- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-1904-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09223-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- P.A.
susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį dėl baudos pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo, pareikštą atsakovui P.A., ir atsakovo priešieškinį dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti, kad 2020-02-13 preliminari sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), su parkavimo vieta (duomenys neskelbtini), nėra įvykdyta dėl atsakovo kaltės ir sumokėtas 20 000 Eur avansas yra bauda pagal sutarties 6.1. punktą.
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad nusprendė parduoti asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, o gautas pinigines lėšas panaudoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) renovacijai, kur planavo persikelti gyventi iki mokslo metų pradžios. Nurodytu tikslu ieškovė 2020-02-11 su UAB „NT Rinkos centras“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu butas buvo reklamuojamas. Brokeris I. Z. organizavo buto apžiūrą, o atsakovas, kuriam tarpininkavo A. D., išreiškė norą pirkti ir butą, ir parkavimo aikštelę, pasiūlė 20 000 Eur avanso, nurodė, kad nekilnojamąjį turtą pirks už asmenines lėšas, sutiko sumokėti 122 000 Eur už butą ir 10 000 Eur už parkavimo vietą.
3. Šalys 2020-02-13 pasirašė preliminarią sutartį, kurioje numatė pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2020-03-13. Šioje sutartyje taip pat buvo sąlyga, numatanti, kad iki nurodyto termino nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl pirkėjo kaltės, 20 000 Eur suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją.
4. Po preliminarios sutarties sudarymo tarp šalis atstovaujančių brokerių vyko elektroninis susirašinėjimas, iš kurio paaiškėjo, kad 2020-03-12 nėra banko pažymos, reikalingos sandoriui sudaryti, todėl pirkimo – pardavimo sutartį sutarta sudaryti 2020-03-16 pas Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarę S. K. Notarės padėjėja 2020-03-16 informavo, kad dėl paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos pagrindinio sandorio sudarymas šią dieną negalimas. Atsakovas 2020-03-18 informavo, kad nusprendė nutraukti preliminarią sutartį, nors buvo informuotas apie notaro darbo atnaujinimą.
5. Ieškovės nuomone, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes šis ieškovei suteikė galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie turimas lėšas butui pikti, atsakovui nebuvo suteikta paskola.
6. Apie sutarties nutraukimą 2020-03-16 atsakovas neinformavo, o ieškovė laukė informacijos apie notarų veiklos atnaujinimą. Ieškovės brokeris 2020-03-19 elektroniniu laišku siūlė atsakovui pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti 2020-03-23, tačiau atsakovas el. laišku informavo, kad jam pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė jos nesudarius iki numatyto termino.
7. Nurodė, jog 2020-04-02 ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 110 000 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike patvirtino, kad šalys 2020-02-13 sudarė preliminarią sutartį dėl ieškovės nurodyto buto ir parkavimo vietos pirkimo – pardavimo, kurioje buvo sutarta pagrindinę sutartį sudaryti iki 2020-03-13. Paaiškino, kad preliminariąją sutartį parengė ieškovės brokeris ir atsakovui ji buvo pateikta ieškovės jau pasirašyta. Dėl šios priežasties atsakovas pakeitimų preliminarioje sutartyje neatliko.
9. Nurodė, kad ieškovės atstovui preliminarios sutarties sudarymo dieną buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto pirkimui bus siekiama gauti banko paskolą, o jos negavus už perkamą turtą bus atsiskaitoma asmeninėmis lėšomis. Patvirtino, kad jis ilgai negavo banko garantinio rašto, tačiau buvo pasirengęs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir kainą sumokėti savo lėšomis, ir tai ieškovės brokeriui buvo žinoma nuo 2020-03-09.
10. Atsakovas siūlė pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti 2020-03-13, buvo pasirengęs turto kainą sumokėti iš asmeninių lėšų, buvo sutaręs su I. V. dėl trūkstamos sumos paskolinimo, tačiau ieškovės atstovui ši diena netiko ir jis pasiūlė sandorio sudarymo datą nukelti į 2020-03-16. Atsakovas su pasiūlymu sutiko ir 2020-03-16 buvo pasirengęs sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo gavęs banko garantinį raštą, tačiau dėl 2020-03-16 karantino, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu laikinai sustabdė notarų darbą ir sutartis 2020-03-16 nebuvo nesudaryta.
11. Nurodė, kad šalys nebuvo suderinusios kitos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datos, nebuvo sutarta pratęsti preliminariojoje sutartyje numatyto termino pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Nesutiko su ieškovės argumentais, jog atsakovas, 2020-03-18 atsisakęs derinti pagrindinės sutarties sudarymo laiką, pažeidė preliminarią sutartį, nes atsakovo pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2020-03-16. Atkreipė dėmesį, kad pagal preliminariosios sutarties sąlygas, pagrindinės sutarties sudarymo laiku ir vieta turi rūpintis pardavėjas ir iš anksto su pirkėju tai suderinti. Šalims dėl notarų veiklos sustabdymo nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas neturėjo pareigos informuoti ieškovę, jog pareiga sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi.
12. Atsakovas 2020-03-18 elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovą, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys ir paprašė grąžinti avansą.
Šalies argumentai
13. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 20 000 Eur avansą bei 109,89 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priešieškinio priėmimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
14. Priešieškinyje ir dublike nurodė, kad šalims 2020-03-16 nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kita sutarties pasirašymo data nebuvo sutarta, nebuvo sudarytas susitarimas pratęsti preliminariojoje sutartyje numatytą terminą pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl 2020-03-18 atsakovas informavo ieškovės brokerį, kad pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys ir paprašė grąžinti avansą. Pažymėjo, kad atsakovas tokią poziciją išreiškė pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui (įskaitant ir šalių sutarimu nustatytą terminą – 2020-03-16) pagrindinei sutarčiai sudaryti.
15. Atsakovo nuomone, nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, todėl sumokėtas avansas jam turi būti grąžintas.
16. Atsakovas ieškovei prašymą grąžinti avansą pareiškė 2020-03-18, todėl avansas turėjo būti grąžintas iki 2020-03-29. Ieškovė šiuo terminu avanso negrąžino, todėl turi mokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios priešieškinio pareiškimo momentu buvo 109,89 Eur.
Atsiliepimas
17. Ieškovė teismui pateiktu atsiliepimu, tripliku į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Laikėsi pozicijos, kad dėl to, jog iki 2020-03-13 nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, yra kaltas atsakovas, nes jis nurodytu terminu nepateikė banko garantijos. Papildomai nurodė, kad atsakovas 2020-03-16 padėkojo už informaciją apie notarų veiklos stabdymą, tačiau apie sutarties nutraukimą neinformavo. Dėl šios priežasties ieškovė laukė informacijos apie notarų veiklos atnaujinimą, nes, nežinant kada notarai atnaujins interesantų priėmimą, derinti kitą pagrindinės sutarties sudarymo datą nebuvo protinga.
18. Pažymėjo, kad apie notarų veiklos atnaujinimą jos brokeris atsakovą informavo 2020-03-18, tačiau atsakovas atsisakė derinti naują pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą ir laiką.
19. Pažymėjo, kad galimybės sudaryti pagrindinę sutartį dėl objektyvių priežasčių nebuvo nuo 2020-03-16 iki 2020-03-18, tačiau tik sužinojęs apie atsiradusią galimybę pagrindinę sutartį sudaryti, atsakovas tai daryti atsisakė. Ieškovės nuomone, atsakovas savo elgesiu sukūrė ieškovei pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.
21. Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip pardavėja, tarpininkaujant liudytojui I. Z., ir atsakovas, kaip pirkėjas, 2020-02-13 sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), su parkavimo vieta, pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Preliminaria sutartimi iki 2020-03-13 ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo nupirkti už 132 000 Eur kainą nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo laiku ir vieta turėjo rūpintis ieškovė arba jos įgaliotas asmuo, iš anksto suderinę su atsakovu sutarties sudarymo laiką ir vietą. Sutarties 2.2 papunkčiu šalys sutarė, kad iki 2020-03-13 nesudarius turto pirkimo-pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Teismas taip pat nustatė, kad šalys sutarties 5.1 papunkčiu susitarė, jog atsakovas, pasirašydamas sutartį, į ieškovės sąskaitą sumoka 20 000 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo momentu yra įskaitoma į bendrą mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą.
22. Teismas iš I. Z. ir atsakovo 2020-03-09 – 2020-03-12 susirašinėjimo nustatė, kad 2020-03-09 ieškovės brokeriui pasiūlius atsakovui nurodyti jam patogią dieną ir laiką notarinės sutarties sudarymui, atsakovas nurodė datą 2020-03-13. Tą pačią dieną brokeris I. Z. atsakovui nurodė, kad penktadienį notarės nebus ir pasiūlė sutarties sudarymą atidėti 2020-03-16. Su šiuo pasiūlymu atsakovas sutiko ir ieškovę atstovaujantis asmuo su atsakovu sutarė, kad notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaroma Vilniaus miesto 37 -me notaro biure 2020-03-16, 13 valandą. Iš šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas sutiko vieną kartą nukelti pagrindinės sutarties pasirašymo datą.
23. Teismas konstatavo, jog t arp šalių nėra ginčo, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis 2020-03-16 nebuvo sudaryta ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30 buvo paskelbtas karantinas, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-03-16 įsakymo Nr. 1R-76 1 punktu buvo nustatyta, kad notarų biurai nepriima asmenų ir notarai neatlieka notarinių veiksmų.
24. Teismas vertino, jog preliminariojoje sutartyje nustatytu ir šalių susitarimu pratęstu terminu iki 2020-03-16, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių, kurių šalys neturėjo galimybės numatyti 2020-03-12, kuomet buvo suderintas pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pas notarą laikas (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 1-3 dalys). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs šalių susirašinėjimą, šalių elgesį.
25. Iš byloje esančių bankų išrašų, liudytojos I. V. parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas iki 2020-03-13 turėjo realią galimybę sumokėti nekilnojamojo turto kainą ieškovei, o banko 2020-03-16 sprendimas suteikti atsakovui paskolą, sudarė pagrindą teismo išvadai, kad atsakovas taip pat turėjo galimybę rinktis finansavimo šaltinius.
26. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepažeidė preliminariosios sutarties 4.5 papunkčio.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties vykdymo metu ieškovės elgesys buvo pasyvus, visas jos pareigas vykdė brokeris I. Z., kuris 2020-02-26 atmetė notarės atstovės 2020-02-26 pasiūlymą iš anksto suderinti tikslų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką. Paaiškėjus, jog 2020-03-13 sutartis negalės būti sudaryta dėl notarės užimtumo, ieškovės vardu veikiantis asmuo pasiūlė atsakovui sutartį sudaryti 2020-03-16, t. y. pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jis neieškojo kitų galimybių tam, kad sutartis būtų sudaryta iki 2020-03-13.
28. Teismas byloje esantį 2020-03-16 I. Z. elektroninį laišką, kuriuo šis asmuo atsakovui persiuntė jam notarės atsiųstą pranešimą apie notarų veiklos sustabdymą, nevertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad 2020-03-16 atsakovui buvo pasiūlyta pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o vertino kaip informacinio pobūdžio pranešimą.
29. Teismas, nustatęs, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį bei kad sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių, ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
30. Ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, nustačius, kad pareiga vykdyti preliminarioje sutartyje nustatytas prievoles pasibaigė suėjus šalių nustatytam terminui pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių, vadovaujantis preliminarios sutarties 6.3 papunkčiu, teismas tenkino priešieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovui 2020-02-14 sumokėtą 20000 Eur įmoką (avansą) bei palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
31. Apeliantė ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
31.1. teismas, iš esmės tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, neakcentavo to, dėl kieno kaltės pagrindinės sutarties sudarymas buvo nutęstas faktiškai iki preliminarios sutarties galiojimo pabaigos, o būtent, kad delsimą sąlygojo atsakovo veiksmai.
31.2. Teismas praleido tą aplinkybę, kad tiek 2021-03-13, tiek ir 2021-03-16, 13.00 atsakovas neturėjo galimybės, pasinaudodamas banko kreditu, atlikti pirkimo, nes tuo metu banko garantinio rašto, būtino pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui, jis neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
31.3. Teismas nurodė, bet tinkamai nevertino, kad jau 2020-02-28 ieškovė atliko visus veiksmus, būtinus pagrindiniam sandoriui sudaryti, per savo atstovą aktyviai siekė tokį sandorį sudaryti, todėl konstatuotina, kad pagrindinis sandoris iki nustatytos datos nebuvo sudarytas dėl atsakovo kaltės.
31.4. Nuo 2020-03-16 iki 2020-03-18 (tik keturias dienas) galimybės sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo dėl objektyvių ir nuo abiejų šalių valios nepriklausančių priežasčių (nevyko notarų darbas dėl paskelbto karantino). Sužinojęs apie galimybę sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, atsakovas tiesiog atsisakė tai padaryti, ir toks jo elgesys visiškai atitinka preliminariosios sutarties 6.1. aprašytą kaltų veiksmų apibūdinimą.
31.5. Šiuo atveju, nenugalimos jėgos aplinkybės - notarų darbo stabdymas dėl karantino keturioms dienoms, buvo labai laikina aplinkybė, todėl tik šios aplinkybės pagrindu nutraukti sutartį nebuvo galimybės, sutarties vykdymas, tinkamai pranešus, tiesiog pratęsiamas tam laikotarpiui, tačiau šalių teisės ir pareigos pagal sutartį – išlieka.
31.6. Nagrinėjamu atveju atsakovas pats pripažino, kad jokių svarbių priežasčių pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti po notarų veiklos atnaujinimo jis neturėjo, o tiesiog persigalvojo, todėl teismo sprendimas nepriteisti baudos už šiurkštų sutarties pažeidimą, yra naikintinas.
31.7. Nurodė, kad nors ieškovė ir neprivalo įrodinėti realių nuostolių buvimą, byloje yra įrodymų, kad realius nuostolius ji patyrė: su atsakovu buvo susitarta turtą parduoti už 132000 Eur kainą, o atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, ji buvo priversta jį parduoti už 110000 Eur, ir realūs ieškovės nuostoliai sudaro 22 000 Eur.
Atsiliepimas
32. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsikirtimai grindžiami šiais motyvais:
32.1. teismas priėjo pagrįstos išvados, jog ieškovei ar jos vardu veikiančiam asmeniui 2020-03-16 neinicijavus Preliminarioje sutartyje numatyto termino buto pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo, pasibaigė Preliminariosios sutarties galiojimas ir šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.
32.2. Tarp šalių byloje nekilo ginčo, jog Preliminariojoje sutartyje buvo susitarta, kad sutartis pasibaigs 2020-03-13, o taip pat, kad šalys susitarė, jog Preliminariosios sutarties galiojimo terminas yra pratęsiamas iki kovo 16 d. - šią dieną numatant Turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą. Byloje nustatyta, jog ieškovės atstovas 2020-03-09 pasiūlė atsakovui nurodyti jam patogią dieną ir laiką notarinės sutarties sudarymui. Atsakovas informavo, kad jam patogu sudaryti pagrindinę Turto pirkimo pardavimo-sutartį 2020-03-13. Tą pačią dieną ieškovės atstovas atsakovui nurodė, kad nurodytą dieną notarės nebus ir pasiūlė sutarties sudarymą atidėti 2020-03-16. Su šiuo pasiūlymu atsakovas sutiko ir ieškovę atstovaujantis asmuo su atsakovu sutarė, kad notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaroma notaro biure 2020-03-16. Ieškovė skunde šių faktinių aplinkybių neginčija. Taigi, šalys susitarė Preliminariosios sutarties galiojimą terminą pratęsti iki 2020-03-16. Sutartą dieną pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymas neįvyko, nes šalyje buvo paskelbtas karantinas ir sustabdyta notarų veikla, t. y. dėl priežasčių, už kurias atsakovas nėra atsakingas ir kurios nuo jo valios nepriklauso.
32.3. Priešingai, nei bandoma tvirtinti skunde, jokios diskusijos dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo tarp šalių nevyko nei žodžiu, nei raštu. Taigi, netgi ir pritariant ieškovės pozicijai, jog šalys galėjo susitarti dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo ne tik pasirašydamos raštu jos pakeitimą, kaip nurodyta Preliminariosios sutarties 7.2 p., bet ir tokiu pat būdu (apsikeičiant trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais ar pan.), tokios formos susitarimo taip pat nebuvo sudaryta. Šalys nebuvo susitarę, jog pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašys notarams atnaujinus savo veiklą. Jokia kita pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo data nebuvo suderinta, o atsakovas, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje numatytam terminui, neturėjo pareigos susitarti dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datos, o taip pat ją pasirašyti.
32.4. Pirmosios instancijos teismas priėjo visiškai pagrįstos išvados, kad Preliminarioji sutartis buvo ne nutraukta, o pasibaigė 2020-03-16, Turto pirkimo - pardavimo sutarties nepavykus pasirašyti dėl objektyvių priežasčių ir šalims nesusitarus dėl Preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo.
32.5. Ieškovė skunde tvirtina, jog nepavykus sudaryti 2020-03-16 Turto pirkimo - pardavimo sutarties dėl nenugalimosios jėgos aplinkybės, Preliminariosios sutarties galiojimo terminas „automatiškai“ prasitęsė iki šių nenugalimos jėgos aplinkybių išnykimo. Su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Nurodė, jog CK 6.212 str. 2 d. nenustato „automatinio“ Preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo, todėl atsakovas, atnaujinus notarams veiklą, neturėjo prievolės sudaryti Turto pirkimo - pardavimo sutarties.
32.6. Byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė ar vengė sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutartį Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu.
32.7. Atsakovas laiku ir operatyviai atliko visus veiksmus kreditui gauti, o taip pat buvo finansiškai pajėgus įsigyti Turtą ir be banko kredito, todėl konstatuotina, jog tinkamai vykdė Preliminariąją sutartį. Tokios išvados priėjo ir pirmosios instancijos teismas.
32.8. Banko sprendimo dėl kredito suteikimo nebuvimas, nebuvo kliūtis derinti notarų biure Turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo datą, kas buvo ieškovės pareiga pagal Preliminariąją sutartį, o taip pat Turto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
34. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
35. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.), todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
36. Šalys 2020-02-13 sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), su parkavimo vieta, esančia (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Preliminaria sutartimi iki 2020-03-13 ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsipareigojo už 132 000 Eur nupirkti nurodytą nekilnojamąjį turtą (sutarties 3.1 ir 3.3 papunkčiai). Šalys preliminarios sutarties 5.1 papunkčiu susitarė, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, į ieškovės sąskaitą sumoka 20 000 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo momentu yra įskaitoma į bendrą mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą sutarties 3.3 punkte. Ieškovei 20 000 Eur suma buvo sumokėta 2020-02-14. Sutarties 2.1. papunkčiu šalys susitarė, kad prieš sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, turi būti suderintas tikslus sutarties sudarymo laikas ir vieta, ne vėlesnis nei 2020-03-13. Sutarties sudarymo laiku ir vieta rūpinasi ieškovė arba jos įgaliotas asmuo, iš anksto suderinęs su atsakovu sutarties sudarymo laiką ir vietą. Sutarties 2.2 papunkčiu šalys sutarė, kad iki 2020-03-13 nesudarius turto pirkimo-pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Sutarties 4.5 papunktyje yra įtvirtintas atsakovo patvirtinimas, jog jis yra finansiškai pajėgus sumokėti sutartyje nurodytą turto kainą ir šalių susitarimas, jog, tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, bus laikoma, kad pirkimo-pardavimo nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Preliminarios sutarties 6.1 ir 6.2 papunkčiais šalys susitarė dėl netesybų, jeigu iki 2020-03-13 nebus pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis taip: pirkimo – pardavimo sutarties nesudarius dėl atsakovo kaltės - 20 000 Eur įmoka atitenka ieškovei, o pirkimo – pardavimo sutarties nesudarius dėl ieškovės kaltės, ieškovė per 10 dienų nuo termino pagrindinei pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos privalės atsakovui grąžinti 20 000 Eur sumą. Sutarties šalys į sutartį įtraukė 6.3 papunktį, kuriame numatė, jog iki 2020-03-13 nesudarius turto pirkimo – pardavimo sutarties dėl aplinkybių ir priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, tai yra nesant šalių kaltės, ir šalims nesusitarus dėl termino pratęsimo, ieškovė turės grąžinti atsakovui 20 000 Eur ne vėliau kaip per 10 dienų, nuo atsakovo rašytinio reikalavimo.
37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei ar jos vardu veikiančiam asmeniui 2020-03-16 neiniciavus Preliminarioje sutartyje numatyto termino buto pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo, pasibaigė Preliminariosios sutarties galiojimas ir šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nesudarius turto pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sutartą dieną (2020-03-16) dėl objektyvių priežasčių (nenugalimos jėgos), preliminariosios sutarties galiojimas „automatiškai“ prasitęsė CK 6.212 str. 2 d. pagrindu, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti Turto pirkimo - pardavimo sutartį, dėl ko laikomas kaltu dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutyarties nesudarymo.
38. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja.
39. Civilinei atsakomybei šaliai, nepagrįstai vengusiai ar atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, taikyti pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus sprendė, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma bei šalių elgesys nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl to taikyti susitarimo 6.1 punkte sulygtas pasekmes atsakovui. Teismas nustatė, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių - dėl šalyje paskelbto karantino ir notarų veiklos sustabdymo.
41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir atkreipia dėmesį, kad susitarime dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo numatyta šalių pareiga iki 2020-03-13 sudaryti pagrindinę ginčo turto sutartį, todėl šalims susitarus, jog Preliminariosios sutarties galiojimo terminas yra pratęsiamas iki 2020-03-16, numatant nurodytą dieną pasirašyti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį, nurodytą dieną sutarties nepasirašius ir sutarties nesudarius, šalių prievolė susitarime nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra jokio susitarimo dėl Preliminariosios sutarties termino pratęsimo ilgiau nei iki 2020-03-16. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui 2020-03-16 buvo pasiūlyta pratęsti Preliminariojoje sutartyje nurodytos pagrindinės sutarties sudarymo terminą bei kad šalys buvo susitarę, jog pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašys notarams atnaujinus savo veiklą. Minėta, kad sutarties sudarymo laiku ir vieta pagal sutarties 2.1 punktą turėjo rūpintis ieškovė arba jos įgaliotas asmuo, iš anksto suderinę su atsakovu sutarties sudarymo laiką ir vietą. Nesant šalių sutarimo dėl kitos pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos ir laiko, atsakovas, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje numatytam terminui, nebeturėjo pareigos susitarti dėl pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo datos.
42. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Preliminarioji sutartis buvo ne nutraukta, o pasibaigė 2020-03-16, Turto pirkimo - pardavimo sutarties nepavykus pasirašyti dėl objektyvių priežasčių ir šalims nesusitarus dėl Preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo.
43. Apeliantės argumentai, susiję su atsakovo kalte, o būtent, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl to, jog atsakovas laiku negavo banko paskolos, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Visų pirma, preliminariojoje sutartyje nebuvo įtvirtinto atsakovo įsipareigojimo nekilnojamojo turto kainą sumokėti grynaisiais pinigais. Antra, preliminariosios sutarties 4.5 papunkčiu atsakovas garantavo, kad jis finansiškai pajėgus sumokėti preliminarioje sutartyje nurodytą nekilnojamojo turto kainą. Trečia, iš byloje esančio atsakovo susirašinėjimo su ieškovės atstovu, matyti, kad ieškovės atstovui dar Preliminariosios sutarties sudarymo dieną buvo žinoma, kad atsakovas planuoja likusią turto kainos dalį apmokėti banko kredito lėšomis, o tik bankui kredito nesuteikus - ją apmokėti be banko kredito. Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, privalo teikti atstovaujamajam ataskaitas (CK 2.150 straipsnis), todėl konstatuotina, jog nurodytas aplinkybes žinojo ir ieškovė. Ieškovė, šią aplinkybę žinodama, priėmė Preliminariosios sutarties vykdymą iš atsakovo, t. y. priėmė 20 000 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Ketvirta, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas galėjo (buvo finansiškai pajėgus) atsiskaityti už turtą. Byloje esantys įrodymai patvirtina (atsakovo 2020-03-12 - 2020-03-13 banko sąskaitos išrašas), kad atsakovo sąskaitoje buvo 27 000 Eur suma. Liudytojos I. V. parodymai teismo posėdžio metu ir jos banko sąskaitos 2020-03-01 – 2020-03-16 išrašas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad I. V., su kuria atsakovas tuo metu vedė bendrą ūkį, turėjo galimybę paskolinti atsakovui lėšas nekilnojamojo turto įsigijimui, nes ji tuo metu banke turėjo daugiau nei 95 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, negali būti laikoma preliminarios sutarties pažeidimu, kad atsakovas dėl finansavimo kreipėsi į banką, ar tarėsi su kitais asmenimis dėl paskolos suteikimo. O kadangi atsakovui paskolinti pinigus turto įsigijimui pažadėjo I. V. ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog notaras dėl banko garantijos (sutikimo suteikti kreditą) nepateikimo, būtų atsisakęs tvirtinti sutartį, dėl šios priežasties būtų keitęs notarinės pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo laiką, todėl aplinkybė, jog banko informacija apie paskolos suteikimą atsakovui gauta vėliau, nei šalys susitarė susitikti pas notarą, neturi teisinės reikšmės ir nepatvirtina atsakovo kaltės.
44. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog nepavykus 2020-03-16 sudaryti Turto pirkimo - pardavimo sutarties dėl nenugalimosios jėgos aplinkybės, Preliminariosios sutarties galiojimo terminas „automatiškai“ prasitęsė iki šių nenugalimos jėgos aplinkybių išnykimo. Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi pagal CK 6.212 str. 2 dalį, laikina aplinkybė atleidžia šalį nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui ir reglamentuoja situaciją, kuomet sutartis dar nėra pasibaigusi, išnykus nenugalimai jėgos aplinkybei. Nagrinėjamu atveju, Preliminarioji sutartis pasibaigė 2020-03-16, jos galiojimo terminas šalių susitarimu nebuvo pratęstas, todėl net ir išnykus kliūtims sudaryti Turto pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas neprivalėjo jos sudaryti dėl to, kad Preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi suėjus joje numatytam terminui (CK 6.124 str., CK 6.165 str. 5 d., Preliminariosios sutarties 2.1 p.).
45. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, CK 6.212 str. 2 d. nenustato „automatinio“ Preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo, todėl atsakovas, atnaujinus notarams veiklą, neturėjo prievolės sudaryti Turto pirkimo - pardavimo sutarties, nes tokia prievolė buvo pasibaigusi.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių, ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, ieškovės ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad preliminari sutartis dėl buto, su parkavimo vieta, esančių (duomenys neskelbtini), nėra įvykdyta dėl atsakovo kaltės ir sumokėtas 20 000 Eur avansas yra bauda pagal sutarties 6.1. papunktį, pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.
47. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma (kaip nagrinėjamu atveju), tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Taigi, preliminariosios sutarties pagrindu avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti, jei nėra sudaroma pagrindinė sutartis.
48. Atsižvelgiant į tai, ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, nustačius, kad pareiga vykdyti preliminarioje sutartyje nustatytas prievoles pasibaigė suėjus šalių nustatytam terminui pagrindinei prikimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių, vadovaujantis preliminarios sutarties 6.3 papunkčiu, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovui 2020-02-14 sumokėtą 20 000 Eur įmoką (avansą) bei palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai, nenustatęs atsakovo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, netenkino ieškovės reikalavimo taikyti preliminariame susitarime šalių sulygtas netesybas, bei pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
52. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 2631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pastarojo patirtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl mažintinos iki 2000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui P.A. iš ieškovės A. S. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.