- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-179-340/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01344-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. Ž., S. Ž.
- Ieškovas
- G. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. Ž. ir S. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir S. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 2500 Eur skolos iš S. Ž., 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti 2500 Eur skolos iš A. Ž., 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. liepos 19 d. ieškovas su atsakovėmis sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė iki 2023-09-20 sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto – miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., pirkimo-pardavimo sutartį. 2023-07-21 bankiniais pavedimais ieškovas kiekvienai iš atsakovių į jų atsiskaitomąsias sąskaitas pervedė po 2500 Eur avanso, kuris sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo būti įskaitytas į perkamo turto kainą. Tačiau atsakovės su ieškovu iki nurodytos datos pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, o 2023-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi turtą pardavė kitiems asmenims. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir tokiomis pat sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Kaip paaiškėjo vėliau, turtas buvo parduotas asmenims, pagal minėtą įstatymą turintiems pirmumo teisę šį turtą įsigyti. Tačiau atsakovės ieškovui avansą grąžinti atsisakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimuose nurodoma, kad 2023-07-31 informavo ieškovą, kad atsirado mišką pirkti suinteresuotas trečias asmuo – kaimynas, kuris už mišką sutiko mokėti – 25000 EUR + 5000 Eur netesybas (baudą), viso: 30 000 Eur. 2023-07-31 ieškovas nurodė veiksmų planą esant suinteresuotam trečiajam asmeniui: prašymą NŽT reikės formuluoti „kitokiomis sąlygomis, kad kaimynas nepirktų“, tokiu būdu suteikdamas viltį parduoti mišką už aukštesnę nei 30 000 Eur kainą. Žadėjęs sudaryti sąlygas, pagal kurias „kaimynas nepirktų“, ieškovas suteikė pagrįstų vilčių padidinti parduodamo objekto kainą mažiausiai iki 31 000 Eur, o gal ir iki artimesnės jų pradžioje prašytai 43 650 Eur sumos. 2023-08-28 ieškovas pakeitė savo poziciją – miško pirkti nebeketina, nurodė parduoti mišką kaimynui, grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Ieškovas nurodė atsakovėms parduoti mišką kitam pirkėjui, kas rodo savo ketinimų pirkti mišką atsisakymą. Pagal 2023-07-19 Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktą: „2. Tuo atveju, jeigu Pirkėjas šioje Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis atsisako sudaryti su Pardavėju šioje Sutartyje apibrėžto Turto pirkimo-pardavimo sutartį, Pardavėjas pasilieka Pirkėjo jam sumokėtą avansą kaip baudą už šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovui G. G. iš S. Ž. ir A. Ž. po 2500 Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad įstatymas numato imperatyvią tvarką, kaip gali būti parduodamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir nesilaikyti šios tvarkos nėra galimybės. Įstatymas taip pat numato teisę tam tikriems jau įvardintiems asmenims įsigyti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise. Šalys preliminaria sutartimi susiderėjo dėl ginčo sklypo įsigijimo sąlygų ir kainos, po ko atsakovės 2023-07-20 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą kaip numatyta Miškų įstatyme. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi teismo sprendimo 9-11 punktuose numatytas procedūras, nustatė, kad yra asmuo turintis pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą ir pageidaujantis ja pasinaudoti ir atitinkamai išdavė pažymą apie tai, kad ginčo sklypas turi būti parduotas T. Venckui ir jo sutuoktinei. Pagal atsakovių pateiktus, dalinai nuasmenintus dokumentus galima daryti išvadą, kad pirmiausiai sutikimą pirkti ginčo sklypą pateikė tik vienas iš sutuoktinių, po ko vėliau duomenys apie įsigyjančius asmenis buvo tikslinami 2023-09-11 prašymu ir 2023-09-12 išduotas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, kad ginčo sklypą pirmumo teise įgytų T. Venckus ir jo sutuoktinė. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto NTR išrašo, atsakovių pateiktos sutarties, šie asmenys 2023-09-18 ginčo sklypą ir įsigijo už 25000 Eur.
6. Teismas iš pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų nustatė, kad tarp šalių maždaug nuo 2023-07-31 iki rugsėjo pradžios buvo bendraujama dėl to, kas nutiktų, jei atsirastų pirmumo teisę turintis pirkėjas. Teismas nurodė, kad iš susirašinėjimo galima spręsti, kad buvo įvardintos tam tikros galimybės, tačiau realiai dėl to tarp šalių nebuvo susitarta ir jokių veiksmų nebuvo atliekama, kaip ir nebuvo konkrečiai tariamasi dėl preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, iš esmės vyko tik tarpusavio konsultacijos alternatyvių galimybių dėl ginčo sklypo įsigijimo klausimu, tačiau konkrečiai dėl to tariamasi nebuvo, dėl ko konstatuotina, kad šalys liko prie 2023-07-19 preliminarios sutarties sąlygų.
7. Teismas, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, į tai, kad ginčo sklypas visgi buvo parduotas kitam asmeniui, nustatė, kad atsakovės jokių kitų alternatyvių veiksmų nesiėmė, kažko konkretaus ieškovui nesiūlė, kaip ir ieškovas neišreiškė pageidavimo keisti preliminarios sutarties sąlygas. Iš pateikto susirašinėjimo teismas vertino, kad šalys kalbėjosi dėl galimų alternatyvų ginčo sklypo įgijimo klausimu, bet jokie konkretūs variantai rimtai nebuvo svarstomi. Bet kuriuo atveju tokie nauji susitarimai reikštų preliminarios sutarties sąlygų keitimą arba net jos nutraukimą bei kitokios sutarties sudarymą, dėl ko turėjo būti aiškiai sutariama raštu. Ginčo atveju šalys jokių preliminarios sutarties pakeitimų raštu neatliko, o šalių el. susirašinėjimo turinys taip pat neleidžia daryti išvados, kad šalys konkrečiai ir realiai nusprendė pakeisti kokias nors sutarties sąlygas tokiu būdu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į jų reikšmę ginčo klausimui dėl avanso grąžinimo, teismas konstatavo, kad šalys turėjo tinkamai vykdyti tik tokias sąlygas, dėl kurių buvo sutarta 2023-07-19 preliminaria sutartimi.
8. Teismas sprendė, kad nėra ieškovo veiksmų ar neveikimo, dėl kurių būtų galima konstatuoti atsakovių teisę reikalauti iš ieškovo baudos, numatytos preliminarios sutarties 2 punkte. Atsakovės nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovui 5000 Eur avansą.
9. Pasisakydamas dėl ieškovių nurodytų argumentų apie patirtus nuostolius, teismas pažymėjo, kad pardavusios ginčo sklypą pirmumo teisę turinčiam pirkėjui jos gavo lygiai tokią pačią sumą, kokią būtų gavusios iš ieškovo, todėl jokių nuostolių nepatyrė. Svarstymai apie tai, kad kaimynui nepasirodė didelė 30 000 Eur suma (25000 Eur sklypo kaina ir 5000 Eur bauda) taip pat nereiškia, kad atsakovės būtų gavusios 30 000 Eur už ginčo sklypą, kadangi atitinkamai, jei būtų buvęs keliamas klausimas dėl baudos ieškovui mokėjimo, tuos papildomus 5000 Eur atsakovės vis tiek būtų turėjusios kaip baudą atiduoti ieškovui ir joms liktų ta pati 25 000 Eur suma. Atsakovės taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo žymiai geresnių pasiūlymų iš kitų asmenų. Bet net ir tokia aplinkybė turėtų prasmę tik tuo atveju, jei kitas pirkėjas būtų pasiūlęs už ginčo sklypą daugiau nei 30 000 Eur, kadangi tokiu atveju jau atsakovės būtų nevykdžiusios sutarties ir turėjusios mokėti ieškovui 5 000 Eur baudą. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokių pirkėjų atsakovės neturėjo. Taigi, faktiškai atsakovės ginčo sklypą pardavė už tokią kainą, dėl kokios pačios savo valia susitarė su ieškovu, dėl to sudarė preliminarią sutartį ir privalėjo jos laikytis. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atsakovės patyrė kažkokius nuostolius.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) S. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir ieškinį atmesti pilna apimti kaip nepagrįstą; už nesąžiningą ir nepagrįstą ieškovo ieškinį teismo prašo ieškovui taikyti CPK 95 str. numatytas sankcijas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Teismas ribotai vertino, ar sutartis yra pažeista, atsižvelgdamas vien tik į konkrečias sutarties sąlygas. Neatsižvelgdamas į kitus galimus sutarties pažeidimus, teismas apribojo teisės taikymą byloje ir negalėjo teisingai išspręsti bylos.
10.2. Teismas netinkamai taikė imperatyviosios teisės normą sutarties vykdyme abiem šalims – tiek atsakovėms, tiek ieškovui. Sutarties šalys yra laisvos tartis dėl sutarties sąlygų, šią jų teisę riboja tik įstatyme įtvirtintos imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Nei ieškovas, nei asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti miškų ūkio paskirties žemę, nėra ribojami jokiomis imperatyviosios teisės normomis, t. y.: nei ieškovui draudžiama pirkti ginčo objektą, nei pirmumo teisę turintis asmuo įpareigojamas pirkti ginčo objektą. Apie tai byloja NŽT išduota pažyma ieškovui. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad „Sandoris neįvyko dėl priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais ar neveikimu“, nes imperatyviosios teisės norma galiojo tik vienai šaliai – atsakovėms.
10.3. Vykdydamos sutartį atsakovės aktyviai bendradarbiavo ir kooperavosi su ieškovu, jam nedelsiant pranešdamos apie pasikeitusią situaciją, t. y.: pirmumo teisę pirkti ginčo objektą turinčio asmens atsiradimą. Ieškovui buvo aišku, kad atsakovių teisės yra apribotos imperatyviosios teisės normos dėl atsiradusio asmens, turinčio pirmumo teisę pirkti nekilnojamąjį turtą. Nuo šio momento ieškovas, būdamas nesusaistytas atsakovėms galiojančia imperatyvios teisės norma, buvo laisvas priimti sprendimą susidariusioje situacijoje: sutartį sustabdyti, sutartį nutraukti, sutartį keisti ar sutartį vykdyti. Ieškovas priėmė rizikingą sprendimą sutartį vykdyti, t. y.: prisiėmė prievolę, kurios pareiga užtikrinti rezultatą.
10.4. Teismas nevertino ieškovo patirties per profesinės veiklos taisyklių ir etikos standartų prizmę. Teismas traktavo ieškovo nurodymus atsakovėms mokėti baudą, atlyginti nuostolius, raginimus kreiptis į NŽT naujai ir kt. apibendrintai kaip „konsultacijas“, o fakto, kad ikiteisminiu periodu ieškovas nepateikė atsakovėms NŽT pažymos, kas rodo nekooperatyvų ir nesąžiningą ieškovo elgesį su atsakovėmis apskritai nevertino. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
10.5. Ieškovas yra verslininkas, UAB „Miškų projektai“ vadovas, kurio pagrindinė veikla yra „Miško (-ų) pirkimas“. Turėdamas ilgametę prekybos miškais patirtį, ieškovas turėjo puikiai žinoti Miškų įstatymo imperatyviosios teisės normos taikymo sukeliamas atsakovėms teises ir pareigas. Ieškovas privalėjo atskleisti kitai šaliai sąžiningumo principo reikalavimus, kad susidariusioje situacijoje dėl imperatyvios teisės normos taikymo nei baudos, nei nuostolių atlyginimas atsakovėms nebus taikomas, o ne grasinti baudomis ir nuostolių atlyginimu. Taigi, ieškovo kelti reikalavimai atsakovėms dėl baudų ir nuostolių atlyginimo susidariusioje situacijoje yra akivaizdus profesinės veiklos taisyklių ir etikos standartų pažeidimas, kas rodo, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį.
10.6. Teismas nepagrįstai vertino atsakoves kaip nepaaiškinusias notarui apie ieškovą kaip antrąjį pirkėją. Pareiga pateikti dokumentus ir prisistatyti tenka kiekvienai šaliai. Todėl kaltinti atsakoves nutylėjimu yra nepagrįsta ir nesąžininga. Iš byloje pateiktų dokumentų yra aišku, kad atsakovės pristatė ieškovą kaip pirkėją, turintį visus reikiamus dokumentus sandoriui įvykdyti, nors atsakovių NŽT pažymoje nurodytas kitas asmuo. Pareiga prisistatyti tenka pačiam ieškovui. Ieškovas nei notaro, nei atsakovių neinformavo, kad jis – antras pirkėjas.
10.7. Teismas netinkamai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir netaikė tikrumo intereso atsakovių atžvilgiu, netinkamai vertino ieškovo pateiktų teismo išlaidų dokumentus. Ieškovo pateiktos „Sąskaitos už teisines paslaugas“ neturi visų finansiniams dokumentams privalomų požymių, t. y. nėra nurodytas individualios veiklos numeris, nes sąskaitas faktūras gali išrašyti, nurodydami asmens kodą tiek fiziniai asmenys besiverčiantys individualia veikla, tiek tokia veikla nesiverčiantys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo advokatė pateikė sąskaitas kaip individualia veikla besiverčiantis asmuo, todėl ieškovo pateiktos sąskaitos negali būti vertinamos kaip tinkamas dokumentas teismo išlaidoms apmokėti.
10.8. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovių duomenis ieškovas neteisėtai nutekino iš įmonės UAB „Miškų projektai“ sau asmeniškai. Toks ieškovo elgesys rodo, kad jis nesąžiningas, neinformavo apie tai, kad sandoris bus sudaromas ne su įmone, į kurią kreipėsi atsakovės, o su fiziniu asmeniu. Tai įrodo, kad ieškovui nesąžiningumas yra būdingas bruožas, o nesąžiningas elgesys yra ne atsitiktinis, bet kartotinis, tipinis. Nesąžiningas elgesys nesuderinamas su tinkamu Sutarties vykdymu (CK 6.200 str. 1 d.). Šis sutarčių vykdymo principų pažeidimas rodo, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį ir ją pažeidė.
10.9. Šios bylos esmė yra netesybos preliminarioje nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje. Todėl teritorinis teismingumas pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą šiai bylai buvo privalomas. Akcentuotina, kad apeliantė aiškiai išreiškė savo nesutikimą su sutartiniu teismingumu, kadangi tai prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, taigi preliminarioje nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje įrašyta sutartinio teismingumo nuostata yra niekinė. Nors ieškovas ir mėgino nuslėpti bylos esmę teiginiais apie „avansą“, tačiau nagrinėjamame sandoryje avanso nėra. Įmokėta netesybų užtikrinimo priemonė būtų galėjusi tapti avansu daug vėliau, jeigu sandoris būtų buvęs įvykdytas. Tačiau sandoris nebuvo įvykdytas, todėl avanso nėra ir byloje nagrinėjamas būtent netesybų nekilnojamojo turto pardavimo sandoryje klausimas. Todėl teritorinis teismingumas pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą šiai bylai buvo privalomas.
11. Apeliantė (atsakovė) A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pilna apimtimi ir ieškinį atmesti pilna apimti kaip nepagrįstą; už nesąžiningą ir nepagrįstą ieškovo ieškinį teismo prašo ieškovui taikyti CPK 95 str. numatytas sankcijas. Apeliacinį skundą grindžia analogiškais motyvais kaip ir atsakovė S. Ž..
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024-09-11 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui G. G. bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Į bylą buvo pateikti įrodymai (susirašinėjimas su viena iš atsakovių), kuris patvirtino, kad ieškovas net kelis kartus prieš kreipiantis į teismą prašė atsakovių grąžinti joms sumokėtą avansą, tačiau atsakovės tą daryti atsisakė, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą – iš pradžių su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau jau ir su ieškiniu.
12.2. Atsakovės viso bylos teisminio nagrinėjimo metu (teikdamos net tris skirtingus atsiliepimus į ieškinį) vis kaitaliojo savo poziciją, keldamos vis naujas versijas dėl ko neva ieškovo sumokėtas avansas turėtų likti joms. Viena iš versijų, atsakovės bandė teismą įtikinėti, kad ieškovo sumokėtas avansas joms turėtų likti kaip netesybos, jų tariamai patirtų nuostolių padengimui. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, net ir pardavę turtą kitam, pirmumo teisę turinčiam asmeniui, atsakovės jokio nuostolio nepatyrė, nes turtą pardavė už tokią kainą, dėl kokios pačios savo valia susitarė su ieškovu.
12.3. Atsakovės šioje situacijoje ne tik, kad nieko neprarado (jos pardavė turtą kitam asmeniui už tokią kainą, kurią pageidavo gauti ir už kokią buvo sutarę parduoti turtą ieškovui), bet ir nori nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, pasilikdamos jo sumokėtą 5000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į ieškovo perkamo turto kainą. Atsakovės siekia, kad joms pardavus turtą gretimo sklypo savininkui, t. y. ieškovui praradus teisę įsigyti turtą jis būtų dar „papildomai nubaustas“, jo sumokėtą avansą už norėtą įsigyti turtą, atsakovėms pasiliekant sau. Tai prasilenkia tiek su teisiniu reglamentavimu, tiek su fundamentaliaisiais teisės principais.
12.4. Kitą iš versijų dėl ko atsakovėms turėtų likti ieškovo joms sumokėtas avansas, atsakovės pradėjo kelti, teigdamos, neva sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės, savo procesiniuose dokumentuose, darydamos prielaidą, kad ieškovas nepateikė notarui visų sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų. 2024-03-26 prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė detalų susirašinėjimą su notaru D. G., iš kurio matosi kad visus sandoriui reikalingus dokumentus (tame tarpe ir NŽT pažymą patvirtinančią, kad ieškovas turėjo teisę įsigyti turtą) iš savo pusės, ieškovas kaip pirkėjas notarui pateikė iki 2023-09-08, t. y. faktiškai likus dar net dviem savaitėms iki sandorio sudarymo, kas patvirtina, kad visus veiksmus iš savo pusės tam, kad sandoris įvyktų, ieškovas buvo atlikęs.
12.5. Po šių dokumentų teismui pateikimo atsakovių versijai dėl visų sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų nepateikimo notarui ėmus bliūkšti, 2024-06-18 savo procesiniuose dokumentuose jos išreiškė argumentus, kad galimai ieškovo notarui pateikta NŽT pažyma yra suklastota bei pareikalavo, kad į bylą būtų pateikta ši pažyma adoc formatu bei pdf formatu su metaduomenimis. 2024-07-17 ieškovas šį atsakovių prašymą įvykdė. Tam, kad galutinai pašalinti bet kokias atsakovių spėliones dėl neva ieškovo notarui pateiktos suklastotos NŽT pažymos, šią pažymą savo iniciatyva iš NŽT išreikalavo ir pirmosios instancijos teismas. Tapo galutinai aišku, kad visus dokumentus sandorio sudarymui, ieškovas iš savo pusės turėjo. Gavęs visus ieškovo dokumentus sandoriui, kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai – ne atsakovės, bet būtent notaras, ieškovą 2023-09-11 el. laišku informavo, kad atsakovės notarui yra pateikę visai kito pirkėjo, kuriam ketina parduoti turtą, duomenis. Šie įrodymai pagrindžia, jog atsakovių teiginiai, neva ieškovas notarui nebuvo pateikęs visų sandoriui sudarytų reikalingų dokumentų ir neva taip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, yra visiška netiesa. Tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
12.6. Duodama paaiškinimus teisme atsakovė A. Ž. į teisėjo klausimą, kodėl sužinoję, kad turtą ketina pirkti kaimynas, toliau tęsė derybas su ieškovu, aiškino, kad atsakovės leido pateikti dokumentus notarui tiek ieškovui, tiek kaimynui, norėdamos apsidrausti, kad jei vienas nepirktų, parduotų kitam. Iš tokių argumentų akivaizdu, kad atsakovės jau iš anksto suprato ir numatė, kad turtą pardavus kaimynui, kitas pirkėjas šiuo atveju ieškovas liks „apgautas“, bet nepaisant, to, kaip jau buvo cituota, vis vien siekdamos „apsidrausti“ savo interesus, kad jei turto nenupirks kaimynas, jį nupirktų ieškovas, toliau vykdė sandorį su abiem pirkėjais ir leido jiems abiem teikti dokumentus notarui. Akivaizdu, kad būtent atsakovės šiuose teisiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, paisydamos tik savo turtinių interesų, kitų asmenų turtinių interesų sąskaitą.
12.7. Savo apeliacinius skundus atsakovės grindžia dar kitais argumentais negu, kad rėmėsi viso bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, koncentruodamosi į visiškai abstrakčius argumentus apie sutartinių santykių teisinį reglamentavimą, taip konkrečiai ir neįvardindamos pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir kvalifikuojant šalių teisinius santykius.
12.8. Ieškovas dėl to, jog sandoris neįvyko, patyrė realius nuostolius – jis gaišo savo laiką bei turėjo finansinių išlaidų važiuojant į turto apžiūra, jo vertinimą, prarado teisėtą lūkestį įsigyti turtą, o ką reiškia vien netekta galimybė tokį ilgą laiką disponuoti savo pinigais, t. y. pakankamai didele 5 000 Eur suma, kurią atsakovės geranoriškai grąžinti nesutinka, o ieškovas tokia pinigų suma negali disponuoti jau daugiau nei pusantrų metų. Todėl faktiškai ieškovas turėtų teisę ir į jo patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau ieškiniu prašė priteisti tik jo atsakovėms sumokėtą avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į perkamo turto kainą.
12.9. 2024-01-24 savo atsiliepime į ieškinį (net keletą kartų) pačios atsakovės nurodė teismui, kad turtą sutikęs pirkti trečiasis asmuo, t. y. kaimynas sutiko joms už perkamą turtą sumokėti ginčo šalių sutartą 25 000 Eur sumą bei padengti ieškovui šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje numatytas 5 000 Eur netesybas. Taigi, net ir pačios atsakovės savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad net ir preliminarią sutartį paskaičiusiam kaimynui, kuris vėliau įsigijo turtą, nekilo abejonių, kad ieškovui dėl prarastos galimybės įsigyti turtą privalo būti grąžintas jo sumokėtas avansas, bei sumokėtos netesybos, kurias kaip pripažįsta atsakovės, šis trečiasis asmuo (kaimynas) sutiko sumokėti (o galbūt atsakovėms ir sumokėjo).
12.10. Kaip patvirtina kartu su ieškiniu į bylą pateiktas ieškovo 2023-10-06 pranešimas atsakovėms, ieškovas dar prieš kreipiantis į teismą, bandė šį ginčą išspręsti taikiai, abipusio bendradarbiavimo būdu ir siūlė iki 2023-10-10 atsakovėms tiesiog grąžinti jam sumokėtą 5 000 Eur avansą, jį pervedant į pranešime nurodytą ieškovo banko sąskaitą. Atsakovės el. laišku pateikė ieškovui atsakymą, išreikšdamos savo nesutikimo poziciją, duodamos ieškovui aiškiai suprasti, kad to nedarys. 2023-10-10 el. laišku, ieškovas savo siūlymą atsakovėms pakartojo, tačiau atsakovės savo pozicijos nepakeitė ir minėto avanso negrąžino, dėl ko ieškovas buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme. Siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, vėlgi prašydamas priteisti jo sumokėtą avansą, tačiau atsakovės pateikė savo nesutikimo motyvus, dėl ko ieškovui teko pareikšti ieškinį teisme. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai išnaudojo visas galimybes susiklosčiusį ginčą išspręsti taikiai, abipusio bendradarbiavimo būdu, nei vienai iš šalių nepatiriant jokių laiko ar finansinių išlaidų. Taip pat akivaizdu, kad atsakovės nuo pat pradžių nepagrįstai siekė pasilikti ieškovo joms sumokėtą avansą, už sandorį, kuris neįvyko, atsakovėms turtą pardavus kitam asmeniui.
Šalies argumentai
12.11. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo neva teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų dokumentus, nes neva ieškovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, neturi visų finansiniams dokumentams privalomų požymių, t. y. nėra nurodytas advokato individualios veiklos numeris (tik advokato asmens kodas). Tokie atsakovių argumentai visiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ bei Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse reglamentuojama, kad sąskaitose faktūrose fizinio asmens pasirinkimu gali būti nurodomas arba individualią veiklą vykdančio fizinio asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovių prievolės grąžinti avansą preliminariojoje sutartyje sutartu laikotarpiu nesudarius pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
16. 2023-07-19 šalys sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2023-09-20 notarine forma sudaryti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypą ieškovas įsipareigojo nupirkti už 25 000 Eur. Vykdydamas preliminarią sutartį, ieškovas 2023-07-21 pervedė atsakovėms po 2 500 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į ginčo sklypo įsigijimo kainą sudarant pagrindinę sutartį (preliminariosios sutarties 1 punktas).
17. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas šioje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis atsisako sudaryti su pardavėju šioje sutartyje apibrėžto turto pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas pasilieka jam sumokėtą avansą kaip baudą už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą (preliminariosios sutarties 2 punktas).
18. Tuo atveju, jeigu pardavėjas šioje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis atsisako sudaryti su pardavėju šioje sutartyje apibrėžto turto pirkimo-pardavimo sutartį arba paaiškėja preliminariosios sutarties 4 punkte numatytų įsipareigojimų nevykdymą, pardavėjas privalo per 5 darbo dienas grąžinti pirkėjui jam sumokėtą avansą ir sumokėti 5 000 Eur baudą už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bei atlyginti visus su šios sutarties nevykdymu pirkėjo patirtus nuostolius (preliminariosios sutarties 3 punktas).
19. Preliminariosios sutarties 4 punktas numato, kad turtui netaikomas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra. Padavėjas įsipareigojo užtikrinti, kad pagrindinės sutarties pasirašymo dieną pardavėjui priklausantis turtas bus neįkeistas, jam nebus taikomas areštas, teisminių ginčų dėl jo nebus.
20. 2023-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas kitiems asmenims, turintiems pirmumo teisę šį turtą įsigyti pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.
21. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
22. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto ši preliminariosios sutarties ypatybė nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
23. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 06 04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktas). Preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 02 06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
24. Nustatyta, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną ieškovas sumokėjo atsakovėms 5 000 Eur avansą. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
25. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2020-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).
26. Šalių preliminariosios sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad būsimam pirkėjui (ieškovui) atsisakius pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį iki 2023-09-20, pardavėjas pasilieka jam sumokėta avansą kaip baudą už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Preliminarios sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad būsimam pardavėjui (atsakovėms) atsisakius pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį iki 2023-09-20, būsimas pardavėjas per penkias darbo dienas grąžina būsimam pirkėjui (ieškovui) ir sumoka jam tokio pačio dydžio baudą.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas ieškovės sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją.
28. Apeliantės savo apeliacinius skundus grindžia tuo, kad jų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
29. Pagal šalių preliminariosios sutarties 2 punkto nuostatas pardavėjas turi teisę pasilikti jam sumokėtą avansą tuo atveju, jeigu pirkėjas šioje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis atsisako sudaryti su pardavėju šioje sutartyje apibrėžto turto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas preliminariosios sutarties pažeidimo atveju (ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį) laikytinas bauda. Taigi, preliminariojoje sutartyje nustatyta ieškovo civilinė atsakomybė už preliminariosios sutarties pažeidimą.
30. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
32. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 07 04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktas; 2019 11 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nurodęs, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).
34. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovas atsisakė pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, arba sutartis nebuvo sudaryta dėl kitokių ieškovo kaltų veiksmų.
35. Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2023-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi turtas (miško paskirties sklypas) buvo parduotas kitiems asmenims, turintiems pirmumo teisę šį turtą įsigyti pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.
36. Nors maždaug nuo 2023-08-21 jau buvo žinoma, jog yra pirkėjas, turintis pirmumo teisę pirkti ginčo sklypą, tarp ieškovo ir atsakovių vyko susirašinėjimas dėl galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atsiradus pirmumo teisę turinčiam pirkėjui, tačiau preliminariosios sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, preliminariąja sutartimi nustatyta parduodamo turto kaina padidinta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių iš esmės vyko tik tarpusavio konsultacijos alternatyvių galimybių dėl ginčo sklypo įsigijimo klausimu, tačiau konkrečiai dėl to tariamasi nebuvo, todėl teismas konstatavo, kad šalys liko prie 2023-07-19 preliminarios sutarties sąlygų.
37. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmumo teisę turtintis pirkėjas T. V. įsigijo miško sklypą už 30 000 Eur (25 000 Eur sklypo kaina ir 5 000 Eur bauda), t. y. iš esmės sklypas buvo parduotas už tokią pat kainą, dėl kokios atsakovės savo valia susitarė su ieškovu.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad kito asmens pasinaudojimas pirmumo teise yra imperatyviai numatytas įstatymu bei konstatavo, jog dėl pagrindinio sandorio nesudarymo nekaltas nei ieškovas, nei atsakovės, ir atitinkamai nelieka pagrindo vertinti, kad ginčo atveju ieškovas tinkamai nevykdė sutarties, nes sandoris neįvyko dėl priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais ar neveikimu.
39. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių teisinius santykius; apeliančių manymu, ieškovas, sužinojęs, kad atsirado pirmumo teisę turintis pirkėjas, nenutraukė santykių su jomis, priešingai, dalyvaudamas derybose, tuo sukūrė apeliantėms teisėtus lūkesčius, kad padidins kainą iki maždaug 31 000 Eurų bei nupirks žemės sklypą.
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais. Nei įstatymas, nei šalių preliminarioji sutartis nenumato ieškovo kaip ikisutartinių santykių dalyvio pareigos pirmumo teisę turinčio pirkėjo atsiradimo atveju keisti jau pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas, pavyzdžiui, didinti jau sutartą kainą bei pirkti turtą už kitą, padidėjusią kainą. Bylos duomenimis, šalių preliminarioji sutartis pakeista nebuvo, perkamo objekto kaina padidinta nebuvo. Ieškovo kaip ikisutartinių santykių dalyvio civilinė atsakomybė galima tik už preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės pažeidimą, t. y. už įsipareigojimo pirkti turtą preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis – už sutartyje nurodytą kainą iki sutartyje nustatyto termino ir pan. Ieškovo dalyvavimas derybose, konsultacijose, pažadas galimai pakeisti preliminariosios sutarties sąlygas, derybų metu atsiradusių atsakovių lūkesčių neįvykdymas negali būti vertinamas kaip šalių preliminariosios sutarties pažeidimas ir nesudaro pagrindo taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepažeidė preliminariosios sutarties. Teisėjų kolegija sutinka, kad, nenustačius preliminariosios sutarties pažeidimo, atsakovėms neatsirado teisė pasilikti ieškovo sumokėtą avansą kaip baudą pagal preliminariosios sutarties 2 punkto sąlygas.
41. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad net atsiradus pirmumo teisę turinčiam pirkėjui ieškovas nebuvo atsisakęs sudaryti sutartį, t. y. ieškovas nepažeidė preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, 5 000 Eur suma, sumokėta pagal preliminariąją sutartį, vertintina kaip mokėjimo pagal pagrindinę prievolę dalis – avansas, kuris, neįvykus pagrindiniam sandoriui be ieškovo kaltės visais atvejais grąžinamas ieškovui.
42. Apeliančių argumentai, kad ieškovas, būdamas verslininku ir UAB „Miškų projektai“ vadovu, veikė kaip profesionalas, todėl privalėjo atskleisti joms sąžiningumo principo reikalavimus, kad susidariusioje situacijoje nei baudos, nei nuostolių atlyginimas atsakovėms nebus taikomos; ieškovo reikalavimai dėl baudos ir nuostolių atlyginimo yra akivaizdus profesinės veiklos pažeidimas, ieškovas nebuvo sąžiningas atsakovių atžvilgiu ir pan., atmetamas.
43. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį grąžinimo, neįvykus pagrindiniam sandoriui. Ieškinyje nebuvo keliamas atsakovių civilinės atsakomybės kausimas, nebuvo reikalaujama be avanso papildomai priteisti baudą ir nuostolius pagal preliminariosios sutarties 3 punktą.
44. Apeliančių argumentas, kad ieškovas, pažeisdamas profesinės etikos standartus, nesąžiningai reikalauja taikyti joms baudą, reikalauja nuostolių atlyginimo vertintinas kaip nepagrįstas.
45. Kiti apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme
46. Apeliaciniuose skunduose nurodyti nesutikimo motyvai ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistos iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo išlaidos: 1830 Eur išlaidos advokatui, 113,00 Eur žyminis mokestis. Apeliantės nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidų dokumentus, nes ieškovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, neturi visų finansiniams dokumentams privalomų požymių, t. y. nėra nurodytas advokato individualios veiklos numeris (tik advokato asmens kodas).
47. Apeliančių argumentai atmetami. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ bei Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėse reglamentuojama, kad sąskaitose faktūrose fizinio asmens pasirinkimu gali būti nurodomas arba individualią veiklą vykdančio fizinio asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad ieškovo pateikti dokumentai apie patirtas bylos vedimo išlaidas įforminti tinkamai.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovių apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, nėra pagrindo.
49. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovių apeliaciniai skundai atmesti, todėl ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 670 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas; bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovių lygiomis dalimis – po 335 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovių A. Ž. ir S. Ž. apeliacinių skundų netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.