Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. įmonės patikslintą ieškinį dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, pareikštą atsakovams R. M. ir A. M., ir atsakovų R. M. bei A. M. priešieškinį dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, pareikštą ieškovei G. B. įmonei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo bylos užvedimo praėjo daugiau nei 2 metai, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties išaiškinimus, į tai, kad byloje buvo pateikta turto ir verslo vertinimo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje išanalizuota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklypų nuomos kainų analizė ir sulyginus eilę žemės nuomos sandorių, konstatuota, kad nustatant žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kainą, buvo remtasi vidutine registruotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sandorių kaina, kuri yra lygi 175 Eur/ha per metus. Taigi, atsižvelgiant į šią išvadą, praėjusį laiko tarpą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovė turi pagrįstą manymą, kad šiuo metu ginčo žemės sklypo nuomos kaina yra 175 Eur/ha, todėl prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovui G. B. įmonei, nustatant 175 Eur už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus nuomos kainą. Taip pat priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nuomininkas moka Nuomotojui nuomos mokestį, kuris yra lygus teismo eksperto nustatytai ekspertizės atlikimo datai vidutinei žemės sklypo nuomos rinkos kainai X 8,13 ha;

8.2. Nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus turi būti sumokėtas mokėjimo pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ne vėliau, kaip iki kiekvienų einamųjų metų sausio 31 d.;

8.3. Nuomotojas turi teisę vienašališkai padidinti sutartyje numatytą nuomos mokesčio dydį. Apie nuomos kainų indeksavimą Nuomotojas praneša nuomininkui raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų;

8.4. Nuo 2021 gruodžio 18 d. numatomas kasmetinis nuomos indeksavimas po 2,5 procentus;

8.5. Tuo atveju, jei Nuomininkas nesutinka su didesniu nei numatytu nuomos mokesčiu, apie tai privalo informuoti Nuomotoją raštu per 10 kalendorinių dienų apie nesutikimą ir tokiu atveju laikoma, kad nuomos sutartis pasibaigia numatytą nuomos mokesčio padidinimo dieną;

8.6. Jeigu Nuomininkas nesumoka nuomos ar kitų mokesčių sutartyje nustatytu laiku, jis moka delspinigius – 0,2 % nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“.

Pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Privačios žemės nuomos sutartį 9 punktą, jį išdėstant tokia redakcija:

Motyvuojamoji dalis

Patikslinto ieškinio dalis ir priešieškinio dalis dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo tenkintina iš dalies. Kita priešieškinio dalis atmestina.

Teismas nustatė, kad ieškovė G. B. įmonė su S. K. buvo sudariusi 1999 m. rugsėjo 29 d. Nuomos sutartį dėl 8,13 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2006 m. rugsėjo 29 d. Pagal šią sutartį ieškovė už nuomą buvo įsipareigojusi mokėti po 100 kg javų už kiekvieną hektarą; sutarties terminas pakeistas (padarant prierašą) į neterminuotą; ieškovė su S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė Nuomos sutartį dėl to paties žemės sklypo nuomos iki 2039 m. gruodžio 31 d., šią sutartį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutartyje nenurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka. Mirus S. K., nuosavybės teisė į žemės sklypą 2016 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu perėjo A. K., o ši 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šias teises perleido atsakovams R. M. ir A. M..

2017 m. gegužės 23 d. pasiūlymu atsakovai siūlė pasirašyti papildomą susitarimą, kuriuo būtų nustatytas nuomos mokesčio dydis (po 380 Eur už kiekvieną hektarą per metus ir visi su žemės sklypu susiję mokesčiai), mokėjimo ir kainos peržiūrėjimo tvarka, Nuomos sutarties galiojimo terminas (iki 2020 m. gruodžio 31 d. ), taip pat atsakovų teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei ieškovė per 14 d. nuo pasiūlymo gavimo dienos nepateiks atsakymo arba nesutiks su siūlomu mokesčiu kitiems metams.

2017 m. birželio 5 d. atsakyme ieškovė nurodė, kad už 2016 m. yra atsiskaičiusi su S. K., o už 2017 m. spalio mėn. pabaigoje atveš atsakovams 791 kg grūdų, dėl kitų siūlomų Nuomos sutarties sąlygų nurodė, jog šalims susitarus galimi ir kiti atsiskaitymo už žemės nuomą būdai.

2017 m. birželio 8 d. atsakovai pateikė pakartotinį pasiūlymą ir nurodė, kad, ieškovei neatsakius per 7 d., jie informuos ieškovę apie vienašalį sutarties nutraukimą. Ieškovė 2017 m. birželio 12 d. atsakė į pakartotinį pasiūlymą, tačiau nepasisakė dėl jame išdėstytų Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo.

Atsakovai 2017 m. spalio 31 d. išnuomojo žemės sklypą ūkininkui V. U. už 380 Eur už 1 ha per metus, 2018 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registre išregistruotas juridinis faktas apie nuomos sutartį.

2017 m. lapkričio 3 d. atsakovai informavo ieškovę, kad žemės sklype palikti grūdai nelaikomi tinkamu atsiskaitymu su atsakovais ir jie grūdų nepriima.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų A. M. ir R. M. apeliacinį skundą, 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinio dalis dėl 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikta nenagrinėta, taip pat dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo panaikinta ir grąžinta bylos dalis dėl šio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Dėl sutarties pakeitimo.

CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020 konstatavo, kad bylos (sutarties) šalys jau yra pasinaudojusios teise dar iki kreipimosi į teismą bendru susitarimu spręsti klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir joms nepavyko rasti bendro sutarimo: ieškovė nepritarė atsakovų siūlymams keisti sutartį jiems priimtinomis sąlygomis dėl nuomos kainos, mokėjimo tvarkos, taip pat kitų sąlygų, todėl turi teisę ginčo sutartį dėl privačios žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimo spręsti teismine tvarka.

Dėl reikalavimo nustatyti privačios žemės sklypo nuomos mokesčio dydį.

Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.

Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., CK 6.204, 6.228, 6.487 straipsniai ir kt.)

CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Galimybė teismui nustatyti žemės nuomos mokestį numatyta CK 6.487 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje, jog, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. Taigi, bendrosiose nuomos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta galimybė teismui nustatyti nuomos mokestį tik tuo atveju, jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika.

Ginčo sutartyje nebuvo nustatytas nuomos mokestis (8 sutarties punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovai, įgiję žemės sklypą ir perėmę pagal Nuomos sutartį teises ir pareigas, 2017 m. gegužės 23 d. pasiūlė ieškovei pasirašyti papildomą susitarimą, nustatantį nuomos mokesčio dydį (lygų 380 Eur už kiekvieną hektarą per metus), mokėjimo tvarką ir kainos peržiūrėjimo tvarką bei Nuomos sutarties galiojimo trukmę (iki 2020 m. gruodžio 31 d.); nuomininkei nesutikus su Nuomos sutarties 8, 9 punktuose nurodytų sąlygų pakeitimu, atsakovai siūlė nutraukti sutartį abipusiu sutarimu, o jai nesutikus arba nepateikus atsakymo per nurodytą terminą, nuomotojai nurodė nutrauksią sutartį vienašališkai. 2017 m. birželio 5 d. atsakymu į pasiūlymą ieškovė nurodė, kad už 2016 m. yra visiškai atsiskaičiusi su S. K., o už 2017 m. spalio gale atveš atsakovams 791 kg grūdų; patikino, kad galimi ir kiti atsiskaitymo variantai. 2017 m. birželio 8 d. atsakovai pateikė pakartotinį pasiūlymą analogiškomis sąlygomis, o ieškovė 2017 m. birželio 12 d. atsakė į jį nurodydama, kad jau yra atsakiusi dėl šių sąlygų.

Atsakovai R. M. ir A. M. su ieškovės pozicija nesutinka ir žemės nuomos kainą grindžia ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje nustatyta, kad ginčo žemės ūkio sklypo nuomos rinkos vertė ekspertizės atlikimo datai (2021 m. balandžio 12 d.) yra 1 800 Eur, tai yra 219 Eur/ha per metus. Nuomos mokesčio dydžio nustatymo ekspertizė paskirta teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi, tenkinus atsakovų prašymą dalyje dėl ekspertizės skyrimo.

Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017.

Teismas, susipažinęs su ekspertizės akto turiniu, nustatė, kad: ekspertizės atlikimo metu buvo įvertintos žemės sklypo individualios savybės (plotas, topografinės savybės, sklypo forma, derlingumas (našumo balas) ir kt.); žemės sklypo rinkos vertei nustatyti buvo taikomas lyginamasis metodas, kurio metu palyginta penkių per paskutinius (iki ekspertizės atlikimo) penkis mėnesius (duomenys neskelbtini) rajone įvykusių žemės ūkio paskirties sklypų nuomos sandorių kainos, kartu atsižvelgus į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus, pagal kuriuos pagal tam tikrą formulę buvo apskaičiuota koreguotina lyginamojo objekto kaina; apskaičiuota vidutinė 1 ha/mėn. nuomos vertė; ekspertizės akto turinys nuoseklus, aiškus ir išsamus. Ekspertizę atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas R. G., turintis reikiamą kvalifikaciją (patvirtintą atitinkamais pažymėjimais) šiems darbams atlikti ir 6 metų darbo kvalifikuotu turto vertintoju patirtį. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, kad atliekant žemės sklypo ekspertizę buvo įvertinti iš esmės visi svarbiausi veiksniai, dėl kurių gali būti mokamos skirtingos kainos už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu, todėl minėtus ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tiriamojoje ekspertizės dalyje eksperto pateikti ekonominiai socialiniai rodikliai, yra informacinio pobūdžio, leidžiantys susidaryti nuomonę apie nuomos kainų kitimą jo nurodomu laikotarpiu, tai yra, kad ariamos žemės nuomos kainos kas metus kinta didėjimo linkme ir neturėjo įtakos ginčo sklypo nuomos mokesčio dydžio nustatymui. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė, nesutikdama su į bylą pateiktos ekspertizės akto išvadomis, neprašė byloje paskirti kitos ekspertizės, pavedant ją atlikti kitam jos nurodytam ekspertui.

Vertindamas į bylą pateiktą ieškovės konsultacinę išvadą, taip pat žemės sklypų nuomos sutartis, sudarytas su kitais asmenis, kuriomis yra nuomojami kiti, ne šios bylos ginčo, žemės sklypai ūkio veiklai, teismas pažymi, jog iš šių dokumentų negalima nustatyti svarbių, žemės nuomos mokesčio dydį galinčių lemti, aspektų: sklypo formos, topografinių savybių, žemės ūkio naudmenų ploto juose, sutarčių laikotarpių, taip pat lyginti neaktualiu laikotarpiu, tai yra 2016 m. (tarp A. B., O. S. ir R. M.), taip pat nuo 2019 iki 2020 m. (konsultacinėje išvadoje) vykę žemės nuomos sandoriai, todėl sprendžia, jog šie ieškovės į bylą pateikti dokumentai neturi įrodomosios reikšmės ginčo klausimui – mokėtinam žemės nuomos mokesčio dydžiui – nustatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą argumentaciją, teismas sprendžia patikslintą ieškinio dalį dėl ginčo žemės sklypo nuomos kainos nustatymo tenkinti iš dalies ir vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6.487 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, pakeisti tarp šalių 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties 8 punktą dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, nustatant 219 Eur Eur/ha per metus.

Pakeista, sutartis toliau galioja pagal pakeistas sąlygas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nustatytas nuomos kainos mokesčio dydis turėtų būti taikomas atgaline tvarka, tai yra nuo 2017 m. balandžio 21 d., kada atsakovai ginčo sklypą nusipirko.

Dėl nuomos mokesčio nustatymo būdo.

CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai.

Kadangi ginčo sutartyje šalys buvo visiškai neaptarusios nuomos mokesčio nustatymo būdo, atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo konkrečiu atveju teismas nustatė konkrečią mokėtinos nuomos kainos dydį, turi būti nustatoma ar nuomos mokestis turėtų būti mokamas periodiškai, ar iš karto.

Atsakovai priešieškinyje prašo nustatyti, kad nuomos mokestis už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus turi būti sumokėtas mokėjimo pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ne vėliau, kaip iki kiekvienų einamųjų metų sausio 31 d. Ieškovė savo nuomonės dėl nuomos mokesčio nustatymo būdo neišreiškė, prašydama priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai jau pirminiame siūlyme ieškovei buvo išreiškę poziciją, kad pageidauja, jog nuomos mokestis būtų mokamas vieną kartą per metus, į tai, kad argumentuotų prieštaravimų ieškovė dėl to neišreiškė, atsižvelgiant į tai, kad derliaus nuėmimas ir užsėjimas įprastai vyksta metų viduryje, į įprastą praktiką žemės ūkyje, kai nuomos mokestis už visus metus sumokamas iki paskutinės metų dienos, sprendžia vadovaujantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6.487 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, pakeisti tarp šalių 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties 8 punktą nustatant, kad mokestis už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus turi būti sumokėtas mokėjimo pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ne vėliau, kaip iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 31 d.

Dėl kitų sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas negali tenkinti atsakovų kitų priešieškinio reikalavimų dėl nuomos sutarties 8, 9 punktų pakeitimo, nes nenustatė nei vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nuomos sutarties pakeitimui – nenustatyta, kad ieškovė būtų iš esmės pažeidusi nuomos sutartį. Taip pat nėra pagrindo keisti sutartį remiantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes nenustatyta nė vieno specialaus įstatyme nustatytų sutarties pakeitimo atvejų. Atsakovų šioje byloje CK 6.204, 6.228 straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įrodinėjamos ir nebuvo nustatytos. Atsakovai priešieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad ieškovės siūloma sutarties korekcija palieka vietos interpretacijai, gali apsunkinti nuomos sutarties vykdymą ir sąlygoti potencialus ginčus dėl to, tačiau neįrodinėjo, kad jau esančios sutarties sąlygos, kurias prašo pakeisti ar nustatyti naujas, nepagrįstai suteikė nuomininkui perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnis), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos sutarties vykdymui (CK 6.204 straipsnis) ar kt.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kita priešieškinio dalis dėl sutarties 8, 9 punktų pakeitimo atmestina kaip nepagrįsta, nes prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-722/99; 2009 m. birželio 18 d. nutarties Nr. 3K-3-274/2009 išaiškinimui, kad esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas.

Teismas sutinka su tuo, kad ginčo sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl pasekmių ieškovei laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, tačiau tokiu atveju jei ko kito nenustato nuomos sutartis, nuomininkui pažeidus nuomos mokesčio terminus galima taikyti CK numatytas pasekmes, kaip pavyzdžiui CK 6.487 straipsnio 6 dalyje ir kt., nuomos mokestį keisti taip pat įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šiuo atveju byloje buvo pareiškusi su reikalavimus, kurių pirmasis buvo patenkintas 100 proc. (pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu), o antrasis – 75 proc. (ieškovė patikslintu antruoju reikalavimu prašė nustatyti 175 Eur/ha nuomos mokesčio dydį, o teismas nustatė 219 Eur/ha nuomos mokesčio dydį). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimus šioje byloje patenkino iš dalies – 87,50 proc.

Atsakovai byloje pareiškė reikalavimą pakeisti ginčo sutarties 8 punktą nustatant nuomos mokesčio dydį, kurį teismas ir nustatė – 219 Eur/ha per metus, tačiau negali laikyti materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjusia bylą šalimi, kadangi priešieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo pareiškė tik iš naujo nagrinėjant civilinę bylą, kai ieškovė tokį reikalavimą reiškė jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios, kiti atsakovų reikalavimai dėl ginčo sutarties pakeitimo netenkinti, skundai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose buvo teikiami iš esmės ginčijant teismo pripažintą sutarties nutraukimą vienašališku, taip pat ginčijant procesinę bylos baigtį palikus vieną iš reikalavimų nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas tenkino dalį skundo ir grąžino bylos dalį dėl nuomos kainos nustatymo nagrinėti iš naujo, laiko, jog atsakovų reikalavimus patenkino 12,50 proc. dalimi, tai yra ta dalimi, kuria nustatė didesnį nuomos mokesčio dydį, nei prašė ieškovė (100 proc. – 87,50 proc.).

Iš viso šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas:

- pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-242-630/2019) – 3 060,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti;

- apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. e2A-37-390/2020) – 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

- kasacinės instancijos teisme (bylos Nr. e3K-3-360-684/2020) – 948,49 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą kaip pateiktą praleidus CPK 351 straipsnyje nustatytą terminą.

- pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-264-829/2021) – 1 827 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur išlaidų už konsultacinę išvadą.

Iš viso šios bylos nagrinėjimo metu atsakovai patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas:

- pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-242-630/2019) – 2 498,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

- apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. e2A-37-390/2020) – 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti;

- kasacinės instancijos teisme (bylos Nr. e3K-3-360-684/2020) – 3 509 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti;

- pirmosios instancijos teisme (bylos Nr. e2-264-829/2021) – 150 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti, 500 Eur už ekspertizės atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nesirėmė ieškovės pateikta konsultacine išvada, taip pat į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą, nutaria šių išlaidų neskirtyti. Kitos ieškovės patirtos išlaidos – 4 916,20 Eur priteistinos iš atsakovų proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir iš atsakovų lygiomis dalis ieškovei priteistini 3 687,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovų patirtos išlaidos – 6 807,09 Eur priteistinos iš ieškovės proporcingai teismo patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ir iš ieškovės atsakovams priteistini 850,88 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytinas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 836,62 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 687,50 Eur – 850,88 Eur).

Bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinėse instancijos teismuose, patirta 13,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 6,03 Eur (87,50 proc. / 2), o ieškovei tenkanti dalis – 1,72 Eur (12,50 proc.) nepriteistina, nes yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį dėl ginčo sutarties 8 (aštunto) punkto pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties, sudarytos dėl 8,2043 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovei G. B. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8 (aštuntą) punktą, nustatant 219 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų) nuomos mokestį už vieną hektarą žemės ūkio naudmenų per metus, nuomos mokestį už kiekvienus einamuosius kalendorinius metus sumokant mokėjimo pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, ne vėliau, kaip iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 31 d.

Kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. po 1 418,31 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika eurų trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. B. įmonei.

Priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. po 6,03 Eur (šešis eurus tris centus) ) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.