Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.4.1.11.4.3; 3.2.6.5.

2022 m. lapkričio 30 d.

nedalyvaujant ieškovei D. N., atsakovui G. N., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nenustatyti termino susitaikyti ir santuoką tarp G. N. ir D. N. (iki santuokinė pavardė S.), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei D. N. palikti pavardę „N.“, atsakovui G. N. – pavardę „N.“;

1.3. nepilnamečio vaiko T. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. N.;

1.4. priteisti iš G. N. nepilnamečiam vaikui T. N. išlaikymą po 229,50 Eur mėnesinių periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

1.5. pripažinti ieškovę vaiko T. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.6. santuokos metu įgytą transporto priemonę – automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti D. N., nustatyti, kad už šį turtą D. N. kompensacijos G. N. nemoka;

1.7. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šeimyninės problemos tarp sutuoktinių atsirado jau senai – jau kuris laikas atsakovas yra linkęs į alkoholį, jo gyvenime kartas nuo karto atsiranda kita moteris. Ieškovė santuoką nutraukti bandė anksčiau – prieš trejus metus kreipėsi į teisininkus dėl skyrybų. Atsakovas su skyrybomis iš pradžių sutiko, tačiau vėliau persigalvojo, suplėšė parengtus dokumentus. Ieškovė dėl nuolat patiriamo psichologinio smurto kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ilgus metus nesiryžo. Paaugus sūnui ieškovė suprato, kad smurtas ir namų aplinka kenkia ne tik ieškovei, bet ir vaikui, todėl ryžosi nutraukti žalojančius santykius ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

3. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovas ieškovės ir bendrais šeimos interesais neveikia jau senai. Atsakovas nuolat psichologiškai smurtauja, girtauja ir yra neištikimas su kitomis moterimis, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

4. Ieškovė ieškinyje pasisakė dėl tarpusavio išlaikymo ir nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus. Be to, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

5. Iškovė ieškinyje nurodo, kad ji ir atsakovas turi nepilnametį sūnų T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas visai nesenai (beveik prieš mėnesį) buvo sulaikytas (ieškovė sulaikymo priežasties nežino, apie atsakovo sulaikymą ieškovė buvo informuota policijos pareigūnų), yra linkęs į alkoholio vartojimą, be to atsakovas neturi savo būsto, kol kas gyvena ieškovės namuose. Ieškovė mano, kad atsakovas nėra pajėgus pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, vaikui būtų psichologiškai žalinga gyventi su geriančiu ir smurtaujančiu tėvu. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ieškovė teismo prašo nepilnamečio sūnau T. N. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė pažymi, kad sūnus yra pakankamai didelis ir gali savarankiškai bendrauti su tėvu, todėl ieškovė prašo nenustatyti atsakovo matymosi su vaiku tvarkos. Ieškovė patvirtina, kad nesudarys atsakovui kliūčių bendrauti su vaiku, nebent atsakovas bendrauti norėtų būdamas neblaivus.

6. Ieškovė ieškinyje taip pat pasisakė ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį pakanka šiuo metu Vyriausybės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio. Remdamasi tuo, kad Vilniaus rajono savivaldybė moka 73,50 Eur išmoką vaikui, ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 229,25 Eur (532 Eur - 73,50 Eur = 458,5 Eur / 2) mėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki sūnaus T. N. pilnametystės.

7. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto su atsakovu ieškovė neturi. Santuokos metu, 2022 m. balandžio 16 d., ieškovė įsigijo automobilį – Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad atsakovas prie šeimos poreikių neprisideda ilgus metus. Ieškovė minėtą transporto priemonę pirko už savo sutaupytas lėšas, todėl teismo prašo transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei ir nustatyti, kad ieškovė už šią transporto priemonę kompensacijos atsakovui nemoka. Ieškovė pažymi, kad nei asmeninių, nei su atsakovu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovei taip pat nėra žinoma, kad atsakovas turėtų įsipareigojimų.

8. Teisme 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvada, kurioje nurodyta, jog siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, 2022 m. rugpjūčio 10 d. Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi ieškovės D. N. ir atsakovo G. N. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas gyvena nuosavame name, kuriame yra 3 kambariai (apie 64 kv. m.) nuosavybės teise priklausančiame ieškovei. Namas be patogumų, lauko tualetas, vandentiekis nėra pravestas, kūrenamas malkomis. Vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Namuose yra visi būtiniausi apyvokos daiktai. Vaikas turi pakankamai drabužių, higienos priemonių, kompiuterį. Buities sąlygos patenkinamos Apsilankymo metu ieškovė pasakė, kad visi jos paaiškinimai pateikti ieškinyje. Apsilankymo metu atsakovas teigė, kad sutinka su vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nustatymu, bet nesutinka apmokėti ieškovei bylinėjimosi išlaidų ir neturi kur gyventi, todėl kol kas negali išsikraustyti iš ieškovės namų. 2022 m. rugpjūčio 10 d. apsilankymo metu ieškovės ir atsakovo namuose, Skyriaus vyriausioji specialistė bendravo su nepilnamečiu T. N.. Berniukas pasakojo, kad gyvena su abiem tėvais, sutaria ir su mama, ir su tėčiu, tačiau su mama geriau, nes ji domisi jo ugdymusi, padeda ruošti pamokas, duoda kišenpinigių. Pokalbio pabaigoje nepilnametis T. N. pasakė, kad tėvas dažnai vartoja alkoholį.

9. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio T. N. gyvenamąją vietą su ieškove D. N.. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vertinamos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. sąlygos, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei vaiko noras. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina ir į tai, kad Skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl Skyrius neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

10. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo G. N. po 229,50 Eur nepilnamečio T. N., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lėšų tvarkytoja paskirti motiną D. N. Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 600,00 Eur, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1200,00 Eur. Neįgalumo tarnybos nustatymo tarnybos duomenų bazės išraše nenurodyta, kad šalims būtų nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui bei atsakovo ir ieškovės esamą turtinę padėtį, o taip pat ir į tai, kad atsakovas sutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymą, Skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui Skyriaus nuomone užtikrins būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

11. Kaip nurodyta išvadoje, Skyrius įvertinęs ieškovės gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku ir išklausytą vaiko nuomonę bei tai, kad tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, neprieštarauja reikalavimui nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, darbingą amžių, galimybę dirbti ir užsidirbti, vaiko amžių, poreikius ir sveikatą, Skyriaus manymu, išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 229,50 Eur, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės pateiktus įrodymus.

12. Atsakovui G. N. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2022 m. rugpjūčio 5 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui 2022 m. spalio 22 d. įteiktas šaukimas ir (CPK 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka) į nuotolinį teismo posėdį, tačiau atsakovas nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas neturi duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdyje.

13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad vaikų teisių išvadoje nurodyta, jog vaikas pats nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholį. Atsakovo kaltė pasireiškia vengimu išlaikyti šeimą, alkoholio vartojimu, psichologinio smurto vartojimu ieškovės atžvilgiu. Visą tai mato ir vaikas. Toks atsakovo elgesys ardo šeimą. Atsakovo gyvenime periodiškai atsiranda kitos moterys. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. Ieškovė išlaikymo sau neprašo. Prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Vaikui matytis su atsakovu ieškovė netrukdys. Ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 229,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kaip minimaliausią išlaikymą, todėl jo įrodinėti nereikia. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna apie 600,00-700,00 Eur. Taip pat ieškovė gauna už vaiką išmoką iš valstybės – 73,50 Eur. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, vieną kartą sumokėjo 229,50 Eur. Santuokoje nekilnojamojo turto šalys neįgijo. Ieškovės vardu įgyta transporto priemonė Audi A3 už 100,00 Eur. Ši transporto priemonė buvo įgyta už ieškovės lėšas, todėl ieškovė prašo automobilį asmeninės nuosavybės teise, nemokant atsakovui kompensacijos, palikti ieškovei. Santuokos metu šalys kreditorių neįgijo. Iš atsakovo atsiliepimo negauta, anot ieškovės, atsakovui neįdomi ir nesvarbu, tai rodo jo požiūrį į bylą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

14. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės D. N. ir atsakovo G. N. (duomenys neskelbtini) Vilniaus savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta santuoka. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo, kad atsakovas vartoja alkoholį, yra neištikimas, prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda.

15. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „N.“, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 229,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pripažinti ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti ieškovei transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš atsakovo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo.

16. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

1. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

2. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokines pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

3. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

4. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuodama tuo, kad atsakovas dažnai vartoja alkoholį, neprisideda prie vaiko išlaikymo, prieš ieškovę naudoja psichologinį smurtą, yra neištikimas.

5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, Skyriaus užfiksuota šalių nepilnamečio vaiko nuomonė patvirtina, jog atsakovas vartoja alkoholį, šeima nesirūpina, neremia, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo ir tokiu būdu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas.

6. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių teismui nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).

7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka yra iširusi, dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti ieškovės D. N. ir atsakovo G. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

8. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina D. N..

9. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

11. Byloje nustatyta, kad nepilnametis gyvena su ieškove adresu (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepateikė.

13. Skyrius nurodė, kad įvertinus ieškovės gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku ir išklausytą vaiko nuomonę bei tai, kad tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, neprieštarauja reikalavimui nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio vaiko T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina D. N. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

15. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

16. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi, nebent atsakovas būtų neblaivus. Byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nenustatoma. Papildomai teismas nurodo, jog atsakovas apie savo ketinimą bendrauti su vaiku iš anksto turi suderinti su ieškove.

17. Pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020).

21. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

22. Ieškovė prašo priteisti iš G. N. nepilnamečiam vaikui T. N. išlaikymą po 229,50 Eur mėnesinių periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ir pripažinti ieškovę vaiko T. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

23. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad ieškovė iki 2022 m. rugsėjo 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naujojoje darbovietėje įsidarbino neseniai, teismas duomenų apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį neturi.

24. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), atsakovo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 965,00 Eur (bruto).

25. Kaip minėta, orientaciniu dydžiu, priteisiant išlaikymą, laikytina minimali mėnesinė alga (toliau– ir MMA). Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti pakanka vienos MMA atskaičius mokesčius. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad šalių nepilnamečio vaiko minimalūs poreikiai galėtų būti mažesni nei viena MMA per mėnesį.

26. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad abu tėvai turi išlaikyti nepilnametį sūnų ir į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybė moka 73,50 Eur išmoką vaikui, prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti 229,50 Eur.

27. Skyrius, atsižvelgdamas į ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį, darbingą amžių, galimybę dirbti ir užsidirbti, vaiko amžių, poreikius ir sveikatą, nurodė, kad išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 229,50 Eur.

28. Teismas pažymi, kad kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovo gaunamas pajamos susijusios su darbo santykiais, iš turimų duomenų yra pakankamos prašomam priteisti vaiko išlaikymo dydžiui mokėti. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir nepaisydamas šios aplinkybės, procese išliko pasyvus, nepateikė atsiliepimo nei šiuo, nei kitais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais.

29. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl prašomo priteisti vaiko išlaikymo dydžio, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistinas išlaikymas, mokamas po 229,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnį).

30. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

32. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

33. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje (ne)įgyto turto

34. CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis); ii) turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).

35. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas viešame registre įregistruotas 2020 m. sausio 2 d., įregistravimo pagrindas – 2019 m. gruodžio 16 d. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja, koks konkrečiai turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis – asmenine sutuoktinių nuosavybe. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše minėto turto įregistravimo pagrindu nurodyta 2019 m. gruodžio 16 d. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas turtas, nors ir įgytas santuokoje, yra paveldėtas ir nelaikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad minėtą transporto priemonę įgijo santuokos metu (registracijos dokumento išdavimo data 2021 m. balandžio 16 d.) savo sutaupytomis lėšomis.

39. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte, be viso kito, nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, transporto priemonės įsigijimo aplinkybių neginčijo, jos priteisimo ar kompensacijos klausimo nekėlė, transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui nepriteisiant kompensacijos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

41. Remiantis bylos medžiaga ir valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis šalys solidarių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

42. Teismas neturi duomenų, kad sutuoktiniai reikalautų vienas kito išlaikymo.

43. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo pozicijos dėl pavardžių po santuokos nutraukimo neišreiškė, todėl atsakovo pavardė nekeičiama. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė „N.“, o atsakovui paliekama jo turima pavardė – „N.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

44. Ieškovė 2022 m. liepos 8 d. sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio (94,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 19,00 Eur už turtinį reikalavimą priteisti transporto priemonę) ir patyrė 600,00 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai ieškovei priteistina iš atsakovo 113,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas (viso 713,00 Eur bylinėjimosi išlaidų) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovė, be kita ko, reiškė reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir to paties straipsnio 2 dalį ieškovė už reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kaip nustatyta, šioje byloje už išlaikymo priteisimą vaikui mokėtinas 62,00 Eur žyminis mokestis (12 mėnesių x 229,50 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstyta, 62,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

46. Teismas byloje patyrė 5,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo G. N. kaltės.

Ieškovei D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikti santuokinę pavardę „N.“, atsakovui G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikti pavardę ,,N.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 229,50 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio vaiko T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepriteisiant kompensacijos.

Priteisti iš atsakovo G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 713,00 Eur (septynis šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 5,53 Eur (penkis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.