Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskirtas įpareigojimas tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš M. K. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 758,38 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 1 259,81 Eur socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti, V. S. priteista 20 786,65 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 20 786,65 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 2 000 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 19 d., apie 18 val., kelyje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, iš keršto dėl anksčiau įvykusio konflikto su V. S., sudavė pastarajam vieną smūgį rankos kumščiu į apatinę smakro dalį, dėl to pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės, tokiu būdu jam padarydamas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, galvos ir kairės plaštakos sumušimą, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžį, taip nukentėjusiajam sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.4. Teigiama, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, t. y. pažeidžiant BPK 7 ir 44 straipsnius, kuriuose numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

2.9. Be to, pažymima, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog, kaip pats V. S. pripažino, būdamas nedarbingas pats atliko žemės ūkio darbus, vairavo žemės ūkio techniką. Tai patvirtina ir liudytojai. Nors V. S. privalėjo būti namuose, tęsti ambulatorinį gydymą, tačiau savo veiksmais tik blogino savo sveikatos būklę, todėl, apelianto teigimu, nepagrįstai gavo išmokas.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama apeliacinio skundo dalis dėl 20 162,65 Eur turtinės žalos, nuteistasis ir jo gynėjas prašė šią apeliacinio skundo dalį tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovė, prokurorė prašė šią apeliacinio skundo dalį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinio skundo dalis dėl 20 162,65 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo M. K. apeliacinis skundas dėl 20 162,65 Eur turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus nukentėjusiajam V. S. atlyginimo priteisimo iš nuteistojo M. K., ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl šios civilinio ieškinio dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 386 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties ši baudžiamosios bylos dalis, atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodymus 2023 m. birželio 8 d. nutartyje, nagrinėjama iš naujo.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas 20 162,65 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. S., privalėjo ištirti atliktų darbų pagrįstumą, tikruosius įkainius, ne tik remtis išrašytomis trejomis PVM sąskaitomis faktūromis. Pažymima, kad liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo visus žemės ūkio darbus su V. S. technika. Nurodoma, kad V. S. nepateikė teismui duomenų apie rašytinį susitarimą su A. S., nepateiktas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Tai rodo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos sugalvojant įkainius, tik siekiant prisiteisti pinigines sumas iš apelianto. Taip pat nurodoma, kad V. S. ūkyje darbuotojų atlyginimas yra 800 eurų, o įkainius jie nustatė atsižvelgdami į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras įkainius. Atkreipiamas dėmesys, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įkainiai nurodyti įvertinus tai, kad paslauga atliekama paslaugos teikėjo technika ir darbu, o šiuo atveju buvo pasitelkta tik darbo jėga.

9. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo V. S. parodymų nustatyta, kad jam būnant nedarbingam, dėl žemės ūkio darbų atlikimo ir kainos už atliktus konkrečius darbus susitarė su broliu ūkininku A. S., kuris jo technika ir atliko visus sutartus žemės ūkio darbus, bei už jų atlikimą buvo atsiskaityta pagal A. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 83–84). Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad tuo metu, kai jį M. K. sužalojo ir jis nieko negalėjo dirbti dešine ranka, reikėjo pasėti vasarinius kviečius žirnius, pupas, miežius ir avižas. Žemės ūkio darbus sutiko atlikti jo brolis ūkininkas A. S. už atlygį pagal vidurkį, mokamą už žemės ūkio darbus. Darbų niekas kitas negalėjo atlikti geriau nei brolis. Visi darbai buvo aptarti, atlikęs darbus, brolis išrašė sąskaitas. Norint pasėti kultūras, reikia nusiskusti, sukultivuoti, suvoluoti žemę, po to reikia tręšti, purkšti. Balandžio mėnesį buvo purkšta 4 kartus, tręšta 5 kartus, gegužės mėnesį buvo purkšta 11 kartų, tręšta 5 kartus, birželio mėnesį buvo purkšta 4 kartus, tręšimo nebebuvo. Vienu metu vienas žmogus negali atlikti kelių darbų, gali padaryti tik vieną darbą. Bendras dirbamos žemės plotas yra 112 ha. Nukentėjusysis nurodė, kad nebuvo prasmės susitarimo su broliu sudaryti raštu, be to, darbų atlikimas buvo svarbus ir skubus, viena diena pavėluota, drėgmė garuoja iš dirvos, ir jau praradimas, o jei savaitę pavėluojama, tai galima išvis nebesėti. Mechanizmai, kuriuos brolis naudojo jo ūkyje, buvo jo (nukentėjusiojo), ir juos mokėjo valdyti tik brolis. Sėjai buvo panaudotas jo traktorius, o pavyzdžiui, purškimui buvo panaudotas vienas žmonos traktorius. Jų ūkyje 2020 metais dirbo 1 pagalbinis darbuotojas, o tuos darbus, kuriuos atliko brolis, jis pasidarydavo pats. Pagalbiniu darbuotoju dirbantis asmuo negalėjo nieko padaryti, viskam reikia turėti leidimus, pažymėjimus purškimui, purkštukų patikrai, augalų apsaugos pažymėjimą, o jis ir jo brolis turi tokius pažymėjimus. Vairuoti technikos negali žmogus, neturintis specialių žinių, todėl galėjo pasitikėti tik broliu. Purkštuvo vertė yra nuo 30 tūkst., traktoriaus – 60 tūkst. Su ta technika, išskyrus jį ir brolį, niekas nėra važiavęs. Kai viskas nutiko, buvo pati pandemijos pradžia, buvo uždraustas judėjimas tarp miestų, nebuvo į ką daugiau kreiptis kaip į brolį, o viską reikėjo daryti tuoj pat. Paprastas traktorininkas negalėtų valdytų jo technikos, nes jo technika yra kompiuterizuota.

11. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog nukentėjusysis V. S. savo ūkyje buvo įdarbinęs darbuotoją, kuris būtų galėjęs valdyti jam priklausančią žemės ūkio techniką, kuri yra kompiuterizuota, ja dirbant reikalingi ir atitinkami leidimai bei panašiai. Nukentėjusysis parodė, jog jis visus ūkio darbus, susijusius su technika, kuriuos prašė atlikti brolio A. S., atlikdavo pats. Šiuo atveju būtent dėl nuteistojo M. K. nusikalstamų veiksmų V. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir negalėjo atlikti tų žemės darbų, kuriuos atlikdavo pats. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nukentėjusysis negalėjo numatyti, jog jis bus sužalotas, o žemės ūkio darbus reikėjo atlikti skubiai. Akivaizdu, kad tokiu laiku, kai jau vyksta sėja, galimybė susirasti žmogų, juolab, turėti galimybę rinktis, kuris dirbs už mažesnę kainą, buvo labai apsunkinta ir net neįmanoma. Be to, šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir dėl to apskritai buvo itin apribotas bet koks bendravimas su kitais asmenimis. Šiuo atveju vienareikšmiškai nukentėjusysis naudojosi ta galimybe, kurią turėjo, t. y. dėl žemės ūkio darbų atlikimo sudarė žodinę sutartį su broliu A. S., kuriuo pasitikėjo, ir kuris sugebėjo bei galėjo valdyti būtent jo žemės ūkio techniką. Pažymėtina, kad šiuo atveju tarp nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo A. S. buvo konkretus susitarimas kaip tarp dviejų ūkininkų dėl konkrečių atliktinų žemės ūkio darbų ir užmokesčio už jų atlikimą, t. y. A. S. nebuvo įdarbintas V. S. ūkyje kaip darbuotojas, kad būtų aktualus atlyginimas, kuris galėtų būti mokamas darbuotojui. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tarp nukentėjusiojo V. S. ir A. S. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nebuvo surašytas ir darbų priėmimo-perdavimo aktas, savaime nepaneigia tarp jų buvus sutartinių santykių, kurie buvo abipusiai priimtini ir įgyvendinti. Šiuo atveju netgi jeigu ir būtų buvusi pasirašyta rašytinė žemės ūkio darbų atlikimo sutartis, ši aplinkybė taip pat savaime nepatvirtintų už atliktus darbus sumokėto atlygio, kuris aktualus būtent šioje byloje, o rašytinė sutartis būtų buvusi šalims aktuali tuo atveju, kai raštu sutariamos išvardintos sąlygos, bet jos neįvykdomos ir panašiai, bei dėl to kyla ginčas, t. y., esant sudarytai rašytinei sutarčiai, įrodinėjimo procesas byloje yra lengvesnis, greitesnis ir pigesnis, o patį atlygio už darbą sumokėjimo faktą ir patvirtina būtent sumokėjimą patvirtinantys objektyvūs įrodymai. Sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas, kai nustatomi veiksmai, įrodantys šalių susitarimą (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusysis V. S., tiek ir liudytojas A. S. patvirtino, kad jie sudarė žodinę sutartį dėl V. S. atitinkamų žemės ūkio darbų atlikimo su V. S. priklausančia ūkio technika, sutarė darbų atlikimo kainą, kurią skaičiavo pagal verslo centro pateiktus duomenis, atsižvelgdami į atliktų darbų kainų vidurkius. Šiuo atveju kartu pažymėtina, kad CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog netgi tuo atveju, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą, t. y. šiuo atveju nepaneigta, jog dėl sutartos atliekamų darbų kainos dydžio, galima pasitelkti kaip įrodymus internetinėse svetainėse esančiuose skelbimuose panašių darbų įkainius arba remtis kitais įrodymais.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu, kuris paliktas galioti tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, įrodyta nuteistojo M. K. kaltė dėl nukentėjusiajam V. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. V. S. dėl jam padaryto dešinio raktikaulio petinio galo išnirimo, galvos ir kairės plaštakos sumušimo buvo nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad V. S. buvo nedarbingas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Iš byloje pateiktų duomenų apie žemės ūkio naudmenas nustatyta, kad V. S. deklaruojami laukai sudaro 114,16 ha (t. 3, b. l. 38–41). Civilinio ieškinio dalis dėl 20 162,65 Eur turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus nukentėjusiajam V. S. atlyginimo priteisimo iš nuteistojo M. K. grindžiama PVM sąskaitomis faktūromis, iš kurių nustatyta, kad ūkininkas A. S. išrašė ūkininkui V. S. už 102,61 ha purškimą po 15 Eur už 1 ha – 1 862,37 Eur PVM sąskaitą faktūrą (1 539, 15 Eur be PVM) (t. 3, b. l. 32), už 107,37 ha tręšimą po 15 Eur už 1 ha ir 240,49 ha purškimą po 15 Eur už 1 ha – iš viso 6 313,66 Eur PVM sąskaitą faktūrą (5 217,90 Eur be PVM) (t. 3, b. l. 33), už 50,43 ha skutimą po 40 Eur už 1 ha, 50,43 ha kultivavimą po 30 Eur už 1 ha, 50,43 ha sėjimą po 45 Eur už 1 ha, 50,43 ha volavimą po 20 Eur už 1 ha, 50,43 ha purškimą po 15 Eur už 1 ha bei 112,34 ha tręšimą po 15 Eur už 1 ha – iš viso 11 986,62 Eur PVM sąskaitą faktūrą (9 906,30 Eur be PVM) (t. 3, b. l. 34). Banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose A. S. nurodytą sumą nukentėjusysis V. S. pervedė į A. S. sąskaitą banke (t. 3, b. l. 35, 36, 37).

13. Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. L., kuris baigęs agronomijos bakalauro studijas, dirbantis agronomu-konsultantu, patvirtino, kad pavasarį miežius reikia purkšti 5 kartus, žirnius – kokius 3-4 kartus, avižas – 3-5 gal ir daugiau kartų. Taip pat, kai tręšiama, išauga didesnis derlius. Ūkininkas pasirenka, kada tręšti, balandžio gale gali būti jau antras tręšimas. Žiemkenčių aptarnavimas kainuoja iki 1 000 eurų hektarui, tada derlingumas apie 8-10 tonų kviečių. Purškia net ekologiniuose ūkiuose, ten kur nieko nereiktų. Yra auginimo technologija ir tos technologijos reikėtų laikytis – reikia patręšti, nupurkšti nuo žaladarių, atskirai kultūrai atskiras purškimas, atskiri pesticidai naudojami. Negalima visų darbų sudėti į krūvą, žemės ūkis specifinis dalykas, sėti reikia balandį, prieš tai reikia išdirbti žemę, po to pasėti, tada prasideda pasėlių priežiūra. Volavimas gali būti po sėjos. Visus šiuos darbus galima daryti balandį. Būdavo ankščiau tokių firmų, kurios galėdavo atvažiuoti ir padaryti visus šiuos darbus, bet visos bankrutavo ir dabar liudytojas nežino, kas teiktų paslaugas, galbūt tik ūkininkai tarp savęs susitarę ir vienas kitam padėdami.

14. Kaip jau aptarta, apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. S. patvirtino, kad vidutines kainas už konkrečius atliktus žemės ūkio darbus skaičiavo atsižvelgdami į verslo centro pateiktus duomenis. Iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro, kuris 2023 m. spalio 4 d. raštu patvirtino, jog centro nurodytos 2020 m. kainos yra teisingos apylinkės teisme gautame 2022 m. kovo 15 d. kainininke, nustatyta, jog 2020 metais vidutinė skutimo kaina buvo 67,50 Eur, maksimali – 70 Eur, kultivavimo – 47 Eur, maksimali – 80 Eur, volavimo – 21 Eur, maksimali – 31 Eur, grūdinių augalų sėjos – 39 Eur, maksimali – 65 Eur, purškimo – 18 Eur, maksimali – 30 Eur, tręšimo – 16 Eur, maksimali – 30 Eur už 1 ha be PVM, naudojant paslaugų teikėjo techniką (t. 5.b. l. 26, t. 5, b. l. 30). Šiuo atveju pažymėtina, kad pateiktos kainos yra tik orientacinės, ir savaime neįpareigoja šalių, konkrečiu atveju tariantis dėl kainų, atsižvelgiant ir į konkrečias aplinkybes, vadovautis tik minimaliomis ar net vidutinėmis kainomis. Kartu pažymėtina, kad byloje yra pateiktos ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ aptartų darbų atlikimo kainos 2020 metais (t. 5, b. l. 1, 2, 3, 4, 5, 36). Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktų kainų nustatyta, kad 2020 metais jų žemės ūkio atliekami darbai, naudojant tik jų pačių techniką, kainavo: purškimo – 42 Eur už 1 ha be PVM, iš šios kainos operatoriaus darbas sudaro 16 Eur (t. 5, b. l. 1), sėjos – 95 Eur už 1 ha be PVM, iš šios kainos operatoriaus darbas sudaro – 42 Eur (t. 5, b. l. 2), skutimo – 105 Eur už 1 ha be PVM, iš šios kainos operatoriaus darbas sudaro 42 Eur (t. 5, b. l. 3), tręšimo – 36 Eur už 1 ha be PVM, iš šios kainos operatoriaus darbas sudaro 16 Eur (t. 5, b. l. 4), kultivavimo – 85 Eur už 1 ha, iš šios kainos operatoriaus darbas sudaro 35 Eur (t. 5, b. l. 5). Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktas žemės ūkio darbų atlikimo kainas, t. y. tik už operatoriaus darbą numatytą kainą, nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. su A. S. buvo sutarę mažesnį atlygį už konkrečius atliktus darbus. Vertinant VĮ Žemės ūkio duomenų centro pateiktus duomenis dėl įkainių, kainos pateiktos neišskiriant apmokėjimo už operatoriaus darbą, nes jie darbus atlieka tik su savo technika (t. 5, b. l. 30). Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu nukentėjusysis nebūtų suradęs žmogaus, kuris galėjo valdyti jo žemės ūkio techniką, jis, būdamas nedarbingas dėl nuteistojo M. K. kaltės, turėjo pagrįstą pagrindą žemės ūkio darbų atlikimui samdyti žmogų, kuris būtų dirbęs su savo žemės ūkio technika, ir tokiu atveju nereiškia, kad už atliktus darbus būtų buvusi nustatyta minimali ar vidutinė, o ne maksimali kaina. Kaip teisiamajame posėdyje parodė liudytojas A. S., jei ir jis lauką būtų skutęs savo technika, tai kaina būtų buvusi ne 40 Eur už 1 ha, bet 70 Eur (t. 4, b. l. 41–42). Todėl, atsižvelgiant į VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenis dėl atliekamų žemės ūkio darbų su savo technika kainas, nėra pagrindo daryti išvados, kad, jeigu V. S. nebūtų suradęs asmens, kuris galėjo valdyti jo žemės ūkio techniką, ir darbus būtų atlikęs asmuo su savo technika, tokiu atveju žemės ūkio darbų kaina būtų buvusi mažesnė. Be to, šiuo konkrečiu atveju V. S. negalėjo numatyti, kad jis bus sužalotas ir negalės pats atlikti žemės ūkio darbų, todėl nebuvo ta situacija, kad nukentėjusysis būtų turėjęs galimybę dėl žemės ūkio darbų tartis iš anksto ir derėtis dėl kainų, darbus reikėjo atlikti skubiai, taip pat tuo metu buvo paskelbtas karantinas, ir dėl to buvo apribotas bendravimas, todėl buvo apribotos ir galimybės rinktis žemės ūkio darbų atlikimui žmogų, kuris atliktų darbus net su savo žemės ūkio technika, juolab buvo realiai apsunkinta galimybė surasti žmogų, kuris, mokėdamas vairuoti traktorių, būtų galėjęs valdyti ir V. S. priklausančią kompiuterizuotą techniką, o A. S. turėjo visišką kompetenciją dirbti ir su paties nukentėjusiojo žemės ūkio technika. Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. L. taip pat patvirtino, kad yra sunku surasti asmenis, kurie būtų galėję atlikti V. S. aptariamus darbus, nebent ūkininkai tarp savęs susitarę ir vienas kitam padėdami. Tačiau, kaip jau aptarta, V. S. techniką mokėjo valdyti tik jo brolis A. S., kuris turėjo ir tam reikalingus leidimus, taip pat ir leidimus darbų atlikimui, jis žodiniu susitarimu darbus ir atliko, t. y. šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad V. S. pasirinko variantą, kuris vienareikšmiškai nepadidino turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus. Atsižvelgiant į dviejų visai skirtingų šaltinių pateiktas kainas, nukentėjusiojo V. S. ir A. S. sutartos kainos visiškai neprieštarauja tuo metu buvusiems žemės ūkio darbų atlikimo įkainiams. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant tiek į VĮ Žemės ūkio duomenų centro, tiek ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2020 metais buvusias aptartų žemės ūkio darbų kainas, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis V. S. už atliktus žemės ūkio darbus A. S. mokėjo realią, tuo metu buvusią, kainą. Pažymėtina, kad kainos už atliktą darbą yra šalių susitarimas, o šiuo atveju svarbu nustatyti, kad jos aptariamu metu buvo realios, tačiau savaime nereiškia, jog jos turėtų visiškai sutapti su pateiktomis VĮ Žemės ūkio duomenų centro ar kito asmens, kaip šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, šiuo atveju nepaneigta, kad dėl darbų atlikimo skubos ir buvusio karantino, iš esmės buvo pagrindas darbų teikėjui reikalauti už atliktą darbą ir didesnio atlyginimo nei vidutinis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. S., nors ir yra nukentėjusiojo brolis, tačiau savaime nereiškia, kad jis turėjo atlikti visus ūkio darbus be atlygio, kai to negalėjo atlikti pats V. S. ne dėl savo kaltės.

15. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. S. ir A. S. žodinį susitarimą dėl žemės ūkio darbų atlikimo, kad sutarties sąlygos buvo įvykdytos bei A. S. už atliktą darbą teisėtai gavo užmokestį, patvirtina ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-182-404/2021, kuri yra įsiteisėjusi, konstatuotos aplinkybės, kad tuo metu, kai nukentėjusysis V. S. buvo nedarbingas, žemės ūkio darbus V. S. žemėje dirbo jo brolis A. S., bei nenustatyta buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, t. y. nenustatyta, kad A. S. būtų vedęs apgaulingą apskaitą, būtų neteisėtai įtraukęs į apskaitą A. S. pateiktas PVM sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 174–184).

16. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo M. K. priteistos nukentėjusiajam V. S. 20 162,65 Eur turtinės žalos dydis už atliktus žemės ūkio darbus yra pagrįstas, šios turtinės žalos dydžiu abejoti nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų nukentėjusiajam V. S. už suteiktas teisines paslaugas

17. Nukentėjusiojo V. S. atstovė advokatė G. Mauručaitienė apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusysis advokatei sumokėjo 200 Eur už jo atstovavimą apygardos teisme (t. 4, b. l. 192), šią sumą prašoma priteisti iš nuteistojo M. K..

17.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

17.2. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

17.3. Nagrinėjamu atveju įvertinus suteiktų paslaugų apimtį, kad nagrinėjant apeliacinio skundo dalį dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos 20 162,65 Eur turtinės žalos už atliktus žemės ūkio darbus, buvo atliktas įrodymų tyrimas, vyko ne vienas teismo posėdis, atsižvelgus į tai, kad ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis atmestina, prašoma priteisti už advokatės suteiktas atstovavimo paslaugas apeliaciniame procese 200 Eur suma yra pagrįsta ir teisėta, bei priteistina iš nuteistojo M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinio skundo dalį, kuria buvo ginčijama priteista 20 162,65 Eur turtinė žala už atliktus žemės ūkio darbus, atmesti.

Iš nuteistojo M. K. priteisti nukentėjusiajam V. S. 200 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.