Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-186-886/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: e2A-186-886/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00092-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: A. M., R. M.
Atsakovas: G. B.
Advokatai: Sonata Žukauskienė

Kategorijos

2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-186-886/2023Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00092-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovei G. B. įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. M. ir A. M. (toliau – ir ieškovai, apeliantai) 2022 m. vasario 8 d. ieškiniu (CBP-630) prašė priteisti iš atsakovės G. B. įmonės (toliau – ir atsakovė) 13 659,21 Eur skolos, 1 923,36 Eur įstatyminių palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartimi S. K. išnuomojo atsakovei 8,1300 ha žemės sklypą (7,9100 ha žemės ūkio naudmenų ploto), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) 7 metams (iki 2006 m. rugsėjo 30 d.). S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypą atsakovei išnuomojo iki 2039 m. gruodžio 31 d. Mirus S. K., žemės sklypą paveldėjo jo sutuoktinė A. K., kuri 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą pardavė ieškovams, o 2021 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovams perleido reikalavimo teises į skolininkę (atsakovę) dėl skolos už žemės sklypo nuomą pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. sutartis. Atsakovė yra neatsiskaičiusi su S. K. (kurio teisės ir pareigos perleistos ieškovams) už žemės sklypo nuomą pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. Pagal 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį atsakovė yra sumokėjusi ieškovams 73,83 Eur, kurie teikiant ieškinį, įskaityti seniausių palūkanų padengimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2022 m. kovo 8 d. atsiliepimu (DOK-9532) į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesu.

4. Nurodė, kad sudarius su S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartį, 1999 m. rugsėjo 29 d. šalių sudaryta to paties žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigė. A. K., paveldint S. K. turtą (duomenys neskelbtini) ir ieškovams 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjant nuosavybę į ginčo žemės sklypą, ieškovai įgijo teises ir pareigas iš 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties, o ne iš 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarties. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 turi prejudicinį ryšį šioje byloje, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad iki ieškovams tampant žemės sklypo savininkais, ginčo žemės sklypo nuomos sutartys ilgus metus abiejų šalių, įskaitant G. B. įmonę, buvo vykdomos tinkamai ir jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo nebuvo pareikšta. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad 2014 m. gruodžio 18 d. sutartis būtų vykdyta netinkamai ar nevykdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė atsakovei iš atsakovų lygiomis dalimis 2 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad jie perėmė teises iš atsakovės ir S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. sudarytos žemės nuomos sutarties, nes atsakovei ir S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarius to paties žemės sklypo nuomos sutartį, 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis pasibaigė, todėl ieškovai teisių ir pareigų pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį perimti negalėjo, todėl ieškovų iš atsakovės prašomas priteisti nuomos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties sudarymo yra nepagrįstas. Teismas vertino, kad A. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjus S. K. turtą ir ieškovams 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus ginčo žemės sklypą, ieškovai įgijo teises ir pareigas iš 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytos nuomos sutarties.

7. Teismas, susipažinęs su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 ir remdamasis kasacinio teismo praktika, vertino, kad yra pagrindas prejudiciniais faktais laikyti nurodytose bylose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kiek tai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

8. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartį šalys vykdė tinkamai, pagal 1999 m. žemės nuomos sutarties praktiką, ir nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė būtų praleidusi atsiskaitymo terminą ar būtų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės sklypo savininku, teismas ieškovų prašomą priteisti žemės nuomos įsiskolinimą už laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo iki žemės sklypo perėjimo A. K., laikė nepagrįstu. Teismas vertino, kad 2017 m. kovo 16 d. A. K. pasirašytas prašymas–paklausimas, adresuotas atsakovei, nepatvirtina, kad atsakovė buvo skolinga žemės nuomos mokestį A. K. už 2016 metus, tuo labiau būtent tokio dydžio, kokio yra prašoma priteisti ieškiniu. Byloje nėra duomenų, kad A. K. šį prašymą–paklausimą būtų išsiuntusi ar kitokiu būdu įteikusi atsakovei.

9. Iš nurodytų įsitesėjusių sprendimų teismas nustatė, kad ieškovai nepagrįstai nutraukė 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį. Nutraukus žemės nuomos sutartį, tam tikrą laikotarpį ji nebuvo tinkamai vykdoma – po vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovai žemės sklypą išnuomojo trečiajam asmeniui, o atsakovė negalėjo sutartyje numatytomis sąlygomis nuomotis žemės sklypą ir vykdyti jame žemės ūkio veiklą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad kitoje byloje atsakovė ieškiniu prašė priteisti iš R. M. ir A. M. turtinės žalos atlyginimą, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3477-384/2022 ieškinį tenkino iš dalies.

10. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-691-921/2022 yra nustatęs aplinkybes, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį atsakovės lėšomis ir pastangomis ginčo žemės sklype buvo pasėti žieminiai kviečiai. 2017 m. spalio 31 d. ieškovai žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu perleido kitam asmeniui. Ieškovo pavedimu, atsakovės pasėti žieminiai kviečiai 2018 m. balandžio 21 d. buvo sunaikinti, sulėkščiuojant žemės sklypą. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl ieškovų veiksmų atsakovė atitinkamą laikotarpį negalėjo naudotis išsinuomotu ginčo žemės sklypu ir vykdyti jame ūkinę veiklą.

11. Esant šalių ginčui dėl skolos susidarymo, ieškovai turi pareigą įrodyti skolos realumą, pagrįstumą bei teisėtumą, teismas vertino, kad nepakanka vien tik žemės sklypo nuomos vertės nustatymo ir ieškovų paaiškinimų, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi. Nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų būti taikomas atgaline tvarka. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovai nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytą nuomos sutartį atsakovė vykdė netinkamai. Teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė visų aplinkybių, dėstomų ieškinyje, todėl netenkino ieškovų ieškinio dėl skolos ir palūkanų priteisimo kaip nepagrįsto ir neįrodyto.

12. Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovams baudą, nes ieškovų piktnaudžiavimo nenustatė. Ieškovų reikalavimai nelaikytini nesąžiningais, nenagrinėtinais teisme ar kitaip pažeidžiančiais atsakovės teises.

13. Įvertinęs atsakovės 2022 m. liepos 18 d. prašyme – reikalavime nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nepakanka duomenų pripažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsniuose įtvirtintų normų pažeidimą, todėl netenkino atsakovės prašymo kreiptis į prokuratūrą, kad būtų nustatyta žala valstybei ir nustatyta ieškovų atsakomybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliantai 2022 m. spalio 31 d. apeliaciniu skundu (DOK-43927) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas ieškovus įrodyti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal žemės nuomos sutartį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė skolos realumo, netinkamai vertino ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių sąlygas, ieškovų pateiktą raštą iš VMI. Vienintelis asmuo S. K., galintis patvirtinti atsakovės deklaratyvius teiginius apie vykusį atsiskaitymą, yra miręs, o atsakovė nėra pateikusi jokių privalomų deklaracijų, nors turėjo tokią pareigą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apskaičiuoti ir sumokėti valstybei mokėtiną GPM turėjo atsakovė, nepriklausomai nuo to, kokia forma vyko atsiskaitymas su S. K.. Jei atsiskaitymas vykdavo mišriu būdu, tai vis tiek yra laikytina pajamomis natūra, ir nuo tokių pajamų turi būti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Tokie mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti nebuvo (tą patvirtina VMI informacija), iš to seka, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už žemės sklypo nuomą arba atsakovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypo nuomą, tačiau galimai padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 221, 222, 223 straipsniuose, t. y. nuslėpusi mokėtinus biudžetui mokesčius. Nesant įrodymų apie vykusį atsiskaitymą, atsakovė prisiima riziką, kad kilus ginčus dėl sutarties vykdymo, ji negalės įrodyti atitinkamų aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį.

14.2 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prejudicines aplinkybes nustatančias teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 nesukuria ir negali sukurti prejudicijos šioje byloje. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, tačiau sutartis nutraukta ne dėl įsiskolinimo už žemės sklypą (tai nebuvo nagrinėjimo dalyku nei bylose, nei apeliantų pasirinktu pagrindu ją nutraukti), o tai, ar nesant nustatyto nuomos mokesčio dydžio, sutartis buvo nutraukta teisėtai, ar ne. Atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtą šios bylos dalyką, sutarties nutraukimo teisėtumo, nesant nustatytam nuomos mokesčio dydžiui, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės toje byloje teismo išvada apie tai, kad būtent toje byloje nebuvo „įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė būtų praleidusi atsiskaitymo terminą ar būtų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad šis būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos“, nes tai (įsiskolinimo už žemės sklypo nuomą prasme) nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, su tuo susijusių įrodymų apeliantai minėtoje byloje ir nerinko, nes ne toks buvo minėtos bylos pagrindas.

14.3 Apeliantų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ir paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados apie atsiskaitymą mišriu būdu – grūdais, malkomis, pinigais, daiktais (ieškovė nupirko nešiojamąją žoliapjovę, benzinpjūklį), suteikiamomis paslaugomis (vežė pas gydytojus, padėjo tvarkytis buityje) – yra laikytinos obiter dictum (pasakyta tarp kitko; argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), o ne ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. apeliantų nuomone, neturinčia esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui ar prejudicinės galios kitose bylose dėl konkrečios skolos priteisimo. Įrodymų, kad atsakovė būtų S. K. pirkusi ir/ar perdavusi nešiojamąją žoliapjovę, benzinpjūklį, nebuvo nei cituojamoje byloje, nėra nei šioje byloje.

14.4 Neaišku, kokiu būdu S. K. privalėjo reikšti pretenzijas dėl atsiskaitymo už nuomą atsakovei, nuo kurios buvo priklausomas.

14.5 Nėra ginčo, kad 2018 metais atsakovė negalėjo naudotis žemės sklypu (už 2018 metus ir iš dalies už 2017 metus ieškovai skolos priteisti neprašė), tačiau jokioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nėra nustatyta, kad atsakovė negalėjo naudotis žemės sklypu 2019 metais. Bylos duomenys (2022-07-18 DOK-28689 priedai) patvirtina, kad atsakovė 2019-2020 metais ginčo žemės sklypu naudojosi: sėjo derlių, teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, gyvulius; atsakovė 2019 m. deklaravo ginčo žemės sklype pasėjusi naudmenas kodu KVŽ (kviečiai žieminiai), o 2020 m. – RAŽ (rapsai žieminiai) ir PDM (pūdymas) (el. b. 3 t. 19, 23, 24 b. l.). Teismas šios aplinkybės nevertino.

14.6 Byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartis (el. b. 1 t. 17 b. l.), kuria A. K., mirusio S. K. teisių perėmėja, visas atitinkamas teises perleido būtent ieškovams, tuo pagrindu apeliantai ir prašo priteisti įsiskolinimą ir už laikotarpį iki apeliantams tampant ginčo žemės sklypo savininkais. Pati reikalavimo perleidimo, kaip instituto, esmė, ir reiškia, kad pati prievolė nepasikeičia, o pasikeičia tik asmuo prievolėje.

14.7 Byloje Nr. e2-264-829/2021, kurioje buvo nustatytas žemės sklypo nuomos mokesčio dydis, nors teismas nurodė, kad nuomos mokestis gali būti nustatomas ir taikomas į priekį, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad negali būti priteisiama susidariusi skola už ginčo žemės sklypo nuomą pagal tokias aplinkybes, kokios buvo sutartos faktiškai šalių. Dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo tada, kai apeliantai tapo žemės sklypo savininkais, nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų būti taikomas atgaline tvarka. Apeliantai kreipėsi į teismo ekspertą, kuris nustatė, kokios sumos turėjo būti mokamos už naudojimąsi žemės sklypu pagal tuometines rinkos kainas, ši išvada pateikta su ieškiniu (el. b. 1 t. 21-38 b. l.), ja vadovaujantis ieškovai apskaičiavo įsiskolinimą ir leistinomis priemonėmis savo reikalavimą (skolos dydį) įrodė.

Atsiliepimas

14.8 Atsakovė teigdama, kad žemės sklypu naudojosi beveik dvidešimt metų iki ieškovams tampant žemės sklypo savininkais ir už jį atsiskaitinėjo įvairiais būdais, šioje byloje turi pagrįsti ir įrodyti tokias aplinkybes.

14.9 Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos (2 331 Eur) yra nepagrįstos ir turėjo būti sumažintos. Atsižvelgiant į byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pareikštų procesinių prašymų išsprendimą ir teismo posėdžių skaičių, protingas priteisiamos bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, būtų 1 331 Eur.

15. Atsakovė 2022 m. lapkričio 18 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-47446) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, prijungti rašytinius įrodymus. Nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

15.1 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad yra pagrindas prejudiciniais faktais laikyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Minimos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė nuomos sutarčių, iš kurių kildinami ieškovų reikalavimai šioje byloje, vykdymo tinkamumas. Todėl, priešingai apeliacinio skundo motyvams, tinkamas ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių vykdymas buvo minėtos civilinės bylos, kurios šalys tos pačios, nagrinėjimo dalykas, sprendžiant, ar ieškovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti su G. B. įmone sudarytą sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintais pagrindais. Todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės dėl ieškovų neteisėtų veiksmų, G. B. įmonės galimybės (ne)buvimo naudotis žemės sklypu ir nuomos sutarčių (ne)tinkamo vykdymo laikytinos prejudicinėmis šioje byloje.

15.2 Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad iki apeliantams tampant ginčo žemės sklypo savininkais, žemės nuomos sutartys ilgus metus abiejų šalių, įskaitant G. B. įmonę, buvo vykdomos tinkamai, ir jokių pretenzijų dėl netinkamo jų vykdymo nebuvo pareikšta. Todėl, priešingai apeliacinio skundo motyvams, apeliantai šioje byloje kildindami reikalavimą dėl skolos priteisimo iš 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarties ir 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties netinkamo vykdymo, siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, tokiu būdu pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio nuostatą, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl prejudicijos netaikymo šioje civilinėje byloje yra nepagrįstas ir atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

15.3 Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nustatydamas, jog apeliantai neįrodė skolos egzistavimo fakto ir reikalavimo teisėtumo. Apeliantai visų pirma turėjo įrodyti, kad jie, nebūdami sutarties šalimi, turi reikalavimo teisę, kad G. B. įmonė turėjo pareigą sumokėti ieškiniu prašomą sumą už ginčo žemės sklypo nuomą atitinkamu laikotarpiu pagal ginčo žemės sklypo nuomos sutartis ir tokios savo pareigos nevykdė, apeliantai šių aplinkybių neįrodė.

15.4 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl skolos, kurios pagrįstumas buvo kildinamas iš 1999 m. rugsėjo 29 d. G. B. įmonės ir mirusiojo S. K. sudarytos ginčo žemės sklypo nuomos sutarties, nurodant, jog teismas sprendime nevertino 2021 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimų perleidimo sutarties, kuria visos atitinkamos A. K. teisės perleistos ieškovams. 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis nustojo galioti dar 2014 m., kai šalys dėl to paties žemės sklypo sudarė naują nuomos sutartį (2014 m. gruodžio 18 d.). Apeliaciniame skunde akcentuojama 2021 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis (1 t. 17 b. 1.) sudaryta apeliantės ir A. K., kuri nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo po S. K. mirties pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. jau nebegaliojant 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarčiai. Taigi S. K. paveldėdama S. K. turtą negalėjo perimti jokių teisių ar pareigų pagal nebegaliojančią 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartį. Tokiu būdu S. K., neturėdama jokių teisių ir pareigų pagal negaliojančią sutartį, negalėjo tokių teisių ar pareigų perduoti ieškovams ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir/ar reikalavimo teisių perleidimo sutartimis. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimo dalis dėl priteistinos skolos, kildinamos iš 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties, yra akivaizdžiai neteisėta.

15.5 S. K. laikė 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties vykdymą tinkamu, todėl apeliantų pateikti raštai iš VMI dėl GPM deklaracijų nepateikimo neįrodo 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties netinkamo vykdymo ir nesuteikia teisių apeliantams reikšti reikalavimus, kylančius iš G. B. įmonės ir S. K. 1999 m. rugsėjo 29 d. sudarytos sutarties. Ieškinio reikalavimas dėl priteistinos skolos, kylančios iš 1999 m. rugsėjo 29 d. sutarties, yra neteisėtas, nepagrįstas ir nerealus, nes jie neįrodė skolos egzistavimo fakto, atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį piniginėmis lėšomis pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. sutartį, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieškovų reikalavimo teisės pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartį egzistavimą.

15.6 Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ieškovų pateiktą VMI raštą, kuris patvirtina skolos pagal 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį egzistavimo faktą. Šioje nuomos sutartyje nebuvo nurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka, nebuvo numatyta jokios atsakovės pareigos mokėti kokius nors mokesčius valstybei. Nuomos sutartis buvo vykdoma, atsiskaitant už žemės sklypo nuomą mišriu būdu - grūdais, malkomis, pinigais, daiktais, suteikiamomis paslaugomis, kas S. K. ir A. K. visa laiką tiko, pretenzijų nebuvo. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, pagal teisinį reglamentavimą, prievolė mokėti GPM nustatyta fiziniam asmeniui, įregistravusiam individualią veiklą, tačiau nesant 2014 m. gruodžio 18 d. sutartyje nustatytos pareigos mokėti GPM, ir nesant pareikštai nei vienai nuomotojo S. K. pretenzijai, VMI raštas dėl deklaracijų neteikimo savaime neįrodo sutarties netinkamo vykdymo ir negali patvirtinti, kad su S. K. ir/ar A. K. nebuvo pagal nuomos sutartį atsiskaityta už žemės sklypo nuomą, ir nesukuria atsakovei pareigos mokėti nuomos mokestį piniginėmis lėšomis. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovų pateiktas VMI raštas nepatvirtina pačios skolos egzistavimo ir jos realumo.

Šalies argumentai

15.7 Ieškovų pateiktas A. K. 2017 m. kovo 6 d. raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio, yra akivaizdžiai parengtas atbuline data šios civilinės bylos iškėlimui, dėl to nepridėti tokio rašto siuntimą patvirtinantys duomenys. Minėtas raštas atsakovei nebuvo pateiktas, todėl jis nepatvirtina jokių pretenzijų atsakovei pateikimo.

Žemesnės instancijos teismas

15.8 Tik Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimu (1 t. b. 1. 57) buvo pakeistas 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties 8 punktas, nustatant 219 Eur nuomos mokestį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus. Šis spendimas buvo apskųstas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1807-896/2021. Šioje byloje buvo prašoma pakeisti nuomos sutartį į praeitį, tačiau teismas nuomos sutartį pakeitė tik nuo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantų pateiktas žemės sklypo nuomos vertės ekspertizės aktas Nr. 11102, kuriame nustatyta ginčo žemės sklypo vidutinė nuomos kaina už laikotarpį nuo 2011 iki 2021 m., taip pat nesukuria apeliantams teisės reikalauti ekspertizės akte nustatyto nuomos mokesčio, nes tokia atsakovės pareiga nebuvo numatyta nei vienoje žemės sklypo nuomos sutarčių, o ginčo žemės sklypo nuomos mokestis buvo nustatytas tik nuo 2021 m. liepos 28 d., ir šią pareigą atsakovė įvykdė.

15.9 Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovė negalėjo naudotis ginčo žemės sklypu 2019 ir 2020 m., dėl ko, pasak apeliantų, nepagrįstai nepriteista skola už žemės sklypo nuomą 2019-2020 m. Apeliantai piktybiškai neperdavė atsakovei naudotis žemės sklypo, dėl ko atsakovė dar 2020 m. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, šie apeliacinio skundo motyvai nenagrinėtini, nes jie iškelti tik apeliaciniame skunde, tai nėra leistina. Apeliantai neginčijo aplinkybės, kad žemės sklypas atsakovei buvo perduotas tik 2020 m. gegužės mėnesį, kai sėti grūdines kultūras jau buvo per vėlu. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-691-921/2022 nustatytos aplinkybės, kad dėl ieškovų neteisėtų veiksmų G. B. įmonė negalėjo naudotis žemės sklypais ir patyrė žalą 2018 ir 2019 m.

Atsiliepimas

15.10 Atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. spalio 1 d. atsakymai į prašymus; apeliantų 2020 m. vasario 27 d. rengtas pranešimas ir G. B. įmonės 2020 m. kovo 13 d. atsakymas į jį; G. B. įmonės 2020 m. balandžio 21 d. atsakymas apeliantams dėl sąlygų keitimo; Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019) patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas atsakovei buvo perduotas naudoti tik 2020 m. gegužės mėnesį. Šie įrodymai paneigia apeliantų argumentus, kad G. B. įmonei 2019 m., 2020 m. iki gegužės mėn. nebuvo draudžiama naudotis žemės sklypu, o naudojimosi žemės sklypu faktą neva patvirtina įmonės deklaruotos naudmenos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir prašo priimti: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. spalio 1 d. atsakymus į prašymus; apeliantų 2020 m. vasario 27 d. pranešimą ir G. B. įmonės 2020 m. kovo 13 d. atsakymą į jį; G. B. įmonės 2020 m. balandžio 21 d. atsakymą apeliantams dėl sąlygų keitimo; Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019. Atsakovės teigimu, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas atsakovei perduotas naudoti tik 2020 m. gegužės mėnesį, ir jie paneigia apeliantų argumentus, kad G. B. įmonei 2019, 2020 m. iki gegužės mėn. nebuvo draudžiama naudotis žemės sklypu, o naudojimosi žemės sklypu faktą neva patvirtina įmonės deklaruotos naudmenos.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl teisėjų kolegija priima atsakovės pateiktus įrodymą ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl ginčo esmės

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartimi S. K. išnuomojo atsakovei 8,1300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Sutartis patvirtinta Šakių rajono antrojo notarų biuro notarės. Sutarties antrame lape yra padarytas įrašas ranka: „Šalių susitarimu ši sutartis pratęsiama neterminuotam laikotarpiui“; įrašas pasirašytas abiejų šalių, data nenurodyta (CBP-630 priedas). Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad atsakovė kasmet, pradedant 2000 metais iki gruodžio 31 dienos moka S. K. po 100 kg javų nuomos mokesčio už hektarą žemės; nuomininkas atskaito ir valstybei perveda priklausančius pajamų mokesčius. Sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre.

22. 2014 m. gruodžio 18 d. sudaryta nauja to paties žemės sklypo nuomos sutartis, kuria S. K. išnuomojo atsakovei šį žemės sklypą iki 2039 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nėra sąlygų dėl žemės nuomos mokesčio formos, dydžio, mokėjimo tvarkos. Taip pat nėra sąlygų dėl valstybei priklausančio pajamų mokesčio mokėjimo. Sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2015 m. sausio 8 d. (CBP-630 priedai).

23. S. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties žemės sklypą paveldėjo sutuoktinė A. K. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (CBP-630 priedas).

24. Byloje yra A. K. 2017 m. kovo 6 d. raštas, adresuotas atsakovei dėl atsiskaitymo už žemės nuomą (CBP-630 priedas).

25. A. K. 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą pardavė ieškovams (DOK-13464 priedas). Ieškovai 2017 m. birželio 19 d. pranešimu informavo atsakovę, kad 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir bus laikoma nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo atsakovei dienos (civilinės bylos Nr. e2-242-630/2019 CBP-8062 priedas).

26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovai 2017 m. spalio 31 d. žemės sklypo nuomos sutartimi žemės sklypą išnuomojo V. U. iki 2018 m. spalio 30 d. (civilinės bylos Nr. e2-242-630/2019 DOK-45901, DOK-6469 priedai).

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 pagal ieškovės G. B. įmonės ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir dėl nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį, pripažino neteisėtu ieškovų vienašalį 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimą, įpareigojo ieškovus vykdyti šią sutartį dėl žemės sklypo nuomos. Ieškinio dalį dėl nuomos sutarties pakeitimo paliko nenagrinėtą.

28. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. M. ir R. M. apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/20220 Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl paliktos nenagrinėtos ieškinio dalies dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties pakeitimo, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš esmės Marijampolės apylinkės teismui.

30. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-829/2021 pakeitė 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos nutarties 8 punktą ir nustatė 219 Eur nuomos mokestį už 1 ha žemės ūkio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus iki gruodžio 31 d. sumokant į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą.

31. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-1807-896/2021 išnagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinį skundą 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

32. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 priimto 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu G. B. įmonei 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 20 d. išduoti vykdomieji raštai. Atsakovų R. M. ir A. M. atstovas advokatas V. S. 2020 m. kovo 2 d. prašymu prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus, teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi prašymo netenkino ir atsisakė panaikinti 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus.

33. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-943-657/2020 išnagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą .

34. A. K. ir ieškovai A. M., R. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios 1 punktu A. K. perleido ieškovams visas teises ir pareigas į skolininką (atsakovę) dėl skolos už žemės sklypo nuomą pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis, susidariusios iki žemės sklypo perleidimo ieškovams ir visas iš minėtos sutarties kylančias ar su jomis susijusias A. K. teises, įskaitant A. K. teisę gauti netesybas, palūkanas baudas, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise (CBP-630 priedas).

35. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

36. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iš jų įrodyti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal žemės nuomos sutartį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė skolos realumo, netinkamai vertino byloje pateiktų ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių sąlygas; ieškovų pateiktus duomenis iš VMI dėl atsakovės GPM deklaracijų nepateikimo. Apeliantų vertinimu, nesant įrodymų apie vykusį atsiskaitymą, atsakovė prisiima riziką, kad kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, ji negalės įrodyti atitinkamų aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu pagal nuomos sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantų argumentais.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

38. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I., kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantams, ar kad priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą ir dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Dėl prejudicinio fakto

40. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prejudicines aplinkybes nustatančias teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020 nesukuria ir negali sukurti prejudicijos šioje byloje, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, tačiau sutartis buvo nutraukta ne dėl įsiskolinimo už žemės sklypo nuomą (tai nebuvo nagrinėjimo dalyku nei bylose, nei apeliantų pasirinktu pagrindu ją nutraukti), o tai, ar nesant nustatyto nuomos mokesčio dydžio, sutartis buvo nutraukta teisėtai, ar ne.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. įmonės ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainą.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 atitinka prejudicinės teismo sprendimo galios kriterijų visetą, nes priimant minėtą nutartį dalyvavo visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys, jie turėjo galimybę atitinkamai pasinaudoti procesinėmis teisėmis, įrodinėdami sau palankias aplinkybes ar ginčydami oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus dėl 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų ir šios sutarties vykdymo aspektu. Iš nutarties turinio matyti, kad kasacinis teismas taip pat pasisakė ir vertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties nuomos mokesčio, šios sutarties vykdymo. Kasacinis teismas nutarties 34 punkte nurodė, kad nors aptariamos 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties 8 punkte nenurodytas konkretus šalių sutartas nuomos mokesčio dydis, tačiau bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ankstesnės nuomos sutarties šalys vykdė tokią sutartį, atsiskaitymas su buvusiu žemės sklypo savininku S. K. vyko pagal nusistovėjusią praktiką, vykdant 1999 m. žemės nuomos sutartį, taip pat kitais būdais, t. y. atsiskaitymas vyko mišriu būdu: grūdais, malkomis, pinigais, daiktais (ieškovė nupirko nešiojamąją žoliapjovę, benzinpjūklį), suteikiamomis paslaugomis (vežė pas gydytojus, padėjo tvarkytis buityje). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė būtų praleidusi atsiskaitymo terminą ar būtų neatsiskaičiusi su buvusiu žemės savininku, kad šis būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl nuomos kainos ar atsiskaitymo tvarkos.

44. Apeliantai teigdami, kad paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šių kasacinio teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo teisių pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis

45. Apeliantai nurodo, kad teismas sprendime nevertino 2021 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimų perleidimo sutarties, kuria visos atitinkamos A. K. teisės buvo perleistos ieškovams. Apeliantų teigimu, S. K. teisių perėmėja po jo mirties A. K. visas atitinkamas teises perleido būtent apeliantams, ko pagrindu apeliantai ir prašo priteisti įsiskolinimą ir už laikotarpį iki apeliantams tampant ginčo žemės sklypo savininkais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi apeliantų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

46. 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti 2014 m. gruodžio 18 d., šalims sudarius naują to paties žemės sklypo nuomos sutartį. A. K. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą įgytos tik (duomenys neskelbtini) paveldėjus nekilnojamąjį turtą, likusį po S. K. mirties, t. y. jau nebegaliojant 1999 m. rugsėjo 29 d. nuomos sutarčiai, todėl negalėjo perimti jokių teisių ar pareigų pagal nebegaliojančią 1999 m. rugsėjo 29 d. sutartį ir jų perduoti apeliantams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai teisių ir pareigų pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį perimti negalėjo; ieškovai įgijo teises ir pareigas pagal 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytą nuomos sutartį.

47. Kaip nustatyta aukščiau, tiek teismų išnagrinėtoje kitoje byloje dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir nuomos sutarties pakeitimo nustatant nuomos kainą, tiek šioje byloje, nenustatyta objektyvių aplinkybių, kad 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutartis būtų netinkamai vykdoma dėl to, kad atsakovė būtų pažeidusi tarp sutarties šalių buvusį susitarimą dėl atsiskaitymo už nuomą.

48. Nors apeliantai byloje pateikė A. K. 2017 m. kovo 6 d. raštą, adresuotą atsakovei, dėl atsiskaitymo už žemės nuomą (CBP-630 priedas), tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis prašymas-paklausimas nepatvirtina, kad atsakovė buvo skolinga žemės nuomos mokestį A. K. už 2016 metus, tuo labiau būtent tokio dydžio, kokio yra prašoma priteisti ieškiniu. Byloje nėra duomenų, kad A. K. šį prašymą-paklausimą būtų išsiuntusi ar kitokiu būdu įteikusi atsakovei. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė objektyvių įrodymų, kad nuo 2014 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos sutarties sudarymo iki 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kai apeliantai tapo žemės sklypo savininkais, atsakovė nebūtų atsiskaičiusi su buvusiu žemės sklypo savininku iki jo mirties ar su jo sutuoktine, kuri po jo mirties perėmė iš 2014 m. gruodžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties atsiradusias teises. Apeliantų teiginiai, susiję su atsakovės skolos už žemės nuomą per šį laikotarpį egzistavimu, grindžiami vien tik jų deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu vertinimu.

Dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo tada, kai apeliantai tapo žemės sklypo savininkais

49. Apeliantų teigimu, nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų būti taikomas atgaline tvarka. Apeliantai kreipėsi į teismo ekspertą, kuris nustatė, kokios sumos turėjo būti mokamos už naudojimąsi žemės sklypu pagal tuometines rinkos kainas, ir ta išvada pateikta su ieškiniu, ja vadovaudamiesi apeliantai apskaičiavo įsiskolinimą ir savo reikalavimą (skolos dydį) įrodė leistinomis priemonėmis. Teisėjų kolegija nurodomus apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.

50. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-829/2021 nusprendė pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos nutarties 8 punktą, nustatant 219 Eur nuomos mokestį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus iki gruodžio 31 d. sumokant į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat teismas nurodė, kad pakeista sutartis toliau galioja pagal pakeistas sąlygas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nustatytas nuomos kainos mokesčio dydis turėtų būti taikomas atgaline tvarka, tai yra nuo 2017 m. balandžio 21 d., kai atsakovai ginčo sklypą nusipirko.

51. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-1807-896/2021 išnagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad nuomos kainos mokesčio dydis neturėtų būti taikomas atgaline tvarka.

Dėl atsakovės žemės sklypo naudojimo nuo 2019 metų

53. Apeliantai teigia, kad jokioje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nėra nustatyta, kad 2019 metais atsakovė negalėjo naudotis žemės sklypu. Bylos duomenys (2022 m. liepos 18 d. DOK-28689 priedai) patvirtina, kad atsakovė 2019-2020 metais ginčo žemės sklypu naudojosi – sėjo derlių, teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, gyvulius, t. y. atsakovė 2019 m. ginčo žemės sklype deklaravo pasėjusi naudmenas kodu KVŽ (kviečiai žieminiai), o 2020 m. – RAŽ (rapsai žieminiai) ir PDM (pūdymas) (el. b. 3 t. 19, 23, 24 b. l.). Apeliantų teigimu, teismas šios aplinkybės nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

54. Teisėjų kolegijos, vertinimu minėtus apeliantų argumentus paneigia tarp šalių vykę šie teisminiai ginčai: Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 priimto 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu G. B. įmonei 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 20 d. išduoti vykdomieji raštai. Atsakovai R. M. ir A. M. 2020 m. kovo 2 d. prašymu prašė 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus panaikinti, tačiau teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė 2020 m. vasario 20 d. išduotus vykdomuosius raštus panaikinti. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-943-657/2020 išnagrinėjęs atsakovų R. M. ir A. M. atskirąjį skundą 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, kurio pagrindu išduoti ginčo vykdomieji raštai, nėra pakeistas ar panaikintas ir gera valia nebuvo vykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojai G. B. įmonei pagal rašytinį pareiškimą teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomuosius raštus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos 2 331 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir turėjo būti sumažintos iki 1 331 Eur, atsižvelgiant į byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pareikštų procesinių prašymų išsprendimą, vykusį teismo posėdžių skaičių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius įrodymus, nustatė, kad pagal 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. liepos 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymus atsakovė patyrė iš viso 2 331 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio ir ieškinio priedų analizę, atsiliepimo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, advokato atstovavimą teismo posėdžiuose).

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

58. Teisėjų kolegija įvertinusi Rekomendacijose nustatytus dydžius, byloje vykusių posėdžių skaičių, jų trukmę, atsakovės atstovės atliktų veiksmų apimtį byloje, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad atsakovės pairtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos iki 1 331 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs atsakovės atstovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius įrodymus atsakovei iš ieškovų priteisė 2 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

62. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

63. Atsakovė G. B. įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas už teisines paslaugas – 1 694 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas pagrindžia 2022 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2022 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymas (DOK-47446 priedas).

64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65. Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus atlygis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 314,65 Eur (2314,65=1,3x1 780,50; 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Atsakovės prašoma priteisti 1 694 Eur suma Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija.

66. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei G. B. įmonei iš apeliantų priteisiama po 847 Eur (1 694÷2=847) teisinės pagalbos išlaidų, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei G. B. įmonei (juridinio asmens kodas 174375343) po 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė