejais kontrolės skyrius priima sprendimą pakeisti teritorinio skyriaus sprendimą ir kokiais atvejais dėl teritorinio skyriaus sprendimo priimami nauji sprendimai, paaiškino: jei išnagrinėjus visus turimus duomenis, nusprendžiama, kad sprendimas yra nepagrįstas, toks sprendimas yra keičiamas. Tais atvejais, kai gaunami patikslinti duomenys, kurie yra kitokie nei buvo byloje, pagal naujus duomenis priimamas naujas sprendimas. Liudytoja taip pat parodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, buvo paprašyta atlikti patikrinimą pagal kontrolės procedūras, todėl viskas buvo vykdoma detaliau: buvo kviečiami asmenys, buvo prašoma ambulatorinių kortelių kopijų, kilus įtarimui dėl funkcijos sutrikimo pagrįstumo, buvo prašoma papildomų konsultacijų. Liudytoja, susipažinusi su J. P. vertinimo aktais ir jo priedais (t. 16, b. l. 138-146) parodė, kad šiuo atveju dėl J. P. buvo gauti duomenys ir buvo atliktas detalus teritorinio skyriaus priimto sprendimo patikrinimas: kviečiami asmenys, prašoma ambulatorinių kortelių, tikrinama, kiek asmuo gydėsi, kiek lankėsi pas gydytojus, prašoma papildomų konsultacijų ir buvo gauti nauji duomenys, t. y., atidžiai buvo visko prašoma ir tam įtakos turėjo žinojimas, kad dėl šio (ir kitų) atvejo vyksta ikiteisminis tyrimas. Gavus naujus duomenis, J. P. vertinimui buvo taikomas kitas kriterijus. Liudytoja pažymėjo, kad ankstesnis kriterijus, kai sprendimą priėmė (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius, buvo pritaikytas tinkamai, tačiau pasikeitus nustatytam funkcijos sutrikimui, kurį pakeitė gydytojai, buvo taikomas ir kitas kriterijų punktas (t. 42, b. l. 166-172).

89. Liudytoja E. R., kuri kaip vyriausioji specialistė taip pat dalyvavo Sprendimų kontrolės skyriui atliekant darbingumo lygio vertinimą dėl J. P. bei pasirašė minėtą 2017m. lapkričio 2d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1764 pirmosios instancijos teisme parodė, kad J. P. buvo kviestas į posėdį, buvo gauti nauji duomenys dėl pasikeitusios jo kardiologinės būklės, buvo insulto padarinių vertinimas, t. y., keitėsi 2 punktų vertinimas, taip pat buvo gautos trečio lygio universitetinės ligoninės specialistų išvados. Liudytoja teigė, kad vertinant asmens darbingumo lygį, viskas priklauso nuo specialistų išvadų, nes kontrolės skyriaus specialistai nėra gydytojai ir asmens būklės nevertina, J. P. atveju pagal specialisto išvadas buvo nustatyti išliekamieji reiškiniai. Liudytoja parodė ir tai, kad gavus kitas išvadas, buvo pakeisti ir sprendimai. Be naujų dokumentų kiti sprendimai nebūtų priimti (t. 42, b. l. 180-183).

90. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų parodymus, neturi pagrindo nesutikti su M. G. apeliacinio skundo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimas dėl J. P. nustatyto 40 procentų darbingumo lygio iki senatvės pensinio amžiaus buvo pagrįstas. Iš liudytojų R. L. ir E. R. parydomų yra aišku, kad Sprendimų kontrolės skyriaus priimtam sprendimui esminės įtakos turėjo papildomai gauti duomenys, t. y., nauja gydytojų išvada dėl funkcinio sutrikimo, todėl vertinant buvo taikomas kitas kriterijus. Liudytoja R. L. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) skyrius, priimdamas sprendimą, neturint naujai nustatytų funkcijos sutrikimų, vertinimo kriterijų taikė tinkamai.

91. Pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat buvo keliamas klausimas, ar (duomenys neskelbtini) teritorini padalinio skyriaus specialistai neprivalėjo patys išsireikalauti tokių papildomų duomenų, kokius vėliau gavo Sprendimų kontrolės skyrius, į ką liudytoja R. L. atsakė, kad teritorinis skyrius vertina ir nustato darbingumo lygį pagal turimus duomenis, pagal tai, ką nustato gydytojai, kuriais jie neturi pagrindo nepasitikėti. Liudytoja parodė ir tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, jie viska tikrino atidžiau, ir yra neįmanoma, kad kiekvienu atveju būtų prašoma papildomų duomenų ir taip būtų tikrinami visi besikreipiantys asmenys, kurių yra labai daug.

92. Tai, kad J. P. pagal turimus dokumentus buvo pagrįstai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki senatvės pensinio amžiaus, nepaneigia ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai Nr. S6-08-29 ir Nr. S6-08-30, kuriuose užfiksuoti pokalbiai, iš kurių aišku, kad M. G., peržiūrėjęs R. I. atneštus J. P. dokumentus, įsivertinęs, kad jam nenustatyta jokių komplikacijų, kad kiti susirgimai, kaip galima spręsti iš pokalbio turinio, taip pat nėra pakankami pageidaujamai neįgalumo grupei gauti, tačiau pasako R. I., kad „reik daryt iki pensijos ir gal praslys“ (t. 1, b. l. 116–118); R. I., grįžusi į savo kabinetą, kuriame buvo J. P., paaiškina šiam, kad M. G. dėl jo bandys „kažką sukurti“, kad paliktų antrą grupę, „ištempti antrai grupei“ (t. 1, b. l. 110–115). Tačiau iš užfiksuoto vėlesnio kriminalinės žvalgybos protokole Nr. S6-08-30 užfiksuoto R. I. ir M. G. pokalbio yra matyti, kad R. I., grįžusi į M. G. kabinetą dar kartą jam pasako, kad „ar trisdešimt ar keturiasdešimt – kaip jums išeis...<>...nu antra“, į ką M. G. atsako „nu, kaip išeis...<>...antra grupė ir iki pensijos“ (t. 1, b. l. 118).

93. Vertinant šį paskutinį M. G. ir R. I. pokalbį kartu su liudytojų R. L., E. R. parodymais bei 2017-11-02 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1764, kuriuo, priėmus naują sprendimą, pagal naujai gautus duomenis J. P. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis iki senatvės pensinio amžiaus, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad 40 procentų darbingumo lygis buvo nustatytas nepagrįstai ir M. G. kyšį paėmė už neteisėtą savo veikimą, vykdant įgaliojimus. Priešingai, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad M. G. J. P. nustatė labiausiai J. P. pageidavimus atitinkantį ir tokį darbingumo lygį, koks buvo galimas pagal jam pateiktus medicininius dokumentus, t. y., iš J. P. per R. I. kyšį priėmė už savo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą, nustatant darbingumo lygį.

94. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes nustato tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: M. G., būdamas valstybės tarnautojas, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-16 9.50.05 val., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y., už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

95. Nustačius tokias naujas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ši M. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant iš BK 225 straipsnio 2 dalies.

Dėl darbingumo lygio O. P. nustatymo (nuteistojo M. G. apeliacinio skundo dalis)

96. Skundžiamu nuosprendžiu M. G. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš O. P. priėmė 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

97. M. G. apeliaciniame skunde ir dėl šios nusikalstamos veikos neginčijamos nuosprendyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y., kad nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje iš O. P. per R. I. M. G. priėmė 200 Eur kyšį. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. P. darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) teritoriniame skyriuje buvo nustatytas teisingai, ir tik vėliau Sprendimų kontrolės skyrius, gavęs naujus apžiūros dokumentus ir iš naujo užpildęs klausimyną, pakeitė koeficientą iš 0,8 į 1, dėl ko ir buvo nustatytas O. P. didesnis darbingumo procentas, t. y., 60 procentų.

98. Ir šiuo atveju, siekiant atsakyti į nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ne pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimas dėl O. P. 35 procentų darbingumo lygio iki senatvės pensinio amžiaus buvo pagrįstas, ar M. G., vykdydamas savo įgaliojimus, veikė teisėtai ar neteisėtai.

99. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti priimtų sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą, (duomenys neskelbtini) sprendimų kontrolės skyriui buvo pavesta atlikti dėl O. P. periodinę neplaninę kontrolę, kurios metu surašytas 2017m. gruodžio 22 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1903 ir O. P. nustatytas 60 procentų darbingumo lygis (vietoje buvusių 35 procentų) iki senatvės pensinio amžiaus (t. 17, b. l. 17-25).

100. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. L., kuri ir šiuo atveju dalyvavo atliekant darbingumo lygio vertinimą dėl O. P. bei pasirašė 2017m. gruodžio 22 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1903, pirmosios instancijos teisme apie O. P. atvejį parodė, kad šiuo atveju taip pat buvo gauti nauji duomenys (neurologo konsultacija) ir patvirtintas 1 laipsnio funkcijos nepakankamumas, kuris prieš tai buvo 2 ar 3 laipsnio, todėl pasikeitė ir vertinimo kriterijus, o taip pat buvo pakartotinai įvertintas ir klausimynas bei pasikeitė šio klausimyno koeficientas iš 0,8 į 1, ir tai turėjo įtakos priimant sprendimą nustatyti O. P. kitą, t. y. 60 procentų darbingumo lygį. Klausimyno koeficientas, tais atvejais, kai jis yra ar 0,8, ar 1, ženkliai įtakoja ir darbingumo lygį, ir gaunamas nedarbingumo išmokas. Kaip girdėti iš 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo, liudytoja parodė ir tai, kad nustatytas 60 procentų darbingumo lygis rodo, kad asmuo iš esmės yra darbingas, o klausimyno koeficientas 0,8 tokiu atveju neatitinka nustatyto darbingumo lygio. (t. 42, b. l. 166-172).

101. Liudytoja E. R. apie O. P. atvejį parodė, kad naujai nustatytas 60 procentų darbingumas rodo, kad asmuo yra darbingas. Šiuo atveju buvo kviečiamas asmuo, perskaičiuotas klausimynas ir tai, kaip girdėti iš 2020 m. vasario 14 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo, labai lėmė pasikeitusį darbingumo lygį. Klausimyno koeficientas pasikeitė iš 0,8 į 1, o gavus papildomas 3 lygio specialistų išvadas, nepakankamumo klasė pasikeitė iš 3 į 1. Gautos ambulatorinės kortelės išvados patvirtino ir tai, kad asmuo nelabai lankėsi pas specialistus ir prieš vertinant darbingumo lygį, ir tuo metu, kai buvo atliekamas nustatyto darbingumo lygio patikrinimas. Šios aplinkybės, pasak liudytojos, ir lėmė naujo sprendimo priėmimą. Liudytoja paaiškino, kad klausimyną pildo specialistas pagal besikreipiančio asmens atsakymus. Klausimyno įvertinimas 1 reiškia, kad asmuo nesinaudoja pagalbinėmis priemonėmis, jam nekilo daug sunkumų, nereikalinga pagalba, todėl ir buvo pakeistas klausimyno koeficientas iš 0,8 į 1. Liudytojai buvo perskaitytas ir byloje esantis pokalbis, vykęs tarp M. G. ir R. I., kurio metu M. G. pasakė, kad turės „sudirbti“ su O. P. klausimynu. Atsakydama į prokuroro klausimą, ar gydytojas (šiuo atveju M. G.), turėdamas suinteresuotumą, galėjo klausimyną pildyti ne pagal rekomendacijas, ir tokiu būdu įtakoti nustatomą darbingumo lygio procentą, liudytoja parodė, kad tokia galimybė yra, nes pildant klausimyną galima pasirinkti atsakymuose balus nuo 0 iki 4, ir pasirinktas balas lemia ir galutinį klausimyno koeficientą (t. 42, b. l. 180-183).

102. O. P. pirmosios instancijos teisme be kitų aplinkybių parodė, kad atnešusi dokumentus į (duomenys neskelbtini) teritorinį skyrių, ji (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta – R. I.) padavė dokumentus ir paaiškino situaciją, t. y., kad nori gauti tokį nedarbingumo procentą, kad jai nereikėtų dirbti. Iš R. I. ji suprato, kad už tai jai reikia susimokėti, todėl ji davė kyšį. Vedėja jai taip pat paaiškino, kad trūksta vieno dokumento – tomografijos nuotraukos, ji davė kyšį, kad nereikėtų rinkti trūkstamų dokumentų. O. P. teigė, kad (duomenys neskelbtini) ji bendravo tik su šia moterimi (t. 40, b. l. 38-39).

103. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų parodymus, daro išvadą, kad O. P. atveju (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimui dėl O. P. nustatyto 35 procentų darbingumo lygio iki senatvės pensinio amžiaus įtakos turėjo ir naujai gauti duomenys, ir klausimynas, kuris buvo pildytas ne pagal nustatytas rekomendacijas, ir ne pagal O. P. atsakymus (ji su M. G. (duomenys neskelbtini) net nebendravo), bet M. G. šį klausimyną pildė savarankiškai pagal R. I. jam perduotą O. P. pageidavimą gauti tokį darbingumo procentą, kad jai nereikėtų dirbti.

104. Iš byloje esančio 2017m. birželio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-08-39 matyti, kad M. G., būdamas kabinete su R. I., peržiūrėdamas dokumentus, pasako „P.. Reikės tada man su klausimynu sudirbti, tai reiškia, keturiasdešimt procentų, reikės man sugalvoti“. R. I. pasakius O. P. gimimo metus ir, kad „jau visam laikui, tai du metai beveik“, iš ko galima daryti išvadą, kad darbingumo lygis turėtų būti nustatytas iki senatvės pensinio amžiaus, M. G. patvirtina, kad „nu, nu, reikia padaryti“ (t. 1, b. l. 130-131).

105. Šiuo atveju, nors specialistės pirmosios instancijos teisme parodė, kad, Sprendimų kontrolės skyriui atliekant darbingumo lygio vertinimą dėl O. P. buvo gauti ir nauji duomenys, kurie taip pat lėmė kitokio darbingumo procento nustatymą, reikšmingais laikytini kiti duomenys. Iš prie 2017m. liepos 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-08-52 bei prie jo kompaktiniame diske esančio vaizdo ir garso įrašo 20170517_14000_A1A9_ACCC8E004C71 matyti, kad R. I., vartydama O. P. dokumentus, šiai paaiškina, kad „antrą čia labai sunku, oi, apskritai, apskritai ne“; „antrą labai sunku, todėl čia nesigauna beveik“‘ „nežinau, jei ten pritempti. Per negaliu, nežinau, kaip ten prisitemps. Kaip jis pritemps iki antros, aš nežinau. Todėl, kad ji rašo du, jei parašytų tris, na štai dabar du rašo“; „jei per negaliu, taip. Kažkas bus. Ten užrašyti ant savo galvos, žinoma“ (t. 2, b. l. 3-14).

106. Iš šio užfiksuoto pokalbio darytina išvada, kad R. I. buvo suprantama, kad pagal O. P. medicininius dokumentus nebuvo galimybės gauti jos pageidaujamą darbingumo lygio procentą, todėl sprendimas turės būti „pritemptas“. Iš vėliau vykusio, jau minėto, R. I. ir M. G. pokalbio jo kabinete yra aišku, kad dokumentų nepakankamumas O. P. pageidaujamam darbingumo procentui gauti be abejonės yra suprantamas ir M. G., todėl jis pažada „sudirbti“ su klausimynu (t. 1, b. l. 130-131). Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad M. G., priimdamas iš O. P. per R. I. 200 Eur kyšį, 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui iki sukaks senatvės pensinis amžius O. P. nustatė nesant tam pagrindo, t. y., M. G. kyšį priėmė už neteisėtą jo veikimą, vykdant įgaliojimus.

107. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus M. G. apeliacinio skundo teiginius, kad kiti (duomenys neskelbtini) sprendimą pasirašę asmenys neparodė, kad jie buvo verčiami ar įkalbinėjami įrašyti tokį darbingumo lygį, koks asmeniui nepriklausė. Iš 2017-10-30 apžiūros protokolo matyti, kad O. P. vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir vyriausioji specialistė V. Č., atliktą vertinimą tvirtino s M. G. (t. 12, b. l. 63–65). Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. M. iš tikrųjų neparodė, kad M. G. prašymu buvo verčiama atlikti neteisėtus veiksmus (t. 40, b. l. 153-154). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė ir tai, kad būdavo atvejų, kad M. G. pats pildydavo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną ir pagal medicininius dokumentus nuspręsdavo, kokį procentą ir kokiam laikotarpiui asmeniui nustatyti. Tokiais atvejais, ji (R. M.) reikiamus dokumentus surašydavo pagal M. G. nurodymus, formaliai akte pasirašydavo kaip atlikusi vertinimą, tačiau faktiškai vertinimą atlikdavo M. G. (t. 3, b. l. 31-34), t. y., reikiamais atvejais, esant asmeniniam suinteresuotumui, M. G. realiai sprendimą galėjo priimti ir priėmė asmeniškai.

108. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su sprendimų neskundimu Ginčų komisijai ar kompetentingiems teismams, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, sprendimas dėl O. P. buvo patikrintas Sprendimų kontrolės skyriuje ir dėl (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus sprendimo priimtas naujas sprendimas, kurio priėmimo priežastys, įvertintos tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šiame apeliacinio teismo procesiniame sprendime, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tai ir lėmė M. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl O. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnį

109. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. pripažinta kalta padariusi 16 nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad kyšius O. K. priėmė už pageidaujamą jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, taip pat pripažinta kalta padariusi 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, nustačius, kad kyšius ji priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

110. Nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pinigų priėmimo faktas, tačiau nurodoma, kad byloje nenustatyta, ko siekė kyšių davėjai, paduodami kyšį O. K. (tiesiogiai ar per tarpininką), ir kokius konkrečius veiksmus jų naudai atliko O. K.. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad liko neatsakyta, ar byloje nurodytas kyšio davimas ir kyšio priėmimas už tai, kad būtų pagreitinta darbingumo lygio vertinimo procedūra, turėjo kokios nors naudos kyšių davėjams. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

111. Byloje yra nustatyta, tą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nuteistoji O. K., kad nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo valstybės tarnautoja, Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos 1-ojo (t. 13, b. l. 10, 11). Byloje esančio (duomenys neskelbtini) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 1 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorinio s yra karjeros valstybės tarnautojas; 5 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – priimant sprendimus dėl darbingumo lygio, neįgalumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo; 7.5. ir 7.6. punktuose numatyta, kad šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas, siekdamas įgyvendinti skyriui pavestas funkcijas, dalyvauja atliekant asmens neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir bendro pirminio socialiųjų poreikių nustatymą; priima sprendimus ir asmeniškai atsako už priimtų sprendimų teisingumą ir pagrįstumą dėl 7.6.1.–7.6.6. papunkčiuose numatytų įstaigos priimamų sprendimų, tarp kurių ir darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo (7.6.2. papunktis) (t. 13. b. l. 12–14).

112. Bylos duomenys patvirtina, kad O. K. yra susipažinusi su šiuo dokumentu. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nepagrįsti yra nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad ji asmeniškai besikreipusių asmenų nevertino, todėl nėra atsakinga ir už priimtų sprendimų pagrįstumą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ant darbingumo lygio vertinimo aktų dėl N. L., V. V., V. Š., L. S., B. P., V. D., V. J., L. P., B. K., D. L., B. G., V. V., V. P., L. T., R. Š., S. L., S. L., iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai O. K. priėmė nuosprendyje nustatyto dydžio kyšius, yra O. K., kaip vertinimą tvirtinančios (duomenys neskelbtini), parašas (t. 12, b. l. 5–6, 63–65; t. 13, b. l. 88–91; t. 15, b. l. 19–20, 21–23; t. 16, b. l. 1).

113. Pažymėtina ir tai, kad iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų bei savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų atlikimo protokolų matyti, kad visais byloje nagrinėjamais atvejais, inkriminuotais O. K., pastaroji turėjo visų asmenų darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus ir su jais susipažino, sprendė jiems nustatomo darbingumo lygio klausimą iš esmės asmeniškai pagal pateiktą suinteresuotų asmenų pageidavimą, nepriklausomai nuo to, kad šie vertinimo aktai be jos, kaip minėtą dokumentą tvirtinančios (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyti ir dar 2 asmenų.

114. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. K. tais atvejais, kuriais jos veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, kai kyšis buvo priimtas tiesiogiai ar netiesiogiai iš byloje nustatytų asmenų, ji kyšius priėmė už tai, kad darbingumo lygio nustatymu suinteresuotiems asmenims būtų nustatytas tam tikras jiems priklausantis darbingumo lygis jiems priklausančiam laikotarpiui (apie O. K. inkriminuotus atvejus, kai kyšis buvo priimtas iš nenustatytų asmenų ir, kai kyšis buvo priimtas už neteisėtą O. K. veikimą pasisakyta vėlesniuose šio nuosprendžio punktuose). Nors pirmosios instancijos teisme O. K. parodė, kad ji kyšius priimdavo už proceso pagreitinimą, bet jokių veiksmų, kad šį procesą pagreitintų, ji nesiėmė, tačiau paminėtais atvejais jai ir nėra inkriminuota, kad kyšis buvo priimtas už teisėtą veikimą, kad asmenims priklausantis darbingumo lygis būtų nustatytas per įmanomai trumpą laiką.

115. Pažymėtina, kad visi asmenys, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini), buvo gavę iš gydytojų reikalingus medicininius dokumentus, t. y. turėjo pagrindą kreiptis į (duomenys neskelbtini) , kad jiems būtų nustatytas darbingumo lygis. Visais šiais atvejais, kuriais O. K. veiksmai, kaip minėta, kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, asmenims darbingumo lygis ir buvo nustatytas pagal galiojančius teisės aktus ir pagrįstai. Tačiau ta skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybė, kad O. K. už savo atliekamus veiksmus, numatytus jos pareigybės aprašyme, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai, priėmė byloje nustatyto dydžio neteisėtas pinigines sumas ‑ kyšius, jai užtraukė baudžiamąją atsakomybę.

116. Baudžiamoji atsakomybė už teisėtą veikimą ir yra įtvirtinta BK 225 straipsnio 1 dalyje. Nustačius, kad O. K. savo veiksmais padarė nusikaltimą, nėra pagrindo teigti, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, kaip tai nurodyta nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, šiuo atveju – O. K. priėmus kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir kvalifikavimui reikšmės neturi nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, ar O. K. šiuo atveju nustatė darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius kyšį perdavusiems nenustatytiems asmenims ar nenustatė.

117. Be to, priešingai nei nurodo apeliantai, skundžiamame nuosprendyje nustatyti sistemingi, pasikartojantys ir intensyvūs kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei papirkimo atvejai rodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nusistovėjusi tam tikra kyšių paėmimo tvarka, ir pinigų paėmimas už darbingumo lygio ar specialių poreikių nustatymą minėtoje tarnyboje buvo įprastas veiksmas. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nenorėdami laukti eilėse, norėdami, kad sprendimas būtų priimtas greičiau, norėdami, kad netektų papildomai ateiti į (duomenys neskelbtini) ir panašiai, davė kyšius, ir tokie asmenų parodymai rodo, kad nedavę kyšių, suinteresuoti asmenys būtų patyrę nepatogumų.

118. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad proceso pagreitinimas, nustatant darbingumo lygį, neturi jokios įtakos suinteresuotiems asmenims, tačiau O. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad procesą galima buvo pagreitinti, dokumentus buvo galima sutvarkyti tą pačią dieną; žmonės, pavyzdžiui dirbantys užsienyje, norėję kur nors išvažiuoti ir panašiai, norėjo, kad tas procesas vyktų greičiau (t. 42, b. l. b. l. 73–79 ). R. I. taip pat parodė, kad asmenys prašydavo, kad sprendimas būtų priimtas greičiau, kad nereikėtų eilėje stovėti (t.42, b. l. 66–68).

Dėl O. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

119. Skundžiamu nuosprendžiu O. K., be kita ko, pripažinta kalta padariusi 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoja, t. y. dirbdama (duomenys neskelbtini), vykdydamas jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per G. E. iš V. V., iš V. D., o per R. I. iš V. K. bei V. V. priėmė nuosprendyje nustatytos dydžio kyšius. Kyšius priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, minėtiems asmenims būtų nustatytas nuosprendyje nurodyto dydžio darbingumo lygis tam tikram nustatytam laikotarpiui.

120. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuosprendyje nurodytais atvejais O. K. priėmė kyšį. Tačiau dėl visų O. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nurodoma, kad O. K. nevertino kyšių davėjų darbingumo lygio, nesiūlė vertintojams šių asmenų atžvilgiu ir jų naudai priimti neteisėtas išvadas, o vėliau tokias neteisėtas išvadas patvirtino. Pasak apeliantų, O. K., priėmė kyšį už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus, todėl jos veikos, kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, turėtų būti perkvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Todėl ir šiuo atveju, siekiant atsakyti į minėtą apeliantų keliamą klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ne pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimai dėl V. V., V. D., D. L. ir V. V. nustatytų atitinkamo dydžio darbingumo lygių buvo pagrįsti, ar O. K., vykdydamas savo įgaliojimus, veikė teisėtai ar neteisėtai.

Dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo

121. Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 8 d. protokolo žinoma, kad V. V. 2017 m. gegužės 17 d. darbingumo lygio vertinimo akte nustatytas 30 procentų darbingumo lygis iki 2019 m. gegužės 17 d. (t. 15, b. l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs dėl V. V. periodinę neplaninę kontrolę, kurios metu buvo surašytas 2018m. gegužės 18 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-734, V. V. nustatė 40 procentų darbingumo lygį tam pačiam 2 metų laikotarpiui (t. 19, b. l. 32–39).

122. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. L. parodė, kad šiuo atveju naujo sprendimo priėmimą lėmė naujai gauti duomenys dėl funkcijų sutrikimo, taip pat klausimynas, kurio koeficientas patikrinimo metu keitėsi iš 0,8 į 1 (t. 42, b. l. 166-172).

123. Jau buvo minėta, kad iš liudytojų R. L., E. R. parodymų yra žinoma, kad Sprendimų kontrolės skyrius, atlikdamas priimtų sprendimų patikrinimą, viską tikrindavo detaliau, todėl kreipdavosi ir dėl naujų išvadų pateikimo, naujų duomenų gavimo, o nagrinėjamu atveju patikrinimo detalumui įtakos turėjo ir žinojimas, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo V. V. (duomenys neskelbtini) teritoriniame padalinyje buvo priimtas nesant tam tikrų medicininių dokumentų, be kurių nebūtų galima nustatyti tokio darbingumo lygio, koks buvo nustatytas V. V.. Iš minėtų liudytojų R. L. ir E. R. parodymų darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jei Sprendimų kontrolės skyrius nebūtų prašęs papildomų duomenų, dėl (duomenys neskelbtini) teritorinio padalinio sprendimo, susijusio su V. V., vis tiek būtų priimtas naujas sprendimas.

124. Esmine naujo Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo priėmimui įtakos turėjusia aplinkybe buvo klausimyno koeficiento pakeitimas. Liudytoja R. L., duodama parodymus apie O. P. atvejį, parodė, kad klausimyno koeficientas tais atvejais, kai jis yra ar 0,8, ar 1, ženkliai įtakoja ir darbingumo lygį, ir gaunamas nedarbingumo išmokas, toks klausimyno koeficiento pokytis nustatytas ir V. V. atveju.

125. V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad byloje nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) nesilankė, pats dokumentų į (duomenys neskelbtini) asmeniškai nepristatė, tai paprašė padaryti ten dirbusio pažįstamo G. E. (t. 42, b. l. 30–31). Byloje nėra ir duomenų, kad V. V. į (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs kitu metu, todėl darytina išvada, kad jis nedalyvavo (duomenys neskelbtini) pildant jo darbingumo lygiui nustatyti reikalingą klausimyną, kuris, kaip yra žinoma iš liudytojų R. L., E. R., J. S. (t. 40, b. l. 146-147) ir G. S. parodymų (t. 40, b. l. 148-149), yra pildomas pagal asmens, kuriam nustatomas darbingumo lygis, atsakymus ir turi būti šio asmens pasirašomas.

126. Byloje nėra duomenų, kas šiuo atveju pildė V. V. darbingumo lygiui nustatyti reikalingą klausimyną, tačiau iš byloje esančio 2017-06-16 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-08-38 matyti, kad O. K. kalbėjosi su G. E. apie darbingumo nustatymo atvejį V. V.. Iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad G. E. pasako O. K., kad V. V. „trisdešimt turi ir transportą gavo“, į ką O. K., peržiūrėjusi V. V. dokumentus jam atsako, kad „dabar keturiasdešimt, bet transportui trisdešimt neišeis, tegul džiaugiasi“. Kitą dieną, kai G. E. perdavė O. K. V. V. kyšį, O. K. šiam pasako, kad „žmogaus nebuvo, nežinau, ką su juo reik daryt“, į ką G. E. atsako, paminėdamas V. vardą „V., V.s“.

127. Šis pokalbis, vertinant jį su nustatytomis aplinkybėmis, kad V. V. nedalyvavo (duomenys neskelbtini) pildant jo klausimyną, bei liudytojos R. L. parodymais, kad klausimynas (duomenys neskelbtini) dėl V. V., nustatant jam darbingumo lygį, buvo užpildytas ir tai turėjo įtakos nustatant V. V. 30 procentų darbingumo lygį, kuris jam nepriklausė, taip pat leidžia daryti išvadą, kad O. K. ne tik kaip i, savo parašu tvirtinančiai priimto sprendimo pagrįstumą, bet ir kaip su V. V. dokumentais ir atveju asmeniškai susipažinusiai ir už palankaus sprendimo priėmimą kyšį gavusiai neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su V. V. klausimynu. Užfiksuotas minėtas pokalbis, vykęs tarp O. K. ir G. E. patvirtina ir tai, kad iki kyšio gavimo O. K. informavo G. E., kad V. V. priklauso 40 procentų darbingumo lygis, būtent toks, kokį, atlikus patikrinimą, nustatė Sprendimų kontrolės skyrius, o ne 30 procentų, kurį jam nustatė O. K., gavusi kyšį.

128. Iš liudytojo G. S. parodymų pirmosios instancijos teisme yra žinoma, kad O. K. būnant (duomenys neskelbtini), vertinimo tvarka buvo tokia, kad gavus naują bylą, (duomenys neskelbtini) peržiūrėdavo bylą ir paskirdavo vertintojus. Vertintojai, atlikę vertinimą, bylą atiduodavo vedėjai ir vedėja dėdavo rezoliuciją kompiuteryje, kad byla baigta. Vertintojai pasirašydavo tik ant atspausdintų dokumentų, pirma ant šių dokumentų pasirašydavo vedėja (t. 40, b. l. 148-149). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė ir tai, jog neprisimena tokio atvejo, kad vedėja pati priimtų asmenį, susipažintų su jo medicininiais dokumentais ir užpildytų klausimyną, tačiau taip pat neatmetė galimybės, kad tokia situacija buvo galima (t. 3, b. l. 41-44).

129. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, kad O. K., kaip (duomenys neskelbtini), parašu tvirtindama priimtą sprendimą, buvo atsakinga už šio sprendimo pagrįstumą. Tačiau ji žinodama, kad sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo buvo priimtas vadovaujantis ir klausimynu, kurį pildant V. V. nedalyvavo, ir šis klausimynas turi įtakos darbingumo lygio nustatymui, O. K. veikė neteisėtai, vykdydama įgaliojimus: suprato, kad kyšis yra priimamas už tai, kad V. V., nesant tam pagrindo būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui. Dėl paminėto O. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteista pagrįstai.

Dėl darbingumo lygio V. D. nustatymo

130. V. D. 2017m. gegužės 25 d. darbingumo lygio vertinimo akte dėl profesinės ligos PL-1614 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis neterminuotai. 2017m. gegužės 25 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1614 V. D. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki senatvės pensinio amžiaus (t. 12, b. l. 147–148, 149–155). Ikiteisminio tyrimo metu Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs dėl V. D. periodinę neplaninę kontrolę, kurios metu buvo surašytas 2017m. spalio 19d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1700, V. D. nustatė 55 procentų darbingumo lygį iki senatvės pensinio amžiaus (t. 16, b. l. 96–103).

131. Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. L. parodė, kad šiuo atveju naujo sprendimo priėmimą lėmė naujai gauti duomenys, t. y., gavus neurologo, radiologo konsultacijas, taip pat išanalizavus ambulatorinės kortelės duomenis. Liudytoja teigė, kad pagal teritoriniam skyriui pateiktus pirminius duomenis, šio skyriaus priimtas sprendimas buvo pagrįstas (t. 42, b. l. 166-172).

132. Liudytoja E. R. parodė, kad V. D. buvo atvykęs į kontrolės posėdį, ir kilus abejonių dėl nustatytų funkcijų sutrikimų, buvo kreiptasi į 3 lygio įstaigą patikslinti funkcinio nepakankamumo klasę dėl stuburo patologijos. Gavus išvadas, buvo kardinaliai pakeistas būklės vertinimas, pasikeitė funkcinio nepakankamumo klasė į 2, todėl buvo pakeistas darbingumo lygis iš 40 į 55 (t. 42, b. l. 180-183).

133. Šiuo atveju liudytojos R. L. ir E. R. parodė, kad naujo sprendimo priėmimą lėmė papildomų, naujų dokumentų gavimas. Tačiau 2017m. rugpjūčio 30 d. kriminalinės žvalgybos atlikimo protokole Nr. S6-08-67 užfiksuotas O. K. ir V. D. pokalbis patvirtina, kad priimant pirminį (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio V. D. nustatymo, O. K., iš pateiktų V. D. dokumentų, buvo aišku, kad jam priklauso ne 40, o 50 procentų darbingumo lygis („jeigu čia vot pagal aprašymą vertinti, tai bus ne keturiasdešimt, o penkiasdešimt procentų. Iš karto pasakau“), po to jo paklausia „tai ką dabar darom su tais procentais mes“, po ko V. D. padėjo ant stalo pinigus (t. 1, b. l. 78-81). V. D. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad kyšį O. K. davė tikėdamasis, kad tai padės nustatant jam darbingumo lygį. Jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (2 grupės), o po atlikto papildomo patikrinimo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (3 grupė) (t. 40, b. l. 126). Todėl ir šiuo atveju, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, O. K. iš V. D. kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., už tai, kad nesant tam pagrindo V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

Dėl darbingumo lygio D. L. nustatymo

134. D. L. 2017m. gegužės 30 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1657 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis iki senatvės pensinio amžiaus (t. 12, b. l. 105–111). Sprendimų kontrolės skyriui atlikus periodinę neplaninę kontrolę, kurio metu surašytas darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-72, dėl D. L. priimtas naujas sprendimas ir jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (t. 20, b. l. 22–29).

135. Liudytojos R. L. parodymais nustatyta, kad šiuo atveju naujo sprendimo priėmimą lėmė gauti nauji duomenys ir jų vertinimas. Ji paaiškino, kad D. L. dalyvavo komisijos posėdyje, buvo patikrinta jos ambulatorinė kortelė (t. 42, b. l. 166-172). Liudytoja E. R. taip pat parodė, kad D. L. dalyvavo pakartotinai vertinant jos darbingumo lygį, taip pat buvo gauti nauji duomenys: specialistų išvados, pasikeitė D. L. kardiologinė būklė, nes vartojo vieną medikamentą, jai nebuvo nustatyta komplikacijų, pasikeitė duomenys dėl stuburo, dėl funkcinio nepakankamumo klasės vertinimo. Klausimynas nesikeitė (t. 42, b. l. 180-183).

136. 2017m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-58 užfiksuota, kad 2017m. gegužės 25 d. 11.12 val. į R. I. kabinetą atėjusi V. K., paduoda dokumentus, išsitraukia pluoštelį banknotų ir per du kartus padeda R. I. ant stalo ir nurodo, kad „čia ta mano giminaitė L.“, paklausia, ar yra galimybė darbingumo lygį nustatyti iki pensinio amžiaus („Bet jau čia bus iki pensijos, jo?), į ką R. I. atsako „nu aš manau...<>...aš manau, prašysiu, zirsiu“ (t. 2, b. l. 48-60). Kitame 2017m. rugpjūčio 30 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-69 užfiksuota, kaip 13.28 val. R. I. ateina į O. K. kabinetą ir perduoda jai dokumentus, kuriuos O. K. praverčia, išsitraukia voką; ant kitos bylos R. I. padeda tris kupiūras po 50 Eur, kuriuos O. K. įsideda į užrašų knygutę (t. 2., b. l. 88–90).

137. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų R. L. ir E. R. parodymus, aplinkybę, lėmusią Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo priėmimą bei byloje esančius užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, neturi pagrindo konstatuoti, kad D. L. 30 procentų darbingumo lygis buvo nustatytas nepagrįstai ir O. K. kyšį paėmė už neteisėtą savo veikimą, vykdant įgaliojimus.

138. Byloje nėra duomenų, kad pagal (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui pateiktus dokumentus nustatytas darbingumo lygis D. L. negalėjo būti nustatytas. Iš užfiksuotų pokalbių tarp V. K. ir R. I. matyti, kad V. K. išdėsto R. I. pageidavimą dėl darbingumo lygio nustatymo D. L., tačiau byloje nėra duomenų, kad perduodama kyšį, R. I. pasakė O. K., kokio darbingumo šiuo atveju yra tikimasi. Be to, iš liudytojos E. R. parodymų žinoma, kad pasikeitusią (pagerėjusią) D. L. būklę lėmė ir jos vartojami vaistai, komplikacijų nebuvimas, t. y. su sveikatos būklės gerėjimu atlikti trunkamojo pobūdžio veiksmai, kas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritoriniam padaliniui pateiktuose dokumentuose tokių aplinkybių galėjo nebūti ir tai taip pat galėjo nulemti mažesnio darbingumo lygio nustatymą.

139. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojant, kad O. K. šiuo atveju veikė neteisėtai, nurodoma ir tai, kad ji sprendimą priėmė nemačiusi pačios D. L., neįvertinusi pateiktų dokumentų. Tačiau iš liudytojos R. L. parodymų yra žinoma, kad metodika nedraudžia vertinti žmogaus darbingumo lygio šiam nedalyvaujant. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad sprendimas dėl D. L. buvo priimtas neįvertinus jos medicininių dokumentų. Sprendimas dėl D. L. buvo priimtas po 5 dienų nuo tos dienos, kai V. K. pateikė jos dokumentus R. I., o šiai tą pačią dieną juos perdavus O. K.. Byloje nėra duomenų, kad O. K. per šį laikotarpį su pateiktais dokumentais nesusipažino ir jų nevertino.

140. Nenustačius, kad O. K. D. L. nustatė tokį darbingumo lygį, koks pagal pateiktus dokumentus jai nepriklausė ir tai buvo žinoma O. K., darytina išvada, kad ji D. L. nustatė tokį darbingumo lygį, koks buvo galimas pagal jai pateiktus medicininius dokumentus ir kyšį iš V. K. per R. I. ji priėmė už savo, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą, nustatant darbingumo lygį.

141. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes nustato tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini), vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-25 13.29.14 val., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y., už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

142. Nustačius tokias naujas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ši O. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant iš BK 225 straipsnio 2 dalies.

Dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo

143. Iš byloje esančio 2017m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolo žinoma, kad V. V. 2017 m. birželio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1784 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui (t. 15, b. l. 21-23). (duomenys neskelbtini) Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs dėl V. V. periodinę neplaninę kontrolę, kurios metus surašytas 2018 m. liepos 3 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1020, priėmė naują sprendimą ir V. V. nustatė 55 procentų darbingumo lygį 2 metams (t. 18 t, b. l. 107–114).

144. Pirmosios instancijos teisme dėl V. V. atvejo liudytoja R. L. paaiškino, kad V. V. buvo kviestas, bet į komisijos posėdį neatvyko. Buvo gauta ambulatorinės kortelės kopija, papildomos gydytojų konsultacijų išvados, tikslinti duomenys. Gavus naujus duomenis, buvo atliekamas vertinimas ir priimtas sprendimas (t. 42, b. l. 166-172).

145. Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017 m. lapkričio 3 d. protokole be kitų aplinkybių užfiksuota, kad 2017 m. birželio 2 d. 10.09 val. į R. I. tarnybinį kabinetą atėjęs vyriškis (V. V.) padavė R. I. dokumentus bei vėliau ir pinigus. Jiems bekalbant apie darbingumo procento nustatymą, V. V. klausia, ar yra galimybė gauti pirmą grupę („Nu, kaip, pirmos dar čia nelabai ką gausiu dar?“, R. I. jo klausia, koks procentas darbingumo jam yra nustatytas, ir sužinojusi, kad 40 procentų, ji pasako, kad „turiu pakalbėt, ką čia galima išspaust“. Į šį pasakymą V. V. atsako R. I. „Jūs ten, a girdit, kiek ten ko yra, ką ten galima išspausti, eina išspausti, tada, kiek ten ko“ (t. 2, b. l. 133-140). Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018 m. birželio 5 d. protokole užfiksuota, kad po to, V. V. likus R. I. kabinete, 10.36 val. į O. K. tarnybinį kabinetą ateina R. I., kuri padeda ant O. K. stalo bylą. R. I. duodama bylas nurodo: „<...> Aš jį iš karto užregistruosiu, čia keturiasdešimt V.“ ir išeina iš kabineto. O. K. iš bylų ištraukia po voką, patikrina jų turinį, juos įdeda į užrašų knygutę (t. 3 t, b. l. 12–13).

146. Taigi šiuo atveju, Sprendimų kontrolės skyriui priimti naują sprendimą dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo įtakos turėjo tik naujai gauti duomenys. Tačiau vien faktas, kad gavus naujus duomenis buvo priimtas naujas sprendimas nėra pakankama sąlyga išvadai, kad valstybės tarnautojas (šiuo atveju O. K.) veikė neteisėtai, priimdamas pirminį sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Šiame sprendime jau buvo minėta, kad specialistės R. L. ir E. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal tuos duomenis, kokius turėjo (duomenys neskelbtini) teritoriniai skyriai, jie sprendimus priėmė pagrįstai. Iš minėtų protokolų ir juose užfiksuotų pokalbių yra aišku, kad V. V. išsakė savo pageidavimą R. I., kuri šį pageidavimą perdavė kartu su kyšiu O. K.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus V. V. dokumentus, toks darbingumo procentas pastarajam nepriklausė ir O. K. nustatė V. V. jo pageidaujamą, tačiau pateiktų dokumentų neatitinkantį darbingumo lygį. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. K. V. V. nustatė tokį darbingumo lygį, koks buvo galimas pagal jai pateiktus medicininius dokumentus, t. y., iš V. V. per R. I. kyšį priėmė už savo, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą, nustatant darbingumo lygį.

147. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes nustato tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-02 10.36.53 val., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui, t. y., už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.). Tai padarytina pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

148. Nustačius tokias naujas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ši O. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant iš BK 225 straipsnio 2 dalies.

Dėl O. K. veiksmų, priimant kyšį iš nenustatytų asmenų

149. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. taip pat pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenų priėmė kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., 2017 m. balandžio 26 d. per O. C. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis; 2017 m. gegužės 5 d. per G. E. iš nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2017 m. gegužės 9 d. per R. I. iš nenustatytos tapatybės asmens priėmė 250 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis; 2017 m. gegužės 12 d. per G. E. iš nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui būtų nustatytas darbingumo lygis.

150. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, nesutinkant su šia nuosprendžio dalimi, nurodoma, kad teismo išvados šioje dalyje yra grindžiamos tik abejotinais O. K. parodymais, be to, nesant duomenų apie objektyviąją nusikalstamos veikos pusę, t. y., nenustačius, ar O. K. veikė teisėtai ar neteisėtai, jos veika kvalifikuota pagal švelnesnę straipsnio dalį. Apeliaciniame skunde neatmetama galimybė, kad minėtais atvejais kyšius perdavė ne nenustatyti darbingumo lygio nustatymu suinteresuoti asmenys, o agentai provokatoriai. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

151. Tokia išvada grindžiama detalia O. K. parodymų analize, gretinant juos su kitais bylos duomenimis. Jau pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje O. K. parodė, kad galėjo taip būti, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y., kad per O. C. ir per G. E. ji priėmė pranešime apie įtarimą nurodyto dydžio kyšius. Kyšį per O. C. priėmė tikriausiai už tai, kad per trumpesnį laikotarpį ji priimtų sprendimą. Kodėl buvo perduotas kyšis per G. E. – O. K. neparodė (pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad už tai, jog asmeniui būtų nustatytas 15 procentų darbingumo lygis pageidaujamam laikotarpiui). Dėl kyšio iš G. E. priėmimo 2017m. gegužės 12 d. nuteistoji parodė, kad tai galėjo būti susiję su darbingumo lygio termino nustatymu. Nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su kyšio priėmimu per R. I., 2017 m. birželio 20 d. pranešime apie įtarimą nebuvo nurodytas (t. 34, b. l. 73-80).

152. Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, peržiūrėjusi byloje užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, susijusius su skundžiamame nuosprendyje inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su kyšio priėmimu iš nenustatytų asmenų, O. K. parodė, kad O. C. jai galėjo atnešti skolą, tai nebuvo kyšis už tai, kad nenustatytam asmeniui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui. 2017 m. gegužės 5 d. G. E. galėjo atnešti jai grąžą, nes jis taisė voljerą ir ji buvo davusi G. E. tam tikrą sumą pinigų. O. K. taip pat parodė, kad G. E. jai galėjo perduoti ir kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui per įmanomai trumpą laiką ji nustatytų specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.

153. Nuteistoji neneigė, kad vaizdo įraše, kuriame yra ir R. I., byloje matomi pinigai, tačiau teigė nežinanti, ar tuos pinigus atnešė R. I., parodė, kad tikrai pinigai ne už tai, kad būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki senatvės pensinio amžiaus, pinigai galėjo būti už greitesnį dokumentų sutvarkymą. Dėl 2017 m. gegužės 12 d. nusikalstamos veikos epizodo O. K. parodė, kad G. E. jai kyšio už tai, kad sprendimas būtų priimtas per įmanomai trumpesnį laiką neperdavė (t. 34, b. l. 96-102).

154. Pirmosios instancijos teisme O. K. parodė, kad savo kaltę dėl visų BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pripažįsta ir paaiškino apie inkriminuotus atvejus, taip pat ir susijusius su kyšiu priėmimu per O. C., R. I. ir G. E. iš nenustatytų asmenų. Nuteistoji teigė, kad pirmu atveju (2017 m. balandžio 26 d. epizodas) O. C. jai perdavė 100 Eur, klausė, koks darbingumo lygis priklauso asmeniui, ir ji (O. K.) atsakė, kad 40 procentų. Pinigus priėmė tikriausiai už proceso pagreitinimą. Dėl atvejo, susijusios su G. E. – jis norėjo, kad būtų trumpesnis nustatymo laikas. Dėl atvejo su R. I. – pinigus priėmė taip pat už proceso pagreitinimą, tačiau nuteistoji abejojo, kad buvo perduota 250 Eur, teigdama, jog tokia suma galėjo būti, tačiau galėjo būti ir mažesnė. Dėl dar vieno atvejo, susijusio su pinigų priėmimu iš nenustatyto asmens per G. E., nuteistoji parodė, kad taip būti galėjo, G. E. jai pasiūlė 100 Eur (t. 42, b. l. 73-80).

155. Taigi nors O. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtingai parodė, kodėl jai O. C., G. E. ir R. I. perdavė pinigus, tačiau pirmosios instancijos teisme ji savo kaltės neneigė ir visais 4 atvejais, kaip matyti iš jos parodymų turinio, paaiškino, kad pinigai jai buvo perduoti kaip kyšis už tai, kad sprendimai būtų priimti greičiau; dėl vieno iš atvejų, susijusių su pinigų perdavimu per G. E. nuteistoji nenurodė priežasties, kodėl jai buvo perduoti šie pinigai. Nuteistosios O. K. parodymus, kad ji priėmė kyšius, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – R. I., O. C. ir G. E. parodymai.

156. Pirmosios instancijos teisme R. I. pripažino, kad kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padarė ir 2017 m. gegužės 9 d. iš nenustatyto asmens priėmė 250 Eur, kurių dalį – 150 Eur – perdavė O. K. (nuosprendyje inkriminuota, kad R. I. iš nenustatyto asmens priėmė ne mažesnį nei 250 Eur kyšį ir O. K. perdavė 250 Eur kyšį) (t. 42, b. l. 66–68).

157. Pirmosios instancijos teisme liudytoja O. C. taip pat pripažino, kad nuosprendyje nurodytu laiku perdavė O. K. iš nenustatyto asmens gautą 100 Eur kyšį. Liudytoja paaiškino, kad kažkoks žmogus paprašė nueiti pas (duomenys neskelbtini), paklausti ar jam priklauso pagal dokumentus ar nepriklauso neįgalumas. Vedėja pasižiūrėjo jo atneštus dokumentus, pasakė, kad jam priklauso. Žmogus nuėjo užsiregistruoti, liko laukti, kol jį pakvies, o ji nunešė O. K. bylą, kurioje buvo įdėta 100 Eur (2 kupiūros po 50 Eur). Liudytoja teigė mačiusi pinigus, nes tas asmuo pinigus įdėjo į bylą jai matant, pasakė, kad pinigus įdeda kaip dovaną, nes apsidžiaugė sužinojęs, kad jam lieka ta pati neįgalumo grupė (t. 40, b. l. 152).

158. Liudytojas G. E. pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai prisiminti, ar O. K. yra perdavęs pinigų, teigė, kad be V. V. atvejo, dar vieną kartą kažkokia moteris prašė „gauti slaugą arba priežiūrą“. Teisėjai perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus G. E. parodymus, liudytojas parodymus iš esmės patvirtino (t. 41, b. l. 27–28). Ikiteisminio tyrimo metu apie kyšių, gautų iš nenustatytų asmenų, perdavimą O. K. G. E. parodė, kad moteris, kurios vardo ir pavardės neprisimena, paprašė jo, kad asmeniui būtų kuo greičiau nustatyta slauga, todėl jis pristatė į (duomenys neskelbtini) moters perduotus dokumentus, kuriuos perdavė O. K., jai taip pat perdavė ir 100 Eur, kad būtų greičiau sutvarkyti dokumentai. Kito atvejo G. E. tiksliai prisiminti negalėjo, tačiau iš esmės teigė, kad atvejai dėl kyšių perdavimo galėjo būti (t. 3, b. l. 127-129). Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, peržiūrėjęs byloje užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, G. E. parodė, kad pinigus O. K. perdavė, kad būtų greičiau priimami sprendimai, jai perdavė po 100 Eur, pinigus perdavė O. K., nes ji dažniausiai tvarkė dokumentus (t. 3, b. l. 130-132).

159. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai bei prie jų esantys garso ir vaizdo įrašai taip pat patvirtina nuosprendyje nustatytas, o taip pat ir O. K. parodytas aplinkybes, susijusias su kyšių priėmimu iš nenustatytų asmenų per O. C., G. E. (2 atvejai) bei R. I..

160. 2017 m. birželio 1 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-31 užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 26 d. į O. K. kabinetą ateina O. C., padeda ant stalo dokumentus, juos pastumia link O. K.. Pastaroji atverčia atneštus dokumentus, tarp dokumentų matosi 2 kupiūros po 50 Eur. Ši įvykių eiga matyti ir vaizdo ir garso įraše GV-2017-04-26 09_00_01. Jame taip pat girdėti, kaip O. C. O. K. pasako, kad „keturiasdešimt, sakėt, yra dviem“, ir O. K. tai patvirtina, pasakydama „gerai“ ir užsirašo kažką ant lapelio (t. 1, b. l. 107–109).

161. 2017 m. birželio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-37 užfiksuota, kaip 2017 m. gegužės 5 d. G. E. atėjęs į O. K. kabinetą, kalbasi su ja apie asmens sveikatos būklę, 13.26 val. iš kelnių kišenės išsitraukia 100 Eur (2 kupiūros po 50 Eur) ir padeda juos tarp dokumentų. Pinigus paima O. K. ir įsideda į užrašų knygelę (t. 1, b. l. 122–124). Ši įvykio eiga užfiksuota ir prie protokolo esančiame vaizdo ir garso įraše 20170505_130000_F39A_ACCC8E004C3C.

162. 2018 m. birželio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-17 užfiksuota, kaip 2017 m. gegužės 9 d. 8.55 val. nenustatytas asmuo R. I. perduoda dokumentus, kabinete kartu buvusi I. J. paklausė, ar yra galimybė nustatyti darbingumo lygį neterminuotai („Tu pažiūrėk, ar išeitų jau dabar da kanca smerti?“). R. I. peržiūri dokumentus ir pasako „einu aš pažiūrėsiu, kas čia išeina. Einu aš pirma pasikalbėsiu“ ir išeina iš kabineto, rankoje nešdamasi žalios spalvos segtuvą (t. 2, b. l. 98–100).

163. Tokia eiga užfiksuota ir kompaktiniame diske esančiam vaizdo ir garso įraše 20170509_083000_AF3B_ACCC8E004C3C). Kitame 2017 m. rugpjūčio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-63 užfiksuota, kaip 8.57 val. R. I. ateina į O. K. kabinetą su tuo pačiu žalios spalvos segtuvu, O. K. peržiūri atneštus dokumentus, jos kalbasi, ar yra galimybė nustatyti 40 procentų darbingumo lygį (t. 2, b. l. 67–69 bei vaizdo įrašas 20170509_083000_63A6_ACCC8E004C3C). Po to, kaip užfiksuota kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-17 ir vaizdo ir garso įraše 20170509_090000_DED2_ACCC8E004C3C R. I. 9.05 val. grįžta į savo kabinetą su tuo pačiu žalios spalvos segtuvu (tarp dokumentų matyti vokas) ir informuoja kabinete buvusį nenustatytą asmenį apie galimybę nustatyti pageidaujamą darbingumo lygį pageidaujamam laikotarpiui, nurodo, kad trūksta duomenų, kad „turi meluoti“. Į klausimą, „ar padarytų visam laikui“ atsako, kad „dadėtų, dadėtų, damokėtų, nebepaeina visiškai...<>...penkiems metams nelabai darys...dviem metams tikrai padarytume, nes išvis jei padarysit dar penkiem, tai Vilnius tikrai paims...<>...Ir tai mes bijom, kad Vilnius neužčiuoptų, nes jinai biškį čia sumeluos“.

164. Kompaktiniame diske esančiame vaizdo ir garso įraše taip pat užfiksuota, kad 9.29 val., moterims išėjus iš kabineto, R. I. iš voko išsiima pinigus ir juos skaičiuoja, dalį pinigų įsideda į stalčių, kitą dalį – pasiima su savimi ir išeina (t. 2, b. l. 98–100). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole S6-08-63 ir vaizdo ir garso įraše 20170509_093000_2AC9_ACCC8E004C3C užfiksuota, kad R. I. 9.34 val. vėl ateina į O. K. kabinetą, ir O. K. palieka bylą. O. K. iš bylos paima voką, bet jį padeda atgal. Vaizdo ir garso įraše 20170509_100000_E417_ACCC8E004C3C užfiksuota, kad 10:26 O. K. iš R. I. atneštos bylos išsiima voką, jį atidaro, iš jo išsiima pinigus, kurių yra 5 kupiūros po 50 Eur, juos įsideda į užrašų knygelę (t. 2, b. l. 67–69).

165. 2017 m. birželio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-38 užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 12 d. 9.28 val. G. E. O. K. kabinete padeda dokumentus ir parodo ranka į juos O. K., o pats išeina iš kabineto. O. K. paima dokumentus, kuriuos atnešė G. E.. Po to O. K. ištraukia dokumentus, kuriuos atnešė G. E., ranka padaro įrašą, ir iš po įmautės, esančios byloje, paima pinigus, kuriuos įsideda į užrašų knygutę, esančia ant stalo (t. 1, b. l. 125–127).

166. Šie išdėstyti byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik O. K. parodymus, kuriais abejojama apeliaciniame skunde, bet ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, kad O. K. iš nenustatytų asmenų per O. C., G. E. (2 nusikalstamos veikos) ir R. I. priėmė nustatyto dydžio kyšius. Iš pačios nuteistosios O. K., nuteistosios R. I., liudytojų O. C. ir G. E. proceso metu duotų parodymų bei byloje esančių vaizdo ir garso įrašų nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir tai, už kokį teisėtą veikimą O. K. priėmė kyšius: kad asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (O. C. atvejis), kad per įmanomai trumpą laiką asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (G. E. atvejis); kad asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (R. I. atvejis); kad darbingumo lygis asmeniui būtų nustatytas per įmanomai trumpą laiką (G. E. atvejis).

167. Nors O. K. pirmosios instancijos teisme abejojo, ar per R. I. perduoto kyšio suma galėjo būti 250 Eur, o R. I. parodė, kad O. K. perdavė 150 Eur, tačiau iš vaizdo ir garso įrašo 20170509_100000_E417_ACCC8E004C3C, esančio kompaktiniame diske, matyti, kad 2017 m. gegužės 9 d. 10.26 val. O. K. iš R. I. atneštos bylos išsiima voką, jį atidaro, iš jo išsiima pinigus, juos praskleidžia skaičiuodama, todėl matyti, kad yra 5 kupiūros po 50 Eur.

168. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžio dalyje, kurioje nustatyta, jog kyšiai buvo perduoti nenustatytų asmenų, šie kyšiai visais atvejais buvo perduoti per (duomenys neskelbtini) dirbusius asmenis – O. C., G. E. ir R. I.. Nors šie asmenys negalėjo (arba nenorėjo) nurodyti, kas jiems šiuos kyšius kartu su dokumentais davė perduoti O. K., teigdami, kad „kažkoks žmogus“, „moteris“ ir panašiai, tačiau vien šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kyšiai buvo perduoti per asmenis, kuriuos nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde įvardija agentais, provokatoriais. O. C., G. E. ir R. I. taip pat neparodė, kad šiais atvejais, priimant iš nenustatytų asmenų kyšius ir juos perduodant O. K., nenustatyti asmenys juos provokavo padaryti nusikalstamas veikas.

169. Byloje nėra duomenų, kad šiais nustatytais atvejais, priimdama kyšius iš nenustatytų asmenų per O. C., R. I. ir G. E., O. K. dėl šių nenustatytų asmenų priėmė neteisėtus sprendimus. Nors iš pokalbio su R. I. ir nenustatyta moterimi galima daryti išvadą, kad R. I. šiai pasako, kad O. K., priimdama dėl jos sprendimą „biškį čia sumeluos“, tačiau byloje nesant duomenų, kokį sprendimą dėl šio asmens priėmė O. K. bei koks sprendimas dėl jos turėjo būti priimtas, negalima ir išvada, kad šiuo atveju ji veikė neteisėtai. Tačiau priimdama kyšius ir asmenų, dėl kurių ji sprendė klausimą dėl jiems nustatomų darbingumo lygių ar specialiųjų poreikių, O. K. suprato, kad ji priima neteisėtą atlygį už savo veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti neatlygintinai pagal jai, kaip (duomenys neskelbtini) i, priskirtas tarnybines funkcijas ir jos vykdomus įgaliojimus, todėl jos veiksmai, priimant kyšius per O. C., R. I. ir G. E. iš nenustatytų asmenų šioje nuosprendžio dalyje pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

170. Pažymėtina ir tai, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, šiuo atveju – O. K. priėmus kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir kvalifikavimui reikšmės neturi nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, ar O. K. šiuo atveju nustatė darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius kyšį perdavusiems nenustatytiems asmenims ar nenustatė.

Dėl R. I. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (prokuroro apeliacinio skundo dalis)

171. Skundžiamu nuosprendžiu R. I. už kyšių, gautų iš J. P., O. P., V. K. ir V. V., perdavimą M. G. arba O. K., pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyta, jog visi asmenys, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) R. I., buvo gavę iš gydytojų reikalingus medicininius dokumentus, t. y. turėjo pagrindą kreiptis į (duomenys neskelbtini) . R. I. pagal savo pareigybės aprašymą galėjo patikrinti, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau darbingumo lygio nenustatinėjo, nevertino asmenų sveikatos būklės, nors kalbėdavosi su jais apie pageidaujamą darbingumo lygį ar jo terminą, pažadėdavo tai perduoti M. G. ar O. K., tačiau buvo tik tarpininkė. R. I. pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus galėjo nežinoti, ar šie, vykdydami įgaliojimus, veiks teisėtai ar neteisėtai, t. y. esant ar nesant tam pagrindo, nustatys tam tikrą darbingumo lygį. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nenustatyta R. I. veikoje tiesioginės tyčios paveikti (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Todėl R. I. veika perkvalifikuota iš BK 227 straipsnio 2 dalies į BK 227 straipsnio 1 dalį.

172. Nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi ir apeliaciniame skunde prašydamas R. I. minėtas 4 nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, prokuroras nurodo, kad nors R. I. pagal užimamas pareigas neturėjo įgaliojimų ir tiesiogiai nedalyvavo specialistams nustatant darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių, tačiau tai nereiškia, kad ji neturėjo reikalingų žinių ir kompetencijos įvertinti, koks darbingumo (neįgalumo) lygis ar specialieji poreikiai gali būti nustatyti suinteresuotam asmeniui pagal jai pateiktus medicininius dokumentus. Todėl, pasak prokuroro, tai leidžia daryti išvadą, jog R. I. žinojo, kokiais atvejais į ją besikreipę asmenys galėjo pretenduoti į jų pageidaujamą darbingumo (neįgalumo) lygį ir/ar šių būklių terminą ar specialiuosius poreikius, o kokiais atvejais pageidavimams įvykdymui reikėjo, kad darbingumo (neįgalumo) lygį ar specialiuosius poreikius nustatantys tarnautojai, vykdydami jiems pavestus įgaliojimus, veiktų neteisėtai.

173. Teisėjų kolegija su prokuroro argumentais nesutinka. Šiuo, papirkimo atveju, sprendžiant dėl R. I. suvokimo apie veikimo teisėtumą ar neteisėtumą, reikšmės turi tai, kaip jį suvokė pati nuteistoji, o taip pat tai, koks buvo jos pirminis suvokimas, susitarus prekiauti poveikiu. Įvertinus, kad jokios aplinkybės negalėjo lemti esminio pokyčio dėl situacijos vertinimo, prekybos poveikiu ir papirkimo atvejais suvokimą apie veikimo teisėtumą ar neteisėtumą reikia aiškinti vienodai, nes šias veikas padarė tas pats asmuo. R. I. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta už kyšio priėmimą iš J. P., O. P., V. K. ir V. V., pažadėjusi paveikti M. G. arba O. K., kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

174. Paminėtina, kad kyšininkavimo veiką šioje byloje padarė M. G. ir O. K. ir jų kaltė buvo grindžiama ne tik jų suvokimu apie savo veiklos teisėtumą ar neteisėtumą, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Tas pats pasakytina ir apie R. I. kaltę, sprendžiant ir nustatant ko ji siekė papirkdama nurodytus asmenis. Kyšio davėjo suvokimas savaime nedaro įtakos kyšio gavėjo suvokimui ir, priešingai, kyšio gavėjo suvokimas neturi lemti kyšio davėjo suvokimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien tai, jog kyšio gavėjo veika kvalifikuojama pagal 2 dalį, savaime nereiškia, kad ir kyšio davėjo veika turi būti kvalifikuojama pagal 2 dalį. Turi būti įvertinta, kaip kiekvienas veiką padariusių asmenų suvokė situaciją ir kokios objektyvios aplinkybės patvirtina situacijos suvokimą ‑ t. y. ar kyšį sieja su teisėtu ar su neteistu veikimu/neveikimu. Paprastai suvokimas yra vienodas, kai egzistuoja susitarimas daryti veikas, detaliai aptariamas veikų pobūdis, tais atvejais, kai susitarimo nėra ‑ suvokimas apie daromas veikas gali skirtis. Pažymėtina, kad susitarimas pagal galiojančius įstatymus nėra būtinas korupcinių veikų požymis, toks susitarimas nenustatytas ir neinkriminuotas ir nagrinėjamoje byloje.

175. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad R. I. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (kyšių, gautų iš J. P., O. P., V. K. ir V. V.) turėtų būti perkvalifikuotos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Tos aplinkybės, kad R. I., (duomenys neskelbtini) teritoriniame skyriuje dirbo seniai, turėjo žinių, koks darbingumo lygis galėjo būti nustatytas konkrečiam asmeniui, nepatvirtina jos tiesioginės tyčios papirkti M. G. ar O. K., kad šie, vykdydami įgaliojimus, veiktų neteisėtai, taip pat nepatvirtina ir jos žinojimo, kad gavę kyšius M. G. arba O. K., veiks neteisėtai.

Dėl K. S. išteisinimo

176. Skundžiamu nuosprendžiu K. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o O. K. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus visas įraše užfiksuotas aplinkybes, negalima kategoriškai teigti, kad vokas, kuriame O. K. kažką skaičiuoja, yra tas pats, kurį atnešė K. S.. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad tame voke buvo pinigai, kurių vertė didesnė negu 1 MGL.

177. Nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi ir prašydamas dėl K. S. ir O. K. priimti apkaltinamuosius nuosprendžiu, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad duomenys, įvertinus juos vadovaujantis santykio su kitais byloje surinktais įrodymais loginio integralumo požiūriu bei „jokios pagrįsto abejonės“ koncepcija, leidžia pagrįstai teigti, kad K. S. už jo pageidaujamus neteisėtus veiksmus perdavė O. K., o pastaroji iš jo priėmė kyšį. Pasak prokuroro, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad K. S. perduoda O. K. voką, o K. S. po kurio laiko išėjus iš kabineto, O. K. paėmė ir atidarė būtent K. S. perduotą voką bei suskaičiavo voke buvusius daiktus, ir tai patvirtina, kad voke buvo pinigai, o ne medicininiai dokumentai ar jų priedai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

178. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme K. S. neigė, kad voke, kuris buvo tarp O. K. perduotų dokumentų, buvo kyšis, sakydamas, kad ten buvo sudėti iš privačios klinikos gauti dokumentai ir nuotraukos. Išteisintasis teigė, kad jis jokio prašymo O. K. neišreiškė, jam nustatė darbingumo lygį, kuris, jo manymu, jam yra per didelis, neadekvatus jo susirgimams, t. y., parodė manantis, kad jis yra mažiau darbingas nei buvo nustatyta (t. 36, b. l. 101–103). Pirmosios instancijos teisme išteisintasis taip pat parodė, kad kyšio O. K. jis nedavė, voke, buvusiame tarp pateiktų dokumentų, buvo nuotraukos ir tyrimų rezultatai, o ne pinigai (t. 42, b. l. 31). Pirmosios instancijos teisme peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, K. S. parodė, kad padėdamas aplanką su medicininiais dokumentais, jis ranka O. K. parodė, kad tai yra dokumentai iš šeimos gydytojo ir iš privačios klinikos. Voke buvo dokumentai ir nuotrauka. Kodėl O. K. voką padėjo kitur, K. S. parodė nežinantis, gal jai nereikėjo medicininių dokumentų iš privačios klinikos (t. 42, b. l. 106).

179. Nuteistoji O. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. S. nepažįsta, jokių neteisėtų veiksmų dėl jo neatliko. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą dėl 2017m. gegužės 19 d. nusikalstamos veikos epizodo, susijusios su K. S., parodė, kad šio asmens neprisimena, o atsakydama į klausimą, ar iš šio asmens priėmė kyšį, teigė, kad nieko papildomai nurodyti negali (t. 34, b. l. 91–95). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji parodė, kad K. S. nepažįsta, matė vaizdo įrašą, kad jis užėjo į jos kabinetą, ir galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime, „gal už proceso pagreitinimą“. Kitu atveju O. K. teigė, kad šio epizodo neprisimena, todėl galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinamajame akte, bet galėjo ir nebūti (t. 42, b. l. 73–79).

180. 2017m. rugpjūčio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu (t. 2, b. l. 70–71) Nr. S6-08-65 ir jame esančiu vaizdo ir garso įrašu 20170519_080000_604F_ACCC8E004C3C nustatyta, kad 8.26 val. į O. K. kabinetą ateina K. S., padeda ant O. K. stalo dokumentus. O. K. dokumentus pasitraukus arčiau savęs, K. S. juos šiek tiek praverčia ir tarp tolimesnių lapų parodo voką, kurį O. K. išsitraukia ir padeda ant stalo, po kitais dokumentais. 8.28 val. O. K. pasako, kad dabar jie eis į registratūra ir ji ir K. S. iš kabineto išeina. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi 8.30 val. Kitame prie minėto protokolo esančiame vaizdo ir garso įraše 20170519_090000_9F3F_ACCC8E004C3C, kuris prasideda 9 val., užfiksuota, kad O. K. 9.14 val. iš tos vietos, kur pasidėjo K. S. voką, ištraukia voką, nieko iš jo neišimdama, voko viduje skaičiuoja (pagal rankų judesius galima spręsti, kad popierinius daiktus), suskaičiavusi, voką pasideda į mėlyną užrašų knygelę.

181. Teisėjų kolegija, vertindama šį protokolą ir vaizdo bei garso įrašą, neturi pagrindo abejoti, kad K. S. kartu su dokumentais perdavė ir baltos spalvos voką, kurį O. K. pasidėjo atskirai prie savo dokumentų ir nepaėmė kartu su kitais K. S. pateiktais dokumentais eidama į registratūrą. Tačiau tolimesnė įvykių eiga ir byloje esantys užfiksuoti duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kad O. K. iš K. S. priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį.

182. Kaip minėta, 8.28 val. K. S. ir O. K. išėjus iš kabineto, vaizdo ir garso įrašas 20170519_080000_604F_ACCC8E004C3C baigiasi 8.30 val. Kitas kompaktiniame diske esantis vaizdo ir garso įrašas 20170519_090000_9F3F_ACCC8E004C3C prasideda 9 val. Kaip užfiksuota vaizdo ir garso įraše 20170519_090000_9F3F_ACCC8E004C3C, 9.14 val. O. K., ištraukia tikėtina K. S. atneštą voką. Tačiau, praėjęs laiko tarpas (ne mažiau kaip 30 ‑ 40 min.), neleidžia padaryti išvados, kad 9.14 val. iš po dokumentų O. K. ištraukė būtent K. S. atneštą voką. Vaizdo ir garso įraše 20170519_090000_9F3F_ACCC8E004C3C 9.14 val. užfiksuoti duomenys, O. K. rankų judesiai, kažką voke skaičiuojant, leidžia daryti tik prielaidą, kad ji skaičiuoja pinigines kupiūras. Tačiau šiame įraše nesimato, kad voke buvo būtent pinigai.

183. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamųjų O. K. ir K. S. naudai. Nenustačius, kad K. S. O. K. davė kyšį, teisėjų kolegija nepasisako dėl K. S. pateiktų dokumentų bei Sprendimų kontrolės skyriaus priimto naujo sprendimą, nustačiusio K. S. darbingumo lygį.

Dėl darbingumo lygio D. J. nustatymo bei A. G. ir M. G. veiksmų kvalifikavimo

184. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, o M. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju A. G. neturėjo jokio pagrindo prašyti M. G., kad D. J. būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir už tai dar duoti pinigus. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, bet A. G. veikoje tyčia duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą veikimą nenustatyta. Nors vaizdo įraše kaltinamieji kalba apie D. J., mini penkiasdešimt procentų, bet tai nepaneigia kaltinamųjų versijos apie skolos grąžinimą, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad M. G. ir A. G. siekė atlikti kaltinime nurodytą veiką.

185. Nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi ir prašydamas dėl A. G. ir M. G. priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esantį vaizdo ir garso įrašą 20170619_4F28_ACCC8E004C3D, kurio turinys ir kontekstas, pokalbio ir veiksmų eiliškumas, nuoseklumas patvirtina, kad A. G. M. G. perduoti pinigai yra ne skolos grąžinimas, o kyšis už palankų sprendimą, nustatant darbingumo lygį A. G. pažįstamai D. J.. Su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

186. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek M. G., tiek A. G. buvo ne kartą apklausti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Detali šių asmenų parodymų analizė įgalina juos vertinti ir gretinant su kitais byloje esančiais įrodymais daryti kategorišką išvadą, kad A. G. davė, o M. G. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

187. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad A. G. yra jo kolega, o D. J. neprisiminė, teigė, kad ją gal ir pažįsta, bet vardo ir pavardės neprisiminė. Nuteistasis teigė, kad būdavo atvejų, kai vienas kitam su A. G. skolindavo pinigus, todėl tai galėjo būti skolos grąžinimas. A. G. jam 100 Eur kyšio nėra davęs (t. 35, b. l. 101–104). Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje M. G. taip pat parodė, kad A. G. jam grąžino skolą, jie vienas iš kito skolindavosi po 50 ar 100 Eur, parodė neprisimenantis, kad A. G. į jį kreipėsi dėl D. J., nebuvo tokių atvejų, kad A. G. į jį kreiptųsi dėl kokio nors asmens darbingumo lygio nustatymo. Peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą 20170619_4F28_ACCC8E004C3D, nuteistasis paaiškino, kad A. G. jam pasakė, koks darbingumo lygio procentas galėtų būti nustatytas D. J., padavė jam 100 Eur, bet ne už D. J., tikriausiai grąžino skolą, už ką – negalėjo parodyti, tai buvo ne kyšis (t. 35, b. l. 107–111). Dar vienoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje M. G. neigė iš A. G. priėmęs kyšį (t. 35, b. l. 121–121).

188. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. G. parodė, kad A. G. jam atidavė skolą, apie kurią jis buvo pamiršęs. Skola buvo maždaug 100 Eur. Vaizdo įrašas, kad tai buvo ne skola, neteisingai interpretuojamas. Nuteistasis teigė D. J. nepažįstantis (t. 42, b. l. 53–56). Teismo posėdyje peržiūrėjęs vaizdo įrašą, M. G. parodė, kad gavęs skolą jis į voko vidų nežiūrėjo, nes pasitikėjo, „kaip tuo momentu pradėsi žiūrinėti“. Sutiko, kad skolos ne visada grąžinamos voke. Pinigai tikrai buvo ne už prašymo įvykdymą, jie vienas kito neprašydavo, ką nors pažiūrėti už pinigus (t. 42, b. l. 104–106).

189. A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. yra jo pacientė, lankėsi pas jį gydymo įstaigoje „Salvija“. D. J. į jį kreipėsi po to, kai jai (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas darbingumo lygis, ji sakė, kad jai nustatė ne tokį procentą, kokio ji tikėjosi, todėl klausė, ką jai daryti, jis patarė rašyti skundą. Prieš metus iki byloje nagrinėjamo įvykio, jis D. J. buvo nustatęs mažesnį darbingumo lygį, t. y., 45 procentus. Išteisintasis parodė, kad M. G. kyšio nėra davęs. D. J. dokumentus tikriausiai buvo perskaitęs, ji klausė, ar jai kažkas išeis, su M. G. apie D. J. atvejį, tikriausiai, nėra bendravę. Iš M. G. ne kartą yra skolinęsis po 100 Eur, birželio mėnesį yra skolinęsis pinigų gimtadieniui. Kategoriškai neigė turėjęs kokių nors susitarimų dėl kyšių su M. G.. Neprisiminė, ar M. G. buvo prašęs nustatyti D. J. 50 procentų darbingumo lygį, tokio tikslo neturėjo (t. 37, b. l. 61–63).

190. Peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą, A. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įraše girdėti, jog kalba vyksta apie D. J., jis (A. G.) prašė M. G., kad D. J. būtų nustatytas darbingumo netekimo procentas, nes tiek tikriausiai jai priklausė. Ką padavė M. G. – negalėjo parodyti, teigė, kad buvo jam skolingas, bet tai tikriausiai nebuvo pinigai, tai negalėjo būti kyšis už D. J. procesą. Išteisintasis paaiškino, kad D. J. pateikti dokumentai atitiko jai nustatytą darbingumo lygį, todėl nebuvo jokio pagrindo duoti kyšį. D. J. 100 Eur jam nėra perdavusi (t. 37, b. l. 66–67).

191. Pirmosios instancijos teisme A. G. parodė, kad kaltinimas yra nelogiškas, nes jis pats yra vertintojas, todėl D. J. vertinimą galėjo padaryti ir pats, nieko neprašant. Išteisintasis paaiškino, kad M. G. jis atidavė 100 Eur skolą. Pinigus skolinosi gimtadieniui, kuris yra birželio 16 d., nes norėjo pavaišinti kolektyvą, o birželio 19 d. skolą grąžino, tuo pačiu pakalbėjo apie D. J., kaip apie gražią, simpatišką moterį. D. J. pamatė koridoriuje, jie pasisveikino, pasakė, kad eina „ten“, o jis (A. G.) ėjo grąžinti skolą. Atėjęs M. G. pasakė „kokia čia simpatiška moteris, gražiu vardu, gražia pavarde“ ir išėjo. Prieš tai D. J. buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Jei būtų buvęs suinteresuotas D. J. atveju, registratūroje būtų persiregistravęs ją „pas save“. Sutikęs D. J., jis neklausė, pas kurį gydytoją ji eina. M. G. jis neprašė nustatyti D. J. 50 procentų darbingumo lygį (t. 39, b. l. 67–68). Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, A. G. parodė, kad skirtumas, nustatant 45 procentus, kurie buvo nustatyti D. J., ir 50 procentų, kuriuos nustatė M. G., yra didelis, pabloginantis D. J. padėtį, nes nustačius 50 procentų darbingumo lygį, ji turėjo mokėti už mokslą kolegijoje. Todėl išteisintasis teigė nesuprantantis, kodėl jis turėjo prašyti M. G., kad D. J. būtų pabloginta padėtis (t. 42, b. l. 106).

192. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad su A. G. dėl darbingumo lygio jai nustatymo 2017 m. ji nebendravo, nieko jam nedavė ir nieko jo neprašė (t. 9, b. l. 81–84). Liudytoja D. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. niekam nieko nedavė, nieko nepapirkinėjo, į (duomenys neskelbtini) ėjo antrą kartą, registratūroje užsiregistravo, jai liepė eiti į 2 aukštą pas gydytoją. Daktaras paviršutiniškai pažiūrėjo dokumentus ir nustatė didesnį darbingumo lygį nei ji tikėjosi, todėl ji buvo nepatenkinta. Liudytoja teigė, kad rašė prašymą į Vilnių, vėl rinko visus reikiamus dokumentus ir po pusės metų jos padėtis buvo pagerinta. Liudytoja parodė, kad tą dieną, kai ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) , su A. G. nebuvo susitikusi, pasiskundė dėl jos netenkinančio sprendimo vėliau, bet jau nebuvo galima nieko padaryti (t. 40, b. l. 83).

193. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus parodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. M. G. perduoti 100 Eur buvo ne kyšis, o skolos grąžinimas. Šią išvadą patvirtina 2018 m. kovo 21 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (t. 3, b. l. 7–8) ir prie jo kompaktiniame diske esantis vaizdo ir garso įrašas 20170619_4F28_ACCC8E004C3D. Iš šio įrašo aiškiai matyti, kad į M. G. kabinetą atėjęs A. G., sakydamas ir minėtame protokole užfiksuotą frazę „tokia, tokia D., deivė bus. J. jos pavardė bus. Trisdešimt penkiasdešimt procentų, jin antrą kartą, pas mane buvo“ tuo pačiu metu paduoda M. G. voką. M. G., paimdamas voką ir įdėdamas jį į stalčių, pasitikslindamas paklausia „kiek?“, į ką A. G. atsako „penkiasdešimt“, ir iš M. G. kabineto išeina.

194. Teisėjų kolegija vertina, kad užfiksuotas vaizdo ir garso įrašo turinys ir kontekstas, pokalbio ir veiksmų eiliškumas patvirtina, kad A. G. voko perdavimas yra sietinas su jo prašymu nustatyti D. J. 30-50 procentų darbingumo lygį; šis prašymas po to buvo sukonkretintas, kaip yra aišku iš pokalbio turinio, A. G. pasakant, kad turi būti nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Nors proceso metu tiek M. G., tiek A. G. teigė, kad perduotas vokas su jame buvusiais pinigais ‑ 100 Eur (tai užfiksuota ir vaizdo ir garso įraše 8.13.35 val.) yra skolos grąžinimas, tačiau ši M. G. ir A. G. versija nėra nei įtikinanti, nei logiška. Akivaizdu, kad tarp A. G. ir M. G. įvyko aiškus susitarimas – 50 procentų darbingumo lygio nustatymas D. J., už ką A. G. perdavė, o M. G. priėmė 100 Eur kyšį.

195. M. G. viso proceso metu teigė, kad neatsimena, kada ir kodėl skolino A. G. pinigus, tačiau priimdamas iš jo voką, net nepaklausė, kas yra voke ir kodėl šis vokas jam yra duodamas. Toks būdas grąžinti skolą ir atsiimti atiduodamą skolą nėra įprastas ir visiškai nelogiškas (paduodant voką nepasakoma, kad tai skola, nenurodomas grąžinamos skolos dydis, nesiaiškinama, kokia tai skola). Kolegija analizuodama tiek A. G., tiek M. G. parodymus, juos vertina kaip nenuoseklius, logiškai nepaaiškinamus, todėl neteisingus, siekiant patvirtinti melagingą versiją apie skolos grąžinimą.

196. Pasiekto susitarimo, nustatant darbingumo lyg D. J., įgyvendinimą patvirtina tai, kad 2017m. birželio 19 d. darbingumo vertinimo akte Nr. DL-1832 D. J. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui; atliktą vertinimą tvirtino s M. G. (t. 15, b. l. 168–174). Nors D. J. parodė, kad šis nustatytas darbingumo lygis pablogino jos padėtį, nes prieš tai jai buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar A. G. davė kyšį (BK 227 straipsnis) ir ar M. G. kyšį už teisėtą veikimą šį kyšį priėmė (225 straipsnis), tai nėra svarbu ir neįtakoja veikų kvalifikavimo. Akivaizdu, kad D. J. nebuvo visiškai darbinga, ji kreipėsi dėl darbingumo lygio nustatymo, šis klausimas kiekvieną kartą svarstomas iš naujo atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, o A. G. ir M. G. susitarimas buvo nustatyti D. J. 30-50 procentų darbingumą ir tas susitarimas perdavus ir priėmus kyšį buvo įgyvendintas.

197. Tokiu būdu nustatyta, kad A. G. kyšį davė už tai, kad D. J. būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, o M. G. už darbingumo lygio nustatymą D. J., t. y., už teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai, kyšį iš A. G. priėmė.

198. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme, taip pat sakydamas baigiamąją kalbą apeliacinės instancijos teisme, A. G. parodė, kad kaltinimas jam yra nelogiškas: darbingumo lygį D. J. jis galėjo nustatyti ir pats, nes (duomenys neskelbtini) pagal užimamas pareigas, vertino pacientų darbingumo lygius, iki byloje nagrinėjamo įvykio taip pat vertino ir D. J. darbingumo lygį. Tačiau iš paties A. G. parodymų yra žinoma, kad jis su M. G. dirbo skirtinguose (duomenys neskelbtini) skyriuose, t. y., M. G. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, o A. G. – (duomenys neskelbtini) skyriuje. Iš nuteistosios R. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra žinoma, kad tais atvejais, kai pacientai į (duomenys neskelbtini) kreipdavosi pakartotinai, jie būdavo nukreipiamas į kitą skyrių nei jie buvo prieš tai. Tai buvo daroma dėl tarnyboje buvusios rotacijos (t. 33, b. l. 92–94).

199. Todėl akivaizdu, kad A. G. „registratūroje persiregistruoti“ D. J. į teritorinį skyrių, kuriame jis dirbo, negalėjo, nes pagal (duomenys neskelbtini) galiojančią tvarką, nagrinėjamu atveju, darbingumo lygį jai turėjo vertinti (ir vertino) kitas teritorinis skyrius, kurio priimtus sprendimus, (duomenys neskelbtini), tvirtino M. G.. Be to, net ir vertinant D. J. darbingumo lygį (duomenys neskelbtini) skyriuje, pagal užimtas pareigas A. G. nepriėmė galutinio sprendimo dėl darbingumo lygio (ar specialiųjų poreikių) nustatymo pacientams. Ir šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad dėl D. J., esant suinteresuotumui, A. G. nebuvo savarankiškas priimti vienašališko sprendimo, todėl šiame punkte išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad tai nulėmė reikalingumą A. G. perduoti kyšį M. G. tam, kad jo pažįstamai pacientei D. J. būtų nustatytas A. G. nurodytas darbingumo lygis.

200. Byloje nustatyta ir ginčas dėl to nekyla, kad M. G. buvo valstybės tarnautojas, kurio pareigybės, kaip (duomenys neskelbtini), aprašyme numatyta, kad, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – priimant sprendimus dėl darbingumo lygio, neįgalumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo (5. punktas); siekdamas įgyvendinti skyriui pavestas funkcijas, dalyvauja atliekant asmens neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymą (7.5. punktas); priima sprendimus ir asmeniškai atsako už priimtų sprendimų teisingumą ir pagrįstumą (7.6. punktas) (t. 13, b. l. 27, 28–30).

201. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias A. G. ir M. G. nusikalstamos veikos aplinkybes: A. G. 2017-06-19 8.12.59 val. (duomenys neskelbtini) skyriaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, davė 100 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G.. Kyšį davė už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. J. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis; M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-19 8.12.59 val., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5. p., 7.6. p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

202. Nagrinėjamu atveju, pagrįstai nustačiusi, kad M. G. priėmė kyšį iš A. G. už jo pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, nustatant darbingumo lygį D. J., o A. G. davė kyšį M. G. (valstybės tarnautojui) už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. G. veiksmuose yra nusikaltimo, nustatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, o A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmių paskyrimo

203. Už BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – prekybą poveikiu ‑ kaltininkui gali būti paskirta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų.

204. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 6 d., numatė, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti paskirta iki 1 000 MGL dydžio bauda.

205. Minėtą nusikalstamą veiką padariusi V. Z. apeliaciniame skunde neginčija jai paskirtos bausmės pagrįstumo ir jos dydžio. V. Z. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde neginčija ir prokuroras. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai V. Z. skirdamas bausmę pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė jai švelniausią BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas gerokai mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad vieną jai inkriminuotą apysunkį nusikaltimą V. Z. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje ji neteista, dirba, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, už šią nusikalstamą veiką jai paskirta teisinga bausmė – bauda, kurios dydis – 50 MGL ‑ nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

206. Nuteistosios J. V. gynėjo advokato V. R. bei prokuroro apeliaciniuose skunduose neginčijamas J. V. paskirtos bausmės pagrįstumas ir dydis. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai J. V. skirdamas bausmę pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė jai švelniausią BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas gerokai mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad vieną apysunkį nusikaltimą J. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje ji neteista, nedirba, jai nustatytas neįgalumas, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, už šią nusikalstamą veiką jai paskirta teisinga bausmė – bauda, kurios dydis – 50 MGL ‑ nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

207. Už BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – papirkimą – kaltininkui gali būti paskirta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų.

208. Nuteistojo A. R. ir prokuroro apeliaciniuose skunduose neginčijamas A. R. paskirtos bausmės pagrįstumas ir dydis. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. skirdamas bausmę pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė jam švelniausią BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas gerokai mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad apysunkį nusikaltimą A. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje neteistas, dirba, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jam už šią nusikalstamą veiką paskirta teisinga bausmė – bauda, kurios dydis – 50 MGL ‑ nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

209. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje (kyšio perdavimas M. G.), sprendžiamas ir jam skiriamos bausmės klausimas.

210. Skirdama bausmę A. G., teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41, 54, straipsniuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nustatyta, kad A. G. nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis praeityje neteistas, dirba, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į prokuroro apeliacinio skundo prašymą dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio bei į kitiems nuteistiesiems pagal BK 227 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. G. skirtina švelniausia minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

211. Už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – kyšininkavimą ‑ kaltininkui gali būti paskirta bauda, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

212. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšio priėmimas iš A. G.), sprendžiamas už šio nusikaltimo padarymą jam skiriamos bausmės klausimas. Taip pat M. G. iš naujo sprendžiamas skiriamos bausmės klausimas ir dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (kyšio priėmimas per R. I. iš J. P.). Ši M. G. veika, nustačius, kad minėtas kyšis buvo priimtas už teisėtą M. G. veikimą vykdant įgaliojimus, perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį.

213. Skirdama bausmes M. G., teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgdama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ar jų nebuvimą.

214. Nustatyta, kad M. G. šias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis praeityje neteistas, dirba. Jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, susijusios su kyšio priėmimu iš A. G. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o dėl nusikalstamos veikos, susijusios su kyšio priėmimu per R. I. iš J. P. pripažįstama, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

215. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. G. neneigė priėmęs kyšius iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų asmenų, taip pat ir iš J. P., jis proceso metu nesutiko, kad iš J. P. per R. I. kyšis buvo priimtas už neteisėtą jo (M. G.) veikimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į prokuroro apeliacinio skundo prašymą dėl M. G. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio už nusikaltimą, priimant kyšį iš A. G., bei į tai, kokios rūšies ir dydžio bausmės M. G. paskirtos už kitas analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, M. G., priimant kyšį iš A. G. ir priimant kyšį per R. I. iš J. P., skirtinos švelniausios minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšys – baudos, jų dydžius parenkant mažesnius nei šios bausmės vidurkis ir tokius pat, kokie yra M. G. paskirti už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje.

216. Už kitas skundžiamu nuosprendžiu M. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurių pagrįstumas ir dydis apeliaciniuose skunduose neginčijamas, nėra aiškiai neteisingos, jos tinkamai individualizuotos, paskirtos įvertinus bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

217. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamos bausmės dalį parenkant mažesnę nei pusė švelnesnių bausmių. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kurį M. G. praleido laikinai sulaikytas nuo 2017-06-20 iki 2017-06-22 (2 dienos). Nuosprendyje nurodytas terminas per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda (per 24 mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), nekeičiamas.

218. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad O. K. dvi nusikalstamos veikos, susijusios su kyšio priėmimu per R. I. iš V. K. ir iš V. V., kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojamos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, sprendžiamas už šių nusikaltimų padarymą skiriamų bausmių klausimas.

219. Skirdama bausmes O. K., teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgdama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nustatyta, kad O. K. šias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė veikdama tiesiogine tyčia, ji praeityje neteista, dirba. Jos atsakomybę dėl šių nusikalstamų veikų, susijusių su kyšio priėmimu per R. I. iš V. K. ir iš V. V., sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ir šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad O. K. neneigė priėmusi kyšius per R. I. iš minėtų asmenų, ji nesutiko, kad per R. I. iš V. K. ir iš V. V. kyšiai buvo priimti už neteisėtą jos veikimą.

220. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kokios rūšies ir dydžio bausmės O. K. paskirtos už kitas analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, O. K. priimant kyšį per R. I. iš V. K. ir priimant kyšį iš V. V., jai skirtinos švelniausios minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšys – baudos, jų dydžius parenkant mažesnius nei šios bausmės vidurkis ir tokius pat, kokie O. K. paskirti už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje.

221. Už kitas skundžiamu nuosprendžiu O. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, priešingai nei nurodyta nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, nėra aiškiai neteisingos. Jos tinkamai individualizuotos, paskirtos įvertinus bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad O. K. jokios įtakos vertinimo procedūrai nedarė ir apsiribojo tik pinigų priėmimu iš tarpininkų už abstrakčių veiksmų atlikimą, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai visiškai nuvertina O. K., kaip valstybės tarnautojos, turėtas pareigas ir atsakomybę bei iš esmės pateisina byloje nustatytą (duomenys neskelbtini) teritoriniame padalinyje nusistovėjusią nusikalstamą praktiką už pareigybių aprašymuose numatytų pareigų atlikimą priimti iš suinteresuotų asmenų kyšius už tuos veiksmus, kuriuos jie turėjo teisę gauti, o O. K. ‑ atlikti neatlygintinai.

222. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedamos bausmės dalį parenkant mažesnę nei pusė švelnesnių bausmių. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kurį O. K. praleido laikinai sulaikyta nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. (2 dienos). Skiriama galutinė subendrinta bausmė, įvertinus byloje nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį, intensyvumą, nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja ir BK 63 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai taisyklei, kad skiriama galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

223. Tiek M. G., tiek O. K., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi ir BK 68² straipsnio nuostatomis, pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Ši baudžiamojo poveikio priemonė ir jos terminas apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

224. Šioje byloje tiek prokuroras, tiek M. G., tiek O. K. ir jos advokatas ginčija išplėstinio turto konfiskavimo pagrįstumą, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumą, pasisako dėl įrodymų, kurių pagrindu buvo nustatytas konfiskuotino turto dydis, taikant išplėstinį turto konfiskavimą.

225. Teisėjų kolegija pažymi, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (BK 72³ straipsnio 1 dalis). Ši tiesiogiai įstatyme numatyta formuluotė „kai yra pagrindas manyti“ aiškiai rodo, kad sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir turtinės naudos gavimo nusikalstamu būdu, įrodinėjimo standartas nėra toks pats, koks įrodinėjant asmens kaltę. Teisėjų kolegijos manymu, žemesnio įrodinėjimo standarto taikymas sprendžiant dėl BK 72³ straipsnyje įtvirtinto išplėstinio turto konfiskavimo yra galimas ir nepažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos principo įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Išplėstinis turto konfiskavimas nėra bausmė, todėl taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nesprendžiama dėl asmens kaltės, taigi negalima įžvelgti ir galimo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

Dėl konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo R. I. (prokuroro apeliacinio skundo dalis)

226. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³ straipsnis) nurodė, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad R. I. negalėjo pagrįsti 12 277 Eur ir 298 USD savo teisėtomis pajamomis. Ši suma nusikaltimų padarymo metu nežymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Dalis iš šių pinigų –3730 eurų – konfiskuojama kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir dar kartą konfiskuoti tuos pačius pinigus nėra pagrindo. Likusi pinigų suma, dėl kurios įsigijimo teisėtumo kyla abejonių, nedidelė, nesiekia 250 MGL dydžio sumos. Nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kratos metu iš R. I. paimta pinigų dalis buvo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas arba galėjo būti gauti nusikalstamu būdu. Įvertinus tai, kad R. I. buvo tik tarpininkė tarp kyšio davėjų ir M. G. bei O. K., pati negalėjo atlikti kyšio davėjų pageidaujamų veiksmų, ne visada iš to galėjo gauti turtinę naudą, todėl nėra pagrindo taikyti BK 72³ straipsnio“. Su tokiu BK 72³ straipsnio nuostatų taikymu teisėjų kolegija nesutinka.

227. Kaip jau buvo minėta, išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Tarptautinių teisės normų bei EŽTT praktikoje formuluojamas reikalavimas nuosavybės teisių ribojimo mechanizmus nustatyti įstatymuose. Lietuvos Respublikoje tai realizuota per BK 72³ straipsnį. Pagal BK 72³ straipsnio 2 dalį, išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Taigi, šis įstatymas nurodo galimybę paimti iš asmens turtą, net jei tai nėra tiesioginės pajamos iš nusikaltimo, už kurį jis nuteistas. Konfiskavimo priemonės gali būti taikomos ne tik tiesioginėms pajamoms (įplaukoms), gautoms iš nusikaltimo, bet ir nuosavybei, gautai pakeičiant ar pertvarkant tiesiogines pajamas iš nusikaltimo ar sumaišant jas su kitu, galbūt teisėtu, turtu.

228. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad R. I. pripažinta kalta padariusi apysunkius nusikaltimus (BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktas), iš kurių ji neabejotinai turėjo turtinės naudos: net 22 byloje nustatytais atvejais R. I. priėmė kyšius ir šiuos kyšius perdavė M. G. arba O. K., dalį sumos pasilikdama sau. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad per nagrinėjamą vieno mėnesio laikotarpį R. I. kaip kyšius gavo 3 730 Eur.

229. Byloje esančiais kratos protokolais nustatyta, kad R. I. kratos metu rasta ir paimta 735 Eur (t. 33, b. l. 150–154), o R. I. gyvenamojoje vietoje rasta (ir savanoriškai pateikta) ir paimta 37 770 Eur, 298 USD (t. 20, b. l. 113–117, 119–124). 2018 m. rugpjūčio 23 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-12, kurioje tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., 4 punkte konstatuota, kad R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal VMI duomenis bei ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad R. I. iki 2017 m. birželio 20 d. galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 555 Eur ir 298 USD arba atitinkamai 38 822,12 Eur (t. 24, b. l. 77–111). Taigi skirtumas tarp šių sumų, sudarantis 12 544 Eur (38822 – 26278 = 12544), yra ta suma, kuri nėra proporcinga R. I. teisėtoms pajamoms.

230. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas R. I. piniginėms lėšoms, kurios nėra proporcingos jos teisėtoms pajamos, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, o būtent, ar šio turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, numatytą BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte, turi būti vertinamas visas teisėtoms pajamoms neproporcingas R. I. turtas, iš šios sumos neišskaičiuojant pinigų sumų, kurias R. I. gavo kaip kyšius ir kurioms, kaip nusikalstamos veikos rezultatui, yra taikomas turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį. Dėl paminėto daroma išvada, kad kratų metu rastos pinigų sumos dalis ‑ 12 544 Eur, neatitinka R. I. teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą.

231. R. I. pirmosios instancijos teisme parodydama apie pinigines lėšas, rastas kratų metu, teigė, kad tai buvo jos ir jos vyro santaupos. Ji pripažino, kad tarp kratų metu rastų pinigų buvo ir jos vyro uždirbti pinigai, ir jos, kaip kyšiai, gauti pinigai. Iki mirties vyras dirbo statybose, Norvegijoje, jo atlygis už darbą buvo „tikrai geras“, tačiau oficialus jo atlyginimas buvo minimalus, o likusią dalį jis gaudavo grynaisiais pinigais, ir tai patvirtinančių dokumentų nėra. Pasak nuteistosios, jos vyras nelegalių pajamų turėdavo ir dirbdamas Lietuvoje, nes darydavo remontus. Taip pat R. I. parodė, kad po vyro mirties ji daug dokumentų išmetė ir nėra dokumentų, patvirtinančių jos vyro darbą užsienyje, ji pati taip pat nesikreipė, kad gautų patvirtinimą dėl vyro uždirbtų lėšų ir sumokėtų mokesčių Norvegijos Karalystėje (t. 42, b. l. 66–68). Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. Ž. (R. I. dukra) parodė, kad jos tėvas mirė 2016 m., iki tol jis dirbo Rusijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje, dirbo su statybomis susijusius darbus. Paaiškindama apie tėvo darbą Norvegijoje, liudytoja parodė, kad jis Norvegijoje dirbo 2008 m. – 2009 m. Be to, liudytoja parodė ir tai, kad tėvas padėdavo jai finansiškai: 3000–4000 litų buvo davęs vestuvėms, apie 5000 litų davė būsto įsigijimui (t. 42, b. l. 183–184).

232. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios R. I. parodymus, iš dalies gali sutikti, kad pagal R. I. vyro darbo pobūdį šis galėjo gauti nelegalių pajamų. Tačiau vis dėlto vien nuteistosios pasakymas, kad tarp kratos metu rastų pinigų, kurių negalima pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis, buvo ir jos vyro uždirbti pinigai, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų (pirmosios instancijos teisme ji negalėjo net nurodyti bendrovių pavadinimų, kur dirbo jos vyras), nėra pagrindas konstatuoti, kad kratų metu rasti ir teisėtomis pajamomis nepagrįsti pinigai nėra gauti iš nusikalstamos veikos.

233. Pažymėtina, kad ir pati R. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dalis kratos metu rastų pinigų yra jos, kaip kyšiai, gauti pinigai, o kyšių sumos „nebuvo mažos“. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad R. I. pirmosios instancijos teisme, bandydama pagrįsti rastų pinigų teisėtą kilmę, akcentavo, kad jos vyras dirbo Norvegijoje ir jo atlygis, kurio didžioji dalis buvo sumokama grynaisiais pinigais, slepiant realiai uždirbtą pinigų sumą, buvo „tikrai labai geras“. Tačiau liudytoja A. Ž. parodė, kad Norvegijoje jos tėvas dirbo 2008 m. – 2009 m., ir tai taip pat neleidžia daryti išvados, kad 2017-06-20 kratos metu rasti pinigai buvo R. I. vyro Norvegijoje uždirbti pinigai, juolab, kad iš specialisto D. S., atlikusio R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, paaiškinimų teisme yra žinoma, kad faktinės R. I. išlaidos buvo didesnės už vidutines vartojimo išlaidas, apskaičiuotas pagal Statistikos departamentų duomenis (t. 42, b. l. 44–48).

234. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja A. Ž. be kitų aplinkybių parodė, kad jos tėvas, kuris mirė 2016 m., padėjo jai finansiškai: vestuvėms buvo davęs 3000–4000 litų sumą, buto įsigijimui – 5000 litų sumą, kas taip pat leidžia teigti, kad net ir nustačius, jog R. I. šeima galėjo turėti neapskaitytų pajamų iš jos vyro darbinės veiklos, tačiau ji turėjo ir išlaidų, jos vyrui perleidžiant pinigus šeimos nariams, ir tai taip pat paneigia, jog kratų metu rasti pinigai nebuvo iš R. I. nusikalstamų veikų darymo gauti pinigai. Byloje nustatyta ir tai jau buvo minėta, kad R. I. per byloje nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 12 d., kai buvo daromos nusikalstamos veikos, kyšių gavo (pasiliko sau) už 3 730 Eur sumą. Šis faktas, vertinant su kitomis aptartomis aplinkybėmis, taip pat suteikia pagrindo manyti, kad kratų metu rasta pinigų suma, kurios negalima pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis, gauta nusikalstamu būdu.

235. Kaip jau minėta, sutiktina su prokuroro pozicija, kad nustatant po nusikalstamų veikų padarymo turėto turto, nepateisinto teisėtomis pajamomis, dydį, negali būti atimamos sumos, kurios gautos kaip nusikalstamos veikos rezultatas ( tai savotiškai leistų „įteisinti“ lėšas gautas nusikalstamu būdu), tačiau nepritartina prokuroro pozicijai, kad ta pati suma gali būti konfiskuojama ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir kaip kaltininko turtas, neproporcingas jo teisėtoms pajamoms.

236. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl turto dydžio, kuriam yra taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 3 730 Eur iš R. I. turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį. Ši turto dalis dar kartą iš R. I. negali būti konfiskuojama, taikant ir išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl nustatoma, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra taikomas R. I. piniginėms lėšoms, kurias sudaro 8 814 Eur (12 544 ‑ 3 730=8 814).

237. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad iš R. I., kaip nusikalstamos veikos rezultatas, turėtų būti konfiskuota visa suma, kurią ji gavo iš kyšių davėjų. Šį argumentą prokuroras grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnyje, sudėtis yra formali, ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Todėl nepriklausomai nuo to, kokią dalį gautų pinigų R. I. perdavė O. K. ir M. G., visa jos iš suinteresuotų asmenų priimta pinigų suma turi būti iš jos konfiskuota. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

238. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. I. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalyje, rezultatas yra ta nustatyta kyšių dalis, kurią R. I. gavo iš asmenų, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) , ir kurią ji pasiliko sau. Byloje nustatyta, kokia konkreti pinigų suma, gauta iš suinteresuotų asmenų, buvo perduota O. K. ir M. G., ir ta dalis yra vertinama kaip BK 225 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų rezultatas ir konfiskuota iš O. K. ir M. G.. Dar kartą konfiskuoti tų pačių sumų ir iš R. I. nėra teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo M. G.

239. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72³ straipsnio nuostatomis, taikė išplėstinį turto konfiskavimą ir iš M. G. konfiskavo dalį teisėtomis pajamomis nepagrįstų pajamų, t. y., 80 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepaneigti M. G., R. G. ir jų sūnaus liudytojo K. G. parodymai, jog dalį pinigų M. ir R. G. namuose esančiame seife laikė jų vaikai (iš visos 30 000 Eur), taip pat konstatavo, kad liko nepaneigti M. G. ir R. G. paaiškinimai, jog iki byloje tirto laikotarpio jie iš savo tėvų yra gavę nekilnojamojo turto ir pinigų. Su šia nuosprendžio dalimi nesutinkama tiek nuteistojo M. G., tiek prokuroro apeliaciniuose skunduose.

240. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad M. G. pripažintas kaltu padaręs apysunkius ir sunkų nusikaltimus, iš kurių jis neabejotinai turėjo turtinės naudos (BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktas). Net 21 pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytu atveju nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d. M. G. priėmė kyšius, kurių bendra suma, įskaitant ir šiuo nuosprendžiu nustatytą atvejį, kai M. G. iš A. G. priėmė 100 Eur kyšį, yra 4 750 Eur.

241. Iš byloje esančių 2017 m. birželio 20 d. kratos protokolų nustatyta, kad kratos, atliktos M. G. darbo kabinete, rasta ir paimta 1 400 Eur (t. 21, b. l. 19–21, 22–24), o M. G. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta 79 750 Eur, 200 USD ir 50 pesų (t. 21, b. l. 25–27, 29–34). M. G. apeliaciniame skunde abejojama šių atliktų kratų teisėtumu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje, kuria leista atlikti kratas su M. G. susijusiose patalpose, esančių netikslumų, t. y., kad nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad jo gyvenamosios ir pagalbinės patalpos, kur leista atlikti kratą, yra ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės nuosavybė, o jo darbo vieta (duomenys neskelbtini) yra ne Lietuvos Respublikos nuosavybė, o (duomenys neskelbtini) tarnybos nuosavybė (t. 21, b. l. 17–18).

242. Šie netikslumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia minėtų kratų teisėtumo. Svarbu yra tai, kad nutartyje nurodyti tiek namas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) teritoriniame padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai su M. G. susijusios vietos, kuriose nutarta atlikti kratas, siekiant surasti ir paimti su M. G. nusikalstamomis veikomis susijusius objektus. 2017 m. birželio 20 d. kratos protokoluose yra nurodyta, kad M. G. buvo paskelbta minėta nutartis, ir jokių su nutarties netikslumais ar kratos teisėtumais susijusių pastabų nuteistasis neišreiškė.

243. Pažymėtina ir tai, kad M. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl pastarojo galimybės įrodyti turto įgijimo teisėtumą, nes taikyti išplėstinį turto konfiskavimą prokuroras paprašė tik sakydamas baigiamąją kalbą. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities VMI buvo pavesta atlikti M. G. ir R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimą; iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, kad M. G. tiek asmeniškai, tiek per gynėją teikė su ūkinio finansinio tyrimo atlikimu susijusius duomenis STT tyrėjai (t. 31, b. l. 50, 51, 61, 66–67, 72–84 ir panašiai). 2018 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje M. G. parodė ne tik apie kratų metu rastas pinigines lėšas, jis taip pat buvo klausiamas ir apie 2018 m. birželio 28 d. VMI specialisto išvadoje nustatytos sumos ‑ 169 067 Eur kilmę (t. 35, b. l. 121–122). Be to, byloje nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. M. G. turtui buvo taikomas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti (t. 35, b. l. 161–163). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo tiriami byloje esantys duomenys, susiję tiek su kratų metu rastomis piniginėmis lėšomis, tiek su minėtoje specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad M. G. prokuroro prašymas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą buvo procesinė staigmena ir jis neturėjo galimybės pagrįsti įgyto turto teisėtumą.

244. 2018 m. birželio 28 d. VMI specialisto išvadoje Nr. TO2-6, kurioje ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-06-20, 2 punkte konstatuota, kad M. ir R. G. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma (t. 31, b. l. 117–130). Ši suma viršija BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą 250 MGL dydžio sumą.

245. Pažymėtina, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad „galimai sutuoktiniai negalėjo turėti sukaupę piniginių lėšų, kurios buvo rastos kratos metu“. Tačiau vartojama frazė „galimai“, priešingai nei nurodoma M. G. apeliaciniame skunde, nereiškia specialistės abejonių dėl nustatytų aplinkybių. Tik teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, taip pat ir specialisto atliktą ūkinės finansinės veiklos tyrimą, gali padaryti išvadą dėl M. G. ir R. G. patirtų išlaidų ir gautų pajamų santykio bei kratų metu rastų pinigų kilmės.

246. Apeliaciniame skunde, bandydamas paaiškinti specialisto išvadoje nurodytos teisėtomis pajamomis nepagrįstos pinigų sumos kilmę, M. G. teigia, kad jis nepatyrė 25 000 Eur išlaidų pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį, nes tuo metu jis (M. G.) turėjo mamos dovanotų pinigų ir sutiko su K. Z. pasiūlymu už skolą jam (M. G.) perrašyti turtą. Taip pat nuteistasis nurodo, kad 30 000 Eur suma, kuri buvo tarp kratos metu seife rastų pinigų, priklausė jo sūnui ir dukrai, o apeliacinės instancijos teismui pateiktos deklaracijos (deklaruotos piniginės lėšos ne banke) patvirtina ir 124 710 Eur piniginių lėšų teisėtumą.

247. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos M. G. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. (forma FR 0001) (t. 45, b. l. 41–55). Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2016 m. (užpildyta 2017 m. kovo 23) deklaruota, kad M. G. ir R. G. piniginės lėšos ne banke sudarė 124 710 Eur (54 855 Eur ir 69 855 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad pats piniginių sumų deklaravimo ne banke faktas, negali būti neginčijamai vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas turto turėjimas. Ir šiuo atveju esminis dalykas yra ar asmens deklaruotos santaupos ne banke pagrįstos jo teisėtomis pajamomis.

248. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad atliekant tyrimą tiek metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 m., tiek kitos M. G. apeliaciniam teismui pateiktos deklaracijos buvo vertintos. Tačiau pirmosios instancijos teisme specialistė I. K. paaiškino, kad vertinant šias deklaracijas, ne bankuose deklaruotos piniginės lėšos nebuvo vertintos (specialisto išvadoje nurodyta, kad ne banke esančių pinigų nedeklaruota), nes atliekant tyrimą, M. ir R. G. pajamos ir išlaidos buvo vertintos nuo 2013 m. sausio 1 d., šiam laikotarpiui buvo žiūrima 2012 m. gruodžio 31 d. deklaracija. Pagal deklaraciją buvo įvertinta, kiek piniginių lėšų buvo ne banke, o bankuose buvusios lėšos buvo vertinamos pagal faktinius banko pateiktus išrašus. Specialistė parodė, kad deklaruoti pinigų likučiai banke nesutapo su faktiniais banko sąskaitose buvusiais likučiais 2013 m. gruodžio 31 d., todėl ne banke buvusios lėšos buvo užskaitytos 2013 metų pradžiai pagal 2012 m. deklaraciją (užskaityta suma 25 000 litų). Specialistė taip pat parodė, kad ir už kitus metus piniginės lėšos ne banke nebuvo pripažintos, nes kiekvienų metų gruodžio 31 d. buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas; piniginės lėšos ne banke negalėjo būti pripažintos santaupomis, nes pagal faktinius duomenis buvo nustatyti trūkumai atitinkamai kiekvienų metų pabaigai (t. 42, b. l. 24–28). Ši situacija yra įvertinta ir specialisto išvadoje, nurodant, kad nevertintas metų pabaigai ne banke sutuoktinių FR0001 formoje deklaruotas piniginių lėšų likutis (40 000 litų) dėl tyrimo metu nustatyto piniginių lėšų trūkumo už 2013 metus, vertinama, kad sutuoktiniai negalėjo turėti tokio grynųjų pinigų likučio.

249. Specialisto išvadoje nustatyto teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto teisėtumo nepatvirtina ir M. G. apeliacinio skundo teiginys, kad dalis jo namuose esančiame seife rastų pinigų priklausė jo vaikams (iš viso 30 000 Eur). Ši versija iš esmės buvo keliama viso proceso metu: M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra jo namuose laikė 23 000 Eur, kiek pinigų jo namų seife laikė du jo sūnūs – prisiminti negalėjo (t. 35, b. l. 121-124), pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad jo namuose, seife sūnus laikė 10 000 Eur, o dukra – 20 000 Eur (t. 42, b. l. 53-56). Liudytoja R. G. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad sūnus K. G. gyveno kartu su jais (M. ir R. G.), buvo pardavęs butą Vilniuje, ir dalį pinigų – 10 000 Eur – laikė seife. Dukra, kuri gyvena Anglijoje, taip pat seife laikė savo santaupas, ir seife buvę 20 000 Eur priklausė jai (t. 41, b. l. 16–19). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. taip pat parodė, kad tarp seife rastų pinigų buvo ir sūnui (10 000 Eur) bei dukrai (20 000 Eur) priklausę pinigai (t. 3, b. l. 51-54). Liudytojas K. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tėvų namuose, kur gyveno iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, seife laikė savo pinigus – 10 000 Eur, nes taip buvo saugiau, savo namuose seifo neturėjo. Šių grynaisiais pinigais laikomų santaupų nedeklaravo (tokią pareigą turėjo dėl vykdomos veiklos pobūdžio), nes, kaip parodė, nematė reikalo. Kai kratos metu buvo paimti pinigai, jis nesikreipė dėl pinigų grąžinimo, bet savo pinigus norėtų atgauti (t. 42, b. l. 22).

250. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo bei liudytojų parodymus, iš dalies sutinka, kad gali būti situacijų, jog vaikai savo santaupas laiko tėvų namuose, tačiau kaip jau minėta pasisakant dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo R. I. atžvilgiu, vien tik nuteistojo ar jo artimųjų pasakymas, kad pinigai yra gauti ne iš nusikalstamos veikos, tai yra kitiems asmenims priklausę pinigai, neleidžia padaryti išvados apie rastų pinigų teisėtą kilmę.

251. Pažymėtina ir tai, kad visi seife rasti pinigai buvo sudėti į vieną dėžutę, niekaip neatskirti ir nepažymėti (t. 21, b. l. 25–27, 29–34), kas iš dalies leidžia spręsti, kad visi rasti pinigai priklausė vienam asmeniui (ar šeimai), ir tarp šių pinigų nebuvo K. G. ir K. G. santaupų. Be to, K. G. gyveno ne Lietuvoje, K. G., kuris kaip yra žinoma iš jo paties parodymų, M. ir R. G. namuose negyveno nuo 2015 m., o dėl tariamai savo pinigų grąžinimo jis niekur nesikreipė ir nebandė jų atgauti (kas būtų visiškai pagrįsta žinant, kad ikiteisminio tyrimo paimti jo pinigai gali būti konfiskuoti).

252. Kaip yra žinoma iš specialistės I. K. parodymų (2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas), atliekant M. G. ir R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, per tyrėją buvo tikslinamos kai kurios dokumentuose matomos situacijos, todėl tiek M. G., tiek jo advokatas siuntė papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Buvo klausiama ir dėl M. ir R. G. piniginių santykių su jų vaikais, nes iš bankinių pavedimų buvo matyti, kad vaikai tėvams grąžina skolas. Ši situacija buvo vertinama ir atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą: tai matyti iš prie specialisto išvados pridėtų bankų pateiktų suvestinių (t. 31, b. l. 131, 132, 134) ir M. G. paaiškinimo (t. 32, b. l. 24). Specialistė paaiškino, kad versijų, kas būtų, jei pinigai priklausytų kitiems asmenims, ji neanalizavo, teigdama, jog „rasti pinigai pas G. yra G. pinigai“. Kita vertus, minėtuose banko pateiktuose dokumentuose užfiksuotos ir specialisto išvadoje įvertintos situacijos, M. G. arba R. G. skolinant pinigus K. G. ir K. G., taip pat leidžia kritiškai vertinti pateiktą versiją apie K. G. ir K. G. santaupų laikymą tėvų namuose.

253. Papildomai pažymėtina, kad M. G. laikotarpiu, kuriuo buvo vertinama ir jo ūkinė finansinė veikla, pagal užimamas pareigas ir vykdomą darbinę veiklą turėjo įstatyminę pareigą periodiškai deklaruoti turtą ir pajamas. Tokią pareigą, kaip yra žinoma iš liudytojo K. G. parodymų, taip pat turėjo ir jis pats. Tačiau byloje nėra duomenų, kad M. G. namuose esančiame seife laikytos K. G. ir K. G. santaupos buvo deklaruotos, ir tai taip pat patvirtina, kad versija, jog dalis rastų pinigų priklausė M. G. šeimos nariams, yra siekis išvengti galimo išplėstinio turto konfiskavimo ir bandymas paaiškinti, kad rastos lėšos nėra nusikalstamu būdu gautas turtas.

254. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su dar vienu M. G. apeliacinio skundo argumentu, tariamai patvirtinančiu jo turimo turto ir pinigų teisėtą kilmę, t. y., kad M. G. nepatyrė 25 000 Eur išlaidų pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį, nes tuo metu jis (M. G.) turėjo mamos dovanotų pinigų ir sutiko su K. Z. pasiūlymu už skolą jam (M. G.) perrašyti turtą.

255. Pirmosios instancijos teisme apie šią situaciją M. G. parodė, kad kelis kartus yra skolinęs K. Z. pinigų jo verslui. Iš pradžių pasirašydavo skolos raštelį, vėliau – skolos raštelio nepasirašydavo, nes pasitikėjo vienas kitu (t. 42, b. l. 105). Liudytojas K. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kelerius metus nuo 2004 m. skolindavosi pinigų iš M. G.. Skolindavosi po 15 000, 10 000, 7 000 litų ir galiausiai susidarė apie 90 000 litų skola, todėl šios skolos padengimui jis perleido M. G. audinių fermą. Liudytojas teigė, kad ir šiuo metu audinių verslu užsiima, tikisi fermą iš M. G. atpirkti (t. 42, b. l. 104–105).

256. Ir šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka, kad gali būti situacijų, kai asmenys, pasirašydami pirkimo pardavimo sutartį, iš tikrųjų turi kitą ketinimą ir, kaip nagrinėjamu atveju, ne perka (parduoda) nekilnojamąjį turtą, o perleidžia jį už skolą. M. G. apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. Z. jis skolino mamos dovanotus pinigus. Atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistei, kaip yra žinoma iš jos parodymų bei prie specialisto išvados pridėtų priedų, buvo žinoma apie dovanojimo sandorius, vykusius iki tikrinamo laikotarpio (t. 32, b. l. 143–144, 144–145, 145–147); specialistė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tie dokumentai, gauti iš notarų, buvo įvertinti (t. 42, b. l. 24–28). Tačiau įvertinus tai, kad nors M. G. K. Z. skolinamų pinigų niekaip oficialiai neįformino, M. G., skolindamas K. Z. kaip dovaną gautus pinigus, neabejotinai patyrė išlaidų. Todėl ta aplinkybė, kad vėliau 2015 m. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią nebuvo apmokėta, ši aplinkybė, vertinant su patirtomis išlaidomis skolinant pinigus, neleidžia teigti, jog M. G., įsigydamas nekilnojamąjį turtą iš K. Z., nepatyrė išlaidų.

257. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog M. G. per byloje nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 20 d., įvertinus ir šiuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad M. G. priėmė kyšį ir iš A. G., kaip kyšius iš viso priėmė 4 750 Eur sumą. Šis faktas, vertinant su kitomis aptartomis aplinkybėmis, taip pat suteikia pagrindo manyti, kad kratų metu rasta pinigų suma, kurios negalima pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis, gauta nusikalstamu būdu. Bylos medžiaga nustatyta, kad veikos, už kurias teisiamas M. G., nebuvo atsitiktinės. (duomenys neskelbtini) skyriuje jis dirbo daugiau kaip 10 metų, o liudytojais apklausti asmenys, kurie kreipėsi į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, buvo įsitikinę, kad reikia duoti pinigus, nes gali patirti įvairių nepatogumų. Tai rodo, kad buvo nusistovėjusi tam tikra kyšių paėmimo tvarka, o ir iš vaizdo įrašų matyti, kad M. G. pinigų paėmimas už darbingumo lygio ar specialių poreikių nustatymą buvo įprastas veiksmas. Taigi byloje pakanka duomenų, kurie pagrindžia nusikalstamą lėšų kilmę, o tuo pačiu įgalina taikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

258. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad specialisto išvadoje Nr. TO2- 6 nurodyta 169 067 Eur suma yra neproporcinga M. G. teisėtoms pajamoms ir yra pagrindas manyti, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos, todėl turi būti paimamas valstybės nuosavybėn.

259. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas išplėstinį turto konfiskavimą, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog dalis (30 000 Eur) rastų pinigų galėjo priklausyti M. G. vaikams, o taip pat akcentavo proporcingumo principą, nuspręsdamas konfiskuoti tik dalį – 80000 Eur – M. G. turto, kuris nepagrįstas gautomis teisėtomis pajamomis. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl M. G. turto, kuris nepagrįstas teisėtomis pajamomis, dydžio, atmesdama M. G. ir jo gynėjo advokato argumentus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad proporcingumo principas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip „išliekančių ar nepašalintų“ abejonių kompensavimo priemonė. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad M. G. turi turto už 169 067 Eur, kuris nėra pagrįstas teisėtomis pajamomis, todėl konfiskuotinas taikant išplėstinį turto konfiskavimą.

260. Vertinant išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą konkrečioje situacijoje, teisėjų kolegija vadovaujasi ne tik BK 72³ straipsnio nuostatomis, bet ir tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuluotais bei EŽTT praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso bei kitais principais. Pažymėtina, kad pinigai gauti iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), turi būti konfiskuojami be jokių išimčių. Tokia išvada atitinka ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotas nuostatas, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šiuo atveju kalbama apie korupcinio pobūdžio veikas, kuriomis akivaizdžiai pažeidžiamas visuomenės interesas, sumenkinamas požiūris į valstybės institucijas ir į pačią valstybę, sumenkinami teisėti ir visuotinai svarbūs tikslai, todėl išplėstinis turto konfiskavimas pripažintinas tinkama baudžiamojo poveikio priemone.

261. Sprendžiant klausimą dėl turto dydžio, kuriam yra taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, jog pinigų suma, kurią M. G. gavo kaip kyšius, turi būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad M. G. pripažintinas kaltu ir dėl 100 Eur kyšio priėmimo iš A. G., ši suma taip pat turi būti konfiskuota, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, rezultatas. Todėl nustatoma, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš M. G. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojami iš viso 4 750 Eur. Ši turto dalis dar kartą iš M. G., taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nekonfiskuojama, juolab, kad specialistė pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad kratos metu rasti pinigai priskirti prie išlaidų, t. y. įvertinti bendrame M. G. ir R. G. gautų pajamų ir patirtų išlaidų kontekste. Todėl, vadovaujantis BK 72³ nuostatomis, išplėstinis turto konfiskavimas yra taikomas M. G. turtui, kurio vertė yra 164 317 Eur (169 067 – 4750 = 164 317).

Dėl turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo O. K.

262. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72³ straipsnio nuostatomis, taikė išplėstinį turto konfiskavimą ir iš O. K. konfiskavo dalį teisėtomis pajamomis nepagrįstų pajamų, t. y., 40 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neatmetama galimybė, jog O. K. vyras iš savo darbinės veiklos galėjo gauti nelegalių pajamų, todėl, vadovaudamasis proporcingumo principu, iš O. K. konfiskavo dalį pajamų, kurios nepagrįstos gautomis teisėtomis pajamomis.

263. Su šia nuosprendžio dalimi nesutinkama tiek nuteistosios ir jos gynėjo, tiek prokuroro apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji ir jos gynėjas nurodo, kad kratos metu rasti pinigai yra O. K. ir jos sutuoktinio V. K. iš darbo santykių gautos lėšos. Be to, specialisto išvadoje yra netinkamai apskaičiuotos sodo namelio rekonstrukcijos išlaidos ir statybos lokalinė sąmata objektui, esančiam sodų bendrijoje „Minija“. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš O. K., taikant išplėstinį turto konfiskavimą, turėtų būti konfiskuota visa specialisto išvadoje nurodyta suma, neproporcinga jos ir sutuoktinio gautomis teisėtomis pajamomis (76 599,4 Eur).

264. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad O. K. pripažinta kalta padariusi apysunkius ir sunkius nusikaltimus, iš kurių ji neabejotinai turėjo turtinės naudos (BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktas). Net 20 byloje nustatytų atvejų nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d. O. K. priėmė kyšius, kurių bendra suma yra 2 720 Eur.

265. Atliekant kratą O. K. darbo kabinete, rasta ir paimta 2 060 Eur suma (t. 20, b. l. 148–158). Kratos metu O. K. gyvenamojoje vietoje jos sutuoktinis V. K. pateikė 19 950 Eur sumą, taip pat buvo rasta 900 Eur, kurie buvo paimti (t. 20, b. l. 164–180, 181–183). Bendra rasta ir paimta pinigų suma yra 22 910 Eur.

266. 2018 m. spalio 23 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-17, kurioje ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-06-20, atsakant į 1 užduoties klausimą, nurodyta, kad O. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. nepagrįsta 51 715 Lt (2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu) ir 23 322 Eur (2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 20 d. laikotarpiu) išlaidų suma (t. 26, b. l. 37–86). 2018 m. spalio 23 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-16, kurioje ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl to paties laikotarpio atliktas dėl O. K. sutuoktinio V. K., atsakant į 1 užduoties klausimą, nurodyta, kad V. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. nepagrįsta 51 715 Lt (2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu) ir 23 322 Eur (2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 20 d. laikotarpiu) išlaidų suma (t. 28, b. l. 1–50). Ši suma viršija BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą 250 MGL dydžio sumą. Specialistų išvadoje konstatuota ir tai, kad O. K. ir V. K. 2017 m. birželio 20 dienai negalėjo sukaupti 22 910 Eur sumos.

267. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, bandant pagrįsti specialisto išvadoje nurodytos teisėtomis pajamomis nepagrįstos pinigų sumos kilmę, nurodoma, kad specialisto išvadoje yra netinkamai apskaičiuotos sodo namelio rekonstrukcijos išlaidos ir netinkamai apskaičiuota statybos lokalinė sąmata objektui, esančiam sodų bendrijoje „Minija“. Šiems argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta konsultacinė išvada dėl sodo namelio rekonstrukcijos kainos (t. 44, b. l. 177–185). Taip pat nurodoma, kad tiek dėl šios namo rekonstrukcijos, tiek dėl kitų VMI specialisto išvadose atliktų skaičiavimų buvo netinkamai nustatyta ir teisėtomis pajamomis nepagrįsta O. ir V. K. turto dalis. Šiam argumentui pagrįsti pateikta konsultacinė išvada dėl O. K. ir V. K. pajamų ir išlaidų santykio (t. 44, b. l. 186–203).

268. VMI specialisto išvados dalyje „Dėl O. K. ir V. K. 2010 m. patirtų sodo namelio rekonstrukcijos išlaidų“ (t. 26, b. l. 44–45; specialisto išvados 1.7. punktas) nurodyta, kad O. K. ir V. K. nepateikus informacijos, dokumentų apie patirtas sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą išlaidas, rekonstrukcijos išlaidų suma nustatoma tokiu būdu: Nekilnojamojo turto registre nurodytos gyvenamojo namo 135 832 Eur (469 000 Lt) statybų vertės, kuri yra mažesnė už O. K. pateiktoje Metinėje šeimos turto deklaracijoje forma FR0001 už 2015 m. T priede nurodytą gyvenamojo namo 150 000 Eur vertę, atėmus O. K. pateiktose Metinėse šeimos turto deklaracijose forma FR0001 už 2005 m.–2013 m. T prieduose deklaruotą 300 000 Lt sodo namelio vertę, kuri yra didesnė už sodo namelio 2009-07-27 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. STN-512-(14-7) nurodytą faktišką 110 814 Lt statybos kainą (t. y. atėmus didesnę O. K. deklaruotą sodo namelio vertę ir tokiu būdu nustatant mažesnę bei O. K. ir V. K. palankesnę rekonstrukcijos išlaidų sumą), nustatoma 169 000 Lt (469 000 Lt-300 000 Lt) arba 84 500 Lt lygiomis dalimis O. K. ir V. K. patirta sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą statybos išlaidų suma. Nenustačius, kad O. K. ir V. K. paminėto sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą rekonstrukcijos išlaidų patyrė po 2010 m. (2010 m. – rekonstrukcijos pradžios metai), t. y., 2011 m. – 2013 m. (2013 m. – rekonstravimo pabaigos metai), nustatoma, kad 169 000 Lt rekonstrukcijos išlaidos patirtos 2010 m. Tie patys duomenys yra nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-16, atliktoje dėl V. K. ūkinės finansinės veiklos (t. 28, b. l. 8–9, specialisto išvados 1.7. punktas)

269. Taigi, VMI specialisto išvadoje nustatyta, kad už sodo namelio rekonstrukciją O. K. ir V. K. patyrė bendrai 169 000 Lt (49 000 Eur) išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje konsultacinėje išvadoje ir prie jos esančioje lokalinėje sąmatoje dėl sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą nurodyta, kad minėtiems darbams O. K. ir V. K. galėjo patirti 23 031,42 Eur išlaidų (t. 44, b. l. 177–181) Tačiau iš šios konsultacinės išvados matyti, kad nustatant galimą rekonstrukcijos kainą, buvo vadovaujamasi bendrais kainynais, kuriuose pateikiami kainų rodikliai statinių grupėms pagal statinių paskirtis ir apskaičiuoti statinio tūrio, ploto arba ilgio matavimo vienetui.

270. Pirmosios instancijos teisme VMI specialisto išvadas surašęs specialistas D. S. paaiškino, kad, atliekant tyrimą, per tyrėją buvo prašoma, kad nuteistoji pateiktų už sodo namelio rekonstrukciją patirtas išlaidas, tačiau tokių duomenų nebuvo pateikta. Todėl apskaičiuodamas išlaidas už sodo namelio rekonstrukciją, jis vadovavosi nekilnojamojo turto registrų duomenimis, kurie nurodyti registruojant objektą, ir pačios O. K. pildytomis metinėmis turto deklaracijomis, išlaidų sumą nustatydamas pagal O. K. ir V. K. palankesnius skaičiavimus (t. 42, b. l. 44–48).

271. Teisėjų kolegijos neturi pagrindo abejoti specialisto išvadose nurodytomis už sodo namelio rekonstrukciją patirtomis išlaidų sumomis, kurios paskaičiuotos ne pagal bendras tokio pobūdžio darbų kainas, o pagal realius O. K. ir V. K. priklausančio rekonstruoto objekto dokumentus, pateiktus ir pačios nuteistosios O. K.. Nuteistoji O. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad registruojant objektą, vertintojai nurodė per didelę namo vertę, nes „buvo statoma ūkiniu būdu, iš senų plytų“, o, pasak O. K., vertintojai neturėjo įkainių, kad galėtų įvertinti objektą, kai statoma iš senų medžiagų. Tačiau pažymėtina, kad tokia „per brangiai įvertinta“ kaina vėliau buvo nurodoma ir pačios O. K. teiktose deklaracijose, nors, kaip parodė specialistas, nekilnojamo turto registrų įrašuose namo vertė buvo nurodyta mažesnė, kurią ir taikė tyrimą atlikęs VMI specialistas.

272. Pasisakant dėl O. K. ir jos šeimos narių faktiškai patirtų vartojimo išlaidų, taip pat pažymėtina, kad ir šiuo atveju, kaip parodė specialistas D. S., ikiteisminio tyrimo metu per tyrėją buvo prašoma O. K. pateikti faktinius vartojimo išlaidų duomenis. Tokių duomenų nepateikus, buvo vadovaujamasi Statistikos departamento nustatytomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis. Toks būdas apskaičiuoti vartojimo išlaidas yra oficialiai patvirtinta ir mokesčių administratoriaus taikoma metodika, ja abejoti ir netaikyti nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl O. K. motinos ir sutuoktinio vartojimo išlaidų, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl vartojimo išlaidų sumos, tenkančios O. K. motinai. Specialistas paaiškino, kad statistinis vartojimo išlaidų skaičiavimas nėra diferencijuojamas pagal vartotojo amžių, o neturint faktinių duomenų, taip pat turint duomenis, kad O. K. motina negyveno ties skurdo riba, skaičiuojant vartojimo išlaidas buvo vadovaujamasi statistinėmis vartojimo išlaidomis.

273. Sprendžiant dėl nuteistosios sutuoktinio V. K. darbo pobūdžio (ilgą laikotarpį per metus būnant jūroje) ir dėl to jam tenkančios mažesnės vartojimo išlaidų dalies, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialistas pirmosios instancijos teisme ir šiuo atveju paaiškino, kad neturėdamas kitų duomenų, pagal kuriuos jis būtų galėjęs paskaičiuoti faktines V. K. vartojimo išlaidas, jis taikė statistinę skaičiavimo metodiką. Tačiau svarbu pažymėti, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos konsultacinės išvados, o būtent – joje esančios lentelės, kurioje nurodytas faktiškai V. K. išbūtas laikas Lietuvoje (ne laive), matyti ne tik tai, kad pavyzdžiui, 2015 m. ar 2016 m. jis 7-8 mėnesius praleido jūroje, bet ir tai, kad 2013 m. ir 2014 m. jis atitinkamai 8 ir 9 mėnesius praleido Lietuvoje, o vertinant 2013 m. – 2017 m. birželio mėnesio laikotarpį matyti, kad jis 26 mėnesius praleido jūroje ir 28 mėnesius jis praleido Lietuvoje, kas paneigia O. K. parodymus pirmosios instancijos teisme, kad V. K. 10 mėnesių nebūdavo namuose. Be to, iš minėtos lentelės matyti, kad nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. spalio 10 d. V. K. laivuose apskritai nedirbo (t. 44, b. l. 186–203).

274. Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nors nuteistoji pirmosios instancijos teisme parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jai buvo suteiktas itin mažas laikotarpis pateikti finansinius dokumentus, kurie galėtų pagrįsti jos lėšų ir turto teisėtą kilmę, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys nepaneigia VMI specialisto išvadose nurodytos teisėtomis pajamomis nepagrįstos išlaidų sumos. VMI specialistas, atlikdamas ūkinės finansinės veiklos tyrimus, vadovavosi tiek oficialiais institucijų pateikiamais dokumentais, pildytais ir pačios nuteistosios, tiek patvirtintomis metodikomis. Tuo tarpu konsultacinė išvada atlikta iš esmės pagal nuteistosios (ar jos sutuoktinio) paaiškinimus bei šiam klausimui aktualius teisės aktus.

275. Ir šiuo atveju sutiktina, kad V. K. pagal savo darbo pobūdį galėjo gauti grynųjų pinigų, tačiau vien pasakymas, kad kratos metu rasti pinigai priklausė jam, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurių padarymą O. K. yra pripažinta kalta, pobūdį, neleidžia padaryti išvados apie rastų pinigų teisėtą kilmę. Kaip parodė ir specialistas D. S., negali būti vertinami abstraktūs paaiškinimai apie gaunamus grynuosius pinigus. Ir tokiu būdu užsienyje gaunamas darbo užmokestis privalo būti deklaruotas, ir jūreiviai, pagal darbo pobūdį, šiuo atžvilgiu nėra išskirtiniai mokesčių mokėtojai. Visos V. K. deklaruotos darbo pajamos, pasak specialisto, buvo įtrauktos į balansą kaip įplaukos. Deklaruotos pajamos nesutapo su per banką gaunamomis pajamomis, per banką buvo pervedama tik dalis sumos, o atliekant tyrimą, buvo užskaitytos visos deklaruotos gautos pajamos (t. 42, b. l. 44–48; 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas).

276. Kaip jau buvo minėta, O. K. per byloje nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d. iš nusikalstamų veikų gavo 2 720 Eur sumą. Šis faktas, vertinant su kitomis aptartomis aplinkybėmis, taip pat suteikia pagrindo manyti, kad kratų metu rasta pinigų suma ir nustatyta turto dalis, kurie nepagrįsti teisėtomis pajamomis, gauta nusikalstamu būdu. Bylos medžiaga nustatyta, kad veikos, už kurias teisiama O. K., nebuvo atsitiktinės, ir kaip minėta, byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo nusistovėjusi tam tikra kyšių paėmimo tvarka, o ir iš vaizdo įrašų matyti, kad O. K. pinigų paėmimas už darbingumo lygio ar specialių poreikių nustatymą buvo įprastas veiksmas. Taigi byloje pakanka duomenų, kurie pagrindžia nusikalstamą lėšų kilmę, o tuo pačiu įgalina taikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

277. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad specialisto išvadose Nr. (9.31)-AC21-16 ir Nr. (9.31)-AC21-17 nurodyta bendra 76 599,40 Eur suma yra neproporcinga O. K. teisėtoms pajamoms ir yra pagrindas manyti, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos, todėl turi būti paimamas valstybės nuosavybėn.

278. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas išplėstinį turto konfiskavimą, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog neatmetama galimybė, kad V. K. galėjo gauti nelegalių pajamų, todėl, atsižvelgusi į proporcingumo principą, nusprendė konfiskuoti tik dalį – 40 000 Eur – O. K. (ir V. K.) turto, kuris nepagrįstas gautomis teisėtomis pajamomis. Tačiau ir šiuo atveju kaip jau buvo pasisakyta dėl proporcingumo principo taikymo M. G. atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad proporcingumo principas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip „išliekančių ar nepašalintų“ abejonių kompensavimo priemonė. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad O. K. turi turto už 76 599,40 Eur, kuris nėra pagrįstas teisėtomis pajamomis, todėl konfiskuotinas taikant išplėstinį turto konfiskavimą.

279. Sprendžiant klausimą dėl turto dydžio, kuriam yra taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, jog pinigų suma, kurią O. K. gavo kaip kyšius – 2 720 Eur ‑ turi būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį. Ši turto dalis dar kartą iš O. K., taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nekonfiskuojama. Todėl, vadovaujantis BK 72³ nuostatomis, išplėstinis turto konfiskavimas yra taikomas O. K. turtui, kurio vertė yra 73 879,40 Eur (76 599,40 – 2 720 = 73 879,40).

Dėl advokato darbo apmokėjimo

280. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimis nuteistajam A. R. ir nuteistajai V. Z. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai advokatai D. Dereškevičienė (t. 45, b. l. 91) ir A. Svila (t. 45, b. l. 88). Gynėjai advokatei D. Dereškevičienei, kuri buvo paskirta ginti nuteistąjį A. R., informavus, kad ji negalės dalyvauti tolimesniame procese, Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. balandžio 7 d. nutartimi A. R. buvo paskirtas kitas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas E. Šuliokas (t. 45, b. l. 170). Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. R. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 1193,94 Eur ir jos priteistinos valstybei (t. 45, b. l. 173-177). Pažyma dėl nuteistajai V. Z. teiktos teisinės pagalbos išlaidų Lietuvos apeliaciniame teisme gauta nebuvo. Teisėjų kolegijos, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į nuteistojo A. R. turtinę padėtį (jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba), taip pat įvertinusi tai, kad procesas Lietuvos apeliaciniame teisme dėl A. R. vyko jo iniciatyva (prokuroras nuosprendžio dėl jo apeliacine tvarka neskundė), sprendžia, kad pažymose nurodyta sumos išieškotina iš A. R. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria A. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę ‑ 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendžio dalį, kuria M. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš A. G.) išteisintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Nuteistojo M. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš J. P.) ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš A. G.) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas iš J. P.) paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti M. G. 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį M. G. praleido laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. (2 dienos), 2 dienas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir paskirti M. G. galutinę subendrintą 996 MGL (37 509 Eur) dydžio baudą. Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistosios O. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. K.) ir paskirti jai bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Nuteistosios O. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. V.) ir paskirti jai bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. K.) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. V.) paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti O. K. 930 MGL (35 024 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį O. K. praleido laikinai sulaikyta nuo 2017-06-20 iki 2017-06-22 (2 dienos), 2 dienas prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir paskirti O. K. galutinę subendrintą 926 MGL (34 873 Eur) dydžio baudą. Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį dėl turto konfiskavimo iš M. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš M. G. 4 760 (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš M. G. 164 317 (šimtą šešiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus septyniolika) Eur, kaip turtą, neproporcingą teisėtoms kaltininko pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį dėl turto konfiskavimo iš O. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš O. K. 73 879,40 (septyniasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis Eur ir keturiasdešimt centų) Eur, kaip turtą, neproporcingą teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš R. I. 8 814 (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiolika ) Eur kaip turtą, neproporcingą teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 1193,94 (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt tris Eur ir devyniasdešimt keturis centus) Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios V. Z., nuteistojo A. R. ir nuteistosios J. V. gynėjo advokato V. R. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLinas ŠiukštaAlgimantas Valantinas