- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-392-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02115-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- P. N.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. N. 186,54 EUR negrąžinto kredito, 47,69 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 7,50 EUR administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 59,80 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 186,54 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 13 d., 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,54 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminio mokesčio, 121 EUR patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovui P. N. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 29 d. viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo teismas turės ieškovės prašymu priimti sprendimą už akių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, priimtas sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. spalio 13 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-sb6y7gt7 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, priteisti iš atsakovo 186,54 EUR negrąžinto kredito, 7,50 EUR administravimo mokesčio, 47,69 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų iki Sutarties nutraukimo dienos, 59,80 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-06-13) iki ieškinio parengimo dienos, 12,29 EUR negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-12-09) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-01-14) ir 65 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-01-14) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-13) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-06-13 – 164,93 EUR; 2020-07-13 -158,78 EUR; 2020-08-13 – 152,29 EUR; 2020-09-13 – 145,45 EUR; 2020-10-13 – 138,24 EUR; 2020-11-13 – 130,64 EUR; 2020-12-13 – 122,63 EUR; 2021-01-13 – 114,18 EUR; 2021-02-13 – 105,28 EUR; 2021-03-13 – 95,90 EUR; 2021-04-13 – 86,01 EUR; 2021-05-13 – 75,58 EUR; 2021-06-13 – 64,59 EUR; 2021-07-13 – 53 EUR; 2021-08-13 – 40,78 EUR; 2021-09-13 – 27,90 EUR; 2021-10-13 – 14,32 EUR), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 313,82 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo už akių motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl negrąžinto kredito, administravimo mokesčio ir pelno palūkanų nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad reikalavimai grąžinti 186,54 EUR kreditą ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti 47,69 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, bei sumokėti 7,50 EUR administravimo mokestį laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra, todėl yra pagrįsti ir tenkinami.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl 59,80 EUR negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nurodė, kad nutraukus paskolos sutartį, kreditorė dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų 65 proc., kurios laikytinos kreditorės negautomis pajamomis, todėl teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, dėl to tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisė 59,80 EUR negautų pajamų, kurios paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos nurodė, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos pagal mokėjimo grafiką. Teismas atlikęs apskaičiavimus pagal mokėjimo grafike nurodytas sumas nurodė, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 12,29 EUR negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 65 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-12-09) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-01-14), ir 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 65 proc. metinę palūkanų normą.
3.4. Pirmosios instancijos teismas dėl kompensuojamųjų palūkanų nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 65 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 186,54 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2021-10-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, netesybų dydį ir kasacinio teismo praktiką nustatė, kad nustatytos netesybos yra nesąžiningos ir neproporcingos, atsižvelgiant į tai, nusprendė ieškovės reikalavimą dėl 65 procentų kompensacinių palūkanų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmesti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,54 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-10-13), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,54 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-10-13), pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,54 EUR), nuo sutarties termino pabaigos (2021-10-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo, 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (186,54 EUR), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-10-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1123-1025/2021 dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovo 15 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Teismas neteisingai interpretuoja naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur yra išaiškinta, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Nurodo, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Pažymi, kad teismas atlikdamas perskaičiavimus sukūrė teisinę fikciją, jog apeliantė pinigus atgavo, teigia, kad teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
4.2. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 65,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Apeliantė prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) apskaičiavo procentine išraiška, nes ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Pažymi, kad negautų pajamų reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantei patirtų negautų pajamų (nuostolių).
4.3. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad apeliantės reikalavimai turi būti patenkinti visa apimtimi, todėl teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Prašo apeliantės naudai iš atsakovo priteisti 136 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių (ne) teisėtumo
7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tai yra turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditorės negautų pajamų, atlyginimo, ir pažymima, kad konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 65 proc. dydžio metinės palūkanos. Pažymi, jog teismas nepagrįstai pakeitė nuostolių skaičiavimo metodą ir tvarką.
8. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2019 m. spalio 13 d. atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-sb6y7gt7, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 200 EUR vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo terminas – 2021 m. spalio 13 d., o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 162,16 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 proc.), sutarties administravimo mokestis – 36 EUR), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. birželio 13 d. nutraukė sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir pagal 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 6 perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę.
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
10. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
11. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
12. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
14. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai pakeitė nuostolių skaičiavimo metodą ir tvarką. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus dalyje dėl negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, taip pat 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo.
15. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis.
16. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. e2A-289-777/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-831-643/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-755/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-440/2021) ir teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į horizontalųjį precedentą, apeliantės reikalavimai viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
17. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanoms, numatytoms sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Toks reikalavimas, kaip jau minėta, viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, tai yra šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, šiuo atveju yra kompensuojami 5 procentų dydžio praradimai. Kolegija pastebi, kad apeliantė šioje byloje neįrodinėjo, jog pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 procentų dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 procentus metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju nepateikta jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą įsitikinti, jog apeliantės galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydis yra būtent 65 procentai (CPK 178 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir šiuo atveju, vadovaujantis apeliantės apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo peržengti ginčo ribas. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas sprendime nurodytais motyvais atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 15 EUR bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.