Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – J. V. (išieškotojas) ir N. B. (skolininkas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. antstolė A. K. 2024 m. spalio 10 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkui N. B. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. Byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos už teismo sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymą skyrimo.

18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8080-1040/2023 patenkino ieškovo J. V. ieškinį atsakovui N. B. ir įpareigojo atsakovą N. B. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui J. V. visų mažosios bendrijos „D.“ veiklos dokumentų kopijas ir visus mažosios bendrijos „D.“ banko ir / ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. gegužės 9 d. Jam įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-8080-1040/2023.

19. Išieškotojas J. V. teismo išduotą vykdomąjį raštą 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė vykdyti antstolei A. K., antstolė vykdomąjį raštą priėmė ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. rugpjūčio 4 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė skolininkui per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti įpareigojimą pateikti išieškotojui MB „D.“ duomenis. 2024 m. sausio 29 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkas N. B. neįvykdė įpareigojimo atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. vykdomajame rašte nurodytus veiksmus.

20. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1686-558/2024, skolininkui N. B. skyrė 450 Eur baudą išieškotojo J. V. naudai ir priteisė išieškotojui iš skolininko 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad skolininkas nustatyta tvarka ir terminais, t. y. iki 2023 m. gegužės 9 d., teismo sprendimo neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad skolininkas tik bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2024 m. kovo 13 d., pateikė MB „D.“ dokumentų kopijas, iš viso 469 lapus (visi dokumentai detaliai išvardyti teismo nutartyje). Teismas konstatavo, kad iki pat nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme skolininkas nevykdė teismo sprendimo dėl nepateisinamų priežasčių, t. y. dėl delsimo ir pasyvumo, ir tik prasidėjus teisminiam procesui atliko veiksmus, siekdamas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d.

21. 2024 m. gegužės 10 d. išieškotojas vėl kreipėsi į antstolę, prašydamas kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Antstolė 2024 m. birželio 4 d. pakartotinai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, nustatė, kad skolininkas įvykdė tik dalį įpareigojimo, ir perdavė šį aktą teismui.

22. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-5732-393/2024, nustatė, kad skolininkas N. B. 2023 m. kovo 13 d. teismui pateikė MB „D.“ 469 dokumentų kopijas, išvardytas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1686-558/2024, kurias teismas, nutarčiai įsiteisėjus, kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė antstolei. Tačiau atsiliepime į antstolės 2024 m. birželio 4 d. sprendimo neįvykdymo aktu pateiktą pareiškimą dėl baudos skyrimo išieškotojas nurodė, kokie MB „D.“ dokumentai vis dar nepateikti išieškotojui po baudos paskyrimo. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad būtų papildomai pateikęs išieškotojo atsiliepime nurodytus dokumentus, nenurodė ir nepagrindė dokumentų nepateikimo priežasčių. Todėl teismas nusprendė, kad skolininkas N. B. iki bylos dėl baudos skyrimo iškėlimo teisme įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė dėl nepateisinamų priežasčių, t. y. dėl delsimo ir pasyvumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi antstolės pareiškimą pripažino pagrįstu ir skyrė skolininkui N. B. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, išieškotojo J. V. naudai, taip pat priteisė išieškotojui iš skolininko 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

23. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. N. B. pateikė antstolei darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbdavio įsakymų, kiek tai susiję su G. Č. ir R. R. įdarbinimu, kopijas, iš viso 22 lapus. Dokumentai antstolės A. K. kontoroje gauti 2024 m. rugpjūčio 28 d. (vykdomosios bylos priedas, nesunumeruoti lapai).

24. Išieškotojui 2024 m. rugsėjo 30 d. pakartotinai kreipusis į antstolę dėl teismo sprendimo nevykdymo, antstolė A. K. 2024 m. spalio 10 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad išieškotojui J. V. nepakanka N. B. pateiktų MB „D.“ dokumentų ir yra gautas išieškotojo advokato P. S. prašymas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą, padidinant baudą nuo 20 Eur iki 40 Eur. Atsižvelgdama į tai, antstolė prašo teismo nubausti skolininką N. B. už teismo sprendimo nevykdymą.

25. Alytaus apylinkės teismo įpareigojimu antstolė pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-42111) ir dokumentus, kuriuos skolininkas N. B. su 2024 m. kovo 13 d. lydraščiu buvo pateikęs Alytaus apylinkės teismui civilinės bylos Nr. 2VP-1686-558/2024 nagrinėjimo metu (MB „D.“ perduodamų dokumentų – 469 lapai, dokumentų kopijų sąrašas – 8 lapai) (DOK-42107). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2VP-1686-558/2024, šie dokumentai kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 29 d. buvo grąžinti antstolei A. K. Duomenų, kad antstolė būtų perdavusi juos išieškotojui J. V. ar jo atstovui, nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje 2024 m. lapkričio 5 d. gautas išieškotojo atstovo advokato P. S. prašymas (DOK-43262) pateikti antstolės teismui pateiktų dokumentų (DOK-42107) kopijas. Prašymas teisėjos rezoliucija buvo patenkintas ir dokumentų kopijos elektroniniu formatu 2024 m. lapkričio 6 d. išsiųstos advokatui.

27. Teismas gali antstolio prašymu taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą poveikio priemonę, jeigu nustato tokių būtinųjų sąlygų visetą: 1) kad antstolis yra surašęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą; 2) kad antstolio surašytas aktas yra pagrįstas; 3) kad skolininkas nėra teismo sprendimo įvykdęs; ir 4) kad nėra sąlygų atleisti skolininką nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skolininkui gali būti skiriama nuo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (žr., atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pakeitimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 27 punktą).

28. Nagrinėjamoje byloje išieškotojo J. V. ir skolininko N. B. pozicijos išsiskyrė vertinant, ar teismo sprendimas, kuriuo skolininkas įpareigotas pateikti išieškotojui visus MB „D.“ veiklos dokumentus ir banko išrašus, yra įvykdytas ir ar yra pagrindas skirti skolininkui baudą. Išieškotojo vertinimu, skolininkas pateikė ne visus dokumentus, taigi teismo sprendimo neįvykdė, todėl jam skirtina periodinė bauda siekiant paskatinti įvykdyti teismo sprendimą. Skolininko teigimu, jis pateikė visus dokumentus, kuriuos turi ir galėjo pateikti, daugiau nieko pateikti negali, todėl teismo sprendimas laikytinas įvykdytu ir baudos skirti nėra pagrindo.

29. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas N. B. 2023 m. lapkričio 14 d. antstolės A. K. kontorai pateikė MB „D.“ dokumentų kopijas, iš viso 116 lapų (v. b. l. 6–116, 1–5 lapai ir dalis nesunumeruotų lapų). 2023 m. lapkričio 16 d. antstolė dokumentus el. paštu persiuntė išieškotojo atstovui advokatui P. S. (v. b. l. 119–120). 2024 m. kovo 13 d. skolininkas pateikė Alytaus apylinkės teismui MB „D.“ dokumentų kopijas, iš viso 469 lapus. Kaip patvirtino skolininkas, į šį sąrašą patenka ir pirmiau pateikti 116 lapų dokumentų. Duomenų, kad antstolė būtų perdavusi išieškotojui šiuos dokumentus, kaip minėta, vykdomojoje byloje nėra. 2024 m. rugpjūčio 28 d. N. B. pateikė antstolei darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbdavio įsakymų, kiek tai susiję su G. Č. ir R. R. įdarbinimu, kopijas, iš viso 22 lapus. Antstolė 2024 m. rugpjūčio 29 d. el. paštu šiuos dokumentus persiuntė išieškotojo atstovui advokatui P. S. (vykdomosios bylos priedas, nesunumeruoti lapai).

30. Taigi, iš viso skolininkas pateikė: 2024 m. kovo 18 d. – 469 lapus dokumentų (tarp jų MB „D.“ steigimo dokumentai, sutartys, pirkimų sąskaitos faktūros, pardavimų sąskaitos faktūros, deklaracijos ir metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, banko sąskaitų išrašai, Sodros dokumentai) ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. – 22 lapus dokumentų, susijusių su G. Č. ir R. R. įdarbinimu.

31. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, susijusios su MB „D.“ veikla:

31.1. Iš vykdomojoje byloje esančio juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad mažoji bendrija „D.“ įsteigta 2021 m. gruodžio 1 d., jos vadovas nuo įsteigimo momento yra N. B., steigėjai ir nariai – J. V. ir N. B. (v. b. l. 8-10).

32. Išieškotojas, atstovaujamas advokato P. S., laikosi nuomonės, kad skolininkas pateikė ne visus MB „D.“ dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu išieškotojo pozicija dėl nepateiktų dokumentų sąrašo šiek tiek keitėsi, paskutiniajame teismo posėdyje (2024 m. gruodžio 23 d.) pateiktuose paaiškinimuose ir baigiamojoje kalboje išieškotojo atstovas nurodė, kad nepateikti tokie dokumentai: 1) grynųjų pinigų priėmimo kvitai (pateikta tik dalis); 2) sąskaitos faktūros (pateikta tik dalis); 3) kuro panaudojimo ataskaitos; 4) turto pripažinimo trumpalaikiu tvarka, turto apskaitos dokumentai; 5) sutartis su E. K. dėl buhalterinių paslaugų suteikimo, bendrijos atsiskaitymo su E. K. dokumentai, dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kurio pagrindu E. K. buvo perduoti bendrijos dokumentai buhalterinei apskaitai sutvarkyti ir metinėms ataskaitoms parengti.

33. Dėl kiekvienos iš išieškotojo pasigendamų dokumentų kategorijos teismas pasisako atskirai.

34. Dėl grynųjų pinigų priėmimo kvitų.

34.1. Kartu su 2024 m. kovo 13 d. pateiktais dokumentais (469 lapai) skolininkas pateikė keturis pinigų priėmimo kvitus: 2021 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BUH 1 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimtas 1000 Eur avansas už kiemo vartus, 2022 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BUH 1 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimtas 1500 Eur avansas už skardinę tvorą, 2022 m. kovo 24 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BUH 1 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimtas 500 Eur avansas už kiemo vartus, 2022 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą Serija BUH 1 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį priimta 1900 Eur už tvorą. Visi kvitai yra pasirašyti N. B.

34.2. Skolininkas N. B. ir jo atstovas advokatas V. T. sutiko, kad pagal kvitų numerius matyti, jog šešių iš dešimties kvitų trūksta. Skolininkas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų neturi, jie galėjo likti pas išieškotoją, nes šis važiuodavo pas klientus, veždavosi neužpildytus ir skolininko iš anksto pasirašytus pinigų priėmimo kvitus, pats juos užpildydavo ir paimdavo pinigus iš klientų, tačiau ne visada kvitus grąžindavo, į skolininko klausimus atsakydavo, kad tuoj grąžins, bet negrąžindavo. Skolininkas teigė, kad jis nežinojo, nei pas kokius konkrečius klientus išieškotojas vyksta, nei kokios sumos galėjo būti nurodytos trūkstamuose kvituose, nes klientams atsiskaitant su išieškotoju jis nedalyvaudavo.

34.5. Iš abiejų šalių paaiškinimų, pateiktų kvitų numerių yra pagrindo manyti, kad kvitų galėjo būti išrašyta apie dešimt. Vėliausiai išrašyto kvito data yra 2022 m. balandžio 1 d., taigi visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais pagal kvitus turėjo vykti tuo metu, kai bendrijoje dirbo abu jos nariai – išieškotojas ir skolininkas (kaip patvirtino išieškotojas, jis nedirbo nuo 2022 m. balandžio 1 d.). Išieškotojas patvirtino, kad iki dešimties kvitų jis vežėsi pas klientus, taip pat patvirtino bendrijoje faktiškai susiklosčiusią praktiką, kad skolininkas kaip direktorius iš anksto pasirašydavo neužpildytus kvitus. Išieškotojas taip pat neneigė skolininko nurodytos aplinkybės, kad trys iš keturių pateiktų kvitų yra užpildyti jo ranka. Tai patvirtina skolininko teiginius, kad išieškotojas veždavosi neužpildytus kvitus pas klientus ir priimdavo iš jų atsiskaitymą, taigi skolininkas galėjo nežinoti nei konkrečių klientų, nei jų sumokėtų sumų. Išieškotojas tvirtino, kad jis visus kvitus grąžino padėdamas juos į seifą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė.

34.6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, esant iš esmės neprieštaringiems šalių paaiškinimams apie bendrijoje susiklosčiusią pinigų priėmimo kvitų naudojimo tvarką, aplinkybė, kad išieškotojas buvo paėmęs iki dešimties pinigų priėmimo kvitų, kuriuos pateikė klientams priimdamas iš jų pinigus, laikytina nustatyta (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti tik keturi kvitai. Išieškotojas tvirtino, kad visus paimtus kvitus grąžino padėdamas juos į seifą, taigi pagal CPK 178 straipsnį jam tenka pareiga šiuos teiginius įrodyti, tačiau išieškotojas įrodymų nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog kvitai buvo grąžinti bendrijai ir skolininkas, vykdydamas teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, galėjo juos pateikti išieškotojui. Be to, atsižvelgiant į šalių paaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad išieškotojas veždavosi pas klientus neužpildytus kvitus, nėra pagrindo ir išvadai, kad net ir neturėdamas šių dokumentų, skolininkas galėjo juos atkurti kreipdamasis į klientus, kuriems trūkstami kvitai buvo išrašyti.

35.1. Išieškotojas (jo atstovas) nurodė, kad skolininkas pateikė ne visas bendrijos išrašytas sąskaitas faktūras, nes sąskaitų numeracija privalo būti nuosekli, tuo tarpu iš pateiktų sąskaitų numeracijos matyti, kad kai kurių sąskaitų trūksta. Skolininkas (jo atstovas) teigė, kad sąskaitų numeracijos nenuoseklumas galėjo atsirasti dėl to, kad sąskaitas išrašinėjo ir išieškotojas, ir skolininkas. Tai, kad sąskaitų numeracija nėra visiškai nuosekli, skolininko atstovo teigimu, patvirtina ir faktiškai pateiktos sąskaitos, pvz., sekant nuoseklią numeraciją 2022 m. vasario mėn. trūksta sąskaitų, kurių numeriai 041, 043, 047, 048, 049, 050, 051, 052, 053 ir 054, tačiau sąskaitos šiais numeriais yra išrašytos 2022 m. kovo mėn.

35.2. Išieškotojas nurodė, kad jam dirbant sąskaitos buvo išrašomos nuosekliai laikantis numeracijos eiliškumo, todėl jam neaišku, kodėl dalies sąskaitų trūksta. Tačiau tokius išieškotojo paaiškinimus paneigia skolininko pateiktos MB „D.“ sąskaitos, iš kurių matyti, kad numeracijos eiliškumo nebuvo griežtai laikomasi, pvz., tą pačią dieną, t. y. 2022 m. vasario 22 d., buvo išrašyta sąskaita faktūra Serija NB Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita faktūra Serija NB Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaita faktūra Serija NB Nr. (duomenys neskelbtini), o sąskaita faktūra Serija NB Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022 m. kovo 1 d., sąskaita faktūra Serija NB Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022 m. kovo 2 d. ir pan. Matyti, kad nuoseklaus eiliškumo nebuvo laikomasi, o sąskaitos išrašytos tuo metu, kai bendrijoje dar dirbo J. V. Visos sąskaitos pasirašytos N. B., tačiau atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, kaip buvo pasirašomi pinigų priėmimo kvitai, teismas šios aplinkybės nelaiko paneigiančia galimybę, kad nenuosekli numeracija galėjo atsirasti dėl to, jog sąskaitas išrašinėjo ne vienas asmuo. Išieškotojas J. V. patvirtino, kad su klientais dirbo būtent jis, o ne N. B.

35.3. Išieškotojo atstovas taip pat teigė, kad trūksta MB „D.“ išrašytų (pardavimo) sąskaitų, kurių numeriai yra nuo 001 iki 025, tačiau teismo posėdžio metu pats išieškotojas sutiko, kad įsteigus MB „D.“ sąskaitų numeracija galėjo būti pradėta nuo numerio 026. Skolininko atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad MB „D.“ įsteigta 2021 m. gruodžio 1 d., pirma išrašyta sąskaita buvo 2021 m. gruodžio 14 d. ir jos numeris yra Serija NB Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo manymu, mažai tikėtina, kad tik pradėjusi veiklą (ir atsižvelgiant į bendrijos veiklos apimtis, apie kurias galima spręsti iš pateiktų dokumentų) bendrija per pirmąsias dvi savaites būtų išrašiusi 25 pardavimų sąskaitas. Pažymėtina, kad dėl šių sąskaitų trūkumo išieškotojas iš esmės pritarė skolininko atstovo teiginiams, jog numeracija galėjo būti toliau tęsiama nuo paskutinės sąskaitos, išrašytos N. B. jam vykdant individualią veiklą iki MB „D.“ įsteigimo, numerio, t. y. kad pirmosios MB „D.“ išrašytos sąskaitos numeris galėjo būti 026.

35.4. Išieškotojo atstovas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu sąskaitų numeriai neatitiko eiliškumo reikalavimo, turėjo būti imamasi atitinkamų veiksmų numeracijai ištaisyti. Tokią galimybę paneigė liudytoja E. K., paaiškinusi, kad sąskaitą išrašius jos numerio taisyti / keisti negalima, nes klientai, gavę sąskaitas, taip pat veda savo apskaitą, taigi išrašytos ir gautos sąskaitų numeriai turi sutapti.

35.5. Dėl pirkimo sąskaitų skolininkas ir jo atstovas paaiškino, kad jos galėjo būti likusios MB „D.“ el. pašte adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas nurodė, kad J. V. užblokavo jo prieigą prie bendrijos naudoto el. pašto, todėl jis negali patikrinti, ar ten nėra likusių dokumentų, ir juos pateikti išieškotojui. Teismo posėdžio metu išieškotojas pripažino, kad maždaug 2022 m. gegužės–birželio mėn. atjungė bendrijos naudotą el. paštą ir nuo tada skolininkas prieigos prie jo neturi. Išieškotojas nurodė, kad šis el. paštas buvo susietas su jo lietuvišku telefono numeriu, o kadangi telefonu nesinaudoja, tai ir prie el. pašto negali prieiti, tam reikėjo specialiai keisti slaptažodžius. Galėjo prisijungti tik pirmais metais, dabar negali. Jo teigimu, el. pašte bendrijos dokumentų nebuvo, keletą reikšmingesnių dokumentų jis N. B. persiuntė. Jis taip pat nurodė, kad visi dokumentai bendrijoje buvo tvarkomi popierine forma, perkant medžiagas buvo išrašomos ir paduodamos sąskaitos, bendrija taip pat klientams išrašydavo kvitus, o el. paštu galėjo būti siunčiamos tik išankstinės sąskaitos. Tačiau teismas pažymi, kad jokių įrodymų savo teiginiams, jog el. pašte nebuvo bendrijos gaunamų dokumentų (pirkimo sąskaitų) ir kad neturi galimybės nei pats prisijungti prie el. pašto, nei suteikti prieigą skolininkui, išieškotojas nepateikė. Tuo tarpu atsikirsti į išieškotojo argumentus, kad el. paštu sąskaitos nebuvo siunčiamos ir kad jame nebuvo jokių reikšmingų dokumentų, skolininkas galėtų tik turėdamas prieigą prie el. pašto. Be to, išieškotojo teiginius, kad prie el. pašto jis galėjo prisijungti tik pirmąjį pusmetį, paneigia aplinkybė, kad 2023 m. vasario 12 d. jis iš šio el. pašto persiuntė N. B. VĮ Registrų centro pranešimą ir pridėtus antstolio A. B. dokumentus, o 2023 m. liepos 2 d. persiuntė VMI priminimą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją ir kitus dokumentus (v. b. l. 132). Išieškotojas teigė, kad neatsimena, kada šiuos dokumentus persiuntė, tačiau patį persiuntimo faktą pripažino. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išieškotojas neįrodė, jog jis neturi galimybės suteikti skolininkui prieigos prie MB „D.“ el. pašto, taip pat kad el. pašte nėra likusių bendrijos dokumentų (gaunamų sąskaitų faktūrų). Teismų praktikoje, esant situacijai, kai viena šalis sąmoningais veiksmais užkerta kelią kitai šaliai pateikti įrodymus, taikoma vadinamoji contra spoliatorem taisyklė, reiškianti prezumpciją, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas). Nagrinėjamu atveju analogiška taisyklė taikytina ir išieškotojui, kuris turėjo galimybę suteikti prieigą prie el. pašto skolininkui (priešingų įrodymų išieškotojas nepateikė), tačiau pasirinko to nedaryti, taigi turi prisiimti tokių savo veiksmų (neveikimo) neigiamas pasekmes.

35.6. Apibendrinant tai, kas nustatyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas dar turi nepateiktų bendrijos pirkimo ar pardavimo sąskaitų, tačiau jų nepateikia. Liudytoja apklausta E. K. paaiškino, kad tvarkydama bendrijos buhalteriją buvo pastebėjusi, kad kai kurių sąskaitų trūksta, tai matėsi iš bendrijos banko sąskaitos išrašo, kuriame fiksuojamas lėšų judėjimas turi būti pagrįstas sąskaitomis. Ji apie tai sakė N. B., jis dar ieškojo ir surado kelias trūkstamas sąskaitas. Daugiau sąskaitų nėra. Liudytoja taip pat patvirtino, kad visus jai pateiktus dokumentus, įskaitant pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras, ji yra grąžinusi N. B., taigi nieko papildomai pateikti taip pat negali. Teismo vertinimu, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skolininkas pateikė išieškotojui visas turimas sąskaitas faktūras ir išnaudojo galimybes atkurti nesamas sąskaitas. Priešingai išvadai padaryti byloje nenustatyta faktinio pagrindo. Teismas pažymi ir tai, kad išieškotojas, kaip nustatyta byloje, aktyviai dalyvavo MB „D.“ veikloje ir pagal savo veiklos pobūdį (darbas su klientais, vadyba, medžiagų įsigijimas ir pan.) turėjo žinoti apie bendrijos gaunamas ir išrašomas sąskaitas (ar bent dalį jų), tačiau nenurodė nė vienos konkrečios sąskaitos, kurios skolininkas nepateikė, o rėmėsi tik bendro pobūdžio teiginiais, kad sąskaitos pateiktos ne visos.

36. Dėl kitų dokumentų – kuro panaudojimo ataskaitų, turto pripažinimo trumpalaikiu tvarkos, turto apskaitos dokumentų, sutarties su E. K., dokumentų perdavimo–priėmimo akto, atsiskaitymo su E. K. dokumentų.

36.1. Skolininkas nurodė, kad kuro panaudojimo ataskaitos (kelionės lapai) bendrijoje nebuvo pildomos, kuras buvo naudojamas į objektus vykti. Teismas pažymi, kad išieškotojas taip pat dalyvavo bendrijos veikloje ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog vykdavo į objektus pas klientus. Taigi jis turėjo žinoti, ar buvo pildomos kuro panaudojimo ataskaitos, ir jeigu buvo pildomos, galėjo konkrečiai nurodyti, kokie dokumentai bendrijoje buvo sudaromi ir kokius konkrečius dokumentus skolininkas turi pateikti. Tuo tarpu išieškotojo atstovas suformulavo tik abstraktaus pobūdžio reikalavimą dėl kuro panaudojimo ataskaitų pateikimo. Iš bylos duomenų nesant pagrindo manyti, kad tokie dokumentai bendrijoje buvo, reikalavimas juos pateikti negali būti laikomas pagrįstu.

36.2. Skolininkas taip pat nurodė, kad sutartis su E. K. buvo sudaryta žodžiu, dokumentų perdavimo–priėmimo akto perduodant dokumentus apskaitai sutvarkyti nesurašė, atsiskaitė pagal E. K. išrašytą sąskaitą. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta E. K. Ji paaiškino, kad vykdė veiklą pagal pažymą, su N. B. rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo nepasirašė, susitarė žodžiu, pasitikėjimo pagrindu, su ja už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta pagal jos išrašytą sąskaitą sumokant grynaisiais pinigais 690 Eur ir išrašant kasos išlaidų orderį. Ji taip pat nurodė, kad jai buvo perduoti buhalterinei apskaitai reikalingi dokumentai – pirkimo sąskaitos, pardavimo sąskaitos, kasos dokumentai, banko išrašai, tačiau dokumentų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo sudarytas. Visus dokumentus suvedė į kompiuterinę apskaitos programą, iš jos atspausdino ataskaitas. Aplinkybę, kad tarp skolininko pateiktų dokumentų yra 2023 m. liepos 28 d. E. K. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 690 Eur sumai bei 2023 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį E. K. sumokėta 690 Eur grynaisiais pinigais, teismo posėdyje pripažino ir išieškotojo atstovas advokatas P. S. Teismas nevertina kaip pagrįstų advokato argumentų, kad ši sąskaita išrašyta tik už apskaitos dokumentų tvarkymą ir deklaravimą už 2021 m. ir 2022 m., o už 2023 metus sąskaitos nėra. E. K. duodama parodymus paaiškino, kad 2023 metais bendrija veiklos nevykdė, ataskaita už tą laikotarpį buvo parengta tik dėl formalių reikalavimų, esminė jos paslauga buvo ataskaitų parengimas už 2021 ir 2022 metus.

36.3. Skolininkas nuosekliai tvirtino, kad bendrijoje turto nėra. Aplinkybę, kad ilgalaikio turto bendrijoje nėra, patvirtino ir liudytoja E. K., kuri teigė, kad tai matyti iš įmonės dokumentų, iš kurių buvo matyti ir tai, kad bendrija veiklos nevykdo. Ilgalaikio turto apskaitos tvarka nebuvo patvirtinta. Skolininkui pripažįstant, kad turto apskaitos dokumentai nebuvo parengti, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad skolininkas galėjo ir privalėjo juos pateikti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išieškotojo atstovas tik abstrakčiai teigė, kad tokie dokumentai turėjo būti, tačiau aiškiai neįvardijo konkretaus bendrijos turto, kuris turėjo būti apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, iš ko būtų galima spręsti, kad tokio turto apskritai buvo.

36.4. Taigi, iš aptartų bylos duomenų darytina išvada, kad šios nutarties 36 punkte nurodytų išieškotojo reikalaujamų dokumentų (išskyrus atsiskaitymo su E. K. dokumentus, kuriuos, kaip pripažino išieškotojo atstovas, skolininkas pateikė) bendrijoje nėra ir nebuvo.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

38. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas).

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje pateiktus MB „D.“ dokumentus, suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojos E. K. parodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti nepatikimais skolininko paaiškinimų, kad jis yra pateikęs visus turimus MB „D.“ dokumentus ir daugiau jokių dokumentų neturi ir pateikti negali. Šis skolininko tvirtinimas iš esmės atitinka bylos aplinkybes, reikšmingų prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų nenustatyta ir pagrindo išvadai, kad skolininkas turi ir gali pateikti kokius nors MB „D.“ dokumentus, kurių dar nebūtų pateikęs, nėra. Minėta, kad pats skolininkas neneigė, jog pateikė ne visus dokumentus, kurie apskritai buvo MB „D.“, tačiau jo teiginys, kad jis nebeturi galimybės daugiau nieko pateikti, byloje nepaneigtas, byloje nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad kitų dokumentų, kurių reikalauja išieškotojas, arba apskritai nebuvo (pvz., kuro panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, sutarties su E. K.), arba skolininkas jų neturi ir negali gauti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (pvz., dalies nepateiktų pinigų priėmimo kvitų).

40. Išieškotojo atstovas byloje ypač akcentuoja tai, kad skolininkas, kaip vadovo pareigas vykdantis asmuo, privalo reikalaujamus dokumentus turėti ir pateikti, o jeigu tam tikrų dokumentų bendrijoje nėra, tai turėjo būti sudaryti atitinkami aktai, kuriuose būtų fiksuojamas trūkstamų dokumentų praradimas ar sugadinimas, ir šie aktai pateikti išieškotojui. Teismas pažymi, kad, pirma, skolininkas paaiškino (jo paaiškinimus atitinka ir liudytojos E. K. parodymai), kad tokie aktai bendrijoje nebuvo sudaromi. Taigi skolininkas negali pateikti to, ko nėra. Antra, tokio pobūdžio argumentais keliamas ne šiai bylai aktualus teismo įpareigojimo pateikti MB „D.“ dokumentus įvykdymo klausimas, bet klausimas, ar skolininkas tinkamai vykdo (vykdė) savo kaip MB „D.“ vadovo pareigas.

41. Sutiktina su išieškotojo atstovo advokato P. S. argumentu, kad už juridinio asmens finansinės apskaitos tvarkymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. To paties straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Iš esmės analogiškos nuostatos, tik detaliau reglamentuojančios konkrečias vadovo pareigas, įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Finansinės apskaitos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą, o ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, išieškotojo atstovas advokatas P. S. pagrįstai nurodo, kad tuo atveju, jeigu tam tikri bendrijos dokumentai, kaip teigia skolininkas, dėl kažkokių priežasčių nėra išlikę, turėjo būti imtasi atitinkamų veiksmų tai užfiksuoti, tačiau skolininkas nepateikė ne tik pačių dokumentų, bet ir jų praradimą patvirtinančių aktų.

42. Tačiau teismas pažymi, kad N. B. kaip bendrijos vadovo atsakomybės klausimas peržengia šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Šios nutarties 41 punkte nurodytos teisės aktų nuostatos ir advokato argumentai nagrinėjamoje byloje vertintini atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas ne skolininko atsakomybės klausimas už jo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigų pažeidimą, bet klausimas, ar yra pagrindas skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pateikti MB „D.“ dokumentus, nevykdymą / netinkamą įvykdymą.

43. Iš byloje esančių duomenų, išieškotojo ir skolininko paaiškinimų, liudytojos E. K. parodymų galima spręsti, kad bendrijos veikla buvo vykdoma ne visuomet griežtai laikantis dokumentų valdymo ir finansinės apskaitos tvarkymo taisyklių, mažosios bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas teigė, kad jis nenorėjo imtis vadovo pareigų, neturėjo tam patirties. Šiuos teiginius netiesiogiai patvirtina ir skolininko bei išieškotojo, kaip vienintelių bendrijos narių, pareigų ir atsakomybių pasiskirstymas, iš kurio matyti, kad faktinėje bendrijos veikloje dokumentų tvarkymu daugiau rūpinosi ne skolininkas, o išieškotojas. Taip pat, kaip jau minėta, nustatyta, kad bendrija veiklą vykdė labai neilgą laiką, tik apie penkis mėnesius, pradžioje joje dirbo tik patys jos nariai – išieškotojas ir skolininkas, tik po daugiau nei dviejų mėnesių buvo įdarbintos buhalterė ir vadybininkė, tačiau jos išdirbo tik nepilnus du mėnesius. Daugiau darbuotojų pagal darbo sutartis nebuvo priimta. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad konkretiems užsakymams vykdyti buvo sudaromos subrangos sutartys su trečiaisiais asmenimis (L. B., A. T., R. K.).

44. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad mažosios bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl mažosios bendrijos nario ar kito asmens, kuris tvarkys mažosios bendrijos finansinę apskaitą, taip pat spręsti, ar mažajai bendrijai reikalingi darbuotojai, ir jeigu taip, – nustatyti mažosios bendrijos struktūrą, etatų sąrašą ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžius. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad MB „D.“ nariai, t. y. išieškotojas ir skolininkas, šių reikalavimų nesilaikė. Iš jų paaiškinimų išplaukia, kad jie, kaip vieninteliai bendrijos nariai, nebuvo priėmę ir įforminę sprendimų nei dėl bendrijos struktūros, nei dėl finansinės apskaitos tvarkymo. Tik 2022 m. vasario 21 d. įsakymu į buhalterės pareigas buvo priimta R. R., nors bendrija veikė nuo 2021 m. gruodžio 1 d., o po to, kai R. R. buvo atleista iš darbo, jokio sprendimo dėl finansinės apskaitos tvarkymo bendrijos nariai nepriėmė. Be to, kaip galima spręsti iš pateiktų dokumentų ir E. K. parodymų, buhalterinė apskaita, net ir dirbant buhalterei R. R., nebuvo vedama laiku ir tinkamai.

45. Iš bylos duomenų taip pat neaišku, kokiu pagrindu skolininkas N. B. vykdė mažosios bendrijos „D.“ vadovo pareigas. MB „D.“ steigimo sutarties 7 punkte nurodyta, kad mažosios bendrijos vadovas yra N. B., tačiau civilinės (paslaugų) sutarties, kuri turi būti sudaroma su vadovu pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, nebuvo sudaryta, byloje apie tai duomenų nėra, to iš esmės neneigė nei išieškotojas, nei skolininkas.

46. Apibendrinant pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, kiek ir kokių dokumentų turėjo būti MB „D.“ ir atitinkamai – ar skolininkas pateikė ir galėjo pateikti visus / ne visus dokumentus, turi būti įvertintas ne tik teisinis mažosios bendrijos kaip juridinio asmens veiklos reglamentavimas, bet ir faktinės MB „D.“ veiklos aplinkybės, bendrijoje susiklosčiusi dokumentų valdymo, buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, bendrijos veiklos laikotarpis, įvertinti skolininko ir išieškotojo, kaip vienintelių bendrijos narių, santykiai dėl bendros veiklos, kurie tik po kelių mėnesių nuo bendrijos įsteigimo peraugo į konfliktinius, bet pradžioje, tikėtina, buvo grįsti pasitikėjimu, kas galėjo lemti, kad ne visi veiksmai buvo griežtai įforminami dokumentais pagal teisės aktų reikalavimus, ir pan.

47. Byloje nustatytos aplinkybės, įvertinus jų visetą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad skolininkas turi ar gali turėti (įskaitant atkūrimą) ir pateikti išieškotojui daugiau MB „D.“ dokumentų nei yra pateikęs. Vien faktas, kad skolininkas N. B. formaliai buvo ir tebėra MB „D.“ vadovas, savaime nėra pakankamas šiai išvadai paneigti. Patikimų duomenų, kurie leistų teigti priešingai, byloje nėra.

48. Bauda, kurią teismas turi teisę skirti CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).

50. Skolininko kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo gali būti konstatuota nustačius, kad skolininkas ne tik privalo, bet ir turi realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jo nevykdo dėl priežasčių, priklausančių nuo jo paties valios. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių tokios išvados daryti nėra pagrindo.

51. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bauda už teismo sprendimo, kurį gali įvykdyti tik pats skolininkas, nevykdymą atlieka kompensacinę funkciją. Ji skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pakeitimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016 20 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 52 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių nesant objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas turi / gali pateikti daugiau MB „D.“ dokumentų, nei jis jau yra pateikęs, baudos jam skyrimas nepasiektų savo tikslų ir reikštų sankcijos taikymą už neatlikimą veiksmų, kurių skolininkas negali atlikti, t. y. skolininko nubaudimą nesitikint pasiekti pagrindinį baudos tikslą – įvykdyti teismo sprendimą. Tokia sankcija turėtų ypač sunkias pasekmes skolininkui skiriant ne vienkartinę, o periodinę baudą, kuri galėtų būti taikoma neribotą laiką.

53. Pažymėtina ir tai, kad iš išieškotojo (jo atstovo) procesinio elgesio galima spręsti, jog išieškotojo interesas vykdymo procese labiau buvo nukreiptas į skolininko nubaudimą, kas, kaip minėta, nėra CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos tikslas, nei į teismo sprendimo įvykdymą. Tokia išvada darytina iš to, kad išieškotojas (jo atstovas) aktyviai ragino antstolę kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo, tačiau nepakankamai domėjosi skolininko pateikiamais dokumentais, nebendradarbiavo su skolininku. Skolininkas dar 2024 m. kovo 13 d. pateikė pagrindinę dalį, t. y. 469 lapus, MB „D.“ dokumentų. Šie dokumentai buvo išsamiai išvardyti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1686-558/2024, tačiau išieškotojas J. V. 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad to nematė, o išieškotojo atstovas visuose jau po 2024 m. kovo 19 d. teismo nutarties priėmimo rengtuose kreipimuose į antstolę bei teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodydavo kaip trūkstamus ir tuos dokumentus, kurie skolininko buvo pateikti 2024 m. kovo 13 d. Pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjo 30 d. kreipimesi į antstolę, kurio pagrindu antstolė surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir prašė teismo skirti skolininkui baudą nagrinėjamoje byloje, išieškotojo atstovas nurodė, kad skolininkas nėra pateikęs R. K., A. T. įdarbinimo dokumentų, 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. vasario 24 d., 2022 m. kovo 17 d. vekselių, viso MB „D.“ banko sąskaitos išrašo ir pan., nors šiuos dokumentus skolininkas buvo pateikęs 2024 m. kovo 13 d. Pripažintina, kad antstolė neperdavė išieškotojui šių dokumentų, tačiau byloje nėra ir duomenų apie tai, kad išieškotojas būtų kreipęsis į antstolę prašydamas juos perduoti ar su jais susipažinti. Visi šie dokumentai (469 lapai), minėta, buvo išvardyti dar 2024 m. kovo 19 d. priimtoje Alytaus apylinkės teismo nutartyje, kuria skolininkui pirmą kartą skirta bauda. Be to, jie buvo pateikti Alytaus apylinkės teismui ir antroje byloje dėl baudos skyrimo, t. y. civilinėje byloje Nr. 2VP-5732-393/2024, apie juos pasisakyta toje byloje priimtoje 2024 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutartyje, apie jų pateikimą skolininkas aiškiai nurodė toje byloje paduotame atsiliepime, kuris buvo persiųstas išieškotojo atstovui (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininko 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateiktus G. Č. ir R. R. įdarbinimo dokumentus antstolė išieškotojo atstovui persiuntė 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau nepaisant to, išieškotojo atstovas vėl akcentavo šių dokumentų trūkumą 2024 m. rugsėjo 30 d. kreipdamasis į antstolę el. laišku, kurio pagrindu antstolė pateikė prašymą teismui dėl baudos skolininkui skyrimo nagrinėjamoje byloje.

54. Baudos skyrimas siekiant tik nubausti skolininką ir nesant pagrindo manyti, kad skolininkas turi reikiamus dokumentus ir gali juos pateikti, t. y. nesant pagrindo tikėtis, kad bauda paskatins skolininką įvykdyti teismo sprendimą, neatitiktų šios nutarties 51 punkte nurodyto baudos skyrimo tikslo, iškreiptų šio civilinio proceso teisės instituto paskirtį.

55. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, net ir esant pagrįstai tikimybei, kad skolininkas pateikė ne visus MB „D.“ dokumentus, ko iš esmės neneigia ir pats skolininkas, tačiau nesant pagrindo manyti, kad skolininkas turi galimybę pateikti daugiau MB „D.“ dokumentų, nei jau yra pateikęs, skirti skolininkui baudą nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta skolininko kaltė kaip pagrindas skirti baudą, be to, baudos skyrimas skolininkui neatitiktų baudos tikslo paskatinti skolininką įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymas skirti skolininkui N. B. baudą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad suinteresuotų asmenų išieškotojo J. V. bei skolininko N. B. interesai yra priešingi. Byla pradėta pagal antstolės kreipimąsi į teismą išieškotojo J. V. prašymu, taigi atmetus antstolės prašymą konstatuotina, kad teismo procesinis sprendimas priimtas skolininko naudai ir išieškotojo nenaudai. Atsižvelgiant į tai, išieškotojo J. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

58. Skolininkas N. B. pateikė prašymą priteisti jam 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šių išlaidų pagrindimą bei patirtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodytų dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas suinteresuotam asmeniui (skolininkui) N. B. iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) J. V.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

antstolės A. K. prašymą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.