- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-229-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01344-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. Ž., S. Ž.
- Ieškovas
- G. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. Ž. ir S. Ž. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1417-1028/2024 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir S. Ž. dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. pateikė teismui ieškinį atsakovėms A. Ž. ir S. Ž. dėl avanso grąžinimo.
2. Atsakovės pateikė atskirąjį skundą dėl klausimo, ar byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui, sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovių pateikto 2024 m. kovo 29 d. prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkino, apeliacinio proceso pagal 2024 m. kovo 29 d. pateiktą prašymą nepradėjo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad atsakovės klaidingai vertina, jog nagrinėjama byla yra susijusi su nekilnojamuoju daiktu, kadangi ieškovas ieškiniu reikalauja grąžinti avansu sumokėtus pinigus, o ne daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Jokio ginčo dėl kokių nors ieškovo teisių į atsakovių parduotą nekilnojamąjį daiktą byloje nėra, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 31 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė nagrinėjamo ginčo atveju neaktuali. Atsižvelgiant į tai ieškovas turi teisę pats pasirinkti, ar byla bus nagrinėjama pagal sutartinį, ar bendrąjį įstatymo nustatytą teismingumą. Ieškovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog lieka prie sutartinio teismingumo pozicijos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, o atsakovių prašymas yra nepagrįstas.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, kadangi bylos ginčo dalykas ir šalių pateikti įrodymai nesusiję su konkrečia įrodymų buvimo vieta, o įrodymai yra rašytiniai ir jau pateikti į bylą.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad atskiruoju skundu galima apskųsti tik priimtas teismo nutartis. Nutartis dar nebuvo priimta, todėl atsakovių pateiktas 2024 m. kovo 29 d. prašymas, pavadintas atskiruoju skundu, tokiu negali būti laikomas. Prašymas išsprendžiamas šia nutartimi, todėl joks apeliacinis procesas pagal 2024 m. kovo 29 d. pateiktą prašymą nebus pradėtas.
III. Atskirųjų skundų argumentai
7. Atskiraisiais skundais atsakovės A. Ž. ir S. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį, perduoti bylą nagrinėti pagal teritorinį teismingumą Kauno apylinkės teismui. Atskirieji skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:
7.1. Tiek pagal bendrąją taisyklę, tiek pagal išimtinį teritorinį teismingumą byla turi būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Tokiu būdu ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, nes sutartinio teritorinio teismingumo byloje nėra. Niekiniu, dėl prieštaravimo imperatyviai įstatymo nuostatai negaliojančiu, sutarties punktu nei viena sutarties šalis negali remtis jokia dalimi. Taigi, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas klydo manydamas, neva byloje yra sutartinis teritorinis teismingumas.
7.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, neva byloje nagrinėjamas „avanso grąžinimo klausimas“, todėl yra galimas sutartinis teritorinis teismingumas. Ginčas kilo dėl pažeistų sutartinių teisių, o ne dėl „avanso grąžinimo“. Byloje nėra nagrinėjamas „avanso grąžinimo klausimas“, nes ieškovo avansas pagal Sutarties 2 punktą yra ir bauda, netesybų užtikrinimo garantas. Teisinių sąvokų netinkamas vartojimas kelia pagrįstas abejones teismo nutartimi ir verčia reikalauti bylos nagrinėjimo pagal įstatyme nustatytą teritorinį teismingumą.
7.3. Nekilnojamo turto objektui taikoma teisė negali būti taikoma dalinai ar redukuojama į paprastą sutartinę teisę ir privalo būti taikoma pilna apimtimi.
7.4. Teritorinio bylos teismingumo pažeidimas yra pakankamu pagrindu apeliacijai, todėl tolimesnis bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, pažeidžiant teritorinio bylos teismingumo taisykles, yra tiesiog beprasmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. CPK taip pat įtvirtintos ir taisyklės, kuriomis teismas vadovaujasi spręsdamas įvairius procesinius, taip pat ir atskirojo skundo priėmimo, klausimus. Byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo procesiniais sprendimais (nutartimis ir sprendimais), gali juos skųsti apeliacine tvarka, paduodami apeliacinius skundus dėl teismo priimtų sprendimų ar atskiruosius skundus dėl teismo priimtų nutarčių. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ne visos teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.
10. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui sprendžiamas pagal CPK 34 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį, dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, išskyrus CPK 34 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytus atvejus, gali būti paduodamas atskirais skundas. CPK neįtvirtinta teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas perduoti civilinę bylą kitam teismui. Įstatymų leidėjas įtvirtino byloje dalyvaujančio asmens teisę teikti atskirąjį skundą tik dėl teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam teismui ar to teismo kitiems rūmams, bet ne dėl nutarties, kuria toks prašymas nepatenkintas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikė atskiruosius skundus dėl teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovių pateiktas 2024 m. kovo 29 d. prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Taigi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartis neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, nes teisė apskųsti tokią nutartį nenustatyta CPK ir ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl to neperdavus bylos nagrinėti kitam teismui ar kitiems teismo rūmams, apeliantės neįgijo teisės skųsti nurodytą teismo nutartį atskiruoju skundu.
12. CPK 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 punkto 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektas. Nors atskirojo skundo priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, tačiau CPK 315 straipnsio 5 dalyje numatyta, kad jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 dalies trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog atskirieji skundai yra paduoti dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, atsižvelgdamas į tai, kad šios aplinkybės paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, jog yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovių A. Ž. ir S. Ž. atskiruosius skundus (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovių A. Ž. ir S. Ž. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1417-1028/2024.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.