- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2-7014-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01377-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- E. N.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. J.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui E. N. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3363- 733/2018 priteistą iš atsakovo E. N. (toliau – ir atsakovas) 150 Eur išlaikymą E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vaikas), jį padidinant iki 300 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki Vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę priteisto išlaikymo Vaikui tvarkytoja.
2. Ieškovė nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3363- 733/2018 buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas Vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki Vaiko pilnametystės. Nuo nurodyto teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo septyni metai laiko, dėl ko iš esmės išaugo būtini Vaiko poreikiai ir šių poreikių tenkinimo išlaidos. Dabartiniu metu Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga minimali 600 eurų suma, kurios 1/2 dalį, tai yra 300 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovė reikalaus priteisti iš atsakovo. Ieškovė su atsakovo nebendrauja, todėl nežino jo gyvenamosios vietos adreso, turtinės padėties ir sveikatos būklės.
3. Atsakovas E. N. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas bei teismų praktiką, taip pat į tai, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis netenkina minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, Skyrius daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio E. N. interesus, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečių vaikų poreikius. Skyrius taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant Skyriaus atstovui ir vadovautis išvadoje išdėstyta pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu Vaiko išlaikymui reikalinga apie 600 Eur/ mėn. išlaikymo suma, kurią sudaro apie 200 Eur išlaidų maistui, apie 67 Eur rūbams, avalynei, apie 22 Eur mokymosi priemonėms, apie 140 Eur komunaliniams mokesčiams, apie 33 Eur būreliams (Vaikas lanko futbolo, bokso būrelius), 120 Eur Vaiko išlaikymo fondui. Ieškovė dirba mokykloje vaiko asistente, gauna 800 Eur mėnesinį dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Taip pat gauna vaiko išlaikymui skirtas valstybines išmokas. Ieškovė su atsakovu nebendrauja. Jos žiniomis, atsakovo sveikata yra gera, dirbo statybininku.
6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytus motyvus palaikė. Pažymėjo, kad Vaiko išlaikymui reikalinga apie 600 Eur/ mėn. išlaikymo suma. Atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, todėl formaliai laikytina, kad atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimais.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Pažymėjo, kad esama priteisto išlaikymo suma netenkina net būtinųjų Vaiko poreikių.
8. Atsakovas E. N. teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai atsakovo nurodytu el. pašto adresu, kurio teisingumą patvirtino atsakovas telefoninio pokalbio metu. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
10. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama padidinti iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo Vaikui dydį, remdamasi pirmuoju pagrindu – pasikeitusiais Vaiko poreikiais.
Dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių
13. Kaip matyti iš teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje Nr. 2-3363-733/2018, teismas, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo Vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 27 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vadinasi, šiuo atveju pasikeitę vaiko poreikiai, teismo įsitikinimu, turi būti vertinami nuo 2018 m. rugsėjo 27 d.
14. Visų pirma, teismas pažymi, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl akivaizdu, kad per daugiau kaip 7 metų laikotarpį nuo teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimo Vaiko, kuriam minėto sprendimo priėmimo metu buvo 5 metai, poreikiai pasikeitė (Vaikui šiuo metu yra 13 metų). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
15. Antra, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimalioji mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur. Taigi orientacinis iš kiekvieno iš tėvų teiktinas Vaikui išlaikymo dydis šiuo atveju sudaro 388,50 Eur (777 Eur / 2). Ieškovė šiuo atveju prašo padidinti iš atsakovo Vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 300 Eur.
17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
18. Ieškovė teismo posėdžio metu pagal savo galimybes detalizavo Vaikui reikalingų išlaidų per mėnesį dydį ir teismui nekyla abejonių, kad Vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma sudaro 600 Eur. Atsakovas dėl nurodyto reikalingo išlaikymo dydžio jokių savo skaičiavimų, galinčių pagrįsti mažesnius Vaiko išlaikymo poreikius į bylą neteikė ir neįrodinėjo, teismo posėdyje nedalyvavo.
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir aptartus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė pasikeitusius (išaugusius) nepilnamečio Vaiko poreikius, kurie šiuo metu sudaro 600 Eur/ mėn. sumą (300 Eur išlaikymo sumą, tenkančią vienam iš tėvų). Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimui.
Dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo Vaikui dydžio
20. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
21. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Šiuo atveju ieškovė yra dirbanti Šilutės (duomenys neskelbtini) mokykloje pedagoge, gaunanti apie 800 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirbantis. Remiantis Gyventojų registro išrašu, atsakovas yra nevedęs, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi. Nekilnojamojo turto registro išrašu, nei ieškovė, nei atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi. Pagal Kelių transporto priemonių registro išrašą atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, ieškovei nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2012 m. gamybos. Byloje nėra duomenų (atsakovas tokių neteikė), iš kurių teismas galėtų nustatyti, kokios yra atsakovo faktiškai gaunamos pajamos, reali finansinė būklė.
23. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą Vaikui, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių jis negalėtų teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio.
25. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, jog ieškovės pareikštas reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistiną Vaikui išlaikymo dydį iki 300 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
27. Šiuo atveju teismas nemato pagrindo priteistino išlaikymo dydžio mažinti Vaikui mokamomis išmokomis. Teismo vertinimu, pagal esamus byloje duomenis atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Dėl šių priežasčių nustatytas Vaikui reikalingo išlaikymo dydis nėra mažintinas gaunama išmoka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025 m. birželio 17 d. sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi atstovo pagalba. Atsižvelgiant į tai ir remiantis pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 391,93 Eur.
30. Šiuo atveju ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio ((300 Eur – 150 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
31. Byloje patirta 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8,00 Eur), patenkinus ieškovės ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės A. V. ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3363- 733/2018 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. N. priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,93 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 93 cnt) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.