- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-4-557/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00100-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-06-10 nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiu priteista iš M. K.: Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1 758,38 Eur gydymo išlaidoms atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 1 259,81 Eur socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. S. – 20 786,65 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 786,65 Eur turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 2 000 Eur proceso išlaidų. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-11-03.
2. 2022-11-15 Plungės apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. K. prašymas, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma išdėstyti nuosprendžiu nukentėjusiajam V. S. priteistos turtinės ir neturtinės žalos ir proceso išlaidų (iš viso 26 036,65 Eur) atlyginimo mokėjimą 4 metų laikotarpiui, mokant po 300 Eur per mėnesį, o likusią sumą sumokant iki termino pabaigos. Prašyme M. K. nurodė, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra labai sunki, nors gauna pajamų iš žemės ūkio (pagal 2021 metų pajamų mokesčio deklaraciją, gavo 29 699 Eur pajamų, tačiau patyrė 16 885,84 Eur nuostolių), tačiau jų nepakanka kreditiniams įsipareigojimams įvykdyti, kurie siekia 105 105 Eur sumą (mėnesinės įmokos kreditoriams sudaro daugiau kaip 1 500 Eur per mėnesį), o jo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui. Pradėjus priverstinį išieškojimą patirtų papildomų išlaidų antstoliui, tačiau išieškojimas nevyktų, nes neturi realios galimybės įvykdyti teismo nuosprendį, paliekant net ir minimalių poreikių tenkinimui reikalingą lėšų sumą.
3. Skundžiama 2022-12-05 nutartimi Plungės apylinkės teismas šios nuteistojo M. K. prašymo dalies dėl nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistų sumų mokėjimo vykdymo išdėstymo netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra itin sunki, į dviejų išieškotojų sutikimą dėl atidėjimo teismo nuosprendžiu jiems priteistų piniginių sumų mokėjimo išdėstymo, į nukentėjusiojo nesutikimą, pažymint, kad nuteistasis elgiasi nesąžiningai, blogina savo turtinę padėtį, nededa pastangų atlyginti priteistą sumą, nesant blogai turtinei padėčiai ar nemokiam, dėl galimo pinigų nuvertėjimo.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu nuteistasis M. K. prašo Plungės apylinkės teismo 2022-12-05 nutarties dalį, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl nukentėjusiajam V. S. priteistų sumų mokėjimo vykdymo išdėstymo, panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl nukentėjusiajam V. S. priteistų sumų mokėjimo vykdymo išdėstymo, įpareigojant jį atlyginti nukentėjusiajam priteistą iš viso 26 036,65 Eur sumą sumokėti per 4 metus, mokant po 300 Eur per mėnesį, o likusią sumą sumokant iki termino pabaigos.
4.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.
4.2. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas institutas nustato skirtingas teisines situacijas – teismo sprendimo vykdymo atidėjimą konkrečiam terminui ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą tam tikram laikotarpiui. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas turi būti aiškinamas kaip teismo sprendimo vykdymas dalimis per tam tikrą laiką. Toks teismo sprendimo įvykdymas yra mažiau skausminga, mažiau nepatogumų kreditoriui sukelianti situacija nei sprendimo vykdymo atidėjimas.
4.3. M. K. nurodo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra labai sunki, todėl jis neturi jokių galimybių įvykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Nors jis gauna pajamų iš žemės ūkio veiklos ir, kaip matyti iš pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos, 2021 m. jis gavo 29 699 Eur pajamų, tačiau patyrė ir 16 885,84 Eur nuostolių. Turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui, o kreditiniai įsipareigojimai siekia 105105 Eur (3 sutartys pateiktos), mėnesinės įmokos kreditoriams sudaro daugiau kaip 1 500 Eur per mėnesį. Pradėjus priverstinį išieškojimą būtų apkrautas papildomais mokesčiais antstoliui, tačiau išieškojimas nevyktų. Būtina šiuo atveju atsižvelgti į realią galimybę įvykdyti teismo nuosprendį, paliekant jam bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą lėšų sumą.
4.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius.
4.5. Nuo 2022-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimu Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 730 Eur, o tai yra 518 Eur atskaičius mokesčius.
4.6. M. K. nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo jo turtinės padėties, nemotyvuotai ir lakoniškai pasisakė, kad jo turtinė padėtis yra nesunki ir priėmė nutartį išdėstyti dešimt kartų mažesnes sumas, o prašymo dėl 26 036,65 Eur sumos mokėjimo išdėstymo netenkino, nors akivaizdu, kad net vidutines pajamas turintiems asmenims tai yra didelė suma. Yra akivaizdus prieštaravimas paties teismo motyvams ir protingumo kriterijams (civilinė byla Nr. e3K-3-325-313/2019).
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo išvados ir argumentai
5. Skundas atmestinas.
6. Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
7. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.
8. Pagal LAT praktiką, spręsdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimus, atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi komentuojamo straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (LAT 2004-10-04 nutartis Nr. 3K-3-495/2004). Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (LAT 2001-11-07 nutartis Nr. 3K-3-1113/2001). Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.
9. Nuteistasis M. K. skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad sumokėti iš karto visą teismo nukentėjusiajam priteistą sumą (iš viso 26 036,65 Eur) jis neturi galimybės dėl sunkios finansinės padėties, nes jo iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos, įvertinus jo turimus 105105 Eur sumos kreditinius įsipareigojimus, mokant daugiau kaip 1 500 Eur per mėnesį, yra nepakankamos bent minimalių poreikių tenkinimui, jo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui. Kita vertus, nukentėjusiojo atstovės advokatės G. Mauručaitienės atsiliepime į nuteistojo M. K. teismui pateiktą prašymą dėl nuosprendžio vykdymo išdėstymo (b. l. 30–31) nurodoma, kad jis elgiasi nesąžiningai – neatskleidžia visų duomenų apie savo turtinę padėtį (yra stambus ūkininkas ir gauna nemažas pajams, tačiau neatlygino nė dalies civilinio ieškinio), be to, sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, įkeisdamas turtą, nors teisme įrodinėjo, kad turi nekilnojamąjį turtą ir nesiruošia jo niekam perleisti. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nuteistojo (civilinio atsakovo) finansinės gerovės ir interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusio asmens – nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. (jis, kaip matyti iš atsiliepimo į nuteistojo M. K. prašymą, nesutiko su priteistos žalos mokėjimo išdėstymu) interesų prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi žala atsirado būtent dėl paties nuteistojo M. K. tyčinių smurtinių nusikalstamų veiksmų, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiosios teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui.
10. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, nustatydamas kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas, yra pažymėjęs, jog be to, kad turi būti nustatyta itin sunki nuteistojo turtinė padėtis, byloje turėtų būti ir duomenų, kad ji ateityje pagerės. Tačiau, kaip nurodo pats M. K., nepaisant jo iš ūkio gaunamų pajamų, jis turi nemažą sumą – 105105 Eur sumos – kreditinių įsipareigojimų, todėl tikėtis, kad jo turtinė padėtis ateityje galėtų žymiai pagerėti, nėra pakankamo pagrindo. Taigi aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas teikiamas nukentėjusiojo V. S. teisėtų lūkesčių patenkinimui, pati savaime dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas sprendimą netenkinti M. K. prašymo dėl nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo, priėmė neteisėtą nutartį, kaip nepagrįstai nurodoma nuteistojo M. K. skunde.
11. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis padarė nukentėjusiajam žalą tyčiniais smurtiniais nusikalstamais veiksmais, pakenkdamas vienam iš vertingiausių įstatymo saugomų gėrių - asmens sveikatai, nuo žalos padarymo momento praėjo jau beveik 3 metai, tačiau nuteistasis iki šiol nesiėmė priemonių ir neatlygino nei dalies padarytos žalos, nors nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo patyrė ženklių turtinio ir neturtinio pobūdžio nuostolių, praradimų bei nepatogumų, ir turi teisę į realų ir operatyvų patirtos žalos atlyginimą
12. Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2022-12-05 nutartį nuteistojo M. K. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį.