- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1807-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01178-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- R. M., A. M.
- Ieškovas
- G. B.
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas
- Kategorijos
- 2.6.16.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
- 2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-829/2021 pagal ieškovės G. B. įmonės patikslintą ieškinį dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, pareikštą atsakovams R. M. ir A. M., ir atsakovų R. M. bei A. M. priešieškinį dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, pareikštą ieškovei G. B. įmonei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. įmonė su S. K. buvo sudariusi 1999 m. rugsėjo 29 d. Nuomos sutartį dėl 8,13 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2006 m. rugsėjo 29 d. Pagal šią sutartį ieškovė už nuomą buvo įsipareigojusi mokėti po 100 kg javų už kiekvieną hektarą; sutarties terminas pakeistas (padarant prierašą) į neterminuotą; ieškovė su S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė Nuomos sutartį dėl to paties žemės sklypo nuomos iki 2039 m. gruodžio 31 d., šią sutartį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutartyje nenurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka. Mirus S. K., nuosavybės teisė į žemės sklypą 2016 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu perėjo A. K., o ši 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šias teises perleido atsakovams R. M. ir A. M..
2. 2021 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuo bylos užvedimo praėjo daugiau nei 2 metai, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties išaiškinimus, į tai, kad byloje buvo pateikta turto ir verslo vertinimo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Lituka ir ko“ 2021 m. sausio 12 d. išvada, kurioje išanalizuota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklypų nuomos kainų analizė ir, sulyginus eilę žemės nuomos sandorių, konstatuota, kad nustatant žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kainą, buvo remtasi vidutine registruotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sandorių kaina, kuri yra lygi 175 Eur/ha per metus. Ieškovė prašė pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovei G. B. įmonei, nustatant 175 Eur už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus nuomos kainą.
Šalies argumentai
3. Atsakovai priešieškiniu prašė pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties 8 punktą, jį išdėstant tokia redakcija:
„8. Šalys susitaria, jog:
8.1. Nuomininkas moka Nuomotojui nuomos mokestį, kuris yra lygus teismo eksperto nustatytai ekspertizės atlikimo datai vidutinei žemės sklypo nuomos rinkos kainai X 8,13 ha;
8.2. Nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus turi būti sumokėtas mokėjimo pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ne vėliau, kaip iki kiekvienų einamųjų metų sausio 31 d.;
8.3. Nuomotojas turi teisę vienašališkai padidinti sutartyje numatytą nuomos mokesčio dydį. Apie nuomos kainų indeksavimą Nuomotojas praneša nuomininkui raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų;
8.4. Nuo 2021 gruodžio 18 d. numatomas kasmetinis nuomos indeksavimas po 2,5 procentus;
8.5. Tuo atveju, jei Nuomininkas nesutinka su didesniu nei numatytu nuomos mokesčiu, apie tai privalo informuoti Nuomotoją raštu per 10 kalendorinių dienų apie nesutikimą ir tokiu atveju laikoma, kad nuomos sutartis pasibaigia numatytą nuomos mokesčio padidinimo dieną;
8.6. Jeigu Nuomininkas nesumoka nuomos ar kitų mokesčių sutartyje nustatytu laiku, jis moka delspinigius – 0,2 % nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“.
Pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties 9 punktą, jį išdėstant tokia redakcija:
„9. Visi su žemės sklypu susiję mokesčiai apmokami Nuomininko sąskaita. Mokesčiai, susiję su žemės sklypu, privalo būti Nuomininko sumokėti nedelsiant teisės aktuose nustatytais terminais bei tvarka“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį dėl ginčo sutarties 8 (aštunto) punkto pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutarties, sudarytos dėl 8,2043 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovei G. B. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 (aštuntą) punktą, nustatant 219 Eur nuomos mokestį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus sumokant mokėjimo pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ne vėliau, kaip iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 31 d., kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovų R. M. ir A. M. po 1 418,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. B. įmonei, priteisė iš atsakovų R. M. ir A. M. po 6,03 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ginčo sutartyje nebuvo nustatytas nuomos mokestis (8 sutarties punktas). Atsakovai, įgiję žemės sklypą ir perėmę pagal Nuomos sutartį teises ir pareigas, 2017 m. gegužės 23 d. pasiūlė ieškovei pasirašyti papildomą susitarimą, nustatantį nuomos mokesčio dydį (lygų 380 Eur už kiekvieną hektarą per metus), mokėjimo tvarką ir kainos peržiūrėjimo tvarką bei Nuomos sutarties galiojimo trukmę (iki 2020 m. gruodžio 31 d.); nuomininkei nesutikus su Nuomos sutarties 8, 9 punktuose nurodytų sąlygų pakeitimu, atsakovai siūlė nutraukti sutartį abipusiu sutarimu, o jai nesutikus arba nepateikus atsakymo per nurodytą terminą, nuomotojai nurodė nutrauksią sutartį vienašališkai. 2017 m. birželio 5 d. atsakymu į pasiūlymą ieškovė nurodė, kad už 2016 m. yra visiškai atsiskaičiusi su S. K., o už 2017 m. spalio gale atveš atsakovams 791 kg grūdų; patikino, kad galimi ir kiti atsiskaitymo variantai. 2017 m. birželio 8 d. atsakovai pateikė pakartotinį pasiūlymą analogiškomis sąlygomis, o ieškovė 2017 m. birželio 12 d. atsakė į jį nurodydama, kad jau yra atsakiusi dėl šių sąlygų. Ieškovė pareiškė byloje patikslintą reikalavimą pakeisti ginčo sutarties sąlygą nustatant 175 Eur už vieną ha nuomos kainą per metus. Atsakovai priešieškiniu prašė teismo pakeisti sutarties sąlygą nustatant 219 Eur už vieną ha nuomos kainą per metus.
6. Teismas nurodė, kad negali tenkinti atsakovų kitų priešieškinio reikalavimų dėl nuomos sutarties 8, 9 punktų pakeitimo, nes nenustatė nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nuomos sutarties pakeitimui – nenustatyta, kad ieškovė būtų iš esmės pažeidusi nuomos sutartį. Taip pat nėra pagrindo keisti sutartį remiantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes nenustatyta nė vieno specialaus įstatyme nustatytų sutarties pakeitimo atvejų. Atsakovų šioje byloje CK 6.204, 6.228 straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įrodinėjamos ir nebuvo nustatytos. Atsakovai priešieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad ieškovės siūloma sutarties korekcija palieka vietos interpretacijai, gali apsunkinti nuomos sutarties vykdymą ir sąlygoti potencialius ginčus dėl to, tačiau neįrodinėjo, kad jau esančios sutarties sąlygos, kurias prašo pakeisti ar nustatyti naujas, nepagrįstai suteikė nuomininkui perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnis), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos sutarties vykdymui (CK 6.204 straipsnis) ar kt. Be to, kita priešieškinio dalis dėl sutarties 8, 9 punktų pakeitimo atmesta kaip nepagrįsta, nes prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-722/99; 2009 m. birželio 18 d. nutarties Nr. 3K-3-274/2009 išaiškinimui, kad esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas.
7. Ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus, kurių pirmasis buvo patenkintas 100 proc. (pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu), o antrasis – 75 proc. (ieškovė patikslintu antruoju reikalavimu prašė nustatyti 175 Eur/ha nuomos mokesčio dydį, o teismas nustatė 219 Eur/ha nuomos mokesčio dydį). Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimus šioje byloje patenkino iš dalies – 87,50 proc. Atsakovai byloje pareiškė reikalavimą pakeisti ginčo sutarties 8 punktą nustatant nuomos mokesčio dydį, kurį teismas ir nustatė – 219 Eur/ha per metus, tačiau negali laikyti materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjusia bylą šalimi, kadangi priešieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo pareiškė tik iš naujo nagrinėjant civilinę bylą, kai ieškovė tokį reikalavimą reiškė jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios, kiti atsakovų reikalavimai dėl ginčo sutarties pakeitimo netenkinti, skundai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose buvo teikiami iš esmės ginčijant teismo pripažintą sutarties nutraukimą vienašališku, taip pat ginčijant procesinę bylos baigtį palikus vieną iš reikalavimų nenagrinėtu. Atsižvelgęs į tai, kad kasacinis teismas tenkino dalį skundo ir grąžino bylos dalį dėl nuomos kainos nustatymo nagrinėti iš naujo, laikė, jog atsakovų reikalavimus patenkino 12,50 proc. dalimi, tai yra ta dalimi, kuria nustatė didesnį nuomos mokesčio dydį, nei prašė ieškovė (100 proc. – 87,50 proc.).
8. Teismas nustatė, kad iš viso šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1) pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-242-630/2019) – 3 060,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti; 2) apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. e2A-37-390/2020) – 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 3) kasacinės instancijos teisme (bylos Nr. e3K-3-360-684/2020) – 948,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą kaip pateiktą praleidus CPK 351 straipsnyje nustatytą terminą; 4) pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-264-829/2021) – 1 827 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur išlaidų už konsultacinę išvadą. Atsakovai iš viso šios bylos nagrinėjimo metu patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1) pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-242-630/2019) – 2 498,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 2) apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. e2A-37-390/2020) – 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti; 3) kasacinės instancijos teisme (bylos Nr. e3K-3-360-684/2020) – 3 509 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti; 4) pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-264-829/2021) – 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti, 500 Eur už ekspertizės atlikimą.
Atsiliepimas
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nesirėmė ieškovės pateikta konsultacine išvada, taip pat į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą, nutarė šių išlaidų neskirtyti. Kitas ieškovės patirtas išlaidas – 4 916,20 Eur priteisė iš atsakovų proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisė 3 687,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų patirtas išlaidas – 6 807,09 Eur priteisė iš ieškovės proporcingai teismo patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ir iš ieškovės atsakovams priteisė 850,88 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 2 836,62 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 687,50 Eur – 850,88 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovai R. M. ir A. M., atstovaujami advokato Valdemaro Stančiko, prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-264-829/2021 dalį, kuria buvo atmesta priešieškinio dalis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti visiškai ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant A. M. ir R. M. 1 760,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš G. B. įmonės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinio reikalavimą atmetė nurodydamas, kad šalys turėtų bandyti susitarti pačios dėl esminių sutarties sąlygų (esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią). Tačiau, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jei jau nuomos sutarties kaina nėra esminė nuomos sutarties sąlyga, tai juo labiau nėra esminės sąlygos išvestinės nuostatos iš jos – nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, nuomos mokesčio dydžio keitimas ir su juo susijusios sąlygos, netesybos bei prievolė mokėti mokesčius valstybei nuo mokamo nuomos mokesčio. Todėl nagrinėjamu atveju teismas negalėjo pažeisti sutarties sudarymo laisvės principo, nes teismui teisė išspręsti šalių ginčą dėl antraeilių sutarties sąlygų aiškiai nustatyta CK 6.162 straipsnio 2 dalyje: ,,kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus” (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2006). Nagrinėjamu atveju susidarė analogiška situacija, nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2006, kuri faktinėmis aplinkybėmis yra panašesnė į nagrinėjamą bylą, nei pirmosios instancijos teismo paminėtos bylos Nr. 3K-3-722/99 ir Nr. 3K-3-274/2009, kuriose aiškinama būtent apie esminių sutarties nuostatų keitimą.
10.2. Kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su tuo, kad CK 6.204, 6.228 straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įrodinėjamos, kadangi teismo atmesti priešieškinio reikalavimai – nuomos mokesčio sumokėjimo terminas, nuomos mokesčio dydžio keitimas ir su juo susijusios sąlygos, netesybos bei prievolė mokėti mokesčius valstybei nuo mokamo nuomos mokesčio – yra išvestiniai iš nuomos mokesčio reikalavimo, tiesiogiai bei neatsiejamai susiję su juo ir skirti sureguliuoti nuomos mokesčio mokėjimą kai dėl jo dydžio ir mokėjimo tarp šalių kyla ginčas.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Abi bylos šalys reikalavimus dėl kainos pagal nuomos sutartį nustatymo pateikė jau po bylos grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Ieškovė į teismą kreipėsi iš esmės su dviem reikalavimais – pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, kuris buvo patenkintas, ir reikalavimu įpareigoti vykdyti sutartį (šioje dalyje ieškovei įrodinėjant, kad ji atsiskaitinėjo grūdais). Tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktas konstatavimas, kad pradinio bylos nagrinėjimo metu ieškovės reikalavimas buvo pareikštas tik vienas (o antras – patikslintas, pareikštas pakartotinio bylos nagrinėjimo metu), yra klaidingas, galima neabejotinai nustatyti iš panaikinto (tačiau reikšmingo bylinėjimosi išlaidų vertinimo prasme) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto bylos (Nr. e2-242-630/2019) pradinio nagrinėjimo metu. Todėl ieškovei galėjo būti priteista maksimaliai 1 605,1 (3 210,2 / 2 ) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (byloje Nr. e2-242-630/2019). Atitinkamai, iš ieškovės atsakovų naudai, atmetus 50 proc. jos reikalavimų, turėjo būti (byloje Nr. e2-242-630/2019) priteista maksimaliai 1 249,05 (2 498,09 / 2 ) Eur. Atsakovai nuosekliai skundė tiek procesinį sprendimą, priimtą pirmosios instancijos teismo byloje Nr. e2-242-630/2019, tiek ir apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą Nr. e2A-37-390/2020 abiem aspektais – tiek dėl vienašalio ginčo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, tiek ir dėl nepagrįsto bylos nutraukimo. Kadangi Kauno apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 dalyje dėl reikalavimo palikimo nenagrinėtu buvo panaikintas taip tenkinant iš dalies atsakovų kasacinį skundą, būtų teisinga ir sąžininga atsakovų naudai priteisti 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme (atsakovų reikalavimas pripažinti reikalavimo palikimą nenagrinėtu kaip neteisėtą buvo tenkintas), dėl ko atsakovams iš ieškovės priteistina 1 829,5 (3 659 / 2) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Ieškovės naudai iš atsakovų turėjo būti priteista 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 (kadangi 50 proc. atsakovų reikalavimų buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atmesta, nors to tiesiogiai ir nekonstatuojant), t. y. ieškovei turėjo būti priteista iš atsakovų 363 (726 / 2) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą, dėl ko jokia apimtimi bylinėjimosi išlaidų priteisti ieškovės naudai iš atsakovų kasacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo).
10.4. Bylą grąžinus nagrinėti dalyje pakartotinai, šalių patirtos išlaidos, susidariusios bylą nagrinėjant pakartotinai, turėtų būti vertinamos būtent pagal pakartotinio bylos nagrinėjimo baigtį. Įvertinant tai, kad būtent atsakovų pareikštas reikalavimas pakeisti ginčo sutarties 8 punktą nustatant nuomos mokesčio dydį, kurį teismas ir nustatė, buvo tenkintas, laikytina, kad būtent atsakovai yra laimėję bylą toje dalyje, kuri ir buvo grąžinta nagrinėti pakartotinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Apeliantų reikalavimas buvo tenkintas (nustatant 219 Eur žemės nuomos mokesčio dydį), o ieškovės reikalavimas nustatyti 179 Eur žemės nuomos mokesčio dydį – nebuvo tenkintas. Atitinkamai, ieškovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas šioje dalyje atmestinas, o atsakovų tenkintinas pilnai, priteisiant atsakovų naudai iš ieškovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovų patirtų bylą nagrinėjant pakartotinai. Subendrinus atsakovams iš ieškovės viso turėjo būti priteista 3 728,55 Eur, o ieškovei iš atsakovų – 1 968,1 Eur ir atlikus priešpriešinių reikalavimą įskaitymą, atsakovams turėjo būti priteista iš ieškovės 1 760,45 Eur.
Atsiliepimas
2. Ieškovė G. B. įmonė atsiliepimu į atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovei 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Atsakovai, šioje byloje reikšdami priešieškinį, reikalaujant nustatyti eilę ginčo sutartį keičiančių sąlygų, privalėjo įrodyti, jog egzistuoja CK 6.223 straipsnyje nustatyti ar kituose sutarčių keitimą reglamentuojančiuose straipsniuose numatyti pagrindai atlikti atsakovų priešieškiniu reikalaujamus ginčo sutarties sąlygų pakeitimus. Tačiau atsakovai šioje byloje iš viso neįrodinėjo CK 6.223 straipsnio sąlygų egzistavimo. 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 yra neginčytinai nustatyta, jog G. B. įmonė ginčo sutartį vykdė tinkamai, dėl ko nėra pagrindo jos nutraukti. Tuo pačiu buvo nustatyta, kad nėra CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto sutarties keitimo pagrindo.
11.2. Atsakovai taip pat neįrodinėjo, jog priešieškiniu reikalaujami ginčo sutarties pakeitimai yra būtini, siekiant pašalinti kitai šaliai sutartimi neva suteiktą perdėtą pranašumą. Atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde, taip pat nenurodė jokių kitų specialių pagrindų ar įstatymų nuostatų, kurių pagrindu atsakovų priešieškinis turėtų būti tenkintas bei neįrodinėjo jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių priešieškinyje nurodomų ginčo sutarties pakeitimų būtinumą. Vien apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad, atsakovų nuomone, jų priešieškinyje nurodyti ginčo sutarties pakeitimai yra išvestiniai ir skirti sureguliuoti nuomos mokesčio mokėjimą, niekaip nepagrindžia CK 6.223 straipsnyje ar kitose sutarčių keitimą reglamentuojančiose nuostatose numatytų sąlygų egzistavimo. Konkretaus nuomos mokesčio dydžio nustatymas yra pakankamas sureguliuoti ginčo sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio mokėjimo.
11.3. Atsakovai, priešieškiniu reikalaudami atlikti jų nurodomus ginčo sutarties pakeitimus, siekė ne sureguliuoti nuomos mokesčio mokėjimą, bet įtraukiant naujas nuostatas, sudaryti sau galimybę bet kada vienašališkai nutraukti sutartį.
11.4. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šiam teisiniam ginčui turi būti taikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2006 pateikti išaiškinimai dėl šioje byloje susidariusios analogiškos situacijos. Tačiau nurodytoje 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2006 kasacinis teismas pateikė išaiškinimus dėl pastato nuomos sutarties pakeitimo (papildymo) dėl sutarties dalyko (t. y. dėl sutarties pakeitimo į sutartį papildomai įtraukiant išnuomoto pastato patalpas, kuriose buvo pastato inžineriniai įrenginiai, kuomet nuomininkui buvo nuomojamas visas pastatas ir minėtos patalpos buvo neatskiriama pastato dalis, be kurių visas pastatas faktiškai negalėtų būti naudojamas). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio kainos bei kitų atsakovų priešieškiniu reikalaujamų sąlygų, susijusių su atsakovų teisėmis, nustatymo. Todėl atsakovų nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos ir šio teisinio ginčo faktinės aplinkybės bei nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.
11.5. Priešieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo atsakovai pareiškė tik iš naujo nagrinėjant civilinę bylą. Teismo sprendimas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo dalies skirstant tarp proceso šalių bylinėjimosi išlaidas pagrįstas ir teisingas. Teismas sprendimu iš atsakovų ieškovei priteisė ir taip netgi mažesnį dydį bylinėjimosi išlaidų nei atsakovai turėtų sumokėti. Teismas neįtraukė į bylinėjimosi išlaidas 948,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą bei 150 Eur išlaidų už byloje pateiktą „Lituką ir ko“ 2021 m. sausio 12 d. išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl kitų nuomos sutarties 8, 9 punktų pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
5. Tarp šalių kilo ginčas, ar yra pagrindas pakeisti žemės nuomos sutartį, nustatant su nuomos kaina susijusias sąlygas.
6. Atsakovai, t. y. žemės sklypo nuomotojai, be žemės sklypo nuomos kainos prašė nustatyti ir kitas žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, kurios nebuvo numatytos žemės sklypo nuomos sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovų reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad nėra CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų pakeisti sutartį.
8. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
9. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jų reikalavimą atmetė, (vietoj bylos nutraukimo, kaip kad buvo pirmuoju atveju byloje Nr. e2-242-630/2019) nurodydamas, kad šalys turėtų bandyti susitarti pačios dėl esminių sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovų teiginiu. Iš sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovų reikalavimą ir sprendė, kad nėra CK 6.223 straipsnio 2 dalyje (aiškiai aptardamas 1 punkto ir 2 punkto sąlygas) numatytų pagrindų pakeisti sutartį, o ne nurodė atsakovams, kad jie patys turi bandyti susitarti dėl sutarties pakeitimo sąlygų. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino ir tai, kad atsakovai neįrodinėjo CK 6.204 straipsnio ir CK 6.228 straipsnio taikymo sąlygų, bet ir aptarė, kodėl šios teisės normos ginčo situacijoje netaikytinos.
10. Pažymėtina, kad atsakovai be reikalavimo nustatyti žemės sklypo nuomos kainą, pateikė ir kitus reikalavimus dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo. Sutarties pakeitimo sąlygos reglamentuotos CK 6.223 straipsnyje: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį (kasacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 aiškiai konstatavo, kad ieškovas sutarties nepažeidė); 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju sutartyje jos pakeitimo sąlygos nenurodytos. Nors kasacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, ir nurodė, kad „CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu“, tačiau atsakovai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde taip ir nenurodo, koks kitas įstatyminis pagrindas šiuo atveju atsakovams suteikia teisę pakeisti sutartį.
11. Atsakovų argumentas, kad nagrinėjamu atveju teismas negalėjo pažeisti sutarties sudarymo laisvės principo, nes teismui teisė išspręsti šalių ginčą dėl antraeilių sutarties sąlygų aiškiai nustatyta CK 6.162 straipsnio 2 dalyje, atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.162 straipsnio 2 dalis nusako sutarties sudarymo, o ne pakeitimo tvarką. Taigi, ši norma taikytina sutarties sudarymo teisiniams santykiams.
12. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).
13. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodyta, jog susitarimas dėl sutarties antraeilių sąlygų yra atidėtas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pradinis nuomotojas ir nuomininkas susitarė, kad sąlygas dėl nuomos kainos indeksavimo, dėl mokesčių, susijusių su žemės sklypu, mokėjimu, dėl sutarties pakeitimo, dėl netesybų laiko šios sutarties dalyku ir šias sąlygas aptars vėliau, t. y. atideda susitarimą dėl šių sąlygų. Be to, ir patys atsakovai, 2017 m. gegužės 23 d. išsiųsdami ieškovei siūlymą pakeisti sutarties sąlygas, išreiškė valią ne susitarti dėl antraeilių sutarties sąlygų, susitarimas dėl kurių yra atidėtas, o pakeisti sutarties sąlygas. CK 6.162 straipsnio 2 dalį aiškinant taip, kaip ją supranta atsakovai, galima būtų bet kada ir bet kokiais pagrindais keisti sutartis, argumentuojant tuo, kad susitarimas dėl antraeilių sutarties sąlygų yra atidėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia praktika prieštarautų pacta sund servanda, t. y. sutarčių privalomumo principui.
14. Be to, atsižvelgtina, kad nuomos mokesčio dydžio nustatymą, esant nenustatytam konkrečiam dydžiui, reglamentuoja speciali teisės norma (CK 6.487 straipsnio 2 dalis), todėl nuomos mokesčio dydžio nustatymas nevertintinas CK 6.223 straipsnio 2 dalies kontekste.
15. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog yra CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai pakeisti sutartį, o pirmosios instancijos teismas, konstatavęs šią aplinkybę, priėmė teisingą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
16. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šiuo atveju byloje buvo pareiškusi du reikalavimus, kurių pirmasis buvo patenkintas 100 proc. (pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu), o antrasis – 75 proc. (ieškovė patikslintu antruoju reikalavimu prašė nustatyti 175 Eur/ha nuomos mokesčio dydį, o teismas nustatė 219 Eur/ha nuomos mokesčio dydį). Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidą nurodydamas, kad ieškovė šiuo atveju byloje buvo pareiškusi du reikalavimus. Atsakovų vertinimu, ieškovė į teismą kreipėsi iš esmės su dviem reikalavimais – pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir reikalavimu įpareigoti vykdyti sutartį (šioje dalyje ieškovei įrodinėjant, kad ji atsiskaitinėjo grūdais) bei vėliau pareikštu reikalavimu nustatyti nuomos mokesčio dydį.
18. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Nepaisant ieškovės pradiniame ieškinyje pateiktos formuluotės „pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu“ ir „įpareigoti vykdyti sutartį“, vertintina, kad ieškovės tikslas buvo toliau likti sutarties šalimi ir nuomotis žemės sklypą. Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimas neteisėtu automatiškai lemia tolesnį sutarties vykdymą. Todėl, netgi vertinant, jog buvo pareikšti ne 2, o 3 reikalavimai, turėtų būti vertinama, kad 2 iš jų, t. y. „pripažinimas vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtu“ ir „įpareigojimas vykdyti sutartį“ yra patenkinti 100 proc., nes sutarties vienašališkas nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir sutartis toliau yra vykdoma. Tai lemtų ieškinio reikalavimų patenkinimo kitą procentinę išraišką (91,66 proc.), kuri yra atsakovų nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas, nesant dėl to pareikšto priešingos šalies reikalavimo, neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir priimti blogesnį sprendimą atsakovų atžvilgiu.
19. Atsakovai nurodo, kad jų kasacinis skundas buvo iš dalies tenkintas, todėl yra pagrindas jų naudai priteisti 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į galutinį, o ne tarpinį bylos rezultatą, atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Taigi, nepaisant to, kad šiuo atveju byla kasacinio teismo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į galutinį rezultatą. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl netinkamo ieškovės naudojimosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo pareigų atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį.
20. Atsakovai teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog jų reikalavimas patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant teisme iki kasacinio teismo nutarties, atsakovai iš viso nesutiko su reikalavimu nustatyti žemės sklypo nuomos kainą, ir ginčas tarp šalių iš esmės vyko ne dėl pačios kainos, o dėl teisės ją nustatyti. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad atsakovai pareiškė priešieškinį jau po kasacinio teismo išvadų, įpareigojančių spręsti klausimą dėl nuomos kainos nustatymo, nereiškia, kad pasiektas atsakovų tikslas byloje – nutraukti nuomos sutartį, o pripažinus, kad ji nutraukta nepagrįstai, likti status quo (esamoje padėtyje). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad negali atsakovų laikyti materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjusia bylą šalimi, padarė teisingą išvadą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės G. B. įmonės patirtos 1331 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedas) apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 665,50 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas G. B. įmonei, j. a. k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.