- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-483-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00035-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- B. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui B. Ž. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo B. Ž. 186,54 Eur negrąžinto kredito, 48,29 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 7,47 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 97,00 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.), 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui B. Ž. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo B. Ž.:
- 186,54 Eur negrąžinto kredito;
- 48,29 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 29 d.);
- 7,47 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 29 d.);
- 67,70 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 18 d.);
- 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 2020 m. gruodžio 27 d. – 95,90 Eur, 2021 m. sausio 27 d. – 86,01 Eur, 2021 m. vasario 27 d. – 75,58 Eur, 2021 m. kovo 27 d. – 64,59 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. – 53,00 Eur, 2021 m. gegužės 27 d. – 40,78 Eur, 2021 m. birželio 27 d. – 27,90 Eur, 2021 m. liepos 27 d. – 14,32 Eur;
- 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 310,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kita ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 2019 m. liepos 27 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas B. Ž. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 200,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2021 m. liepos 27 d. kreditą grąžinti, sumokėti 162,16 Eur palūkanų ir 36,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. kovo 29 d. vienašališkai nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Legal Balance“ iš UAB „BnP Finance“ perėmė reikalavimo teises į perdavimo–priėmimo akte nurodytus skolininkus, tarp jų ir atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu išsiųstu pranešimu informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajai kreditorei.
3.2 Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas tinkamai įvykdė prievolę grąžinti gautą kreditą, sumokėti iki sutarties nutraukimo apskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanas ir dalį administravimo mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė ir liko ieškovei skolingas, todėl ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas. Ieškovei iš atsakovo priteista 186,54 Eur negrąžinto kredito, 48,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 7,47 Eur administravimo mokesčio, kurie apskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos.
3.3 Teismas pažymėjo, jog ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 97,00 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, taip pat 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad prieš kredito suteikimą, t. y. 2019 m. liepos 27 d., pradinė kreditorė vertino atsakovo kreditingumą ir jo galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovo kreditingumo vertinimo ir kredito suteikimo metu buvo pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog atsakovas negalės tinkamai vykdyti prisiimamų įsipareigojimų. Vadinasi, suteikdama kreditą pradinė kreditorė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovas tinkamai vykdys skolinius įsipareigojimus ir grąžins ne tik gauto kredito sumą, bet ir sumokės sutartyje numatytas palūkanas, kaip atlyginimą kreditorei už pinigų skolinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė nuo 2020 m. kovo 29 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl pradinė kreditorė ir ieškovė, kaip jos teisių perėmėja, negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Teismas konstatavo, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, tačiau turi būti nustatytas ieškovės negautų pajamų dydis.
3.4 Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pažymima, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
3.5 Iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir jame esančio mokėjimų grafiko matyti, jog kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma yra apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Vadinasi, tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu atveju pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 29 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2021 m. sausio 18 d. (ieškinio parengimo data) pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 67,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumą (8,60 Eur + 8,25 Eur + 7,88 Eur + 7,49 Eur + 7,08 Eur + 7,64 Eur + 6,19 Eur + 5,71 Eur + 5,20 Eur + 4,66 Eur). Atsakovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus, lėmusius vienašališką vartojimo kredito sutarties nutraukimą, ši suma laikoma ieškovės negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 29 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki 2021 m. sausio 18 d. (ieškinio parengimo data). Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo šiuo laikotarpiu atsakovės negautas pajamas skaičiuoti nuo visos atsakovo negrąžintos kredito sumos, nes toks mokėjimo palūkanų skaičiavimas sutartyje nebuvo numatytas.
3.6 Teismas pažymėjo, jog kadangi pagal vartojimo kredito sutartį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma buvo apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, atitinkamai nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.), tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju pradinė kreditorė (ir atitinkamai ieškovė, kaip jos teisių perėmėja) pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 65 proc. metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteista 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos.
3.7 Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties terminio pabaigos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tačiau, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, teismas padarė išvadą, jog kreditorius gali reikalauti negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų ne ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos (nagrinėjamos bylos atveju – iki 2021 m. liepos 27 d.). Negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų kreditoriaus teisėtų lūkesčių interesą, šios pajamos nebuvo iš anksto numatytos gauti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties terminio pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestas kaip nepagrįstas.
3.8 Teismas konstatavo, jog patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteista 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių dalį dėl: 1) 97,00 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 97,00 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. liepos 27 d.; 3) 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo: 5) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Apeliantė mano, jog teismo sprendimas už akių iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nesivadovaujant aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei neatitinkantis elementarios verslo logikos.
4.2 Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) sudaro tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
4.3 Pažymi, jog sutartis buvo nutraukta, todėl nebegalioja joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
4.4 Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vadinasi, gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma. Mano, jog ieškovei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,54 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nesiejant su sutarties grafiku.
4.5 Atkreipia dėmesį ir į tai, kad sutartis buvo sudaryta preziumuojant, jog atsakovas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuota preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku mokės įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės. Pradinė kreditorė turėjo teisėtą lūkestį, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Tačiau negrąžinta kredito dalis nekinta, nemažėja.
4.6 Mano, jog, nutraukusi vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
4.7 Apeliantės nuomone, teismas sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą ir nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nėra logiška, kadangi teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ji vis dar negali atgauti piniginių lėšų iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims ir gauti iš to realių bei pagrįstų pajamų.
4.8 Mano, jog, remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už visą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, t. y. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
4.9 Apeliantė pažymi, kad pradinės kreditorės pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Ji, paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėja pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjos negautos pajamos (nuostoliai). Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau yra skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
4.10 Apeliantei nėra aišku, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Mano, jog negalima negautų pajamų (nuostolių) sieti su sutarties termino pabaigos data, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueis, o atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgaus atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, o atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudosis bei laivai disponuos, o apeliantė ir toliau neturės galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.
4.11 Mano, jog teismas būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip išvengiant papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
4.12 Pažymi, jog nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje.
4.13 Mano, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinių reikalavimų, todėl sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, priteisiant ieškovei iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat kuria tik iš dalies tenkintas reikalavimas priteisti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir visiškai netenkintas reikalavimas dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, dydžio
9. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, iš esmės ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ieškovės negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuoti ne nuo visos negrąžintos kredito sumos, kaip to prašė ieškovė, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio.
10. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas B. Ž. 2019 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 162,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (per 24 mėnesių laikotarpį). 2020 m. kovo 29 d. kredito davėja minėtą vartojimo kredito sutartį nutraukė. Taigi, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
12. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2021 m. liepos 27 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
15. Anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Į bylą pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei. O ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo.
16. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, jog jei vartojimo kredito sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinė kreditorė, gavusi iš atsakovo įmoką(as), ją(as) būtų iš karto galėjusi perskolinti ir gauti iš to naudos, laiko deklaratyviais. Pažymėtina, jog ieškovė visiškai neįrodinėjo, kad, iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
17. Kaip minėta, šalys, sudariusios 2019 m. liepos 27 d. paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
18. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neneigia ieškovės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau, kaip minėta anksčiau, ieškovės pareiga – tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį įrodyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė aptariamu laikotarpiu būtų patyrusi didesnių nuostolių nei nustatyti mokėjimo grafike. Objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptariamame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tinkamai taikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priimtas procesinis sprendimas atitinka naujausią teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-777/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-642/2021; 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A/-294-10922021; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-337-613/2021, 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-392-730/2021 ir kt.). Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos
20. Nors ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galbūt didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nusprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog sutarties sudarymo metu nei pradinė kreditorė, nei vėliau apeliantė negalėjo turėti lūkesčio, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdys, ir todėl tikėtis gauti minėtas pajamas. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito gražinimo. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priimtas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.