Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkinti reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys 2019 m. kovo 23 d. sudarė paskolos sutartį Nr. BOB-tg5cx7gc, jos pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 200 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 139,12 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 38,22 procento), 54 Eur administravimo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2020 m. vasario 7 d. pranešimu nuo 2020 m. vasario 23 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

13. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė iš atsakovo 180,21 Eur skolą (negrąžintas kreditas), 27,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 7,48 Eur administravimo mokesčio, iš viso 215,20 Eur įsiskolinimą, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (215,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių netenkino ieškinio dalies dėl 38,22 procento kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, tačiau apeliaciniu skundu nėra suformuluotas reikalavimas dėl šios teismo sprendimo už akių dalies panaikinimo, taip pat apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje nenurodyti argumentai dėl šio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl šiame nutarties punkte nurodytų ieškinio reikalavimų išsprendimo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.)

14. Akcentuotina, jog vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės įrodinėja, jog, atsakovui nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovo 41,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 38,22 procento negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija aiškindama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys sudarydamos 2019 m. kovo 23 d. paskolos sutartį Nr. BOB-tg5cx7gc specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. kovo 23 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vykdo ar yra įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl akivaizdu, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, o šio pažeidimo pagrindu ieškovė nutraukė šalių sudarytą paskolos sutartį.

19. Pažymėtina, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis anksčiau nurodyta teismų praktika, konstatuoja, jog pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Šiuo atveju konstatuotina, jog, pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 38,22 procento dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis, todėl darytina išvada, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Kadangi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti visą sutartimi nustatytą užmokestį (pelno palūkanas), darytina išvada, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

21. Svarbu akcentuoti, jog nors ieškovės negautų pajamų faktas yra nustatytas, tačiau šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti negautų pajamų dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo tenkinti reikalavimą dėl 41,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat tenkinti reikalavimą dėl 38,22 procento negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2020 m. kovo 23 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės prašomu priteisti negautų pajamų dydžiu.

23. Ieškovė, skaičiuodama negautų pajamų (nuostolių) dydį (41,33 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuoja taip: už laikotarpį nuo 2020 m. vasrio 23 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (kreipimosi į teismą data), iš viso už 219 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (180,21 Eur negrąžinta kredito dalis x (38,22 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 219 dienų). Taip pat ieškovė prašydama priteisti 38,22 procento mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį skaičiuoja nuo visos negražintos vartojimo kredito sumos, t. y. nuo 180,21 Eur.

24. Kaip minėta, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 38,22 procento metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 139,12 Eur (už visą sutarties laikotarpį). Skaičiuojant negautų pajamų (nuostolių) dydį pagal ieškovės nurodomą formulę, t. y. skaičiuojant 38,22 procento mokėjimo palūkanas nuo visos negražintos vartojimo kredito sumos – 180,21 Eur, atsakovas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos privalėtų sumokėti ieškovei – 138,46 Eur (180,21 Eur negrąžinta kredito dalis x (38,22 procento sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 539 dienų (už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d. iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.)). Tačiau pagal į bylą pateiktą paskolos mokėjimų grafiką matyti, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. kovo 22 d. privalėjo sumokėti 42,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (2020 m. spalio 23 d. – 4,04 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. – 3,89 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 3,72 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 3,54 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 3,35 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 3,16 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 2,96 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 2,75 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 2,54 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 2,32 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 2,09 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 1,86 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 1,62 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 1,37 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 1,11 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 0,85 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 0,58 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 0,29 Eur).

25. Analogiškai skaičiuojama ir prašoma priteisti 41,33 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, kurią ieškovė skaičiuoja pagal formulę: 180,21 Eur negrąžinta kredito dalis x (38,22 procento sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 219 dienų. Tačiau pagal į bylą pateiktą paskolos mokėjimų grafiką matyti, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. privalėjo sumokėti 32,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (2020 m. kovo 23 d. – 5,12 Eur; 2020 m. balandžio 23 d. – 4,98 Eur; 2020 m. gegužės 23 d. – 4,84 Eur; 2020 m. birželio 23 d. – 4,70 Eur; 2020 m. liepos 23 d. – 4,55 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 4,39 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 4,23 Eur).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 22–25 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog tinkamo paskolos sutarties įvykdymo atveju ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių suma yra didesnė nei 139,12 Eur, kadangi šia paskolos sutartimi šalys susitarė, jog kredito mokestis (palūkanos) sudarys būtent 139,12 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti negautų pajamų dydis mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).

27. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 38,22 procento negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 24 ir 25 punktuose.

28. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Padidinus priteistiną sumą, atitinkamai didintina ir suma, nuo kurios skaičiuojamos šios palūkanos.

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o ši apeliacinio skundo dalis tenkintina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

31. Ieškovė byloje pareiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl 180,21 Eur negrąžinto kredito priteisimo patenkintas visiškai (100 proc.); 2) reikalavimas dėl 27,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, patenkintas visiškai (100 proc.); 3) reikalavimas dėl 7,48 Eur administravimo mokesčio patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl 41,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 32,98 Eur, t. y. 32,98 Eur (priteista suma) x 100 : 41,33 Eur (prašomos priteisti sumos) = 79,80 proc.; 5) reikalavimas dėl 38,22 procento negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.), patenkintas iš dalies (apie 80 proc. pagal analogiją su 4 reikalavimu); 6) reikalavimas dėl 38,22 procento kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestas (0 proc.). Taigi iš viso patenkinta 76,67 proc. (460 : 6) ieškovės reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teisme.

32. Ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LB, Nr. 0007063, iš jos matyti, jog už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ 121 Eur sumą, 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 715, kurio pagrindu buvo apmokėta ieškovei pateikta sąskaita už teisines paslaugas, ir 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 775, kurio pagrindu buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų ir atsižvelgdama į tai, kad buvo tenkinta 76,67 procento ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas atitinkamai tenkintų reikalavimų procentui ir ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 104,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

33. CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovės priteisė 114,09 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Esant šiame ir nutarties 31 punkte nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad iš atsakovo ieškovei priteistinas pirmosios instancijos teisme turėtų 114,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti 2 ieškovės reikalavimai, t. y.: 1) reikalavimas dėl 41,33 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 32,98 Eur, t. y. 32,98 Eur (priteista suma) x 100 : 41,33 Eur (prašomos priteisti sumos) = 79,80 proc.; 2) reikalavimas dėl 38,22 procento negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (180,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.), patenkintas iš dalies (apie 80 proc. pagal analogiją su ankstesniu reikalavimu). Taigi iš viso patenkinta 80 proc. (160 : 2) ieškovės reikalavimų, pareikštų apeliacinės instancijos teisme.

36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 15 Eur žyminis mokestis. Pagrįsdama šias išlaidas ieškovė į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1018, kurio pagrindu sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo tenkinta 80 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisia 12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo E. V., 180,21 Eur negražinto kredito, 27,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 7,48 Eur administravimo mokesčio, 32,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.), 38,22 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. spalio 23 d. – 127,49 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. – 122,14 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 116,61 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 110,91 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 105,03 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 98,96 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 92,70 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 86,24 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 79,57 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 72,69 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 65,59 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 58,26 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 50,70 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 42,90 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 34,85 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 26,54 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 17,97 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 9,13 Eur) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 248,18 Eur sumos ir nuo 38,22 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 23 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 114,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo E. V. 12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.