Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 1-31-380/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Data: 2020-10-21
Bylos Nr.: 1-31-380/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-04-7-00008-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aurelija Sadauskaitė
Kaltinamasis: R. I., O. K., M. G., G. T., J. V., A. G., B. P., V. Z., K. S., V. V., A. R.
Advokatai: Miranda Kunickienė, Juozapas Surblys, Saulius Gabnys, Gražina Mauručaitienė, Vaidotas Rutavičius, Sigitas Čepas, Olegas Romanovas, Romas Kersnauskas, Natalija Fočenkova

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-380/2020Proceso Nr. 1-04-7-00008-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)1.1.7.2.2;1.2.19.1.1;1.2.19.2;1.2.19.3;2.3.6.4.5; 2.3.6.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,

kaltinamajai R. I., jos gynėjui advokatui Mindaugui Repšui;

kaltinamajai O. K., jos gynėjui advokatui Deividui Ivanauskui;

kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,

kaltinamajai G. T., jos gynėjams advokato padėjėjui Sauliui Gabniui, advokatui Olegui Romanovui,

kaltinamajai J. V., jos gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,kaltinamajai B. P., jos gynėjui advokatui Olegui Romanovui,kaltinamajai V. Z., jos gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, Mirandai Kunickienei,kaltinamajam K. S., jo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,kaltinamajam V. V., jo gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Sigitui Čepui,vertėjai Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. I., a. k.(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, našlė, dirbanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje (17 veikų); BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje (5 veikos);

O. K., a. k.(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, ukrainietė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje (16 veikų); BK 225 straipsnio 2 dalyje (5 veikos);

M. G. a. k.(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje (18 veikų); BK 225 straipsnio 2 dalyje (3 veikos);

G. T., a. k.(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kretingos r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį;

J. V., a. k.(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, turinti neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį;

A. G., a. k.(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį;

B. P., a. k.(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, turinti neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį; V. Z., a. k.(duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmės m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį;

K. S., a. k.(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį; V. V., a. k.(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį;

A. R., a. k.(duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017-05-09, 8.55.02 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-09, 9.34.19 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.2. R. I. pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-10, 11.14.03 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš N. L. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. N. L. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-10, 11.23.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.3. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-15, 14.37.06 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-15, 14.42.15 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.4. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, manydama, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui, manydama, kad už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-16, 9.41.13 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, manydama, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas J. P. nustatyti 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, manydama, kad už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-16, 9.50.05 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.5. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens, jos manymu, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-17, 14.09.27 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad jie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas O. P. nustatyti 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 200 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-18, 9.13.05 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.6. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-18, 9.46.14 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. S. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-18, 10.43.59 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.7. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-22, 10.45.39 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. Z. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-22, 11.34.54 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.8. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-22, 14.16.38 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį, o 2018-05-22, 14.40.10 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-22, 15.11.17 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.9. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką susitarė priimti ir per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-23, apie 11.20 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, per tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenį iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. O. B. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-23, 11.28.10 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.10. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-23, 13.41–13.42 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. J. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 300 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-23, 13.51.32 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.11. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-25, 8.48.44 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, per I. J., nežinančią apie L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, iš L. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-25, 10.15.49 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.12. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-25, 10.24.59 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. K. 2 metų laikotarpiui nustatytų 50 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. nenustatyto dydžio sumą, bet ne mažiau kaip 1 MGL, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-25, 13.29.04 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.13. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-25, 10.55.48 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, per R. K., iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 150 Eur kyšį, o 2017-05-25, 11.35.10 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, per R. K., iš R. M. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. M. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-25, 11.58.21 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.14. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens, jos manymu, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-25, apie 11.12 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, nustatyti 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-25, 13.29.14 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.15. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-05-29, 10.35.28 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. A. D. 1 metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-05-29, 10.47.06 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.16. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-02, 10.05.57 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. G. nustatytų 55 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-02 10.37.28 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.17. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens, jos manymu, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-02, 10.25.44 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. V. (V. V.), gimusio (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas V. V. 2 metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-02, 10.36.53 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.18. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-06, 9.32.50 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš D. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo naudai priėmė 50 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčius (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojus ir (arba) jiems prilygintus asmenis, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas D. L. 2 metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį.

1.19. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-06, apie 14.10 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 70 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-06, 14.33.31 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.20. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-08, 9.21.49 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, per L. T., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, o tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet vėliau kaip 2017-06-08, 9.21.49 val., per L. T. iš L. T. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 100 Eur kyšį pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-08, 10.26.21 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

1.21. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-12, apie 9 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. M. 2 metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-12, 10.11.13 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G..

1.22. R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini), 2017-06-12, 13.39.18 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-12, 14.29.06 val., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K..

2.1 O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., būdama valstybės tarnautoja, t. y. dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-04-26, 9.12.35 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) vyriausiąją specialistę O. C. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.2. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-05, 13.26.24 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.3. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-09, 9.34.19 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 250 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.4. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-10, 11.23.00 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš N. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad N. L. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.5. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-12, 9.15.16 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) tarnautoją G. E. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

2.6. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-12, 9.28.03 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.7. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-15, 14.42.15 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.8. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-18, 10.43.59 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad L. S. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.9. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-22, 15.11.17 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš B. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad B. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.10. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-23, 10.20.54 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

2.11. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-23, 13.51.32 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. J. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.12. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-25, 10.15.49 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad L. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.13. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-25, 13.29.04 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad B. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.14. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-25, 13.29.14 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

2.15. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-02, 10.37.28 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad B. G. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.16. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-02, 10.36.53 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

2.17. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-06, 14.33.31 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 70 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.18. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-08, 10.26.21 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 250 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad L. T. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.19. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-12, 14.29.06 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6.p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

2.20. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini) , vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-20, 13.50 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš S. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad S. L. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.1 M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., būdamas valstybės tarnautoju, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-16, 9.50.05 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

3.2. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-16, 16.37.07 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 1000 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. V. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.3. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-18, 9.13.05 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

3.4. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-22, 11.34.54 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, neterminuotam laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.5. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-23, 11.28.10 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad O. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.6. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-25, 11.58.21 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. M. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.7. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-26, 7.35.51 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) vyresniąją specialistę L. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš J. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, per įmanomai trumpą laiką 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.8. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-29, 10.47.06 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I. iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. D. vienerių metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.9. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-31, 7.38.20 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 1 000 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad tyrimo metu nenustatytam asmeniui būtų nustatytas nenustatyto dydžio darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

3.10. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-02, 9.21.46 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš R. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad R. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.11. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-07, 10.27.08 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. S. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.12. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-08, 8.59.01 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad E. M. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.13. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-08, 10.07.04 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš D. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad M. B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.14. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-09, 13.50.27–13.50.34 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.15. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-12, 10.11.13 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per (duomenys neskelbtini) R. I., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. M. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.16. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-12, 12.19.48 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 50 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. V. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.17. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-13, 14.47.08 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, savo naudai iš A. T., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad A. T. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.18. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-15, 7.30.51 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 50 Eur kyšį, o 2017-06-15, 8.30.11 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš K. P. priėmė dar 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad K. P. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.19. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-16, 7.58.54 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

3.20. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini) , vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-20, 8.31.10 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad M. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

G. T. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį:

G. T. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-05-15 10.27.41 val., siekdama, kad S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodamas pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini), paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. G. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, davė S. J. 200 Eur kyšį.

J. V. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį.

J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-05-26, 7.35.51 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekdama, kad (duomenys neskelbtini) L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini), paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. per įmanomai trumpą laiką R. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį, davė L. Š. 300 Eur kyšį.

B. P. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį.

B. P., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) R. I., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini), paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį, 2017-05-22 14.16.38 val. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete davė R. I. ne mažiau kaip 50 Eur, o 2017-05-22, 14.40.10 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete davė R. I. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį.

V. Z. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį.

V. Z. 2017-05-22, 10.45.39 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete, siekdama, kad (duomenys neskelbtini) R. I., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl specialiųjų poreikių nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini), paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį neterminuotam laikotarpiui, davė R. I. ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį.

V. V. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį:

V. V. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet vėliau kaip 2017-05-12, 9.15.16 val., siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) tarnautojas G. E., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, pasinaudodamas pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, paveiktų juos taip, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. nesant pagrindo, V. V. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui, davė G. E. 100 Eur kyšį.

A. R. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

A. R. 2017-06-09, 13.50.27–13.50.34 val., (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais. Kyšį davė už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Kaltinamoji R. I. savo kaltę pripažino ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) . Priimdavo asmenų pateiktus dokumentus dėl darbingumo bei neįgalumo nustatymo, siųsdavo darbingumo ir neįgalumo nustatymo bylas, registruodavo dokumentus, juos nešdavo skyrių (duomenys neskelbtini) vertinti, priimdavo iš kitų miestų atsiųstas neįgalumo ir darbingumo nustatymo bylas. Taip pat buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini). Daugiausia pas ją eidavo pažįstami ir prašydavo greičiau atlikti vertinimą. Ji labai dėl to gailisi. Ji beveik visus kaltinimus pripažįsta, tik dėl dviejų kaltinimų tikrai neprisimena aplinkybių ir negali apkaltinti kitų kaltinamųjų. Ji žiūrėjo įrašą, bet negali pasakyti, ar tikrai V. Z. ir B. P. jai pinigus davė. Ji nenori neteisingai jų apkaltinti, nes neprisimena, ar taip buvo. Dėl kitų kaltinimų ji davė parodymus, prisipažino, bet ji tikrai gydytojų neprašė, kad darytų neteisėtus veiksmus, o prašė greičiau atlikti vertinimą. Asmenys ateidavo prašyti, kad greičiau būtų priimtas sprendimas, kad nereikėtų eilėje stovėti, ji pati nieko negalėjo nuspręsti, nueidavo paprašyti, kad pagreitintų sprendimo priėmimą, pas gydytojus M. G. arba O. K.. Gydytojas nebūdavo priskirtas, ji tiesiog nueidavo ir paprašydavo to, kuris neturėdavo tiek daug darbo, bet kurio galėdavo nueiti prašyti. Prašymų, kad būtų nustatytas koks nors kitoks darbingumo lygis ar nustatytas ilgesniam laikui, tikrai nebūdavo. Būdavo pateikti visi reikalingi dokumentai, (duomenys neskelbtini) juos peržiūrėdavo ir patys priimdavo sprendimą. Ji neprašydavo atlikti neteisėtus veiksmus, o tik greičiau priimti sprendimą.

Buvo nustatyta tokia tvarka, kad pas gydytojus nebuvo būtina patiems eiti, buvo galima spręsti pagal dokumentus, jei viskas aišku, žmonių nekviesdavo. Ji neperduodavo gydytojams žmonių prašymų, kad pageidauja nustatyti kažkiek procentų ar gerai būtų, kad nustatytų iki senatvės pensijos, tačiau ji tik paklausdavo, ar išeis pagal visus tuos duomenis nustatyti tokį darbingumo lygį, o (duomenys neskelbtini) nustatydavo taip, kaip priklauso pagal įstatymą. Todėl ji mano, kad sprendimai būdavo teisėti. Pinigų sumos niekas nenustatydavo, kartais šiaip pasakydavo, bet neprašydavo, kad būtinai duotų. Jokio susitarimo apie pinigų sumas su (duomenys neskelbtini) nebuvo, ji atiduodavo pusę ar daugiau pinigų gydytojams. Ji visų atvejų detaliai neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu matė vaizdo įrašus, bet ir juose ne viskas matyti. Ji paprastai nuotraukas dėdavo į voką, kad nepasimestų, nes bylų daug, o priklijavus plyšta byla. Būdavo duodamos dvi nuotraukos, jos dedamos į voką, kartais reikėdavo vieną nuotrauką pasilikti, jeigu išduodamas leidimas statyti automobilį. Turėjo specialią vietą nuotraukoms, kad nepasimestų kabinete.

Galėjo būti toks įvykis, kai iš asmens, kurio dabar neatsimena, paėmė 250 eurų ir nunešė 150 eurų O. K.. Pinigus davęs asmuo norėjo tik greičiau susitvarkyti dokumentus. Kiek prisimena, N. L. duotų pinigų dalį nunešė O. K., bet nieko neteisėto neprašė. Prisimena tokį įvykį, kai iš V. Š. priėmė 300 eurų kyšį ir 150 eurų perdavė O. K.. V. Š. buvo teisingai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Daugiausia paskambindavo ar ateidavo pažįstami, iš (duomenys neskelbtini) ar iš kokio kito buvusio darbo, nes ji turėjo daug pažįstamų, prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus. Iš J. P. gavo 400 eurų ir dalį nunešė M. G., kuris sprendė dėl darbingumo lygio nustatymo. Iš O. P. gavo 500 eurų, nunešė 200 eurų M. G.. L. S. davė 400 eurų, dalį nunešė O. K., kuri turėjo nustatyti darbingumo lygį.

Dėl V. Z. ir B. P. ji tikrai neprisimena, kad būtų paėmusi iš jų pinigus. Žino, kad nuotraukas darė, bet pinigų tikrai neprisimena. Ji tikrai nesiekė paveikti gydytojus, kad būtų neteisingai nustatytas darbingumo lygis ar specialeji nuolatinės priežiūros poreikiai, tai yra nustatyta ne tai, kas priklauso. Filmuotoje medžiagoje tikrai nematyti, kad būtų paėmusi pinigus. Ji pripažįsta, kad iš O. B. gavo pinigus ir jų dalį nunešė M. G.. Gavusi pinigų iš V. J., L. P., B. K. jų dalį nunešė O. K.. Pripažįsta, kad per R. K. iš R. M. paėmė apie 400 eurų ir pusę perdavė M. G.. V. K. prisimena, atėjo dėl savo kažkokios giminaitės, pasakė, kad yra skolinga, nes vyras buvo daręs remontą, už kurį nebuvo atsiskaičiusi. Ji šito net nežinojo, jos vyras buvo labai geras statybininkas. V. K. pasakė, kad tie 200 eurų yra skola už remontą, o 500 eurų davė už tai, kad greičiau būtų sutvarkyti pažįstamos dokumentai. Ji dalį pinigų nunešė O. K.. Iš A. D. paėmė 200 eurų ir dalį pinigų nunešė M. G.. A. D. prašė, kad greičiau atliktų vertinimą, nereikėtų eilėje stovėti. B. G. davė 300 eurų, V. V. davė 200 eurų, iš V. P. paėmė 300 eurų, pusę pinigų ji nunešė O. K.. Iš D. L. priėmusi 50 eurų nunešė daktarei, bet neatsimena, į kurį kabinetą. Per L. T. iš L. T. paėmė 300 eurų ir dalį nunešė O. K.. V. M. davė 300 eurų, dalį nunešė ir atidavė M. G.. R. Š. davė 500 eurų už save ir S. L., pusę pinigų nunešė O. K.. M. G. ir O. K. niekada neprašydavo pinigų už dokumentų priėmimą be eilės ar kažkokią informaciją ar konsultaciją. Ji daug metų dirbo, žinojo tvarką, kokie dokumentai reikalingi. Viskas gydytojų buvo daroma teisėtai. Nebuvo kažkokių dokumentų trūkumų, nereikėjo gydytojų prašyti, kad laisviau pažiūrėtų. Kratos metu gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti pinigai buvo jos ir vyro santaupos. Vyras labai daug dirbo, gerai uždirbo, taupė operacijai Vokietijoje. Jis dirbo Norvegijoje, gerai uždirbdavo, bet dalį pinigų gaudavo grynaisiais. Dokumentai, kurie patvirtintų jos vyro darbą užsienyje, neišlikę, nes ji labai daug dokumentų išmetė, kai vyras mirė, nenorėjo prisiminimų. Tik 3730 eurų buvo gauti iš neteisėtos veiklos. Vyras dirbo Norvegijoje, įmonės pavadinimas, atrodo, buvo „(duomenys neskelbtini) “, mokėdavo minimaliąją algą, o grynuosius pinigus duodavo į rankas, bet tai patvirtinančių dokumentų niekas nepateiks. Socialinio draudimo pažymėjimą ir socialinio draudimo numerį Norvegijoje vyras turėjo, bet tik tada, kai dirbo įmonėje. Kai Norvegijoje dirbo privačiai pas šeimininką, ji nežino, ar jis mokėjo mokesčius, bet gal tada šeimininkas mokėjo. V. dirbo statybose ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje. Jis buvo statybininkas, mūrijo, statė rąstinius namus, darydavo apdailą. Jis mokėjo dirbti visus statybos darbus. Norvegijoje dirbdamas nelegaliai uždirbdavo 5000–6000–7000 litų per mėnesį. Jie dirbdavo pusantro ar du mėnesius, grįždavo, po to vėl važiuodavo. Parsiveždavo pinigų, didesnių pirkinių neturėjo, viską taupė. Vyras buvo nusistatęs prieš bankus, nes jie vis žlugdavo, net neleisdavo pinigų į jokį banką dėti. Ji pati šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų, gyvena iš 320 eurų pensijos.

Kaltinamoji O. K. savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 225 str. 1 d. pripažino, bet nesutiko dėl kaltinimų pagal BK 225 str. 2 d. ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2005 m., 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pavaduotojas ir specialistai D. M., A. G., G. S., O. C., K. B. ir A. V.. Darbingumo lygis nustatomas iš medicininių dokumentų, pagal ligų kodus, kurių negalima pakeisti. Specialistai atneša vertinimą ir, jeigu viskas teisingai įvertinta, ji vertinimą patvirtina, jei neteisingai – atmeta ir siunčia vertinti pakartotinai. Vertinimas vyksta pagal ligų kodus ir pagal kriterijus, ligų kodus surašo šeimos (duomenys neskelbtini) ir specialistai. Jeigu dokumentai būdavo užpildyti teisingai, galėdavo ligonių neapžiūrinėti. Visi medicininiai dokumentai patekdavo į registratūrą, jei žmogus ateidavo ne pirmą kartą, tada paimdavo bylą iš archyvo ir jai atnešdavo, o ji paskirdavo vertintojus. Vertinimas turėjo būti atliktas per 15 darbo dienų. Bet būdavo įvairiai, reikėdavo atspausdinti dokumentus ir išsiųsti arba žmonės patys ateidavo pasiimti neįgalumo lygio nustatymo dokumentų. Pinigus jai duodavo tik dėl proceso pagreitinimo. Procesą galima buvo pagreitinti, dokumentus buvo galima sutvarkyti tą pačią dieną. Jei visi dokumentai yra tvarkingi ir nekyla abejonių dėl žmogaus darbingumo lygio, tai darbingumo lygį turi teisę nustatyti iš dokumentų. Jei žmogus sunkiai serga, dokumentus galėjo atnešti jo giminės. Tai, ar žmogui reikia ateiti, ar ne, priklauso nuo to, kaip šeimos gydytojas užpildo dokumentus. Kai žmogus registratūroje užpildo prašymą, reikia pabraukti, ar pageidauja, ar nepageidauja dalyvauti. Jei nepageidauja dalyvauti, kartais vis tiek kviesdavo, jei kildavo kokių nors abejonių, arba prašydavo papildomų dokumentų. Dėl to prašymai galėjo būti susiję ne tik su proceso pagreitinimu, bet ir su žmogaus dalyvavimu ar nedalyvavimu nustatant darbingumo lygį. Kai žmonės nenorėdavo dalyvauti, rašydami prašymą registratūroje tai pažymėdavo, bet jei būdavo neaiškumų, vis tiek galėjo juos kviesti, prašyti papildomų medicininių dokumentų. Prašymai nebuvo susiję su darbingumo lygio procentų nustatymu. Tuo metu jie spręsdami klausimą dėl darbingumo lygio turėjo dokumentus ir pagal juos nustatė tokį darbingumo lygio procentą. (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimą, gavo naujus dokumentus ir priėmė naują sprendimą. (duomenys neskelbtini) galėjo priimti kitą sprendimą, nes kai gavo naujus dokumentus, nuo sprendimo priėmimo buvo praėję daugiau kaip pusę metų, o per tą laiką žmogaus sveikata gali ir pasikeisti. Iš (duomenys neskelbtini), kuris tikrino tuos žmones, turi raštą, kad ji įstatymų nepažeidė, nustatydama šiems žmonėms darbingumo lygį. (duomenys neskelbtini) rašė, kad (duomenys neskelbtini) nustatydamas K. S. darbingumo lygį pagrįstai taikė Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, kriterijus, tačiau buvo gauti nauji dokumentai ir po atliktos dešinio peties sąnario operacijos buvo praėję nedaug laiko, todėl taikant adekvatų kompleksinį gydymą buvo tikėtinas sveikatos būklės pagerėjimas. K. S. darbingumo lygio procentas buvo paliktas tas pats, 40 proc., po šio patikrinimo buvo praėję virš pusės metų, ten buvo nustatytas naujas terminas, kadangi jie rašė, kad tikėtinas sveikatos pagerėjimas, buvo gauti nauji dokumentai, duotas vienerių metų terminas. Dėl V. V. taip pat rašo, kad viskas taikyta pagrįstai, atliekant patikrinimą, buvo gauta naujų duomenų, buvo priimtas naujas sprendimas. Žino tik tai, kad dėl V. V. buvo priimtas naujas sprendimas, jis nebuvo pakeistas. Naujas sprendimas priimamas, kai paduodami nauji dokumentai, kai pasikeičia sveikata. Dabar neprisimena, koks buvo naujas sprendimas. Dėl V. D. (duomenys neskelbtini) rašo, kad ji pagrįstai taikė kriterijų aprašą, bet buvo gauta naujų duomenų ir priimtas naujas sprendimas. Negali dabar pasakyti, koks buvo naujas sprendimas. Taip pat dėl V. V. ir D. L. buvo gauta naujų duomenų ir priimti nauji sprendimai dėl darbingumo lygio. Ji nieko neprovokavo, kad jai duotų pinigus, jų neprašė, jokių gestų nerodė. Žmonės norėjo, kad tas procesas vyktų greičiau, už tai atsidėkodavo. Kai (duomenys neskelbtini) patikrina, būna keičiama 10 proc. sprendimų. Tačiau būtent šiais atvejais buvo ne keitimas, o priimti nauji sprendimai – tai esminis skirtumas. Taip pat yra raštas iš (duomenys neskelbtini), kad teisinio pagrindo inicijuoti tarnybinio patikrinimo procedūrą nebuvo, nes ji pagrįstai taikė visus įstatymus. Galėjo būti, kad iš nenustatyto asmens per specialistę O. C. paėmė 100 eurų kyšį. O. C. atėjo pas ją į kabinetą ir klausė, koks tam žmogui priklauso nedarbingumo lygio procentas pagal tuos dokumentus. Ji pasakė, kad jam priklauso 40 proc., tada O. C. galėjo jai palikti 100 eurų. Ji, tikriausiai, šiam asmeniui pagreitino nedarbingumo lygio nustatymo procesą. Prisipažįsta, kad iš nenustatyto asmens per G. E. paėmė 100 eurų, nes šis norėjo, kad būtų kuo trumpesnis nustatymo laikas. K. S. ji nepažįsta, jai rodė įrašą, kad užeina vyras į kabinetą, tai galėjo būti tas asmuo. Galvoja, kad prašymas buvo tik pagreitinti procesą, nes jam nustatytas darbingumo lygis nepasikeitė. Dabar K. S. pažįsta, bet negali prisiminti, dėl ko jis kreipėsi, visų aplinkybių nepamena.

Galėjo būti, kad per (duomenys neskelbtini) R. I. iš nenustatyto asmens priėmė kyšį, kad būtų pagreitintas nedarbingumo lygio nustatymo procesas. Ji tik abejoja dėl sumos, neprisimena, ar tai buvo 250 eurų, ar mažiau. Galėjo būti, kad iš N. L. paėmė 150 eurų kyšį, kad kuo greičiau būtų nustatytas darbingumo lygis. Pripažįsta, kad dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo pinigus (100 eurų) pasiūlė G. A.. Dėl nenustatyto asmens pinigus (100 eurų) pasiūlė G. A.. Per R. I. paėmė kyšį iš V. Š., L. S., B. P., V. J., L. P., B. K., V. K., B. G., kad kuo greičiau būtų nustatytas darbingumo lygis. Tačiau pinigų sumos nepamena. V. D. pats atnešė pinigus, 200 eurų, prašė, kad kuo greičiau būtų nustatytas darbingumo lygis. Ji nepripažįsta, kad priėmė kyšį dėl neteisėtos veikos, nes 40 proc. darbingumo lygis jam buvo nustatytas pagal turimus dokumentus, kaip reikalauja įstatymai. (duomenys neskelbtini) priėmė naują sprendimą, bet ji nežino, ar toks ir liko nustatytas darbingumo lygis. Iš V. V. per R. I. paėmė kyšį, prašymas buvo pagreitinti darbingumo lygio nustatymo procesą. Po patikrinimo praėjus pusei metų buvo pristatyti nauji medicininiai dokumentai ir priimtas naujas sprendimas. Prisipažįsta, kad per R. I. paėmė kyšį iš V. P. (70 eurų), iš L. T. – 250 eurų, iš R. Š. – 150 eurų už tai, kad būtų pagreitintas darbingumo lygio nustatymo procesas. Taip pat ir iš S. L. paėmė 100 eurų, kad būtų pagreitintas procesas. Ji negalėjo keisti nustatytų diagnozių, įvertindavo pateiktus dokumentus, pagal numatytus kriterijus nustatydavo, kiek procentų žmogus darbingas. Kai žmogus serga keletu ligų, nustatomas koeficientas, kurį apskaičiuoja kompiuteris. Įveda funkcinio sutrikimo laipsnį, korio negalima pakeisti, nes jis yra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose, kompiuteriu nustatomas galutinis darbingumo lygis.

Ikiteisminio tyrimo metu jos paprašė per 5 darbo dienas pateikti visus finansinius dokumentus: savo, vyro, mamos už 25 metus, kadangi tai buvo neįmanoma, ji atsisakė. Perskaičiusi finansinio patikrinimo išvadą, pamatė daug neatitikimų. 2005 m. balandžio mėnesį mama deklaravo 97 000 litų, kuriuos laikė banke, kurie nebuvo įtraukti į finansinį patikrinimą. Į neigiamą balansą skaičiuojamas mamos pragyvenimo išlaidos, jis skaičiuojamas du kartus, t. y. 2013 m. po 1000 eurų per mėnesį, skaičiuojamos būsto išlaidos, kurių mama nepatiria, nes gyvena kartu su jais, rūbai taip pat nekainuoja, kelionės, gėrimai, švietimas, pramogos. Mama yra gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra (duomenys neskelbtini) metų ir tokių išlaidų nepatiria. Tokios sumos skaičiuojamos pragyvenimui ir iš mamos pensijos, ir iš jų su vyru skiriamos sumos mamos išlaikymui. Su tuo negali sutikti. Mama gaudavo pensiją ir dar dirbdavo sode, užaugindavo daržovių sau ir jiems, jie ir patys užsiaugindavo. Maistui ir išlaikymui negali būti tokios didelės sumos, nes jie gyvena kaime, o išlaidos skaičiuotos pagal didmiesčio. Grynųjų pinigų įnešimas į mamos sąskaitą skaičiuojamas kaip jos neigiamas balansas, o tai buvo mamos pinigai, kuriuos buvo deklaravusi. Mama galėjo turėti tokius pinigus, kadangi visą gyvenimą dirbo, tėvas dirbo kelis darbus, pardavė Ukrainoje močiutės namą, buvo ir žemės sklypas. Nežino, kuriais metais pardavė namą, negali pasakyti ir už kokią sumą, nes neklausinėjo. Kai vyras dirbo Latvijoje, iš darbovietės reikalavo turėti sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ banke. Keletą kartų važiavo ir pasiėmė pinigus, nes kažkas pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankas gali bankrutuoti. Nuo 2010 m. skaičiuojamas jiems neigiamas balansas, kad jie negalėjo uždirbti tokių pinigų. Jos vyras po 10 mėnesių per metus dirba jūroje, jam nekainuoja nei rūbai, nei maistas, o skaičiuojama, kad jis išleidžia po 1000 litų per mėnesį. Iki darbo (duomenys neskelbtini) visada dirbdavo ne vienoje darbovietėje, dirbdavo farmacinėse įmonėse, kur dalį pinigų gaudavo grynaisiais pinigais. Mano, kad jos neteisėtai įgyta suma gali būti 2000–3000 eurų. Šie pinigai buvo paimti iš jos kratos metu. Turtą ir pajamas deklaruodavo. Tačiau ne visos pajamos buvo deklaruotos. Kadangi vyras po 10 mėnesių būdavo jūroje, kartais jis dirbdavo ten, kur būdavo kariniai veiksmai, ne visada galėdavo su juo susisiekti, sužinoti, kiek jis uždirbo pinigų. Jie apskaičiavo, kad vyras nuo 1996 m. iki 2014 m. uždirbo 1 225 185 litus, tačiau specialistas tų pinigų neskaičiavo, nes ji nespėjo pateikti dokumentų. Namas buvo statomas 12 metų ūkiniu būdu, iš senų plytų, buvo įvertintas tikrai per brangiai. Vertintojai pasakė, kad neturi tokių įkainių, negali įvertinti statybos iš senų medžiagų. Skolą mamai grąžino po tyrimo, kai pasibaigė finansinis tyrimas, vyras grįžo iš jūros, uždirbo pinigų ir iš sąskaitos pervedė į mamos sąskaitą. Šią specialisto išvadą bandė apskųsti, tačiau jai pasakė, kad specialisto išvada neskundžiama, kadangi mokestiniai ginčai dėl šios išvados nekyla ir specialisto išvados nepriskiriamos prie mokesčių administratoriaus sprendimo.

Kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2006 m. gegužės mėn., prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jis nesutinka dėl kai kurių veikų įvertinimo, nesutinka, kad J. P., O. P. ir nežinomam asmeniui neteisingai buvo nustatytas darbingumo lygis. Pripažįsta, kad paėmė pinigus, kaip užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Kiek pamena, ateidavo žmonės, įmesdavo voką, yra filmuotoje medžiagoje, kaip jis atsisakydavo paimti. Kitą kartą pasitaikydavo silpna minutė ir paimdavo. Pinigus duodavo ne dėl darbingumo lygio procentų nustatymo ir ne dėl terminų pakeitimo, bet paprastai prašydavo kuo greičiau atlikti vertinimą, nes žmonės važinėja į užsienį, grįžta ir nori kuo greičiau sutvarkyti tokius dalykus. Jis pasistengdavo, pasilikdavo po darbo ir sutvarkydavo dokumentus. Pripažįsta, kad buvo tokios pinigų sumos, kokios buvo įrašuose.

V. V. pas jį dirbo vairuotoju, todėl prisimena, kad dėl kraujo susirgimo turėjo 2 neįgalumo grupę. Nuo 2005-07-01 nustatomi darbingumo lygio procentai, o neįgalumo grupės liko tik „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Jei žmogui nustatomas nuo 45 iki 55 procentų darbingumo lygis, mokėdavo „Sodra“ pagal 3 grupės įkainius, nuo 35 iki 25 procentų – pagal 2 grupės įkainius, nuo 20 procentų ir mažiau – pagal 1 grupės įkainius, nes žmonėms tai yra svarbu. Dabar „Sodra“ moka kitaip, po kiekvieno darbingumo lygio procento sumažėjimo išmoka didėja. V. V. buvo nustatytas 40 procentų darbingumas, kai kreipėsi po visų hemotologų išvadų, norėjo to paties. Jis pasakė, kad nieko neišeis, yra remisija, o remisijos metu tokių procentų nenustatys, priklausys ne mažiau kaip 45 procentų darbingumas, priklausomai nuo užpildyto klausimyno. V. V. vis tiek užsispyręs prašė, padavė pinigus, nors jis nieko nežadėjo.

Dėl J. P. visų aplinkybių neatsimena, nežino, kiek žmogus davė, to žmogaus gatvėje nepažintų. J. P. buvo nustatytas darbingumo lygis, po to tikrino (duomenys neskelbtini), sprendimo nekeitė, o išvadoje parašyta, kad priima naują sprendimą. Pareikalavo naujų dokumentų, tikrino kiti specialistai ir pagal kitų specialistų konsultacijas nustatė kitą darbingumo lygį. Tai nėra keitimas, o naujas sprendimas. Jeigu pagal tuos pačius dokumentus būdavo keičiamas sprendimas, tada būdavo nagrinėjamos klaidos, reikėdavo rašyti pasiaiškinimus. Visoje Lietuvoje vidutiniškai 8–10 procentų sprendimų keisdavo, o ginčų komisija pakeisdavo apie 3–5 procentus (duomenys neskelbtini) sprendimų.

Dėl O. P. neprisimena visų aplinkybių, ar iš jos gavo pinigų, neprisimena. Viskas yra vaizdo medžiagoje, jis to neginčija, nes praėjo daugiau kaip dveji metai. Gali būti, kad priėmė apie 200 eurų. Peržiūrėjęs aktą, (duomenys neskelbtini) medžiagą, kai ją pakartotinai tikrino, mato, kad buvo priimtas naujas sprendimas. O. P. buvo skiriamos naujos konsultacijos, ji ėjo pas kitus specialistus, (duomenys neskelbtini) pareikalavo neurologo konsultacijos, gavo naują medžiagą, tada siuntė dar kartą ir tada iš trečio karto gavo tokią, kokios pageidauja (duomenys neskelbtini). O jiems būdavo labai sunku, kai neaiški situacija, paprašyti papildomų dokumentų, nes iš karto būdavo skundas į Vilnių, tada liepdavo spręsti pagal tai, kokius dokumentus turi, kad tik nevargintų žmogaus. Kai buvo atvažiavusi komisija, O. P. neatėjo, tik buvo gautos papildomos konsultacijos. (duomenys neskelbtini) parašė, kad vadovaujantis naujomis konsultacijomis būtų priimtas naujas sprendimas, o ne pakeistas.

Dėl V. Z., O. B., R. M., A. D. nieko negali pasakyti, atrodo, kad sprendimai nebuvo pakeisti. Viskas yra užfiksuota vaizdo medžiagoje, aplinkybių neprisimena, nieko negali papildyti, bet mano, kad liudytojai nemelavo.

L. Š. buvo bendradarbė. Kiek prisimena, ji tvirtino, kad po 2 ar 3 savaičių atėjo ir davė pinigus, bet už ką – nesakė. Jis apklausiamas STT tvirtino, kad tikrai negali paaiškinti, už ką buvo gauti pinigai, nes jis kartais paskolindavo pinigų, bet ir pats pasiskolindavo, kai staiga prireikdavo pinigų pirkiniui. Jei L. Š. prisimena, už ką davė, jis negali to paneigti, bet pinigų gavimo su savo veiksmais jis negali susieti. Per metus būna apie 3500 sprendimų, o visuose trijuose skyriuose susidaro apie 9000 sprendimų. Todėl visų jų negali prisiminti.

A. R. viską papasakojo. Jis buvo nuspirkęs per klaidą antrą komplektą monetų ir paprašė A. R. parduoti, todėl šis atnešė jam pinigus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis su A. R. ateina į kabinetą, todėl galėjo koridoriuje pakalbėti apie skolą. A. R. pasitiki, todėl nepageidauja, kad šis grąžindamas skolą perskaičiuotų pinigus. Šis A. R. atėjimas nėra susijęs su prieš tai buvusiu, kai jis aiškino, kad tie procentai ne tokie, kokių pageidavo. Kalbėjo apie K., pagal kokius kriterijus buvo nustatyta 50 proc., bet jis nežino, ar ji pas jį buvo, galėjo būti pas kitą vertintoją. Visa procedūra jau buvo užbaigta, buvo patvirtinta, atspausdinta, jau negalima buvo pakeisti, kitame kabinete galėjo pasiimti dokumentus, jokių keitimų negalėjo būti. Už ką A. R. turėjo atsiskaityti, nežino, gal paprasčiausiai už monetas.

Dirbdami viename pastate, su kolegomis dažnai pasikonsultuodavo, bet nebuvo tokių atsilyginimų. A. G. atėjo pas jį į kabinetą ir atidavė skolą, bet apie tai jis buvo užmiršęs. Kiek buvo pinigų, nepamena, galėjo būti apie 100 eurų. A. G. geriau prisimena, jie, paprastai, susitikę kalbėdavo darbo reikalais, nes darbų būdavo daug. Jis ir pats užeidavo pas A. G. ir kitus kolegas pasitarti, pas jį taip pat daug kas ateidavo, bet jokių prašymų nebūdavo, nes yra kriterijai, yra gydytojų siuntimai, negali kitaip vertinti. Nufilmuota medžiaga yra neteisingai interpretuojama. Nors A. G. grąžindamas skolą kalba apie J., bet sako tik tiek, kad bus tokia J., nieko neprašė.

Dėl nenustatyto asmens 1000 eurų kyšio prisimena tik tiek, kiek matė iš įrašo, nes praeina daug žmonių, iš viršaus buvo filmuota, žmogaus tikrai negalėjo prisiminti. Nežino, kodėl kaltinamas neteisėtai ir neteisingai nustatęs darbingumo lygį, nes reikėtų pažiūrėti tą bylą. Jeigu nesikeičia darbingumo lygis, tada galima skirti neįgalumą iki senatvės pensijos, priklausomai nuo amžiaus. Žmogaus dalyvavimas nustatant darbingumo lygį, spec. poreikius ar neįgalumo lygį nebūtinas buvo iki 2017 metų. Prašyme nustatyti darbingumo ar neįgalumo lygį, spec. poreikius dokumento pabaigoje reikėjo parašyti, ar pageidauja dalyvauti, ar nepageidauja. Jei žmogus nepageidauja, privalėjo spręsti pagal dokumentus. Nuo 2005 m. Darbingumo lygio nustatymo kriterijuose dėl vienų susirgimų buvo siauresnės, dėl kitų didesnės ribos arba nebūdavo ribų, tai priklausydavo nuo ligų grupių, nuo specialistų, kurie rengė tuos kriterijus, vėliau jie griežtėjo.

Dėl šeimos turto deklaravimo jis pats suklydo, nedeklaravo kai kurio gauto turto. Visas deklaracijas pildydavo jis, nes privalėjo deklaruoti turtą, kai dirbo (duomenys neskelbtini). 2013 metais nedeklaravo dovanoto turto, nors yra notarų patvirtinti dovanojimo sandoriai. Specialisto išvadoje visas padovanotas turtas nevertinamas, tai 2006 metais mamos dovanotas turtas, 2011 metais uošvės buvo dovanotas turtas, 1995–1996 metais padovanotas 4 kambarių butas. Dalis turto buvo parduota, pinigai buvo laikomi grynaisiais. Kai butas buvo parduotas, jis pats dalyvavo skaičiuojant pinigus. 2005 metais Vilniuje buvo parduotas butas, miško 45 ha (duomenys neskelbtini) rajone. Pinigus mama laikė grynaisiais, po to padovanojo. Specialistai turimą turtą nuo 2013-01-01 kitaip interpretuoja, deklaravo, kad turi grynųjų pinigų – 25 000 litų. Apie mamos pinigų deklaravimą negalvojo, nes mama buvo pasakiusi, kad kol gyva, tik su jos žinia galima buvo paimti. Todėl tada negalėjo jų deklaruoti. Mama mirė (duomenys neskelbtini), buvo testamentas, bet jis tų pinigų nedeklaravo, dovanojimas yra įformintas notarine sutartimi. Specialisto išvadoje tų pinigų nėra. Žemės sklypas įvertintas 120 000 litų, bet jį pirko už 32 000 litų. Namas įvertintas kaip sutuoktiniams priklausantis per pusę po 45 000 litų, o bendra suma 900 000 litų. Kratos metu buvo rasti pinigai – 83 000 eurai, dukros buvo 20 000 eurų, sūnaus 10 000 eurų, jų buvo 50 000 eurų. Sūnus pardavė Vilniuje butą, galėjo turėti pinigų.

Kaltinamoji G. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi padariusi šį nusikaltimą, neteista ir pasižada tokių nusikaltimų daugiau nebedaryti, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Gali laiduoti jos sesuo J. V.. Tą dieną, eidama į (duomenys neskelbtini) pratęsti neįgalumo termino, ji sutiko pažįstamą S. J., kuris matė, kad ji labai sunkiai eina, nes tuo metu buvo labai bloga jos sveikata. Ji pasakė, kad eina į (duomenys neskelbtini), kad trūksta vieno dokumento, reikia nunešti. S. J. pasakė, kad eina į tą pusę, turi ten reikalų, ir pasisiūlė nunešti dokumentus. Ji padavė jam pinigus – 200 eurų, kad nupirktų gėlių, galvojo atsidėkoti. Gydytojai iš jos niekada nereikalavo jokių pinigų. Jai yra nustatyta įvairių ligų, ji ėjo pas visus gydytojus, buvo nustatyta trečia nedarbingumo grupė. Ji nebeprisimena tiksliai, kada padavė S. J. pinigus, bet negalvojo, kad tai kyšis, norėjo tik atsidėkoti, gėlių nupirkti, bet jis ne taip suprato. Ji tuo metu nesuvokė, kiek jam padavė pinigų, nes labai skubėjo. Jis tikrai jos neprašė pinigų, nė vienas gydytojas iš jos neprašė pinigų. S. J. ji padavė dokumentus pirmo susitikimo metu, nes antro susitikimo su S. J. nebuvo. 2017 metais jai buvo nustatyta antra neįgalumo grupė. Ji užaugino savo 4 vaikus ir dar globoja mirusio brolio 5 vaikus. Jos pajamos minimalios, bet išgyvena.

Kaltinamoji J. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad R. E. yra jos brolis. Jos brolis seniai serga, daug gulėdavo ligoninėje, jis po mamos mirties turėjo mikroinsultą, yra labai jautrus. Ji yra įskaitoje (duomenys neskelbtini), jai nustatyta pogimdyvinė depresija, užeina priepuoliai. Jų ryšys su broliu gana stiprus, jie yra iš 11 vaikų šeimos, gyveno sunkiai. Žinojo, kad broliui nustatytas neįgalumas. Dėl brolio R. E. neįgalumo niekur nesikreipė. Jis pats tvarkėsi, brolis gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ji brolio gydymo dokumentų neturėjo ir niekam jų nedavė, jų niekam negalėjo duoti, nes net rankose neturėjo, nedavė ir jokių pinigų. Ji turi savo neįgalumo dokumentus. Ji 13 metų dirbo slaugos skyriuje, žmonės ten pragulėdavo po 4 mėnesius, susidraugaudavo su ligoniais ir su artimaisiais. L. Š. mama gulėjo tame skyriuje. Kadangi jai buvo dvi stuburo išvaržos, norėjo išeiti į lengvesnį darbą, nes buvo sunku pragyventi. L. Š. prašė paslaugyti jos mamą, jeigu ji išeitų iš darbo. Jos taip pasikalbėdavo, kai L. Š. ateidavo lankyti savo mamos, bet kai mama mirė, jų ryšiai nutrūko. Gal L. Š. suklydo, ji pinigų tikrai niekam nedavė. Brolis dabar gavo neįgalumą, ji pati seniai turi neįgalumą, bet niekada pinigų niekam nedavė. Ji nuolat vartoja vaistus ir būna, kad pamiršta, ne viską prisimena.

Kaltinamoji V. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2010 metų jos mama turi neįgalumą, o nuo 2015 metų visus dokumentus pagal įgaliojimą tvarko ji, nes mama sunkiai juda. 2016 m. jai baigėsi nustatyto neįgalumo terminas, ji surinko visus dokumentus iš specialistų ir juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Ten (duomenys neskelbtini) M. G. peržiūrėjo visus dokumentus ir pasakė, kad dar reikia iš neurologo išvadų, nes tada mamai bus galima neįgalumą nustatyti neterminuotai. Mamos susirgimas toks, kad ji nepasveiks, o šiuo metu sudėtinga patekti pas specialistus. Per pusantro mėnesio jai pavyko mamą nuvesti su ramentais pas gydytoją ir gavo neurologo išvadas. Kai atvežo į (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad tas skyrius atostogauja, išvadas pateikė kitas skyrius. Buvo parašyta, kad neįgalumo terminas nustatytas metams. Išvados labai nuliūdino, nes labai sudėtinga sunkiai judančiam žmogumi pakliūti pas specialistus. Bandė rašyti raštus, dėstė nepasitenkinimą. Gavo atsakymą iš Vilniaus, kad teisingai pratęsta metams. Su broliu pasikalbėjo, kad kitais metais iš naujo reikės vargti. Po kurio laiko ji sutiko savo buvusią kolegę I. K., kuri dirbo tame pačiame kieme, kur yra (duomenys neskelbtini). Seniai jos buvo susitikusios, pradėjo kabėtis, taip pat ir apie mamos problemas. I. K. išklausiusi pasakė, kad kitais metais, kai susirinks dokumentus, paskambintų ir jos nueis kartu. 2017 m. gegužės mėnesį ji su I. K. užėjusios į kabinetą pas pažįstamą R. I. norėjo tik paklausti patarimo. Ji net negalvojo, kad tame kabinete užregistruos visus dokumentus, manė, kad tik peržiūrės, įregistruos registratūroje. Jos draugiškai kalbėjosi, R. davė jai pildyti dokumentus, visas anketas, kurias reikia pildyti registruojant. Ji užsipildė viską, ką reikėjo, ir suprato, kad dokumentus užregistravo. Ji apsidžiaugė, kad nereikės niekur vaikščioti. Būnant kabinete, R. kažkas paskambino, todėl R. ant stalo kažko ieškojo, kilnojo dokumentus, darbo vieta buvo apkrauta. Po to pokalbio suprato, kad turėtų būti teigiamas atsakymas, jai palengvėjo. Apie jokius pinigus net nebuvo užsiminta ir nebuvo jokios kalbos. Tarp jos pateiktų dokumentų buvo vokas, bet jei buvo vokas, tai dar nereiškia, kad ten buvo pinigai. Tame voke buvo nuotraukos, kurias reikia pateikti dėl pažymėjimo. Suprato, kad dokumentai užregistruoti, paliko nuotraukas, kurios reikalingos pažymėjimui. Po to reikėjo iš naujo pateikti dokumentus, šeimos gydytoja iš naujo viską pildė, siuntė į Vilnių patikslintas anketas, paliko galioti priimtą sprendimą neterminuotai. Pasakė, kad kaip nors pagelbėtų, nes ji buvo išvarginta mamos slaugymo, buvo labai sudėtinga sergantį žmogų nuvesti pas specialistus. Toks pasakymas nesusijęs su voko padėjimu, ji padėkojo, nes buvo pas žmogų pasikonsultuoti. Ji nemano, kad tai buvo tas pats vokas, kuris matomas įraše, nes pinigų ji nedavė.

Kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), vertina darbingumo lygį ir galėjo pats nustatyti nedarbingumą, nereikėjo eiti ir prašyti kitų gydytojų. Registratūroje reikia užsiregistruoti pas bet kurį gydytoją. Sutikęs koridoriuje D. J., jos neklausė, ar ji buvo užregistruota pas gydytoją ir pas kokį gydytoją ji pasiųsta. Ji pasakė, kad eina dėl nedarbingumlo. Jei būtų norėjęs ir suinteresuotas jai padėti, būtų galėjęs tai padaryti. D. J. buvusi jo pacientė, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) medicinos centre. Jis tuo metu ėjo atiduoti pinigų M. G., kuriuos buvo pasiskolinęs savo gimtadieniui, nes reikėjo pavaišinti kolektyvą. Jo gimtadienis buvo birželio 16 d., jis tada iš M. G. pasiskolino 100 eurų, nes skolintis iš moters nepatogu. Skolą jis atnešė 2017-06-19, atėjęs pasakė M., kad laukia simpatiška moteris, gražiu vardu, gražia pavarde. Pakalbėjo apie D. J., kaip apie gražią, simpatišką moterį, ir daugiau nieko. Prieš tai D. J. buvo nustatytas 45 procentų darbingumas. Pokalbio su M. G. metu prašymo nustatyti 50 procentų neįgalumą nebuvo. Jis grąžino skolą ir išėjo. Po to su D. J. nesimatė. D. J. jam jokių pinigų nedavė ir M. G. pinigų neperdavė, o grąžino savo skolą.

Kaltinamasis K. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad turi sveikatos problemų, šeimos gydytojas surašė dokumentus, pasiuntė į (duomenys neskelbtini). Prieš tai dar gydėsi privačiose klinikose. Su visais surinktais dokumentais vasaros pradžioje nuėjo į (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte laukė prie gydytojų kabineto. Palaukus atėjo O. K., jis padavė (duomenys neskelbtini) visus dokumentus, ji pažiūrėjo ir liepė eiti į pirmą aukštą, kartu nuėjo į apačią. Ten užpildė visus reikiamus dokumentus ir viskas. Jokių pinigų niekam nedavė. Įraše buvo matyti, kaip jis įeina į kabinetą, padeda ant stalo aplankalą. Jis pasakė, kad čia yra dokumentai, dokumentai buvo aplankale. Tarp dokumentų buvo vokas su nuotraukomis ir tyrimo rezultatais iš privačios klinikos. Pinigų voke nebuvo. Jis parodė voką, kad ten buvo sudėti dokumentai iš privačios klinikos. Gydytoja su visais jo dokumentais liepė nueiti į apačią užpildyti dokumentų. Jie su dokumentais išėjo. Jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumas 2 metams. Po to jį tikrino, paliko 40 procentų darbingumą pusantrų metų, bet dabar vėl nustatė 2 metams. Jam visiškai nebuvo svarbus terminas, kada bus nustatytas darbingumo lygis, neprašė, kad sutvarkytų greičiau.

Kaltinamasis V. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad davė G. E. 20 eurų. Jis turėjo surinkęs visus reikalingus dokumentus, dėl nedarbingumo termino pratęsimo, bet buvo susirgęs, negalėjo paeiti. Jis žinojo, kad G. E. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl paskambino G. ir paprašė juos nuvežti. G. atvažiavo pas jį į namus, jis padavė visus dokumentus, kuriuos G. turėjo nuvežti į darbą. Po to G. E. jam paskambino ir vėliau į garažą atvežė dokumentus, buvo nustatytas 40 procentų darbingumas dvejiems metams. Paklausus, kiek skolingas, G. atsakė, kad nieko, kad kada nors kartu išgers butelį. Tada jis padavė 20 eurų ir G. nupirko butelį. Jis pats tuo metu pratęsiant neįgalumo terminą nedalyvavo. Nors visą laiką eidavo pats savarankiškai, nešdavo dokumentus, nuotraukas, jį ten apklausdavo. Šį kartą turėjo problemų su sveikata, todėl paprašė G.. Po to reikėjo pakartotinai eiti dėl nedarbingumo termino pratęsimo, viskas liko taip pat. G. E. veiksmų nežino, nėra susipykę.

Kaltinamoji B. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad blogai kalba, nes nėra dalies liežuvio, jai jau 5 kartą buvo paskirtas neįgalumas, rinkdavo kas dvejus metus dokumentus. Kai į (duomenys neskelbtini) atnešė dokumentus, buvo daug žmonių, sunkiai pakelia karštį, išėjo į lauką ir sutiko pažįstamą R., kuri pakvietė užeiti į kabinetą. Jos R. paprašė parodyti dokumentus, pasakė, kad reikia nuotraukų. Ji atsidariusi piniginę surado dvi nuotraukas ir padavė R.. Tarp paduotų R. dokumentų pinigų nebuvo įdėta. Žinojo, kad pinigų nėra už ką duoti, nes neįgalumas jai buvo nustatytas prieš 5 ar 6 metus. Jos sveikatos būklė negerėja, užeina priepuoliai, ją veža į ligoninę. Ji jokių pinigų darbuotojai nedavė. Nežino, kas buvo ta moteris, kuri buvo atėjusi į kabinetą. Po to siuntė ją, pakartotinai tikrino komisija Vilniuje ir paliko tą patį neįgalumą.

Kaltinamasis A. R. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dažnai būdavo (duomenys neskelbtini) garaže kartu su kitais vairuotojais. Tą dieną jis garaže buvo su vairuotoju G., kurio pavardės nežino, dirbo vairuotoju. Galėjo būti dar ir kitas žmogus, kuris atveždavo pasiūlyti prekių. Kažkas paskambino ir pasakė, kad D. K. nebuvo nustatyti spec. poreikiai, prašė išsiaiškinti, kokių dokumentų pritrūko. Jis nuėjo pas (duomenys neskelbtini) M. G. ir pradėjo klausinėti, kodėl jai nebuvo nustatyti spec. poreikiai. M. G. paaiškino, kad neužtenka ligų, per jaunas amžius, pajuokavo, kad pradėjo klausinėti dėl jaunesnių moterų, nes visą laiką eidavo klausti dėl spec. poreikių nustatymo vyresnėms moterims. M. G. paaiškino, kokių pažymų trūko, ir pasakė, kad išeina atostogų, todėl jis pažadėjo ateiti kitą dieną ir atsiskaityti už anksčiau jam duotas parduoti kolekcines monetas. Jis tik pasidomėjo dėl D., tačiau informacijos niekam neperdavė, nes jai viskas gerai buvo nustatyta, ji nepateikė papildomų dokumentų. Jis neatsimena D. pavardės, galėjo būti K., bet nežino, kas dėl jos skambino. Teisines paslaugas jis teikia 12 metų, žmonės kreipdavosi dėl to, kad ne tokia grupė duota, kad spec. poreikių negavo, jis rašydavo skundus į Vilnių. Jis dėl darbingumo nustatymo neidavo klausti, eidavo paprašyti pagalbos, išsiaiškinti, kokių dokumentų trūksta nustatant spec. poreikius. Su M. G. jis susitiko kitą dieną, jis buvo pardavęs anksčiau jam duotas monetas, gavęs 150 eurų ir M. G. atidavė kupiūromis po 20 ir 10 eurų. Jokiu būdu tie pinigai nesusiję su informacija apie D., jam niekas nedavė jokių pinigų perduoti M. G.. Jis prekiauja monetomis, M. G. buvo davęs parduoti monetą, sidabrinė moneta kainavo 149 eurus. Turi savo kolekciją, jis tik draugams ir pažįstamiems padeda parduodu monetas už tą pačią kainą. Jis atnešė M. G. pinigus už parduotą monetą ir kabinete paduodamas juos suskaičiavo. Jis pažinojo kaltinamosios R. I. sutuoktinį J. I., kaip statybininką, kuris užsiimdavo butų remontu. Girdėjo, kad dirbdavo Norvegijoje, kiek uždirbdavo, neklausinėjo, bet apie 2000–3000 eurų per mėnesį gaudavo. J. I. paskolindavo kam nors pinigų ir negalėdamas atgauti skolos kreipdavosi, kad jis surašytų prašymus teismui dėl skolų išieškojimo.

Liudytoja V. K. parodė, kad prieš dvejus metus R. I. atnešė skolą ir už tai gavo baudą. Dabar nelabai ką atsimena, po to kelis kartus buvo pakliuvusi į ligoninę. 2014– 2015 metais R. I. vyras, kuris yra miręs, darė jai remontą, padėjo sutvarkyti vonią ir virtuvę. Ji su J. I. buvo pažįstami apie 15 metų. J. remontuodavo butus, važiuodavo dirbti į Norvegiją. Kai J. darė remontą, ji nesumokėjo visų pinigų, liko skolinga 1000 eurų, jis pažadėjo palaukti. R. net nežinojo, kad ji neatidavė visų pinigų. Sužinojusi, kad J. mirė, ji pažadėjo atnešti skolą, bet kabinete to nepasakė, tik paminėjo, kad 200 eurų ir 500 eurų darbams, nes darėsi namie remontą. Nepasakė, kad tai yra J. pinigai, jai buvo gėda, kad be R. žinios pasiskolino iš vyro pinigų. J. sakė, kad galės atiduoti 1000 eurų, kai turės. Pusę pinigų už remontą ji buvo sumokėjusi, daugiau tokios sumos pinigų atiduoti iš karto neturėjo, liko skolinga. R. suprato, kad ji atiduoda skolą, buvo sakiusi, kad skolinga 1000 eurų. Ji atiduodama skolą (500 eurų) pasakė, kad tai pietums, bet tai buvo J. pinigai. Jos pinigų niekas neprašė. Po to ji paklausė, ar galima jos giminaitei D. L. pratęsti iki pensijos neįgalumą. Jai niekas už giminaitę D. L. nedavė jokių pinigų. Tada D. L. buvo jau 5 metus nustatytas neįgalumas ir dabar toliau tęsiamas. D. L. nustatytas antros grupės neįgalumas iki pensijos, o dabar ir sūnus susirgo onkologine liga. Dėl D. L. ji daugiau nieko neprašė, pas gydytoją nėjo, nes ir taip D. L. nustatytas neįgalumas.

Liudytoja J. S. parodė, kad nuo 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini) . Tiesioginis vadovas buvo M. G.. Dirbdama (duomenys neskelbtini), ji asmenims vertindavo spec. poreikius, darbingumo lygį, neįgalumo lygį. Tų asmenų pavardžių ji tikrai negali prisiminti, kiekvieną dieną būna vertinama nuo 10 iki 15 žmonių. Nustatant neįgalumo lygį dalyvauja gydytoja, mažiausiai būna 2 žmonės, vienas užduoda klausimus pagal klausimyną, kitas tiria dokumentus. Tiesiogiai ji tikrai su tais žmonėmis nebendravo, galėjo tikrinti medicininę dokumentaciją, ar atitinka nustatytus kriterijus. Jei yra ant dokumentų jos parašas, tada tikrai vertino jų dokumentus, pavardžių ir ligos istorijų tikrai neprisimena. Ji nepažįsta B. V., A. S., D. K., E. M., M. B., R. K., D. J.. Nepamena, ar jiems nustatė darbingumo lygį ar spec. poreikius. Ji galėjo būti įrašyta kaip antroji vertintoja, paskirta (duomenys neskelbtini) M. G., formaliai, kadangi taip numato įstatymas. Būdama antroji vertintoja ji sprendimo dėl darbingumo lygio ar spec. poreikių nepriimdavo, kartais būdama antrąja vertintoja užpildydavo Asmens gebėjimo dalyvauti klausimyną, o kartais tik pasirašydavo pačiame darbingumo ar spec. poreikių vertinimo akte. Nereikalaujama, kad visada žmogus dalyvautų sprendžiant neįgalumo lygio nustatymo klausimą, kartais pagal specialistų surašytus dokumentus, šeimos daktaro siuntimą, ligos pasekmes galima nuspręsti, kokia yra būklė. Dabar yra patobulintas klausimynas, kurį užpildo socialinis darbuotojas. Anksčiau pildydavo skyriuje (duomenys neskelbtini), dabar tai daro socialinis darbuotojas. M. G. niekada neprašė nevertinti pagal klausimyną ar kitaip vertinti ar pasirašyti, paskutinis parašas ant dokumentų yra (duomenys neskelbtini). Nelabai yra kur nesutikti su išvada, nes yra kriterijai, pagal kuriuos nustatomas darbingumo lygis. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo –praktiškai asmenų jie nemato, nes socialinis darbuotojas pildo klausimyną, o jie tikrina tik medicininę dokumentaciją. Jei yra neaiškumų, gali važiuoti į vietą žiūrėti, bet tai būna labai retai. Jų priimti sprendimai yra skundžiami, bet panaikintų sprendimų būna retai. Pagal (duomenys neskelbtini), kai gauna skundą, jie paprašo naujų papildomų dokumentų, kurių nebuvo byloje, ir tada nustato, tai yra naujas sprendimas, kitas žingsnis – ginčių komisija, paskui teismai. Apie 20 procentų sprendimų yra peržiūrimi, bet jų sprendimų stabilumo vidurkis nėra blogiausias Lietuvoje. Sprendimus skundžia dažniausiai tada, kai yra nustatytas per mažas nedarbingumo lygis. Tačiau nustatant darbingumo lygį yra kriterijai, pagal kuriuos jis nustatomas. Pirmą kartą galima nustatyti nedarbingumo terminą 6 mėnesiams, jei gali pasikeisti būklė, bet dažniausiai nustatomas terminas metams. Antrą, trečią kartą, jei būklė stabili, nedarbingumą galima nustatyti iki 2 metų. Po 6 metų galima nustatyti iki senatvės pensijos. Jei yra pakenkimų, kurie negali pasikeisti, pavyzdžiui, kai žmogus be kojos, aišku, kad koja neataugs, tada iš karto galima nustatyti iki pensijos. Stuburo pažeidimų atveju, kai reikalingos operacijos, kai pakenkimai nepasikeis, galima nustatyti iki senatvės pensijos. Po 2017 metų įvykių buvo keičiama neįgalumo nustatymo tvarka du kartus, kriterijai yra tikrai sugriežtinti, yra konkretus skaičius, komisijai yra mažiau pasirinkimo galimybių.

Liudytoja A. Ū. parodė, kad nuo 2011 metų dirba (duomenys neskelbtini), dalyvauja nustatant neįgalumo lygį, konsultuoja asmenis, kurie kreipiasi į (duomenys neskelbtini), vykdo (duomenys neskelbtini) vienkartinius nurodymus. Šio (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. pavasario buvo M. G.. Ji su gydytoju M. G. eidavo į namus apžiūrėti ligonių, žmones apklausinėdavo pagal klausimyną. Iš skyriaus (duomenys neskelbtini) M. G. jokių prašymų niekada nebuvo gavusi. Asmenų, kuriems nustatinėjo spec. poreikius ar darbingumo lygį, nepamena, jų nepažinojo. Galėjo būti paskirta kaip antroji vertintoja, vertinant nurodytų asmenų darbingumo lygį, spec. poreikius. Kai skyriuje nebūdavo gydytojų, tuomet vienas darbuotojas ir medicininę dokumentaciją tikrindavo, ir vertindavo asmens gebėjimus, o antras vertintojas akte pasirašydavo tik formaliai, nes tai įstatymas leidžia. Ji medicininių dokumentų nežiūrėdavo ir nevertindavo, nes yra socialinė darbuotoja. Buvo tokių atvejų, kad skyriuje nebuvo gydytojų, kurie atlieka darbingumo, spec. poreikių vertinimą, todėl ją formaliai darbingumo lygio vertinimo akte ar specialiųjų poreikių vertinimo akte galėjo nurodyti kaip pirmąjį asmenį, kuris įvertino asmens darbingumo lygį ar spec. poreikius, tačiau ji tokio vertinimo pati faktiškai neatliko. Jį atliko (duomenys neskelbtini) M. G., o ji su tokiais aktais susipažindavo ir juose pasirašydavo kaip pirmoji darbingumo ar spec. poreikių vertintoja. Būdavo tokių atvejų, kai ją paskirdavo antrąja vertintoja ir ji pagal savo kompetenciją kaip socialinė darbuotoja pildydavo Asmens ir veiklos gebėjimo klausimyną ar Bartelio indekso lentelę. Pasirašyti aktai nebūdavo tikrinami.

Liudytojas G. S. parodė, kad 2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini). Jis yra medikas, jo pagrindinis darbas buvo tikrinti pacientų neįgalumo, nedarbingumo lygį, specialiuosius poreikius, prof. reabilitaciją, papildomai dirbo administracinį darbą. Ikiteisminio tyrimo metu jam nurodytų asmenų jis nepažįsta, ar jiems atliko vertinimą, negali pasakyti. Vienas paskirtas vertintojas klausinėdavo asmens pagal klausimyną, kiti sėdėdami šalia girdėdavo atsakymus, po to vertindavo pagal medicininius dokumentus. Atliekant šią procedūrą buvo skiriami du vertintojai, pirmas atlikdavo pagrindinį vertinimą, antras vertintojas užpildydavo klausimyną. Buvo nustatyta tokia tvarka. Nebūtinai pirmas ir antras vertintojas turėjo būti medikai, pagal teisės aktus ir dabar vertinti gali ne tik medikai. Jų skyriuje visi buvo medikai, nekilo jokių klausimų dėl socialinių darbuotojų, o kaip buvo kituose skyriuose, neatsimena. Jis ir dabar dirba (duomenys neskelbtini). Tada tvarka buvo ta pati, vertintojus skirdavo (duomenys neskelbtini). Kai žmonės (duomenys neskelbtini) pateikia dokumentus ir užsiregistruoja, jie gauna užsiregistravusių žmonių bylas, paskui (duomenys neskelbtini) tikrina bylą, žiūri dokumentus, skiria vertintojus ir perduoda bylą vertintojams. Žmogus su byla pats neateina. Iš (duomenys neskelbtini) byla pirmiausiai eina pas (duomenys neskelbtini), kuris peržiūri bylą, skiria vertintojus elektroninėje sistemoje, kurioje yra nurodytos vertintojų pavardės. Privalėdavo per 15 darbo dienų atlikti vertinimą, po to bylą atiduodavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priimdavo galutinį sprendimą. Vertinimo aktas galėjo būti parašytas ir po 2 savaičių, bet terminas darbingumo lygiui nustatyti numatytas 15 darbo dienų, spec. poreikiams nustatyti – 20 darbo dienų. Kai atliktą vertinimą atiduodavo (duomenys neskelbtini) , jis elektroninėje sistemoje dėdavo rezoliuciją, kad byla baigta. Prie šios bylos niekas prieiti negalėdavo, po to atiduodavo spausdinti ir ant atspausdintų dokumentų visi pasirašydavo. Viskas eidavo per kompiuterį, nieko nebuvo galima pakeisti. Taip negali būti, kad vertintojo pavardė nurodyta tik formaliai, o su vertinimu jis būtų nesusijęs. Kol byla dar neužbaigta, jie, priimdami bendrą sprendimą, tardavosi, bet vėliau jokių pataisymų negalėdavo būti. Po 2017 metų vertinimo kriterijai keitėsi, dar sugriežtėjo, dabar jokių interpretacijų negali būti, yra taip, kaip parašyta. 2017 metais buvo tas pats, tik ligų aprašai buvo ne tokie konkretūs, nes liga ligai nelygi, ypač onkologiniai susirgimai, tai buvo apibrėžta nuostatuose, vieno paciento su ta pačia diagnoze yra lengvesnė būklė, kitam su ta pačia diagnoze po metų gali būti dar sunkiau, tai būdavo medicininės diskusijos. 2017 metais terminai buvo apibrėžti nuostatuose, jei vertinama pirmą kartą, nedarbingumas nustatomas dažniausiai metams.

Liudytoja L. Š. parodė, kad 2017 m. ji dirbo (duomenys neskelbtini), kai jos tolima giminaitė J. V. paprašė pagreitinti brolio R. E. nedarbingumo nustatymo bylos sutvarkymo laiką. R. E. buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, bet terminas baigėsi ir jį reikėjo greičiau pratęsti, užbaigti neįgalumo nustatymo procedūrą, nes jam reikėjo kažkur išvykti. Ji paklausė (duomenys neskelbtini) M. G., ar yra tokia galimybė, jis pasižiūrėjo dokumentus ir pažadėjo sutvarkyti greičiau. Ji su J. V. susitiko vieną dieną dar iki gegužės 26 d. netoli jos darbo (duomenys neskelbtini) J. V. jai davė pinigus, 300 eurų. Ji suprato, kad tuos pinigus už proceso pagreitinimą turi atiduoti (duomenys neskelbtini) M. G.. Ji 2017 m. gegužės 26 d. ryte užėjo į (duomenys neskelbtini) M. G. tarnybinį kabinetą ir jam padavė visus pinigus, kuriuos gavo iš J. V.. Nepamena, ar pinigai buvo įdėti į voką. Ji paprašė tik pagreitinti dokumentų sutvarkymą, nes sprendimas jau buvo priimtas. Sprendimui įtakos tai neturėjo. Ji nebeprisimena, kaip R. E. buvo perduoti dokumentai.

Liudytoja D. L. parodė, kad yra serganti, labai sunkiai vaikšto, jai nustatytas neįgalumas ir, kai baigėsi neįgalumo terminas, ji, susirinkusi visus dokumentus iš gydytojų, visas pažymas, nunešė į (duomenys neskelbtini). Perskaičiusi, kad dokumentus dėl neįgalumo termino pratęsimo galima atiduoti (duomenys neskelbtini), juos nunešė į kabinetą (duomenys neskelbtini). Ten dirbusi maloni moteris dokumentus priėmė, pažiūrėjo ir liepė ateiti po 2 savaičių. Ji nuėjo po 2 savaičių atsiimti atsakymo. Ta moteris – R. I., kuriai atsidėkodama už malonų aptarnavimą ji padavė 50 eurų. Jai neįgalumas buvo nustatytas seniai ir terminas tęsiamas kas dveji metai.

Liudytoja O. C. parodė, kad ji nuo 2000-06-12 dirbo (duomenys neskelbtini). Ji ir kiti šiame skyriuje dirbantys (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai pavaldūs (duomenys neskelbtini) O. K.. Kažkoks žmogus, kurio ji dabar nepamena, paprašė jos nueiti pas (duomenys neskelbtini), paklausti, ar jam priklauso pagal dokumentus neįgalumas. (duomenys neskelbtini) pasižiūrėjo jo atneštus dokumentus, pasakė, kad jam priklauso. Žmogus nuėjo, užsiregistravo ir liko laukti, kol jį pakvies, o ji tuo metu nunešė (duomenys neskelbtini) bylą su dokumentais. Ji matė, kaip žmogus įdėjo pinigus į bylą – 2 kupiūras po 50 eurų, ir sakė, kad tai dovana. (duomenys neskelbtini) O. K. atsivertė bylą ir matė įdėtus pinigus – 100 eurų. Kas buvo toliau, ji nežino, nuėjo dirbti savo darbo. Ji O. K. nieko nesakė.

Liudytoja N. L. parodė, kad jai buvo nustatytas neįgalumas, kurio terminas ėjo į pabaigą, o jai reikėjo gultis į ligoninę, todėl ji atėjo į (duomenys neskelbtini) mėnesį anksčiau, nei priklausė. Ji buvo girdėjusi, kad iš anksto negalima pratęsti termino, užėjo pas R. I. į kabinetą apie tai pasiteirauti. R. I. sutiko padėti. Kai ji paklausė, kiek skolinga, R. I. paprašė 300 eurų, bet ji tiksliai to neatsimena. Ji davė pinigų, nes suprato, kad R. I. gali padėti prasitęsti nustatytą neįgalumo terminą anksčiau laiko. Ji ištraukusi iš piniginės pinigus padavė R. I., bet neprašė padidinti nedarbingumo procentų. Jai pas gydytojus nereikėjo eiti, viską sutvarkė, nustatė 40 procentų nedarbingumą 2 metams, prieš tai buvo toks pat ir dabar nustatytas 40 procentų nedarbingumas 2 metams. Dėl nustatyto neįgalumo Vilniuje (duomenys neskelbtini) tikrino jos dokumentus, bet paliko tą patį.

Liudytoja R. M. parodė, kad nuo 2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini), o pagrindinė jos darbovietė – sveikatos centras, kuriame dirbo šeimos gydytoja. Ji asmenims nustatydavo darbingumo lygį, neįgalumo lygį, specialiuosius poreikius. Šio (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. birželio mėn. buvo M. G.. 2017 metais (duomenys neskelbtini) dirbo puse etato, priimdavo pacientus, vertindavo neįgalumo, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, kartu dirbo (duomenys neskelbtini) M. G. ir J. S.. Jie galėdavo važiuoti nustatyti darbingumo lygio, specialiųjų poreikių į Šilutę, Plungę, Priekulę, Palangą, (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji dabar neatsimena pavardžių tų asmenų, kuriems atliko vertinimą dėl neįgalumo ar spec. poreikių. Kai būdavo paskiriamas pacientas, pirmiausia susipažindavo su byla, vertindavo medicininius dokumentus, o klausimyną pildydavo socialiniai darbuotojai. Pagal visus tuos duomenis žiūrėdavo, kokį vertinimo nuostatų punktą galima pritaikyti, nes galėjo būti keli susirgimai. Jokių M. G. prašymų dėl pacientų vertinimo niekada nebuvo. M. G. visada patardavo, paaiškindavo, jei skirdavosi nuomonės, niekada neprašė pasirašyti akte jo neskaičius.

Liudytoja V. J. parodė, kad neįgalumą turi nuo 2014 metų. 2017 metais atėjo į (duomenys neskelbtini) pratęsti neįgalumo termino,. Ji turėjo gydytojo siuntimą ir pridėtus dokumentus, išrašus iš ligoninės, atliktų tyrimų kopijas. Ji sėdėdama pradėjo sklaidyti savo dokumentus, pamatė, kad turi dvi vienodas kopijas, o vienos kopijos trūksta. Tai pastebėjusi paklausė, kur gali padaryti vieną kopiją. Jai pasiūlė pabandyti užeiti pas (duomenys neskelbtini), parodė kabinetą pirmame aukšte, kurio buvo praviros durys. Ji, ten įėjusi, paklausė, kur yra kopijavimo aparatas. Pasiūlė jai prisėsti, pažiūrėjo dokumentus, pasakė, kad kopija turi būti patvirtinta gydytojų. Jai reikėjo grįžti pas šeimos gydytoją, iš kortelės paimti originalą, gydytoja turėjo padaryti kopiją, patvirtinti ir tik tada galėjo atnešti. Jai pasiūlė palikti savo dokumentus, kitą kartą ateiti su dokumento kopija ir viską susitvarkyti. Ji išėjo ir kitą kartą atsinešusi dokumento kopiją užėjo pas (duomenys neskelbtini), pasakė, kad buvo atėjusi ir atsinešė trūkstamą dokumentą. (duomenys neskelbtini) surado jos dokumentus, pasiūlė pabaigti pildyti prašymą. Ji pasiteiravo dėl termino, buvo girdėjusi, kad galima gauti visam laikui iki pensijos. Nes jos sveikata tik blogėjo. (duomenys neskelbtini) jai nieko neatsakė, jos nepaskatino, bet jai pasirodė, kad galima kalbėti, ir ji paklausė, kiek bus skolinga. (duomenys neskelbtini) nieko neatsakė, dokumentus dėliojo. Ji suprato, kad galima prašyti, ir padavė 350 eurų, paklausė, ar užteks, bet jai neatsakė. Jos pinigų R. I. neprašė, ji pati galvojo, kad žmogui reikia atsilyginti, kad gal pakalbės ar patarpininkaus. Pinigai buvo skirti gydytojų komisijai, ji suprato, kad ne (duomenys neskelbtini) sprendžia. Jai niekas nepasikeitė, buvo nustatytas toks pat neįgalumas, kaip ir buvo prieš tai. Po to siuntė papildomai į komisiją Vilniuje, reikėjo iš naujo atlikti tyrimus, jai paliko tą patį neįgalumą tam pačiam terminui – 2 metams. Dabar šį pavasarį jai paskyrė neįgalumą iki pensijos.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji turėjo neįgalumą, 2017 metais kreipėsi trečią kartą dėl termino pratęsimo, surinko visus dokumentus, nuėjo į (duomenys neskelbtini). Ji buvo sutikusi pažįstamą I., kuri pasiūlė nueiti, padėti užpildyti dokumentus, kad būtų greičiau. I. jai paskambino ir pasakė, kad bus greičiau, nereikės laukti eilėje, kad turi pažįstamą. Jos nuėjo į kabinetą pirmame aukšte, užpildė dokumentus, liepė nueiti į viršų, palaukti, kol gydytojas pasikvies. Ji tarp dokumentų įdėjo voką su 200 eurų kaip padėką už greičiau sutvarkytus dokumentus. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) matė įdėtą voką. Gydytoja ją pakvietė, pakalbėjo. Jai nustatė 30 procentų darbingumo lygį 2 metams. Po patikrinimo liko toks pat nedarbingumas.

Liudytoja I. J. parodė, kad pažįsta R. I., jų vyrai buvo pažįstami. L. P., R. I. ir ji yra (duomenys neskelbtini) studentės. L. P. yra silpnos sveikatos, todėl pasakė, kad R. gali paprašyti padėti greičiau sutvarkyti neįgalumo dokumentus. Jos nuėjo kartu pas R. į kabinetą (duomenys neskelbtini). Niekas L. P. nesakė, kad reikia mokėti. Apie pinigus su drauge jokios kalbos nebuvo, R. apie tai nieko nesakė, tarp dokumentų jokio voko nebuvo.

Liudytojas V. L. parodė, kad jo žmona D. L. prieš 6 metus kreipėsi dėl neįgalumo nustatymo, ji eidavo pas gydytojus ir į komisiją. 2017 metais reikėjo pratęsti neįgalumo terminą. V. K. pasakė, kad gali patikrinti žmonos surinktus dokumentus, ar viskas yra gerai, nes pati dirba slaugytoja. Ji yra tolima giminaitė, jie dažnai bendraudavo, turėjo panašių sveikatos problemų. Jis V. paliko peržiūrėti žmonos dokumentus, po to sužinojo, kad ji dokumentus nunešė į (duomenys neskelbtini). Jis apie tai, kad V. K. nuvežė į komisiją žmonos dokumentus, nieko nežinojo. Gali būti, kad ji buvo minėjusi apie pažįstamą asmenį, dirbantį (duomenys neskelbtini). Jis dabar neprisimena, ar V. jam pasakė, kad ji gali nueiti ir nunešti į minėtą tarnybą jo žmonos ligos dokumentus. Žmona iki šiol turi neįgalumą, ją pakartotinai tikrino komisija iš Vilniaus. Nei jis, nei jo žmona jokių pinigų V. nedavė ir neprašė, kad ji pinigus perduotų (duomenys neskelbtini) dirbusiems asmenims.

Liudytoja D. L. parodė, kad jai neįgalumas nustatytas seniai, 2017 metais turėjo pratęsti visam laikui iki pensijos. Jos vyras buvo paėmęs ir nunešęs dokumentus į (duomenys neskelbtini) ir jai nustatė neįgalumą iki senatvės pensijos. V. K. yra jos sesers vyro giminaitė, jos pažįstamos, kalbėjosi apie jos ligą, ši dažnai ją palydėdavo pas gydytojus, bet apie neįgalumo termino pratęsimą jos nekalbėjo. Ji niekam jokių pinigų nedavė. Po to atėjo raštas iš Vilniaus ir reikėjo pakartotinai eiti pas visus gydytojus. Jai paliko nustatytą neįgalumo terminą.

Liudytoja L. T. parodė, kad su R. I. senai pažįstamos, bet ji niekada dėl nieko nesikreipdavo. Jos pažįstamai L. T. yra onkologinė liga, jos išsikalbėjo, kad norėtų prasitęsti neįgalumą iki pensijos. 2017 m. birželio mėnesį ji ir L. T. nuėjo pas pažįstamą R. į (duomenys neskelbtini). L. norėjo gauti neįgalumą iki pensijos, R. juokais pasakė kažkokią sumą ir paėmusi dokumentus nuėjo pas gydytojus. Grįžusi R. pasakė, kad 400 eurų. Ji turėjo tik 300 eurų ir juos padavė, po to dar atvežė 100 eurų, vėliau pinigus L. jai grąžino. Ji norėjo tik žmogui padėti, nes yra sunki liga, kad nebereikėtų vaikščioti dėl neįgalumo termino pratęsimo. L. T. buvo atlikta operacija, ji tikrai sirgo. Po to buvo didelis tyrimas, L. siuntė pas gydytojus į Vilnių ir jai pavirtino nustatytą neįgalumą iki pensijos. Ji mano, kad dalį pinigų, kaip kyšį, R. I. perdavė kažkokiam gydytojui, kuris tvarkė L. T. dokumentus, nes R. jokių dokumentų netvarko.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2017 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo pratęsimo, prieš tai jai buvo nustatytas neįgalumas 2 metams. Ji su dokumentais atėjo į kabinetą pirmame aukšte, padavė R. dokumentus ir pinigus – 400 eurų. Ji žinojo, kad neįgalumas jai priklauso. Jai nieko nežadėjo, dokumentų netrūko, ji viską turėjo. R. paklausė, ar galima pratęsti iki pensijos. Pinigai buvo vokelyje, kuris buvo padėtas tarp dokumentų. R. matė, kad tarp dokumentų buvo vokas. R. su jos dokumentais buvo išėjusi, jai niekur kitur nereikėjo eiti, liepė po 2 savaičių atvažiuoti atsiimti pažymėjimo. Buvo nustatyta antra neįgalumo grupė dvejiems metams. Po patikrinimo niekas nepasikeitė. Šiais metais jai neįgalumas nustatytas iki pensijos.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2017 metais ėjo pas daktarę O. K. dėl neįgalumo nustatymo. Jis užėjo pas (duomenys neskelbtini) į kabinetą, jo paklausinėjo, kaip jaučiasi, surašė visus duomenis apie jo sveikatos būklę, išeidamas jai padėjo ant stalo 200 eurų. Galvojo, kad atsižvelgs nustatant jo neįgalumo lygį. Jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumas. Po to dar kartą tikrino komisija iš Vilniaus, jam reikėjo papildomai tikrintis, pristatyti kitokių dokumentų, jam nustatė 40 procentų darbingumą.

Liudytoja B. K. parodė, kad 2017 m. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo. Kartu važiavo ir jos sesuo I. A., nes ji pati retai važiuoja į Klaipėdą, nelabai žino, kur važiuoti, į ligoninę vaikai nuveža. Pirmame aukšte jos įėjo į kabinetą, ji dabar nepamena, ar dokumentus pateikė registratūroje, ar tame kabinete padavė. Kabinete moteris pažiūrėjo dokumentus ir nuėjo į viršų. Toje (duomenys neskelbtini) ji nieko nepažinojo, pinigų jos niekas neprašė ir niekas kitaip neparodė, kad reikia atsiskaityti. Pas ką buvo kabinete, ji nežino nei vardo, nei pavardės. Ji pagalvojo, kad kartais (duomenys neskelbtini) blogai surašo dokumentus, todėl įdėjo tarp dokumentų 200 eurų. Sesuo buvo kartu, bet nieko nematė, nes pinigai buvo įdėti tarp dokumentų. Po to jai liepė atvažiuoti atsiimti dokumentų. Jai nustatė 50 procentų darbingumą, po to dar kartą tikrino ir nustatė tą patį 50 procentų darbingumą 2 metams.

Liudytoja I. A. parodė, kad ji yra B. K. sesuo. 2017 m. gegužės mėn. kartu su seserimi važiavo į Klaipėdą, į (duomenys neskelbtini), dėl neįgalumo nustatymo jos sesei. Kai sesuo užsiregistravo, R. jas pasikvietė į kabinetą. Ji R. pažinojo tik iš matymo, nes yra jos sodo kaimynė. R. jai nieko nesakė, tik seseriai kažką aiškino, pažiūrėjo dokumentus, po to išėjo, liepė palaukti. Po kažkurio laiko sesuo jai pasakė, kad davė pinigų, bet sumos nesakė. Ji pati to nematė, jos su seserimi nekalbėjo, nesitarė, kad reikia atsiskaityti (duomenys neskelbtini) dirbantiems asmenims.

Liudytoja I. K. parodė, kad pažįsta V. Z., R. I., dirba (duomenys neskelbtini) ir jų pastatas yra sublokuotas su (duomenys neskelbtini) pastatu. Dėl to, kad šalia dirba, paprašė R. I. pažiūrėti V. Z. mamos dokumentus. V. Z. buvusi jos kolegė, bet tikrai nieko jos neprašė. Jos atsitiktinai susitiko, V. sakė, kad pati ėjo, kad būtų nustatyti specialieji poreikiai mamai, bet yra dideles eilės. Ji pasisiūlė nueiti ir pažiūrėti, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nes pati dirba įstaigoje ir žino, kaip svarbu visus dokumentus pateikti. Ji tik nuėjo paklausti, ar visi dokumentai yra tvarkingai pateikti, bet nieko nesiprašė. Viskas buvo gerai, priėmė dokumentus, užregistravo, papildomų dokumentų pateikti nereikėjo. R. I. pasakė, kad visi dokumentai yra tvarkingi, V. mamai jau buvo nustatyti spec. poreikiai ne pirmą kartą. Po poros savaičių ji vėl paklausė R. I. dėl dokumentų. R. I. atsakė, kad dokumentai yra paruošti. Tada ji paskambinusi V. pasakė nueiti atsiimti dokumentų. Nežino apie V. Z. duotą kyšį, pinigų nematė. Reikėjo pateikti daug dokumentų, matė segtuvą su dokumentais, bet voko su pinigais nematė. Nematė, kaip davė kyšį. STT spaudė pasakyti, kad ji mačiusi, kaip davė pinigus, bet ji to nematė. Ant R. I. stalo buvo daug dokumentų, daug visokių popierių, bet ji nematė, kad V. Z. duotų voką. Ji tik nuėjo paklausti darbuotojos, kadangi dirba šalia, ar yra pateikti visi dokumentai, kad nereikėtų dar kartą eiti ieškoti, kreiptis dėl dokumentų į gydytojus. Daugiau jokių prašymų nebuvo.

Liudytoja L. T. parodė, kad nuo 2011 ar 2012 metų jai buvo nustatytas neįgalumas, nes serga nepagydoma liga, du kartus buvo operuota. 2016 metais ar 2017 metais gegužės mėnesį ėjo į (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja suruošė dokumentus ir ji šiuos dokumentus nešė į komisiją, adresu (duomenys neskelbtini). Jos pažįstama L. T. buvo susitariusi, kad paduos dokumentus ir viską sutvarkys. Įėjusi į kabinetą, kuris buvo dešinėje pusėje prie registratūros, ji padavė darbuotojai dokumentus, o L. perdavė voką. Davė kyšį, nes norėjo, kad jai pratęstų neįgalumą iki pensijos. Ji pasakė R. I., kad norėtų gauti neįgalumą iki pensijos, kad nereikėtų daugiau vaikščioti, nes liga yra nepagydoma. R. I. atsakė, kad bandys pažiūrėti. Niekas jos neprašė pinigų, kiek galėjo, tiek davė, vokelyje buvo įdėti 300 eurų. Mano, kad pinigai buvo perduoti R. I.. Ji nematė, kaip buvo perduodami pinigai. Pinigai buvo perduoti jai nedalyvaujant. Konkrečios pinigų sumos niekas nenurodė. Jai atrodė, kad buvo mažai pinigų, todėl L. dar vežė 100 eurų, kuriuos ji vėliau grąžino L. T.. Jai buvo nustatytas neįgalumas iki senatvės pensijos. Buvo atvykusi komisija iš Vilniaus, nustatė, kad neįgalumas jai paskirtas pagrįstai ir terminas nustatytas pagrįstai. Tyrimo metu jai buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad ne ji perdavė voką.

Liudytoja O. P. parodė, kad davė kyšį. Ji buvo užsiregistravusi įdarbinimo tarnyboje, ją pasiuntė dirbti sunkių darbų, kurių dėl sveikatos ji negalėjo atlikti. Tada liepė jai atnešti pažymą, kad negali dirbti. Kai ji paprašė šeimos gydytojo tokios pažymos, jai pasakė, kad reikia surinkti dokumentus neįgalumui nustatyti. Surinkusi visus reikalingus dokumentus, ji atnešė į (duomenys neskelbtini). Kadangi nežinojo, kur reikia nešti dokumentus, užėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą. (duomenys neskelbtini) padavė dokumentus ir paaiškino negalinti dirbti ir norėtų, kad būtų nustatytas neįgalumas. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjusi atneštus visus dokumentus, pasakė, kad trūksta tomografijos nuotraukos, paklausė, kokią grupę norėtų gauti. Ji suprato, kad už tai reikia sumokėti. (duomenys neskelbtini) pasakiusi, kad reikia pasitarti su gydytoju, išėjo iš kabineto. Sugrįžusi padavė jai voką, ji į voko vidų įdėjo pinigus – 500 eurų. Davė kyšį, kad nereikėtų rinkti trūkstamų dokumentų, nebuvo tomografijos nuotraukos. Po to į namus atėjo pranešimas, kad gali ateiti atsiimti dokumentų. Jai buvo nustatytas 65 proc. nedarbingumo lygis. Kai jai reikėjo iš naujo nustatyti neįgalumą, turėjo pateikti daug dokumentų, jų ji visų nesusirinko, nes tai labai ilgas procesas, ir jai paliko tik 40 proc. nedarbingumo lygį. Ji yra pensininkė.

Liudytoja O. B. parodė, kad 2016 metais susirgo onkologine liga, be to, jai nustatyta tachikardija. Surinkus visus dokumentus, gydytoja pasakė, kad jai turėtų būti nustatytas neįgalumas. Po operacijos būdama sanatorijoje kalbėjosi su moterimis apie neįgalumo nustatymo tvarką. Viena moteris pasakė, kad pažįsta vyriškį, kuris gali padėti susigaudyti dėl dokumentų einant į komisiją (duomenys neskelbtini). Jai pasakė, kokią dieną atvykti į (duomenys neskelbtini), tas vyras ją pats atpažino ir priėjo prie jos. Ji nieko komisijoje nepažinojo, atėjus į priimamąjį, padavė savo dokumentus darbuotojai, kuri priiminėjo dokumentus. Ji nesiruošė duoti kyšio, norėjo tik atsidėkoti moteriškei, padėjusiai susitvarkyti dokumentus, turėjo 200 eurų ir padavė pinigus su ja buvusiam vyriškiui, kuris dar pridėjo 150 eurų ir padavė pinigus R. I.. Tą pačią dieną ji grąžino vyriškiui 150 eurų. Apie darbingumo lygio procentus ar terminą jie nekalbėjo, ji turėjo visus dokumentus ir pagal jos ligas turėjo būti nustatytas neįgalumas. Jai buvo nustatytas 35 procentų neįgalumas 4 metams. Po metų komisija pažiūrėjo jos dokumentus ir patvirtino tą patį darbingumo lygį.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji turi neįgalią dukrą, todėl lankosi (duomenys neskelbtini). 2017 metais jos kaimynė R. M. paprašė padėti nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti dokumentus. Kaimynė turėjo dokumentus iš gydytojų ir dar vokelį, kuriame, kaip ji įtarė, buvo pinigai. Kaimynė sakė, kad turėjo 200 eurų. Jos atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi kaimynė labai blogai jautėsi, tiesiog nepaėjo, todėl liko sėdėti mašinoje, buvo su dviem ramentais. Ji viena užėjo į kabinetą, kuris buvo šalia registratūros, durys buvo praviros, ji atsisėdo ant kėdės, padavė darbuotojai dokumentus, pasakė, kad moteris susirgo, prašė jos atvežti. Darbuotoja pasižiūrėjo į vokelį ir pasakė, kad čia per mažai pinigų. Tada ji važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, iš savo banko sąskaitos paėmė 200 eurų. Grįžusi padavė pinigus R. I.. R. M. apie tai žinojo, vėliau pinigus jai grąžino. Kaimynė buvo neįgali daug metų, bet bijojo, kad nepakeistų darbingumo lygio. Po to R. M. sakė, kad jai buvo nustatytas neįgalumas visam laikui.

Liudytojas S. L. parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį turėjo važiuoti su žmona R. Š. į komisiją (duomenys neskelbtini). Jis tą dieną blogai jautėsi, todėl žmona paėmė dokumentus ir pasakė, kad pati nuveš, bet apie pinigus nieko nesakė. Grįžusi iš Klaipėdos žmona pasakė, kad viskas yra gerai. Po pusmečio jį išsikvietė į (duomenys neskelbtini), siuntė pas kitus gydytojus, tada žmona prisipažino, kad daktarui davė pinigų, bet sumos nenurodė, bijojo pasakyti. Jis galvoja, kad davė apie 1000 eurų. Jam buvo nustatytas neįgalumas iki pensijos. Po patikrinimo Vilniuje nustatytas neįgalumas ir laikas liko toks pat. Jam neįgalumas nustatytas 2012 metais, buvo du kartus pratęstas dvejiems metams. Žmonai dabar išoperavo galvą, su ja sunku susikalbėti, nieko neatsimena.

Liudytoja S. L. parodė, kad neįgalumas jai buvo nustatytas prieš 4 ar 5 metus. 2017 metais į (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi jau trečią kartą, užėjo į kabinetą, ant kurio durų buvo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Jos gydytoja klausinėjo apie ligas, ji padavė dokumentus, ligos istorija buvo įrašyta diskelyje. Jį į voką su disku įdėjo 100 eurų ir padavė (duomenys neskelbtini), bet nepamena, ar daktarė pažiūrėjo. Nors jai priklausė neįgalumas, ji negali paeiti, vaikščiojo su ramentais, bet visi sakė, kad yra sunku gauti neįgalumą. Pinigus davė, kad nereikėtų kas dvejus metus važinėti į (duomenys neskelbtini), paprašė, jei galima, nustatyti neįgalumą iki pensijos. Po to gavo laišką, kad jai nustatė neįgalumą iki pensijos. Vėliau ją tikrino komisija iš Vilniaus, bet paliko tą patį nustatytą neįgalumą.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji su kaimynu J. P. važiavo į Klaipėdą, į (duomenys neskelbtini). Jai neįgalumas po stuburo operacijos nustatytas jau seniai, iš matymo pažinojo (duomenys neskelbtini), įsikalbėjo su (duomenys neskelbtini) apie anūkes, kadangi ji pati daro mergaitėms gėlytes į plaukus, nusprendė atvežti tų gėlyčių. Ji nuėjo pas (duomenys neskelbtini) atiduoti anūkėms gėlyčių į plaukus ir iš paskos įėjęs J. P. atsėdo kabinete. J. P. atvežė dokumentus dėl neįgalumo nustatymo. Ką jis įėjęs sakė, nežino, nes jai paskambino ir ji kalbėjosi telefonu. Nematė, kad J. P. su dokumentais perduotų pinigus, tarp jo dokumentų voko nematė, nesidomėjo. Voke galėjo būti nuotraukos, nes J. P. važiavo fotografuotis. Kartu su kaimynu ji namo negrįžo, pasiliko Klaipėdoje.

Liudytojas J. P. parodė, kad kartu su kaimyne R. atvažiavo į Klaipėdą, atėjo į (duomenys neskelbtini), kartu užėjo į kabinetą pirmame aukšte, ten dirbo moteris, bet jos neprisimena. Jį buvo ištikęs insultas, turėjo neįgalumą vienerius metus, po to buvo pratęstas dar dvejiems metams. Jis norėjo, kad neįgalumas būtų pratęstas iki pensijos. Jis turėjo visus medicininius dokumentus, buvo pas visus daktarus, tai yra didžiulis vargas, visur eilės, todėl norėjo užsitikrinti, kad mažiau būtų biurokratijos. Jis padavė (duomenys neskelbtini) dokumentus, į voką buvo įdėjęs 400 eurų. Neprisimena, ar voką įdėjo į stalčių, ar padėjo ant stalo. Paprašė padėti, norėjo, kad neįgalumą pratęstų iki pensijos. (duomenys neskelbtini) buvo išėjusi iš kabineto su dokumentais, grįžusi pasakė, kad pažiūrės, ir jis išėjo. Po to jam pranešė, kad reikia atsiimti pažymėjimą, kad nustatytas neįgalumas. Vėliau jam reikėjo iš naujo tikrintis pas gydytojus (duomenys neskelbtini) ligoninėje, šeimos gydytojas iš naujo surašė išvadą ir siuntė į Vilnių. Buvo gavęs pakvietimą atvykti į komisiją Vilniuje, bet blogai jautėsi ir niekur nevažiavo. Tada iš Vilniaus ligonių kasų gavo dokumentą, kad jam sumažino neįgalumą, bet terminą paliko iki pensijos, iki 2021 metų.

Liudytoja R. M. parodė, kad neįgalumą turėjo daug metų, į (duomenys neskelbtini) visada pati nueidavo. 2017 metais jai buvo blogai su kojomis, nepamena ar prieš tai, ar po to darė operaciją abiejų kojų, skaudėjo, negalėjo vaikščioti. Pas ją užeidavo kaimynė R., kuri pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti neįgalumo dokumentus, pasakė, kad reikės 400 eurų. Jos abi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo pirmame aukšte prie registratūros su ramentais. Buvo priėjęs vyriškis, ji suprato, kad gydytojas, ir jos klausinėjo, ar gali vaikščioti, ar skauda. Ji turėjo tik 200 eurų, todėl jos važiavo į banką ir kaimynė paėmė iš savo sąskaitos 200 eurų. Iš banko jos grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) aikštelę, ji iš automobilio nelipo, skaudėjo kojas. Kaimynė buvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini), bet kur ėjo ir ką darė, nematė. Ji nežino, kam R. padavė pinigus, bet skolą ji grąžino. Pinigus davė norėdama gauti pažymą, kad galėtų mieste statyti automobilį. Vėliau ji turėjo iš naujo eiti pas gydytojus, šeimos gydytoja siuntė dokumentus į Vilnių, bet rezultatas liko toks pat, nustatytas 30 procentų darbingumas iki pensijos.

Liudytoja A. S. parodė, kad prieš dvejus metus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo, turėjo siuntimą ir visus reikalingus dokumentus. Jai buvo dvi stuburo išvaržos, negalėjo nei dirbti, nei pastovėti, be to, buvo dar ir kitų ligų, todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Užėjo į kabinetą pastato antrame aukšte, padavė dokumentus, gydytojas peržiūrėjo, jai buvo likę 3 mėnesiai iki pensijos, norėjo, kad būtų nustatyta antra grupė. Paaiškino viską gydytojui ir paprašė padėti. Gydytojas jai nieko nesakė, nieko neprašė. Ji tiesiog atsidėkodama davė jam 100 eurų, pinigus padėjo po dokumentais. Nežino, ar gydytojas paėmė pinigus, ji to nematė, parašė išvadą ir ji išėjo. Jai buvo nustatytas neįgalumas iki pensijos. Po to jos niekas daugiau netikrino.

Liudytoja A. D. parodė, kad ji serga stuburo ligomis ir 2017 m. gegužės pabaigoje pirmą kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo. Jai kažkas buvo sakęs, kad reikia ilgai laukti, todėl reikia duoti pinigų, kad nereikėtų stovėti eilėse. Reikalingus dokumentus iš šeimos daktarės, reumatologo, neurochirurgo, neurologo ji visus susirinko. Ji užėjo į kabinetą pirmame aukšte, kuriame dirbo R. I., ji padavė dokumentus, jos pasikalbėjo apie neįgalumą, ką konkrečiai kalbėjo, dabar neatsimena. (duomenys neskelbtini) pinigų neprašė ir savo elgesiu neparodė, kad reikėtų jų duoti. Pinigus ji davė savo iniciatyva, pakišo voką su 200 eurų po dokumentais. Jai atrodo, kad R. I. tai matė. (duomenys neskelbtini) buvo išėjusi su dokumentais iš kabineto. Ji nesidomėjo, kam bus skirti pinigai, ar kas nors juos dalysis. Jai buvo nustatytas neįgalumas metams, vėliau ji atėjusi pasiėmė pažymėjimą. Komisija iš Vilniaus ją patikrino ir paliko tą patį neįgalumą, bet nustatė 2 metams, be kyšio pailgino laiką. Pinigus ji davė tik norėdama sutaupyti savo laiką.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2017 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo. Pirmiausia atėjo į registratūrą ir ją pasiuntė į antrą aukštą, ten laukė, kol pakvietė į gydytojo kabinetą. Gydytojas M. G. peržiūrėjo dokumentus, pasakė, kad tai ne vienos dienos liga, o per daug metų susikaupė. Paklausė, ar užteks 45 procentų darbingumo. Ji išeidama padėjo voką su pinigais, kuriame buvo 150 ar 200 eurų, tikslios sumos nepamena, bet gydytojas to nematė. Paklaususi gydytojo, kaip dėl šypsenos, padėjo voką ir išėjo. Ji nematė, kaip gydytojas paėmė pinigus. Ji buvo įsitikinusi, kad reikia duoti gydytojui pinigų, nes visi taip sako. Jai buvo nustatytas 55 procentų neįgalumas 2 metams. Po to ją tikrino iš naujo ir nustatė 50 procentų nedarbingumą.

Liudytoja D. J. parodė, kad 2017 m. ji atėjo su visais medicininiais išrašais į komisiją dėl neįgalumo nustatymo, turėjo visus dokumentus, išrašus, kreipėsi į registratūrą, ten užregistravo ir liepė eiti į antrą aukštą pas gydytoją. Užėjo pas daktarą, kurio vardo, pavardės nepamena. Gydytojas jai nieko nesakė, peržiūrėjo dokumentus, bet, matyt, nelabai atsakingai, paviršutiniškai, ji liko nepatenkinta neįgalumo nustatymu, nes buvo sumažintas nedarbingumo procentas. Ji parašė skundą į Vilnių, prašė peržiūrėti jai nustatytą neįgalumą. Gavo atsakymą, kad pagal pateiktus dokumentus jai teisingai buvo nustatyta, o jeigu sveikata pablogėjo, reikia iš naujo rinkti dokumentus ir eiti į komisiją. Ji pažįsta daktarą A. G., gydėsi pas jį „(duomenys neskelbtini)“ medicinos centre, tačiau tą dieną jo nebuvo sutikusi, dėl jos darbingumo lygio nustatymo nebuvo kalbėjusi. Ji tik vėliau jam pasiskundė, kad buvo jai sumažintas nedarbingumo procentas, tačiau nieko nebuvo galima pakeisti.

Liudytoja D. V. parodė, kad jos uošvis M. V. sunkiai susirgo, jie ilgai slaugė, be to, vyro mama buvo ligoninėje po labai sunkios operacijos. Daktarė pasiūlė kreiptis dėl specialiųjų poreikių nustatymo M. V., nes reikėjo slaugytojų, negalėjo patys jo prižiūrėti, buvo labai sunki situacija. Laukė apie mėnesį, kol gydytoja sutvarkys dokumentus slaugai, ji galvojo, kad gydytoja viską perduos į (duomenys neskelbtini), bet liepė paimti dokumentus. Tada ji paklausė kolegės L. G., kaip galėtų pateikti dokumentus, ši paaiškino, kad elektroniniu būdu dokumentų negalima persiųsti, reikia visus dokumentus nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kolegė viską žinojo ir pasisiūlė padėti. Jos kartu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), padavė dokumentus, pakvietė į kabinetą pas R. I., ji pažiūrėjo dokumentus ir nusiuntė pas gydytoją M. G.. Ji būdama gydytojo kabinete suprato, kad pinigų turi tik 30 eurų, kad tai yra labai mažai, kitoje kišenėje rado dar 20 eurų. Pakalbėjo su gydytoju ir tada pinigus (50 eurų), įdėtus į voką, ji padėjo gydytojo kabinete. Voką su pinigais pakišo po dokumentais, ar gydytojas tai matė, ji pasakyti negali. Po patikrinimo slauga buvo palikta tam pačiam laikotarpiui.

Liudytoja L. G. parodė, kad su kolege D. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) dėl specialiųjų poreikių nustatymo kolegės artimajam. Ji tik parodė, kur reikia važiuoti, su kolege apie kyšio davimą nekalbėjo. Atvažiavusios į (duomenys neskelbtini) užregistravo, padavė dokumentus pirmame aukšte šalia registratūros esančiame (duomenys neskelbtini) kabinete. Darbo reikalais ji anksčiau atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), bendraudavo su R. I., bet šiuo metu nebevažiuoja. Kolegė D. kaip padėką padavė voką (duomenys neskelbtini) . Ji buvo po mamos laidotuvių, daug laiko praėjo, todėl neatsimena, kad buvo pas gydytoją kabinete. Ji tik matė, kad D. padavė dokumentus ir voką. Nežino, kokio dydžio buvo padėka. Jai tyrimo metu rodė įrašą, ji tada sakė, kad nieko nematė.

Liudytojas J. Š. parodė, kad jo žmona V. serga glaukoma ir dar keliomis kitomis ligomis. Žmona dirbo, o jis atostogavo, todėl paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paklausti, ar priklauso jai neįgalumas ir ar reikia eiti komisiją. Ji buvo buvusi pas visus daktarus, parsinešė namo visus dokumentus. Jis paėmęs dokumentus nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), antrame aukšte užėjo į kabinetą, ant kurio durų buvo nurodyta, kad dirba gydytojas M. G.. Jis pasakė, kad žmona surinko visus dokumentus ir nori sužinoti, ar priklauso neįgalumas. Daktaras pusvalandį žiūrėjo dokumentus, po to dar žiūrėjo kažką kompiuteryje. Jis dar paaiškino, kad jai turi daryti akių operaciją, ir paklausė, ar gali apakti. Daktaras atsakė, kad operacija sustabdys progresavimą, ir pasakė, kad žmonai priklauso neįgalumas, paklausė, ar jis turi žmonos pasą ir nuotrauką. Jis žmonos dokumentų neturėjo, nes atvažiavo tik paklausti. M. G. jam pasakė, kad jei jis nori, gali važiuoti į namus ir atvežti žmonos nuotrauką. Iš to džiaugsmo, kad daktaras tą pačią dieną sutvarkys žmonos neįgalumo dokumentus, kad ji gaus neįgalumą, jis davė pinigų, kiek turėjo kišenėje. Kiek jų davė, jis tiksliai nepamena, galėjo būti ir 100 eurų. Padavė pinigus paprastai, be voko, padėjo negalvodamas, kad tai kyšis, tai buvo atsidėkojimas. Iš namų paėmęs žmonos nuotrauką ir pasą, nuvežė daktarui. Liepė po savaitės ateiti atsiimti dokumentus, jai buvo nustatytas neįgalumas. Vėliau sužinojo, kad tikrino visus dokumentus ir pripažino, kad neįgalumas žmonai buvo pagrįstai nustatytas, nebuvo pakeistas.

Liudytoja R. E. parodė, kad jo sesuo J. V. kaltinama kyšio davimu korupcijos byloje. Jis nesikreipė į seserį dėl darbingumo lygio nustatymo. Jis bandė kalbėtis su seserimi po to, kai buvo iškviestas į STT, bet ji sakė, kad nieko nedarė. Šeimos gydytojas paskatino kreiptis dėl neįgalumo nustatymo. Jam yra nustatytas neįgalumas iki pensijos. (duomenys neskelbtini) iš viso buvo 3 kartus. Pateikė visus dokumentus, gydytojas paklausinėjo, viską surašė ir pasakė ateiti po pietų atsiimti dokumentų. Jis per vieną dieną viską gavo, ėjo vienas. Pats teikė dokumentus, L. Š. nepažįsta. Taip buvo paskutinį kartą, bet pirmą kartą užtruko ilgiau. Antrą kartą pateikė dokumentus, jo paklausė, ar palauks, kadangi skubėjo, nepasiliko. Po poros savaičių paskambino ir paštu atsiuntė dokumentus. Jie su seserimi vienas kito ligas žino, nuolat bendrauja telefonu. Sesuo žinojo, kad jis serga ir ruošiasi eiti į (duomenys neskelbtini). Sesuo sunkiai gyvena, jis jai padeda, nuolat perveda pinigų, jai padeda dar ir kitas brolis.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2017 m. birželio mėnesio pradžioje, kokią dieną – nepamena, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), užsiregistravo registratūroje ir laukė antrame aukšte. Ją pasikvietė gydytojas į kabinetą, bet jo vardo ir pavardės ji nežino. Įėjus į kabinetą, atsisėdo, pradėjo pasakoti, kaip jai skauda koją ir nugarą. Tada jai labai skaudėjo koją, trūko kelio meniskas, buvo atlikta operacija, kelis kartus buvo gavusi neįgalumą, darbinga tik 40 procentų. Daktaras jai nieko nesakė, jis sėdėjo galvą nuleidęs, žiūrėjo, vartė jos dokumentus. Norėjo, kad jai nustatytų 40 proc. darbingumą iki pensijos, nes ji nepajėgė dirbti, bet šio prašymo gydytojui neišsakė. Gydytojas vartė dokumentus, nieko nesakė. Ji nežinojo, ką daryti, buvo pasimetusi ir, kai gydytojas baigė pildyti visus dokumentus, padėkojo ir padėjo ant stalo 100 eurų. Ji nekreipė dėmesio, ar daktaras matė, kaip ji padėjo pinigus. Ji norėjo padėkoti daktarui ir nepagalvojo, kad negalima duoti. Jai iš karto dokumentų nedavė, liepė po savaitės ateiti jų atsiimti. Kadangi jai padarė operaciją, todėl paskambinusi iš ligoninės paprašė atsiųsti dokumentus.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2017 m. birželio 4 d. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo, pateikė dokumentus ir, atrodo, tą pačią dieną, po pietų, nuėjo pas gydytoją. Gydytojo nepažinojo, atrodo, kad buvo daktaras M. G.. Gydytojas nekalbėjo, vartė, žiūrėjo dokumentus. Kai sutvarkė dokumentus, pasiūlė išrašyti stovėjimo leidimą, kadangi jam sunku vaikščioti. Jam buvo nustatytas 70 proc. nedarbingumo lygis 2 metams. Jis išeidamas gydytojo kabinete ant stalo padėjo 50 Eur. Daktaras nematė, kaip jis pakišo vieną kupiūrą po popieriais, jis dar pasakė, kad čia kavai. Šiais metais jam buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis, todėl leidimo nemokamai statyti automobilį neturi.

Liudytoja V. Š. parodė, kad 2017 m. (duomenys neskelbtini) reikėjo pratęsti neįgalumą. Jai buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki pensijos buvo paskutinis pratęsimas. Norėjo, kad greičiau sutvarkytų dokumentus, (duomenys neskelbtini) R. I. kabinete ji davė vokelį, kuriame buvo 200 Eur ar 300 Eur. Su R. I. nieko nesitarė, jos pinigų niekas neprašė, ji savo nuožiūra įdėjo pinigus į voką. Jai nustatė 30 procentų darbingumo lygį iki pensijos 2019-05-08. Po to ją pakartotinai tikrino, kvietė, (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ji serga, turi savo bedų. Po patikrinimo paliko tą patį neįgalumą.

Liudytojas K. P. parodė, kad 2017 m. jis jau ketvirtą kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo pratęsimo. Buvo grįžęs iš ligoninės, serga prostatos vėžiu, tą dieną buvo bloga sveikata. Jis, būdamas M. G. gydytojo kabinete, padavė savo dokumentus, išeidamas kaip padėką padėjo 50 ar 100 eurų. Niekas jo pinigų neprašė, pinigus davė, kad nereikėtų sėdėti eilėje iki vakaro. Jam buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, po patikrinimo liko toks pat. Jis už tai buvo nubaustas, negalvojo, kad tai yra kyšis.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis gydytojui davė ne kyšį, o tai buvo tik nedidelė padėka. Nustatytu laiku jis atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo pratęsimo, jis jau 7 metus turėjo neįgalumą, buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Jis atėjęs padavė dokumentus, užlipo į antrą aukštą ir laukė, kol pakvies. Jį pakvietė gydytojas M. G., pažiūrėjo jo gydytojos surašytos visus dokumentus, pasakė, kad duos leidimą statyti automobilį. Kol gydytojas žiūrėjo jo dokumentus, jis buvo paėmęs lankstinuką, į vidų įdėjo 100 ar 150 eurų ir lankstinuką su pinigais padėjo ant stalo. Gydytojas to nematė, bet ar suprato, jis nežino. Jis sėdėjo šonu prie stalo krašto, rankoje laikė lankstinuką ir nieko nesakęs padėjo ant stalo. Jis nuėjo į pirmą aukštą, ten padavė nuotrauką, jam surašė prašymą, kurį jis nunešė gydytojui. Kai grįžo į gydytojo kabinetą, nepastebėjo, ar buvo tas lankstinukas, ar jau nebuvo. Dėdamas pinigus jis tikėjosi, kad daktaras juos suras. Gydytojas jam pasakė, kad pratęsė neįgalumą, ir viskas, jokio prašymo sumokėti nebuvo, tai buvo atsidėkojimas. Nebuvo jokios grėsmės, kad gali sumažinti procentus ar nenustatyti neįgalumo, jis turi nemažai ligų. Dabar jam nustatytas neįgalumas iki pensijos. Jis buvo girdėjęs gandus, kad gali sumažinti ar padidinti neįgalumą, bet jis nieko neprašė. Po to jokio kito patikrinimo nebuvo.

Liudytojas G. E. parodė, kad 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) O. K., M. G.. 2017 metais jis dar dirbo, važiuodavo pas žmones, kurie negalėdavo patys atvažiuoti, paimdavo dokumentus, neįgalumo jiems nenustatinėdavo. Jis neprisimena, ar kam nors iš bendradarbių davė pinigus už paslaugas. Su V. V. viename kooperatyve (duomenys neskelbtini) turi garažus. V. V. sirgo, kai jam paskambino, jis privažiavo prie kaltinamojo namo (duomenys neskelbtini), V. V. jam pro savo buto langą padavė tik dokumentus, kuriuos jis nuvežė ir atidavė registratūroje, bet kam konkrečiai – nepamena. Kartu su dokumentais pinigų neperdavė. Jis nunešdavo dokumentus, kad dokumentai greičiau būtų sutvarkyti. Kažkada jis yra davęs pinigų, viskas buvo seniai, kai moteriškė paprašė, kad nustatytų slaugą arba priežiūrą. Su dokumentais žmonės jam pinigų neduodavo. Iš išvardytų 3 atvejų pripažįsta tik vieną kartą, kai O. K. perdavė pinigus. Prašymas tada buvo, kad greičiau būtų sutvarkyti dokumentai. Jis neprisimena, ar V. V. grąžino jam 100 eurų. A. V. remontuodavo jo mašiną, jis davė (duomenys neskelbtini) savo pinigus, tik nepamena, ar kaltinamasis juos grąžino. Kai jį apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau atsiminė įvykius, pasakė tai, ką žinojo. Dabar praėjo daug laiko, visko nepamena. Patvirtino, kad pas jį buvo atėjusi moteris, pasakė, kad giminaitis guli ligoninėje, ir paprašė padėti kaip galima greičiau nustatyti slaugą tam žmogui. Tos moters vardo ir pavardės nepamena. Ji (duomenys neskelbtini) patalpose jam davė 300 eurų, jis jau prieš tai O. K. buvo nunešęs savo 100 eurų, nes padavusi dokumentus moteris pinigų nedavė. Jis 200 eurų pasiliko sau. Jis O. K. padavė dokumentus, o po to ir pinigus. Paduodamas pinigus O. K. pasakė, kad moteris prašė kuo greičiau išspręsti. O. K., priimdama pinigus, nieko neatsakė ir neklausė, kodėl duoda pinigus.

Liudytojas V. V. parodė, kad nuo 2008 metų jam buvo nustatytas 45 procentų neįgalumas, jis susirgo, buvo kelis kartus tęsiamas neįgalumas. Kada tai buvo, jis tiksliai nežino, galėjo būti prieš dvejus metus, jis davė daktarui M. G. pinigų, kad nustatytų 55 procentų nedarbingumą iki pensijos. Jis atėjęs pas daktarą M. G. atsinešė dokumentus, pasikalbėjo, jis paklausė, ar gali nustatyti 55 procentų neįgalumą, daktaras jam nieko nepažadėjo, pasakė, kad nelabai išeina, bet pažiūrės. Tada jis padavė pinigus – 1000 eurų, daktaras tikrai pinigų neprašė. Anksčiau niekada pinigų neduodavo, davė pirmą kartą, nes neįgalumas buvo 45 procentų, o jis norėjo 55 procentų. Su M. G. buvo pažįstami iš senų laikų, sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“ M. G. buvo (duomenys neskelbtini), o jis dirbo vairuotoju. Jis išsitraukė iš kišenės pinigus, padavė gydytojui ir išėjo. M. G. pinigus matė, tik nežinojo, kiek jų yra, kai jis išėjo, pinigai liko ant stalo. Po savaitės gavo dokumentus, jam buvo nustatytas 45 procentų neįgalumas iki pensijos, o jis norėjo 55 procentų. M. G. negalėjo nustatyti 55 procentų neįgalumo, jis tikėjosi, kad grąžins pinigus, bet nespėjo. Po visų šių įvykių jį pakartotinai tikrino, dar kartą turėjo eiti pas visus daktarus, jam paliko 45 procentų neįgalumą iki senatvės pensijos.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2017 metais jai šeimos gydytoja patarė kreiptis į komisiją dėl neįgalumo nustatymo, ji dažnai negalėdavo eiti į darbą, turėdavo nedarbingumą. Ji nusinešė visus susirinkus dokumentus į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ją pasiuntė į antrą aukštą, ten buvo daug žmonių, jai reikėjo į darbą. Paklausė, ar gali ateiti kitą dieną užpildyti klausimyno, jai leido atvykti kitą dieną. Kai ji atvyko kitą dieną, ją apžiūrėjo gydytojas. Ji gydytojui parodė vietas, kur skauda, viską papasakojo apie savo ligą. Jai liepė ateiti kitą dieną atsiimti dokumentų. Jai nustatė taip vadinamą 3 grupės neįgalumą, 50 procentų darbingumą. Po to daugiau niekas netikrino. Šiuo metu jai vėl nustatytas 50 procentų darbingumas. Ji kažkada labai seniai, prieš 8–9 metus, pažinojo A., kurio pavardės nežinojo. Žmogus vardu A. tuo metu jai padėjo išspręsti šeimos problemas. Šį žmogų ji buvo susitikusi vieną ar du kartus. 2017 metais su A. nesimatė, nekalbėjo, nieko jo neprašė ir pinigų jam nedavė. Neprašė, kad jis perduotų dokumentus, ir tikrai neprašė, kad jis pakalbėtų su (duomenys neskelbtini). Buvo mačiusi prieš daug metų ir jokių kontaktų su juo neturėjo, gatvėje sutikusį tą žmogų neatpažintų. Jos sesuo sakė, kad prieš 8–9 metus pas A. senamiestyje darė remontą. Ji pagalvojo, kad tai yra tas pats žmogus, pas kurį ji darė remontą. Ji nežino, kokį darbą A. dirba, jis tada tik patarė, kur kreiptis, kai atsitikus nelaimei negalėjo gauti draudimo išmokos.

Liudytoja J. V. parodė, kad G. T. yra jos sesuo. G. T. yra sąžiningas žmogus, augina mirusio brolio 5 vaikus, savo 4 vaikus užaugino. Jos yra iš daugiavaikės šeimos, labai gerai sugyvena, padeda viena kitai. Sutinka laiduoti už seserį, nes artimai bendrauja, dažnai susitinka, viena už kitą kovoja. Sesuo verčiasi sunkiai, sveikata nekokia, jokių pašalpų negauna, gyvena socialiniame būste, todėl nelabai galėtų sumokėti baudą. Ji pati neteista, nebausta už administracinius nusižengimus.

Liudytojas V. V. (V. V.) parodė, kad jam buvo nustatytas 45 procentų neįgalumas ir kas dveji metai terminas buvo pratęsiamas. 2017 m. vasarą jam baigėsi nustatytas neįgalumo terminas ir reikėjo jį pratęsti. Jis turėjo visus reikiamus dokumentus ir nuėjęs į (duomenys neskelbtini) pateikė juos registratūroje. Jis dabar visų aplinkybių neatsimena, nes praėjo 3 metai, per tą laiką jis turėjo trejas laidotuves. Jis neatsimena, kam davė voką su pinigais, kiek davė pinigų, neatsimena, galėjo būti nuo 100 iki 300 eurų. Norėjo praeiti be eilės, kad nereikėtų stovėti. Jis nežino, ką pasakė duodamas pinigus, bet pinigų jo niekas neprašė. Kabinetas buvo pirmame aukšte, šalia registratūros, ten padavė pinigus, pas gydytoją nereikėjo eiti. Vėliau atėjo ir atsiėmė pažymėjimą. Po šių įvykių dar kartą reikėjo tikrintis Vilniuje, terminą paliko tą patį, bet kažką pakeitė.

Liudytoja R. Š. parodė, kad nieko neprisimena, nes jai neseniai padaryta galvos operacija. Nepamena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tada, kai ją apklausinėjo, dar nebuvo daryta operacija. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad 2017 metais, tikslios datos nepamena, atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į savo pažįstamą (duomenys neskelbtini) R. I. pirmame aukšte. Tvarkėsi savo ir sugyventinio S. L. dokumentus dėl darbingumo nustatymo. Pinigus – 500 eurų davė registratūros kabinete, nes norėjo procesą pagreitinti, kad nereikėtų eilėse stovėti. Nežinojo, kur bus panaudoti jos duoti pinigai, ar jie liks pas R. I..

Liudytoja V. M. parodė, kad 2017 metais ėjo į (duomenys neskelbtini) prasitęsti neįgalumo. Jai jau buvo nustatytas neįgalumas, reikėjo tik pratęsti. Pirmame aukšte buvo kabinetas, ten buvo darbuotoja, kurios ji dabar neatsimena. Ji buvo susipažinusi bažnyčioje su šia moterimi, bet jos pavardės neatsimena. Jos bylą parsisiuntė iš Marijampolės, nes kai vyras mirė, ji persikėlė gyventi į Klaipėdą. Ji užėjo į kabinetą, jos paklausė, ar serga dar kokiomis nors ligoms. Ji pasakė, kad neserga, ji pati nieko neprašė. Ji davė pinigų, 400 ar 500 eurų, bet dalį pinigų moteris jai grąžino. Jos niekas neprašė pinigų, iš darbuotojos elgesio neatrodė, kad reikia atsilyginti, bet ji galvojo, kad visi duoda. Pinigus įdėjo į voką ir padavė. Moteris pinigus perskaičiavo ir kažkiek pinigų jai grąžino, galėjo likti 300 eurų. Davė už tai, kad sutvarkytų neįgalumo dokumentus, daugiau nieko neprašė. Jai tikrai nebuvo nustatytas didesnis procentas, negu priklausė. Po to ją tikrino papildomai ir po patikrinimo paliko tą patį. Nuo 2019 m. jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis 2 metams.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) . Ji neprisimena asmenų, kuriems nustatė darbingumo lygį, pavardžių. Būdavo tokių atvejų, kai ji pati neatlikdavo asmens darbingumo lygio vertinimo, tačiau akte pasirašydavo kaip pirmas ar antras asmuo, atlikęs vertinimą, nes ji tame akte būdavo nurodyta kaip pirma ar antra vertintoja. Tai nurodydavo skyriaus (duomenys neskelbtini), paskirstydama bylas. Vertinimą atlikdavo kiti (duomenys neskelbtini), o ji tik pasirašydavo, nes skyriuje trūko gydytojų. Taigi jai skyriaus darbuotojas kiekvienos dienos pabaigoje atnešdavo pasirašyti darbingumo nustatymo bylas, kuriose būdavo darbingumo lygio nustatymo aktai. Šie aktai jau būdavo pasirašyti skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K.. Būdavo atvejų, kai ji ant tokių aktų pasirašydavo, nors ir neatsimindavo, ar ji atliko šiam asmeniui darbingumo lygio vertinimą. Buvęs bendradarbis S. J. iš (duomenys neskelbtini) atėjo dėl pažįstamos nedarbingumo vertinimo. Parodė G. T. ligos dokumentus, paklausė, koks galėtų būti nedarbingumas. Pagal dokumentus jokių įtarimų nekilo, nes ne pirmą kartą nusistatinėjo nedarbingumą, be to, buvo likęs neilgas terminas iki pensijos. Jai kaip padėką davė 200 Eur, pinigai buvo tarp dokumentų įdėti. Ji pinigų neprašė, pinigus rado po to. Buvo, kad bendradarbė paprašė, kad greičiau būtų atliktas vertinimas, pinigų ji neprašė, nereikalavo, nenorėjo imti. Buvo atvejis, kai pinigus – 300 eurų vertinimo metu padėjo ant stalo. Vertinimai visais atvejais buvo pagrįsti, neturi duomenų, ar buvo keisti jos sprendimai. Pinigų niekam neperduodavo.

Liudytojas S. J. parodė, kad pažįsta gydytoją D. M., nes kartu dirbo (duomenys neskelbtini). G. T. daug metų pažįsta kaip sąžiningą, gerą moterį, žinojo, kad ji dirba medicinos srityje, turi sveikatos problemų, blogai jaučiasi. G. turėjo trečią neįgalumo grupę, paprašė paklausti gydytojos, ar ji gali gauti antrą grupę. Jis nuėjęs paklausė daktarės, ši atsakė, kad ligonei priklauso antra grupė, kokie tai buvo darbingumo procentai, jis nežino. G. jai padavė 200 eurų ir jis pinigus nunešė į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. M. kaip padėką. Gydytoja peržiūrėjo dokumentus, pasakė, kad ligoniui priklauso antra grupė, ir užregistravo. Pinigai buvo 50 eurų kupiūromis, įdėti į vokelį, kuris buvo tarp medicininių dokumentų. Daktarė nepastebėjo, kad buvo įdėti pinigai. Apklausos metu jam rodė įrašą, buvo aiškiai matyti, kad ten pinigai. G. duodama pinigus sakė kažką daktarei nupirkti, bet jis nunešė pinigus.

Liudytoja B. G. parodė, kad 2017 metais gegužės pabaigoje ji turėjo nunešti į (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl neįgalumo. Nuėjus pamatė labai daug žmonių, reikėjo ilgai laukti. Sėdėdama eilėje laukiamajame įsikalbėjo su moteriške, kuri pasakė, kad reikia duoti pinigų, tada nereikės pačiai sėdėti eilėje. Ji tuo susigundžiusi nunešė 300 eurų ir padavė R. I., kuri sėdėjo kabinete pirmame aukšte. Jos pinigų niekas neprašė ir nesakė, kiek reikia pinigų. Jai pasakė ateiti po 2 savaičių atsiimti dokumentų. Jai buvo nustatytas 45 procentų nedarbingumas vieneriems metams. Po to Vilniuje komisija peržiūrėjo nustatytą neįgalumą, jai buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Ji buvo girdėjusi, kad nustatant neįgalumą daktarai tyčiojasi ir nenustato.

Liudytojos V. P. paskelbti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kai asmuo nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių), kuriuos ji davė 2018-01-09 apklausta kaip įtariamoji (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-02 nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ir parodė, kad 2017 m. birželio 6 d. atvažiavo pateikti dokumentų komisijai, nes buvo pasibaigęs jos neįgalumo terminas. Užėjo pas pažįstamą (duomenys neskelbtini) R., kuriai už tai, kad padėtų greičiau susitvarkyti dokumentus, davė nuo 250 iki 300 Eur, bet kiek tiksliai – nepamena. Ji prašė, kad padėtų greičiau patekti į gydytojų komisiją, ir atsiskaitė R. už darbą (5 t., b. l. 119–123).

Liudytojos M. B. paskelbti parodymai (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kai asmuo nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių), kuriuos ji davė 2018-03-20 apklausta kaip įtariamoji (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-28 nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ir parodė, kad 2017 m. birželio 20 d. iš ryto nuvažiavo dėl neįgalumo pratęsimo į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tikslaus adreso nežino. Užsiregistravo ir jai liepė eiti į antrą aukštą ir laukti koridoriuje prie kabineto. Ją į kabinetą pasikvietė daktaras M. G.. Buvo girdėjusi, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jis pažiūrėjo jos atsineštus dokumentus, pasakė, kad iki pensijos beliko tik 3 metai. Ji daktarui padavė vokelį, kuriame buvo 300 Eur. Vokelį su pinigais padėjo M. G. ant stalo. Pinigus davė, nes visi sako, kad reikia duoti kyšį, bet jai atrodo, kad dėl jos neįgalumo būtų išlikęs toks pat sprendimas, jeigu ir nebūtų davusi pinigų. Ji šiuos pinigus davė po to, kai gydytojas jai pasakė, koks bus sprendimas. Mano, kad gydytojas turėjo matyti, kaip ji padėjo vokelį (t. 9, b. l. 96–97, b. l. 101).

Liudytoja R. G. parodė, kad su M. G. kartu 40 metų gyvena santuokoje, ji dirba (duomenys neskelbtini). Jie su vyru visada dirbo, augino vaikus, gyveno normaliai, juos visada rėmė vyro ir jos tėvai. Ji niekada nedirbo mažiau negu vienu etatu, neturėjo dekretinių atostogų, vaikai gimė dar studijuojant. 2017 m. birželio mėnesį vieną dieną grįžus iš darbo ją pasitiko marti, nes sūnus ir marti gyveno pas juos. Marti pasakė, kad tėvą M. atlydėjo žmonės ir dabar kažkas ten vyksta. Namuose buvo 3 ar 4 pareigūnai. Ji priėjo prie stalo, ten buvo pinigai ir pareigūnai juos skaičiavo. Ji pasisveikino, norėjo sužinoti, kas vyksta, bet jai niekas neatsakė ir nieko nepaaiškino. Jai vyras pasakė, kad jis yra sulaikytas, kad yra įtariamas, paėmęs pinigus. Tuo kalba baigėsi, toliau niekas nebendravo. Vienas iš pareigūnų priėjęs liepė surinkti vyro higieninius daiktus ir pasakė, kad vyras yra sulaikomas. Nors ji klausė, už ką, bet jai niekas nieko neaiškino, pažadėjo pranešti. Jai nebuvo pranešta ir vyras po 2 parų grįžo namo. Vyras jai tik tiek pasakė, kad yra įtariamas, paėmęs pinigus, kurie jam nepriklausė, ir jeigu ji galėtų jam padėti, jis daugiau pasakytų, bet šiuo atveju jam nieko negalinti padėti. Vyras atsakė, kad jos į procesą netrauks, nes ji nieko nežino. Kratos metu namuose paimti pinigai buvo jų šeimos. Sūnus K. buvo pardavęs butą Vilniuje, buvo jo santaupų, jis gyveno pas juos ir 10 000 eurų savo pinigų buvo pasidėjęs seife. Dukra, kuri gyvena Anglijoje, taip pat laikė savo sutaupytus pinigus (apie 20 000 eurų) pas juos. Seife buvo jų šeimos pinigai ir jos tėvų pinigai, skirti gydymui, palaidojimui. Jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, buvo daug ligų, buvo koja amputuota. Jos mamai yra (duomenys neskelbtini) metai, po širdies operacijos ir ji pinigus – 15 000 eurų, skirtus slaugai, laidotuvėms, pasidėjo ir laikė pas juos, buvo jiems padovanojusi 50 000 eurų. Kai 2011 metais jos mama pardavė butą, jiems padovanojo 50 000 litų, šį sandorį tvirtino pas notarą. Jie su vyru kiekvieną mėnesį pasiimdavo iš bankomato ir pasidėdavo 100 ar 200 eurų grynųjų pinigų. Kaip buvo sudėti pinigai, ji negali pasakyti, nes nuo seifo raktą turėjo tik jos vyras. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais jie atsikraustė į Klaipėdą, tuo metu Tauragėje turėjo butą, sklypą ir statybinių medžiagų, garažą. Mama pasikvietė juos į Klaipėdą, padovanojo 4 kambarių butą. Jie pardavė savo butą, banke turėjo pinigų, apie 20 000 rublių, kurie nuvertėjo ir jie atgavo tik apie 6000 rublių. Kai persikraustė į Klaipėdą, jai pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini) ir ji ten pradėjo dirbti. M. mama buvo likusi viena Vilniuje, buvo patyrusi 4 insultus, sveikata blogėjo, todėl pardavė 3 kambarių butą, garažą, turėjo miško, persikraustė pas juos ir savo valia visą turtą, pinigus, pensiją, santaupas padovanojo M. ir dabar M. turi mamos paliktą žemės sklypą Vilniaus krašte. M. mama pas juos gyveno nuo 2004 ar 2005 metų ir mirė 2010 metais. Ji žino, kad mama M. padovanojo pinigus už parduotą garažą, mišką. Jie į namą persikėlė gyventi 2006 m. rugpjūčio 1 d., M. tais metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Po to jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Jie grynųjų pinigų visada turėdavo, keitė litus į eurus ir jokių problemų nebuvo, nežino, ar vyras turi pinigų keitimo dokumentus. Ji nesikišo į tuos dalykus, dirbo savo darbą. Jie buvo paėmę iš banko 50 000 eurų kreditų. Ji yra medikė, dirbo skirtingose institucijose, bet per tą laiką nepateko į tokias pareigas, kad reikėtų deklaruoti turtą. Tik viešuosius ir privačius interesus reikėjo deklaruoti. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) ir 2010 metais buvo pakviesta dirbti į (duomenys neskelbtini), tuo metu jai reikėjo deklaruoti, bet atrodo, kad vyras deklaruodavo. Ji paklausdavo vyro, ar jis deklaruoja pinigus, jis atsakė, kad nueina į mokesčių inspekciją ir ten darbuotoja jam užpildo deklaracijas. Jie yra (duomenys neskelbtini), todėl deklaracijose jiems sunku susigaudyti. Jis iki 2010 metų deklaruodavo. Ji kaip (duomenys neskelbtini) nėra valstybės tarnautoja, tik prilyginama valstybės tarnautojams, reikia deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Ji turi deklaruoti didesnius pirkinius, visą laiką su vyr. buhaltere konsultuojasi, ji pasakė, kad deklaracijose viskas gerai, kad nereikia teikti turto ir pajamų deklaracijos. Jie su vyru dirba visą gyvenimą, ji antri metai yra pensijoje ir toliau dirba. Jie tikrai prabangiai negyveno, bet pinigų visada turėjo, juos labai rėmė ir vieni tėvai, ir kiti tėvai. Sūnus K. chirurgas, dirba pagal profesiją Lietuvoje. Marti dizainerė, dukra ekonomistė, finansininkė, dirba Anglijoje pagal specialybę. Seife buvo sūnaus 10 000 eurų ir dukros 20 000 eurų. Dar vienas jų sūnus gyvena Anglijoje, turi savo nedidelį verslą. Dukra dirba draudimo bendrovėje Finansų skyriuje pagal specialybę, yra baigusi Lietuvoje taikomąją matematiką. Dukra yra dirbusi Švedijoje, Airijoje, Melburne, Singapure, dabar gyvena Anglijoje, netoli Londono. Dukra savo iniciatyva advokatui pateikė patvirtinančius dokumentus, atrodo, kad K. nesikreipė dėl pinigų grąžinimo. K. baigė mokslus, dirbo (duomenys neskelbtini), yra chirurgas. (duomenys neskelbtini) metais buvo jo vestuvės ir tada su žmona apsigyveno pas juos. Sūnui ir marčiai nereikia deklaruoti turto, sūnus yra eilinis chirurgas, marti yra dizainerė, dabar netoli nusipirko kotedžą, gyvena atskirai. Jos pajamos dabar yra apie 3000 eurų, ji dirba trijose, kartais keturiose darbovietėse. Dirba (duomenys neskelbtini), dirba radiologe, pulmonologe ir vadove, turi dvi licencijas, dirba administracinį darbą, konsultuoja kaip radiologė. Iš mokesčių inspekcijos jos niekas neprašė pateikti paaiškinimų ir dokumentų.

Liudytojas K. G. parodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo pabaigos su žmona gyvena tėvų name. Savo santaupas jis laikė seife ir kratos metu paimti pinigai (10 000 eurų) yra jo. Dalį pinigų laikė banke, dalį pinigų turėjo grynaisiais. Dėl pinigų grąžinimo nesikreipė, nes tuo metu jam pinigų nereikėjo, norėtų savo pinigus atgauti. Jis yra gydytojas ir savo pajamas deklaruoja kiekvienais metais. Šie pinigai nebuvo įtraukti į deklaraciją ir nebuvo nurodyta, kad tai yra santaupos. Pasiliko grynuosius pinigus išlaidoms, nes ruošėsi pirkti būstą, taupė buitinei technikai. Deklacijas pildo žmona, ji ir pinigus deklaruoja. Rakto nuo seifo neturėjo, kadangi ten buvo laikomi ginklai. Jis tuos pinigus įdėjo į seifą, kai apsigyveno pas tėvus. Dar sesuo laikė ten savo pinigus, nes gyvena Anglijoje. Iš tėvų išsikraustė 2015 m. rugsėjo pradžioje, nusipirko būstą netoliese. Per mėnesį vidutiniškai jis uždirba 2200–2500 eurų, žmona gauna 650 eurų. Jis, kai išsikraustė, pinigus ir toliau laikė seife, nes savo seifo neturi. Kartais vykstant į kelionę mama arba tėtis sumokėdavo už kelionę, o jie atiduodavo grynaisiais pinigais.

Liudytojas V. K. parodė, kad kratos metu paimti grynieji pinigai (21 000 eurų) yra jo, jis šiuos pinigus uždirbo, nes jau 40 metų dirba jūroje. Atlyginimas būdavo 1000–1100 eurų, papildomai mokėdavo už krovinio tvirtinimą, greitą iškrovimą, pakrovimą, už tai niekur nepasirašinėdavo. Papildomus pinigus išmokėdavo pakrovimo ar iškrovimo uosto agentai. Grįždamas į Lietuvą šių pinigų nedeklaruodavo, parsiveždavo grynųjų pinigų nuo 6000 iki 9000 eurų. Pagal tarptautines taisykles vežant iki 10 000 eurų nereikia deklaruoti. Kai jį tikrino Kopenhagoje, sakė, kad jokių problemų nėra, nes buvo 9100 eurų, todėl parsiveždavo nedeklaruodamas iki 10 000 eurų. Jis pildydavo deklaraciją dėl žmonos darbo. Jūreiviams tuo metu Lietuvoje nebuvo privaloma deklaruoti, kas norėjo, tas deklaravo. Jam atrodo, kad kratos metu rasti pinigai nebuvo įtraukti į deklaraciją, tiesiog galvojo, kad jis neprivalo deklaruoti savo pajamų, deklaruodavo tai, ką oficialiai gaudavo į banko sąskaitą. Jis dirbo Viduržiemio jūros rajone, daug mokėjo grynaisiais pinigais už greitai iškrautus krovinius, papildomai mokėdavo ir už tai, kad būdavo konfliktinių situacijų rajonuose, už pervežamus pavojingus krovinius. Jis dirbo Vokietijos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 5–6 metus Viduržemio jūros regione. Dabar nuo 2014 metų dirba Kipro bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo 3200–3500 eurų, jam kas mėnesį pervesdavo oficialiai į banko sąskaitą, jis gaudavo neoficialius pinigus už iškrovimą, krovinio tvirtinimą. Prieš tai dirbo Danijos chemijos tankeryje, jei būdavo ekstremalus iškrovimas, už 44 nepertraukiamas darbo valandas mokėdavo apie 1000 dolerių. Jis 4–5 mėnesius dirba, o 2–3 mėnesius būna namuose, vidutiniškai dirbdavo per metus 9–10 mėnesių. Per tą laiką gaudavo atlyginimą oficialiai per banką ir neoficialiai. Turi du automobilius, vienam automobiliui yra 30 metų, yra butas ir vasarnamis. Būnant jūroje maistas, rūbai nekainuoja, visas kelionės išlaidas ir sveikatos draudimą apmoka bendrovė. Jis Neringoje neturi nekilnojamojo turto, jo anyta turi. Jis konkrečiai nieko nežino, buvo jūroje, buvo palikęs savo pinigus, daugiau negali nieko pasakyti.

Liudytojas K. Z. parodė, kad pažįsta M. G., seniai bendrauja. Jis skolinosi pinigų iš M. G. savo verslui, skolindavosi, grąžindavo ir vėl pasiskolindavo. Taip susikaupė apie 90 000 litų. Sunkiai sekėsi audinių verslas, neužtekdavo pinigų, tik tais metais pradėjo strigti pardavimai, kristi kainos. Jis M. kaip garantiją pasiūlė perrašyti fermas, sulaukęs geresnių laikų galvojo atiduoti skolą ir fermą išsipirkti iš jo. Skolintis pradėjo 2004 m., dabar sunku prisiminti sumas, pirmą kartą, kai važiavo į Daniją pirkti audinių patinų, skolinosi 15 000 litų. Iš pradžių buvo skolos rašteliai, bet greitai atiduodavo pinigus, po to skolos raštelių nesirašydavo, kai reikėdavo, pasiskolindavo ir grąžindavo. Skolindavosi ir iš kitų asmenų, pinigus tada greitai atidavė, iš aukciono grįžo pinigai ir atidavė. Dar skolinosi 2005 m., 2006 m., reikėdavo pašarams nuo 7 000 Lt iki 10 000 Lt. Susidarė skola, kai darbininkai pridarė daug broko su pašarais audinėms, išsiuntė kailius ir negavo tiek pinigų, kiek skaičiavo. Taip suma išaugo, jis nesugebėjo grąžinti, kitais metais vėl kainos krito. Pamatęs, kad nebegali grąžinti 90 000 litų, pasiūlė fermą perrašyti, įvertino 25 000 eurų. Jie ir dabar ten dirba, ferma dabar priklauso M., bet nuomos nemoka, dirba pagal žodinį sutarimą, tikisi nusipirkti iš M.. Ferma yra (duomenys neskelbtini). Šios paskolos iš M. G. nebuvo deklaruotos, nes nereikėjo, paskolos ir išlaidos apskaitoje atsispindi, visada viršijo išlaidos. Pardavimo sandorio metu pasakė, kad atsiskaityta. Pirkimo–pardavimo sutartyje atpirkimo teisė nenumatyta, apie tai nekalbėjo, bet jų santykiai normalūs, jei skolindavo pinigų be jokio raštelio, tai kliūčių atpirkti nebūtų buvę.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad R. I. yra jos mama, santykiai yra geri. Ji tiksliai negali pasakyti, kiek mama turėjo pinigų, bet žino, kad visą laiką taupydavo ir tėtis buvo labai taupus. Nebūdavo, kad gyventų nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tėvas 2016 metais mirė. Jis dirbdavo Rusijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje jis dirbo statybose, buvo gerai vertinamas, visur kviesdavo, jis užsienyje labai gerai uždirbdavo. Jis dirbo Lietuvoje ir važiuodavo dirbti į Norvegiją, statė namus, darydavo visą apdailą, jam nebuvo problemų padaryti bet kokį darbą. Jis įsidarbindavo įmonėse ir dirbdavo pagal patentą, neprisimena, ar dirbo be darbo sutarčių, ar nelegaliai, ji tiksliai nežino, kada kaip dirbo. Koks paskutiniais metais buvo tėčio atlyginimas, ji tiksliai nežino, bet tikrai nemažas, gaudavo 5000 Lt ir daugiau per mėnesį. Ji tikrai pinigų neskaičiuodavo, bet matydavo, kad iš užsienio parsiveždavo daug pinigų ir atsidėdavo. Jis dirbo Norvegijoje, paskui po nelaimingo atsitikimo ir reabilitacijos buvo atsigavęs, 2008–2009 metais vėl važiavo dirbti į Norvegiją, išvažiuodavo porai mėnesių, parveždavo apie 10 000 ir daugiau užsienietiškos valiutos, nepamena kronų ar eurų, rodydavo pinigus, juos keisdavo. Tėvas su savo broliu važiavo dirbti į Norvegiją. Tėvas buvo pasidėjęs banke pinigų, bet bankas bankrutavo, todėl jis nepasitikėdavo bankais, laikė pinigus namuose, liepdavo iš banko nieko neimti. Ji nežino, ar tėvas deklaruodavo pinigus, nieko negali pasakyti dėl tėvo mokamų mokesčių. Tėtis daugiausia uždirbdavo, mamos indelis į šeimos biudžetą būdavo minimalus, jie viską dėdavo kartu, ką uždirbdavo, pinigus taupydavo. Ji pati visada stengdavosi sau užsidirbti, į tėvų reikalus nesikišdavo.

Specialistė I. K. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VMI, teikė išvadą dėl sutuoktinių R. G. ir M. G. turto. Specialisto išvadą buvo priskirta atlikti kolegei V. A., kuri pradėjo darbą, jos dirbo kartu, kolegė tyrimo pabaigoje susirgo, todėl išvadą pasirašė ji viena. Ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas vadovaujantis Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003-11-11 įsakymu, pakeistas 2011-11-18 įsakymo redakcija, dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto išvados paaiškinimo pateikimo nuostatų bei pavedimu atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą FER 308 formos patvirtinimo, pakeitimo, patvirtintomis ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir specialisto išvados paaiškinimo ir pateikimo nuostatomis. Buvo gavę iš STT pateiktą medžiagą, vadovavosi pateikta medžiaga ir Mokesčių inspekcijos duomenų kompiuterinėse bazėse pateikta informacija, valstybės įstaigos „Regitra“, banko pateikta informacija, iš STT dar buvo gauta kompaktinių diskų. Rėmėsi visais tuo metu turėtais duomenimis. Išskyrė laikotarpį nuo 2013 metų iki 2016-12-31, koks yra nustatytas trūkumas, ir atskirai nurodė nuo 2017-01-01 iki 2017-06-20. Pateikta bendra gautų pajamų suma per visą tiriamą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2017-06-20. 2013-01-01 turimas lėšas vertino pagal 2012-12-31 pateiktą deklaraciją, įvertino, kokios buvo piniginės lėšos ne banke nurodytos gyventojų pajamų deklaracijoje, FER 380 forma. Turėjo informaciją iš bankų apie 2013 m. sausio 1 d. banke buvusius pinigų likučius, vertino pagal faktinius duomenis, ne pagal deklaracijas. Pagal deklaracijas sulygino ir vertino tai, kas nurodyta bankų išrašuose ir pateiktose pažymose, bet įvertino ir pinigines lėšas ne banke, jas įskaitė tiriamo laikotarpio pradžiai 2013-01-01. Daugiau kitais metais nepripažino piniginių lėšų ne banke, kadangi kiekvienų metų gruodžio 31 d. buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas. Todėl negalėjo pripažinti, kad galėjo turėti piniginių lėšų ne banke kaip santaupų, kadangi, pagal faktinius duomenis, buvo nustatyti trūkumai kiekvienų metų pabaigoje. Turėjo iš bankų pažymas apie pinigų likučius bankuose kiekvienų metų pradžioje ir jomis vadovavosi. Abiejų sutuoktinių buvo vertinamos turto deklaracijos atskirai ir bendrai, apie tai pasisakė specialisto išvadoje. Kiek pamena, buvo daug deklaracijų, 2016 m. pateikta metinė šeimos turto deklaracija ir buvo pateiktos atskiros metinės pajamų ir mokesčio deklaracijos (GPM 308 forma). Būtinąsias šeimos išlaidas skaičiavo pagal bankų išrašus, pagal bankų pateiktas pažymas apie pinigų likučius metų pradžioje ir pabaigoje, pagal duomenų bazėse turimą informaciją dėl nekilnojamojo turto, vertino iš „Regitros“ gautus duomenis. Būtinieji poreikiai kiekvienam žmogui per mėnesį buvo nustatyti remiantis turimais faktiniais duomenimis, pagal bankų pateiktus išrašus, bet ne pagal statistinius duomenis. Kadangi tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2013-01-01, išvadoje išsamiai įvertintos 2012 metų deklaracijos, dėl kitų išlaidų viskas buvo įvertinta, paimtos paskolos, dovanos, sandoriai. Taikoma tokia metodika, jei neužtenka gautų pajamų pagrįsti faktinėms nustatytoms išlaidoms, tai negalima daryti prielaidų, iš kur tos pajamos galėtų būti. Jei yra suėjęs senaties terminas, asmuo negali patikslinti deklaracijų, jei taip buvo nurodyta deklaracijoje, pats žmogus deklaravo, bet jis negali pagrįsti turimų lėšų pagal nustatytą faktinį pajamų ir išlaidų balansą. Toks trūkumas nustatytas kiekvienais metais, specialisto išvadoje pasisakyta konkrečiai, kokios pajamos ir išlaidos kiekvienais metais ir kokie trūkumai. Nurodė konkrečiai pagal klausimus, kiek nuo 2013 metų iki 2016-12-31 trūksta pajmų pagrįsti išlaidomss, atskirai kiekvienų metų trūkumą ir atskirai laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-20. Visa informacija, gauta tyrimo metu, buvo įvertinta, ne tik nurodyta bankų išrašuose, bet ir sandoriai, lizingo bendrovės pateikta lizingo sutartis, viskas buvo įvertina. Kratos metu rasti pinigai įvertinti, kaip R. G. ir M. G. pinigai, kitos informacijos neturėjo. Balansas skaičiuojamas pagal formules, skaičiuojamos pinigines lėšos banke metų pradžioje, visos gautos pinigines lėšos, atimamos visos patirtos išlaidos pagal banko išrašus, pagal lizingo bendrovių sutartis ir kratos metu rastos pinigines lėšos, nustatomas piniginių lėšų trūkumas.

Specialistas D. S. parodė, kad pagal pavedimą atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir surašė išvadas dėl O. K., A. K., V. K., E. K. ir R. I. turto. Neatitikimus tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų nustato iš turimų faktinių duomenų, duomenų apie asmens gautas pajamas, įplaukas, išlaidas, suvedę atitinkamo laikotarpio balansą. Vienoje balanso pusėje yra pajamos, įplaukos, kitoje pusėje patirtos išlaidos. Jei gautų pajamų ir įplaukų nebeužtenka padengti išlaidoms, įskaitant ir turto įsigijimą, tokiu atveju pripažįstama, kad ta išlaidų dalis, kuriai neužtenka padengti nustatytų pajamų šaltinių, gauta iš nenustatytų pajamų. Tai nustatinėjama iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, dokumentų, paaiškinimų, kuriuos pateikia tyrėjas. Buvo surašyti rekomendaciniai raštai, kokius klausimus pateikti, kokius dokumentus gauti. Tyrimui atlikti pateiktų duomenų pakako. Atlikdamas tokį užduotį jis tiesiogiai su žmonėmis nebendrauja ir negali bendrauti, bendrauja tik tyrėjas. Jis pateikė klausimus, kad tyrėjas gautų dokumentus iš O. K., bet ji pasinaudojo teise neduoti parodymų ir neatsakė į klausimus dėl sodo namelio rekonstrukcijos išlaidų 2010 metais, dėl vartojimo išlaidų iki 2013 metų. Nepavykus apklausti pačių asmenų, kokios buvo rekonstrukcijos išlaidos, iš pačių asmenų gauti tai patvirtinančių duomenų, jis turėjo nekilnojamojo turto statybų vertę nustatyti pagal Registrų centro duomenis ir O. K. metinėse turto deklaracijose nurodytą didesnę 150 000 eurų sodo namelio vertę. Jis iš Nekilnojamojo turto registro ėmė 135 000 eurų sodo namelio vertę, palankesnę asmeniui, reikėjo nustatyti sodo namelio vertę iki rekonstrukcijos. Jis apskaičiavo sodo namelio rekonstrukcijai praktiškai patirtas išlaidas – 169 000 litų, nes 2009 metais sodo namelis įregistruotas ir įvertintas daugiau kaip 110 000 litų, O. K. metinėjė deklaracijoje jis įvertintas 300 000 litų. Nustatydamas rekonstrukcijos išlaidas jis iš galutinės statybų kainos atėmė didesnę ir palankesnę asmeniui sumą. Jei asmuo paaiškina, kad statė ūkinės rangos būdu, tai statybų vertę mažina 24 procentais pagal formulę. O. K. specialisto išvadoje vartojimo išlaidos apskaičiuotos pagal Statistikos departamento duomenis, nes kitų faktinių duomenų nebuvo. Per banką buvo atsiskaityta nedidelėmis sumomis, buvo mokėti tik komunaliniai mokesčiai. Skaičiavo vidutines išlaidas, kurios nežymiai viršija vartojimo išlaidas, atitinkančias skurdo ribą. Kadangi apie V. K. išlaidas nebuvo pateikta faktinių duomenų, todėl išlaidas skaičiavo pagal vidutines išlaidas, nustatytas pagal Statistikos departamento duomenis . Nors aišku, kad jūrininkams moka dienpinigius, gali būti kompensuojamos išlaidos maistui, pragyvenimui, tačiau turi būti pateikti tai patvirtinantys faktiniai duomenys ir tik tada juos būtų galima vertinti. Žmogui privaloma deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas. Jūreiviai nėra išskirti, jei yra Lietuvos Respublikos gyventojai, taikomas tas pats įstatymas, kaip ir kitiems, turi deklaruoti pajamas kaip fiziniai asmenys. Neapmokestinamosios pajamos yra vertinamos kaip gautos pajamos. V. K. deklaravo jūreivio pajamas, susijusias su darbo santykiais, per banką buvo pervedama dalis sumos. Jis įskaitė ir įrašė į balansą visą deklaruotą sumą, pridėjo prie įplaukų, nes buvo pateikti patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju buvo tikrai nemažos pajamos kaip jūreivio, visas jas įskaitė. Statistikos departamentas nustato vidutines vartojimo išlaidas neatsižvelgdamas į amžių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad pagrįstai yra apskaičiuojamos vidutinės vartojimo išlaidos pagal Statistikos departamento duomenis, jei asmuo negyvena ties skurdo riba. E. K. tiriamuoju laikotarpiu savo vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą, dalį išlaidų padengė O. K. ir V. K.. Be to, 2004-01-01 pagal E. K. pateiktą vienkartinę deklaraciją buvo pripažinta, kad ji turėjo 97 000 litų. Iš tokių duomenų galima spręsti, kad asmuo pakankamai turėjo lėšų, negyveno ties skurdo riba, todėl netikslinga skaičiuoti mažesnes nei vidutines vartojimo išlaidas, mažesnes išlaidas negu 250 eurų per mėnesį. Nebuvo pateikti faktiniai duomenys, rodantys, kad asmens poreikiai maži, vartojimo sumos yra mažos. Vartojimo išlaidos skaičiuojamos vienam asmeniui, nors ir gyvena kartu su kitais šeimos nariais, nes yra atskiras asmuo, turi savo atskirus poreikius. Statistikos departamentas nerenka duomenų, kiek išleidžia pensininkai gyvendami kartu. Iš banko išrašo matyti, kad 2012 metais O. K. įnešė pinigus – 90 000 litų – į E. K. sąskaitą, todėl balanse yra iš vienos pusės O. K. išlaidos, kitoje pusėje šią sumą pridėjo prie E. K. įplaukų. Jei nebūtų pridėjęs tų sumų, balansas būtų buvęs neigiamas, E. K. neužtektų pagrįstų pajamų šaltinių, kiltų klausimas, iš kur E. K. pati šiuos pinigus gavo, turi būti balansas abiejose pusėse teisingas. Tais metais, kaip matyti iš banko išrašo, pati E. K. nemažą pinigų sumą įsinešė į tą pačią banko sąskaitą. Po 3 mėnesių iš E. K. sąskaitos buvo pervesti 78 000 litų atsiskaityti už automobilį, kuris buvo pirktas O. K. vardu. Buvo įforminta, kad tokiu būdu E. K. suteikia paskolą O. K.. 2010 metais šeimos deklaruotas pinigų likutis buvo 25 000 litų grynaisiais pinigais, įvertinti visi turimi faktiniai duomenys, įplaukos, išlaidos 2010, 2011, 2012 metais ir nustatytas pinigų likutis 2013 m. pradžioje. V. K. neprivalėjo teikti deklaracijų, bet O. K. privalėjo teikti šeimos deklaracijas, deklaruoti šeimos turtą ir pinigus.

Specialisto išvadoje dėl R. I. turto buvo įvertintos visos gautos pajamos ir įplaukos, buvo prašoma pinigų likutį pagrįsti dokumentais, bet buvo gauti tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimai. Papildomi dokumentai nebuvo pateikti. Jei yra faktiniai duomenys apie vartojimo ir pragyvenimo išlaidas, kurios yra didesnės už Statistikos departamento nustatytas vidutines vartojimo išlaidas, tada imamos faktinės išlaidos. Labai dažnai būna, kad asmenys atsiskaito grynaisiais pinigais, per bankus būna pervedamos nedidelės sumos, tada skaičiuojama pagal Statistikos departamento nustatytas vidutines vartojimo išlaidas mėnesiui. Kadangi R. I. buvo nemažos išlaidos per banką, jos buvo didesnės už vidutines vartojimo išlaidas pagal Statistikos departamento duomenis, todėl buvo imamos bankinės išlaidos. Pajamos turėjo būti deklaruotos, jei tokie duomenys nepateikti, pajamų negalima vertinti, nes tam turi būti dokumentai. Visas pajamas privalo deklaruoti ir, jei asmuo negauna pajamų, net nulius reikia deklaruoti. Neturėjo duomenų apie R. I. vyro nelegaliai statybose uždirbtus pinigus, todėl jų nevertino. 22 000 litų buvo pervesta per banką ir tikrai jie turėjo būti įvertinti. Jei nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos gauta 3700 eurų, gali būti, kad didesnės sumos nepavyko nustatyti.

Specialistė E. R. parodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai 2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Ji yra reabilitacijos specialistė. Jos darbas buvo planinės kontrolės procedūros, neplaninės kontrolės procedūros, sprendimų rašymai, darbingumo lygio vertinimas, specialiųjų poreikių nustatymas, dalyvaudavo kartu su (duomenys neskelbtini) ir pavaduotoja nustatant neįgalumo lygį. Į komisijos posėdžius visais atvejais būdavo kviečiami žmonės, kai kurie atvyko, kai kurie neatvyko, ir dar buvo prašyta pateikti papildomus dokumentus, trečiojo lygio universitetinės ligoninės specialistų išvadas. Klausimyną pildo ir vertina specialistas, ten yra klausimai ir pagal atsakymus parenkami tam tikri balai nuo 0 iki 4. Klausimynas susideda iš dviejų dalių, pirmoji yra profesinė vertinimo dalis, antroji – veikla ir gebėjimai. Buvo metodinės rekomendacijos, jomis vadovaudamiesi parikdavo punktą ir nustatydavo balus nuo 0 iki 4 balų, išvada priklauso nuo pasirinktų balų bendro skaičiaus ir koeficiento.

V. D. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumą, (duomenys neskelbtini) nustatė 55 procentus. V. D. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) posėdį, kilus abejonių dėl nustatytų funkcijų sutrikimų, reikėjo kreiptis į trečiojo lygio įstaigą patikslinti funkcinio nepakankamumo klasę dėl stuburo patologijos. Gavę išvadas, kad funkcinė nepakankamumo klasė yra antra, pagal tuo metų galiojusius kriterijus kardinaliai pakeitė būklės vertinimą, pasikeitė darbingumo lygis iš 40 procentų į 55 procentus. Nelabai prisimena, bet mano, jog, atvykus žmogui, jis galėjo nesinaudoti pagalbinėmis priemonėmis, galėjo laisvai vaikščioti, pokalbio metu išaiškėjo, kad nebuvo paūmėjimų, kad jis nesigydo, nebuvo reabilitacijoje, todėl nusprendė dar kartą objektyviai įvertinti ir paprašyta trečio lygio dokumentų. Neprisimena, kokie klausimai buvo užduoti vertinant pirmą kartą, kaip pasikeitė jo būklė vertinant antrą kartą. Paprastai žmogaus atsakymų neužrašinėja, jei reikia pasitikslinti dėl sveikatos būklės, gaunami dokumentai iš universitetinio lygio gydymo įstaigos. Nustatant darbingumo lygį dėl stuburo funkcijos, vertinama pagal gydytojų išvadas, dėl funkcinės nepakankamumo klasės, stuburo patologijos galima taikyti vieną arba kitą punktą. Jeigu kyla abejonių, galima kreiptis dėl trečiojo lygio medicininių išvadų gavimo, tada sprendžia specialistas. Jie nevertina teritorinių komisijų išvadų, o vertina medicininius dokumentus ir pagal juos sprendžia dėl darbingumo lygio. Kilo abejonių, paprašė patikslinti ir pakeitė darbingumo lygį, tačiau ji negali atsakyti už kitą specialistą, kodėl buvo nustatytas toks procentas.

J. P. buvo kviečiamas į kontrolės posėdį, pasikeitė kardiologinė būklė, buvo insulto padarinių vertinimas, gautos trečiojo lygio specialistų išvados, keitėsi 2 punktų vertinimas, kardiologinės būklės ir insulto padarinių, todėl pasikeitė vertinimo lygis. Viskas priklauso nuo specialisto išvadų, nes tik (duomenys neskelbtini) gali vertinti paciento būklę, o jie vertina tik dokumentus. O. P. buvo atvykusi į kontrolės posėdį, buvo iš naujo užpildytas klausimynas, pasikeitė koeficientas iš 0,8 į 1, gautos trečiojo lygio universitetinės ligoninės specialistų išvados, kurios kardinaliai pakeitė sprendimą, nustatyta nepakankamumo klasė lygi 1, o buvo 3. Be to, ambulatorinės kortelės duomenys patvirtino, kad asmuo nelabai lankėsi pas specialistus prieš darbingumo lygio vertinimą ir tikrinimo metu visa tai lėmė pasikeitimus. O. P. darbingumo lygis vertinamas pagal metodines rekomendacijas, balus gali lemti tai, ar asmuo priklausomas nuo kitų žmonių, ar naudojasi pagalbinėmis priemonėmis. Matydami, kad asmuo atvyksta be pagalbinių priemonių, kad jis laisvai juda ir jam nereikalinga kito žmogaus pagalba, jei kyla abejonių, dažniausiai paprašo trečiojo lygio dokumentų.

K. S. liko tas pats darbingumo lygis, tik terminas pakeistas į 1 metų. Jam pirmą kartą buvo vertinamas darbingumo lygis, dažniausiai taikoma tokia praktika, kad pirmą kartą darbingumo lygis nustatomas 1 metų terminui, nes reikia stebėti, kaip kinta asmens sveikatos būklė po 1 metų. Asmuo neatvyko į kontrolės posėdį, kai jį kvietė. Matyti, kad neseniai jam buvo atlikta dešinio peties operacija, tikėtina, kad, taikant adekvatų gydymą, jo sveikatos būklė turėtų pasikeisti po 1 metų. Todėl terminą sutrumpino iki 1 metų ir jis turi tikrintis pakartotinai. Būna, kad ir pirmą kartą nustato 2 metų nedarbingumo terminą, tai priklauso nuo sveikatos būklės ir esamų ligų. Šiuo atveju buvo atlikta peties operacija, funkcija gali atsinaujinti po metų laiko taikant adekvatų visavertį gydymą. Nebuvo lėtinė būklė, dėl kurios galima būtų paskirti ilgesnį terminą, bet tai priklauso nuo specialisto, kaip jis vertina, jeigu reikia ilgesnio laiko pasveikti.

D. L. 2017-05-30 (duomenys neskelbtini) nustatė 30 procentų darbingumo lygį iki senatvės pensijos, buvo pakeistas darbingumo lygis, nustayta 50 procentų iki senatvės pensijos. Asmuo atvyko į komisijos posėdį, buvo gautos trečio lygio specialistų išvados, pasikeitė kardiologinės būklės vertinimas, nes vartojo vieną medikamentą, nenustatyta komplikacijų, vertinimas pasikeitė dėl stuburo funkcijos nepakankamumo klasės.

Metodikos skyrius buvo paruošęs metodiką dėl klausimyno pildymo, bet kada ji buvo paruošta, neatsimena, nes jau dvejus metus ten nedirba. (duomenys neskelbtini) sprendimai pagal tuo metu gautus dokumentus buvo priimti teisingi. Į komisijos posėdžius žmonės buvo kviečiami, buvo gaunamos trečiojo lygio universitetinės ligoninės specialistų išvados, todėl pamačius žmogų, gavus naujus medicininius dokumentus, sprendimas gali būti pakeistas. Nesant naujų dokumentų nebūtų priėmę kitokių sprendimų.

Specialistė R. L. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), po to dirbo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nagrinėja asmenų skundus, išmokančių institucijų skundus, tai yra pagrindinis darbas, dar yra pavesta vykdyti kontrolės procedūras, t. y. planinę ir neplaninę kontrolę. Planinė kontrolė atliekama pagal iš anksto sudarytą planą, yra nustatyta, kiek bylų ir iš kurio (duomenys neskelbtini) bus atrenkama, kiek jų bus patikrinta. Neplaninė kontrolė atliekama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavedimu ar tarnybiniu pranešimo pagrindu, jei išmoką išmokanti institucija pavėluoja pateikti skundą, tada rašomas tarnybinis pranešimas, nes yra nustatyti apskundimo terminai. Tada rašomas tarnybinis pranešimas ir yra atliekamas patikrinimas pagal neplaninės kontrolės procedūrą.

(duomenys neskelbtini) priima sprendimą pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygio nustatymo, specialiųjų poreikių nustatymo, kai, išnagrinėjus visus turimus duomenis, nusprendžiama, kad sprendimas yra nepagrįstas, tada jis yra keičiamas. Kai (duomenys neskelbtini) tikrindamas (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo gauna patikslintus duomenis, kurie yra kitokie, nei buvo byloje, tai yra nauji duomenys, vadinasi, pagal naujus duomenis priimamas naujas sprendimas. Jei peržiūrėjus ambulatorinę kortelę matyti, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas nėra visiškai pagrįstas, nors (duomenys neskelbtini) galėjo jos ir neturėti, tai reiškia, kad duomenys tie patys ir sprendimas yra pakeistas. Jei gaunama nauja specialisto išvada, kuria pateikiamas kitoks sveikatos būklės įvertinimas, tada priimamas naujas sprendimas dėl darbingumo, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių.

Darbingumo, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių lygio nustatymo metodika ir kriterijai nuolat keičiami, dabar nuo 2019 m. kovo mėnesio galioja nauja redakcija. Vienu metu nustatant darbingumo, neįgalumo lygį dėl funkcijos sutrikimo buvo galima pasirinkti nuo 40 iki 50 procentų. Todėl skirtingų specialistų priimamos išvados galėjo skirtis. Paskui atsirado kriterijai, funkcijos sutrikimas buvo įvardijamas konkrečiu procentu. Dalyvavo priimant sprendimus dėl darbingumo lygio vertinimo, tačiau negali konkrečiai pasakyti, kokios buvo bylos, jei yra jos parašai, vadinasi, dalyvavo.

Klaipėdos (duomenys neskelbtini) 2017-05-25 V. D. nustatė 40 procentų darbingumo lygį, 2017-10-19 (duomenys neskelbtini), remdamasis naujai gautais medicininiais dokumentais, priėmė naują sprendimą ir V. D. nustatė 55 procentų darbingumo lygį. (duomenys neskelbtini) darbuotojai vertina darbingumo lygį pagal tuos duomenis, kurie yra gaunami, o asmenis gydo, nustato diagnozes, funkcijų sutrikimus juos gydantys daktarai. (duomenys neskelbtini) gauna siuntimą, pridėtą konsultaciją, tuos duomenis jie įvertina. Kadangi šiuo atveju vyko tyrimas, buvo paprašyta atlikti patikrinimą pagal kontrolės procedūrą, todėl viskas buvo tiriama detaliau. Buvo kviečiami asmenys, prašoma ambulatorinių kortelių kopijų, kilus įtarimui dėl nustatytos funkcijos sutrikimo pagrįstumo, buvo prašoma papildomų konsultacijų. Dėl V. D. taip pat prašė papildomų dokumentų, gavus neurologo, radiologo konsultacijas, buvo atliktas pakartotinis vertinimas, nes buvo gauti nauji duomenis. Į (duomenys neskelbtini) buvo pateikti tokie duomenys, pagal kuriuos buvo nustatytas pirminis 40 procentų darbingumo lygis. Gavus naujus duomenis, pritaikyti nauji kriterijai ir pagal naujus duomenis pasikeitė darbingumo lygis. Gydytojai nustato funkcinį sutrikimą, susirgimą, gydo žmogų, jie yra atsakingi už savo pateiktus duomenis. Šiuo atveju buvo gydytojų pateikti duomenys, (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus duomenis ir vertino. (duomenys neskelbtini) vertino, pagrįstas ar nepagrįstas sprendimas. Pagal tai, kas buvo nurodyta siuntime ir pirminiuose dokumentuose, kilo abejonių, todėl prašė papildomų dokumentų patikslinimui, buvo išanalizuoti ambulatorinės kortelės duomenys. Kadangi besikreipiančių yra labai daug, (duomenys neskelbtini) neįmanoma visų taip patikrinti, prašyti papildomų tyrimų.

J. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-16 nustatė 40 procentų darbingumo lygį. Dėl J. P. taip pat buvo gauti nauji duomenys. Jie viską detaliai tikrino, kvietė asmenį į komisijos posėdį, prašė ambulatorinių kortelių, žiūrėjo, kiek gydėsi, prašė papildomų konsultacijų, gavo naujus duomenis. Visa tai turėjo įtakos komisijos sprendimui. Buvo vertinama pagal nustatytą funkcijos sutrikimą, buvo taikomas konkretus kriterijus, nebuvo pasirinkimo, jei nustatytas funkcijos sutrikimas FN3, tai 50 procentų, jei FN2, bus 55 procentai. Buvo taikomas kitas vertinimo kriterijus atsižvelgiant į gautus naujus duomenis. Ankstesnį kriterijų taikė tinkamai, bet (duomenys neskelbtini) pakeitė nustatytos funkcijos sutrikimą, todėl pritaikytas kitas punktas.

O. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-18 nustatė 35 procentų darbingumą iki senatvės pensijos, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytė 60 procentų darbingumą. Buvo gautos naujos specialistų konsultacijos, nauja neurologo konsultacija patvirtino funkcijos nepakankamumą, pirmojo laipsnio, ankstesniuose dokumentuose buvo nustatytas antrojo ar trečiojo laipsnio, todėl pasikeitė vertinimo kriterijai. Pakartotinai įvertintas klausimynas, kurio vertinimo koeficientas iš 0,8 pasikeitė į 1, visa tai turėjo įtakos priimant sprendimą. Klausimyno vertinimo tvarka ir pats klausimynas keitėsi, kai atsirado naujas klausimynas, iš pradžių dar nebuvo išaiškinta vertinimo metodika. Klausimyno viršuje buvo parašyti atsakymai: „niekada, beveik niekada, kartais ir dažnai“. Buvo vertinama kiekviena funkcija, buvo surašytos atskiros funkcijos: mobilumas, kaip dažnai jam būna sunku, kaip dažnai žmogus turi problemų. Iš pradžių buvo surašyti paaiškinimai, kaip žmogus atsako, taip vertintojai vertino. Tik pradėjus naudoti klausimyną kilo neaiškumų, po kiek laiko atsirado nauja vertinimo metodika, buvo išaiškinimas, kaip vertinti kiekvieną kriterijų. Buvo panaikinti viršuje parašymai ir buvo pateikta nauja išaiškinimo metodika, pagal kurią nustatoma, kaip žmogui sunku, kiek jam reikia pagalbinių priemonių funkcijai atlikti, kiek reikia kito asmens pagalbos. Klausimyno vertinimas ir koeficientas turi įtakos nustatant skirtingą darbingumo lygį ir paskiriant skirtingas išmokas. Jei žmogaus darbingumo lygis yra 40–50 procentų, klausimyno vertinimas neturėtų būti didesnis už vienetą. Kai atsirado klausimyno vertinimo metodika, buvo galima objektyviau jį vertinti, atsižvelgiant į pagalbinių priemonių ir kito asmens pagalbos poreikį. Jei žmogus atėjo be jokių pagalbinių priemonių, tada ir vertinimas keičiasi.

K. S. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumo lygį 2 metams, (duomenys neskelbtini) pakeitė tik terminą, nustatė vienerių metų. Žmogus buvo po operacijos, jam buvo nustatytas funkcijos sutrikimas, taikant adekvatų kompleksinį gydymą ir reabilitacijos procedūras, būklė galėjo pasikeisti. Spręsdamas dėl K. S. (duomenys neskelbtini) vadovavosi galiojančiais teisės aktais, vertinant pirmą kartą yra nustatoma metų terminas, po operacijos būklė gali keistis, todėl duodamas toks terminas. (duomenys neskelbtini) turi būti ne mažiau kaip 2 vertintojai, kaip ir (duomenys neskelbtini) vertina du vertintojai, bet neaiškius atvejus visada aptaria ne mažiau kaip 3 vertintojai.

D. L. (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 nustatė 40 procentų darbingumo lygį, kuris vėliau buvo pakeistas. Asmuo buvo pakviestas į komisijos posėdį, patikrinta ambulatorinė kortelė. Gavę visus duomenis, juos pakartotinai įvertino ir pagal gautus duomenis buvo priimtas (duomenys neskelbtini) sprendimas.

V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino darbingumo lygį iki 55 procentų. Nors asmuo buvo kviestas, bet į komisijos posėdį neatvyko, buvo gauta ambulatorinės kortelės kopija, papildomos gydytojų konsultacijų išvados. Gavus naujus duomenis, buvo atliekamas vertinimas ir priimtas sprendimas. Pamačius žmogų visada aiškiau įvertinti funkcijų sutrikimus, bet metodika neužkerta kelio priimti sprendimą ir jam nedalyvaujant. Sprendimas turi būti objektyvus, teisingas ir pagrįstas, jie peržiūri visą ligos dinamiką, kiek laiko žmogus serga, kokie kiti susirgimai, kiek tie susirgimai trukdo jam dirbti.

D. L. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino iki 45 procentų 2 metams. Tai yra reikšminga gaunant išmoką, bet kiek – negali pasakyti. D. L. buvo kviesta į komisijos posėdį, buvo gauta ambulatorinė kortelė, patikslinti duomenys. Buvo pakeistas sprendimas dėl radiologinės stadijos vertinimo, tai lemia vertinimo kriterijaus punkto parinkimą.

V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 30 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino iki 40 procentų. Buvo patikslintas funkcijos sutrikimas, buvo gauti nauji duomenys, be to, įtakos turėjo klausimynas, teritoriniame skyriuje buvo 0,8, o (duomenys neskelbtini) vertino 1.

Po patikrinimo visada yra rašomos ataskaitos, yra teikiami pasiūlymai, kuo vadovautis taikant vieną ar kitą kriterijų, pateikiamos rekomendacijos. (duomenys neskelbtini) klausimas dėl kolegų vertinimo nebuvo nagrinėjamas. Buvo (duomenys neskelbtini) pateikiama neaiški byla, kuri keldavo įvairių diskusijų, buvo pateikiami medicininiai duomenys neidentifikuojant asmens, surenkami atsakymai ir iš to sudaromos rekomendacijos, kaip reikia vertinti. Medicininiai dokumentai galioja 6 mėnesius, nes paciento būklė gali keistis, liga yra gydoma. Todėl į komisijos posėdį kviečia asmenį, žiūri medicininę kortelę, kai asmeniui nustatomas 30 ar 40 procentų darbingumo lygis, o ambulatorinė kortelė yra tuščia. Jei žmogus serga, jis lankosi pas gydytojus, turi būti užrašų. Tokiais atvejais vertina nuolatinį funkcijos sutrikimą po adekvataus gydymo.

Bylos dokumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-01-30 teikimas Nr. 4-TR-67 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į tarnybines patalpas, jose esančių daiktų ir dokumentų apžiūros bei sekimo sankcionavimo“, kuriuo prašoma teismo leisti taikyti nurodytas kriminalinės žvalgybos priemones O. K. (2 t., b. l. 106–108).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-30 nutartis Nr. S1-79RN, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-01-30 teikimas Nr. 4-TR-67 (2 t., b. l. 125).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-03-06 teikimas Nr. 4-TR-142 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto patekimo į tarnybines patalpas, jose esančių daiktų ir dokumentų apžiūros bei sekimo sankcionavimo“, kuriuo prašoma teismo leisti taikyti nurodytas kriminalinės žvalgybos priemones D. M. (2 t., b. l. 109–111).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-06 nutartis Nr. S1-171RN, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-03-06 teikimas Nr. 4-TR-142 (2 t., b. l. 126–127).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-03-17 teikimas Nr. 4-TR-172 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo sankcionavimo“, kuriuo prašoma teismo leisti taikyti kriminalinės žvalgybos priemones – elektroninių ryšių tinklais perduodamų pokalbių ir informacijos kontrolę V. J. (2 t., b. l. 112–113).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-17 nutartis Nr. S1-208RN, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-03-17 teikimas Nr. 4-TR-172 (2 t., b. l. 128).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-04-06 teikimas Nr. 4-TR-222 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo sankcionavimo“, kuriuo prašoma teismo leisti taikyti nurodytas kriminalinės žvalgybos priemones R. I. (2 t., b. l. 114–115).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutartis Nr. S1-265RN, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-04-06 teikimas Nr. 4-TR-222 (2 t., b. l. 129).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-04-26 teikimas Nr. 4-TR-258 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į tarnybines patalpas sankcijos pratęsimo ir sankcionavimo“, kuriuo prašoma pratęsti teismo leistų taikyti kriminalinės žvalgybos priemonių O. K., D. M., V. J. ir R. I. terminą (2 t., b. l. 116–120).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-26 nutartis Nr. S1-315RN, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-04-26 teikimas Nr. 4-TR-258 (2 t., b. l. 130–131).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-05-11 teikimas Nr. 4-TR-294 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į tarnybines patalpas sankcionavimo“, kuriuo prašoma teismo leisti taikyti nurodytas kriminalinės žvalgybos priemones M. G. (2 t., b. l. 121–123).

Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-11 nutartis Nr. S1-364RN, kuria tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-05-11 teikimas Nr. 4-TR-294 (2 t., b. l. 132).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-06-02, 2018-10-12, 2019-01-07 prašymai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, patvirtinantys, jog dėl leidimo skirtingiems byloje kaltinamamiems asmenims taikyti šią procesinę prievartos priemonę buvo kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjus (21 t. b. l. 42, 45, 48–50, 54, 57–58, 62, 66–68).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2017-06-02, 2018-10-12, 2019-01-07 nutartys, kuriomis buvo leista nutartyse nurodytiems asmenims taikyti procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje, t. y. klausytis jų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, juos įrašyti, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (21 t., b. l. 43–44, 46–47, 51–53, 55–56, 59–61, 63–64, 69–71).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-06-02, 2017-06-15 prašymai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neatskleidžiant tapatybės, patvirtinantys, jog dėl leidimo taikyti šią procesinę prievartos priemonę skirtingiems byloje kaltinamiems asmenims buvo kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjus (21 t. b. l. 74, 77, 80, 83, 100–101, 104–105).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2017-06-02, 2018-10-12, 2019-01-07 nutartys, kuriomis buvo leista nutartyse nurodytiems asmenims taikyti procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 158 straipsnyje, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (21 t. b. l., 75–76, 78–79, 81–82, 84–85, 102–103, 106–107).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017-06-02 prašymai dėl slapto sekimo, patvirtinantys, jog dėl leidimo taikyti šią procesinę prievartos priemonę skirtingiems byloje kaltinamamiems asmenims buvo kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjus (21 t., b. l. 86, 89, 92, 95).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2017-06-02 nutartys, kuriomis buvo leista nutartyse nurodytiems asmenims taikyti procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 160 straipsnyje, t. y. juos slapta sekti (21 t., b. l. 87–88, 90–91, 93–94, 96–97).

Dokumentai, reikšmingi R. I. ir O. K. inkriminuotoms veikoms tirti ir nagrinėti.

D. L. ir R. I. epizodas.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-06, 9.19 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina D. L.. Moterys kalbasi apie D. L. sveikatos būklę, R. I. nurodo: „<...> Antra. Dviem metam <...>.“ D. L. 9.32.50 val. R. I. ant stalo padeda 50 Eur kupiūrą, kurią R. I. įsideda į stalčių. R. I. už pinigus padėkoja. D. L. išėjus iš R. I. kabineto, R. I. iš stalčiaus pasiima pasidėtą 50 Eur kupiūrą ir įsikiša ją į sijono kišenę (2 t., b. l. 141–144).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2019-01-02 protokolas, kuriame užfiksuotas:

1) 2018-11-09 laikotarpio nuo 14.32.35 iki 14.35.39 val. telefoninis pokalbis Nr. 372, kurio metu R. I. tyrimo metu nenustatytos tapatybės moteriai nurodo: „<...> Nu išėjau iš ten. Matai puse dviejų reikėjo <...>.“ Nenustatytos tapatybės moteriai paklausus, ar ta viena tik buvo, R. I. nurodo: „<...> jo jinai viena buvo, bet dar viena bus kitą trečiadienį. Irgi sakė, kad nieko (n. ž.) sakiau aš neprisimenu to epizodo. Nu ir dabar sakysiu, nu ką aš… žinai, vis tik streso būklėj buvau. <...> Sakau, dabar visai kitą, kituom užsiiminėju, ką aš galiu prisiminti. Nu. Sakau, jeigu jūs turit įrodymų ir matot, nu tai tebūnie taip, man jau, jau pasakė advokatas kaip kalbėti. <...> Nes ten taip painiai yra. Žinai sakau, (n. ž.) iškart sakau, kad aš neprisimenu. (n. f.) O jinai ta moteris sako, aš nenorėjau jūsų pakišti iš viso, kai ten pažiūrėjau tą video, kad ten nieko nesimato išvis <...>“;

2) 2018-11-09 laikotarpio nuo 17.47.52 iki 17.52.42 val. telefoninis pokalbis Nr. 379, kurio metu R. I. tyrimo metu nenustatytos tapatybės moteris klausia, ar ji buvo šiandien. R. I. atsako: „<...> buvau šiand. Nu pasakiau, kad <...> ten pasirodo ne su gydytoja, o su su ligoniu. <...> Jinai sakė, kad ta prasme nieko nedaviau iš viso. Kad aš nieko nežinau, aš nieko nedaviau. Nu žinai norėjo man man padaryti geriau. Nes aš nežiūrėjau tų įrašų matai visų. Aš sakiau, kad aš neprisimenu visko. Aš negaliu visko prisiminti, tiek laiko praėjo. <...> Va ir ir nieko, parašė, surašė protokolą. Ten trumpai. Ir dar su viena reiks. Ten irgi tokia, kad nieko nedaviau, vat žinai <...>“;

3) 2018-11-14 laikotarpio nuo 17.39.38 iki 17.46.24 val. telefoninis pokalbis Nr. 469, kurio metu R. I. nurodo, kad šiandien buvo apklausoje, kad viena moteris neprisipažįsta, kad jai yra davusi. Nenustatytos tapatybės moteriai paklausus, ar jinai neprisipažįsta, R. I. atsako: „<...> Kad jinai davusi. Žinai. Nu ten vis vien gi matosi toj toj juostoj. <...> Nu tai ten ten ar penkiasdešimt eurų davusi. Bet vis vien, nu ką jin ten. Nu jau vis vien jeigu jau taip buvo tai buvo. Nu. Nu jinjai. O žinai, svarbiausia, kad ir gydytoja ir viskas prisipažinom. Nu ten matos, žinai, kad padedam <...>“ (3 t., b. l. 25–27).

Nenustatyto asmens, I. J. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2018-06-05 protokolas Nr. S6-08-17, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-09, 8.53.08 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina I. J. su tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmeniu. Pastarasis R. I. 8.55.02 val. paduoda dokumentus. I. J. paklausia R. I., ar išeitų iki „smerties“. R. I. pokalbio su minėtais asmenimis metu nurodo, kad eina pasikalbėti, „kas čia išeina“. 8.59.21 val. R. I. su įduotais dokumentais žaliame segtuve išeina iš kabineto. R. I. 9.04.59 val. grįžusi į kabinetą su dokumentais nurodo, kad „dviem metam tikrai padarytume“. Tarp dokumentų, kuriuos įdavė nenustatytos tapatybės asmuo, matyti vokas. R. I. iš šio voko 9.29.20 val. išima pinigus. Matyti ne mažiau kaip 250 Eur kupiūromis po 50 Eur. R. I. su šiais pinigais kumštyje 9.29 val. išeina iš kabineto (2 t., b. l. 98–100).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-29 protokolas Nr. S6-08-63, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-09, 8.57.49 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I. su dokumentais žaliame segtuve. Juos R. I. padeda ant O. K. stalo. Jos tarpusavyje kalbasi apie asmens sveikatos būklę, kad pernai buvo keturiasdešimt, vertino G.. O. K. nurodo, kad gerai – keturiasdešimt. R. I. su atsineštais dokumentais 9.01 val. išeina iš kabineto. R. I. 9.34.13 val. ateina į O. K. kabinetą su byla, kurią 9.34.19 val. padeda O. K. ant stalo. R. I. išėjus, O. K. atverčia bylą iš jos išima voką. Iš jo išima 250 Eur kupiūromis po 50 Eur. Pinigus įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 67–69).

N. L. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokolas Nr. S6-08-35, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-10, 10.48.12 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina nenustatytos tapatybės moteris, kuri duoda dokumentus R. I.. Jos tarpusavyje kalbasi apie jos sveikatos būklę. 10.58 val. R. I. išeina iš kabineto su dokumentais žaliame aplanke. 11.06.42 val. R. I. grįžta į kabinetą. Moteriai paklausus, „kiek jum ir daktarei“, R. I. atsako: „<...> Nežinau, a jinai darys stafkes, ar nepriima, aš tiesiog nežinau. Nežinau <...>“, „<...> Šiaip tai duodu tris, tris penkiasdešimt <...>“. Moteris paklausia: „<...> Tris šimtai penkiasdešim eurų? <...>“. R. I. tai patvirtina. Nenustatytos tapatybės moteris iš rankinės išima 350 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jas 11.14.03 val. įdeda į R. I. ištiestą voką. R. I. voką įdeda po moters atneštais dokumentais. R. I., išėjus minėtai moteriai, paima šį voką, iš jo išima pinigus. Iš jų ne mažiau kaip 150 Eur įdeda atgal į voką, o ne mažiau kaip 150 Eur padeda ant spintelės po stalu. R. I. nuo spintelės po stalu paima pasidėtus pinigus, juos laiko dešinėje rankoje, atidaro ant kelių pasidėtą voką, iš jo išima pinigus, juos susilanksto kairiame delne, o pinigus, laikytus dešinėje rankoje, sudeda į voką, jį užklijuoja ir pasideda į klaviatūrai stale skirtą vietą. R. I. kumštyje laikytus pinigus įdeda į piniginę ir iš piniginės išima nenustatytą daiktą. Iš stalčiaus paima naują voką, paima voką, kur įdėjo dalį moters įduotų pinigų, jį atplėšia, iš jo ištraukia pinigus ir juos su nenustatytu daiktu sudeda į naują voką, kurį padeda tarp moters atneštų dokumentų. 11.24.24 val. išeina su minėtais dokumentais, tarp kurių yra vokas su pinigais, iš kabineto (1 t., b. l. 89–96).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokolas Nr. S6-08-36, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-10, 10.59.03 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I. su dokumentais žaliame aplanke, juos R. I. padeda O. K. ant stalo, o ši juos skaito. R. I. nurodo, kad „<...> turėjo keturiasdešimt. Antrą <...>“. O. K. nurodo: „<...> paliksiu tą patį <...>.“ R. I. 11.03 val. išeina iš kabineto su atsineštais dokumentais. 11.22.56 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Juos ji 11.23.00 val. padeda O. K. ant stalo. Atvertusi bylą parodo O. K., kad byloje yra vokas. O. K. išima iš bylos voką, jį įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 97–100).

V. Š. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-05 protokolas Nr. S6-08-16, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-15, 14.13.40 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. Š.. Pastaroji R. I. paduoda dokumentus. R. I. paėmusi dokumentus su jais 14.20.17 val. išeina iš kabineto. 14.26.05 val. grįžta į kabinetą su dokumentais. R. I. klausia V. Š.: „<...> Trisdešimt norit ane <...>“, vėliau nurodo, kad „<...> ištemtų jinai trisdešimt procentų svarbiausia <...>“. V. Š. R. I. paklausia: „<...> trijų užteks? <...>“, R. I. į atsako, kad užteks, turbūt. V. Š. ant R. I. stalo 14.37.06 val. padeda voką ir išeina iš kabineto. R. I. iš V. Š. duoto voko išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir ją įsideda į daiktinę. Voką įdeda tarp V. Š. atneštų dokumentų. 14.42.16 val. R. I. iš minėto voko išima 150 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jas įdeda į bylą, su kuria išeina iš kabineto (2 t., b. l. 101–104).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-29 protokolas Nr. S6-08-64, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-15, 14.19.00 val., į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais. Juos padeda O. K. ant stalo, o ši juos skaito. R. I. nurodo, kad „trisdešimt“. O. K. nurodo: „Pažiūrėsim.“ R. I. pasiima atsineštus dokumentus ir išeina iš O. K. kabineto. 14.42.05 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Ją 14.42.15 val. padeda O. K. ant stalo, parodo O. K., kad byloje yra pinigai. R. I. išeina iš kabineto. O. K. išima iš bylos 150 Eur kupiūromis po 50 Eur, įsideda jas į užrašų knygutę (2 t., b. l. 72–74).

L. S. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-51, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-18, 9.43 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri 9.:46.14 val. duoda dokumentus su voku R. I. ir nurodo: „čia yra viskas, nežinau, kartu“, „a nebūtų įmanoma man iki pensijos?“. Pokalbio metu R. I. nurodo, kad „<...> dabar dviem metam <...>“. R. I. 9.50 val. išeina iš kabineto su L. S. dokumentais. 9.58 val. R. I. grįžta į kabinetą su dokumentais. L. S. išėjus, R. I. paima voką, iš jo išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią padeda į stalčių, išima iš voko dar ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir ją įdeda į tą patį stalčių. Iš šio stalčiaus išima padėtą ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir įdeda ją atgal į voką, kurį įdeda tarp L. S. dokumentų. 10.25 val. R. I. paima minėtus dokumentus su voku ir išeina iš kabineto (2 t., b. l. 15–20).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-10-25 protokolas Nr. S6-08-76, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-18, 9.53.16 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I. su dokumentais. Juos padeda O. K. ant stalo, o ši juos skaito. Kalbasi apie asmens sveikatos būklę. 9.57 val. R. I. išeina iš kabineto su atsineštais dokumentais. 10.43.54 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Ją 10.43.59 val. padeda O. K. ant stalo. Matyti, kad byloje yra vokas. R. I. išeina iš kabineto. O. K. išima iš bylos voką, patikrina jo turinį ir įsideda jį į užrašų knygutę (2 t., b. l. 94–96).

B. P. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-49, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-22, 14.16 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri padeda ant R. I. stalo dokumentus. B. P. 14.16.38 val. slepia ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, ją su dokumentais į rankas paduoda R. I., kuri pinigus pasideda ant stalo po dėžute, vėliau juos persideda į stalo stalčių. Moterys kalbasi apie B. P. sveikatos būklę. R. I. nurodo B. P.: „Einu aš su tuo tada sužinot.“ R. I. su B. P. įduotais dokumentais išeina iš kabineto. 14.31 val. R. I. grįžta į kabinetą su dokumentais. B. P. 14.40.10 val. slepia sulankstytas kupiūras, kiek ir kokias – nesimato, jas paduoda R. I.. Pastaroji juos padeda po dokumentais. B. P. išėjus, R. I. iš po dokumentų išsitraukia padėtus pinigus, taip pat atidaro stalčių, į kurį įsidėjo pinigus, skaičiuoja juos. Į voką įdeda ne mažiau kaip 150 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jį įdeda į bylą. Iš stalčiaus išima ne mažiau kaip vieną kupiūrą, kokią – nesimato. Ją įsideda į daiktinės išorinę užtraukiamą kišenę. R. I. 15.09 val. su byla, kurioje yra įdėtas vokas, išeina iš kabineto (2 t., b. l. 26–31).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-30 protokolas Nr. S6-08-66, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-22, 14.24.03 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I. su dokumentais. Ji juos padeda O. K. ant stalo, o ši juos skaito. Kalbasi apie asmens sveikatos būklę. R. I. 14.25.03 val. išeina iš kabineto su atsineštais dokumentais. 15.11.09 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Ją padeda O. K. ant stalo, 15.11.17 val. praverčia bylą. Matyti, kad byloje yra vokas. R. I. išeina iš kabineto. O. K. iš bylos išima voką ir jį įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 75–77).

2.2.7. V. J. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-53, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-23, 13.32 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri padeda ant R. I. stalo dokumentus. Moterys kalbasi apie V. J. sveikatos būklę. V. J. paklausia R. I., „ar užteks trijų šimtų“, R. I. atsako, kad „užteks“. V. J. paklausus, kiek reikia duoti R. I., R. I. nurodo, kad jai užteks penkiasdešimt. V. J. 13.42 val. R. I. paduoda krūvelę banknotų. R. I. juos perskaičiuojant matyti ne mažiau kaip 300 Eur kupiūromis po 50 Eur. R. I. vieną kupiūrą įsideda į stalčių, kitas įdeda į V. J. dokumentus. V. J. išėjus iš kabineto, R. I. V. J. duotus pinigus, kuriuos R. I. įdėjo tarp dokumentų, įsideda į piniginę, o iš piniginės ištraukia 300 Eur kupiūromis po 100 Eur, iš stalčiaus išima 50 Eur kupiūrą ir ją įsideda į piniginę. Į voką įdeda 300 Eur, išimtų iš piniginės, ir jį įdeda tarp V. J. dokumentų. R. I. į bylą sudeda V. J. dokumentus, voką ir su jais 13.49 val. išeina iš kabineto (2 t., b. l. 37–42).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-30 protokolas Nr. S6-08-68, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-23, 13.50.09 val., į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Ji juos padeda O. K. ant stalo. O. K. 13.51.32 val. paima bylą, praverčia ją. R. I. parodo voką byloje ir nurodo: „O čia buvo keturiasdešimt.“ R. I. išeina iš kabineto. O. K. išima iš bylos voką, patikrina jo turinį ir įsideda jį į užrašų knygutę (2 t., b. l. 82–84).

L. P., I. J. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-10 protokolas Nr. S6-08-57, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-25, 8.48 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nenustatytos tapatybės moteris. Pastaroji 8.48.44 val. R. I. ant stalo padeda dokumentus. R. I. paėmus dokumentus, tarp jų matyti vokas. 9.02 val. R. I. išeina iš kabineto su dokumentais, kuriuos davė nenustatyta moteris. R. I. 9.07 val. grįžta į kabinetą su dokumentais. R. I. grįžusi nurodo, jog jai sakė, kad „trisdešimt praeis“. Moterims išėjus, R. I. iš atneštų dokumentų išima voką, iš jo išima ne mažiau kaip 200 Eur kupiūromis po 50 Eur. Su šiais pinigais nueina prie spintos. Grįžus prie stalo su pinigais rankoje, matyti ne mažiau kaip viena 50 Eur kupiūra, ją įdeda į voką ir padeda tarp minėtų dokumentų. R. I. į bylą įdeda nenustatytos moters paduotus dokumentus ir voką ir su jais 10.15 val. išeina iš kabineto (2 t., b. l. 43–47).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-30 protokolas Nr. S6-08-70, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-25, 9.03.50 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I. su dokumentais, kuriuos padeda O. K.. R. I. jos klausia, ar ji padarys trisdešimt, O. K. atsako, kad taip. R. I. pasiima atsineštus dokumentus ir išeina iš kabineto. 10.15.45 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Ją 10.15.49 val. padeda O. K. ant stalo ir parodo joje esantį voką. O. K. iš bylos išima voką, patikrina jo turinį ir jį įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 85–87).

B. K. ir R. I., V. K. ir R. I. epizodai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-10 protokolas Nr. S6-08-58, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-25, 10.24 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina dvi tyrimo metu nenustatytos moterys Nr. 1 ir Nr. 2. Moteris Nr. 2 ant R. I. stalo 10.24.59 val. padeda dokumentus, tarp kurių yra raudonas vokas. R. I. pokalbio su moterimis metu pasako: „<...> Einu aš klausti, ką jinai galės čia ištempti <...>.“ Viena iš moterų nurodo, kad vokas yra įdėtas. 10.33 val. R. I. įsideda moterų dokumentus į žalią aplankalą ir išeina iš kabineto. 10.49 val. R. I. grįžta į kabinetą su žaliu aplanku ir nurodo: „<...> Nu, tai sakė, trečią sugraibys. Antros tai nė svajot, sako <...>.“ 10.54 val. raudoną voką įdeda tarp moters Nr. 2 atneštų dokumentų žaliame aplankale. Moterys Nr. 1, 2 išeina.

10.55 val. į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri tvarko neįgalumo dokumentus R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. R. K. R. I. ant stalo 10.55.48 val. padeda baltą voką, paduoda į įmautę įdėtus dokumentus.

11.02 val. R. I. į raudoną dėklą įsideda R. K. atneštus dokumentus, o voką ant stalo pridengia kitais dokumentais. 11.04 val. R. I. su dokumentais raudoname dėkle išeina iš kabineto. 11.11 val. R. I. grįžta su raudonu dėklu į kabinetą. Pokalbio su R. K. metu R. I. nurodo: „<...> kaip nors suregzt ten tą trisdešim <...>“, „<...> O kiek jūs čia įdėjot <...>“, į tai R. K. nurodo, kad „<...> pusantro“. R. I. nurodo, kad „<..> trisdešim daro ir dar visam laikui. Tai jisai be keturių šimtų nedarys <...>“. Jos susitaria, kad R. K. nuvažiuos iki bankomato. 11.12 val. R. K. išeina iš kabineto, R. I. dokumentus, kuriuos atnešė R. K., įdeda į raudoną dėklą, voką pasideda ant stalčiaus bloko stalo kairėje.

11.12 val. į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri tvarko neįgalumo dokumentus D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. K. paduoda dokumentus, įdėtus į rožinį dėklą, 11.12 val. išsitraukia pluoštelį banknotų ir per du kartus padeda R. I. ant stalo ir nurodo: „<...> Čia ta mano giminaitė L. <...>“, „<...> Čia penki šimtai tiems <...>“, „<...> Čia tau du šimtai <...>“. Kuomet V. K. nurodo, kad „čia penki šimtai tiems“, R. I. nurodo: „<...> Ten tiem pijokam“. R. I. pasiima V. K. duotus pinigus ir įsideda juos į viršutinį stalčių stalo dešinėje. V. K. paklausia R. I., „ar išeis iki pensijos“, R. I. atsako, kad taip mano. R. I. V. K. atneštus dokumentus įsideda į rožinį dėklą ir pasideda į stalčių. 11.15 val. V. K. išeina iš kabineto. R. I. į raudoną dokumentų dėklą įdeda R. K. atneštą baltą voką.

11.17 val. R. I. pasiima žalią aplankalą, kuriame yra moters Nr. 2 dokumentai, iš jo paima raudoną voką. R. I. skaičiuojant pinigus matyti 200 Eur kupiūromis po 50 Eur. Iš jų ne mažiau kaip 100 Eur pasideda ant kelių, likusius pinigus sudeda į voką ir padeda tarp dokumentų žaliame aplankale. Pasiima pinigus nuo kelių, perlenkia ir įsideda į stalo dešinėje esantį apatinį stalčių. Atsidaro viršutinį stalčių stalo dešinėje ir jame skaičiuoja V. K. duotus pinigus, matyti, kad į ranką pasiima ne mažiau kaip 250 Eur kupiūromis po 50 Eur, kurias įdeda į apatinį stalčių stalo dešinėje. Vėl atsidaro viršutinį stalčių stalo dešinėje, paima ir suskaičiuoja ne mažiau kaip 150 Eur kupiūromis po 50 Eur, jas palieka tame pačiame stalčiuje. 11.24 val. R. I. atsidaro viršutinį stalčių stalo dešinėje, jame skaičiuoja pinigus, matyti 50 Eur kupiūros, kiek jų – nematyti, iš apatinio stalčiaus stalo dešinėje išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir perdeda ją į viršutinį stalčių stalo dešinėje. 11.25 val. paima iš raudono aplankalo R. K. atneštus dokumentus ir baltą voką ir juos sudeda į bylą. 11.28 val. susega dokumentus iš žalio aplanko, tarp jų įdedą raudoną voką, ir dokumentus be aplanko su raudonu voku pasideda stalo kairėje. R. K. atėjusi į R. I. kabinetą jai 11.35.10 val. duoda sulankstytus pinigus, kuriuos R. I. padeda po R. M. dokumentais. 11.35 val. R. K. išeina iš kabineto. R. I. iš po R. M. dokumentų išsitraukia R. K. atneštus pinigus. Matyti ne mažiau kaip penkios kupiūros, kokios tiksliai – nematyti, bet yra ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur ir ne mažiau kaip viena 20 Eur kupiūra. Dalį pinigų pasideda į viršutinį stalčių stalo dešinėje, dalį padeda į apatinį stalčių stalo dešinėje, po kiek – nematyti. 11.36 val. iš R. M. bylos ištraukia prieš tai R. K. atneštą baltą voką, pasižiūri į jo vidų. Iš apatinio stalčiaus paima vieną 50 Eur kupiūrą ir ją įdeda į baltą voką. Voką pasideda ant kelių ir iš susegtų moters Nr. 2 dokumentų ištraukia raudoną voką, po to iš balto voko išima vieną kupiūrą, kokią – nematyti, ir ją įdeda į raudoną voką. Nuo kelių paima baltą voką, jį įdeda tarp moters Nr. 2 dokumentų. Raudoną voką – į R. M. bylą. Baigusi tvarkyti R. M. bylą paima raudoną voką ir prisega prie dokumentų R. M. byloje. Į vieną bylą įdeda moters Nr. 2 dokumentus su baltu voku, ją pasideda ant stalčių bloko kairėje. 11.46 val. pasiima kitą bylą, iš stalčiaus dešinėje išsitraukia rožinį aplankalą su V. K. atneštais D. L. dokumentais. Iš jo dokumentus įdeda į bylą. Iš viršutinio stalčiaus stalo dešinėje išsiima pinigų, iš kurių vieną kupiūrą, kokią – nematyti, padeda atgal į stalčių. Likusius 150 Eur kupiūromis po 50 Eur įsideda į daiktinės pagrindinį skyrių. Iš viršutinio stalčiaus stalo dešinėje išsiima vieną 50 Eur kupiūrą ir ją laikydama rankoje iš R. M. bylos išima raudoną voką, jį atklijuoja ir iš jo išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, juos sulanksto kartu su kupiūra rankoje ir įsideda į daiktinės šoninį užtraukiamą skyrių. 11.55 val. pasiima visas tris bylas, daiktinę ir išeina iš kabineto. 12.02 val. R. I. grįžta į kabinetą nešina dviem bylomis.

13.27 val. R. I. pasiima šias dvi bylas ir su jomis bei daiktine išeina iš kabineto. Grįžusi į kabinetą 13.42 val. R. I., atsidariusi apatinį stalčių stalo dešinėje, apžiūri pinigus, matyti, kad yra ne mažiau kaip trys kupiūros. Kokios – nematyti. Jas nusineša į vietą, kurios nematyti (2 t., b. l. 48–60).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-30 protokolas Nr. S6-08-69, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-25, 10.45.50 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., ji atsineša žalią segtuvą su dokumentais, kuriuos parodo O. K.. R. I. paklausia O. K.: „<...> ar daugiau kaip penkiasdešimt procentų neišeina? <...>“, O. K. atsako, kad „ne“. R. I. išeina. 13.28.34 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dviem bylomis. Vieną jų, kurios viršelyje juodos spalvos teksto žymekliu yra parašytos dvi skaičių kombinacijos (iš jų viena nubraukta), R. I. padeda O. K.. O. K. 13.29.04 val. praverčia bylą, iš jos išima voką ir jį įsideda į užrašų knygutę. Tuomet R. I. ant O. K. stalo padeda kitą bylą ir iš savo daiktinės pagrindinio skyriaus išima 150 Eur kupiūromis po 50 Eur. Juos 13.29.14 val. padeda ant bylos. O. K. pinigus įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 88–90).

B. G. ir R. I., V. V. ir R. I. epizodai

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-02, 9.56 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina dvi tyrimo metu nenustatytos moterys. R. I. paima moters atneštus dokumentus. Moteris Nr. 1 nurodo: „<...> Čia norės jinai dabar visam, palauk, visam laikui jinai čia <...>.“ R. I. pokalbio su moterimis metu nurodo: „<...> tai buvo trisdešim, tai tada bus trisdešim <...>“, „<...> Tada reikia visam laikui <...>“. Moteris Nr. 2 paklausia: „<...> Jeigu su visam laikui? <...>“, „<...> Iškart juk babkės, a ne, pas ją?“, „O kiek? <...>“, „Tris gerai?“, R. I. atsako, kad „per akis“. 10.05.57 val. moteris Nr. 2 ant R. I. stalo padeda 300 Eur kupiūromis po 50 Eur. R. I. šiuos pinigus sudeda į voką, kurį įdeda tarp moters Nr. 2 duotų dokumentų.

10.09 val. į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina tyrimo metu nenustatytos tapatybės vyriškis, kuris paduoda R. I. dokumentus. R. I. iš moters Nr. 2 duotų dokumentų išima voką ir jį įdeda į stalčių. 10.17 val. vyriškis iš piniginės išima ne mažiau kaip 150 Eur kupiūromis po 50 Eur. R. I. jam padeda voką. R. I. nurodo: „<...> aš turiu pakalbėti, ką čia galima išspausti <...>.“ Vyriškiui paklausus, ką jam daryti, R. I. atsako: „<...> Aš galiu nunešti, jeigu norit <...>“, „<...> Tada aš iškart nunešiu ir pasakysiu jiems. Čia įdėkit, viską sudėkit <...>“. Vyriškis 10.25.22 val. į voką įdeda minėtus pinigus. Iš piniginės išima vieną 50 Eur kupiūrą, ją taip pat įdeda į voką. 10.25.44 val. voką padeda ant R. I. stalo. Ji voką įkiša tarp vyriškio atneštų dokumentų. Vyriškiui išėjus iš kabineto, R. I. iš vyriškio dokumentų išima voką, iš jo išima 200 Eur kupiūromis po 50 Eur ir su šiais pinigais nueina prie spintos. Grįžusi prie stalo į voką įdeda ne mažiau kaip vieną 100 Eur kupiūrą ir jį įdeda tarp vyriškio atneštų dokumentų. Iš stalčiaus išima voką su moters Nr. 2 duotais pinigais, iš jo išima ne mažiau kaip 250 Eur kupiūromis po 50 Eur ir iš jų ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur įdeda atgal į voką. Voką įdeda tarp moters Nr. 2 dokumentų. Į vieną bylą įdeda moters Nr. 2 dokumentus, pasiima vyriškio dokumentus ir 10.34 val. išeina iš kabineto (2 t., b. l. 133–140).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-06-05 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-02, 10.36.18 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., kuri 10.36.53 val. padeda ant O. K. stalo bylą. R. I. duodama bylą nurodo: „<...> Aš jį iškarto užregistruosiu, čia keturiasdešimt V. <...>.“ 10.37.28 val. R. I. padeda dar vieną bylą ir nurodo, kad „čia V.“, „iki pensijos“ ir išeina iš kabineto. O. K. iš bylų ištraukia po voką, patikrina jų turinį, juos įdeda į užrašų knygutę (3 t., b. l. 12–13).

V. P.

ir R. I. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-06, 13.50 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paduoda R. I. dokumentus. Ji juos peržiūri ir įsideda į raudoną aplanką ir išeina iš kabineto. 13.59 val. grįžta į kabinetą. 14.10.51 val. V. P. ant stalo padeda keturias kupiūras, iš kurių ne mažiau kaip dvi kupiūros yra 50 Eur, ne mažiau kaip viena kupiūra 100 Eur. Intienė pinigus sudeda į bylą, kur sudėti V. P. atnešti dokumentai. Antru kartu V. P. 14.10.58 val. padeda 40 Eur kupiūromis po 20 Eur ir vieną 10 Eur kupiūrą, iš viso 50 Eur. R. I. nurodo, kad užteks. R. I. šiuos pinigus įsideda į stalčių. V. P. išėjus iš kabineto, R. I. iš bylos išima V. P. duotus pinigus, juos perskaičiuoja. Matyti viena 100 Eur kupiūra ir trys 50 Eur kupiūros. Be to, ir iš stalčiaus išima V. P. duotus pinigus, juos perskaičiuoja. 50 Eur kupiūrą padeda klaviatūrai skirtoje vietoje, o su pinigais, išimtais iš stalčiaus (50 Eur), ir dalimi pinigų, kokia – nematyti, paimtų iš V. P. dokumentų, R. I. nueina prie spintos, kur nefilmuojama. Grįžta su pinigais. Matyti, kad turi vieną 20 Eur kupiūrą ir daugiau kupiūrų, kokių – nematyti, prie jų prideda klaviatūrai skirtoje vietoje pasidėtą 50 Eur kupiūrą ir šiuos pinigus įdeda į voką, kurį įdeda į bylą. 14.32 val. R. I. išeina iš kabineto su byla (2 t., b. l. 145–149).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-06-05 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-06, 13.58.09 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., kuri O. K. paduoda raudoną segtuvą su dokumentais. O. K. skaito dokumentus. R. I. nurodo: „<...> Čia turėjo keturiasdešimt <...>.“ O. K. atsako: „<...> Keturiasdešimt turėjo, gerai <...>.“ 13.58.38 val. R. I. išeina iš kabineto. 14.33.30 val. į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I.. 14.33.31 val. R. I., nesant O. K., ant jos stalo padeda dokumentus – bylą ir 14.37.06 išeina iš kabineto. O. K. grįžus į kabinetą ji iš R. I. atneštos bylos 14.37.18 val. išima voką ir jį įsideda į užrašų knygutę (3 t., b. l. 14–15).

L. T., L. T. ir R. I. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-08, 9.05 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina dvi tyrimo metu nenustatytos moterys. Moteris Nr. 2 R. I. paduoda dokumentus. Moterys kalbasi apie moters Nr. 2 sveikatos būklę. Moteris Nr. 1 paklausia R. I.: „<...> a visam laikui? <...>.“ R. I. atsako: „<...> Aš einu pasižiūrėt <...>.“ R. I. šiuos dokumentus įsideda į aplanką ir su jais 9.14 val. išeina iš kabineto. 9.19 val. grįžta į kabinetą. Moteriai Nr. 1 paklausus, „kiek reikia duoti“, R. I. nurodo: „<...> duok šešis <...>“, tuomet moteris Nr. 1 nurodo, kad su savimi turi tik tris šimtus, prašo, kad R. I. pridėtų, o vėliau jos priveš. Tolesnio pokalbio metu moteris Nr. 2 nurodo, kad kai ateis, atneš, į tai R. I. atsako: „Šimtą kokį paimk.“ Moteris Nr. 1 skaičiuoja pinigus, išimtus iš piniginės. Matyti 300 Eur kupiūromis po 50 Eur. R. I. moterims padeda voką. Į jį 9.21.46 val. ši įdeda laikomus pinigus ir 9.21.49 val. paduoda R. I.. R. I. voką įdeda tarp moters Nr. 2 paduotų dokumentų. Moterims Nr. 1 ir Nr. 2 išėjus, R. I. iš voko išima 300 Eur kupiūromis po 50 Eur, vieną kupiūrą pasilieka ant klaviatūros, kitas įdeda į voką. Ant klaviatūros padėtą 50 Eur kupiūrą įsideda į piniginę. Voką įdeda tarp moters Nr. 2 atneštų dokumentų. Šiuos dokumentus ir pinigus iš voko sudeda į bylą, su kuria 10.25 val. išeina iš kabineto (2 t., b. l. 154–159).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-06-05 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-08, 10.26.18 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., kuri 10.26.21 val. ant O. K. stalo padeda dokumentus – bylą ir išeina iš kabineto. O. K. 10.26.45 val. iš šių dokumentų išima 250 Eur ir juos įsideda į užrašų knygutę (3 t., b. l. 16–17).

R. Š. ir R. I. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-12, 13.08 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri tvarko neįgalumo dokumentus sau ir savo vyrui. R. Š. R. I. paduoda dokumentus. R. Š. nurodo R. I.: „<...> visam laikui <...>.“ 13.27 val. R. I. išeina su R. Š. duotais dokumentais raudoname aplanke iš kabineto. 13.31 val. R. I. grįžta į kabinetą su dokumentais ir nurodo R. Š., kad „reikės kalbėti, kad visam laikui“. R. Š. nurodo, kad turi „penkis šimtus dabar“. R. I. nurodo: „<...> Bet dabar į kitą ko komisijai reikia duot. Nu, dėk tuos pinigus. Bet dabar į kitą komisiją visai nešu, į tą <...>.“ 13.38.46 val. R. Š. iš piniginės išima ir į aplanką dėdama skaičiuoja garsiai kupiūras iki dešimties. 13.39.18 val. padeda 500 Eur kupiūromis po 50 Eur. R. Š. išėjus iš kabineto, R. I. parsineša dvi bylas. Į jas sudeda R. Š. atneštus dokumentus. Iš R. Š. duotų pinigų ne mažiau kaip 150 Eur kupiūromis po 50 Eur R. I. įsideda į savo daiktinę. Ne mažiau kaip 200 Eur kupiūromis po 50 Eur R. Š. duotų pinigų palieka stalčiuje. 14.26 val. pasiima bylas, daiktinę ir išeina iš kabineto (2 t., b. l. 168–173).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-06-05 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-12, 14.28.44 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., kuri O. K. ant stalo padeda dokumentus – dvi bylas ir iš daiktinės išima ne mažiau kaip 100 Eur ir 14.29.06 val. paduoda O. K.. R. I. nurodo, kad „čia šeima“. O. K. paklausus: „<...> Už ką čia kiši? <...>“, R. I. atsako, kad „Š. ir sugyventinis“ (3 t., b. l. 18–19).

Dokumentai, reikšmingi O. K. inkriminuotoms veikoms tirti ir nagrinėti

Nenustatyto asmens ir O. C. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokolas Nr. S6-08-31, kuriame užfiksuota, kad 2017-04-26, 9.11.29 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina O. C., atneša galbūt neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus, kuriuos padeda ant O. K. stalo. O. K. 9.12.35 val. paima O. C. atneštus dokumentus, juos atverčia, tarp jų matyti 100 Eur kupiūromis po 50 Eur. O. C. paklausia O. K.: „<...> Tai čia kaip, a užsirašysit? <...>“, O. K. į tai atsako: „<...> O čia kiek <...>“, O. C. nurodo: „<...> Tą, kur mes žiūrėjom D. <...>“, „<...> keturiasdešimt, sakėt, yra dviem <...>“, O. K. į tai atsako, kad gerai. 2018-05-16, 9.15.03 val., O. K. paima dokumentus, kuriuos atnešė O. C., iš jų išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, jas įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 107–109).

Nenustatyto asmens ir G. E. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-37, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-05, 12.59.55 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina O. K. su dokumentais įmautėje, kuriuos galbūt atnešė G. E., iš jos paskos įeina G. E.. Pokalbio metu su O. K. G. E. pasako: „<...> ??? ?????? <...>“ (vos kvėpuoja), o ji į tai atsako: „<...> Gerai, tai nežiūrėsiu aš net <...>.“ O. K. 13.26.05 val. rodo neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus G. E. ir jam pasako: „<...> Nematau, kad būtų <...>.“ G. E. rankoje laikomus dokumentus paduoda O. K. ir jai pasako, kad užmiršo. Tuomet, t. y. 13.26.22 val., jis iš kelnių kišenės ištraukia 100 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jas padeda tarp dokumentų, kuriuos vartė O. K.. O. K. juos paima ir įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 122–124).

K. S. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-29 protokolas Nr. S6-08-65, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-19, 8.26.50 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris dokumentus įmautėje padeda O. K. ant stalo ir 8.27.15 val. parodo tarp dokumentų voką. K. S. išėjus, O. K. K. S. atneštame voke skaičiuoja pinigus. Suskaičiuoja ne mažiau kaip aštuonias kupiūras, kurių nominalo nematyti. Voką su jomis įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 70–71).

V. V.

, nenustatyto asmens ir G. E. epizodai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-38, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-11, apie 13.39 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina O. K. ir G. E. su dokumentais įmautėje, kuriuos jis paduoda O. K.. Jie kalbasi apie vyriškį, kuris turėjo daug lūžių, turėjo „<...> trisdešimt, motociklu žiemą uodegikaulį susilaužė <...>“. O. K. grąžina dokumentus G. E..

2017-05-12, 9.13.49 val., į O. K. kabinetą ateina G. E. rankose laikydamas dokumentus įmautėje, juos padeda O. K. ant stalo ir pasako, kad „<...> čia pratęsimui“. O. K. nuo stalo paima kitus dokumentus, juos paduoda G. E. ir pasako jam: „<...> O čia šitą radau vakar per liftą <...>.“ Jis žiūrėdamas į dokumentus iš pradžių pasako, kad čia ne jo, bet vėliau du kartus pakartodamas vardą V. pripažįsta, kad jis padavė registruoti juos. 9.15.13 val. G. E. iš kelnių kišenės ištraukia pinigus ir juos padeda O. K. ant stalo. Ji juos pastumia po užrašų knygute. O. K. pasiėmusi skaito G. E. 9.13.49 val. atneštus dokumentus. Jis jai pasako: „ <...> ir širdis, ir insultas ir dar kažkas. Užregistruosiu <...>.“ O. K. grąžina jam juos. Po to O. K. 9.16.07 val. išsitraukia 100 Eur kupiūrą, kurią jai davė G. E., ir ją įsideda į užrašų knygutę. Apie 9.28 val. į O. K. kabinetą ateina G. E. rankose laikydamas dokumentus, juos jis padeda O. K. ant stalo ir į juos ranka parodo O. K.. Apie 9.44.01 val. O. K. paima G. E. 9.28 val. atneštus dokumentus – bylą, iš jų išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, juos įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 125–128).

V. D. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-30 protokolas Nr. S6-08-67, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-23, 10.14.27 val., O. K. į tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) pasikviečia vyriškį pavarde D.. O. K. D. nurodo: „<...> tai bus ne keturiasdešimt, o penkiasdešimt procentų. Iš kart pasakau <...>.“ D. kalbasi su O. K. pašnibždomis, o K. paklausia jo: „<...> tai ką darom dabar su tais procentais mes? <...>.“ Tuomet, t. y. 10.20.54 val., D. pakiša O. K. po dokumentais sulenktas kupiūras. D. išėjus, O. K. skaičiuoja pinigus, įduotus D.. Matyti ne mažiau kaip viena 50 Eur kupiūra ir viena 20 Eur kupiūra (2 t., b. l. 78–81).

S. L. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-09-19 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-20, 13.50 val., į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri 13.50 val. O. K. ant stalo padeda voką su skaitmenine laikmena. Jos kalbasi apie S. L. sveikatos būklę. O. K. jai nurodo: „<...> Dabar dviem metam tiktai <...>.“ S. L. prieš išeidama iš O. K. kabineto nurodo, kad O. K. pažiūrėtų į diskelį. S. L. 13.58 val. išeina iš kabineto. O. K. iš S. L. duoto voko išima 100 Eur vieną kupiūrą ir ją įsideda į užrašų knygutę (3 t., b. l. 20–22).

Dokumentai, reikšmingi R. I. ir M. G. inkriminuotoms veikoms nagrinėti

J. P.

ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokolas Nr. S6-08-29, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-16, 9.09.36 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina tyrimo metu nenustatytos tapatybės moteris su dokumentais, kuriuos padeda ant R. I. stalo. Su ja kartu yra ir nenustatytos tapatybės vyriškis. 9.13.01 R. I. su dokumentais žaliame segtuve išeina iš kabineto. 9.31.19 val. R. I. grįžta į kabinetą su žaliu segtuvu. R. I. su nenustatytais asmenimis kalbasi apie nenustatyto vyriškio sveikatos būklę. R. I. jiems nurodo: „<...> Sakė, nu, je bandys jis ten kurt, nežinau, ką jis ten sukurs, kurt, kad, žinai, kad palikt antrą grupę, kad ištempt antrai grupei, žinai, bet, bet, žinai, sakė, kiek čia <...>.“ R. I. nenustatytiems asmenims pasiūlo vokelį ir nurodo: „<...> Nežinau, kaip daba kaži, padauginti, kad jisai duotų visam laikui <...>.“ Nenustatyta moteris paklausia nenustatyto vyriškio: „<...> Kiek tu čia įdėjai? <...>“. Vyriškis nurodo, kad „<...> keturis“, ir jis 9.41.13 val. padeda voką R. I. ant stalo. Pastaroji šį voką įdeda galbūt į vyriškio neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus. Nenustatytiems asmenims išėjus iš kabineto, R. I. iš įduoto voko išima ne mažiau kaip vieną 100 Eur kupiūrą ir ją įsideda į stalčių. Voke skaičiuoja likusius pinigus. R. I. iš stalčiaus išima nenustatytą pinigų sumą ir įdeda ją į voką. Iš voko išima visus pinigus. Matyti 100 Eur banknotas. Jį įdeda į galbūt kabinete sėdėjusio vyriškio neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentus. Iš stalčiaus išima 100 Eur kupiūrą ir ją nusineša link spintos. Atvertus minėtus dokumentus matyti 100 Eur kupiūra. R. I. su galbūt kabinete sėdėjusio vyriškio neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentais 9.48.51 val. išeina iš kabineto (1 t., b. l. 110–115).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokolas Nr. S6-08-30, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-16, 9.14.22 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., atneša dokumentus žaliame aplanke, kuriuos padeda ant M. G. stalo. M. G. nurodo R. I.: „<...> Reik daryt iki pensijos ir. Gal praslys. Bet taip ir pasakyk tiem <...>. Tik diabetas plikas. O plikas diabetas tai ten yra devyniasdešim procentų tas, jis net neduoda pliusų jokių. Nu, pati pamatysi <...>.“ R. I. 9.21.15 val. su atsineštais dokumentais išeina iš kabineto. 9.49.49 val. į M. G. kabinetą ateina T. I., atsineša galbūt neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus. Juos 9.50.05 val. padeda M. G. ant stalo. Tarp šių dokumentų matyti 100 Eur kupiūra. R. I. nurodo: „<...> Bet nežinau, a trišim penki, a keturiasdešim, kaip jum išeis <...>.“ M. G. nurodo: „<...> Matai, jau antra grupė ir iki pensijos <...>.“ R. I. išėjus iš kabineto, M. G. iš R. I. atneštų dokumentų išima 150 Eur, iš jų viena 100 Eur kupiūra ir viena 50 Eur kupiūra. Juos įsideda į kišenę (1 t., b. l. 116–119).

V. V. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokolas Nr. S6-08-32, kuriame užfiksuota, kad:

2017-05-16, 15.36.29 val. į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., atneša dokumentus, kuriuos padeda ant M. G. stalo. V. V. nurodo: „Aš noriu, kad iki pensijos antrą grupę.“ M. G. į tai atsakius: „<...> tai eisi į kitą skyrių“, V. V. nurodo: „Tai skaičiuotuvą pasiimam.“ Pokalbio metu M. G. nurodo: „keturiasdešimt penki, penkiasdešimt <...> stengsiuos keturiasdešimt penkis daryt“, „reiškia bandysiu aš kalbėti su anais <...> su rotacija bandysiu kalbėt <...> keturiasdešimt penkis procentus padarytų tau <...>, kad būtų ramiau <...> jeigu tu kitą kart kreipsies, tada vėl man perduotų <...>, jeigu jie nesutiks aš tada sau ant galvos bandysiu <...>“.

16.37.07 val. V. V. ant M. G. stalo padeda pinigus. V. V. išėjus, M. G. skaičiuoja V. V. duotus pinigus – 1000 Eur kupiūromis po 50 Eur ir įsideda jas į švarko kišenę (1 t., b. l. 101–106).

O. P.

ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-52, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-17, 13.52 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina O. P., gim.(duomenys neskelbtini) m., kuri atneša dokumentus ir juos paduoda R. I.. R. I. su O. P. duotais dokumentais žaliame aplanke 13.56 val. išeina iš kabineto, o 14.03 val. grįžta į kabinetą su žaliu aplanku. R. I. nurodo: „<...> Nežinau jei ten pritempti“ <...> „nežinau, kaip ten pritemps. Kaip jis pritemps iki antros, aš nežinau. <...> Nežinau, kiek jūs jam duosite?“ Pokalbio metu R. I. nurodo: „<...> reikia jau iki, iki, iki pensijos daryti“, „aš viską nunešiu <...>“. O. P. į R. I. paduotą voką įdeda 500 Eur kupiūrą, jį 14.09.27 val. padeda ant stalo. R. I. šį voką įdeda tarp O. P. atneštų dokumentų. Ji, O. P. išėjus, iš minėtų dokumentų išima voką, jį įsideda į savo piniginę. 2017-05-18, 8.28 val., R. I. pasiima O. P. bylą. Iš piniginės išima pinigus. Turi ne mažiau kaip 200 Eur kupiūromis po 50 Eur. Pinigus įsideda į daiktinę. 8.59 val. R. I. pasiima O. P. bylą, daiktinę ir išeina iš kabineto (2 t., b. l. 3–14).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-39, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-18, 9.10 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I. ir atneša dvi bylas. Vieną bylą padeda ant M. G. stalo, kitą paduoda M. G.. M. G., paskaitęs bylą, grąžina ją R. I.. 9.12 val. R. I. M. G. paduoda kitą bylą, kurią buvo padėjusi ant stalo. M. G. jai nurodo: „<...> P.. Reikės tada man su klausimynu sudirbti, tai reiškia, gerai, <...> reikės tada man su sugalvoti. Ir ką čia mum paprašė?“ R. I. nurodo: „<...> šiaip (duomenys neskelbtini) jinai jau visam laikui, tai du metai beveik <...>“, M. G. atsako, kad „<...> a. Nu, nu, reikia padaryt <...>“. R. I. iš daiktinės išima perlenktas 50 Eur kupiūras, kiek – nematyti, ir jas 9.13.05 val. padeda ant bylos, atverstos ant M. G. stalo . M. G. pinigus įsideda į švarko kišenę. R. I. išėjus, M. G. iš švarko išima R. I. įduotus pinigus – 200 Eur kupiūromis po 50 Eur (1 t., b. l. 129–132).

V. Z. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-50, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-22, 10.35 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina I. K., gim. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) m., ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri tvarko specialiųjų poreikių nustatymo dokumentus savo motinai E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. Z. R. I. paduoda dokumentus. I. K. nurodo, kad „reikalinga yra priežiūra“, klausia, „ar R. I. gali peržiūrėti dokumentus, ar viskas yra gerai“. R. I. nurodo, kad ji „<...> nusiųs jas pas G.“. V. Z. 10.45.39 val. R. I. ant stalo, po dokumentais, padeda voką ir nurodo: „<...> kaip nors pagelbėkit. Ačiū labai <...>.“ Prieš moterims išeinant V. Z. nurodo, jog „tikisi, kad bus neterminuotai“. Į tai R. I. atsako, kad „ji kalbėjo su juo ir jis sakė, kad padarys kaip reikia“. Moterims išėjus iš R. I. kabineto, pastaroji iš minėto voko išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsideda į savo daiktinę. Peržiūri pinigus voke, padeda jį tarp V. Z. atneštų dokumentų. R. I. į bylą įdeda V. Z. atneštus dokumentus, voką ir 11.33 val. su byla išeina iš kabineto (2 t., b. l. 21–25).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-40, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-22, 11.34 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., atneša bylą, kurią 11.34.54 val. padeda ant M. G. stalo. Ją atverčia. Matyti vokas. R. I. nurodo: „<...> Čia ta iš (duomenys neskelbtini) <...> Priežiūra jai.“ M. G. nurodo: „<...> Priežiūrą, kad gautų neterminuotai <...>.“ R. I. išėjus, M. G. iš bylos išima voką, iš jo išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 133–135).

O. B.

ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-48, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-23, 10.24 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., su nenustatytos tapatybės vyriškiu. Ji atneša dokumentus, kuriuos paduoda R. I.. Nenustatytos tapatybės vyriškis klausia R. I., „<...> ar išeis trisdešimt penki <...>“. R. I. atsako, kad ji „<...> eina pažiūrėti <...>“. Dokumentus įsideda į žalią aplanką ir su jais 10.25 val. išeina iš kabineto. 11.11 val. R. I. grįžta į kabinetą. Nenustatytos tapatybės vyriškis nurodo: „<...> Dabar neįmanoma iki gyvos galvos likt, neišeina? <...>“. R. I. atsako: „<...> nu, faktiškai tai nedarom tokių dalykų, nes turi būti“, <...>, „pirmą kartą“, <...>,„prašiau aš jo, nu, gal padarys, kas <...>“. Nenustatytos tapatybės vyriškis ir O. B. nurodo, kad jie „<...> atsidėkos, skolingi neliks <...>“. Vyriškio paklausus, „<...> ar čia bus trisdešimt penki procentai <...>“, R. I. nurodo, kad „taip“. Pokalbio tarp nenustatytos tapatybės vyriškio ir O. B. metu jie susitaria, kad duos „<...> tris šimtus penkiasdešimt <...>“. R. I. nurodo, kad ji pinigus nuneš „jam“. O. B. nenustatytos tapatybės vyriškiui paduoda nenustatytą sumą pinigų. Jie kalbasi pašnibždomis. 11.20 val. šis vyriškis ant R. I. stalo padeda keturias kupiūras, kokias – nematyti. R. I. šiuos pinigus įdeda į voką, o voką įdeda į formuojamą bylą. Minėtiems asmenims išėjus, R. I. iš bylos išima voką, iš jo išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsideda į daiktinės išorinę kišenę, vėl paėmusi voką iš jo išima ne mažiau kaip 150 Eur kupiūromis po 50 Eur, jas įsideda į daiktinės pagrindinį skyrių. 11.26 val. pasiima bylas, daiktinę ir išeina iš kabineto (2 t., b. l. 32–36).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-41, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-23, 11.05 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., kuri atneša dokumentus žaliame aplanke, juos padeda ant M. G. stalo. R. I. nurodo: „<...> (duomenys neskelbtini), čia iki pensijos, a ne? (duomenys neskelbtini). Ai, iki pensijos <...>.“ M. G., susipažinęs su dokumentais, juos grąžina R. I., kuri su jais išeina iš kabineto. 11.27 val. į M. G. kabinetą ateina R. I. su dviem bylomis ir daiktine. R. I. vieną bylą padeda ant stalo ir iš daiktinės pagrindinio skyriaus išima 150 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jas 11.28.10 val. padeda ant M. G. stalo. M. G. jas įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 136–139).

R. K., R. M. ir R. I. epizodas

11.02 val. R. I. į raudoną dėklą įsideda R. K. atneštus dokumentus, o voką ant stalo pridengia kitais dokumentais. 11.04 val. R. I. su dokumentais raudoname dėkle išeina iš kabineto. 11.11 val. R. I. grįžta su raudonu dėklu į kabinetą. Pokalbio su R. K. metu R. I. nurodo: „<...> kaip nors suregzt ten tą trisdešim <...>, o kiek jūs čia įdėjot? <...>“, į tai R. K. atsako, kad „pusantro“. R. I. nurodo, kad „<..> trisdešim daro ir dar visam laikui. Tai jisai be keturių šimtų nedarys <...>“. Jos susitaria, kad R. K. nuvažiuos iki bankomato. 11.12 val. R. K. išeina iš kabineto, R. I. dokumentus, kuriuos atnešė R. K., įdeda į raudoną dėklą, voką pasideda ant stalčiaus bloko stalo kairėje.

11.12 val. į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri tvarko neįgalumo dokumentus D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. K. paduoda dokumentus, įdėtus į rožinį dėklą, 11.12 val. išsitraukia pluoštelį banknotų ir per du kartus padeda R. I. ant stalo ir nurodo: „<...> čia ta mano giminaitė L. <...>“, „<...> čia penki šimtai tiems <...>“, „<...> čia tau du šimtai <...>“. Kai V. K. nurodo, kad „<...> čia penki šimtai tiems <...>“, R. I. nurodo: „<...> ten tiem pijokam <...>“. R. I. pasiima V. K. duotus pinigus ir įsideda juos į viršutinį stalčių stalo dešinėje. V. K. paklausia R. I., ar išeis iki pensijos, R. I. atsako, kad taip mano. R. I. V. K. atneštus dokumentus įsideda į rožinį dėklą ir pasideda į stalčių. 11.15 val. V. K. išeina iš kabineto. R. I. į raudoną dokumentų dėklą įdeda R. K. atneštą baltą voką.

11.24 val. R. I. atsidaro viršutinį stalčių stalo dešinėje, jame skaičiuoja pinigus, matyti 50 Eur kupiūros, kiek jų – nematyti, iš apatinio stalčiaus stalo dešinėje išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir perdeda ją į viršutinį stalčių stalo dešinėje. 11.25 val. paima iš raudono aplankalo R. K. atneštus dokumentus ir baltą voką ir tai sudeda į bylą. 11.28 val. susega dokumentus iš žalio aplankalo, tarp jų įdeda raudoną voką ir dokumentus be aplanko su raudonu voku pasideda stalo kairėje. R. K. atėjus į R. I. kabinetą jai 11.35.10 val. duoda sulankstytus pinigus, kuriuos R. I. padeda po R. M. dokumentais. 11.35 val. R. K. išeina iš kabineto. R. I. iš po R. M. dokumentų išsitraukia R. K. atneštus pinigus. Matyti ne mažiau kaip penkios kupiūros, kokios tiksliai – nematyti, bet yra ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur ir ne mažiau kaip viena 20 Eur kupiūra. Dalį pinigų pasideda į viršutinį stalčių stalo dešinėje, dalį padeda į apatinį stalčių stalo dešinėje, po kiek – nematyti. 11.36 val. iš R. M. bylos ištraukia prieš tai R. K. atneštą baltą voką, pasižiūri į jo vidų, iš apatinio stalčiaus paima vieną 50 Eur kupiūrą ir ją įdeda į baltą voką. Voką pasideda ant kelių ir iš susegtų moters Nr. 2 dokumentų ištraukia raudoną voką, po to, iš balto voko išima vieną kupiūrą, kokią – nematyti, ir ją įdeda į raudoną voką. Nuo kelių paima baltą voką, jį įdeda tarp moters Nr. 2 dokumentų, raudoną voką – į R. M. bylą. Baigusi tvarkyti R. M. bylą paima raudoną voką ir prisega prie dokumentų M. byloje. Į vieną bylą įdeda moters Nr. 2 dokumentus su baltu voku, ją pasideda ant stalčių bloko kairėje.

11.46 val. pasiima kitą bylą, iš stalčiaus dešinėje išsitraukia rožinį aplanką su V. K. atneštais D. L. dokumentais, iš jo dokumentus įdeda į bylą. Iš viršutinio stalčiaus stalo dešinėje išsiima pinigų, iš jų vieną kupiūrą, kokią – nematyti, padeda atgal į stalčių, likusius 150 Eur kupiūromis po 50 Eur įsideda į daiktinės pagrindinį skyrių. Iš viršutinio stalčiaus stalo dešinėje išsiima vieną 50 Eur kupiūrą ir ją laikydama rankoje iš R. M. bylos išima raudoną voką, jį atklijuoja ir iš jo išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, juos sulanksto kartu su kupiūra rankoje ir įsideda į daiktinės šoninį užtraukiamą skyrių. 11.55 val. pasiima visas tris bylas, daiktinę ir išeina iš kabineto. 12.02 val. R. I. grįžta į kabinetą nešina dvejomis bylomis.

13.27 val. R. I. pasiima šias dvi bylas ir su jomis bei daiktine išeina iš kabineto. Grįžusi į kabinetą 13.42 val. R. I. atsidariusi apatinį stalčių stalo dešinėje, apžiūri pinigus, matyti, kad yra ne mažiau kaip trys kupiūros, kokios – nematyti, jas nusineša ten, kur nefilmuojama (2 t., b. l. 48–60).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-42, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-25, 11.05 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., atneša dokumentus raudoname aplanke, kuriuos padeda ant M. G. stalo. M. G., susipažinęs su šiais dokumentais, juos grąžina R. I.. M. G. su R. I. kalba apie moterį, kuri yra (duomenys neskelbtini) m. gimimo, apie jos sveikatos būklę. Pokalbio metu jie sutaria, kad bus nustatyta trisdešimt procentų „su visam“. R. I. 11.10 val. išeina iš kabineto. 11.58 val. į M. G. kabinetą ateina M. G. ir R. I., R. I. su savimi turi dvi bylas, jas padeda ant M. G. stalo ir iš daiktinės šoninio skyriaus išima ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur. M. G. nurodo: „<...> M., m., o dabar kada ta m.. Iki pensijos <...>.“ R. I. pinigus 11.58.21 val. padeda ant M. G. stalo. M. G. juos įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 140–143).

J. V., L. Š. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-43, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-26, 7.35 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina L. Š., ji 7.35.51 val. perlenktas 50 Eur kupiūras padeda M. G. ant stalo ir išeina iš kabineto. M. G. skaičiuoja šiuos pinigus – 300 Eur kupiūromis po 50 Eur, ir juos įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 144–146).

A. D. ir R. I. epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-10 protokolas Nr. S6-08-59, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-29, 10.15 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri atneša dokumentus, juos paduoda R. I.. 10.17 val. R. I. su šiais dokumentais išeina iš kabineto. 11.26 val. R. I. grįžta į kabinetą. A. D. 10.35.28 val. paduoda R. I. fotoateljė voką. R. I., paėmusi voką, nurodo, kad „pažiūrės, kiek jame yra“. A. D. nurodo, kad „du“. R. I. nurodo, kad „užtenka“. R. I. iš jo išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir ją įdeda į baltą voką, o šį įdeda tarp A. D. dokumentų. A. D. išėjus, R. I. išima minėtą voką, iš jo išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, jas pasideda į stalčių, o voką užklijuoja ir įdeda į A. D. bylą. 10.45 val. R. I. išeina iš kabineto su byla (2 t., b. l. 61–64).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-44, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-29, 10.47 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., ji atsineša bylą ir ją 10.47.06 val. padeda ant M. G. stalo. Byloje matyti vokas. M. G. nurodo, kad „penkiasdešimt procentų“. R. I. paklausia M. G., ar „<...> čia metam bus ar dviem <...>“. R. I. išėjus, M. G. iš jos išima voką, o iš jo išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur. Jas įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 147–149).

Nenustatyto asmens epizodas

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokolas Nr. S6-08-45, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-31, 7.37 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina tyrimo metu nenustatytos tapatybės vyriškis, jis paduoda M. G. dokumentus. Be to, jis 7.38.20 val. ant M. G. stalo padeda perlenktą A4 formato lapą ir nurodo: „<...> Naujausia išvada, kur gydytoja nepridėjo. Mane terminas labai domina. <...> neterminuotai reikia.“ M. G. atsako jam: „<...> Nu, žiūrėsim, nes, matot, jūs turit į kitą skyrių eit tada. Čia aš apsiimsiu tada. Nes tada reikia daryti jums iki senatvės pensijos. Tai jeigu man su jais neis susišnekėt, aš pats padarysiu. Nieko kitaip. Tai dabar jūs čia <...>.“ Nenustatytos tapatybės vyriškiui išėjus iš M. G. kabineto, M. G. paima A4 formato perlenktą lapą, iš jo išima 1000 Eur kupiūromis po 500 Eur ir jas įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 150–152).

R. K. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-02-06 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-02, 9.15 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. M. G. žiūri galbūt R. K. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus. 9.21.46 val. R. K. ant M. G. stalo padeda voką ir nurodo M. G.: „<...> O kaip gydytojau dėl šypsenos? Aš neturiu šypsenos žinokit. Nes man jau visur skauda <...>.“ R. K. išėjus, M. G. iš šio voko išima ne mažiau kaip 200 Eur kupiūromis po 50 Eur. Jas įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 174–175).

A. S. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-02-06 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-07, 10.10 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. M. G. žiūri galbūt A. S. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus. 10.27.08 val. A. S. ant M. G. stalo po dokumentais padeda pinigus, kiek – nematyti, ir nurodo M. G.: „<...> už gerą, geru.“ A. S. išėjus, M. G. iš po dokumentų išima 100 Eur kupiūrą ir ją įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 176–177).

E. M. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-09-12 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-08, 8.58 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. M. G. žiūri galbūt E. M. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus. 8.59.01 val. E. M. ant M. G. stalo po dokumentais padeda nenustatytą objektą. G. nurodo: „<...> Bus keturiasdešimt procentų iki pensijos <...>.“ E. M. išėjus, M. G. iš po dokumentų išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, kuriuos padėjo E. M., ir pinigus įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 178–180).

D. V. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-01-02 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-08, 10 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., su tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmeniu. Nenustatyta moteris paklausia M. G., ar „yra tikimybė sulaukti slaugą“, M. G. nurodo, kad „realu“. D. V. 10.07.04 val. padeda voką ant M. G. stalo po dokumentais ir išeina iš kabineto. M. G. paima voką, iš jo išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 181–183).

A. R. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-01 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-08, 15.36 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. R.. A. R. sako: „<...> Nu mergaitės sako, nu nieko neišeina, tos, kas prašė <...> kur tu sakei tik ai trečia ten išeina“, „Niekaip neišeina, ane? <...>“. M. G. paklausus, ar pas jį užregistruota, A. R. atsako: „<...> Jo, viskas, viską pas tave <...>, K. D. <...>.“ M. G. nurodo, kad jis „nieko ten negali, kad jis paskalų nenori, kad penkiasdešimt procentų dviem metam jis gali padaryti“, nurodo: „<...> sakau ten jieli jieli tą pidisoką padariau ir tai padariau dvejiem metam <...>.“ A. R. kalbėdamas su M. G. parodo ranka gestą, kuris galbūt reiškia pinigus (jų skaičiavimą), ir nurodo, kad reikės rytoj vėl ateiti. Pakalbio metu A. R. nurodo: „<...> aš tada rytoj atvažiuosiu, atsiskaitysiu <...>, atkišiu popierius, sakysiu, nu neišeina ir viskas, sakysiu <...>.“ M. G. į tai nurodo: „<...> Nu tai taip, nu ten.... o o jeigu jinai netiki, tai tegul kitą kartą kai eis, tegul nueina pati į (duomenys neskelbtini) skyrių <...>“, „<...> Nueis į (duomenys neskelbtini) skyrių, tada supras <...>“ (2 t., b. l. 184–187).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-01 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-09, 13.50 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. R.. Jis 13.50.27–13.50.34 val. ant M. G. stalo padeda 150 Eur, iš jų viena kupiūra 10 Eur, septynios kupiūros 20 Eur (2 t., b. l. 188–190).

V. M. ir R. I. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-12, 8.44 val., į R. I. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., su dokumentais, kuriuos paduoda R. I.. Su jais R. I. 8.51 val. išeina iš kabineto. 9.11 val. R. I. grįžta į kabinetą. R. I. nurodo, kad „<...> bandys sukt ką nors <...>“. V. M. paklausus, ar dabar jai atsiskaityti, R. I. nurodo, kad taip, kad ji iškart nuneš. V. M. nurodo, kad turi penkis šimtus. R. I. nurodo, kad per daug. 13.34 val. V. M. R. I. ant stalo padeda voką. Moterys sutaria, kad užteks keturių, tuomet V. M. iš voko išima ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jas įsideda į rankinę. Voką vėl padeda R. I.. 9.22 val. R. I. šiame voke skaičiuoja pinigus, iš jo išima 100 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jas atiduoda V. M. nurodydama, kad keturi šimtai yra per daug. Likusius pinigus voke R. I. įdeda tarp V. M. dokumentų. V. M. išėjus, R. I. iš dokumentų išima voką. Peržiūri jame esančius pinigus, dalį jų išsiima ir padeda į stalčių, kiek – nematyti, likusius įdeda atgal į voką, kiek – nematyti,. Matyti, kad pinigai yra 50 Eur kupiūromis. Iš kito stalčiaus išima mažesnį mėlyną voką ir į jį perdeda pinigus iš minėto voko ir įdeda jį atgal tarp V. M. dokumentų. V. M. dokumentus susega į aplankalą, mėlyną voką įsideda į daiktinę. R. I. iš stalčiaus išsiima ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur kurias įsideda į savo piniginę. 10.05 val. nuo stalo pasiima minėtą aplankalą, savo daiktinę ir išeina iš kabineto (2 t., b. l. 160–167).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-01-07 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-12, 10.11 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina R. I., kuri ant M. G. stalo padeda dokumentus segtuve, 10.11.13 val. padeda voką. R. I. nurodo, kad „<...> šitas penkiasdešimt <...>“. R. I. išėjus, iš kabineto M. G. iš šio voko išima ne mažiau kaip 50 Eur ir įsideda į marškinių kišenę (2 t., b. l. 191–193).

A. V. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-01 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-12, 12.08.24 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. V., kuris 12.19.48 val. ant M. G. stalo po dokumentais galbūt padeda pinigus. M. G. nurodo, kad, tikriausiai, A. V. norėtų antros grupės. A. V. tai patvirtina. A. V. išėjus iš kabineto, M. G. paima A. V. padėtą 50 Eur kupiūrą ir ją įsideda į marškinių kišenę (2 t., b. l. 194–196).

A. T. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-01-07 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-13, 14.34.54 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. T., M. G. nurodo, kad A. T., tikriausiai, „nori iki pensijos“, A. T. tai patvirtina. Jis 14.47.08 val. ant M. G. stalo palieka lankstinuką. A. T. išėjus iš kabineto, M. G. iš lankstinuko išima 200 Eur ir juos įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 197–199).

K. P. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-21 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-15, 7.27.45 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina K. P., kuris 7.30.51 val. ant M. G. stalo padeda 50 Eur kupiūrą. M. G. ją įsideda į stalčių. M. G. nurodo, kad kai K. P. užregistruos, tada jis turi ateiti pasakyti M. G., kur jį užregistravo. K. P. išeina iš kabineto. K. P. grįžęs į M. G. kabinetą 8.30.11 val. M. G. duoda dokumentus kartu su pinigais, kiek – nenustatyta. M. G. pinigus įsideda į stalčių. M. G. jam nurodo: „<...> paliekam antrą grupę ir trisdešimt procentų <...>.“ K. P. išėjus, M. G. iš stalčiaus išima K. P. duotus pinigus – 150 Eur, iš jų viena 100 Eur kupiūra ir viena 50 Eur kupiūra, ir juos įsideda į marškinių kišenę (3 t., b. l. 1–3).

J. Š.

epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-21 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-16, 7.51.06 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina J. Š., kuris atneštus dokumentus paduoda M. G.. J. Š. pasakoja apie savo sutuoktinės sveikatos būklę ir 7.58.54 val. paduoda M. G. pinigus. J. Š. išėjus iš kabineto, M. G. skaičiuoja J. Š. duotus pinigus. Matyti ne mažiau kaip 100 Eur kupiūromis po 50 Eur, kurias jis įsideda į kelnių kišenę. 8.32.58 val. J. Š. grįžta į kabinetą. M. G. nurodo J. Š.: „<...> Tai bus iki senatvės pensijos antra grupė <...>“ (3 t., b. l. 4–6).

A. G. epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-21 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-19, 8.12.51 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. G., kuris nurodo M. G.: „<...> Tokia, tokia D., deivė bus. J. jos pavardė bus. Trisdešimt <...> penkiasdešimt procentų, jin antrą kartą, pas mane buvo <...>.“ M. G. perklausia jo, „kiek“. A. G. nurodo, kad „penkiasdešimt“. A. G. 8.12.59 val. iš kišenės išima voką ir jį padeda M. G.. O šis jį įdeda į stalčių. A. G. išėjus, M. G. iš voko išima 100 Eur kupiūrą ir įsideda ją į kelnių kišenę (3 t., b. l. 7–8).

M. B.

epizodas

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-21 protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-20, 8.27.53 val., į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina M. B.. Ji 8.31.10 val. ant M. G. stalo padeda voką po dokumentais. M. G. nurodo: „<...> aš ir be okulisto padarysiu jums keturiasdešimt procentų ir viskas <...>.“ M. B. išėjus, M. G. iš minėto voko išima 300 Eur kupiūromis po 100 Eur ir jas įsideda į kelnių kišenę (3 t., b. l. 9–11).

Dokumentai, reikšmingi G. T. inkriminuotoms veikoms nagrinėti

Kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo 2017-07-05 protokolas Nr. S6-08-55, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-15, 8.56.50 val., į D. M. kabinetą įeina vyriškis, kuris padeda ant D. M. darbo stalo aplanką su dokumentais. D. M. jo paklausia, kokios bėdos. Jis nurodo, kad atnešė kai ką parodyti, ir klausia, „<...> ar galima ką nors <...>“. D. M. nurodo: „<...> žiūrėkim. Šešiasdešimt penki ane? Taip, infarktas buvo ane kažkoks, tai registruoti reiks“, klausia: „O kur jinai pati yra <...>?“ D. M. išimant dokumentus iš minėto aplankalo, aplanke lieka galbūt įdėtas vokas. D. M. sudeda dokumentus atgal į aplanką ir su vyriškiu išeina iš kabineto. 10.27.32 val. į D. M. kabinetą grįžta vyriškis su aplanku, jį padeda D. M.. Vyriškis paima minėtą įmautę, kažką pasako D. M. ir padeda įmautę ant stalo. D. M. aplankalą įsideda į antrą stalčių. 14.51.01 val. D. M. atidaro minėtą stalčių, iš aplanko įtraukia dvi kupiūras po 50 Eur (1 t., b. l. 157–160).

Kiti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi dokumentai

STT Klaipėdos valdybos 2017-06-21 reikalavimas Nr. 4-08-362 pateikti su D. M., O. K., M. G., R. I., O. C., G. E., L. Š., E. N. įsidarbinimu (duomenys neskelbtini) susijusius dokumentus, (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatus, fizinių asmenų darbingumo lygio nustatymo bylas pagal sąrašą (12 t., b. l. 1).

(duomenys neskelbtini) 2017-06-22 atsakymas Nr. R-21043, kuriuo pateikti su D. M., O. K., M. G., R. I., O. C., G. E., L. Š., E. N. įsidarbinimu (duomenys neskelbtini) susiję dokumentai (darbo sutartys, pareigybės aprašymai, įsakymai), (duomenys neskelbtini) nuostatai, (duomenys neskelbtini) nuostatai (13 t., b. l. 1–75).

STT Klaipėdos valdybos 2017-09-08 reikalavimas Nr. 4-08-502 pateikti informaciją, ar D. M., O. K., M. G., R. I., O. C., G. E., L. Š., E. N. yra atleisti iš (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 78).

(duomenys neskelbtini) 2017-09-12 atsakymas Nr. R-29642, kuriuo pateikiama informacija, kad D. M., O. K., M. G., R. I., O. C., G. E., L. Š., E. N. atleisti iš užimamų pareigų (duomenys neskelbtini) jų prašymu (13 t., b. l. 79).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017-06-21 protokolas, kuriuo pateiktos neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo bylos Nr. 34677, 40389, 15314, 21638, 27677, 26588, 26766, 4769, 11175, 5561, 21959, 9411, 37610, 40851, 41045, 14655, 43432, 34308, 30858, 30792, 19263, 34575, 34560, 24480, 24848, 24634, 17620, 21907, 30277, 34186, 43364, 9148, 43130, 22147, 16471, 43209, 5537, 34130, 43490, 43451, 43415 (12 t., b. l. 2–4).

2017-07-28 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus 2017-06-21 reikalavimu Nr. 4-08-362 išreikalautus dokumentus iš (duomenys neskelbtini):

1. N. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „34677“ (1 vnt.); N. L. 2017-05-10 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-17 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1471 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-09, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M. ir vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

2. A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „43490“ (1 vnt.); A. D. 2017-05-29 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas); 2017-05-30 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1624 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 55 proc. darbingumo lygis iki 2018-05-28, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir vyriausioji specialistė V. Č., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

3. J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „34130“ (1 vnt.); J. P. 2017-05-16 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas); 2017-05-16 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1489 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2021-04-08 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir vyriausioji specialistė V. C., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

4. V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „15314“ (1 vnt.); 2017-05-16 siuntimas į (duomenys neskelbtini) Nr. 34/D/2017 (3 lapai), kurio 2 lape nurodyta, kad pagrindinė diagnozė – liekamieji padariniai po chemoterapijos ir spindulinio gydymo dėl Hodžkino limfomos: antrinė medikamentinė spindulinė polineuropatija, ataksinis sindromas; dešinio žastikaulio galvutės aseptinė nekrozė, dešinio peties sąnario kontraktūra, didelio laipsnio, dešinio peties sąnario artrozė; kitos diagnozės – Hodžkino limfoma. Taikyta chemoterapija ir spindulinė terapija, V. V. 2017-05-16 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-19 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1553 (6 lapai), kurio 4 lape nurodyta, kad nustatytas 55 proc. darbingumo lygis iki 2030-04-10 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 6 lape nurodyta, kad vertinimą atliko (duomenys neskelbtini) pavaduotojas G. S., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K. (12 t., b. l. 5–62).

2017-10-30 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus STT Klaipėdos valdybos 2017-06-21 reikalavimu Nr. 4-08- 362 išreikalautus dokumentus iš (duomenys neskelbtini):

1. L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „30792“ (1 vnt.); L. S. 2017-05-18 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas); 2017-05-24 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1565 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-17, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M. ir vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

2. B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „26588“ (1 vnt.); B. P. 2017-05-22 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-25 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1603 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-21, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

3. V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „34560“ (1 vnt.); V. J. 2017-05-23 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-26 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1621 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-22, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

4. L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „30858“ (1 vnt.); L. P. 2017-05-25 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-30 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1646 (8 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-24, 8 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

5. D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „27677“ (1 vnt.); D. L. 2017-05-25 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-30 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1657 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2028-07-03 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

6. O. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „43415“ (1 vnt.); O. P. 2017-05-17 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-18 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1512 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-11 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir vyriausiasis specialistas V. Č., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

7. E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „14045“ (1 vnt.); 2017-05-22 V. Z. prašymas dėl specialiųjų poreikių nustatymo (1 lapas), 2017-05-22 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP-1547 (2 lapai), kurio 2 lape nurodyta, kad nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2017-05-22 neterminuotai; nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2017-05-22 neterminuotai, nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M., vyriausioji specialistė V. Č., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

8. O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „43451“ (1 vnt.); O. B. 2017-05-23 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-29 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1565 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2021-11-19 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M., vyriausioji specialistė V. Č., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

9. R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „5537“, „8399“ (1 vnt.); R. M. 2017-05-25 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-06 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1599 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2025-07-20 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M., vyriausioji specialistė V. Č., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.; R. M. 2017-06-07 prašymas dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo; 2017-06-07 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. R-2522, kuriame nurodyta, kad R. M. išduoda neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę AK Nr. (duomenys neskelbtini).

10. V. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis, kuriame padarytas rankraštinis įrašas „22147“ (1 vnt.); V. D. 2017-05-23 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-25 darbingumo lygio vertinimo aktas dėl profesinės ligos Nr. PL-1614 (2 lapai), kurio 2 lape nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis neterminuotai dėl profesinės ligos, 2 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K.; 2017-05-25 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1614 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2034-03-06 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K. (12 t., b. l. 63–155).

2018-01-02 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti surašant STT Klaipėdos valdybos 2017-06-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus: K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelį (1 lapas), 2017-05-19 K. S. prašymą nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-19 asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną (3 lapai), 2017-05-19 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1573 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2019-05-18, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K. (12 t., b. l. 156–169).

LR STT Klaipėdos valdybos 2017-07-21 reikalavimas Nr. 4-08-430 pateikti S. L. darbingumo lygio nustatymo bylą, asmenų, kurie 2017-04-10, 2017-05-15 pateikė dokumentus ir jie buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini), sąrašą, asmenų, kurie 2017-04-19, 2017-05-25 atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini), sąrašą (13 t., b. l. 83).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017-07-21 protokolas, kuriuo pateikti S. L. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai, dokumentai iš G. T. neįgalumo ir darbingumo nustatymo bylos, asmenų, kurie 2017-04-10, 2017-05-15 kreipėsi į (duomenys neskelbtini), sąrašas, asmenų, kurie 2017-04-19, 2017-05-29 kreipėsi į (duomenys neskelbtini), sąrašai (13 t., b. l. 84–144).

2017-07-21 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus LR STT Klaipėdos valdybos 2017-07-21 reikalavimu Nr. 4-08-430 išreikalautus dokumentus iš (duomenys neskelbtini):

1. S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2017-06-20 prašymas nustatyti darbingumo lygį, 2017-06-20 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1923, kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M. ir vyriausiasis specialistas A. G..

2. G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2017-05-15 prašymas nustatyti darbingumo lygį, 2017-05-18 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1523, kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas darbingumo lygis 40 proc. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M. ir (duomenys neskelbtini) pavaduotojas G. S..

3. Asmenų, kurie 2017-04-10, 2017-05-15 kreipėsi į (duomenys neskelbtini), sąrašai iš duomenų bazės „(duomenys neskelbtini)“: 2017-05-15 registruotų asmenų sąrašas, kuriame ties akto Nr. 1523 nurodyta – G. T.; 2017-04-10 registruotų asmenų sąrašas, kuriame ties akto Nr. 1099 nurodyta – L. K..

4. (duomenys neskelbtini) asmenims 2017-04-19, 2017-05-25 išduotų dokumentų sąrašai: (duomenys neskelbtini) asmenims 2017-05-25 išduotų dokumentų sąrašas, kuriame ties eilute Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta – G. T., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos m. sav., dokumentai išduoti 2017-05-25 (padarytas rankraštinis įrašas / pataisymas), padarytas rankraštinis įrašas – K. R.; (duomenys neskelbtini) asmenims 2017-04-19 išduotų dokumentų sąrašas, kuriame ties eilute Nr. 1443 nurodyta – L. K., Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini), dokumentai išduoti (13 t., b. l. 145–146).

STT Klaipėdos valdybos 2017-08-07 reikalavimas Nr. 4-08-451 pateikti R. E., L. K. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų kopijas, asmenų, kurie 2017-04-26, 2017-05-05, 2017-05-11, 2017-05-12 pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašas, asmenų, kurie 2017-05-17, 2017-05-18, 2017-05-22, 2017-05-23, 2017-05-25, 2017-05-31 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas, asmenų, kurie 2017-06-16 atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašas (13 t., b. l. 147).

(duomenys neskelbtini) 2017-08-07 atsakymas Nr. R-3437, kuriuo pateikti R. E., L. K. darbingumo lygio nustatymo dokumentai, asmenų, kurie 2017-04-26, 2017-05-05, 2017-05-11, 2017-05-12 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini), sąrašas, asmenų, kurie 2017-05-17, 2017-05-18, 2017-05-22, 2017-05-23, 2017-05-25, 2017-05-31 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas, asmenų, kurie 2017-06-16 atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašas (13 t., b. l. 148–174).

(duomenys neskelbtini) 2017-08-08 atsakymas Nr. R-3443, kuriuo pateiktas asmenų, kurie 2017-04-26, 2017-05-05, 2017-05-11, 2017-05-12 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas, asmenų, kurie 2017-05-17, 2017-05-18, 2017-05-22, 2017-05-23, 2017-05-25, 2017-05-31 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas (13 t., b. l. 175–182).

2017-08-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus STT Klaipėdos valdybos 2017-08-07 reikalavimu Nr. 4-08-451 išreikalautus dokumentus iš (duomenys neskelbtini):

1. R. E., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2017-05-17 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-17 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1529, kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-17, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir vyriausioji specialistė V. Č., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G. (7 lapai).

2. L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2017-03-31 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-04-12 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1099, kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas darbingumo lygis 40 proc. iki 2019-04-09, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M. ir (duomenys neskelbtini) pavaduotojas G. S. (7 lapai).

3. asmenų, kurie 2017-05-22 kreipėsi į (duomenys neskelbtini), sąrašas, kuriame ties registravimo data „2017-05-22“ ir bylos Nr. „41045“ nurodyta – E. B. (13 t., b. l. 183–184).

STT Klaipėdos valdybos 2017-08-28 reikalavimas Nr. 4-08-477 pateikti V. M., O. B., V. V., D. L. ir kt. asmenų neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų kopijas, 2017 m. fizinių asmenų bylų Nr. 37693, 26962, 43520, 40869, 34756, 34611, 43575, 43515, 26810, 17389, 28740, 43619, 21748, 37609, 30786 neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų kopijas, asmenų, kurie 2017-06-05 atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašas (14 t., b. l. 1).

(duomenys neskelbtini) 2017-08-30 atsakymas Nr. R-3507, kuriuo pateiktos V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 43589; A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 41060; V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 16851; V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 27391; D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 34469; N. S., gim., (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 37693; J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 26962; R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 17389; V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 34611; N. G., gim. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 30786; S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 32545; B. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 37609; B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 40869; V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 34756; A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 21748; S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 28740; A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 43515; L. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 26810, bylų viršelių patvirtintos kopijos, prašymų nustatyti darbingumo lygį ir darbingumo lygio vertinimo aktų skaitmenines kopijos, J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 27815; V. J., (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 43619; J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 43520; M. B. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., bylos Nr. 43575, bylų viršelių patvirtintos kopijos, prašymų nustatyti specialiuosius poreikius ir bendrų pirminių specialiųjų poreikių vertinimo aktų skaitmeninės kopijos, asmenų, kurie 2017-06-05 atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašo patvirtintos kopijos (14 t., b. l. 2–171, 15 t., b. l. 1–18).

2017-11-08 apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti pagal STT Klaipėdos valdybos 2017-08-28 reikalavimą Nr. 4-08-477 (duomenys neskelbtini) 2017-08-30 su raštu Nr. R-3507 pateikti dokumentai iš:

1. V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 vnt.); V. V. 2017-05-08 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas); 2017-05-17 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL1502 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-10, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M. ir vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

2. B. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 vnt.); B. K. 2017-05-25 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-30 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1656 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-24, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G.. Atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K.. Apžiūrėtas LR STT Klaipėdos valdybos 2017-08-07 reikalavimu Nr. 4-08-451 išreikalautas asmenų, kurie 2017-05-11 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , momentinis ekrano formato sąrašas iš (duomenys neskelbtini), pateiktas 2017-08-07 su raštu Nr. R-3437, sarašo 17-oje eilutėje ties stulpeliu „Registracijos data“ nurodyta: „2017-05-11“, ties stulpeliu „Skyrius“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, ties stulpeliais „Asmens kodas“, „Pavardė“, „Vardas“ nurodyta „(duomenys neskelbtini) V. V.“, ties stulpeliu „Sprendimas“ nurodyta „30%“ (15 t., b. l. 19–20).

2017-12-06 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus LR STT Klaipėdos valdybos 2017-08-28 reikalavimu Nr. 4-08-477 išreikalautus dokumentus iš (duomenys neskelbtini):

1. B. G., gim. (duomenys neskelbtini) , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), 2017-06-02 B. G. prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-02 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1747 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 55 procentų darbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

2. V. V., gim. (duomenys neskelbtini) , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), 2017-06-02 V. V. prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-06 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1748 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2019-06-01, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

3. D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), D. L. 2017-05-22 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-05-24 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1599 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2019-05-21, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

4. V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), V. P. 2017-06-06 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-07 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1779 (7 lapai), kurio 4 lape nurodyta, kad nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2019-06-05, 6 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

5. M. B. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), D. V. 2017-06-08 prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-08 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. DL-1748 (2 lapai), kurio 2 lape nurodyta, kad nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis iki 2019-06-07, vertinimą atliko vyriausioji specialistė A. Ū., (duomenys neskelbtini) pavaduotoja J. S., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

6. L. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), 2017-07-08 L. T. prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-09 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1804 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2029-02-12 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

7. V. M., gim. (duomenys neskelbtini) , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), 2017-06-12 V. M. prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-12 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1760 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 55 procentų darbingumo lygis iki 2019-06-11, 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M., vyriausioji specialistė A. Ū., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G..

8. R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), 2017-06-12 R. Š. prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-15 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1838 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 procentų darbingumo lygis iki 2022-11-15 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

9. S. L., gim. (duomenys neskelbtini) , neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos viršelis (1 lapas), 2017-06-12 S. L. prašymas nustatyti darbingumo lygį (1 lapas), 2017-06-14 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-1837 (7 lapai), kurio 6 lape nurodyta, kad nustatytas 30 procentų darbingumo lygis iki 2023-04-30 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), 7 lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K. (15 t., b. l. 21–23).

STT Klaipėdos valdybos 2017-09-21 reikalavimas Nr. 4-08-517 pateikti V. V., K. S. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų kopijas, asmenų, kurie 2017-06-12 turėjo atsiimti, atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašą (15 t., b. l. 24).

(duomenys neskelbtini) 2017-09-26 atsakymas Nr. R-3857, kuriuo pateiktos V. V. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų kopijos, asmenų, kurie 2017-06-12 atsiėmė dokumentus (duomenys neskelbtini) , sąrašas, asmenų, kurie 2017-05-23 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas (15 t., b. l. 25–43).

STT Klaipėdos valdybos 2017-09-22 reikalavimas Nr. 4-05-518 pateikti R. E. darbingumo lygio nustatymo dokumentų atsiėmimą 2017 m. patvirtinančių dokumentų kopijas (15 t., b. l. 44).

(duomenys neskelbtini) 2017-09-25 atsakymas Nr. R-3880, kuriuo pateikiama informacija, kad R. E. 2017-05-23 registruotu paštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti darbingumo lygio nustatymo dokumentai pagal (duomenys neskelbtini) asmenims išduotų dokumentų sąrašą (15 t., b. l. 45–51).

LR STT Klaipėdos valdybos 2017-10-20 reikalavimas Nr. 4-08-587 pateikti asmenų, kurie 2017-05-25 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašą (15t., b. l. 52).

(duomenys neskelbtini) 2017-10-23 atsakymas Nr. R-4234, kuriuo pateikiamas asmenų, kurie 2017-05-25 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas (15 t., b. l. 53–54).

STT Klaipėdos valdybos 2018-02-02 reikalavimas Nr. 4-08-76 pateikti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-06-20 užregistruotų / apsilankiusių pacientų sąrašą (15 t., b. l. 55).

(duomenys neskelbtini) 2018-02-05 atsakymas Nr. R-483, kuriuo pateikiamas asmenų, kurie laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-06-20 buvo užregistruoti / apsilankė (duomenys neskelbtini) , sąrašas (15 t., b. l. 56–63).

STT Klaipėdos valdybos 2018-02-13 reikalavimas Nr. 4-08-(duomenys neskelbtini) pateikti R. K., A. S., E. M., D. K., A. V., A. T., K. P., V. Š., M. B. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus, asmenų, kurie 2017-06-21 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašą (15 t., b. l. 64).

(duomenys neskelbtini) 2018-02-14 atsakymas Nr. R-589, kuriuo pateikiami R. K., A. S., E. M., D. K., A. V., A. T., K. P., V. Š., M. B. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai, asmenų, kurie 2017-06-21 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas (15 t., b. l. 65–150).

2018-03-08 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus su 2018-02-14 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. R-589 pateiktą 2017-06-02 R. K. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1680, 2017-06-07 D. K. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1692, 2017-06-08 E. M. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1731, 2017-06-12 A. S. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1721, 2017-06-13 A. T. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1783, 2017-06-13 A. V. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1764, 2017-06-15 K. P. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1802, V. Š. 2017-06-16 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1821, 2017-06-20 M. B. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1843. R. K. 2017-06-02 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1680, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad R. K. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. D. K. 2017-06-07 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1692, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad D. K. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. E. M. 2017-06-08 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1731, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad E. M. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. A. S. 2017-06-12 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1721, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad A. S. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. 2017-06-13 A. T. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1783, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad A. T. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 8 lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. A. V. 2017-06-13 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1764, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad A. V. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui, 7 lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. K. P. 2017-06-15 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1802, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad K. P. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. V. Š. 2017-06-16 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1821, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad V. Š. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G.. M. B. 2017-06-20 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1843, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad M. B. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G. (15t., b. l. 151–153).

STT Klaipėdos valdybos 2018-04-04 reikalavimas Nr. 4-08-217 pateikti asmenų, kurie 2017-05-09 pateikė dokumentus ir buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašą, V. Š. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus (15 t., b. l. 154).

(duomenys neskelbtini) 2018-04-04 atsakymas Nr. R-1332, kuriuo pateikiamos V. Š. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų kopijos, asmenų, kurie 2017-05-09 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas (15 t., b. l. 155–164).

STT Klaipėdos valdybos 2018-03-22 reikalavimas Nr. 4-08-189 pateikti asmenų, kurie 2017-06-19 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašą, D. J. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo bylos dokumentus (15 t., b. l. 165).

(duomenys neskelbtini) 2018-03-23 atsakymas Nr. R-1090, su kuriuo pateikiamas asmenų, kurie 2017-06-19 buvo užregistruoti (duomenys neskelbtini) , sąrašas, D. J. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo bylos dokumentai (15 t., b. l. 166–175).

2018-11-12 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus su 2018-04-04 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. R-1332 atsiųstą 2017-05-15 V. Š. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1522, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jo 6-ame lape nurodyta, kad V. Š. yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-07, t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausiasis specialistas A. G. ir vyriausioji specialistė D. M., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K.; 2018-03-23 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. R-1090 atsiųstą 2017-06-19 D. J. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1832, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jo 6-ame lape nurodyta, kad D. J. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2019-06-01, t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, 7-ame lape nurodyta, kad vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir (duomenys neskelbtini) pavaduotoja J. S., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G. (16 t., b. l. 1).

STT Klaipėdos valdybos 2017-10-20 reikalavimas Nr. 408-583 pateikti informaciją ir ją patvirtinančių dokumentų kopijas apie tai, ar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017 m. organizavo (-uoja), vykdė (-o) planinius ir (ar) neplaninius (duomenys neskelbtini) priimtų sprendimų patikrinimus dėl L. V., gim. (duomenys neskelbtini) m.; V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m.; I. U., gim. (duomenys neskelbtini) m.; L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.; N. L., gim. (duomenys neskelbtini) m.; G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m.; J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.; A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m.; S. L., gim. (duomenys neskelbtini) m.; B. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.; L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.; E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.; O. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.; K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m.; O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.; V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m.; R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m.; L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m.; B. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.; D. L., gim. (duomenys neskelbtini) m.; V. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. (16 t., b. l. 39–40).

(duomenys neskelbtini) 2017-11-02 atsakymas Nr. R-35043, kuriuo pateikta informacija, kad V. D. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-05-25 nustatė 40 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Atlikus pakartotinį vertinimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-10-19 priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 55 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (16 t., b. l. 41–112).

2018-02-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus 2017-11-02 (duomenys neskelbtini) raštą Nr. R-35043 ir su juo atsiųstą 2017-10-19 V. D. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1700. Nustatyta, kad 2017-11-02 rašto 21-ame punkte nurodyta, kad V. D. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-05-25 nustatė 40 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. 2017-10-19 V. D. darbingumo lygio vertinio akto Nr. DL-1700, kurį priėmė (duomenys neskelbtini), 6-ame lape nurodyta, kad V. D. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (16 t., b. l. 113–114).

(duomenys neskelbtini) 2018-01-25 atsakymas Nr. R-2846, kuriuo pateikta informacija, kad J. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos 2-asis (duomenys neskelbtini) 2017-05-16 nustatė 40 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Atlikęs pakartotinį vertinimą (duomenys neskelbtini) 2017-11-02 priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 55 proc. darbingumo lygį. O. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-18 nustatė 35 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko pakartotinį O. P. patikrinimą ir posėdžio metu pakartotinai buvo užpildytas ir įvertintas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-12-22 priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 60 proc. darbingumo lygį (16 t., b. l. 115–159, 17 t. 1–167).

2018-02-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus su 2018-01-25 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. R-2846 atsiųstą 2017-11-02 J. P. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1764, O. P. 2017-12-22 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1903. Apžiūrėjus 2017-11-02 J. P. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1764, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo 7-ame lape nurodyta, kad J. P. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Apžiūrėjus O. P. 2017-12-22 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1903, kurį ruošė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo 7-ame lape nurodyta, kad O. P. nustatytas 60 proc. darbingumo lygis (17 t., b. l. 168–169).

(duomenys neskelbtini) 2018-04-19 atsakymas Nr. R-12724, kuriuo pateikta informacija, kad K. S. (duomenys neskelbtini) 2017-05-19 nustatė 40 proc. darbingumo lygį 2 metams. Atlikus pakartotinį vertinimą (duomenys neskelbtini) pakeitė (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl termino: 40 proc. darbingumo lygį asmeniui nustatė 1 metams. D. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 nustatė 30 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. (duomenys neskelbtini) Sprendimų kontrolės skyriui atlikus pakartotinį vertinimą buvo priimtas naujas sprendimas ir asmeniui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (19 t., b. l. 41–182, 20 t., b. l. 1–38).

2018-09-27 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas su (duomenys neskelbtini) 2018-04-19 raštu Nr. R-12724 atsiųstas 2018-01-26 K. S. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-46, D. L. 2018-04-16 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-72. Apžiūrėjus 2018-01-26 K. S. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-46, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo 6-ame lape nurodyta, kad K. S. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis 1 metams. Apžiūrėjus D. L. 2018-04-16 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-72, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo 7-ame lape nurodyta, kad D. L. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius (20 t., b. l. 39–40).

STT Klaipėdos valdybos 2017-12-12 raštas Nr. 4-08-727, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie 2017 m. atliktus (duomenys neskelbtini) patikrinimus dėl B. G., V. V., D. L., V. P., M. B. V., L. T., V. M., S. L., V. V., R. Š. (18 t., b. l. 1).

(duomenys neskelbtini) 2018-07-16 atsakymas Nr. R-22385, kuriuo pateikta informacija, kad B. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. (duomenys neskelbtini), atlikęs pakartotinį B. G. darbingumo lygio vertinimą, 2018 m. kovo 7 d. priėmė naują sprendimą – B. G. nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 3 d. priėmė naują sprendimą – V. V. nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. D. L. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. (duomenys neskelbtini), atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2018 m. kovo 20 d. priėmė naują sprendimą – D. L. nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 30 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 18 d. priėmė naują sprendimą – V. V. nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams (18 t., b. l. 5–168, 19 t., b. l. 1–39).

2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. I. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rastas ir paimtas 2010 m. raudonos spalvos darbo kalendorius, 56 lapai, ir 50 Eur kupiūra (20 t., b. l. 92–96).

2018-01-03 apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrėjus 2017-06-20 kratos metu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete (R. I. darbo kabinete) paimtą 2010 m. darbo kalendorių (56 lapai), nustatyta, jog šio kalendoriaus 49 lape padarytas rankraštinis įrašas „L. N. 40% O. 2 m.“, 49 lapo antroje pusėje padaryti rankraštiniai įrašai: „P. J. 40% iki pensijos“, „P. O. 40% - iki pensijos – (duomenys neskelbtini) G.“, „S. L. 40% 2 m. O.“, „L. D. O. 2 m. 40%“, 50 lape padaryti rankraštiniai įrašai: „J. V. 40% O. 2 m.“, „B. O. G. 40% iki pensijos“, „L. D. 40% 2 m.“, „B. K. O. 50% 2 m.“, „M. R. 30% iki pensijos G.“, „L. D. 40% iki pensijos O.“, 50 lapo antroje pusėje padaryti rankraštiniai įrašai: „D. A. 50% - G.“, „G. B. 50% O. iki pensijos“, ,,V. V. 40% O. 2 m.“, „T. L. 40% iki pensijos O. 100“, „V. M. G. 50%“, „S. R. 30% iki pensijos, 51 lape padaryti rankraštiniai įrašai: „L. S. 40% iki pensijos O.“, „M. V. 55% G.“ (20 t., b. l. 101–108).

STT Klaipėdos valdybos 2018-10-18 reikalavimas Nr. 4-08-554 UAB (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją, ar jų bendrovėse M. G., R. G. yra keitę valiutas (31 t., b. l. 113).

UAB (duomenys neskelbtini) 2018-10-19 atsakymas Nr. S10012018-2921, kad (duomenys neskelbtini) tapatybė nustatoma, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 3000 Eur sumą ir ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Nėra nustatyta, kad M. G., R. G. keitė valiutą (duomenys neskelbtini) (31 t., b. l. 114).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-22 atsakymas Nr. S/7649, kad bankas neturi duomenų apie R. G. ir M. G. vykdytas valiutos keitimo operacijos banko klientų aptarnavimo centruose nuo 2008-01-01 iki 2018-10-22. Be to, suteikė informaciją, kad asmenys, keičiantys valiutą, banke buvo identifikuojami tik tuo atveju, jeigu operacijos suma viršijo 6000 Eur (nuo 2014-12-03, jeigu suma viršijo 1000 Eur, o nuo 2015-06-01, jei suma viršijo 0,01 Eur) arba ekvivalentą kita suma (31 t., b. l. 115).

Klaipėdos valdybos 2018-10-18 reikalavimas Nr. 4-08-555 UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys), UAB „(duomenys neskelbtini)“, AS „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos bankui, AB Lietuvos paštui pateikti informaciją, ar jų bendrovėse R. I., J. I. yra keitę valiutas (22 t., b. l. 95).

(duomenys neskelbtini) 2018-10-19 atsakymas Nr. S-18/12746LC, kad R. I. ir J. I. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2018-10-19 valiutos keitimo operacijų grynaisiais pinigais už 3000 Eur arba didesnę sumą neatliko (22 t., b. l. 96).

Lietuvos banko 2018-10-22 atsakymas Nr. S 2018/(30.4-3000)-12-5440, kad bankas neturi informacijos apie R. I. ir J. I. vykdytas valiutos keitimo operacijas (22 t., b. l. 97).

„(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-23 atsakymas Nr. 1366/2018, kad minėti asmenys nėra ir niekada nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ klientai (22 t., b. l. 98).

AS „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-22 atsakymas Nr. 27/07/2235, kad nenustatyta, jog R. I. ir J. I. yra keitę valiutas (22 t., b. l. 99).

(duomenys neskelbtini) 2018-10-22 atsakymas Nr. S10012018-2937, kad (duomenys neskelbtini) tapatybė nustatoma, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 3000 Eur sumą ir ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Nėra nustatyta, kad R. I. ir J. I. keitė valiutą (duomenys neskelbtini) (22 t., b. l. 100)

Lietuvos pašto 2018-10-24 atsakymas Nr. 3-05480, kad Lietuvos paštas valiutų keitimo paslaugų neteikia (22 t., b. l. 101).

STT Klaipėdos valdyba 2017-10-27/25 d. paskyrė užduotis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos specialistams nustatyti, ar R. I., M. G., O. K. ir jų šeimos narių turtas yra proporcingas jų teisėtoms pajamoms (21 t., b. l. 117–122, 22 t., b. l. 105–111, 31 t., b. l. 4–10).

VMI specialistų išvados:

1. 2018-06-28 VMI specialisto išvada Nr. TO2-6, kurioje konstatuota, kad M. ir R. G. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 ir laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-20 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma (31 t., b. l. 117–182, 32 t., b. l. 1–167, 33 t., b. l. 1–83).

2. 2018-09-23 VMI specialisto išvada Nr. (9.31)-AC21-12, kurioje konstatuota, kad R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. I. iki 2017-06-20 galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 555 Eur ir 298 USD sumą (24 t., b. l. 77-200, 25 t., b. l. 1–190, 26 t., b. l. 1–36).

3. 2018-10-23 VMI specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-16 konstatuota, kad V. K. (V. K.) gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-06-20 nepagrįsta 51 715 Lt (2013-01-01–2014-12-31 laikotarpiu) ir 23 322 Eur (2015-01-01–2017-06-20 laikotarpiu) išlaidų suma. Šioje išvadoje konstatuojama, kad iki O. K. ir V. K. vardu registruoto turto įgijimo momento V. K. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų šiam turtui įgyti: 2 599 Lt pagal 2014-06-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija JMA, Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei „Subaru XV 2.0 Sport CVT“, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt įsigyti; 2 883 Eur pagal 2015-07-28 notaro patvirtintą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. vardu 1/2 daliai buto, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., už 29 000 Eur įsigyti. Konstatuota, kad O. K. ir V. K. į O. K. mamos J. K. sąskaitą banke pervedė pinigines lėšas, kurių dalis nepagrįsta V. K. gautomis teisėtomis pajamomis ir buvo panaudota J. K. vardu nekilnojamajam turtui įsigyti: 33 546 Lt pagal 2014-01-03 notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1/45 daliai žemės sklypo ir butui, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., už 265 000 Lt įsigyti; 2 495 Eur pagal 2015-06-19 notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio patalpoms, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Neringos sav., už 72 500 Eur įsigyti. Be to, konstatuota, kad O. K. ir V. K. iki 2017-06-20 negalėjo sukaupti 22 910 Eur arba po 11 455 Eur kiekvienas iš sutuoktinių (28 t., b. l. 1–184, 29 t., b. l. 1–99).

4. 2018-10-23 specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-17 konstatuota, kad O. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-06-20 nepagrįsta 51 715 Lt (2013-01-01–2014-12-31 laikotarpiu) ir 23 322 Eur (2015-01-01–2017-06-20 laikotarpiu) išlaidų suma. Šioje išvadoje konstatuojama, kad iki O. K. ir V. K. vardu registruoto turto įgijimo momento O. K. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų šiam turtui įgyti: 2 599 Lt pagal 2014-06-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija JMA, Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei „Subaru XV 2.0 Sport CVT“, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt įsigyti; 2 883 Eur pagal 2015-07-28 notaro patvirtintą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. vardu 1/2 daliai buto, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., už 29 000 Eur įsigyti. Konstatuota, kad O. K. ir V. K. į O. K. mamos J. K. sąskaitą banke pervedė pinigines lėšas, kurių dalis nepagrįsta O. K. gautomis teisėtomis pajamomis ir buvo panaudota J. K. vardu nekilnojamajam turtui įsigyti: 33 546 Lt pagal 2014-01-03 notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1/45 daliai žemės sklypo, ir butui, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., už 265 000 Lt įsigyti; 2 495 Eur pagal 2015-06-19 notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio patalpoms, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Neringos sav., už 72 500 Eur įsigyti. Be to, konstatuota, kad O. K. ir V. K. iki 2017-06-20 negalėjo sukaupti 22 910 Eur arba po 11 455 Eur kiekvienas iš sutuoktinių (26 t., b. l. 37–194, 27 t., b. l. 1–150).

STT Klaipėdos valdybos 2019-01-30 raštu Nr. 4-08-41 išsiųstas pranešimas V. K. dėl galimo išplėstinio jo ir jo sutuoktinės O. K. turto konfiskavimo (27 t., b. l. 153–154).

2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. I. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rasta / savanoriškai pateikta ir paimta 37 770 Eur, 298 USD (20 t., b. l. 113–117).

2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad O. K. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasta ir paimta 2060 Eur suma (20 t., b. l. 148–158).

2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-20 kratos metu O. K. gyvenamojoje vietoje, adresu Priekulės sen., (duomenys neskelbtini), V. K. pateikė 20 950 Eur, be to, kratos metu rasta 900 Eur, kurie buvo paimti. Protokole užfiksuota, kad V. K. nurodė, kad jo pateikti pinigai yra jo uždirbti (20 t., b. l. 164–180).

2017-06-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad kratos metu O. K. gyvenamojoje vietoje, adresu Priekulės sen., (duomenys neskelbtini), V. K. pateikė ne 20 950 Eur, o 19 950 Eur sumą (20 t., b. l. 181–183).

2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. G. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimta 1400 Eur suma (21 t., b. l. 19–21).

2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. G. gyvenamojoje vietoje, adresu Klaipėdos r., (duomenys), rasta ir paimta 79 750 Eur, 200 USD, 50 pesų (21 t., b. l. 25–27).

R. I. 2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. I. kratos metu rasta ir paimta 735 Eur (33 t., b. l. 150–154).

(duomenys neskelbtini) raštai dėl informacijos pateikimo advokatui D. Ivanauskui (41 t., b. l. 60–61, 64).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsakymas advokatui D. Ivanauskui dėl O. K. skundo (41 t. b. l. 74–75).

V. K. pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos, turto deklaracijos, darbo sutartys, pažymos apie darbą (41 t. b. l. 77–141, 42 t. b. l. 1–3).

Pažymos apie K. G. gautas pajamas ir notarų patvirtinti sandoriai (42 t. b. l. 85–94).

(duomenys neskelbtini) dokumentai dėl K. S. darbingumo lygio (42 t., b. l. 95–(duomenys neskelbtini)).

Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro pažyma apie M. G. paveldėjimą (42 t. b. l. 125–126).

Motyvai ir veikų kvalifokavimas

Visais surinktais įrodymais nustatyta, kad R. I., pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. O. K., būdama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai ir per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. G. T. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį. J. V. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį. B. P. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį. V. Z. siekdama, kad asmuo, pasinaudodamas savo pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį. V. V. siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas pažintimis, paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, davė kyšį. A. R. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. K. S. kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis R. I., O. K. ir M. G. savo kaltę pripažino, tik nesutiko su kai kurių veikų kvalifikavimu ir ne visas jų padarymo aplinkybes gerai prisiminė. Kaltinamieji aiškino, kad žmonės prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus ir už tai jiems duodavo pinigų. Jie neatlikdavo jokių neteisėtų veiksmų, nustatydavo darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius pagal pateiktus medicininius dokumentus. (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimą, gavo naujus medicininius dokumentus ir keliems asmenims dėl darbingumo lygio priėmė naują sprendimą.

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai: 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti, įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis yra formali (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-416/2012, 2K-196-697/2018).

Apibrėžiant kyšininkavimą, iš esmės yra svarbūs du elementai – specialusis subjektas (valstybės tarnautojas) ir kyšis – tam tikras daiktas, paslauga, kitos vertybės, kurios turi įtakos tam, kad valstybės tarnautojas atliktų tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikytų kyšio davėjo naudai.

Byloje nustatyta, kad O. K. ir M. G. bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojai. Valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims įstatymai draudžia duoti ir priimti bet kokias dovanas už jų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant tarnybinius įgaliojimus. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai suteikia teisę valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims gauti dovanų tik griežtai numatytais atvejais. Priešingu atveju, t. y. jei tarnautojui už jo tarnybinių pareigų vykdymą ar nevykdymą duodama „padėka“, o šis tokią ,,padėką“ priima, reiškia, kad valstybės tarnautojas priima kyšį.

Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Įstatymų leidėjo valia kriminalizuoti prekybą poveikiu (tarpininko kyšininkavimą) sietina su Europos Tarybos 1999 m. Europos baudžiamosios teisės konvencija prieš korupciją, kuri įpareigoja prie konvencijos prisijungusias valstybes priimti reikiamus teisės aktus ir imtis priemonių, kad pagal jos nacionalinę teisę baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomi tyčiniai veiksmai bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti poveikį (12 straipsnis) (Valstybės žinios, 2002, Nr. 23-853). Tokiu kriminalizavimu, be kita ko, siekiama saugoti skaidrumą ir nešališkumą viešųjų institucijų sprendimo priėmimo procese.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad prekybos poveikiu nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai. Prekybos poveikiu baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių, t. y. kaltininko (taip pat ir per tarpininką) duotą pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, ar kyšio priėmimą, bet ir jo (taip pat ir per tarpininką) pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveikų vykdydami įgaliojimus. Prekybos poveikiu sudėtis apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realių galimybių už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai kyšio davėjas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą yra apgaunamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-113-696/2018, 2K-P-58-697/2019).

BK 225 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę Valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad būtent valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pasiūlė, pažadėjo duoti ar davė kyšį kaip neteisėtą atlygį už jo (kyšio davėjo) pageidaujamą minėtų asmenų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Suprasdamas savo veikos pavojingumo pobūdį, kaltininkas siekė atlikti tokią veiką.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439-788/2016, 2K-140-788/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-196-697/2018, 2K-55-689/2019).

Dėl darbingumo lygio nenustatytam asmeniui nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-09 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš tyrimo metu nenustatyto asmens savo ir kitų asmenų naudai priėmė ne mažesnį kaip 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį, tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, perdavė (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K., kuri per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Kaltinamoji R. I. prisipažino paėmusi 250 eurų iš asmens, norėjusio, kad greičiau būtų sutvarkyti dokumentai dėl darbingumo lygio nustatymo. Tačiau ji neprisiminė, kas jis toks buvo. Kartu su to asmens dokumentais nunešė O. K. ir dalį pinigų – 150 eurų. Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad R. I. paėmusi iš nepažįstamo asmens jai perdavė pinigus, tačiau kiek buvo pinigų, neprisimena. Šis asmuo galėjo prašyti pagreitinti dokumentų tvarkymą.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai (2 t., b. l. 98–100, 67–69) patvirtina, kad 2017-05-09, 8.53.08 val., į R. I. tarnybinį kabinetą atėjęs nenustatytas asmuo padavė dokumentus. Tarp dokumentų matyti vokas, iš kurio R. I. išima pinigus. R. I., nuėjusi į O. K. kabinetą, paduoda dokumentus, jos kalbasi apie asmens sveikatos būklę. Užfiksuota, kad R. I. išėjus O. K. atverčia bylą, iš jos išima voką su pinigais, kuriuos įsideda į užrašų knygutę. Iš įrašo yra aišku, kad pinigus davė nenustatytas asmuo, kuris buvo atėjęs dėl darbingumo lygio nustatymo.

Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamosios joms inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamos tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio N. L. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-10 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš N. L. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. N. L. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį.Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K., kuri kyšį priėmė už teisėtus veiksmus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

Kaltinamoji R. I. pripažino iš N. L. paėmusi pinigus ir dalį jų nunešusi O. K., kad greičiau nustatytų darbingumo lygį. Kaltinamoji O. K. taip pat prisipažino paėmusi R. I. atneštus pinigus už tai, kad N. L. greičiau nustatytų darbingumo lygį. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytoja N. L., kuri parodė, kad atėjo į (duomenys neskelbtini) ir paprašė R. I. padėti prasitęsti nustatytą neįgalumo terminą anksčiau laiko, atrodo, kad davė 300 eurų, bet ji tiksliai to neatsimena. Ji ištraukusi iš piniginės pinigus padavė R. I., bet neprašė padidinti nedarbingumo procentų.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-01 protokoluose Nr. S6-08-35 ir Nr. S6-08-36 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2017-05-10, 10.48.12 val., kabinete moteris įdeda į voką 350 eurų ir paduoda R. I., dokumentus ir dalį pinigų ši nuneša O. K. (1 t., b. l. 89–100).

Iš N. L., neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų matyti, kad jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2019-05-09, atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K..

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. Š. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-15 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš V. Š. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K., kuri priėmė 150 Eur kyšį už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. savo kaltę pripažino ir patvirtino iš V. Š. paėmusi 300 eurų ir dalį pinigų nunešusi O. K., kad V. Š. greičiau nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Kaltinamoji O. K. taip pat pripažino, kad jai R. I. atnešė pinigų už tai, kad kuo greičiau būtų nustatytas nedarbingumo lygis V. Š.. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytoja V. Š., kuri parodė, kad už greitesnį dokumentų sutvarkymą R. I. davė vokelį, kuriame buvo 200 Eur ar 300 Eur. Su R. I. nieko nesitarė, jos pinigų niekas neprašė, ji savo nuožiūra įdėjo pinigus į voką. Jai nustatė 30 procentų darbingumo lygį iki pensijos, po patikrinimo paliko tą patį neįgalumą.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-05 protokolai Nr. S6-08-16, Nr. S6-08-64, (2 t., b. l. 101–104, 72–74) patvirtina, kad 2017-05-15 V. Š. ant R. I. stalo padeda voką ir išeina iš kabineto. R. I. iš V. Š. duoto voko išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir ją įsideda į daiktinę. Voką įdeda tarp V. Š. atneštų dokumentų, išima 150 Eur, įdeda į bylą, su ja išeina iš kabineto, dokumentus ir pinigus nuneša į kabinetą O. K., kuri paima pinigus ir įsideda į užrašų knygutę.

V. Š. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1522, kurį ruošė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad V. Š. yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-07, t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K.;

Tokie kaltinamųjų veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, rodo, kad kaltinamosios joms inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamos tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio L. S. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-18 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš L. S. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. S. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini) O. K., kuri per tarpininką priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad L. S. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. savo kaltę pripažino ir patvirtino iš L. S. paėmusi 400 eurų ir dalį pinigų nunešus O. K., kad greičiau nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Kaltinamoji O. K. taip pat pripažino, kad jai R. I. atnešė pinigų, apie 50 eurų, už tai, kad L. S. kuo greičiau būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytoja L. S., kuri parodė, kad kreipėsi dėl neįgalumo pratęsimo, padavė R. I. dokumentus ir 400 eurų, nors žinojo, kad neįgalumas jai priklauso, dokumentų netrūko, jos pinigų niekas neprašė.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-07-05 protokoluose Nr. S6-08-51, Nr. S6-08-76 (2 t., b. l. 15–20, 94–96) užfiksuota, kad į R. I. tarnybinį kabinetą ateina L. S., paduoda dokumentus su voku R. I., kuri su L. S. dokumentais nueina į O. K. kabinetą, pakalba apie sveikatos būklę, grįžusi paima iš voko ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą ir padeda į stalčių, voką įdeda tarp L. S. dokumentų ir nuneša O. K., kuri voką įsideda į užrašų knygutę.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių E. B. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-22 V. Z. siekdama, kad (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, paveiktų juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B. neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį bei specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį, davė R. I. ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį, ji paėmusi kyšį, tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą perdavė valstybės tarnautojui – M. G., kuris priėmė kyšį už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

Kaltinamoji V. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jos mama turi neįgalumą, reikėjo pratęsti terminą, jai buvo sudėtinga mamą kasmet vežioti pas specialistus, todėl su I. K. buvo užėjusios pas jos pažįstamą R. I. paklausti patarimo. Ji net nepgalvojo, kad kabinete užregistruos visus dokumentus, jos draugiškai kalbėjosi, R. davė jai pildyti dokumentus, dokumentus užregistravo. Kaltinamoji teigė, kad tarp dokumentų buvo vokas, bet voke buvo nuotraukos, kurias reikia pateikti dėl pažymėjimo. Įraše matė, kad R. I. iš krūvos išsitraukė voką, ant stalo buvo baisi betvarkė, kažkas paskambino ir R. I. ieškojo, kilnojo segtuvus, todėl vokas galėjo būti ne iš jos dokumentų. Kaltinamoji R. I. savo kaltės neneigė, bet aiškino, kad neprisimena, ar V. Z. davė pinigus. Kaltinamasis M. G. parodė, kad pripažįsta tai, kas yra nufilmuota.

Liudytoja I. K. parodė, kad paprašė R. I. pažiūrėti V. Z. mamos dokumentus dėl specialiųjų poreikių termino pratęsimo V. mamai. Ant R. I. stalo buvo daug dokumentų, daug visokių popierių, bet ji nematė, kad V. Z. duotų voką.

Kaltinamųjų kalte neleidžia abejoti vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad V. Z. siekdama, kad jos motinai neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, davė pinigus R. I., kuri dalį gautų pinigų už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą perdavė valstybės tarnautojui – M. G..

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-50 užfiksuota, kad 2017-05-22, 10.35 val., į R. I. kabinetą ateina I. K. ir V. Z. dėl specialiųjų poreikių nustatymo savo motinai E. B.. V. Z. R. I. paduoda dokumentus. I. K. nurodo, kad reikalinga priežiūra, klausia, ar R. I. gali peržiūrėti dokumentus, ar viskas yra gerai. R. I. nurodo, kad ji nusiųs jas pas G.. V. Z. 10.45.39 val. R. I. ant stalo po dokumentais padeda voką ir paprašo kaip nors pagelbėti. Prieš moterims išeinant V. Z. nurodo, jog tikisi, kad bus neterminuotai. Į tai R. I. atsako, kad kalbėjo su juo ir jis sakė, kad padarys, kaip reikia. Moterims išėjus R. I. iš minėto voko išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsideda į savo daiktinę. Peržiūri pinigus voke, padeda jį tarp V. Z. atneštų dokumentų. R. I. į bylą įdeda V. Z. atneštus dokumentus, voką ir 11.33 val. su byla išeina iš kabineto (2 t., b. l. 21–25).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-40 užfiksuota, kad 2017-05-22, 11.34 val., į M. G. kabinetą ateina R. I., atneša bylą, kurią 11.34.54 val. padeda ant stalo. Ją atverčia. Matyti vokas. R. I. nurodo, kad čia ta iš (duomenys neskelbtini), priežiūra jai. M. G. nurodo: „<...> Priežiūrą, kad gautų neterminuotai <...>.“ R. I. išėjus, M. G. iš bylos išima voką, iš jo išima ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, kurią įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 133–135).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad V. Z. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį R. I., dirbančiai (duomenys neskelbtini), siekdama, kad pastaroji, pasinaudodama savo pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, juos paveiktų, kad šie teisėtai veiktų dėl V. Z. pageidaujamo rezultato – E. B. neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį bei specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį, tiesiogiai siūlydama ir duodama kyšį, suvokė savo daromos veikos pavojingumą ir nusikalstamos veikos straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius sudėties požymius, t. y. kad R. I. paveiks atitinkamus subjektus taip, kad jie vykdydami įgaliojimus veiktų jos interesais, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. R. I. suprato, kad, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. M. G. suprato, kad, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Suprasdami savo veikos pavojingumo pobūdį, kaltinamieji siekė atlikti tokią veiką.

V. Z. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio B. P. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-22 B. P., siekdama, kad (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, B. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį, davė R. I. nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį, kurį R. I. savo ir kitų asmenų naudai priėmė ir tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, ne mažiau kaip 150 eurų, perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką paėmė kyšį už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 p., 7.6 p.), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

Kaltinamoji B. P. savo kaltės nepripažino, neigė davusi pinigus R. I.. Kaltinamoji R. I. nors savo kaltės neneigė, bet aiškino, kad neprisimena, ar tikrai jai B. P. davė pinigus. Kaltiamoji O. K. kaltę pripažino, tik abejojo dėl gautų iš B. P. pinigų sumos. Kaltinamųjų kaltę patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip B. P. paduoda pinigus R. I., kuri juos nuneša O. K..

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-49 užfiksuota, kad 2017-05-22, 14.16 val., į R. I. kabinetą ateina B. P., kuri padeda ant stalo dokumentus. B. P. 14.16.38 val. slepia ne mažiau kaip vieną 50 Eur kupiūrą, ją su dokumentais į rankas paduoda R. I., kuri pinigus pasideda ant stalo po dėžute, vėliau juos persideda į stalo stalčių. Moterys kalbasi apie B. P. sveikatos būklę. R. I. nurodo B. P., kad eina su tuo tada sužinoti. R. I. su B. P. įduotais dokumentais išeina iš kabineto. 14.31 val. R. I. grįžta į kabinetą su dokumentais. B. P. 14.40.10 val., slėpdama sulankstytas kupiūras, kiek ir kokias – nematyti, jas paduoda R. I.. Pastaroji juos padeda po dokumentais. B. P. išėjus, R. I. iš po dokumentų išsitraukia padėtus pinigus, taip pat atidaro stalčių, į kurį įsidėjo pinigus, skaičiuoja juos. Į voką įdeda ne mažiau kaip 150 Eur kupiūromis po 50 Eur ir jį įdeda į bylą. Iš stalčiaus išima ne mažiau kaip vieną kupiūrą, kokią – nematyti. Ją įsideda į daiktinės išorinę užtraukiamą kišenę. R. I. 15.09 val. su byla, kurioje yra įdėtas vokas, išeina iš kabineto (2 t., b. l. 26–31).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-66 užfiksuota, kad 2017-05-22, 14.24.03 val., į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais ir padeda ant stalo, o ši juos skaito. Kalbasi apie asmens sveikatos būklę. R. I. 14.25.03 val. išeina iš kabineto su atsineštais dokumentais. 15.11.09 val. į O. K. kabinetą ateina R. I. su dokumentais – byla. Ją padeda O. K. ant stalo, 15.11.17 val. praverčia bylą. Matyti, kad byloje yra vokas. R. I. išeina iš kabineto. O. K. iš bylos išima voką ir jį įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 75–77).

2017-05-25 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1603 nurodyta, kad B. P. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2019-05-21, vertinimą atliko vyriausioji specialistė D. M., vyriausiasis specialistas A. G., atliktą vertinimą tvirtino skyriaus (duomenys neskelbtini) O. K. (12 t., b. l. 156–169).

Nors kaltinamoji B. P. savo kaltės nepripažino, bet iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto įrašo akivaizdu, kad kaltinamoji atėjusi į R. I. kabinetą paduoda pinigus. Iš įrašo matyti, kad B. P. duotus pinigus kartu su dokumentais R. I. nuneša O. K.. Nors R. I. tvirtino, kad neprisimena šio įvykio, O. K. pripažino gavusi pinigus, tik neprisiminė konkrečios sumos, šie parodymai nepaneigia B. P. kaltės. Po jos apsilankymo R. I. kabinete, buvo surašytas darbingumo lygio vertinimo aktas, kurį patvirtino O. K.. B. P. duodama pinigus siekė, kad R. I. pasinaudodama savo pažintimis paveiktų valstybės tarnautoją O. K., kad ši nustatytų jai 35 procentų darbingumo lygį.

B. P. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio O. B. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-23 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, per tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenį iš O. B. savo ir kitų asmenų naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. O. B. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojui M. G., kuris per tarpininką iš O. B. priėmė 150 Eur kyšį už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino paėmusi iš O. B. 350 eurų už tai, kad greičiau būtų atliktas vertinimas, ir dalį pinigų nunešusi M. G.. Kaltinamasis M. G. neneigė paėmęs pinigus, kuriuos, paėmusi iš O. B., jam atnešė R. I., tačiau aplinkybių neprisiminė.

Liudytoja O. B. patvirtino, kad, norėdama atsidėkoti už dokumentų sutvarkymą, davė R. I. 350 eurų, ji turėjo visus dokumentus, po patikrinimo liko tas pats darbingumo lygis.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-48 užfiksuota, kad 2017-05-23 į R. I. kabinetą ateina O. B. su nenustatytos tapatybės vyriškiu. Ji atneša dokumentus, kuriuos paduoda R. I.. Jie visi kalba apie darbingumo lygio nustatymą ir pinigus. Nenustatytos tapatybės vyriškis paduoda pinigus, kuriuos R. I. sudeda į voką, vėliau 50 eurų išima, likusius pinigus su dokumentais nuneša M. G., kuris pinigus įsideda į kišenę (2 t., b. l. 32–36, 1 t., b. l. 136–139).

Kaltinamųjų R. I. ir M. G. atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. J. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-23 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš V. J. savo ir kitų asmenų naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. J. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 300 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką iš V. J. priėmė 300 Eur kyšį už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. savo kaltę pripažino ir patvirtino iš V. J. paėmusi 350 eurų ir dalį pinigų nunešusi O. K., kad greičiau nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Kaltinamoji O. K. taip pat pripažino, kad jai R. I. atnešė pinigų, bet sumos dabar neprisimena, už tai, kad kuo greičiau V. J. būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino liudytoja V. J., kuri parodė, kad kreipėsi dėl neįgalumo pratęsimo, pastebėjusi, jog trūksta vieno dokumento kopijos, užėjo pas R. I., kuri priėmė jos dokumentus, užpildė prašymą ir leido vėliau atnešti trūkstamą dokumentą. Ji klausinėjo, ar jai nepriklausytų neįgalumas iki pensijos, atėjusi kitą kartą atsidėkodama davė R. I. 350 eurų. Jai buvo nustatytas neįgalumo terminas 2 metams.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodyta, kad 2017-05-23 į R. I. kabinetą ateina V. J., padeda ant stalo dokumentus. Moterys kalbasi apie V. J. sveikatos būklę. V. J. klausia, ar užteks trijų šimtų, ir paduoda ne mažiau kaip 300 Eur. R. I. įdeda voką su pinigais tarp V. J. dokumentų ir išeina iš kabineto, nueina pas O. K., padeda dokumentus ir išeina. O. K. išima voką, patikrina turinį ir įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 37–42, 82–84).

Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio L. P. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-25 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, per I. J., nežinančią apie L. P. atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, iš L. P. savo ir kitų asmenų naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką iš L. P. priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. savo kaltę pripažino ir patvirtino iš L. P. paėmusi pinigų ir dalį pinigų nunešus O. K., kad greičiau nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Kaltinamoji O. K. taip pat pripažino, kad jai R. I. atnešė pinigų, bet sumos dabar neprisimena, už tai, kad kuo greičiau L. P. būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Liudytoja L. P. patvirtino, kad turėjo neįgalumą, surinko visus dokumentus dėl termino pratęsimo, I. J. pasiūlė padėti užpildyti dokumentus, kad būtų greičiau. Jos nuėjo į kabinetą pirmame aukšte, užpildė dokumentus, liepė nueiti į viršų, palaukti, kol gydytojas pasikvies. Jai nustatė 30 procentų darbingumo lygį 2 metams. Po patikrinimo liko toks pat nedarbingumas. Liudytoja I. J. patvirtino, kad buvo su L. P. pas R. I. ir prašė padėti greičiau sutvarkyti neįgalumo dokumentus. Niekas L. P. nesakė, kad reikia mokėti, ji jokio voko nematė.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-08-57, Nr. S6-08-70 užfiksuota, kad 2017-05-25 į R. I. kabinetą ateina L. P. ir nenustatytos tapatybės moteris, kuri ant stalo padeda dokumentus. R. I. išeina iš kabineto su dokumentais, nueina pas O. K., kalbasi apie procentus, grįžusi pasako, kad bus trisdešimt. Moterims išėjus, R. I. iš voko išima ne mažiau kaip 200 Eur, nueina prie spintos, grįžta prie stalo su pinigais rankoje, įdeda į voką ir padeda tarp minėtų dokumentų. R. I. dokumentus ir voką nuneša O. K., kuri jį įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 43–47, 85–87).

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio B. K. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-25 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš B. K. savo ir kitų asmenų naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. K. 2 metų laikotarpiui nustatytų 50 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 1 MGL, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką iš B. K. priėmė ne mažesnį kaip 1 MGL kyšį už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. pripažino gavusi iš B. K. 200 eurų ir 100 eurų nunešusi O. K., kad būtų greičiau pratęstas neįgalumo terminas. Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad už greitesį neįgalumo dokumentų sutvarkymą B. K. jai R. I. atnešė pinigų, bet tikslios sumos neprisimena. Liudytoja B. K. parodė, kad kartu su seserimi buvo nuvykusi dėl neįgalumo nustatymo. Ji pagalvojo, kad kartais (duomenys neskelbtini) blogai surašo dokumentus, todėl įdėjo tarp dokumentų 200 eurų. (duomenys neskelbtini) ji nieko nepažinojo, pinigų jos niekas neprašė. Jai nustatė 50 procentų darbingumą, po to dar kartą tikrino ir nustatė tą patį 50 procentų darbingumą 2 metams. Liudytoja I. A. parodė, kad su seserimi B. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo jos seseriai. Vėliau sesuo jai pasakė, kad davė pinigų, bet to ji nematė.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-05-25 į R. I. kabinetą ateina dvi moterys ir ant stalo padeda dokumentus, tarp kurių yra raudonas vokas. R. I. įsideda moterų dokumentus į žalią aplankalą ir išeina iš kabineto, grįžusi pasako, kad bus trečia. Raudoną voką įdeda tarp atneštų dokumentų žaliame aplankale, vėliau dokumentus ir dalį pinigų nuneša O. K. (2 t., b. l. 48–60).

Šiuose protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka B. K. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina tiek R. I., tiek O. K. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio R. M. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-25 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, per R. K. iš R. M. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 150 Eur kyšį, o 2017-05-25, apie 11 val., per R. K. iš R. M. savo ir kitų asmenų naudai priėmė dar 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. M. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojui M. G., kuris per tarpininką iš R. M. priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad R. M. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino paėmusi per R. K. iš R. M. apie 400 eurų už tai, kad greičiau būtų atliktas vertinimas, ir dalį pinigų nunešusi M. G.. Kaltinamasis M. G. neneigė paėmęs pinigus iš R. M., kuriuos R. K. atnešė R. I., o jam perdavė R. I., tačiau konkrečių aplinkybių neprisiminė.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaimynė R. M. jos paprašė padėti nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti dokumentus. Kaimynė turėjo dokumentus ir vokelį su 200 eurų, bet blogai jautėsi, todėl pasiliko mašinoje. Ji viena užėjo į kabinetą, padavė darbuotojai dokumentus, kuri pasakė, kad čia per mažai pinigų. Tada ji nuvažiavo ir iš savo banko sąskaitos paėmė 200 eurų. Grįžusi padavė pinigus R. I.. R. M. apie tai žinojo, vėliau pinigus jai grąžino. Liudytoja R. M. patvirtino, kad kaimynė R. pasiūlė nuvežti į (duomenys neskelbtini) sutvarkyti neįgalumo dokumentų, pasakė, kad reikės 400 eurų. Ji turėjo tik 200 eurų, todėl jos važiavo į banką ir kaimynė paėmė iš savo sąskaitos 200 eurų. Ji nežino, kam R. padavė pinigus, bet skolą ji grąžino. Pinigus davė norėdama gauti pažymą, kad galėtų mieste statyti automobilį. Po patikrinimo liko toks pat nustatytas 30 procentų darbingumas iki pensijos.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-58 užfiksuota, kad 2017-05-25 į R. I. kabinetą ateina R. K., kuri tvarko R. M. neįgalumo dokumentus ir padeda ant stalo voką, jos išsiaiškina, kad voke yra 150 eurų, R. I. pasako, kad už tiek nedarys, tada sutaria, kad R. K. nuvažiuos iki bankomato. Vėliau R. K. grįžta, paduoda pinigus, R. I. dalį pinigų pasilieka, kitus nuneša su dokumentais M. G., kuris pinigus įsideda į kišenę (1 t., b. l. 140–143, 2 t., b. l. 48–60).

Šiuose protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojos R. K. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina tiek R. I., tiek M. G. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio A. D. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-29 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš A. D. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. A. D. 1 metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojui M. G., kuris per tarpininką iš A. D. priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad A. D. 1 metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino paėmusi iš A. D. 200 eurų už tai, kad greičiau būtų atliktas vertinimas ir nereikėtų stovėti eilėse. Kaltinamasis M. G. neneigė paėmęs pinigus, kuriuos atnešė R. I., tačiau visų aplinkybių neprisiminė.

Liudytoja A. D. patvirtino, kad ji atėjusi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo R. I. padavė dokumentus, jos pasikalbėjo apie neįgalumą, bet pinigų jos niekas neprašė, pinigus ji davė savo iniciatyva, pakišo voką su 200 eurų po dokumentais. Jai buvo nustatytas neįgalumas metams laiko, vėliau ją patikrino ir paliko tą patį neįgalumą, bet nustatė 2 metams. Pinigus ji davė tik norėdama sutaupyti savo laiko.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-05-29 į R. I. kabinetą ateina A. D., paduoda dokumentus, su kuriais R. I. išeina iš kabineto. Kai grįžta, A. D. paduoda voką ir pasako, kad yra du. R. I. išima iš voko dalį pinigų, voką įdeda tarp dokumentų ir nuneša M. G., jis iš voko išima 100 eurų ir įsideda į kišenę (1 t. b. l. 147–149, 2 t., b. l. 61–64).

Šiuose protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka A. D. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio B. G. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-02 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš B. G. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. G. nustatytų 55 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką iš B. G. priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad B. G. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino, kad jai B. G. davė 300 eurų, kad būtų greičiau sutvarkyti dokumentai, pusę pinigų nunešė O. K.. Kaltinamoji O. K. prisipažino iš R. I. gavusi apie 100 eurų už tai, kad B. G. būtų greičiau nustatytas neįgalumas.

Liudytoja B. G. patvirtino, kad nenorėdama ilgai laukti eilėje (duomenys neskelbtini) nunešė 300 eurų ir padavė R. I.. Jos pinigų niekas neprašė, pasakė ateiti po 2 savaičių atsiimti dokumentų. Jai buvo nustatytas 45 procentų nedarbingumas vieneriems metams. Po to Vilniuje komisija peržiūrėjo nustatytą neįgalumą, jai buvo nustatytas 50 procentų nedarbingumas.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokole užfiksuota, kad 2017-06-02 į R. I. tarnybinį kabinetą ateina dvi tyrimo metu nenustatytos moterys, kalbasi apie nedarbingumo nustatymą. Viena moteris ant stalo padeda 300 Eur, kuriuos R. I. sudeda į voką, įdeda tarp moters atneštų dokumentų ir nuneša O. K., kuri voką įsideda į savo užrašų knygutę (2 t., b. l. 133–140, 3 t. b. l. 12–13).

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. P. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš V. P. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. P. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 70 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri iš V. P. per tarpininkę priėmė ne mažesnį kaip 70 Eur kyšį už tai, kad V. P. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino, kad jai V. P. davė 300 eurų, kad būtų greičiau sutvarkyti dokumentai, pusę pinigų nunešė O. K.. Kaltinamoji O. K. prisipažino iš R. I. gavusi pinigų už tai, kad V. P. būtų greičiau nustatytas neįgalumas.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-06 į R. I. kabinetą ateina V. P. ir paduoda R. I. dokumentus. Ši juos peržiūri ir įsidėjusi į raudoną aplanką išeina iš kabineto, nueina pas O. K., kuri skaito dokumentus ir pamini keturiasdešimt. R. I. grįžta į kabinetą, kur V. P. ant stalo padeda pinigus įvairiomis kupiūromis ir išeina. R. I. pinigus suskaičiuoja, nueina prie spintos. Pinigus deda į voką ir su byla neša O. K., padeda ant stalo, grįžusi O. K. išsiima voką ir įsideda į užrašų knygutę (2 t., b. l. 145–149, 3 t., b. l. 14–15). Liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo paskelbti, patvirtino, kad, pasibaigus jos neįgalumo terminui, ji užėjo pas R. I., kuriai už tai, kad padėtų greičiau susitvarkyti dokumentus, davė nuo 250 iki 300 Eur, bet kiek tiksliai – nepamena. Ji prašė, kad galėtų greičiau patekti į gydytojų komisiją, ir atsiskaitė R. už darbą.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio L. T. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-08 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, per L. T. iš L. T. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 300 Eur kyšį, o tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet vėliau kaip 2017-06-08 per L. T. iš L. T. savo ir kitų asmenų naudai priėmė dar 100 Eur kyšį pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017-06-08 perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką iš L. T. priėmė 250 Eur už tai, kad L. T. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino, kad L. T. jai davė 300 eurų už tai, kad L. T. greičiau sutvarkytų dokumentus dėl darbingumo lygio termino pratęsimo, dalį pinigų ji nunešė O. K.. Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad R. I. jai atnešė 250 eurų už tai, kad greičiau sutvarkytų L. T. neįgalumo dokumentus.

Liudytoja L. T. patvirtino, kad su L. T. nuėjo pas pažįstamą R. į (duomenys neskelbtini), padavė 300 eurų, norėjo greičiau susitvarkyti dokumentus, kad nebereikėtų vaikščioti dėl neįgalumo termino pratęsimo, nes L. T. buvo atlikta operacija, ji tikrai sirgo. Vėliau pinigus L. jai grąžino. Liudytoja L. T. patvirtino, kad su L. T. buvo pas R. I. dėl neįgalumo termino pratęsimo ir L. padavė voką su pinigais. Jai buvo nustatytas neįgalumas iki senatvės pensijos.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-08 į R. I. kabinetą ateina dvi moterys, paduoda dokumentus, viena moteris duoda 300 eurų, pasako, kad vėliau atveš. Moterims išėjus R. I. iš voko išima 50 eurų, likusius pinigus su dokumentais nuneša O. K., kuri iš atneštų dokumentų paima 250 eurų ir įsideda į užrašų knygutę (2 t. b. l. 154–159, 3 t. b. l. 16–17).

Šiuose protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojų parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina tiek R. I., tiek O. K. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamosios joms inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamos tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. M. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-12 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš V. M. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. M. 2 metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojui M. G., kuris per tarpininką iš V. M. priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad V. M. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino paėmusi iš V. M. 300 eurų už tai, kad greičiau būtų atliktas vertinimas ir nereikėtų stovėti eilėse, ir dalį pinigų nunešusi M. G.. Kaltinamasis M. G. neneigė paėmęs pinigus, kuriuos atnešė R. I., tačiau visų aplinkybių neprisiminė.

Liudytoja V. M. parodė, kad, atėjusi į (duomenys neskelbtini) prasitęsti neįgalumo termino, R. I. už tai, kad greičiau sutvarkytų neįgalumo dokumentus, davė voką su pinigais, bet dalį pinigų jai R. I. sugrąžino.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-12 į R. I. kabinetą ateina V. M., paduoda dokumentus, R. I. išeina iš kabineto, sugrįžusi pasako, kad pabandys, V. M. ant stalo padeda voką, jos aptarinėja pinigų sumą. R. I. išima iš voko dalį pinigų ir grąžina V. M., voką įdeda tarp dokumentų. Po to dar iš voko išima dalį pinigų, o likusius nuneša kartu su dokumentais M. G., kuris pinigus įsideda į kišenę (2 t. b. l. 160–167, 191–193).

Šiuose protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka V. M. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina tiek R. I., tiek M. G. nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio R. Š. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-12 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš R. Š. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką iš R. Š. priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad R. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji R. I. prisipažino, kad R. Š. jai davė 500 eurų už neįgalumo termino pratęsimą jai ir vyrui, pusę pinigų ji nunešė O. K.. Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad jai R. I. atnešė pinigus, gautus iš R. Š., už tai, kad būtų pagreitintas darbingumo lygio termino pratęsimo procesas.

Liudytojas S. L. parodė, kad turėjo važiuoti su žmona R. Š. į (duomenys neskelbtini), bet jautėsi blogai, todėl žmona pasisiūlė nuvežti dokumentus, grįžusi pasakė, kad viskas yra gerai. Po pusmečio, kai jį pakvietė pakartotinai pasitikrinti, žmona prisipažino, kad daktarui davė pinigų, bet sumos nenurodė, bijojo pasakyti. Liudytoja R. Š. parodė, kad kreipėsi į savo pažįstamą R. I. dėl darbingumo lygio termino pratęsimo sau ir sugyventiniui S. L., davė apie 500 eurų, nes norėjo procesą pagreitinti, kad nereikėtų stovėti eilėse.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2017-06-12 į R. I. kabinetą ateina R. Š., paduoda savo ir vyro dokumentus, pasako, kad visam laikui, paduoda 500 eurų. R. I. dalį pinigų įdeda prie dokumentų ir nuneša O. K. (2 t., b. l. 168–173, 3 t. b. l. 18–19).

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio O. C. prašymu nenustatytam asmeniui nustatymo

Nustatyta, kad 2017-04-26 (duomenys neskelbtini) O. K., vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per O. C. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad O. C. atėjusi į jos kabinetą klausė, koks nedarbingumo lygis galėtų būti nustatytas pagal turimus dokumentus. Ji pasakė, kad žmogui priklauso 40 procentų darbingumo lygis. O. C. paliko 100 eurų, nes ji pagreitino dokumentų tvarkymą.

Liudytoja O. C. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Kažkoks žmogus, kurio ji dabar nepamena, paprašė jos nueiti pas (duomenys neskelbtini) O. K. ir paklausti, ar jam priklauso pagal dokumentus neįgalumas. Žmogus užsiregistravo ir laukė, o ji tuo metu nunešė (duomenys neskelbtini) bylą su dokumentais. Ji matė, kaip žmogus įdėjo pinigų į bylą, sakė, kad tai dovana. (duomenys neskelbtini) O. K. atsivertė bylą ir matė įdėtus pinigus – 100 eurų.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-31užfiksuota, kad 2017-04-26 į O. K. kabinetą ateina O. C., atneša dokumentus ir padeda ant O. K. stalo. O. K. juos atverčia, matyti 100 Eur, kalbasi apie nedarbingumo lygio nustatymą, O. K. išima 100 Eur, ir įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 107–109).

O. K., būdama valstybės tarnautoja, priimdama iš O. C. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuolatinių slaugos poreikių G. E. prašymu nenustatytam asmeniui nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-05 (duomenys neskelbtini) O. K., vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad G. E. buvo užėjęs į jos kabinetą, davė 100 eurų, norėjo, kad būtų pagreitintas nuolatinės slaugos poreikių nustatymas kažkokiam asmeniui. Liudytojas G. E. patvirtino davęs O. K. 100 eurų, nes jo paprašė kažkokia moteris padėti kaip galima greičiau nustatyti slaugą žmogui, kurio pavardės jis nežino.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokole Nr. S6-08-37 užfiksuota, kad 2017-05-05 į O. K. kabinetą ateina G. E., jie kalbasi apie žmogaus sveikatos būklę, G. E. iš kelnių kišenės ištraukia 100 Eur ir padeda tarp dokumentų, kuriuos vartė O. K.. O. K. juos paima ir įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 122–124).

O. K., būdama valstybės tarnautoja, priimdama iš G. E. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio G. E. prašymu nenustatytam asmeniui nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-12 (duomenys neskelbtini) O. K., vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas darbingumo lygis, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad G. E. buvo užėjęs į jos kabinetą, davė 100 eurų, norėjo, kad greičiau būtų nustatytas darbingumo lygis kažkokiam jo pažįstamam. Liudytojas G. E. patvirtino davęs O. K. 100 eurų, kad greičiau būtų sutvarkyti dokumentai, bet to žmogaus neprisimena.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokole Nr. S6-08-38 užfiksuota, kad 2017-05-12 į O. K. kabinetą ateina G. E., padeda dokumentus ir parodo O. K., ji iš dokumentų ištraukia 100 Eur ir įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 125–128).

O. K., būdama valstybės tarnautoja, priimdama iš G. E. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio S. L. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-20 (duomenys neskelbtini) O. K., vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš S. L. priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad S. L. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji O. K. prisipažino iš S. L. paėmusi 100 eurų, kad būtų greičiau nustatytas darbingumo lygis.

Liudytoja S. L. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) O. K. padavė dokumentus ir į voką su disku įdėjo 100 eurų, norėjo, kad nereikėtų kas dvejus metus važinėti į (duomenys neskelbtini), paprašė, jei galima, nustatyti neįgalumą iki pensijos. Po to gavo laišką, kad jai nustatė neįgalumą iki pensijos. Vėliau ją tikrino komisija iš Vilniaus, bet paliko tą patį nustatytą neįgalumą.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-20 į O. K. kabinetą ateina S. L., kuri ant stalo padeda voką su skaitmenine laikmena. Jos kalbasi apie S. L. sveikatos būklę. S. L. išeidama parodo, kad O. K. pažiūrėtų į diskelį. O. K. iš S. L. duoto voko išima 100 Eur ir įsideda į užrašų knygutę (3 t., b. l. 20–22).

O. K., būdama valstybės tarnautoja, priimdama iš S. L. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-16 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš V. V. priėmė 1000 Eur kyšį už tai, kad V. V. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamasis M. G. prisipažino iš V. V. paėmęs 1000 eurų. Paaiškino, kad V. V. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir šis, atėjęs prasitęsti termino, norėjo to paties darbingumo lygio. Jis paaiškino V. V., kad nieko neišeis, bet V. V. užsispyręs prašė ir jis neprisimena aplinkybių, kaip padavė pinigus.

Liudytojas V. V. patvirtino, kad jam buvo nustatytas 45 procentų neįgalumas, o jis norėjo 55 procentų, todėl davė M. G. 1000 eurų. Po savaitės gavo dokumentus, jam buvo nustatytas 45 procentų neįgalumas iki pensijos, o jis norėjo 55 procentų. Po patikrinimo jam paliko tą patį nedarbingumo lygį.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-32 užfiksuota, kad 2017-05-16 į M. G. kabinetą ateina V. V., atneša dokumentus ir nurodo, kad nori gauti iki pensijos antrą grupę. M. G. pokalbio metu nurodo, kad pasistengs keturiasdešimt penkis procentus padaryti. V. V. ant M. G. stalo padeda pinigus. V. V. išėjus, M. G. suskaičiuoja V. V. duotus pinigus – 1000 Eur ir įsideda į švarko kišenę (1 t., b. l. 101–106).

M. G., būdamas valstybės tarnautojas, priimdamas iš V. V. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio R. E. nustatymo

Nustatyta, kad J. V. ne vėliau kaip iki 2017-05-26, siekdama, kad (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė L. Š. pasinaudodama pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. per įmanomai trumpą laiką R. E. 2 metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį, davė L. Š. 300 Eur kyšį. 2017-05-26 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per L. Š. iš J. V. priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad R. E. per įmanomai trumpą laiką 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamoji J. V. savo kaltės nepripažino, teigė, kad dėl brolio R. E. neįgalumo nustatymo niekur nesikreipė, jo dokumentų net rankose neturėjo, nedavė niekam ir jokių pinigų. Ji mano, kad L. Š. suklydo, nes ji pinigų tikrai niekam nedavė.

Kaltinamasis M. G. patvirtino gavęs iš L. Š. pinigus, bet už ką – dabar neprisimena. Paaiškino, kad L. Š. yra bendradarbė, galėjo skolintis pinigų.

Nors kaltinamoji J. V. savo kaltės nepripažino, bet jos parodymus paneigė liudytoja L. Š., kuri detaliai paaiškino visas aplinkybes. Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), kai jos tolima giminaitė J. V. paprašė pagreitinti brolio R. E. nedarbingumo nustatymo bylos sutvarkymo laiką, nes jam reikėjo kažkur išvykti. Liudytoja žinojo, kad R. E. buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, kurio terminą reikėjo greičiau pratęsti. Ji paklausė (duomenys neskelbtini) M. G., ar yra tokia galimybė, jis pasižiūrėjo dokumentus ir pažadėjo sutvarkyti greičiau. Nors kaltinamasis M. G. neprisiminė, už ką gavo pinigus iš L. Š., bet jis paaiškino, kad per metus yra priimama gana daug sprendimų. Liudytoja L. Š. detaliai paaiškino, kad su J. V. susitiko dieną dar iki gegužės 26 d. netoli jos darbo (duomenys neskelbtini) ir J. V. jai davė pinigus, 300 eurų. Ji suprato, kad tuos pinigus už proceso pagreitinimą turi atiduoti (duomenys neskelbtini) M. G.. Ji 2017 m. gegužės 26 d. ryte užėjo į (duomenys neskelbtini) M. G. tarnybinį kabinetą ir jam padavė visus pinigus, kuriuos gavo iš J. V.. Liudytojas R. E. teigė, kad savo sesers J. V. dėl darbingumo lygio nustatymo nieko neprašė ir pinigų jai nedavė. Liudytojas tvirtina, kad pats nunešė dokumentus į (duomenys neskelbtini). Šie parodymai nepaneigia liudytojos L. Š. parodymų, kad ji prašė tik pagreitinti dokumentų sutvarkymą, nes sprendimas jau buvo priimtas. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad L. Š. atneša ne dokumentus, o tik pinigus.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-43 užfiksuota, kad 2017-05-26, 7.35 val., į M. G. tarnybinį kabinetą ateina L. Š., kuri 7.35.51 val. perlenktas 50 Eur kupiūras padeda M. G. ant stalo ir išeina iš kabineto. M. G. skaičiuoja šiuos pinigus – 300 Eur kupiūromis po 50 Eur, ir jas įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 144–146).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojos L. Š. parodymus dėl pinigų perdavimo, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai, patvirtina J. V. ir M. G. kaltę. Kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, reiškia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

J. V. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio R. K. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-02 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš R. K. priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį už tai, kad R. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamasis M. G. neneigė iš R. K. gavęs 200 eurų, aplinkybių neprisiminė, bet tvirtino, kad pinigų nereikalavo, žmonės patys išeidami palikdavo.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2017 metais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo, M. G. peržiūrėjo dokumentus, paklausė, ar užteks 45 procentų darbingumo. Ji išeidama padėjo voką su pinigais, kuriame buvo 150 ar 200 eurų, tikslios sumos nepamena, bet gydytojas to nematė.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-02 į M. G. kabinetą ateina R. K., M. G. peržiūri dokumentus. R. K. ant M. G. stalo padeda voką, jai išėjus, M. G. iš šio voko išima ne mažiau kaip 200 Eur ir įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 174–175).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojos R. K. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad M. G. iš R. K. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio A. S. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-07 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš A. S. priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad A. S. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš A. S. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, bet yra filmuota medžiaga. Jis pinigų neprašė, ji išeidama padėjo pinigus.

Liudytoja A. S. patvirtino, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo, padavė dokumentus, gydytojas peržiūrėjo, nieko nesakė, ji atsidėkodama pakišo po dokumentais 100 eurų.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-07 į M. G. kabinetą ateina A. S., M. G. peržiūri dokumentus, A. S. ant stalo po dokumentais padeda pinigus, jai išėjus M. G. iš po dokumentų išima 100 Eur kupiūrą ir įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 176–177).

M. G., būdamas valstybės tarnautojas, priimdamas iš A. S. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio E. M. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-08 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš E. M. priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad E. M. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš E. M. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, bet yra filmuota medžiaga. Paaiškino, kad jis pinigų neprašė, kartais žmonės išeidami palikdavo.

Liudytoja E. M. patvirtino, kad kreipėsi dėl neįgalumo nustatymo į gydytoją M. G., padavė dokumentus, gydytojas peržiūrėjo, nieko nesakė, ji atsidėkodama padėjo ant stalo 100 eurų.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-08 į M. G. kabinetą ateina E. M., M. G. žiūri neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus. E. M. ant M. G. stalo po dokumentais padeda nenustatytą objektą. G. nurodo, kad bus keturiasdešimt procentų iki pensijos. E. M. išėjus, M. G. iš po dokumentų išima 100 Eur ir įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 178–180).

M. G., būdamas valstybės tarnautojas, priimdamas iš E. M. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuolatinių slaugos poreikių D. V. prašymu M.B. V. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-08 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš D. V. priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad M. B. V. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš D. V. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, bet yra filmuota medžiaga. Paaiškino, kad jis pinigų neprašė, bet kartais žmonės išeidami palikdavo.

Liudytoja D. V. patvirtino, kad kreipėsi dėl specialiųjų poreikių nustatymo M. V., nes reikėjo slaugytojų, negalėjo patys jo prižiūrėti, buvo labai sunki situacija. Ji kartu su L. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į kabinetą pas gydytoją M. G., pakalbėjo dėl slaugos nustatymo ir išeidama ji padėjo po dokumentais voką su 50 eurų.

Liudytoja L. G. patvirtino, kad su D. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) dėl specialiųjų poreikių nustatymo kolegės artimajam, ji neprisimena, ar buvo gydytojo kabinete, bet matė, kad D. padavė dokumentus ir voką.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-08 į M. G. kabinetą ateina D. V. su tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmeniu. Nenustatyta moteris paklausia M. G. dėl slaugos nustatymo, M. G. nurodo, kad tai realu. D. V. padeda voką ant M. G. stalo po dokumentais ir išeina iš kabineto. M. G. paima voką, išima ne mažiau kaip 50 Eur ir įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 181–183).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojų D. V., L. G. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad M. G. iš D. V. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio A. V. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-12 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš A. V. priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad A. V. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš A. V. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, yra filmuota medžiaga, jis pinigų tikrai neprašė, žmonės išeidami palikdavo.

Liudytojas A. V. patvirtino, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo nustatymo, pridavė dokumentus, nuėjo pas gydytoją M. G., kuris žiūrėjo dokumentus, pasiūlė išrašyti stovėjimo leidimą. Jis išeidamas gydytojo kabinete ant stalo padėjo 50 Eur.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-12 į M. G. kabinetą ateina A. V., kuris ant stalo po dokumentais galbūt padeda pinigus. A. V. išėjus iš kabineto, M. G. paima A. V. padėtą 50 Eur kupiūrą ir ją įsideda į marškinių kišenę (2 t., b. l. 194–196).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojo A. V. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad M. G. iš A. V. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio A. T. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-13 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš A. T. priėmė 200 Eur kyšį už tai, kad A. T. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš A. T. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, yra filmuota medžiaga, jis pinigų tikrai neprašė, žmonės išeidami palikdavo.

Liudytojas A. T. patvirtino, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo pratęsimo, pakvietė gydytojas M. G., pažiūrėjo jo dokumentus, pasakė, kad duos leidimą statyti automobilį, jis turėjo lankstinuką, įdėjo 100 ar 150 eurų ir lankstinuką su pinigais padėjo ant stalo.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-13 į M. G. kabinetą ateina A. T., ant stalo palieka lankstinuką. A. T. išėjus iš kabineto, M. G. iš lankstinuko išima 200 Eur ir juos įsideda į švarko kišenę (2 t., b. l. 197–199).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojo A. T. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad M. G. iš A. T. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio K. P. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-15 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš K. P. priėmė 50 Eur kyšį ir dar priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad K. P. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš K. P. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, yra filmuota medžiaga, jis pinigų tikrai neprašė, žmonės išeidami palikdavo.

Liudytojas K. P. patvirtino, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo pratęsimo, būdamas gydytojo M. G. kabinete, padavė savo dokumentus, išeidamas kaip padėką padėjo 50 ar 100 eurų, negalvojo, kad tai yra kyšis.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-15 į M. G. kabinetą ateina K. P. ir ant stalo padeda 50 Eur kupiūrą. M. G. ją įsideda į stalčių. M. G. nurodo, kad K. P. užsiregistravęs jam ateitų pasakyti. K. P. grįžęs į M. G. kabinetą duoda dokumentus kartu su pinigais. M. G. pinigus įsideda į stalčių, o šiam išėjus iš stalčiaus išima 150 Eur ir įsideda į marškinių kišenę (3 t., b. l. 1–3).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojo K. P. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad M. G. iš K. P. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. Š. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-16 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš J. Š. priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad V. Š. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamais M. G. prisipažino iš J. Š. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, jis pinigų tikrai neprašė, žmonės išeidami palikdavo.

Liudytojas J. Š. patvirtino, kad jo žmona paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paklausti, ar priklauso jai neįgalumas ir ar reikia eiti komisiją, gydytojas M. G. pažiūrėjo dokumentus, pasakė, kad žmonai priklauso neįgalumas, ir paklausė, ar jis turi žmonos pasą ir nuotrauką. Iš to džiaugsmo, kad daktaras tą pačią dieną sutvarkys žmonos neįgalumo dokumentus, jis davė pinigų, kiek turėjo kišenėje, galėjo būti 100 eurų.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-16 į M. G. kabinetą ateina J. Š., dokumentus paduoda M. G.. J. Š. pasakoja apie savo sutuoktinės sveikatos būklę ir paduoda M. G. pinigus. J. Š. išėjus, M. G. skaičiuoja J. Š. duotus pinigus, 100 Eur įsideda į kelnių kišenę. J. Š. grįžta į kabinetą. M. G. nurodo, kad bus iki senatvės pensijos antra grupė (3 t., b. l. 4–6).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojo J. Š. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad M. G. iš J. Š. priėmė kyšį už teisėtą veikimą.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio M. B. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-20 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš M. B. priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad M. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamasis M. G. prisipažino iš M. B. gavęs pinigus, aplinkybių neatsimena, jis pinigų tikrai neprašė, žmonės išeidami palikdavo.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-20 į M. G. kabinetą ateina M. B., ant stalo padeda voką po dokumentais. M. G. nurodo, kad ir be okulisto padarys keturiasdešimt procentų. M. B. išėjus, M. G. iš minėto voko išima 300 Eur ir įsideda į kelnių kišenę (3 t., b. l. 9–11). Liudytojos M. B. parodymai, kurie paskelbti (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu), patvirtino vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, kad M. G. ji davė 300 eurų dėl jos darbingumo lygio nustatymo.

M. G., būdamas valstybės tarnautojas, priimdamas iš M. B. pinigus, suvokė, kad gauna neteisėtą atlygį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikė tiesiogine tyčia.

M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio D. K. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-09 A. R. davė 150 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G. už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš A. R. priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad D. K. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą.

Kaltinamieji A. R. ir M. G. savo kaltės nepripažino, aiškino, kad pinigai, kuriuos A. R. perdavė M. G., buvo už parduotas monetas. Tačiau tokia kaltinamųjų versija yra visiškai nelogiška, nes jie kalba apie D. K. darbingumo lygio nustatymą ir atsiskaitymą, o apie jokias monetas net neužsimena.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2017 metais atsinešė susirinkus dokumentus į (duomenys neskelbtini), bet buvo daug žmonių, jai reikėjo į darbą, jai leido atvykti kitą dieną. Kai atvyko, ją apžiūrėjo gydytojas, nustatė 50 procentų darbingumą ir liepė ateiti kitą dieną atsiimti dokumentus. 2017 metais su A. nesimatė, nekalbėjo, nieko jo neprašė ir pinigų jam nedavė. Neprašė, kad jis perduotų dokumentus ir tikrai neprašė, kad jis pakalbėtų su (duomenys neskelbtini). Buvo mačiusi prieš daug metų ir jokių kontaktų su juo neturėjo, gatvėje sutikusį tą žmogų neatpažintų.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-08 15.36 val. į M. G. kabinetą ateina A. R., kuris aiškina, kad jam mergaitės, tos, kurios, prašė, sakė, kad nieko neišeina, klausinėja, ar tik trečia išeina, ar niekaip neišeina. M. G. paklausus, ar pas jį užregistruota, A. R. atsako, kad „viską pas tave <...>, K. D. <...>“. M. G. nurodo, kad jis nieko ten negali, kad jis paskalų nenori, kad penkiasdešimt procentų dvejiems metams jis gali padaryti, nurodo, kad ir taip padarė dvejiems metam. A. R. kalbėdamas su M. G. parodo ranka gestą, kuris galbūt reiškia pinigus (jų skaičiavimą), ir nurodo, kad reikės rytoj vėl ateiti. Pakalbio metu A. R. pažada rytoj atvažiuoti, atsiskaityti: „ <...>, atkišiu popierius, sakysiu, nu neišeina ir viskas, sakysiu <...>“. M. G. į tai atsako: „<...> Nu tai taip, nu ten.... o o jeigu jinai netiki, tai tegul kitą kartą kai eis, tegul nueina pati į (duomenys neskelbtini) <...>“, „<...> Nueis į (duomenys neskelbtini), tada supras <...>“ (t. 2, b. l. 184–187).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-09 13.50 val. į M. G. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina A. R.. Jis 13.50.27–13.50.34 val. ant M. G. stalo padeda 150 Eur, iš jų viena kupiūra 10 Eur, septynios kupiūros 20 Eur (t. 2, b. l. 188–190).

Iš D. K. 2017-06-07 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-1692, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), matyti, kad D. K. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui, atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G. (t. 15, b. l. 151–153).

Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, bet iš vaizdo įrašų yra aišku, kad A. R. ateina pas M. G. dėl darbingumo lygio nustatymo D. K.. M. G. aiškina, kad galėjo nustatyti tik 50 procentų darbingumo lygį, liepia pasakyti, kad kitą kartą galės eiti į pirmą skyrių, tada ji supras. A. R. pažada pasakyti, kad neišeina, ir rytoj atvažiuoti atsiskaityti. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas. Nors D. K. neigė prašiusi A. R., kad šis perduotų pinigus M. G. už darbingumo lygio nustatymą, bet iš užfiksuoto pokalbio įrašo yra aišku, kad D. K. kalbėjo su A. R. dėl darbingumo lygio nustatymo ir pageidavo tam tikro darbingumo procento. A. R. tokį pageidavimą perdavė M. G., bet M. G. šį pageidavimą išpildė tik iš dalies, ir, kaip pats teigė, tik labai pasistengęs nustatė 50 procentų. Kitą diena, kaip ir buvo žadėjęs atsiskaityti, A. R. atneša M. G. pinigus, kuriuos M. G. paima. Nors kaltinamieji tvirtina, kad jokio kyšio negalėjo būti, nes neįgalumas D. K. jau buvo nustatytas, tačiau veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo, o kyšio priėmimui užtenka pažadėjimo ar susitarimo priimti kyšį.

A. R. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus,veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. M. G., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbingumo lygio G. T. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-15 G. T., siekdama, kad S. J., pasinaudodamas pažintimis su teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčiais (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, paveiktų juos taip, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. G. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensijinis amžius, davė S. J. 200 Eur kyšį.

Kaltinamoji G. T. prisipažino, kad S. J. davė savo dokumentus dėl neįgalumo termino pratęsimo ir 200 eurų, kad šis nuneštų (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. J. parodė, kad pažįsta gydytoją D. M.. Jo pažįstama G. T. paprašė paklausti gydytojos, ar gali gauti antrą neįgalumo grupę. Jis nuėjęs paklausė daktarės, ši atsakė, kad ligonei priklauso antra grupė, kokie tai buvo darbingumo procentai, jis nežino. G. padavė 200 eurų ir jis pinigus nunešė į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. M. kaip padėką.

Liudytoja D. M. patvirtino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), buvęs bendradarbis S. J. atėjo dėl pažįstamos nedarbingumo vertinimo. Parodė G. T. ligos dokumentus, paklausė, koks galėtų būti nedarbingumas. Pagal dokumentus jokių įtarimų nekilo, nes ne pirmą kartą nustatinėjo nedarbingumą, be to, buvo likęs neilgas terminas iki pensijos. Jai kaip padėką davė 200 Eur, pinigai buvo įdėti tarp dokumentų.

Kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-05-15 į D. M. kabinetą įeina vyriškis, kuris padeda ant darbo stalo aplanką su dokumentais. D. M. jo paklausia, kokios bėdos. Jie kalbasi. D. M. išėmus dokumentus iš minėto aplanko, lieka galbūt įdėtas vokas. D. M. sudeda dokumentus atgal į aplanką ir su vyriškiu išeina iš kabineto, vėliau grįžta vyriškis su aplanku, jį padeda D. M., kažką pasako. D. M. aplanką įsideda į antrą stalčių. D. M. atidaro minėtą stalčių iš aplanko ištraukia dvi kupiūras po 50 Eur (1 t., b. l. 157–160).

Šiame protokole užfiksuotos aplinkybės ir jų turinys atitinka liudytojų S, Jonušo ir D. M. parodymus dėl perduotų pinigų sumos, vietos, taip pat neprieštarauja kitai bylos medžiagai ir akivaizdžiai patvirtina, kad G. T. davė kyšį už teisėtą veikimą.

G. T. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį

Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad: 1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo; 2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai; 3) gaunama iš kyšio davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; 4) kyšio davėjas irgi supranta, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai; 5) tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Taigi kaltininkas suvokia iš esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyšininkavimo sudėties požymius.

Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas (neveikimas), t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-697/2018).

R. I. kaltinama tuo, kad savo ir kitų asmenų naudai priimdama kyšį pažadėjo paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. nesant tam pagrindo, asmeniui nustatytų tam tikrą darbingumo lygį pageidaujamam laikotarpiui. Kaltinamoji R. I. neprisipažino, kad siekė neteisėtos valstybės tarnautojų veiklos, aiškino tik norėjusi padėti pažįstamiems sutvarkyti dokumentus. R. I. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl, pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, galėjo paveikti juos, kad šie, vykdydami įgaliojimus, veiktų asmens, davusio kyšį, interesais, t. y. nustatytų pageidaujamą darbingumo lygį pageidaujamam laikotarpiui. R. I. perduodavo M. G. arba O. K. gautus pinigus ir kyšį davusio asmens pageidavimą dėl darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymo. Iš darbo sutarties matyti, kad R. I. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 17–24). (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme išvardytos šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos, kurios apima atvykusių į (duomenys neskelbtini) asmenų tinkamą aptarnavimą, dokumentų priėmimą, registravimą, jų paskirstymą (duomenys neskelbtini) ir kitos, kurios nesusijusios su sprendimų priėmimu dėl darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymu (t. 13, b. l. 25–26).

Nustatyta, kad visi asmenys, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) , buvo gavę iš gydytojų reikalingus medicininius dokumentus, t. y. turėjo pagrindą kreiptis į (duomenys neskelbtini). R. I. pagal savo pareigybės aprašymą galėjo patikrinti, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau darbingumo lygio nenustatinėjo, nevertino asmenų sveikatos būklės, nors kalbėdavosi su jais apie pageidaujamą darbingumo lygį ar jo terminą, pažadėdavo tai perduoti M. G. ar O. K., tačiau buvo tik tarpininkė. R. I. pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus galėjo nežinoti, ar šie veiktų teisėtai ar neteisėtai vykdydami įgaliojimus, t. y. esant ar nesant tam pagrindo, nustatytų tam tikrą darbingumo lygį.

Nenustatyta R. I. veikoje tiesioginė tyčia paveikti (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Todėl R. I. veika perkvalifikuojama iš BK 227 straipsnio 2 dalies pagal BK 227 straipsnio 1 dalį.

Vertinant pagal BK 225 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies požymius, veikų atribojimui aktualu tai, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų, o BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas neteisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad už kyšį valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeis teisės aktus ar viršys įgaliojimus.

Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-207/2013 ir kt.).

Kaltinamieji O. K. ir M. G. prisipažino paėmę kyšius, bet nepripažino, kad vykdydami savo įgaliojimus veikė neteisėtai. Aiškino, kad jų sprendimai dėl darbingumo lygio nustatymo nebuvo pakeisti, o (duomenys neskelbtini) tik gavęs naujus medicininius dokumentus priėmė dėl darbingumo lygio naujus sprendimus. Tačiau kaltinamieji M. G. ir O. K. buvo atsakingi asmeniškai už priimtų sprendimų teisingumą ir pagrįstumą.

(duomenys neskelbtini) 2005 m. liepos 14 d. direktoriaus įsakymu O. K. paskirta į (duomenys neskelbtini) A lygio II kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o nuo 2006 m. vasario 1 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) A lygio II kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (t. 13, b. l. 10–11)

(duomenys neskelbtini) 2006 m. gegužės 10 d. direktoriaus įsakymu M. G. paskirtas į (duomenys neskelbtini) A lygio II kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas (t. 13, b. l. 21).

(duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme išvardytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos. Nurodyta, kad valstybės tarnautojas priima sprendimus ir asmeniškai atsako už priimtų sprendimų teisingumą ir pagrįstumą, dėl neįgalumo lygio, atsiradimo laiko, termino nustatymo, darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino nustatymo, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo, neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų, bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo, neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelių išdavimo ir kt. (t. 13, b.l. 12–14, 28–30). Kaltinamieji O. K. ir M. G. šiuos reikalavimus žinojo, buvo susipažinę su pareigybės aprašymu. Kaltinamieji žinojo neįgalumo lygio nustatymo tvarką, vertinimo kriterijus, aiškino, kad asmenų dalyvavimas nėra privalomas. Kaip liudytojai apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai neprisiminė darbingumo lygio nustatymo aplinkybių asmenims, dėl kurių pareikšti kaltinimai O. K. ir M. G., nors pagal dokumentus turėjo dalyvauti, pasirašė vertinimo aktuose.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini), kuriam vadovavo M. G., ji vertindavo spec. poreikius, darbingumo lygį, neįgalumo lygį. Nustatant neįgalumo lygį dalyvauja gydytoja, mažiausiai būna 2 žmonės, vienas užduoda klausimus pagal klausimyną, kitas tiria dokumentus. Būdama antra vertintoja ji sprendimo dėl darbingumo lygio ar spec. poreikių nepriimdavo, kartais užpildydavo Asmens gebėjimo dalyvauti klausimyną, o kartais tik pasirašydavo pačiame darbingumo ar spec. poreikių vertinimo akte.

Liudytoja A. Ū. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), dalyvauja nustatant neįgalumo lygį, konsultuoja asmenis, kurie kreipiasi į tarnybą, vykdo skyriaus (duomenys neskelbtini) vienkartinius nurodymus. Šio (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. pavasario buvo M. G.. Būdavo, kai ją paskirdavo antra vertintoja ir ji pagal savo kompetenciją, kaip socialinė darbuotoja, pildydavo Asmens ir veiklos gebėjimo klausimyną ar Bartelio indekso lentelę.

Liudytojas G. S. parodė, kad 2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Jis yra medikas, jo pagrindinis darbas buvo tikrinti pacientų neįgalumo, nedarbingumo lygį, specialiuosius poreikius, prof. reabilitaciją, papildomai dirbo administracinį darbą. Vienas paskirtas vertintojas klausinėdavo asmens pagal klausimyną, kiti sėdėdami šalia girdėdavo atsakymus, po to vertindavo pagal medicininius dokumentus. Atliekant šią procedūrą buvo skiriami du vertintojai, pirmas atlieka pagrindinį vertinimą, antras vertintojas užpildydavo klausimyną.

Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir prie jų pridėtų vaizdo ir garso įrašų, matyti, kad O. K. ir M. G. gavę pinigus iš karto nuspręsdavo, koks bus nustatytas darbingumo lygis, ir jokio klausimyno niekas nepildydavo. Kaltinamieji ginčydami veikos neteisėtumą, motyvuoja tuo, kad jų sprendimai dėl darbingumo lygio nebuvo pakeisti, o (duomenys neskelbtini) pagal naujus dokumentus priėmė naujus sprendimus. Tačiau dėl to negalima pripažinti, kad priimti sprendimai buvo teisėti. Specialistė E. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), įvertinęs asmenų medicininius dokumentus, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas nėra visiškai pagrįstas, prašė papildomų duomenų.

Specialistė R. L. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priima sprendimą pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygio nustatymo, specialiųjų poreikių nustatymo, kai išnagrinėjus visus turimus duomenis, nusprendžiama, kad sprendimas yra nepagrįstas, tada jis yra keičiamas. Kai (duomenys neskelbtini) tikrindamas (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo gauna patikslintus duomenis, kurie yra kitokie nei buvo byloje, tai yra nauji duomenys, vadinasi, pagal naujus duomenis priimamas naujas sprendimas. Jei peržiūrėjus dokumentus matyti, kad (duomenys neskelbtini) sprendimas nėra visiškai pagrįstas, kyla abejonių, tada prašo papildomų dokumentų patikslinimui, analizuoja ambulatorinės kortelės duomenis, tai reiškia, kad duomenys tie patys ir sprendimas yra pakeistas. Jei gaunama nauja specialisto išvada, kuri pateikia kitokį sveikatos būklės įvertinimą, tada bus priimamas naujas sprendimas dėl darbingumo, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių.

Specialistė E. R. parodė, kad 2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Jos darbas buvo planinės ir neplaninės kontrolės procedūros, sprendimų rašymai, darbingumo lygio vertinimas, specialiųjų poreikių nustatymas, dalyvaudavo kartu su (duomenys neskelbtini) ir pavaduotoja nustatant neįgalumo lygį. (duomenys neskelbtini) nevertina teritorinių komisijų išvadų, o vertina medicininius dokumentus ir pagal juos sprendžia darbingumo lygį. Kilus abejonių, paprašydavo patikslinti duomenis, pakeisdavo darbingumo lygį. Į komisijos posėdžius buvo kviečiami žmonės, kai kurie atvyko, kai kurie neatvyko, ir dar buvo prašyta pateikti papildomus dokumentus, trečiojo lygio universitetinės ligoninės specialistų išvadas. Klausimyną pildo ir vertina specialistas, ten yra klausimai ir pagal atsakymus parenkami tam tikri balai, nuo 0 iki 4 balų, išvada priklauso nuo pasirinktų balų bendro skaičiaus ir koeficiento.

Remiantis anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad O. K. ir M. G. būdami valstybės tarnautojais iš asmenų priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad šiems asmenims būtų nustatytas darbingumo lygis, neatitinkantis jų sveikatos būklės.

Dėl darbingumo lygio J. P. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-16 (duomenys neskelbtini) R. I. pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais iš J. P. savo ir kitų asmenų naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. J. P. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam M. G., kuris per tarpininką priėmė 150 Eur kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

R. I. buvo kaltinama pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y., nesant tam pagrindo, J. P. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, ir už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą dalį pinigų perdavusi valstybės tarnautojui.

Kaltinamoji R. I. prisipažino iš J. P. paėmusi 400 eurų ir dalį pinigų nunešusi M. G., tačiau nepripažino, kad siekė jo neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus. Kaltinamoji paaiškino, kad kreipdavosi pažįstami ir prašydavo greičiau sutvarkyti dokumentus.

Kaltinamasis M. G. prisipažino, kad J. P. davė pinigų, bet neigė atlikęs neteisėtus veiksmus. Jis nustatė J. P. darbingumo lygį pagal pateiktus dokumentus, o (duomenys neskelbtini) priėmė naują sprendimą, gavęs naujus dokumentus.

Liudytojas J. P. parodė, kad kartu su kaimyne R. K. atvyko į (duomenys neskelbtini), norėjo, kad neįgalumas būtų pratęstas iki pensijos, turėjo visus medicininius dokumentus. Norėjo užsitikrinti, kad mažiau būtų biurokratijos, padavė (duomenys neskelbtini) dokumentus ir į voką įdėtus 400 eurų. Po patikrinimo jam sumažino neįgalumą, bet terminą paliko iki pensijos, iki (duomenys neskelbtini) metų. Liudytoja R. K. patvirtino, kad su J. P. važiavo į Klaipėdą, į (duomenys neskelbtini), užėjo į R. I. kabinetą, bet nematė, kad J. P. su dokumentais perduotų pinigus, voke galėjo būti nuotraukos.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-29 užfiksuota, kad 2017-05-16 į R. I. kabinetą ateina vyras ir moteris su dokumentais, kuriuos padeda ant R. I. stalo. R. I. su dokumentais išeina iš kabineto ir vėl grįžta, kalbasi apie vyriškio sveikatos būklę. R. I. jiems aiškina, kad sakė, jog bandys palikti antrą grupę, pasiūlo vokelį, paklausia, kiek įdėjo. Vyriškis nurodo, kad keturis, ir padeda voką R. I. ant stalo, kuri šį voką įdeda tarp dokumentų. R. I. iš voko išima ne mažiau kaip vieną 100 Eur kupiūrą ir ją įsideda į stalčių. Voke skaičiuoja likusius pinigus, iš stalčiaus išima nenustatytą pinigų sumą ir įdeda ją į voką. Iš voko išima visus pinigus ir įdeda tarp dokumentų, išeina iš kabineto (1 t., b. l. 110–115).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-30 užfiksuota, kad 2017-05-16, į M. G. kabinetą ateina R. I., atneša dokumentus, padeda ant stalo. M. G. aiškina R. I., kad reikia daryti iki pensijos, kad gal praslys, nes tik diabetas „plikas“ neduoda jokių pliusų. R. I. išeina iš kabineto, grįžusi atsineša dokumentus, padeda M. G. ant stalo. Tarp šių dokumentų matyti 100 Eur kupiūra. R. I. pasako, kad nežino, ar trisdešimt penki, ar keturiasdešimt, kaip išeis. M. G. pasako, kad antra grupė ir iki pensijos. R. I. išėjus iš kabineto, M. G. iš R. I. atneštų dokumentų išima 150 Eur ir įsideda į kišenę (1 t., b. l. 116–119).

J. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-16 nustatė 40 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Atlikęs pakartotinį vertinimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017-11-02 priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 55 proc. darbingumo lygį (16 t., b. l. 115–159, 17 t. 1–167).

Specialistė R. L. paaiškino, kad J. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-16 nustatė 40 procentų darbingumo lygį. Komisijos sprendimą lėmė tai, kad dėl J. P. buvo gauta naujų duomenų, detaliai tikrino, kvietė asmenį į komisijos posėdį, prašė ambulatorinių kortelių, žiūrėjo, kiek gydėsi, prašė papildomų konsultacijų, gavo naujus duomenis. Buvo taikomas kitas vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į gautus naujus duomenis. Ankstesnį kriterijų taikė tinkamai, bet (duomenys neskelbtini) pakeitė nustatytos funkcijos sutrikimą, todėl pritaikytas kitas punktas.

Specialistė E. R. paaiškino, kad J. P. buvo kviečiamas į kontrolės posėdį, pasikeitė kardiologinė būklė, buvo insulto padarinių vertinimas, gautos trečiojo lygio specialistų išvados, keitėsi 2 punktų vertinimas, buvo kardiologinės būklės ir insulto padarinių, todėl pasikeitė vertinimo lygis. Viskas priklauso nuo specialisto išvadų, nes tik (duomenys neskelbtini) gali vertinti paciento būklę, o jie vertina tik dokumentus.

R. I. paėmusi pinigus ir išklausiusi J. P. pageidavimą dėl darbingumo lygio nustatymo, perduoda prašymą ir dalį pinigų M. G., tačiau ji nesprendžia, ar J. P. gali būti nustatytas jo pageidaujamas darbingumo lygis ar ne. M. G. gavęs pinigus pažada pasistengti. Nenustatyta, kad R. I. suprato, jog savo veiksmais siekia M. G. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, todėl neteisėto veikimo aplinkybė, kaltinime keičiama, nustatant, kad siekė, jos manymu teisėto veikimo. Ši veika atitinka BK 227 straipsnio 1 dalį.

Pagal specialisčių aiškinimą, komisijos sprendimą lėmė tai, kad dėl J. P. buvo gauta naujų duomenų, bet šių duomenų pareikalauta iškilus abejonėms dėl J. P. nustatyto darbingumo lygio. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto pokalbio aišku, kad M. G. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas J. P., bet pažadėjo pasistengti ir nustatyti tokį, kokio pageidauja J. P.. Nors pagal savo kompetenciją turėjo detaliai įvertinti pateiktus dokumentus, buvo atsakingas už teisingo sprendimo priėmimą. M. G. suprato, kad priima kyšį už tai, kad, nesant tam pagrindo, J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir iš 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio O. P. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-17 (duomenys neskelbtini) R. I. pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais savo ir kitų asmenų naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. O. P. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 200 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) M. G., kuris per tarpininką iš O. P. priėmė 200 Eur kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

R. I. buvo kaltinama pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y., nesant tam pagrindo, O. P. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki sukaks senatvės pensinis amžius, ir už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą dalį pinigų perdavusi valstybės tarnautojui.

Kaltinamoji R. I. prisipažino iš O. P. paėmusi 500 eurų ir 200 eurų nunešusi M. G., tačiau nepripažino, kad siekė jo neteisėto veikimo, vykdant įgaliojimus. Kaltinamasis M. G. prisipažino, kad iš O. P. gavo pinigų, bet neigė atlikęs neteisėtus veiksmus. Jis nustatė O. P. darbingumo lygį pagal pateiktus dokumentus, o (duomenys neskelbtini) priėmė naują sprendimą, gavęs naujus dokumentus. O. P. neatėjo, kai iš Vilniaus buvo atvažiavusi komisija. (duomenys neskelbtini) rėmėsi naujomis konsultacijomis, buvo priimtas naujas sprendimas.

Liudytoja O. P. patvirtino, kad davė kyšį. Atėjusi į (duomenys neskelbtini), užėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą, padavė dokumentus, paaiškino negalinti dirbti ir norėtų, kad būtų nustatytas neįgalumas. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjusi atneštus visus dokumentus pasakė, kad trūksta tomografijos nuotraukos, paklausė, kokią grupę norėtų gauti. Ji suprato, kad už tai reikia sumokėti. (duomenys neskelbtini) pasakiusi, kad reikia pasitarti su gydytoju, išėjo iš kabineto. Sugrįžusi padavė jai voką, ji į voko vidų įdėjo pinigus – 500 eurų. Davė kyšį, kad nereikėtų rinkti trūkstamų dokumentų, nebuvo tomografijos nuotraukos. Jai buvo nustatytas 65 procentų nedarbingumo lygis. Jai reikėjo pateikti daug dokumentų, kurių ji visų nesusirinko, jai paliko tik 40 procentų nedarbingumo lygį.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-52 užfiksuota, kad 2017-05-17 į R. I. kabinetą ateina O. P., atneša dokumentus ir juos paduoda R. I.. R. I. su O. P. duotais dokumentais žaliame aplanke 13.56 val. išeina iš kabineto, o 14.03 val. grįžta į kabinetą su žaliu aplanku. R. I. nurodo: „<...> Nežinau jei ten pritempti“, „<...> nežinau, kaip ten pritemps. Kaip jis pritemps iki antros, aš nežinau. <...> Nežinau, kiek jūs jam duosite?“. Pokalbio metu R. I. nurodo, kad reikia iki pensijos daryti. O. P. į R. I. paduotą voką įdeda 500 Eur kupiūrą, voką 14.09.27 val. padeda ant stalo. R. I. šį voką įdeda tarp O. P. atneštų dokumentų. Ji, O. P. išėjus, iš minėtų dokumentų išima voką, jį įsideda į savo piniginę. 2017-05-18 8.28 val. R. I. pasiima O. P. bylą. Iš piniginės išima pinigus. Turi ne mažiau kaip 200 Eur kupiūromis po 50 Eur. Pinigus įsideda į daiktinę. 8.59 val. R. I. pasiima O. P. bylą, daiktinę ir išeina iš kabineto (2 t., b. l. 3–14).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-39 užfiksuota, kad 2017-05-18, 9.10 val., į M. G. kabinetą ateina R. I. ir atneša dvi bylas. R. I. M. G. paduoda bylą, kurią buvo padėjusi ant stalo. M. G. pamini P. ir svarsto, kad reikės su klausimynu „sudirbti“, reikės sugalvoti. R. I. iš daiktinės išima perlenktas 50 Eur kupiūras ir padeda ant bylos, atverstos ant M. G. stalo. M. G. pinigus įsideda į švarko kišenę. R. I. išėjus, M. G. iš švarko išima R. I. įduotus pinigus – 200 Eur kupiūromis po 50 Eur (1 t., b. l. 129–132). O. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-18 nustatė 35 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. (duomenys neskelbtini) atliko pakartotinį O. P. patikrinimą ir posėdžio metu pakartotinai buvo užpildytas ir įvertintas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas. (duomenys neskelbtini) 2017-12-22 priėmė naują sprendimą ir asmeniui nustatė 60 proc. darbingumo lygį (16 t., b. l. 115–159, 17 t. 1–167).

Specialistė E. R. paaiškino, kad O. P. buvo atvykusi į kontrolės posėdį, buvo iš naujo užpildytas klausimynas, pasikeitė koeficientas iš 0,8 į 1, gautos trečiojo lygio universitetinės ligoninės specialistų išvados, kurios kardinaliai pakeitė sprendimą.

Specialistė R. L. paaiškino, kad O. P. (duomenys neskelbtini) 2017-05-18 nustatė 35 procentų darbingumą iki senatvės pensijos, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatė 60 procentų darbingumą. Buvo gautos naujos specialistų konsultacijos, nauja neurologo konsultacija patvirtino pirmojo laipsnio funkcijos nepakankamumą, prieš tai buvusiuose dokumentuose buvo nustatyta antrojo ar trečiojo laipsnio, todėl pasikeitė vertinimo kriterijai. Pakartotinai įvertintas klausimynas, kurio vertinimo koeficientas iš 0,8 pasikeitė į 1, visa tai turėjo įtakos priimant sprendimą.

R. I. išklausiusi O. P. pageidavimą dėl darbingumo lygio nustatymo, perduoda prašymą M. G., tačiau ji nesprendžia, ar O. P. gali būti nustatytas jos pageidaujamas darbingumo lygis ar ne. M. G. gavęs pinigus pažada pasistengti. Nenustatyta, kad R. I. suprato, jog savo veiksmais siekia M. G. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, todėl neteisėto veikimo aplinkybė, kaltinime keičiama, nustatant, kad siekė, jos manymu, teisėto veikimo. Ši veika atitinka BK 227 straipsnio 1 dalį.

Iš visų šių įrodymų yra aišku, kad O. P. net nebuvo nuėjusi pas M. G., niekas O. P. neklausinėjo ir klausimyno nepildė. Nors iš garso įrašo aišku, kad M. G., gavęs pinigus, pažada „sudirbti“ su klausimynu taip, kad galėtų nustatyti O. P. pageidaujamą darbingumo lygį. Specialistė E. R. paaiškino, jog komisijos sprendimą lėmė tai, kad O. P. buvo atvykusi į kontrolės posėdį, buvo iš naujo užpildytas klausimynas, pasikeitė koeficientas. Specialistė R. L. taip pat pažymėjo, kad sprendimo priėmimui turėjo įtakos klausimyno užpildymas, O. P. buvo nustatytas 35 procentų darbingumas, (duomenys neskelbtini) nustatė 60 procentų darbingumą. Iškilus abejonėms dėl O. P. nustatyto darbingumo lygio buvo pareikalauta naujų duomenų iš gydymo įstaigų. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto pokalbio aišku, kad M. G. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas O. P., bet pažadėjo pasistengti ir nustatyti tokį, kokio pageidauja kyšio davėja. Nors pagal savo kompetenciją turėjo detaliai įvertinti pateiktus dokumentus, buvo atsakingas už teisingo sprendimo priėmimą. M. G. suprato, kad priima kyšį už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir iš 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal 227 straipsnio 1 dalį, M. G. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio D. L. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-25 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš V. K. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. D. L. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininką priėmė 150 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, D. L. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

R. I. buvo kaltinama pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y., nesant tam pagrindo, D. L. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki sukaks senatvės pensinis amžius ir už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą dalį pinigų perdavusi valstybės tarnautojai.

Kaltinamoji R. I. prisipažino paėmusi pinigų iš V. K., kuri buvo atėjusi dėl savo giminaitės paprašyti, kad greičiau sutvarkytų neįgalumo nustatymo dokumentus. Kaltinamoji tvirtina, kad dalis pinigų buvo skola už remontą, kurį buvo daręs jos vyras. Ji medicininius dokumentus ir 150 eurų nunešė O. K., kuri pažadėjo sutvarkyti dokumentus. Kaltinamoji O. K. pripažino gavusi iš R. I. pinigų už neįgalumo nustatymą D. L., bet sumos neprisimena. Kaltinamoji neprisipažino, kad paėmė pinigus dėl neteisėtos veikos, nes D. L. buvo atlikti nauji tyrimai, gauti nauji duomenys ir jų pagrindu priimtas naujas sprendimas.

Liudytoja V. K. parodė, kad R. I. vyras jai darė remontą ir ji liko skolinga, sužinojusi, kad jis mirė, nunešė R. I. skolą. Jai buvo gėda, todėl atiduodama 500 eurų skolą aiškiai nepasakė, kad tai buvo J. pinigai. Jos pinigų niekas neprašė. Po to ji paklausė, ar galima jos giminaitei D. L. pratęsti iki pensijos neįgalumą, nors niekas už giminaitę D. L. nedavė jokių pinigų. Liudytoja D. L. parodė, kad jai seniai nustatytas neįgalumas, jos vyras nunešė dokumentus į (duomenys neskelbtini) ir jai pratęsė neįgalumo terminą iki senatvės pensijos, bet ji niekam jokių pinigų nedavė. Po patikrinimo jai paliko nustatytą neįgalumo terminą. Liudytojas V. L. parodė, kad jo žmonai D. L. reikėjo pratęsti neįgalumo terminą. V. K. pasisiūlė nunešti į (duomenys neskelbtini) jo žmonos ligos dokumentus. Nei jis, nei jo žmona jokių pinigų V. nedavė ir neprašė, kad ji pinigus perduotų (duomenys neskelbtini) dirbusiems asmenims.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-05-25 į R. I. kabinetą ateina V. K., paduoda dokumentus, išsitraukia pluoštelį banknotų ir per du kartus padeda R. I. ant stalo ir nurodo, kad jos giminaitė L., paklausia, ar išeis iki pensijos. R. I. pasako, kad taip mano, įsideda atneštus dokumentus ir pinigus į stalčių. Vėliau dokumentus ir dalį pinigų nuneša O. K. (2 t., b. l. 48–60, 88–90).

D. L. (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 nustatė 30 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. (duomenys neskelbtini) atlikus pakartotinį vertinimą buvo priimtas naujas sprendimas ir asmeniui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (19 t., b. l. 41–182, 20 t., b. l. 1–38).

Specialistė R. L. paaiškino, kad D. L. (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 nustatė 30 procentų darbingumo lygį, kuris vėliau buvo pakeistas. Asmuo buvo pakviestas į komisijos posėdį, patikrinta ambulatorinė kortelė. Gavę visus duomenis, juos pakartotinai įvertino ir pagal gautus duomenis buvo priimtas (duomenys neskelbtini) sprendimas.

Specialistė E. R. paaiškino, kad D. L. 2017-05-30 (duomenys neskelbtini) nustatė 30 procentų darbingumo lygį iki senatvės pensijos, buvo pakeistas darbingumo lygis į 50 procentų iki senatvės pensijos. Asmuo atvyko į komisijos posėdį, buvo gautos trečio lygio specialistų išvados, pasikeitė kardiologinės būklės vertinimas, nes vartojo vieną medikamentą, nenustatytos komplikacijos, pasikeitė dėl stuburo funkcijos nepakankamumo klasės vertinimas.

R. I. išklausiusi V. K. pageidavimą dėl darbingumo lygio D. L. nustatymo, perduoda prašymą O. K., tačiau ji nesprendžia, ar D. L. gali būti nustatytas V. K. pageidaujamas darbingumo lygis ar ne. Tai gali nuspręsti tik O. K., kuriai ji nunešė iš V. K. gautus pinigus. Nenustatyta, kad R. I. suprato, jog savo veiksmais siekia O. K. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, todėl neteisėto veikimo aplinkybė kaltinime keičiama, nustatant, kad siekė, jos manymu, teisėto veikimo. Ši veika atitinka BK 227 straipsnio 1 dalį.

Pagal specialistės E. R. parodymus, nauji medicininiai dokumentai buvo renkami, iškilus abejonėms dėl nustatyto darbingumo lygio. Specialistė R. L. paaiškino, kad D. L. buvo pakviesta į komisijos posėdį, patikrinta ambulatorinė kortelė, pakartotinai įvertinti duomenys ir priimtas komisijos sprendimas. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto įrašo aišku, kad D. L. pas O. K. nebuvo atvykusi. O. K. priėmė sprendimą dėl darbingumo lygio, gavusi pinigus už pageidaujamo darbingumo lygio D. L. nustatymą. O. K. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas, bet, nemačiusi pačios D. L., neįvertinusi pateiktų dokumentų, nustatė tokį, kokio pageidavo V. K.. Nors pagal savo kompetenciją turėjo detaliai įvertinti pateiktus dokumentus, buvo atsakinga už teisingo sprendimo priėmimą. O. K. suprato, kad priima kyšį už tai, kad, nesant tam pagrindo, D. L. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir iš 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-02 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš V. V. savo ir kitų asmenų naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. V. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų, jos manymu, teisėtų veiksmų atlikimą ji perdavė valstybės tarnautojai O. K., kuri per tarpininkę iš V. V. priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

R. I. buvo kaltinama pažadėjusi paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. nesant tam pagrindo, V. V. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui ir už susitartų neteisėtų veiksmų atlikimą dalį pinigų perdavusi valstybės tarnautojai.

Kaltinamoji R. I. prisipažino, kad V. V. jai davė 200 eurų, kad greičiau būtų nustatytas darbingumo lygis. Ji nunešė O. K. 100 eurų, kad greičiau būtų sutvarkyti dokumentai. Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad R. I. atnešė pinigus, ir prašė greičiau sutvarkyti dokumentus V. V., tačiau ji neprisipažino, kad priėmė neteisėtą sprendimą, nes (duomenys neskelbtini) jo nepakeitė, o gavęs naujus dokumentus priėmė naują sprendimą.

Liudytojas V. V. patvirtino, kad jam buvo nustatytas 45 procentų neįgalumas ir kas dveji metai buvo pratęsiamas terminas, jis neatsimena, kam nuėjęs į (duomenys neskelbtini) davė voką su pinigais, kiek davė pinigų neatsimena, galėjo būti nuo 100 iki 300 eurų. Norėjo praeiti be eilės, kad nereikėtų stovėti. Po šių įvykių dar kartą reikėjo tikrintis Vilniuje, terminą paliko tą patį, bet kažką pakeitė.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-06-02 10.09 val. į R. I. kabinetą ateina tyrimo metu nenustatytos tapatybės vyriškis, kuris paduoda R. I. dokumentus. R. I. jam padeda voką ir nurodo, kad turi pakalbėti, ką galima išspausti. Vyriškis į voką įdeda pinigus, padeda ant stalo. Ji voką įkiša tarp vyriškio atneštų dokumentų. (2 t., b. l. 133–140).

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-06-05 protokole užfiksuota, kad 2017-06-02, 10.36.18 val., į O. K. tarnybinį kabinetą ateina R. I., kuri padeda ant stalo bylą. R. I. duodama bylą nurodo, kad jį užregistruos, „čia keturiasdešimt V.“. O. K. iš bylų ištraukia po voką, patikrina jų turinį, juos įdeda į užrašų knygutę (3 t., b. l. 12–13).

V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį 2 metams. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 3 d. priėmė naują sprendimą – V. V. nustatė 55 proc. darbingumo lygį 2 metams (18 t., b. l. 5–168, 19 t., b. l. 1–39).

Specialistė R. L. paaiškino, kad V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino darbingumo lygį iki 55 procentų. Nors asmuo buvo kviestas, bet į komisijos posėdį neatvyko, buvo gauta ambulatorinės kortelės kopija, papildomos gydytojų konsultacijų išvados. Gavus naujus duomenis, buvo atliekamas vertinimas ir priimtas sprendimas. Pamačius žmogų visada aiškiau įvertinti funkcijų sutrikimus, bet metodika neužkerta kelio priimti sprendimą ir jam nedalyvaujant. Sprendimas turi būti objektyvus, teisingas ir pagrįstas, turi būti peržiūrėta visa ligos dinamika, kiek laiko žmogus serga, kokie kiti susirgimai, kiek tie susirgimai trukdo jam dirbti.

R. I., paėmusi pinigus ir išklausiusi V. V. pageidavimą dėl darbingumo lygio nustatymo, perdavė prašymą ir dalį pinigų O. K., tačiau ji neturėjo kompetencijos nuspręsti, ar V. V. gali būti nustatytas jo pageidaujamas darbingumo lygis, tai nusprendė gavusi pinigus O. K.. Nenustatyta, kad R. I. suprato, jog savo veiksmais siekia O. K. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, todėl neteisėto veikimo aplinkybė kaltinime keičiama, nustatant, kad siekė, jos manymu, teisėto veikimo. Ši veika atitinka BK 227 straipsnio 1 dalį.

Pagal specialistės aiškinimą, iškilus abejonėms dėl V. V. nustatyto darbingumo lygio, buvo gauta ambulatorinės kortelės kopija, papildomos gydytojų konsultacijų išvados. Sprendimas turi būti objektyvus, teisingas ir pagrįstas, reikia peržiūrėti visą ligos dinamiką, kiek laiko žmogus serga, kokie kiti susirgimai, kiek tie susirgimai trukdo jam dirbti. O. K. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas V. V., bet nustatė tokį, kokio pageidavo V. V.. Nors pagal savo kompetenciją turėjo detaliai įvertinti pateiktus dokumentus, buvo atsakinga už teisingo sprendimo priėmimą. O. K. suprato, kad priima kyšį už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir iš 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal 227 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio D. L. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) R. I., pasinaudodama pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, iš D. L. savo naudai priėmė 50 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčius (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojus ir (arba) jiems prilygintus asmenis, kad šie jos manymu teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. D. L. 2 metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Nors R. I. buvo kaltinama siekusi paveikti šiuos asmenis, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, bet ši neteisėto veikimo aplinkybė nepasitvirtino, todėl neteisėto veikimo aplinkybė, kaltinime keičiama, nustatant, kad siekė, jos manymu teisėto veikimo.

Kaltinamoji R. I. prisipažino gavusi iš D. L. 50 eurų, tačiau neigė siekusi paveikti gydytojus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Liudytoja D. L. parodė, kad R. I. atsidėkodama už malonų aptarnavimą ji padavė 50 eurų. Jai neįgalumas buvo nustatytas seniai ir terminas tęsiamas kas dveji metai. Šiuos parodymus patvirtina vaizdo įrašas.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2017-11-03 protokole užfiksuota, kad 2017-06-06 į R. I. kabinetą ateina D. L.. Moterys kalbasi apie D. L. sveikatos būklę, D. L. ant stalo padeda 50 Eur kupiūrą, kurią R. I. įsideda į stalčių. R. I. už pinigus padėkoja. D. L. išėjus iš R. I. kabineto, R. I. iš stalčiaus pasiima pasidėtą 50 Eur kupiūrą ir įsikiša į sijono kišenę (2 t., b. l. 141–144).

D. L. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2018 m. kovo 20 d. priėmė naują sprendimą – D. L. nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ 2 metams (18 t., b. l. 5–168, 19 t., b. l. 1–39). Specialistė R. L. paaiškino, kad D. L. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino iki 45 procentų 2 metams. Tai yra reikšminga gaunant išmoką, bet kiek – negali pasakyti. D. L. buvo kviesta į komisijos posėdį, buvo gauta ambulatorinė kortelė, patikslinti duomenys. Buvo pakeistas sprendimas dėl radiologinės stadijos vertinimo, tai turėjo įtakos vertinimo kriterijaus punkto parinkimui.

Nors D. L. nustatytą 40 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino iki 45 procentų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad R. I. suprato pažadėjus paveikti ar paveikė komisijos narius, kad jie veiktų neteisėtai. R. I. priėmė kyšį už jos manymu teisėtą veikimą, jos veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai ketino skirti paimtus pinigus. Svarbu tai, kad D. L. susidarė įspūdis, jog R. I. gali paveikti komisijos narius, kurie nustatys jai pageidaujamą darbingumo lygį.

R. I. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. V. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-12 V. V. siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) tarnautojas G. E. pasinaudodamas pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais paveiktų juos taip, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y., nesant pagrindo, V. V. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui, davė G. E. 100 Eur kyšį. O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini), vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-12 per G. E. iš V. V. priėmė 100 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

Kaltinamoji O. K. pripažino, kad iš G. E. gavo 100 eurų, kad V. V. greičiau būtų sutvarkyti darbingumo lygio nustatymo dokumentai. Tačiau nepripažino, kad paėmė pinigus už neteisėtą veikimą, nes atliekant patikrinimą buvo gauta naujų dokumentų ir priimtas naujas sprendimas. Kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino, teigė, kad G. E. davė 20 eurų už tai, kad jis nunešė dokumentus į (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių pinigų nedavė ir nieko neprašė.

Liudytojas G. E. parodė, kad V. V. paprašė nunešti dokumentus į (duomenys neskelbtini), jis dokumentus nuvežė ir užregistravo. Jis neprisimena, ar V. V. grąžino jam 100 eurų. A. V. remontuodavo jo mašiną, jis davė (duomenys neskelbtini) savo pinigus, tik nepamena, ar kaltinamasis juos grąžino.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-16 protokole Nr. S6-08-38 užfiksuota, kad 2017-05-11 į O. K. kabinetą ateina O. K. ir G. E. su dokumentais ir paduoda juos O. K., jie kalbasi apie vyriškį, turėjusį daug lūžių, kad motociklu žiemą uodegikaulį susilaužė, O. K. grąžina dokumentus. 2017-05-12 G. E. ateina į O. K. kabinetą, atneša dokumentus ir pasako, kad pratęsimui, O. K. paima nuo stalo dokumentus ir parodo G. E., kuris pripažįsta, kad juos vakar registravo, pamini vardą V. ir paduoda O. K. 100 Eur, kuriuos O. K. įsideda į užrašų knygutę (1 t., b. l. 125–128).

V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 30 proc. darbingumo lygį 2 metams. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 18 d. priėmė naują sprendimą – V. V. nustatė 40 proc. darbingumo lygį 2 metams (18 t., b. l. 5–168, 19 t., b. l. 1–39).

Specialistė R. L. paaiškino, kad V. V. (duomenys neskelbtini) nustatė 30 procentų darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini) padidino iki 40 procentų. Buvo patikslintas funkcijos sutrikimas, buvo gauta naujų duomenų, turėjo įtakos klausimynas, (duomenys neskelbtini) buvo 0,8, o (duomenys neskelbtini) vertino 1.

Kaltinamasis V. V. neprisipažino davęs kyšį, bet pripažino dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo perdavęs G. E., kad šis nuneštų į (duomenys neskelbtini), o po to atsilygino, duodamas 20 eurų. Kaltinamasis duodamas savo dokumentus žinojo, kad G. E. dirba (duomenys neskelbtini), kitaip būtų neprašęs jų nunešti. V. V. suprato, kad kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) dėl darbingumo lygio nustatymo per G. E., dirbantį (duomenys neskelbtini), galėtų užsitikrinti pageidaujamą darbingumo lygį. Suprato, kad G. E., pasinaudodamas pažintimis su (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojais, gali paveikti juos taip, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y., nesant pagrindo, V. V. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį 2 metų laikotarpiui, ir tai padarytų už tam tikrą užmokestį. G. E. patvirtino, kad V. V. paprašė nunešti dokumentus į (duomenys neskelbtini), bet neprisiminė, ar jam grąžino 100 eurų, kuriuos jis davė O. K.. Kaltinamoji O. K. pripažino, kad už V. V. dokumentų sutvarkymą G. E. davė 100 eurų. Šiuos parodymus patvirtina sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole bei garso ir vaizdo įrašuose užfiksuota informacija.

Specialistė R. L. paaiškino, kad iškilus abejonėms dėl nustatyto darbingumo lygio V. V. buvo pakviestas į komisijos posėdį, užpildytas klausimynas, kuris turėjo įtakos sprendimo priėmimui, nes (duomenys neskelbtini) buvo 0,8, o (duomenys neskelbtini) vertino 1. Iš byloje esančių įrodymų aišku, kad V. V. pas O. K. nebuvo atvykęs, nedalyvavo pildant klausimyną. O. K. priėmė sprendimą dėl darbingumo lygio, gavusi pinigus už pageidaujamo darbingumo nustatymą. O. K. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas, bet, nemačiusi paties V. V., neįvertinusi pateiktų dokumentų, nustatė tokį, kokio pageidavo. Nors pagal savo kompetenciją turėjo detaliai įvertinti pateiktus dokumentus, buvo atsakinga už teisingo sprendimo priėmimą. O. K. suprato, kad priima kyšį už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis 2 metų laikotarpiui.

V. V. veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio V. D. nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-23 (duomenys neskelbtini) O. K., vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš V. D. priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

Kaltinamoji O. K. prisipažino, kad V. D. jai pats davė 200 eurų už greitesnį dokumentų sutvarkymą. Ji nustatė darbingumo lygį pagal pateiktus dokumentus, kaip reikalauja įstatymai. Ji neprisipažįsta, kad pinigus gavo dėl neteisėtos veikos, nes (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą gavęs naujus dokumentus.

Liudytojas V. D. patvirtino, kad kreipėsi į O. K. dėl neįgalumo nustatymo, ji surašė dokumentus apie jo sveikatos būklę, išeidamas jai padėjo ant stalo 200 eurų. Galvojo, kad atsižvelgs nustatant jo neįgalumo lygį.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-67 užfiksuota, kad 2017-05-23 O. K. į kabinetą pasikviečia V. D. ir nurodo, kad bus ne keturiasdešimt, o penkiasdešimt procentų. Jie kalbasi pašnibždomis, O. K. paklausia, ką daryti su tais procentais. Tuomet V. D. pakiša O. K. po dokumentais sulenktas kupiūras, kurias, V. D. išėjus, O. K. skaičiuoja (2 t., b. l. 78–81).

V. D. (duomenys neskelbtini) 2017-05-25 nustatė 40 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Atlikęs pakartotinį vertinimą (duomenys neskelbtini) 2017-10-19 priėmė naują sprendimą ir V. D. nustatė 55 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (16 t., b. l. 41–112).

Specialistė R. L. paaiškino, kad Klaipėdos (duomenys neskelbtini) 2017-05-25 V. D. nustatė 40 procentų darbingumo lygį, 2017-10-19 (duomenys neskelbtini) remdamasis naujai gautais medicininiais dokumentais priėmė naują sprendimą ir V. D. nustatė 55 procentų darbingumo lygį. (duomenys neskelbtini) darbuotojai vertina darbingumo lygį pagal tuos duomenis, kuriuos gauna iš gydančių gydytojų. Kadangi reikėjo atlikti patikrinimą pagal kontrolės procedūrą, todėl viskas buvo tiriama detaliau. Dėl V. D. taip pat prašė papildomų dokumentų, gavus neurologo, radiologo konsultacijas, buvo atliktas pakartotinis vertinimas, nes buvo gauta naujų duomenų. Gavus naujus duomenis, pritaikyti nauji kriterijai ir pagal naujus duomenis pasikeitė darbingumo lygis.

Specialistė E. R. paaiškino, kad V. D. (duomenys neskelbtini) nustatė 40 procentų darbingumą, (duomenys neskelbtini) nustatė 55 procentus. V. D. buvo atvykęs į kontrolės posėdį, kilus abejonių dėl nustatytų funkcijų sutrikimų, reikėjo kreiptis į trečiojo lygio įstaigą patikslinti funkcinio nepakankamumo klasę, dėl stuburo patologijos. Gavę išvadas, kad funkcinė nepakankamumo klasė yra antra, pagal tuo metų galiojančius kriterijus kardinaliai pakeitė būklės vertinimą, pasikeitė darbingumo lygis iš 40 procentų į 55 procentus.

Pagal specialisčių aiškinimą, komisijos sprendimą lėmė tai, kad dėl V. D. buvo gauta naujų duomenų, bet šių duomenų pareikalauta iškilus abejonėms dėl jam nustatyto darbingumo lygio. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto pokalbio aišku, kad O. K. suprato, koks darbingumo lygis turėtų būti nustatytas V. D., aiškiai pasako, kad bus ne keturiasdešimt, o penkiasdešimt procentų, paklausia, ką daryti su procentais, tada V. D. padeda pinigus, kuriuos šiam išėjus O. K. skaičiuoja. Atlikęs pakartotinį vertinimą (duomenys neskelbtini) V. D. nustatė 55 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. O. K. pagal savo kompetenciją turėjo detaliai įvertinti pateiktus dokumentus, buvo atsakinga už teisingo sprendimo priėmimą. O. K. suprato, kad priima kyšį už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

O. K. veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl darbingumo lygio nenustatytam asmeniui nustatymo

Nustatyta, kad 2017-05-31 (duomenys neskelbtini) M. G., vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 1 000 Eur kyšį už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, tyrimo metu nenustatytam asmeniui būtų nustatytas nenustatyto dydžio darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius, nors buvo kaltinamas neteisėtu veikimu vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant pagrindo, nustatė darbingumo lygį.

Kaltinamasi M. G. nesutiko, kad nežinomam asmeniui neteisingai buvo nustatytas darbingumo lygis.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-45 užfiksuota, kad 2017-05-31 į M. G. kabinetą ateina tyrimo metu nenustatytos tapatybės vyriškis, kuris paduoda M. G. dokumentus, ant stalo padeda perlenktą A4 formato lapą ir nurodo, kad jį domina terminas, reikia neterminuotai. M. G. atsako, kad pažiūrės, nes į kitą skyrių reikia eiti, jeigu su jais nesusitars, pažada pats padaryti iki senatvės pensijos. Nenustatytos tapatybės vyriškiui išėjus, M. G. paima A4 formato perlenktą lapą, iš jo išima 1000 Eur kupiūromis po 500 Eur ir jas įsideda į kelnių kišenę (1 t., b. l. 150–152).

Kaltinamojo M. G. kaltę paėmus iš nenustatyto asmens kyšį patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad pinigus asmuo atnešė dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jis siekė neteisėto veikimo. Be to, liko neaišku, koks šiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis, kokiam terminui ir ar jis buvo nustatytas teisingai. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad M. G. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Pripažįstama, kad M. G. priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Todėl kaltinime neteisėto veikimo aplinkybė, vykdant įgaliojimus, keičiama į teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. G. veika perkvalifikuojama iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl išteisinimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

Asmens kaltei pagrįsti būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius inkriminuojamos veikos požymius, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Šioje byloje ne dėl visų pareikštų kaltinimų buvo surinkta neabejotinų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir jų pakanka asmens kaltei pagrįsti.

Dėl darbingumo lygio K. S. nustatymo O. K. buvo kaltinama tuo, kad, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

O. K., dirbdama (duomenys neskelbtini), vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-05-19 8.27.15 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, savo naudai iš K. S., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė tyrimo metu nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio, kyšį. Kyšį priėmė už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad K. S. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nepagrįstam 2 metų laikotarpiui.

K. S. buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

K. S. 2017-05-19 8.27.15 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete, davė tyrimo metu nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL dydžio, kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) O. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais. Kyšį davė už pageidaujamą O. K. neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, K. S. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Kaltinamoji O. K. neprisipažino, kad be pagrindo K. S. nustatė 40 procentų darbingumo lygį dvejų metų laikotarpiui. Kaltinamoji paaiškino, kad K. S. buvo atlikti nauji tyrimai ir po patikrinimo buvo paliktas tas pats darbingumo lygis, tik (duomenys neskelbtini) nustatė trumpesnį terminą – vieneriems metams, išvadoje parašė, kad tikėtinas sveikatos pagerėjimas. Ji vertino K. S. būklę iš turimų dokumentų ir nustatė, kad jo sveikata galėtų pagerėti po 2 metų. (duomenys neskelbtini) gavo naujus dokumentus ir nustatė, kad sveikata pagerėjo nepraėjus dvejiems metams. Specialistė E. R. paaiškino, kad patikrinimo metu K. S. buvo kviečiamas į posėdį, bet neatvyko, jam buvo atlikta dešinio peties operacija, todėl, tikėtina, kad taikant adekvatų gydymą, jo sveikatos būklė turėjo pasikeisti po vienerių metų, todėl nustatytas terminas buvo sutrumpintas.

Kaltinamoji tvirtino K. S. nepažinojus ir neprisiminė, kad būtų iš jo paėmusi pinigus. Ji aiškino, kad jai ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas įrašas, bet ji K. S. neprisiminė, mano, kad jis atnešė dokumentus.

Kaltinamasis K. S. neprisipažino davęs tyrimo metu nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį nei 1 MGL dydžio, kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) O. K.. Jis aiškino, kad nunešė O. K. surinktus medicininius dokumentus, o nuotraukas ir tyrimo išvadas iš privačios klinikos įdėjo į voką ir padavė su visais dokumentais. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis K. S. patvirtino, kad padavė O. K. aplanką su dokumentais ir parodė dokumentus iš šeimos gydytojo ir privačios klinikos. Kaltinamoji O. K. parodė neprisimenanti, ką paėmė iš K. S. atneštų dokumentų ir padėjo atskirai.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-08-29 protokole Nr. S6-08-65 (t. 2, b. l. 70–71) nurodyta, kad tyrimui reikšmingi įrašo failai 20170519_080000_604F_ACCC8E004C3C ir 20170519_090000_604F_ACCC8E004C3C. Pirmame įraše užfiksuota, kaip 2017-05-19 8.26.50 val. į O. K. tarnybinį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ateina K. S., kuris dokumentus įmautėje padeda O. K. ant stalo ir 8.27.15 val. parodo tarp dokumentų voką. O. K. voką ištraukia ir pakiša po bylomis, kurios yra ant jos darbo stalo. O. K. peržvelgia dokumentus ir atiduoda K. S., kuris išeina iš kabineto. Toliau šiame vaizdo įraše nieko reikšminga neužfiksuota.

Antrasis įrašas (failas 20170519_090000_604F_ACCC8E004C3C) prasideda 09.00 val. O. K. kabinete nufilmuota, kaip į kabinetą ateina moteris ir padeda ant stalo dokumentus, O. K. pasirašo ir moteris išeina, O. K. išeina iš kabineto, atsineša dokumentus, juos varto, išeina ir vėl sugrįžta, į kabinetą moteris atneša aplanką su dokumentais ir palieka, O. K. paima voką ir įdeda į sąsiuvinį, ant stalo tarp dokumentų randa voką, jame kažką skaičiuoja ir voką įdeda į sąsiuvinį. Nors protokole nurodyta, kad O. K. K. S. atneštame voke skaičiuoja pinigus, suskaičiuoja ne mažiau kaip aštuonias kupiūras, kurių nominalo nesimato, voką su jomis įsideda į užrašų knygutę, bet įraše nesimato, kas yra voke. Taip pat iš įrašo negalima nuspręsti, ar tai tikrai tas pats vokas, kurį atnešė K. S., nes jam išėjus iš kabineto, įrašas nutrūksta ir nefilmuojama, kas vyksta kabinete apie pusvalandį. Per tą laiką galėjo ateiti kitas žmogus ir atnešti panašų voką, be to, ir pati O. K. galėjo pasidėti toje vietoje voką. Vėl pradėjus filmuoti, matyti, kad į kabinetą su dokumentais užeina žmonės, O. K. tarp dokumentų taip pat randa voką. Įvertinus visas įraše užfiksuotas aplinkybes negalima kategoriškai teigti, kad vokas, kuriame O. K. kažką skaičiuoja, yra tas pats, kurį atnešė K. S.. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad tame voke buvo pinigai, kurių vertė daugiau negu 1 MGL.

Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamasis K. S. nepripažino davęs kyšį, O. K. nepripažino paėmusi kyšį, vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina kyšio davimo ir paėmimo fakto, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurios galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.

K. S. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). O. K. dėl šios veikos pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl darbingumo lygio D. J. nustatymo

M. G. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus:

M. G., dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017-06-19 8.12.59 val., savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, savo naudai iš A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį. Kyšį priėmė už tai, kad D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5. p., 7.6. p.), įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) nuostatų numatytus veiklos uždavinius (5 p.).

A. G. buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

A. G. 2017-06-19 8.12.59 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete, davė 100 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) M. G.. Kyšį davė už pageidaujamą M. G. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad D. J. 2 metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Kaltinamasis M. G. dėl šio kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad A. G. į kabinetą atėjo skolos grąžinti, o tuo pačiu metu vyko pokalbis apie J.. Tik užėjęs pasakė, kad bus tokia J., kad pasižiūrėtų.

Kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad D. J. buvusi jo pacientė, kurią pamatė koridoriuje, eidamas atiduoti M. G. skolą. Todėl atėjęs pasakė M., kad laukia simpatiška moteris, gražiu vardu, gražia pavarde. Pakalbėjo apie D. J., kaip apie gražią, simpatišką moterį, ir daugiau nieko. Prieš tai D. J. buvo nustatytas 45 procentų darbingumas, todėl M. G. prašyti nustatyti 50 procentų darbingumą būtų jai nenaudinga. D. J. jam jokių pinigų nedavė ir M. G. jis jokio kyšio neperdavė, tik grąžino skolą.

Liudytoja D. J. parodė, kad su visais medicininiais dokumentais kreipėsi į komisiją dėl neįgalumo, gydytojas jai nieko nesakė, peržiūrėjo dokumentus, jai buvo sumažintas darbingumo procentas. Ji parašė skundą į Vilnių, prašė peržiūrėti jai nustatytą neįgalumą. Gavo atsakymą, kad pagal pateiktus dokumentus jai teisingai buvo nustatyta. Ji pažįsta daktarą A. G., gydėsi pas jį „(duomenys neskelbtini)“ medicinos centre, tačiau tą dieną jo nebuvo sutikusi, dėl darbingumo lygio nustatymo nebuvo kalbėjusi. Ji tik vėliau jam pasiskundė, kad buvo jai sumažintas nedarbingumo procentas, tačiau nieko nebuvo galima pakeisti.

Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo 2018-03-21 protokole užfiksuota, kad 2017-06-19 8.12.51 val. į M. G. kabinetą ateina A. G., kuris nurodo M. G., kad „<...> Tokia, tokia D., deivė bus. J. jos pavardė bus. Trisdešimt <...> penkiasdešimt procentų, jin antrą kartą, pas mane buvo <...>“. M. G. klausia jo, „kiek“. A. G. nurodo, kad „penkiasdešimt“. A. G. 8.12.59 val. iš kišenės išima voką ir jį padeda M. G.. O jis jį įdeda į stalčių. A. G. išėjus, M. G. iš voko išima 100 Eur kupiūrą ir įsideda ją į kelnių kišenę (t. 3, b. l. 7–8).

2017-06-19 D. J. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1832, kurį ruošė (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad D. J. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2019-06-01, vertinimą atliko vyriausioji specialistė R. M. ir (duomenys neskelbtini) pavaduotoja J. S., atliktą vertinimą tvirtino (duomenys neskelbtini) M. G. (t. 16, b. l. 1).

Kaltinamieji M. G. ir A. G. kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų nepripažino, liudytoja D. J. neigė davusi pinigus A. G. dėl darbingumo lygio nustatymo, priešingai, ji teigė buvusi nepatenkinta priimtu sprendimu, nes nustatytas 50 proc. darbingumo lygis pablogino jos padėtį. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus, tačiau šiuo atveju A. G. neturėjo jokio pagrindo prašyti M. G., kad D. J. būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir už tai dar duoti pinigus. Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, bet A. G. veikoje tyčia duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą veikimą nenustatyta. Nors vaizdo įraše kaltinamieji kalba apie D. J., mini penkiasdešimt procentų, bet tai nepaneigia kaltinamųjų versijos apie skolos grąžinimą, daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad M. G. ir A. G. siekė atlikti kaltinime nurodytą veiką.

M. G. dėl šios veikos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. G. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamojoje teisėje nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas – reiškia priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

Nustatyta, kad kaltinamieji R. I., M. G., O. K. iš nusikalstamų veikų gavo turtinę naudą, todėl pagal BK 72 straipsnį šie pinigai pripažįstami nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuojami. R. I. savo ir kitų asmenų naudai buvo paėmusi kyšius, kurių bendra suma 6500 eurų, dalį šių pinigų perdavė M. G. arba O. K., iš jų šie pinigai taip pat konfiskuojami. Savo naudai R. I. gavo 3730 eurų. Taigi gauti kyšiai – R. I. 3730 eurų, O. K. 2720 eurų, M. G. 4650 eurų – konfiskuojami iš kaltinamųjų kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, šioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš turto konfiskavimo rūšių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 72³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. K. ir R. G. padarė apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, iš jų turėjo akivaizdžios turtinės naudos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), be jokių išimčių turi būti konfiskuojami. Turtas, kurio įsigijimo kaltinamieji O. K. ir M. G. negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis, buvo gautas iš nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad veikos, už kurias teisiami M. G. ir O. K., nebuvo atsitiktinės. O. K. nuo 2017-04-26 iki 2017-06-20 iš nusikalstamos veikos gavo 2720 eurų, M. G. nuo 2017-05-16 iki 2017-06-20 gavo 4650 eurų, o jie (duomenys neskelbtini) dirbo daugiau kaip 10 metų. Kaip liudytojai apklausti asmenys, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl darbingumo lygio nustatymo, buvo įsitikinę, kad reikia duoti pinigus, nes gali patirti įvairių nepatogumų. Tai rodo, kad buvo nusistovėjusi tam tikra kyšių paėmimo tvarka, o ir iš vaizdo įrašų matyti, kad O. K. ir M. G. pinigų paėmimas už darbingumo lygio ar specialių poreikių nustatymą buvo įprastas veiksmas.

Atliekant kratą O. K. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasta ir paimta 2060 Eur suma (t. 20, b. l. 148–158), O. K. gyvenamojoje vietoje, adresu Priekulės sen., (duomenys neskelbtini), V. K. pateikė 19 950 Eur, be to, kratos metu rasta 900 Eur, kurie buvo paimti. Protokole užfiksuota, kad V. K. nurodė, kad jo pateikti pinigai yra jo uždirbti (t. 20, b. l. 164–180, 181–183).

Atliekant kratą M. G. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimta 1400 Eur suma (t. 21, b. l. 19–21), kratos metu M. G. gyvenamojoje vietoje, adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 79 750 Eur, 200 USD, 50 pesų (t. 21, b. l. 25–27).

2018-06-28 VMI specialisto išvada Nr. TO2-6, kurioje konstatuota, kad M. ir R. G. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 ir laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-20 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma (t. 31, b. l. 117–182, t. 32, b. l. 1–167, t. 33, b. l. 1–83).

2018-10-23 specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-17 konstatuota, kad O. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-06-20 nepagrįsta 51 715 Lt (2013-01-01–2014-12-31 laikotarpiu) ir 23 322 Eur (2015-01-01–2017-06-20 laikotarpiu) išlaidų suma. Šioje išvadoje konstatuojama, kad iki O. K. ir V. K. vardu registruoto turto įgijimo momento O. K. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų šiam turtui įgyti: 2 599 Lt pagal 2014-06-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija JMA, Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonei „Subaru XV 2.0 Sport CVT“, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt įsigyti; 2 883 Eur pagal 2015-07-28 notaro patvirtintą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. vardu 1/2 daliai buto, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., už 29 000 Eur įsigyti. Konstatuota, kad O. K. ir V. K. į O. K. mamos J. K. sąskaitą banke pervedė pinigines lėšas, kurių dalis nepagrįsta O. K. gautomis teisėtomis pajamomis ir buvo panaudota J. K. vardu nekilnojamajam turtui įsigyti: 33 546 Lt pagal 2014-01-03 notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1/45 daliai žemės sklypo, ir butui, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., už 265 000 Lt įsigyti; 2 495 Eur pagal 2015-06-19 notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio patalpoms, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Neringos sav., už 72 500 Eur įsigyti. Be to, konstatuota, kad O. K. ir V. K. iki 2017-06-20 negalėjo sukaupti 22 910 Eur arba po 11 455 Eur kiekvienas iš sutuoktinių (t. 26, b. l. 37–194, t. 27, b. l. 1–150).

Kaltinamoji O. K. parodė, kad jos vyras po 10 mėnesių per metus dirba jūroje, jam nekainuoja nei rūbai, nei maistas, todėl nepagrįstai skaičiuojama, kad jis išleidžia po 1000 litų per mėnesį. Iki darbo (duomenys neskelbtini) ji visada dirbdavo ne vienoje darbovietėje, dirbdavo farmacinėse įmonėse, kur dalį pinigų gaudavo grynaisiais pinigais. Mano, kad jos neteisėtai įgyta suma gali būti 2000–3000 eurų. Šie pinigai buvo paimti iš jos kratos metu. Turtą ir pajamas deklaruodavo. Tačiau ne visos pajamos buvo deklaruotos. Jie apskaičiavo, kad vyras nuo 1996 m. iki 2014 m. uždirbo 1 225 185 litus, tačiau specialistas tų pinigų neskaičiavo, nes ji nespėjo pateikti dokumentų. Namas buvo statomas 12 metų ūkiniu būdu iš senų plytų, ir įvertintas tikrai per brangiai.

Kaltinamoji O. K., bandydama pagrįsti turto įsigijimo teisėtumą, nurodė, kad tai buvo jos vyro uždirbti pinigai, kad jie pragyvenimui neišleisdavo tiek pinigų, kiek nurodyta specialisto išvadoje. Tačiau neįtikėtina, kad O. K. šeimos išlaidos buvo dar mažesnės, negu nustatyta specialisto išvadoje. Specialistas D. S. paaiškino, kad O. K. per banką mokėjo tik mokesčius, todėl skaičiavo vidutines išlaidas, kurios nežymiai viršija vartojimo išlaidas, atitinkančias skurdo ribą. Liudytojas V. K. tvirtino, kad dirbdamas laivuose gaudavo nelegalų atlyginimą už papildomai atliktus darbus. Tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, tokių pajamų nedeklaravo, todėl tokie aiškinimai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad O. K. gavo pajamas iš nusikalstamos veikos. Neatmetama galimybė, kad ir V. K. galėjo gauti nelegalių pajamų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikantis proporcingumo principo, iš O. K. konfiskuotina dalis pajamų, kurios nepagrįstos gautomis teisėtomis pajamomis. Taikytinas BK 72³ straipsnis, konfiskuotinas O. K. turtas – 40 000 eurų, gautas nusikalstamu būdu.

Kaltinamasis M. G. parodė, kad deklaruodamas šeimos turtą jis pats suklydo, nedeklaravo kai kurio gauto turto. 2013 metais nedeklaravo dovanoto turto, nors yra notarų patvirtinti dovanojimo sandoriai. Specialisto išvadoje dovanotas turtas nevertinamas, tai 2006 metais mamos dovanotas turtas, 2011 metais uošvės buvo dovanotas turtas, 1995–1996 metais padovanotas 4 kambarių butas. Dalis turto buvo parduota, pinigai buvo laikomi grynaisiais. 2005 metais Vilniuje buvo parduotas butas, 45 ha miško (duomenys neskelbtini) rajone. Pinigus mama laikė grynaisiais, po to padovanojo. Specialistai turimą turtą nuo 2013-01-01 kitaip interpretuoja, deklaravo, kad turi grynųjų pinigų 25 000 litų. Apie mamos pinigų deklaravimą negalvojo, nes mama buvo pasakiusi, kad kol gyva, tik su jos žinia galima buvo paimti. Todėl tada negalėjo jų deklaruoti. Mama mirė (duomenys neskelbtini), buvo testamentas, bet jis tų pinigų nedeklaravo, dovanojimas yra įformintas notarine sutartimi. Specialisto išvadoje tų pinigų nėra. Žemės sklypas įvertintas 120 000 litų, bet jį pirko už 32 000 litų. Namas įvertintas kaip sutuoktiniams priklausantis per pusę po 45 000 litų, o bendra suma 900 000 litų. Kratos metu buvo rasti pinigai – 83 000 eurai, dukros buvo 20 000 eurų, sūnaus 10 000 eurų, jų buvo 50 000 eurų. Sūnus pardavė Vilniuje butą, galėjo turėti pinigų.

Liudytoja R. G. parodė, kad jie su vyru visada daug dirbo, augino vaikus, juos visada rėmė vyro ir jos tėvai. Kratos metu namuose paimti pinigai buvo jų šeimos. Sūnus K. buvo pardavęs butą Vilniuje, turėjo santaupų, gyveno pas juos ir 10 000 eurų savo pinigų buvo pasidėjęs seife. Dukra, kuri gyvena Anglijoje, taip pat laikė savo sutaupytus pinigus (apie 20 000 eurų) pas juos. Seife buvo jų šeimos pinigai ir jos tėvų pinigai, skirti gydymui, palaidojimui. Kai 2011 metais jos mama pardavė butą, jiems padovanojo 50 000 litų, šį sandorį tvirtino pas notarą. Jie su vyru kiekvieną mėnesį pasiimdavo iš bankomato ir pasidėdavo 100 ar 200 eurų grynųjų pinigų. M. mama pardavė 3 kambarių butą Vilniuje, garažą, turėjo miško, persikraustė pas juos ir savo valia visą turtą, pinigus, pensiją, santaupas padovanojo M. ir dabar M. turi mamos paliktą žemės sklypą Vilniaus krašte. M. mama pas juos gyveno nuo 2004 ar 2005 metų ir mirė 2010 metais. Jie buvo paėmę iš banko 50 000 eurų kreditų. Ji yra medikė, dirbo skirtingose institucijose, bet per tą laiką nepateko į tokias pareigas, kad reikėtų deklaruoti turtą. Tik viešuosius ir privačius interesus reikėjo deklaruoti. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) ir 2010 metais buvo pakviesta dirbti į (duomenys neskelbtini), tuo metu jai reikėjo deklaruoti, bet, atrodo, kad vyras deklaruodavo. Jos pajamos dabar yra apie 3000 eurų, ji dirba trijose, kartais keturiose darbovietėse. Dirba (duomenys neskelbtini), dirba radiologe, pulmonologe ir vadove, turi dvi licencijas, dirba administracinį darbą, konsultuoja kaip radiologė. Iš Mokesčių inspekcijos jos niekas neprašė pateikti paaiškinimų ir dokumentų.

Specialistė I. K. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VMI, teikė išvadą dėl sutuoktinių R. G. ir M. G. turto. Išskyrė laikotarpį nuo 2013 metų iki 2016-12-31, koks yra nustatytas trūkumas, ir atskirai nurodė nuo 2017-01-01 iki 2017-06-20. Pateikta bendra gautų pajamų suma per visą tiriamą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2017-06-20. 2013-01-01 turimas lėšas vertino pagal 2012-12-31 pateiktą deklaraciją, įvertino, kokios buvo piniginės lėšos ne banke nurodytos gyventojų pajamų deklaracijoje, FER 380 forma. Turėjo informaciją iš bankų apie 2013 m. sausio 1 d. banke buvusius pinigų likučius, vertino pagal faktinius duomenis, ne pagal deklaracijas. Pagal deklaracijas sulygino ir vertino tai, kas nurodyta bankų išrašuose ir pateiktose pažymose, bet įvertino ir pinigines lėšas ne banke, jas įskaitė kaip tiriamo laikotarpio pradžios 2013-01-01 lėšas. Daugiau kitais metais nepripažino piniginių lėšų ne banke, kadangi kiekvienų metų gruodžio 31 d. buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas. Todėl negalėjo pripažinti, kad galėjo turėti piniginių lėšų ne banke kaip santaupų, kadangi, pagal faktinius duomenis, buvo nustatyti trūkumai kiekvienų metų pabaigoje. Būtinąsias šeimos išlaidas skaičiavo pagal bankų išrašus, pagal bankų pateiktas pažymas apie pinigų likučius metų pradžioje ir pabaigoje, pagal duomenų bazėse turimą informaciją dėl nekilnojamojo turto, vertino iš „Regitros“ gautus duomenis. Būtinieji poreikiai kiekvienam žmogui per mėnesį buvo nustatyti remiantis turimais faktiniais duomenimis pagal bankų pateiktus išrašus, bet ne pagal statistinius duomenis. Balansas skaičiuojamas pagal formules, skaičiuojamos pinigines lėšos banke metų pradžioje, visos gautos pinigines lėšos, atimamos visos patirtos išlaidos pagal banko išrašus, pagal lizingo bendrovių sutartis ir kratos metu rastos pinigines lėšos, nustatomas piniginių lėšų trūkumas.

Kaltinamasis M. G. taip pat bandė pagrįsti turto įgijimo teisėtumą, teigė, kad suklydo deklaruodamas turtą. Bet specialistė I. K. paaiškino, kad deklaracijose pateiktus duomenis palygino su kitais duomenimis, turtą ir pajamas vertino pagal faktinius duomenis, bankų išrašus ir pateiktas pažymas, įvertino ir pinigines lėšas ne banke, jas įskaitė kaip tiriamo laikotarpio pradžios lėšas. M. G. ir R. G. aiškino, kad iš tėvų jie gavo nemažai pinigų ir nekilnojamojo turto. Bet šį turtą jie gavo likus keleriems metams iki tiriamojo laikotarpio pradžios, specialisto išvadoje gautos lėšos vertinamos pagal 2012-12-31 pateiktą deklaraciją. Liudytojas K. G. parodė, kad 10 000 eurų, kurie buvo paimti kratos metu, laikė tėvo seife, pateikė pinigų įgijimą patvirtinančius dokumentus. M. G. ir R. G. paaiškino, kad 20 000 eurų, kurie buvo paimti kratos metu seife, laikė jų dukra, gyvenanti Anglijoje. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikantis proporcingumo principo, iš M. G. konfiskuotina dalis pajamų, kurios nepagrįstos gautomis teisėtomis pajamomis. Taikytinas BK 72³ straipsnis, konfiskuotinas M. G. turtas – 80 000 eurų, gautą nusikalstamu būdu.

R. I. padarė apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2 dalyje, BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. I. parodė, kad kratos metu gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti pinigai buvo jos ir vyro santaupos. Vyras labai daug dirbo, gerai uždirbo, 5000–6000–7000 litų per mėnesį, taupė operacijai Vokietijoje. Jis dirbo Norvegijoje, gerai uždirbdavo, bet dalį pinigų gaudavo grynaisiais. Dokumentai, kurie patvirtintų jos vyro darbą užsienyje, neišlikę, nes ji labai daug dokumentų išmetė, kai vyras mirė, nenorėjo prisiminimų. Tik 3730 eurų buvo gauti iš neteisėtos veiklos. Vyras buvo nusistatęs prieš bankus, nes jie vis žlugdavo, net neleisdavo pinigų į jokį banką dėti. Ji pati šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų, gyvena iš 320 eurų pensijos.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad R. I. yra jos mama. Ji tiksliai negali pasakyti, kiek mama turėjo pinigų, bet žino, kad visą laiką taupydavo ir tėtis buvo labai taupus. Tėvas 2016 metais mirė, jis dirbdavo Rusijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje. Dirbdavo statybose, buvo gerai vertinamas, visur kviesdavo, jis užsienyje labai gerai uždirbdavo. Tėtis daugiausia uždirbdavo, mamos indelis į šeimos biudžetą būdavo minimalus, jie viską dėdavo kartu, ką uždirbdavo, pinigus taupydavo. Ji pati visada stengdavosi sau užsidirbti, į tėvų reikalus nesikišdavo.

R. I. 2017-06-20 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. I. kratos metu rasta ir paimta 735 Eur (t. 33, b. l. 150–154).

2018-09-23 VMI specialisto išvada Nr. (9.31)-AC21-12, kurioje konstatuota, kad R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. I. iki 2017-06-20 galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 555 Eur ir 298 USD sumą (t. 24, b. l. 77–200, t. 25, b. l. 1–190, t. 26, b. l. 1–36).

Specialistas D. S. parodė, kad išvadoje dėl R. I. turto buvo įvertintos visos gautos pajamos ir įplaukos, buvo prašoma pinigų likutį pagrįsti dokumentais. Jei yra faktiniai duomenys apie vartojimo ir pragyvenimo išlaidas, kurios yra didesnės už Statistikos departamento nustatytas vidutines vartojimo išlaidas, tada imamos faktinės išlaidos. Kadangi R. I. buvo nemažos išlaidos per banką, jos buvo didesnės už vidutines vartojimo išlaidas pagal Statistikos departamento duomenis, todėl buvo imamos bankinės išlaidos. Pajamos turėjo būti deklaruotos, jei tokie duomenys nepateikti, pajamų negalima vertinti, nes tam turi būti dokumentai. Visas pajamas privalo deklaruoti ir, jei asmuo negauna pajamų, net nulius reikia deklaruoti. Neturėjo duomenų apie R. I. vyro nelegaliai statybose uždirbtus pinigus, todėl jų nevertino.

Prokuroras prašo iš R. I. konfiskuoti 12 277 Eur ir 298 USD, kaip turto dalį, neproporcingą jos teisėtoms pajamoms, gautą nusikalstamu būdu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų, todėl BK 72³ straipsnis netaikytinas.

BK 72³ straipsnis taikomas, kai kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. I. negalėjo pagrįsti 12 277 Eur ir 298 USD savo teisėtomis pajamomis. Ši suma nusikaltimų padarymo metu nežymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Dalis iš šių pinigų –3730 eurų – konfiskuojama kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir dar kartą konfiskuoti tuos pačius pinigus nėra pagrindo. Nustatyta, kad R. I. dalį iš šių gautų pinigų perdavė M. G. arba O. K., todėl nėra pagrindo teigti, kad ji iš nusikalstamų veikų praturtėjo 6 650 eurų. Specialistas D. S. parodė, kad R. I. buvo išlaidos per banką didesnės už vidutines vartojimo išlaidas pagal Statistikos departamento duomenis, todėl buvo imamos bankinės išlaidos. Tai rodo, kad ji nesiekė nuslėpti savo gaunamų pajamų ir išlaidų, todėl buvo galima nustatyti turtą, kuris nepagrįstas teisėtomis pajamomis. Kaltinamoji nurodė, kad jos vyras buvo statybininkas, kartais turėdavo nelegalių pajamų, kratos metu rasti pinigai buvo jų bendros santaupos. Šias aplinkybes patvirtino A. Ž.. Nėra pagrindo atmesti šiuos parodymus, nes pinigų suma, dėl kurios įsigijimo teisėtumo kyla abejonių, nedidelė, nesiekia 250 MGL dydžio sumos. Nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kratos metu iš R. I. paimta pinigų dalis buvo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas arba galėjo būti gauti nusikalstamu būdu. Įvertinus tai, kad R. I. buvo tik tarpininkė tarp kyšio davėjo ir M. G., O. K., pati negalėjo atlikti kyšio davėjo pageidaujamų veiksmų, ne visada iš to galėjo gauti turtinę naudą, todėl nėra pagrindo taikyti BK 72³ straipsnio.

Bausmių skyrimas

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamieji padarė tyčinius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jų padaryti nusikaltimai yra korupcinio pobūdžio. Pagal BK 11 straipsnio nuostatas nusikaltimai, numatyti BK 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, priskiriami apysunkių, o nusikaltimai, numatyti BK 225 straipsnio 2 dalyje, sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalis). Nusikaltimai padaryti aktyviais kaltinamųjų veiksmais, veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais ir tikslais. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. K. ir M. G., imdami kyšius už darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymą, buvo sukūrę tokią sistemą, kad kreiptis į (duomenys neskelbtini) ir tikėtis teisingo sprendimo buvo sudėtinga. Tai patvirtina apklausti liudytojai, kurie sirgdami įvairiomis ligomis ir turėdami iš gydytojų visus reikalingus dokumentus, duodavo kyšius.

Baudžiamasis įstatymas už prekybą poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis) numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų, už kvalifikuotą prekyba poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) numato tris alternatyvias bausmių rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų; už kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 1 dalis) numato baudą, areštą, laisvės atėmimą iki 5 metų, už kvalifikuotą kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 2 dalis) baudžiamajame įstatyme numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų.

Bausmės rūšis – bauda – yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriamų baudų dydžiai nustatomi pagal BK 47 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06), galiojusį nusikaltimų padarymo metu, MGL dydį skaičiuojant pagal Vyriausybės nustatytąjį veikų padarymo metu, t. y. 37,66 Eur.

BK 68² straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX–1472 redakcija) numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nuo vienerių iki penkerių metų. Iš byloje esančių įrodymų visumos konstatuojama, kad R. I., dirbdama (duomenys neskelbtini), O. K., M. G., būdami valstybės tarnautojai, savo darbo vietoje padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Todėl tikslinga jiems skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta BK 68² straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę R. I. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, kad ji padarė apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje. Nors nustatyta, kad nusikaltimus padarė veikdama tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, siekdama turtinės naudos, tačiau tokį jos elgesį lėmė ir kitų kaltinamųjų nusikalstami ketinimai ir daromos nusikalstamos veikos. R. I. pati jokių sprendimų dėl darbingumo lygio negalėjo priimti, tai sprendė M. G. ir O. K., kurie kyšius ėmė ir be tarpininkės pagalbos. Todėl R. I. vaidmuo darant šiuos nusikaltimus nebuvo pagrindinis. Ji turėjo prisitaikyti prie susidariusios situacijos darbe, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kartu su dokumentais padavus pinigus, greičiau bus nustatytas darbingumo lygis. R. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ji anksčiau neteista, pensininkė, našlė. Atsižvelgiant į tai skirtina BK straipsnių sankcijoje numatytos bausmės – baudos, jų dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06) numatytas šios bausmės, skiriamos už apysunkį nusikaltimą, vidurkis.

Nustatyta, kad R. I. kaip tarpininkė iš asmenų priėmė kyšius, siekdama dalį jų pasilikti sau, kitą dalį pinigų perduodavo sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimantiems (duomenys neskelbtini) tarnautojams, siekdama jų palankumo atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras ir priimant sprendimus. Šiais veiksmais, kurie atlikti tuo pačiu metu, kaltinamoji siekė, kad asmeniui, davusiam pinigus, būtų greičiau nustatytas darbingumo lygis ar specialieji nuolatinės priežiūros poreikiai. Nors R. I. šiais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, bet šios veikos atitinka idealiosios nusikaltimų sutapties požymius. Todėl paskirtos bausmės pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį dėl kyšio paėmimo ir perdavimo valstybės tarnautojui už darbingumo lygio nustatymą konkrečiam asmeniui bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Subendrintos bausmės, bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, bausmės bendrintinos vienu etapu, pirmiau apėmimo būdu, po to jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant mažiau negu pusę, paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę bausmę – 400 MGL dydžio 15064 eurų baudą. MGL dydį skaičiuojant pagal Vyriausybės nustatytąjį veikų padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. R. I. yra vyresnio amžiaus, yra pensininkė, nustatomas ilgesnis terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. I. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. (t. 33 , b. l. 148–159), dvi dienos, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, dvi dienos – 4 MGL (150,64) eurų baudai. Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, R. I. atimti teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš R. I. išieškoti konfiskuotino turto vertę – 3730 eurų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Piniginį užstatą grąžinti užstato davėjui (t. 33, b. l. 165–169).

Skiriant bausmę O. K. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdama turtinės naudos. Jos veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Ji anksčiau neteista, dirba. O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį, mažiau negu pusę, paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę bausmę – 1 000 MGL dydžio 37660 eurų baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. (t. 34, b. l. 119–120,125–126) 2 dienas, ją prilyginant 4 MGL dydžio – 150,64 eurų – baudai.

Baudą skirti sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, O. K. atimtina teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš O. K. išieškotina kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojamo turto vertė – 2 720 eurų. Taikyti išplėstinį turto konfiskavimą pagal BK 72³ straipsnį, konfiskuoti O. K. turtą – 40 000 eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Piniginis užstatas grąžintinas užstato davėjui (t. 34, b. l. 130–133).

Skiriant bausmę M. G. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkius ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas turtinės naudos. Jo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. M. G. anksčiau neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, skirtina bauda, mažesnė už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės pridedant dalį, mažiau negu pusę, paskirtų švelnesnių bausmių ir M. G. skirtina galutinė bausmė – 1 000 MGL dydžio 37660 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., 2 dienos, prilyginant 4 MGL dydžio – 150,64 eurų – baudai, ir galutinę bausmę paskirti 996 MGL dydžio baudą, t. y. 37 509 eurų baudą. Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, M. G. turi būti atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš M. G. išieškotina kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojamo turto vertė – 4 650 eurų. Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuoti M. G. turtą – 80 000 eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Piniginis užstatas grąžintinas užstato davėjui (t. 35, b. l. 133–138).

Skiriant bausmę J. V. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdama lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras (duomenys neskelbtini). Ji anksčiau neteista, turi neįgalumą, nedirba. Nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai J. V. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06)).

Skiriant bausmę V. Z. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, siekdama lengvatų tvarkant dokumentus dėl specialiųjų poreikių nustatymo E. B. (duomenys neskelbtini). Ji anksčiau neteista, nedirba. Nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai V. Z. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas (redakcija galiojusi iki 2017-10-06)).

Skiriant bausmę B. P. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdama lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras (duomenys neskelbtini). Ji anksčiau neteista, turi neįgalumą, nedirba. Nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai B. P. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06)).

Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras (duomenys neskelbtini). Jis anksčiau neteistas, turi neįgalumą, nedirba. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai V. V. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06)).

Skiriant bausmę A. R. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras (duomenys neskelbtini). Jis anksčiau neteistas, turi neįgalumą, nedirba. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai A. R. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-10-06)).

G. T. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdama lengvatų atliekant darbingumo lygio nustatymo procedūras (duomenys neskelbtini). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Ji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, po brolio mirties globoja jo vaikus, charakterizuojama gerai (t. 40, b. l. 26). Jos sesuo J. V. prašo perduoti G. T. jai pagal laidavimą, nurodo, kad gali padaryti jai teigiamą įtaką, nes pati niekada nebuvo teista, nebuvo padariusi jokių teisės pažeidimų, neigiamai vertina sesers padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad ateityje G. T. nedarys nusikalstamų veikų, yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pasibaigus kasacinio apskundimo terminui, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – 129 vnt. CD ir DVD formato skaitmenines laikmenas, kuriose įrašyti vaizdo ir garso duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, procesines prievartos priemones, gauti įtariamųjų apklausos metu, raudonos spalvos darbo kalendorių – sunaikinti; R. I. pateiktas 9 nuotraukas grąžinti R. I., o atsisakius atsiimti, nuotraukas sunaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297straipsniu, 298 straipsniu, 301straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. I. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

1. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš nenustatyto asmens, perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

2. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš N. L. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš N. L., perdavimą O. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

3. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Š. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Š., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

4. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš J. P., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš J. P., perdavimą M. G. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

5. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš O. P. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. P., perdavimą M. G. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

6. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. S. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. S., perdavimą O. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

7. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Z. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Z., perdavimą M. G. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

8. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. P. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. P., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

9. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš O. B. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. B., perdavimą M. G., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

10. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. J., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. J., perdavimą O. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

11. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. P. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. P., perdavimą O. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

12. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. K., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

13. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. K. iš R. M., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, už kyšio, gauto per R. K. iš R. M., perdavimą M. G. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

14. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. K., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

15. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš A. D. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš A. D., perdavimą M. G., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

16. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. G. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. G., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

17. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. V., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

18. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš D. L. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

19. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. P. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. P., perdavimą O. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

20. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per L. T. iš L. T. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per L. T. iš L. T., perdavimą O. K. 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

21. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, už kyšio priėmimą iš V. M., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. M., perdavimą M. G., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

22. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš R. Š., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš R. Š., perdavimą O. K., 100 MGL 3766 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį) bei iš dalies sudedant, R. I. paskirti subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio (15 064 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. I. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., 2 (dvi) dienas, ją prilyginant 4 (keturių) MGL dydžio – 150,64 eurų – baudai, ir galutinę bausmę paskirti 396 MGL dydžio baudą, t. y. 14 913 eurų baudą.

Baudą skirti sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, R. I. atimti teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, R. I. – 3730 eurų.

Pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą R. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), turtui: 2017-06-20 kratos metu paimtiems 38555 eurų, 298 JAV dolerių; automobiliui „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); butui, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, garažui, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

O. K., pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

1. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens per O. C., 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

2. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017-05-05 iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

3. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens per R. I. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

4. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš N. L. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

5. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per G. E. iš V. V. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda.

6. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017-05-12 iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

7. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Š. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

8. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, už kyšio priėmimą per R. I. iš L. S. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

9. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. P. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

10. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. D. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 300 MGL 11 298 eurų dydžio bauda.

11. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

12. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. P. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

13. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. K. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

14. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. K. 300 MGL 11298 eurų dydžio bauda.

15. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. G. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

16. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. V. 300 MGL 11298 eurų dydžio bauda.

17. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. P. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

18. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. T. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

19. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. Š. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

20. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš S. L. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės pridedant dalį, mažiau negu pusę, paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę bausmę – 1 000 MGL dydžio 37660 eurų baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. 2 dienas, ją prilyginant 4 MGL dydžio – 150,64 eurų – baudai, ir galutinę bausmę paskirti 996 MGL dydžio baudą, t. y. 37 509 eurų baudą.

Baudą skirti sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, O. K. atimti teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš O. K. konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 2 720 eurų. Taikyti išplėstinį turto konfiskavimą pagal BK 72³ straipsnį, konfiskuoti O. K. turtą – 40 000 eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą O. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), turtui: 2017-06-20 kratos metu paimtiems 22910 eurų; automobiliui „Subaru XV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); butui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (bendraturčiai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini); A. K., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda), garažui, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

O. K. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (darbingumo lygio nustatymo K. S.) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

1. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš J. P. 300 MGL 11298 eurų dydžio bauda.

2. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

3. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. P. 300 MGL 11298 eurų dydžio bauda.

4. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Z. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

5. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. B. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

6. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. M. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

7. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per L. Š. iš J. V. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

8. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš A. D. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

9. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

10. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš R. K. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

11. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. S. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

12. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš E. M. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

13. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš D. V. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

14. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. R. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

15. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. M. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

16. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. V. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

17. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. T. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

18. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš K. P. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

19. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš J. Š. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

20. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš M. B. 200 MGL 7532 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį, mažiau negu pusę, paskirtų švelnesnių bausmių ir paskirti M. G. galutinę bausmę – 1 000 MGL dydžio 37 660 eurų baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d. 2 dienas, ją prilyginant 4 MGL dydžio – 150,64 eurų – baudai, ir galutinę bausmę paskirti 996 MGL dydžio baudą, t. y. 37 509 eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 68² straipsniu, M. G. atimti teisę 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš M. G. konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą 4 650 Eur eurų.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuoti M. G. turtą – 80 000 eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą M. G. turtui pratęsti M. G., gim. (duomenys neskelbtini), turtui: 1. 2017-06-20 kratos metu paimtiems 200 (dviem šimtams) JAV dolerių, 50 (penkiasdešimčiai) pesų, 81150 (aštuoniasdešimt vienam tūkstančiui vienam šimtui penkiasdešimčiai) eurų. 2. Automobiliui FIAT FREEMONT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). 3. Piniginėms lėšoms, esančioms: „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 4. Nekilnojamajam turtui: statiniams (kiaulidė, pagalbinis pastatas, lauko virtuvė, kiaulidė), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems adresu Joniškio r. sav., (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (bendraturtė R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)); 1/46 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), U. G., gim. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)); 1/46 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)); 1/46 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (bendraturčiai R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyv. Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (darbingumo lygio nustatymas D. J.) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL 1883 eurų dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL 1883 eurų dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL 1883 eurų dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL 1883 eurų dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL 1883 eurų dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. S. dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. T. už nusikalstamos veikos, numatytos 226 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–4 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. T. perduoti J. V. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė