Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6011-266/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Atsakovas L. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

12. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 248,68 Eur kredito mokestį, 94,68 Eur kredito administravimo mokestį, kredito grąžinimo data 2021 m.balandžio 27 d.Sutartis buvo nutraukta 2020 m. liepos 1 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi 2020 m.kovo 3 d.pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į nurodytas atsakovo skolas.

14. Pradinė kreditorė cesijos sutarties Nr. RP2020-03/01 priedu Nr. 7 perleido ieškovei reikalavimo teisę į 236,80 Eur atsakovo skolą (195,06 Eur – pagrindinę skolos sumą, 30,03 Eur – palūkanas, 11,03 Eur – administravimo mokestį). Ieškovė išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki visiško kredito grąžinimo dienos ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė nurodo, kad apeliantė turi teisę gauti pajamas ne tik už laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta kredito suma, bet ir už laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė perskolinti vartojimo kredito sumą kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

16. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Sprendžiant ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), taikomi tokie kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m.kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m.lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m.lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Pagal UAB „BnP Finance“ ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį, kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m.balandžio 27 d.. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir joje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 248,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 39 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 248,68 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo Sutartis buvo nutraukta 2020 m.liepos 1 d.sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 28,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Teismas taip pat priteisė 5 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo, o nuo sprendimo už akių priėmimo priteisė 39 proc. negautų pajamų paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,06 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m.balandžio 27 d.). Taigi teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti negautas mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimą sutarties termino laikotarpiui.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, jas būtų galėjęs perskolinti, būtų išlikęs pastovus 39 procentų ar didesnių palūkanų srautas, todėl negauto pelno palūkanos turi būti priteistos nuo sutarties nutraukimo iki visiško skolos grąžinimo.

22. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi, todėl negali būti tenkinamas. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m.gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovui tinkami vykdant sutartį, ji būtų galėjusi perskolinti pinigus kitiems asmenims ir taip gauti pajamas. Ieškovė negautų pajamų dydį grindžia sutartyje numatytų 39 proc. palūkanų dydžiu. Tačiau ieškovė objektyvių duomenų ieškovė apie tai, kad ji patirtų nurodyto dydžio nuostolius ateityje nepateikė, o vien deklaratyviai teigia, kad ir toliau pinigai būtų skolinami už 39 proc. (CPK 12, 178 straipsniai). Be to pirmosios instancijos teismas, sutarties sąlygą, kuria buvo nustatyta, kad atsakovas moka sutartyje nurodytas 39 proc. palūkanas iki visiško kredito grąžinimo, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, todėl ieškovė nebegali remtis sutartyje nurodytų palūkanų dydžiu, reikalaudama negautų pajamų. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Vadovaujantis išdėstyti apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.