- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-72-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00999-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. I.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. I.: 951,45 Eur negrąžinto kredito dalį; 210,53 Eur pelno palūkanas; 38,50 Eur administravimo mokestį; 315,41 Eur negautas pajamas (nuostolius); 55 procentų negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.); 55 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo: 951,45 Eur negrąžinto kredito dalį, 210,53 Eur pelno palūkanas, 38,50 Eur administravimo mokestį, 315,41 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“. Likusius ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. birželio 14 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 14 d. kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą, kurią sudaro 669,44 Eur palūkanos ir 180 Eur administravimo mokestis. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 18 d. pranešimu Sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 951,45 Eur negrąžinto kredito ir kitas iš sutartinės prievolės kylančias sumas. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimo perleidimo Sutartimi perleido reikalavimą ieškovei, ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo pranešimu.
3.2. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito dalies yra pagrįsti, todėl iš atsakovo buvo priteista 951,45 Eur negrąžinto kredito, iki Sutarties nutraukimo apskaičiuotos 210,53 Eur pelno palūkanos ir 38,50 Eur administravimo mokestis.
3.3. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 71 psl.). Nutraukusi vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė negavo suplanuotų pajamų ir turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis apskaičiuotas pagal negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (už 220 dienų nuo negrąžintos kredito dalies). Ieškovei iš atsakovo priteistina 315,41 Eur nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
3.4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti 55 procentų negautas pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (951,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.). Teismas nurodė, kad šis reikalavimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir tikėtinu, nes nėra pateikta jokių įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, reikalavimas yra sąlyginis, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą.
3.5. Ieškovė prašė priteisti kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikant 55 procentų palūkanų normą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar šis reikalavimas viršys Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytą maksimalią kompensacinių palūkanų ir kitų mokėjimų sumą, todėl negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių dalį dėl 55 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (951,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2021 m. birželio 14 d., ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. I. 55 procentų negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (951,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.). Likusią Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių dalį apeliantė prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito / paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52, p. 71).
4.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jau vien Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį.
4.3. Apeliantė pažymėjo, kad pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų / kreditų teikimo veiklą. Pradinis kreditorius pajamų gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinis kreditorius, siekdamas gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovo, mokumą (gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjai neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjai turi sutuoktinę (-į) ir jos (-o) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt.) ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinis kreditorius gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinęs atsakovo galimybę skolintis atsakingai ir suderinęs individualias Sutarties sąlygas, pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.
4.4. Apeliantė nurodo, kad Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius ir nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims ir gavęs planuotas pajamas.
4.5. Ieškovė pažymėjo, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).
4.6. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – apeliantė) negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 24 mėnesius jis būtų sumokėjęs kelis kartus didesnę sumą. Taigi, akivaizdu, kad atsakovui būti nesąžiningu ir nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti, ir teismas nepagrįstai tai toleravo.
4.7. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino ir neva sąlyginio reikalavimo pobūdžio apeliantė pažymi, kad apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau, nei baigtųsi Sutarties terminas.
4.8. Apeliantė nurodė, kad prašymas priteisti negautas pajamas (nuostolius) po kreipimosi į teismą dienos procentine išraiška, priešingai nei jų apskaičiavimas už visą Sutarties laikotarpį iš karto, t. y. faktiškai jų dar net nepatyrus, ar atskirų ieškinių teikimas už faktinius negautų pajamų (nuostolių) patyrimo laikotarpius labiausiai apsaugo atsakovo interesus. Apeliantė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) yra skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos.
4.9. Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visos sąlygos dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo egzistuoja jau nuo Sutarties sudarymo ir jos nutraukimo dienos, nepriklauso nuo tam tikrų aplinkybių ateityje atsiradimo. Teismas neturėjo teisės spręsti, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška su aiškia pabaigos data yra sąlyginis, tuo labiau kad, patenkinus tokį reikalavimą, būtų priimtas sąlyginis sprendimas.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti apeliantės reikalavimo dėl 55 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (951,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), priteisimo.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. birželio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 14 d. kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą kredito kainą, kurią sudaro 669,44 Eur palūkanos ir 180 Eur administravimo mokestis. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 18 d. pranešimu Sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 951,45 Eur negrąžinto kredito ir kitas iš sutartinės prievolės kylančias sumas. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo pranešimu.
Dėl negautų pajamų, kaip nuostolių (mokėjimo palūkanų)
10. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 55 procentų negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (951,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.)
11. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodė, kad šis reikalavimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir tikėtinu, nėra pateikta jokių įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, reikalavimas yra sąlyginis.
12. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).
13. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 55 procentų negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (951,45 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, nusprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad, atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas, įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
17. Pažymėtina, kad teismų praktika yra skirtinga. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
18. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. sausio 18 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
19. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
23. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito Sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (55 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2021 m. birželio 14 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
25. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021).
26. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), galėjo tikėtis gauti 55 procentus metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašo skaičiuoti 55 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (951,45 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, kartu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju). Taigi pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių šalys buvo susitarusios iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.) ir kurių dydis apskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).
27. Iš byloje esančių dokumentų (Sutarties specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie vartojimo kreditą ir jame esantį mokėjimų grafiką) matyti, kad apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo dienos 2020 m. sausio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), galėjo tikėtis gauti 55 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 18 d. – 840,28 Eur; 2020 m. vasario 14 d. – 809,23 Eur; 2020 m. kovo 14 d. – 776,76 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. – 742,80 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. – 707,28 Eur; 2020 m. birželio 14 d. – 670,14 Eur; 2020 m. liepos 14 d. – 631,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 590,66 Eur; 2020 m. rugsėjo 14 d. – 548,17 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – 503,73 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 457,26 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 408,66 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 357,83 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 304,67 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 249,07 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 190,92 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 130,11 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 66,51 Eur).
28. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 55 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 28 punkte.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), išskaidė į du laikotarpius ir už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 30 d.) paprašė priteisti fiksuotą 315,41 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius), o už laikotarpį nuo kreipimosi į teismas dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), – negautas pajamas (nuostolius) prašė priteisti neįvardijant konkrečios sumos, o tik pateikiant jų apskaičiavimo būdą.
30. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro 315,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Negautas pajamas (nuostolius) už šį laikotarpį ieškovė apskaičiavo taip: 951,45 Eur negrąžinta kredito dalis x (55 procentai Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 220 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau konstatavus, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuotinos ne nuo negrąžintos kredito dalies, o nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ieškovei priteistina 264,37 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2020 m. sausio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. rugpjūčio 30 d. (palūkanos pagal mokėjimo grafiką: 2020 m. sausio 14 d. – 38,51 Eur; 2020 m. vasario 14 d. – 37,09 Eur; 2020 m. kovo 14 d. – 35,60 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. – 34,04 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. – 32,42 Eur; 2020 m. birželio 14 d. – 30,71 Eur; 2020 m. liepos 14 d. – 28,93 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 27,07 Eur).
31. Konstatuotina, kad už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), ieškovė galėjo tikėtis gauti 55 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (suma pagal mokėjimo grafiką: nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. – 548,17 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – 503,73 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 457,26 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 408,66 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 357,83 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 304,67 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 249,07 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 190,92 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 130,11 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 66,51 Eur).
32. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą Vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Negautas pajamas priteisus ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.) pagal mokėjimo grafiką, tikslinama sprendimo už akių dalis, kuria priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
35. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 264,37 Eur (vadinasi, tenkinta 83,82 proc. šio reikalavimo; 264,37 Eur x 100 proc. / 315,41 Eur); 5) reikalavimas dėl 55 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 951,45 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 147,43 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 412,90 Eur nuostolių (951,45 Eur x (55 proc. / 365 dienos) x 288 dienos), vadinasi, tenkinta 35,71 proc. šio reikalavimo; 147,43 Eur x 100 proc. / 412,90 Eur); 6) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmestas (0 proc.). Iš viso tenkinta 69,92 proc. (419,53 proc. / 6 reikalavimai) ieškinio reikalavimų.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinta dalis ieškovės reikalavimų (netenkintas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų, be to, visiškai nebuvo tenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo), tačiau, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jokių skaičiavimų.
37. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 69,92 proc., jai iš atsakovo turėtų būti priteista 108,38 Eur (155 Eur x 69,92 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 155 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 155 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 55 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą 951,45 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (35,71 proc.), todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 5,37 Eur (15 Eur x 35,71 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo R. I. 951,45 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą keturiasdešimt penkis centus) negrąžinto kredito, 210,53 Eur (du šimtus dešimt eurų penkiasdešimt tris centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 38,50 Eur (trisdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt centų) administravimo mokesčio, 264,37 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus trisdešimt septynis centus) negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 30 d.), 55 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. rugsėjo 14 d. – 548,17 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – 503,73 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 457,26 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 408,66 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 357,83 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 304,67 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 249,07 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 190,92 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 130,11 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 66,51 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 464,85 Eur sumos ir nuo 55 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 14 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo R. I. 155 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo R. I. 5,37 (penkis eurus trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.