- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2-1417-1028/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01344-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Atsakovas
- A. Ž., S. Ž.
- Ieškovas
- G. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir S. Ž. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2500 Eur skolos iš S. Ž., 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti 2500 Eur skolos iš A. Ž., 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2023-07-19 ieškovas su atsakovėmis sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė iki 2023-09-20 sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto - miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., pirkimo- pardavimo sutartį. 2023-07-21 bankiniais pavedimais ieškovas kiekvienai iš atsakovių į jų atsiskaitomąsias sąskaitas pervedė po 2500 Eur avanso, kuris sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, turėjo būti įskaitytas į perkamo turto kainą. Tačiau atsakovės su ieškovu iki nurodytos datos pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, o 2023-09-18 pirkimo - pardavimo sutartimi turtą pardavė kitiems asmenims. Vadovaujantis Miškų įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies 2 punktu pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir tokiomis pat sąlygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Kaip paaiškėjo vėliau, turtas ir buvo parduotas asmenims, pagal minėtą įstatymą turintiems pirmumo teisę šį turtą įsigyti. Tačiau atsakovės kurį laiką ieškovą „vedžiojo už nosies“ sudarydamos lūkestį, kad sandorį visgi ketina vykdyti su ieškovu, nors realiai jau buvo nusprendusios sandorį sudaryti su kitais pirkėjais. Toks atsakovių elgesys yra nesąžiningas, paneigiantis šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, jei pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo priežastis buvo asmens išreikšta valia pasinaudoti įstatymo nustatyta pirmumo teise įsigyti žemės sklypo dali, tai sandorio sėkmė, t. y. sutartinių įsipareigojimų įvykdymas nepriklausė vien tik nuo sutarties šalių valios (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2332-275/2021). Šiuo atveju, pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymas buvo nulemtas ne pirkėjo, t. y. ieškovo atsisakymo ją sudaryti, kaip bando teigti atsakovės, bet nuo pirkėjo ir pardavėjų valios nepriklausančios priežasties - trečiojo asmens pageidavimo pasinaudoti jam, įstatymo suteikta pirmumo teise įsigyti turtą bei turto pardavėjų valios sudaryti pagrindinę sutartį būtent su šiuo asmeniu, kas akivaizdu ir buvo padaryta. To pasekoje atsakovės neteko teisinio pagrindo disponuoti ieškovo joms sumokėtu avansu, kuris buvo sandorio užtikrinimo priemonė ir turėjo būti įskaitytas į ieškovo perkamo turto kainą, o sandoriui neįvykus - privalėjo būti grąžintas ieškovui. Tačiau atsakovės ieškovui avansą grąžinti atsisako. Pagal formuojamą teismų praktiką, „kai yra nesudaroma pagrindinė sutartis, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti gražinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. e2-496-867/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis, sandoriui neįvykus, turi teisę reikalauti juos grąžinti, o pinigai ieškovui turi būti priteisiami kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73- 687/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1904-779/2021). Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tokiais atvejais avansas privalo būti grąžintas jį sumokėjusiai šaliai. Tačiau ieškovui pareikalavus grąžinti jo sumokėtą avansą, atsakovės nepagrįstai tą daryti atsisako. Jei atsakovės bandytų teismą įtikinėti, kad ieškovo sumokėtas avansas joms turėtų likti kaip netesybos, jų nuostolių padengimui, tai atkreiptinas dėmesys, jog trečiajam asmeniui pasinaudojus įstatyme numatyta pirmenybės teise pirkti turtą, atsakovės jokių nuostolių nepatyrė - turtas buvo parduotas už tokią pat kainą už kurią buvo sutarta su ieškovu (o galimai ir už didesnę). Tuo tarpu ieškovas, dėl to, jog sandoris neįvyko, patyrė realius nuostolius - jis gaišo savo laiką bei turėjo finansinių išlaidų važiuojant į turto apžiūra, jo vertinimą, prarado teisėtą lūkestį įsigyti turtą, o ką reiškia vien netekta galimybė tokį ilgą laiką disponuoti savo pinigais, t. y. pakankamai didele 5000 Eur suma, kurią atsakovės geranoriškai grąžinti nesutinka. Todėl faktiškai ieškovas turėtų teisę ir į jo patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau ieškiniu prašo priteisti tik sumokėtą avansą. Be to, kaip jau minėta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo priežastis buvo kito asmens išreikšta valia pasinaudoti įstatymo nustatyta pirmumo teise įsigyti turtą, tai sandorio sėkmė, t. y. sutartinių įsipareigojimų įvykdymas nepriklausė vien tik nuo sutarties šalių valios. To pasekoje niekam iš sutarties šalių atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, netesybų forma, neatsiranda.
Atsiliepimas
3. Atsakovės su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose nurodoma, kad 2023-06-15 kreipėsi į UAB „M.p.“ (www.(duomenys neskelbtini).lt), kurios pagrindinė veiklos sritis yra miškininkystė, vadovas – G. G., dėl Atsakovėms tuo metu nuosavybės teise priklausančio Miško pardavimo, siųsdamos užklausą elektroniniu laišku adresu info@(duomenys neskelbtini).lt. Įmonę pasirinko, nes ji 2012 ir 2013 metais buvo sertifikuota ženklu “Stipriausi Lietuvoje”, kuris byloja apie atsakingą ir laiku prisiimtus reikalavimus vykdantį partnerį. 2023-07-19 derino Ieškovo atsiųstą preliminarią nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2023-07-20 sudarė su Ieškovu Preliminarią 25000 EUR vertės nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2023-07-31 informavo Ieškovą, kad atsirado Mišką pirkti suinteresuotas trečias asmuo – kaimynas, kuris už Mišką sutiko mokėti – 25000 EUR + 5000 EUR netesybas (baudą), viso: 30000 EUR. 2023-07-31 Ieškovas nurodė veiksmų planą esant suinteresuotam trečiam asmeniui: prašymą NŽT reikės formuluoti “kitokiomis sąlygomis, kad kaimynas nepirktų”, tokiu būdu suteikdamas viltį parduoti Mišką už aukštesnę nei 30000 EUR kainą. Žadėjęs sudaryti sąlygas, pagal kurias „kaimynas nepirktų“, Ieškovas suteikė pagrįstų vilčių padidinti parduodamo objekto kainą mažiausiai iki 31000 EUR, o gal ir iki artimesnės jų pradžioje prašytai 43650 EUR sumos. 2023-08-22 Ieškovas telefoninio pokalbio metu pristatė tris variantus (scenarijus), kaip galima toliau vykdyti Sutartį: vienas bendrasavininkas parduoda savo miško dalį Ieškovui, iš naujo kreipiantis į NŽT; padovanoti Ieškovui Mišką arba Miško dalį, ko pasekoje Ieškovas taptų bendrasavininku ir įgytų pirmumo teisę įsigyti likusią dalį; padidinti baudą pakeičiant Sutartį. Raštu Ieškovas to nepadarė. 2023-08-28 Ieškovas pakeitė savo poziciją – miško pirkti nebeketina, nurodo parduoti Mišką kaimynui, grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Ieškovas nurodo Atsakovėms parduoti Mišką kitam pirkėjui, kas rodo savo ketinimų pirkti Mišką atsisakymą. Atsisakymas sudaryti su Atsakovėmis, pardavėju, Turto pirkimo-pardavimo sutartį aktyvuoja Ieškovui pagal 23-07-19 Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktą: „2. Tuo atveju, jeigu Pirkėjas šioje Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis atsisako sudaryti su Pardavėju šioje Sutartyje apibrėžto Turto pirkimo-pardavimo sutartį, Pardavėjas pasilieka Pirkėjo jam sumokėtą avansą kaip baudą už šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą“ ir prašė Ieškovą argumentuoti savo poziciją raštu, jei jis manąs kitaip. Atsakovės sąžiningai ir atsakingai elgėsi su Ieškovu ir ieškojo būdų susidariusiai situacijai išspręsti dialogo keliu. Atsakovės įsipareigojo pagal Sutartį raštu informuoti Ieškovą, kada bus suruošti visi pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui reikalingi dokumentai bei raštu pranešti Ieškovui, kada ir pas kokį notarą Ieškovui atvykti pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ne vėliau kaip prieš 5 d.d. Atsakovės 2023-09-05 pateikė sandoriui būtinus dokumentus Notarui, o Ieškovui nurodė el.pašto adresą, kuriuo sandoriui būtinus dokumentus pateikti turėjo Ieškovas. Ieškovas teigė, kad atsiųs „visus reikalingus dokumentus notarui“. Ieškovas dėl dokumentų sandoriui pateikimo buvo informuotas 2023-09-05, pakartotinai: 2023-09-08, 2023-09-11, 2023-09-15, t.y.: daugiau kaip 5 d.d. iki Turto pirkimo-pardavimo sutarties notarine forma sudarymo 2023-09-18. Ieškovo teigimu jis su notaru dėl dokumentų susisiekė, tačiau notaras pranešė, kad neturi pirkėjo duomenų. Ieškovas taipogi nutylėjo faktą, kad jis buvo nurodytas kaip vienintelis pirkėjas notarui ir įsipareigojo iki ketvirtadienio (2023-09-07) pateikti notarui dokumentus, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Iki paskutinės minutės ieškovas pozicionavo save kaip turintį visus reikiamus dokumentus sandoriui iš savo pusės įgyvendinti, tačiau reikiamų dokumentų notarui nepateikė, kas rodo, kad Ieškovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, sutarties sąlygų keisti, ar ją abipusiai nutraukti nesistengė, ko pasekoje Atsakovėms atsirado teisė į Sutarties 2 punkte nurodytą baudą, t.y.: sumokėto avanso pasilikimą kaip baudą. Ieškovas skatino Atsakoves atlikti veiksmus, kurie niekaip nesiderino su jau pasirašyta Sutartimi, o Sutarties pildyti priedais nesutiko. Sutarties neatitinkantys ir neformalizuoti atskiru susitarimu veiksmai būtų užtraukę Atsakovėms finansinius nuostolius – baudą. Tik atidaus ir rūpestingo Atsakovių elgesio dėka jos išvengė dar didesnių finansinių nuostolių. Ieškovas apgaule bandė Atsakoves priversti nevykdyti Sutarties ir neteisėtai užvaldyti jų Sutartyje apibrėžtos baudos dydžio turtą, t.y. ne mažiau kaip 5000 EUR. Tai Atsakovėms sukėlė tiesioginių finansinių nuostolių – Mišką pardavė kaimynui už 25000 Eur pagal NŽT pažymoje suformuluotas sąlygas, kai tuo tarpu kaimynas sutiko su 30000 Eur suma, kurią sudarė 25000 Eur ir Sutartyje numatyta 5000 Eur bauda. Taigi Ieškovo nesąžiningas elgesys, klaidinimai ir nutylėjimas sukėlė Atsakovėms finansines pasekmes. Todėl Atsakovių pasilikta 5000 Eur bauda yra teisingas ir teisėtas atlyginimas žalos, kurią Atsakovės patyrė dėl Ieškovo veiksmų.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kadangi atsirado dar vienas pirkėjas, atsakovių tikslas buvo derybos, kad būtų pakelta kaina. Ieškovas prieš pirkdamas daiktą jį įsivertino, kiek gali mokėti, daugiau mokėti neketino. Atsiradus kitam pirkėjui atsakovės spaudė kelti kainą. Ieškovas nesutiko, todėl jos nebebuvo suinteresuotos kažką daryti. Atsakovių el. paštas (duomenys neskelbtini). Jos rašė, kad turi kitą klientą, laukia pasiūlymų iš ieškovo.
Atsiliepimas
5. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodė, kad iki rugsėjo 11 d. sudarė sąlygas ieškovui pateikti dokumentus notarui. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės el. paštas turto pardavimui. 25000+5000 sumos kaimynui nebuvo problema. Iš ieškovo pusės nebuvo kalbos tik apie avanso grąžinimą, bet ir baudą, nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
6. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė preliminarią sutartį, mokėjimo nurodymus, NTR išrašą, susirašinėjimą, NTR išrašą (t. 1, b. l. 161-162), susirašinėjimą (t. 1, b. l. 163-194), įgaliojimą (t. 1, b. l. 195-198), NŽT pažymą ir susirašinėjimą su notaru (t. 2, b. l. 64-68), duomenis apie atsakovės veiklą. Atsakovės pateikė susirašinėjimą (t. 1, b. l. 21-42, 90-111; t. 2, b. l. 22-23), preliminarią sutartį (t. 1, b. l. 43), NŽT pažymą (t. 1, b. l. 44-47), pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 140-147, 157), duomenų suvestinę (t. 2, b. l. 24), raštą (t. 2, b. l. 25-26), su NŽT atsakymu pateiktus dokumentus (t. 2, b. l. 82-94). Teismo iniciatyva, šalių pateiktų dokumentų turiniui patikrinti, išreikalauti duomenys iš NŽT.
7. Byloje kyla ginčas dėl to, ar šalys tinkamai vykdė ir įvykdė jų sudarytą preliminarią sutartį. Ieškovo vertinimu sandoris, planuotas preliminaria sutartimi, neįvyko dėl nei nuo vienos iš šalių nepriklausančių aplinkybių, o atsakovės vertina, kad ieškovas neįvykdė preliminarios sutarties, dėl ko atsakovės įgijo teisę pasilikti ieškovo sumokėtą 5000 Eur avansą kaip baudą pagal atitinkamas sutarties nuostatas.
8. 2023-07-19 šalys sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 43), kuria ieškovas įsipareigojo iki 2023-09-20 notarine forma sudaryti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypą ieškovas įsipareigojo nupirkti už 25000 Eur. Vykdydamas preliminarią sutartį ieškovas 2023-07-21 pervedė atsakovėms po 2500 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į ginčo sklypo įsigijimo kainą sudarant pagrindinę sutartį. Sudarant sutartį ieškovo vardu veikė tam tinkamai įgaliota S. P. (t. 1, b. l. 195-198).
9. Pagal LR Miškų įstatymo, galiojusio ginčo metu, 4¹ str. 1 d. pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
10. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas (LR Miškų įstatymo 4¹ str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (LR Miškų įstatymo 4¹ str. 4 d.).
11. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui (LR Miškų įstatymo 4¹ str. 5 d.). Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (LR Miškų įstatymo 4¹ str. 6 d.).
12. Taigi, įstatymas numato imperatyvią tvarką, kaip gali būti parduodamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir nesilaikyti šios tvarkos nėra galimybės. Įstatymas taip pat numato teisę tam tikriems jau įvardintiems asmenims įsigyti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise. Nagrinėjamu atveju šalys preliminaria sutartimi susiderėjo dėl ginčo sklypo įsigijimo sąlygų ir kainos, po ko atsakovės 2023-07-20 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (t. 1, b. l. 46), kaip numatyta LR Miškų įstatyme. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi teismo sprendimo 9-11 punktuose numatytas procedūras (t. 2, b. l. 86-87), nustatė, kad yra asmuo turintis pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą ir pageidaujantis ja pasinaudoti (t. 2, b. l. 83), ir atitinkamai išdavė pažymą apie tai, kad ginčo sklypas turi būti parduotas T. V. ir jo sutuoktinei (t. 1, b. l. 44; t. 2, b. l. 90, 92). Pagal atsakovių pateiktus, dalinai nuasmenintus dokumentus galima daryti išvadą, kad pirmiausiai sutikimą pirkti ginčo sklypą pateikė tik vienas iš sutuoktinių, po ko vėliau duomenys apie įsigyjančius asmenis buvo tikslinami 2023-09-11 prašymu ir 2023-09-12 išduotas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, kad ginčo sklypą pirmumo teise įgytų T. V. ir jo sutuoktinė. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto NTR išrašo, atsakovių pateiktos sutarties, šie asmenys 2023-09-18 ginčo sklypą ir įsigijo už 25000 Eur (t. 1, b. l. 140-147, 157).
13. Iš pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų, šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad apie 2023-08-21 (o oficialiai 2023-08-24 (t. 1, b. l. 63)) jau buvo žinoma, jog yra pirkėjas, turintis pirmumo teisę pirkti ginčo sklypą (t. 1, b. l. 173). Kaip matyti iš susirašinėjimo, tarp šalių maždaug nuo 2023-07-31 iki rugsėjo pradžios buvo bendraujama dėl to, kas nutiktų, jei atsirastų pirmumo teisę turintis pirkėjas. Iš susirašinėjimo galima spręsti, kad buvo įvardintos tam tikros galimybės, tačiau realiai dėl to tarp šalių nebuvo susitarta ir jokių veiksmų nebuvo atliekama, kaip ir nebuvo konkrečiai tariamasi dėl preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, iš esmės vyko tik tarpusavio konsultacijos alternatyvių galimybių dėl ginčo sklypo įsigijimo klausimu, tačiau konkrečiai dėl to tariamasi nebuvo, dėl ko konstatuotina, kad šalys liko prie 2023-07-19 preliminarios sutarties sąlygų.
14. Atsakovės vertina, kad ieškovas lyg ir suteikė joms kažkokią pagrįstą viltį gauti už sklypą didesnę kainą, tačiau ieškovas to niekada nežadėjo. To nematyti iš šalių susirašinėjimo, o dar 2023-07-11 ieškovas informavo, kad mokėti daugiau nei 25000 Eur jis negali ir neketina (t. 1, b. l. 165), ką pakartojo 2023-09-04 (t. 1, b. l. 182). Ieškovas taip pat 2023-08-28 nurodė, kad esant pirmumo teisę turinčiam asmeniui, ginčo sklypas turėtų būti jam parduotas, o ieškovui grąžintas sumokėtas avansas (t. 1, b. l. 176). Ieškovas 2023-08-30 taip pat nurodė, kad neatsisako sudaryti sutarties bei pasiūlė atsakovėms teisinį būdą, kaip planuotas su ieškovu sandoris galėtų būti vykdomas. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, į tai, kad ginčo sklypas visgi buvo parduotas kitam asmeniui, matyti, kad atsakovės jokių kitų alternatyvių veiksmų nesiėmė, kažko konkretaus ieškovui nesiūlė, kaip ir ieškovas neišreiškė pageidavimo keisti preliminarios sutarties sąlygas. Iš pateikto susirašinėjimo galima vertinti, kad šalys kalbėjosi dėl galimų alternatyvų ginčo sklypo įgijimo klausimu, bet jokie konkretūs variantai rimtai nebuvo svarstomi. Bet kuriuo atveju tokie nauji susitarimai reikštų preliminarios sutarties sąlygų keitimą arba net jos nutraukimą bei kitokios sutarties sudarymą, dėl ko turėjo būti aiškiai sutariama raštu, kadangi pagal CK 6.192 str. 4 d. sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Ginčo atveju šalys jokių preliminarios sutarties pakeitimų raštu neatliko, o šalių el. susirašinėjimo turinys taip pat neleidžia daryti išvados, kad šalys konkrečiai ir realiai nusprendė pakeisti kokias nors sutarties sąlygas tokiu būdu. Atsakovės el. susirašinėjime pačios patvirtina, kad ieškovas to nei karto nesiūlė (t. 1, b. l. 81). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į jų reikšmę ginčo klausimui dėl avanso grąžinimo, konstatuotina, kad šalys turėjo tinkamai vykdyti tik tokias sąlygas, dėl kurių buvo sutarta 2023-07-19 preliminaria sutartimi.
15. Atsakovių vertinimu ieškovas nebuvo įvykdęs preliminarios sutarties sąlygų, kadangi nebuvo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos pažymos dėl galimybių įsigyti žemės sklypą bei nepateikė visų reikalingų dokumentų notarui. Tokius teiginius paneigia ieškovo pateikti ir teismo iniciatyva iš Nacionalinės žemės tarnybos išreikalauti įrodymai. Atsakovės teigė, kad ieškovas galimai pateikė netikrą Nacionalinės žemės tarnybos pažymą, nurodė, kad užklausė Nacionalinę žemės tarnybą dėl asmenų, gavusių pažymą dėl teisės pirkti ginčo sklypą, tačiau joms buvo pateikta informacija tik apie pirmumo teisę turintį pirkėją. Tačiau teismo iniciatyva patikrinus tokią informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo gauti įrodymai, kad Nacionalinė žemės tarnyba ieškovui tikrai išdavė 2023-09-07 sutikimą įsigyti ginčo sklypą (t. 2, b. l. 64-65 bei iš NŽT 2024-08-19 gauti duomenys). Taip pat nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais duomenimis apie tai, kad ginčo sklypo įsigijimui reikalingus dokumentus ieškovas notarui teikė, 2023-09-08 ir 2023-09-11 (t. 2, b. l. 66-67). Ieškovui to nedaryti ir rizikuoti 5000 Eur avansu nebūtų jokios logikos, ypač iš el. susirašinėjimo matant, kad šalių bendravimas buvo pradėjęs darytis komplikuotu. Pažymėtina, kad pagal preliminarią sutartį pagrindinis sandoris turėjo būti sudarytas iki 2023-09-20, tad net jeigu ieškovo notarui pateikti dokumentai sandoriui sudaryti ir būtų turėję trūkumų ar būtų buvę pateikti ne visi dokumentai, ieškovas tam dar būtų turėjęs devynias dienas.
16. Be to, pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas nepateikė visų reikalingų dokumentų notarui. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas nesiekė sudaryti preliminaria sutartimi sutarto sandorio. Labiau tikėtina, kad pačios atsakovės notarui konkrečiau nepaaiškino ir galbūt nenurodė, kad ieškovas gali būti vertinamas kaip antras pirkėjas, tam atvejui, jei persigalvotų pirmumo teisę turintis asmuo (t. 1, b. l. 187), nors tai ginčo klausimui ir nėra aktualu. Tačiau asmeniui, turėjusiam pirmumo teisę įgyti ginčo sklypą, šia teise pasinaudojus atsakovės ginčo sklypą jam pardavė 2023-09-18 (t. 1, b. l. 140-147, 157), po ko iš esmės neteko prasmės ir galios šalių įsipareigojimai sudaryti notarinę sutartį dėl ginčo sklypo. Kaip minėta, kito asmens pasinaudojimas pirmumo teise yra imperatyviai numatytas įstatymu, dėl ko nekaltas nei ieškovas, nei atsakovės, ir atitinkamai nelieka pagrindo vertinti, kad ginčo atveju ieškovas tinkamai nevykdė sutarties, nes sandoris neįvyko dėl priežasčių, nesusijusių su šalių veiksmais ar neveikimu. Tik tuo atveju, jei pirmumo teisę pirkti ginčo sklypą turintis pirkėjas būtų apsigalvojęs, o ieškovas iki 2023-09-20 nebūtų atlikęs visų reikalingų veiksmų sandoriui sudaryti, būtų galima kalbėti apie ieškovo atsakomybę, apie jo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir taikyti jam preliminarios sutarties 2 punkte numatytą pasekmę – teisę atsakovėms pasilikti ieškovo sumokėtą 5000 Eur avansą kaip baudą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sprendime, nėra ieškovo veiksmų ar neveikimo, dėl kurių būtų galima konstatuoti atsakovių teisę reikalauti iš ieškovo baudos, numatytos preliminarios sutarties 2 punkte. Atitinkamai atsakovės nepagrįstai atsisako grąžinti ieškovui 5000 Eur avansą.
17. Dėl ieškovių nurodytų argumentų apie patirtus nuostolius pastebėtina, kad pardavusios ginčo sklypą pirmumo teisę turinčiam pirkėjui jos gavo lygiai tokią pačią sumą, kokią būtų gavusios iš ieškovo, todėl jokių nuostolių nepatyrė. Svarstymai apie tai, kad kaimynui nepasirodė didelė 30000 Eur suma (25000 Eur sklypo kaina ir 5000 Eur bauda) taip pat nereiškia, kad atsakovės būtų gavusios 30000 Eur už ginčo sklypą, kadangi atitinkamai, jei būtų buvęs keliamas klausimas dėl baudos ieškovui mokėjimo, tuos papildomus 5000 Eur atsakovės vis tiek būtų turėjusios kaip baudą atiduoti ieškovui ir joms liktų ta pati 25000 Eur suma. Atsakovės taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo žymiai geresnių pasiūlymų iš kitų asmenų. Bet net ir tokia aplinkybė turėtų prasmę tik tuo atveju, jei kitas pirkėjas būtų pasiūlęs už ginčo sklypą daugiau nei 30000 Eur, kadangi tokiu atveju jau atsakovės būtų nevykdžiusios sutarties ir turėjusios mokėti ieškovui 5000 Eur baudą. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokių pirkėjų atsakovės neturėjo. Taigi, faktiškai atsakovės ginčo sklypą pardavė už tokią kainą, dėl kokios pačios savo valia susitarė su ieškovu, dėl to sudarė preliminarią sutartį ir privalėjo jos laikytis. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atsakovės patyrė kažkokius nuostolius.
18. Kiti įvairūs smulkesni atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai priedai, kurie nebuvo aptarti teismo sprendime, yra nesusiję su bylos ginčo dalyku, todėl teismo nevertinami.
19. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-396/2013).
20. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.).
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus yra pagrindas tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovių ieškovui jo sumokėtą 5000 Eur avansą.
22. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovių priteistinos nurodytos procesinės palūkanos.
Kiti klausimai.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
24. Ieškovas byloje patyrė 1830 Eur išlaidų advokatui, sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį. Išlaidos advokatui yra protingo dydžio, atitinka teismų praktiką, rekomendacijas dėl advokatų užmokesčio dydžių, bylos proceso sudėtingumą. Taipogi pastebėtina, kad iš el. susirašinėjimo matyti, jog ieškovas siekė taikiai spręsti ginčą, tačiau atsakovės atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtą avansą. Atitinkamai, ieškinį patenkinus, šios išlaidos ieškovui lygiomis dalimis, po 971,50 Eur, priteistinos iš atsakovių.
25. Byloje buvo patirta 31,72 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovių, po 15,86 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) iš S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 971,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2500 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 971,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovių S. Ž. ir A. Ž. po 15,86 Eur (penkiolika Eur 86 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.