Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties.

24.3 9,94 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos;

24.8 bylinėjimosi išlaidas.

25.5 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 229,94 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.);

25.6 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (323,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

25.7 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

26. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

28. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

29. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

30. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 229,94 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (11 straipsnio 8 dalis) nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos bei mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomonę, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, remiantis CK 1.80 straipsniu yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas), atsižvelgiant į Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esančią neproporcingai didelę ( 39 proc.) atsakovės atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, yra pagrindas 2019 m. liepos 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-srz4r3fg bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“ pripažinti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas).

36. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu, ieškovė 39 proc. kompensacines palūkanas prašė priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio 6 reikalavimas) ir šis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma. Konstatuotina, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata prieštarauja aukščiau minėtai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai, nes netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 d. laikotarpį, tuo tarpu 6.1 punkte maksimalus terminas, už kurį skaičiuotinos netesybos, nenurodytas, terminas neapibrėžtas konkrečiu maksimaliu laikotarpiu, todėl ši sutarties nuostata laikytina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).

38. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 39 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (229,94 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo kaip viršijantį lūkesčio intereso gynimo ribas, šalims bendrųjų sąlygų 6.1 punktu susitarus ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, tačiau mokėjimo (pelno) palūkanų tolimesnio skaičiavimo nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

41. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. gegužės 21 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, vadovaujantis sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

42. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

43. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (229,94 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 37,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gegužės 21 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 46,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 229,94 Eur nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas minėtus ieškovės reikalavimus, nesivadovavęs aktualia Lietuvos Respublikos teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo (pelno) palūkanų procentiniu dydžiu – 39 procentais), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 229,94 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

49. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 21 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 37,86 Eur, kurias ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 21 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) sudarytų 140 Eur (177,86 Eur – 37,86 Eur). Kadangi, kaip jau minėta, sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui, priskaitytos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų būtent nurodytos 140 Eur sumos, laikytina, jog tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

50. Už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisus ieškovei 46,19 Eur, ieškovė pagrįstai gali tikėtis gauti ir nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.), kurie negali viršyti 93,63 Eur (177,68 Eur – 37,86 Eur – 46,19 Eur).

51. Svarbu šiuo atveju būtų paminėti ir tai, kad ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčio interesas negali apimti negautų pajamų gavimo ankstesniu nei šalių sutarta terminu. Ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. gruodžio 12 d. – 172,76 Eur, 2021 m. sausio 12 d. – 166,49 Eur, 2021 m. vasario 12 d. – 160,02 Eur, 2021 m. kovo 12 d. – 153,34 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. – 146,44 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. – 139,32 Eur, 2021 m. birželio 12 d. – 131,97 Eur, 2021 m. liepos 12 d. – 124,38 Eur, 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 116,54 Eur, 2021 m. rugsėjo 12 d. – 108,45 Eur, 2021 m. spalio 12 d. – 100,09 Eur, 2021 m. lapkričio 12 d. – 91,46 Eur, 2021 m. gruodžio 12 d. – 82,55 Eur, 2022 m. sausio 12 d. – 73,35 Eur, 2022 m. vasario 12 d. – 63,85 Eur, 2022 m. kovo 12 d. – 54,04 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. – 43,91 Eur, 2022 m. gegužės 12 d. – 33,45 Eur, 2022 m. birželio 12 d. – 22,65 Eur, 2022 m. liepos 12 d. – 11,50 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. liepos 12 d.), negali viršyti 93,63 Eur sumos.

52. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 21 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 28 d.), kurių suma 50,1 Eur (6,87 Eur + 6,71 Eur, + 6,54 Eur + 6,37 Eur + 6,19 Eur + 6 Eur + 5,81 Eur + 5,61 Eur), taip pat 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 51 punkte.

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, tikslintiną dalyje dėl kredito sutarties 6.1 punkto nuostatos pripažinimo negaliojančia bei dėl tenkintų ieškinio reikalavimų priteisti ieškovei iš atsakovės 39 proc. dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, skaičiuojamas pagal nutarties 50 p. nustatytą tvarką.

54. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Nekeičiant Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11666-1130/2020 iš esmės, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-srz4r3fg Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos (39 procentų dydžio) palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į. k. 302528679) iš atsakovės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 229,94 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų ir 94 ct) negrąžintą kredito dalį, 37,86 Eur (trisdešimt septynių eurų ir 86 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 21 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 9,94 Eur (devynių eurų ir 94 ct) administravimo mokestį, 46,19 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 19 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio - 2020 m. gruodžio 12 d. nuo 172,76 Eur, 2021 m. sausio 12 d. – 166,49 Eur, 2021 m. vasario 12 d. – 160,02 Eur, 2021 m. kovo 12 d. – 153,34 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. – 146,44 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. – 139,32 Eur, 2021 m. birželio 12 d. – 131,97 Eur, 2021 m. liepos 12 d. – 124,38 Eur, 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 116,54 Eur, 2021 m. rugsėjo 12 d. – 108,45 Eur, 2021 m. spalio 12 d. – 100,09 Eur, 2021 m. lapkričio 12 d. – 91,46 Eur, 2021 m. gruodžio 12 d. – 82,55 Eur, 2022 m. sausio 12 d. – 73,35 Eur, 2022 m. vasario 12 d. – 63,85 Eur, 2022 m. kovo 12 d. – 54,04 Eur, 2022 m. balandžio 12 d. – 43,91 Eur, 2022 m. gegužės 12 d. – 33,45 Eur, 2022 m. birželio 12 d. – 22,65 Eur, 2022 m. liepos 12 d. – 11,50 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (323,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti“.