- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-289-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01637-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 978,99 Eur negrąžinto kredito, 261,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 296,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 32 procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties pabaigos, 32 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Vartojimo kredito davėja „BnP Finance“, UAB, ir atsakovas M. Ž. 2019 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-fpfzgvsk, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 162,99 Eur vartojimo kreditas 54 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 943,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 32 procentai) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
2.2. 2020 m. kovo 3 d. tarp vartojimo kredito davėjo ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, ja vartojimo kredito davėjas perleido ieškovei reikalavimo teises į 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 4 prie reikalavimo perleidimo sutarties nurodytus asmenis, tarp jų ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.
2.3. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į vartojimo kredito davėjo siųstus raginimo laiškus. Teigia, jog, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnio bei sutarties 8.4. punktu, vartojimo kredito davėjas 2020 m. balandžio 26 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Pažymėjo, jog atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Padarė išvadą, kad yra išnaudotos visos galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jam asmeniškai). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 1 978,99 Eur negrąžintą kreditą; 261,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.); 296,69 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.); 97,21 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 21 d.); 32 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) (nuo 2019 m. kovo 22 d. – 2162,99 Eur; 2019 m. balandžio 22 d. – 2144,63 Eur; 2019 m. gegužės 22 d. – 2125,78 Eur; 2019 m. birželio 22 d. – 2106,43 Eur; 2019 m. liepos 22 d. – 2086,56 Eur; 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 2066,16 Eur; 2019 m. rugsėjo 22 d. – 2045,22 Eur; 2019 m. spalio 22 d. – 2023,72 Eur; 2019 m. lapkričio 22 d. – 2001,65 Eur; 2019 m. gruodžio 22 d. – 1978,99 Eur; 2020 m. sausio 22 d. – 1955,72 Eur; 2020 m. vasario 22 d. – 1931,83 Eur; 2020 m. kovo 22 d. – 1907,31 Eur; 2020 m. balandžio 22 d. – 1882,13 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. – 1856,28 Eur; 2020 m. birželio 22 d. – 1829,74 Eur; 2020 m. liepos 22 d. – 1802,50 Eur; 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 1774,53 Eur; 2020 m. rugsėjo 22 d. – 1745,81 Eur; 2020 m. spalio 22 d. – 1716,33 Eur; 2020 m. lapkričio 22 d. – 1686,06 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 1654,98 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 1623,07 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 1590,31 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 1556,68 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 1522,15 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 1486,70 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 1450,31 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 1412,95 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 1374,59 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 1335,21 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 1294,78 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 1253,27 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 1210,65 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 1166,90 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 1121,98 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 1075,86 Eur; 2022 m. balandžio 22 d. – 1028,51 Eur; 2022 m. gegužės 22 d. – 979,90 Eur; 2022 m. birželio 22 d. – 929,99 Eur; 2022 m. liepos 22 d. – 878,75 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 826,15 Eur; 2022 m. rugsėjo 22 d. – 772,14 Eur; 2022 m. spalio 22 d. – 716,69 Eur; 2022 m. lapkričio 22 d. – 659,76 Eur; 2022 m. gruodžio 22 d. – 601,32 Eur; 2023 m. sausio 22 d. – 541,32 Eur; 2023 m. vasario 22 d. – 479,72 Eur; 2023 m. kovo 22 d. – 416,47 Eur; 2023 m. balandžio 22 d. – 351,54 Eur; 2023 m. gegužės 22 d. – 284,88 Eur; 2023 m. birželio 22 d. – 216,44 Eur; 2023 m. liepos 22 d. – 146,17 Eur; 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 74,03 Eur); 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. spalio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą. Konstatavo, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 978,99 Eur negrąžinto kredito ir 261,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.).
5.2. Nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teigia, jog neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Pažymėjo, kad kaltė preziumuojama, todėl būtent atsakovui, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovas šia teise nesinaudojo – atsiliepimo į bylą nepateikė. Akcentavo ir tai, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro 296,69 Eur (1978,99 Eur negrąžinta kredito dalis × 32 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 171 dienos nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 26 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. spalio 14 d. (kreipimosi į teismą dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Padarė išvadą, kad jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado.
5.3. Pažymėjo, kad ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. apskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Darė išvadą, kad tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju (t. y. formuluodama pirmiau nurodytą reikalavimą) ji turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, tačiau aptariamu atveju ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos ir paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Teigia, jog atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas, tačiau jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą, nei ieškovė bus patyrusi.
5.4. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti 32 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (32 procentus), kaip ir mokestinėms palūkanoms. Teigia, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procento už 180 dienų), todėl sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir šis reikalavimas atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018), tuo labiau kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl 32 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 22 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 32 procentus negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 22 d.). Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat mano, kad teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Mano, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
7.2. Nurodė, kad, remiantis sutarties 1.9, 1.12, 1.31 punktais, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Teigia, jog pradinis kreditorius, gavęs dešimtąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 32 procentų ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 32 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugpjūčio 22 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
7.3. Pažymėjo, kad lygiai tos pačios prielaidos buvo taikytos ir ieškinyje nurodytai fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (296,69 Eur), kurią teismas priteisė, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma apskaičiuota atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.
7.4. Teigia, jog, aiškinant VKĮ 17 straipsnio nuostatas, būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: pirma, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; antra, kad apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Atkreipia dėmesį, jog jeigu atsakovas visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021 m. sausio 20 d., tai tik iki 2021 m. sausio 20 d. apskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti apeliantei ir t. t. Mano, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertina, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 32 procentus negautų pajamų (nuostolių) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo mokėti ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio.
14. Akcentuotina, jog pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septinių teisėjų kolegija aiškindama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas M. Ž. 2019 m. sausio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-fpfzgvsk, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 162,99 Eur vartojimo kreditas, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 943,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 32 procentai) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (54 mėnesių terminui). 2020 balandžio 26 d. kredito davėja minėtą vartojimo kredito sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką akivaizdu, jog, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis CK nuostatomis, nustatančias sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
16. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. sausio 22 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2023 m. rugpjūčio 22 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
19. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Šiuo atveju nustatyta, jog į bylą pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradiniam kreditoriui, o ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus.
20. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, jog jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 32 procentų ir didesnę palūkanų normą, todėl mano, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 32 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 978,99 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugpjūčio 22 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo
21. Kaip minėta, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
22. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi informavo ieškovę apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 296,69 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo. Šia nutartimi šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, tačiau ieškovė šia savo teise nepasinaudojo.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių konstatavo, jog kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Teigė, jog jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado, todėl mano, jog ieškovės reikalavimas dėl 296,69 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) priteisimo yra pagrįstas.
24. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, vadovavosi ieškovės ieškinyje pateiktais skaičiavimais, t. y. kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro 296,69 Eur (1 978,99 Eur negrąžinta kredito dalis × 32 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos metinės palūkanų normos / 365 dienų per metus × 171 dienos nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 26 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. spalio 14 d. (kreipimosi į teismą dienos).
25. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, šalys, sudariusios 2019 m. sausio 22 d. paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
26. Iš minimo mokėjimo grafiko matyti, jog laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) ieškovė galėjo tikėtis gauti 32 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 22 d. – 1 882,13 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. – 1 856,28 Eur; 2020 m. birželio 22 d. – 1 829,74 Eur; 2020 m. liepos 22 d. - 1 802,50 Eur; 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 1 774,53 Eur; 2020 m. rugsėjo 22 d. – 1 745,81 Eur; 2020 m. spalio 22 d. - 1716,33 Eur). Tai reiškia, jog ieškovė laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) galėjo tikėtis gauti 266,16 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 42,31 Eur (1 856,28 Eur negrąžinta kredito dalis × 32 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos metinės palūkanų normos / 365 dienų per metus × 26 dienų); laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 190,75 Eur (pagal mokėjimo grafike nurodytus mokėjimus); laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. spalio 14 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 33,10 Eur (1 716,33 Eur negrąžinta kredito dalis × 32 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos metinės palūkanų normos / 365 dienų per metus × 22 dienų). Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių priteistą 296,69 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), iki 266,16 Eur.
27. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde įrodinėja aplinkybes, jog jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 32 procentų ir didesnę palūkanų normą, tačiau šios nutarties 20 punkte konstatuota, jog ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad, iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptariamame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.
28. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nustatymo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių, jo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) keistina nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteista 296,69 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.) mažintina iki 266,16 Eur. Kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
31. Ieškovė ieškiniu reiškė 5 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 procentų); 2) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 procentų); 3) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 266,16 Eur (vadinasi, tenkinta 89,71 procento šio reikalavimo; 266,16 Eur x 100 procentų / 296,69 Eur); 4) reikalavimas dėl 32 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 1 978,99 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 914,97 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 1 807,86 Eur nuostolių (1 978,99 Eur x (32 procentai / 365 dienų) x 1 042 dienų), vadinasi, tenkinta 50,61 procento šio reikalavimo; 914,97 Eur x 100 procentų / 1 807,86 Eur); 5) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmestas (0 procentų). Iš viso tenkinta 68,06 procento (340,32 procento / 5 reikalavimų) ieškinio reikalavimų.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LB, Nr. 0007146, iš kurios matyti, jog už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ 121 Eur sumą, 2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 250, kurio pagrindu buvo apmokėta ieškovei pateikta sąskaita už teisines paslaugas, ir 2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 201, kurio pagrindu buvo sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis.
33. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 68,06 procento, jai iš atsakovo turėtų būti priteista 121,14 Eur (178 Eur x 68,06 procento / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 178 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino 100 procentų), tačiau įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pakeitė sprendimo už akių dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 296,69 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti šias ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Kitos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš atsakovo ieškovei priteistinas 97,94 174,33 Eur (174,33 * ((100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 89,71 proc.) / 5)) turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių pakeisti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. Ž. priteistas 296,69 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 69 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 14 d.), sumažinti iki 266,16 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 16 ct) sumos.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. Ž. priteistą 178 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 174,33 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.