- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-278-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00100-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Marius Gricius
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskirtas įpareigojimas 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. K. priteista 1 758,38 eurai (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 38 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. K. priteista 1 259,81 eurai (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt devyni eurai 81 ct) socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti. V. S. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. K. priteista 20 786,65 eurai (dvidešimt tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 65 ct) turtinės žalos atlyginimui, 3 000 eurų (trys tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 786,65 eurų turtinę žalą ir 3 000,00 eurų neturtinę žalą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 2 000,00 eurų (du tūkstančius eurų 00 ct) proceso išlaidų V. S., likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 19 d., apie 18.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, iš keršto dėl anksčiau įvykusio konflikto su V. S., sudavė pastarajam vieną smūgį rankos kumščiu į apatinę smakro dalį, dėl ko pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės, tokiu būdu jam padarydamas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, galvos ir kairės plaštakos sumušimą, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžį, taip nukentėjusiajam sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - M. K. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinius ieškinius atmesti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnių nuostatų. Teismas neįvertino įrodymų visumos, ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų patikimumo, išsamumo, nuteistojo kaltės, jo veiksmų atlikimo mechanizmo ir įvykių eigos, nepateikė argumentų dėl jų reikšmės nuteistojo kaltei pagrįsti, tinkamai neįvertino liudytojų parodymų. Nuosprendyje tik išdėstyti surinkti įrodymai, tačiau jie visiškai nevertinti, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, neatskleisti būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai.
2.2. Be to, nurodoma, jog nėra neginčytinai įrodyta, jog V. S. išsinarino raktikaulį dėl M. K. veiksmų, o ne griūdamas ant žemės. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. konstatuotas sužalojimas - dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, būdingas netiesioginei traumai, griūnant ant ištiestos rankos, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai - galvos ir kairės plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių kandžių vainikų lūžis, gavosi sumušus, jie nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Daroma išvada, jog tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta, jog būtent dėl M. K. veiksmų V. S. patyrė sužalojimą - dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nepašalinus abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, nepagrįstai priimtas apkaltinamąjį nuosprendis ar veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nors nusikalstamos veikos požymiai neįrodyti. Pažymima, jog in dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
2.3. Pažymima, kad eksperto parodymai teisme paneigė liudytojo E. K. parodymus apie patirtus V. S. sužalojimus. Šio liudytojo ir jo sutuoktinės parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, nes dar ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. S. asmeniškai prašė šio asmens teikti parodymus, kai dar jis nebuvo apklaustas. Liudytojas E. K. teisme parodė matęs, kaip M. K. nusimovusiam šalmą V. S. sudavė su kumščiu, jis ten ir „susileido". Ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suduodant smūgį į smakrą iš apačios stovimoje padėtyje, mažai tikėtina, kad žmogus gali susmukęs kaip maišas patirti raktikaulio petinio galo išnirimą, nes jis turi griūti su inercija, trenkiantis su ranka į kietą pagrindą ar atsiremiant alkūne arba petimi. Be to, viršutinių priekinių dantų nulaužimas griuvimui nebūdingas, viršutinių kandžių lūžis gali būti trenkiant į smakrą. Taigi ekspertas paneigė galimybę patirti raktikaulio petinio galo išnirimą kai žmogus stovi, nes reikalingas papildomas poveikis. Papildomai ekspertas pažymėjo, kad nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad V. S. buvo sužalota rankos plaštaka ar suspardytos kitos kūno vietos. Be to pažymima, kad liudytojas dėl garbaus amžiaus ir didelio atstumo, t. y. mažiausiai 70 metrų, regos lauką užstojant augalams, negalėjo įžiūrėti ir atriboti gestikuliavimo rankomis ir smūgių sudavimo. Šis liudytojas teisme negalėjo priesaikos perskaityti savarankiškai dėl prasto regėjimo, nors atstumas mažesnis nei pusė metro.
2.4. Teigiama, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, t. y. pažeidžiant BPK 7 ir 44 straipsnius, kuriuose numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
2.5. Taip pat nurodoma, kad V. S. parodymai kelia abejonių, jis juos keitė baudžiamojo proceso metu, todėl parodymai yra nepatikimi ir turi būti vertinami kritiškai. Nors nurodė, kad 2020 m. balandžio 19 d., apie 17 val. 30 min. buvo nuvykęs į apelianto namus ir jo žmonai nurodė, kad perkeltų tvorą, po to išvažiavo ir pavažiavus apie 2 kilometrus, apeliantas pasivijo su automobiliu, tačiau tai paneigia liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad V. S. vyko su keturračiu į apelianto sodybą ir M. K. jį sutiko pakeliui. V. S. parodymus, jog nuo suduoto smūgio jis pargriuvo, paneigia liudytojo E. K. parodymai, jog V. S. po smūgio ten ir susileido. Be to, nors V. S. nurodė, kad grįžęs namo jautė skausmą ir būdamas namuose išgėrė stiklinę degtinės skausmui malšinti, tačiau tai paneigia liudytojų V. K. ir V. R. parodymai. Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus V. S., ji priėjusi kiek galėdama arčiau jį pažino, jis kalbėjo nerišliai, liepė pakviesti M., sėdėjo neramiai. Jis reiškė pretenzijas dėl nenukeltos tvoros, nurodė, jog per dvi dienas sutvarkytų, o jei to nepadarys, nustums su buldozeriu. Nurodė, jog po to išvažiavo, jai negrasino, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas V. R. parodė, kad buvo atvykęs žmogus su keturračiu jam su dukra dirbant sode. Žmogus pradėjo signalizuoti, todėl dukra nuėjo pažiūrėti, o jis ėjo iš paskos, to žmogaus nepažino. Jis grasindamas šaukė ant dukters, kiek suprato dėl to, kad žentas neperkėlė tvoros. Manė, kad asmuo buvo neblaivus, kadangi jis tai stojosi ant motociklo, tai vėl sėdosi, nuvažiavo vinguriuodamas, jo kalba buvo nerišli.
2.6. Pažymima, kad V. S. vairavo keturratį neblaivus, o į medikus kreipėsi tik kreipėsi į medikus tik po 4 valandų, t. y. apie 22 valandą, jam 22 val. 20 min. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas. Nėra patikima versija, kad skausmą jis malšino degtine. Tačiau akivaizdu, kad V. S. įvykio metu buvo neblaivus, galimai sunkaus girtumo laipsnio, kreipdamasis į medikus tik po 4 valandų siekė išvengti girtumo nustatymo.
2.7. Be to, teigiama, kad liudytojų R. K. ir L. J. parodymai akivaizdžiai paneigia V. S. ir E. K. parodymus dėl įvykio eigos. Atkreipiamas dėmesys, minėti liudytojai nurodė kitą svarbų faktą, t. y. patvirtino, jog V. S. griuvo nuo keturračio, kai jau buvo nuvažiavęs iš įvykio vietos. Liudytoja R. K. parodė, kad įvykis buvo netoli jos sodybos. Matė, kaip ant kelio sustojo keturratis, vairuotojas variklio neišjungė, sėdėjo kelias minutes ant motociklo, kol atvažiavo mašina. Tada M. K. priėjo prie motociklo, Liudytoja suprato, kad vyko konfliktas, nes abu mosikavo rankomis. Motociklo vairuotojas nulipdamas nuo keturračio nuvirto į griovį, greitai atsikėlė, o M. K. tuo metu ėjo į pievą, kažką paėmė ir padavė vairuotojui, tada abu išsiskirstė. Toliau keturratis važiavo link jų ir jo vairuotojas posūkyje neišlaikęs pusiausvyros nukrito į pakelės griovį. Po to vairuotojas atsistojo, atsisėdo ant motociklo ir nuvažiavo. Liudytojas L. J. parodė, kad pietavo pas M. K., po to jis su R. K. išvažiavo į savo sodybą, esančią maždaug už kilometro. Tvarkant aplinką dėmesį patraukė dideliu greičiu vingiuodamas važiuojantis keturratis, o tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas neseniai įgijęs teises vairuoti arba yra neblaivus. Nurodė, kad matė kaip keturratis sustojo viduryje kelio netoli jų sodybos, po kurio laiko atvažiavo mėlyna M. K. mašina „Volvo“. Mašina sustojo, išlipo vairuotojas, apėjo aplink keturratį, kažką lyg ir numetė į pievą. Tada keturračio vairuotojas nulipdamas nugriuvo, po to atsistojo, priėjo prie M. ir jie kalbėjosi. Po to M. nuėjo į pievą, kažką paėmė, grįžo atgal ir padavė kitam vairuotojui, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo atbulas. Po to keturračio vairuotojas užlipo ant keturračio ir važiavo į jų pusę, bet bandydamas apsisukti nugriuvo nuo keturračio, atsikėlė, pasivalė dulkes ir nuvažiavo. Pažymėjo, kad atstumas iki keturračio sustojimo vietos buvo apie 200 metrų, iki vairuotojo nugriuvimo nuo keturračio buvo apie 30 metrų. Nurodė, kad pirmą kartą griuvo aukštielninkas, o antrą kartą šonu į dešinę pusę. Pažymėtina, kad šių aplinkybių V. S. negalėjo paaiškinti teisme, taip pat negalėjo paaiškinti rankos plaštakos sužalojimo mechanizmo, avalynės žymių ant jo striukės, klaidinančiai nurodė, kad buvo dar ir suspardytas, nors tokių duomenų byloje nėra.
2.8. Pažymima, kad iš M. K. nepagrįstai priteista 20 162,65 Eur turtinės žalos atlyginimo V. S.. Teismas konstatavo, jog 20 162,65 Eur išlaidos už atliktus žemės ūkio darbus pagrįstos rašytiniais duomenimis, darbus atliko A. S. rangos pagrindais, kurių nepaneigia teisme apklaustų liudytojų M. J., B. N., J. R., A. A. parodymai, nenustatytas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas dėl šių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti atliktų darbų pagrįstumą, tikruosius įkainius, ne tik remtis išrašytomis trejomis PVM sąskaitomis faktūromis. V. S. nepateikė teismui duomenų apie rašytinį susitarimą su A. S., nepateiktas darbų priėmimo - perdavimo aktas. Tai rodo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos sugalvojant įkainius, tik siekiant prisiteisti pinigines sumas iš apelianto. Pažymėtina, kad liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo visus žemės ūkio darbus su V. S. technika. Nurodė, kad jo ūkyje darbuotojų atlyginimas yra 800 eurų, įkainius jie nustatė atsižvelgdami į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras įkainius. Atkreipiamas dėmesys, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įkainiai nurodyti įvertinus tai, kad paslauga atliekama paslaugos teikėjo technika ir darbu, o šiuo atveju buvo pasitelkta tik darbo jėga. Nagrinėjamu atveju, per 3 savaites vien tik už darbo jėgą buvo sumokėta šeimos nariui 20 162,65 eurų už atliktus žemės ūkio darbus.
2.9. Be to pažymima, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog, kaip pats V. S. pripažino, būdamas nedarbingas pats atliko žemės ūkio darbus, vairavo žemės ūkio techniką. Tai patvirtina ir liudytojai. Nors V. S. privalėjo būti namuose, tęsti ambulatorinį gydymą, tačiau savo veiksmais tik blogino savo sveikatos būkle, todėl, apelianto teigimu, nepagrįstai gavo išmokas.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis M. K. prašė skundą tenkinti ir jį išteisinti, jo gynėjas advokatas Marius Gricius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, M. K. išteisinti ir atmesti civilinius ieškinius.
5. Teismo posėdyje prokurorė Liudmila Paulienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
6. Teismo posėdyje nukentėjusysis V. S. ir jo atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam V. S. ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteistos žalos dydžiais. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. K. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, matyti, kad nusikaltimo, nurodyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai buvo nustatyti ir pakankamai atskleisti.
10. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).
11. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).???
12. Nuteistasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad važiuojant keliu pamatė ant vidurio kelio stovintį keturratį ir ant jo sėdintį miegantį žmogų, išlipo iš savo automobilio, priėjo arčiau jo, rankos pirštu pabeldė į šalmą. Vyriškis pabudo, nusiėmė šalmą, pamatė, kad tai V. S.. Jis buvo neblaivus, nulipo nuo keturračio, svirduliavo ir aukštielninkas griuvo į pakelės griovį. Parodė, kad klausė V. S. kaip toks girtas grįš į namus. V. S. siūlė susitaikyti, viską pamiršti, paprašė paduoti raktelius, prašė neskambinti policijai, nes atėmus teises nebegalės važiuoti su žemės ūkio technika. Nurodė, kad pažadėjo neskambinti, jei daugiau nebesikabinės, surado, padavė raktelius, ir išvažiavo į namus. Pažymėjo, kad su juo nekonfliktavo, jokių muštynių tarp jų nevyko, smūgių V. S. jis nesudavė.
13. Neigdamas savo kaltę, M. K. remiasi liudytojų R. K., L. J. parodymais, taip pat liudytojų V. K., V. R. parodymais. Tiek liudytoja R. K., tiek liudytojas L. J. parodė, kad matė, jog keturračio vairuotojas bandė nulipti nuo keturračio ir eiti link M. K., bet jam nepavyko ir jis nugriuvo į pakelės griovį. Vėliau V. S. važiuodamas posūkyje nugriuvo nuo keturračio į griovį. Liudytojai V. K., V. R. tvirtino, kad atvykęs pas juos į kiemą, V. S. buvo neblaivus ir jiems grasino. Be šių liudytojų ir paties nuteistojo M. K. parodymų, aplinkybės, kad nukentėjusysis V. S. buvo neblaivus įvykio metu, nepatvirtina kiti bylos duomenys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo daroma prielaida, jog nukentėjusysis tuoj pat po patirto sužalojimo nesikreipė į gydymo įstaigą dėl girtumo, nepatvirtina V. S. girtumo įvykio metu. Pažymėtina, kad minėti liudytojai su nuteistuoju yra susiję giminystės ryšiais, t. y. M. K. yra L. J. mamos V. K. vyras, V. R. yra V. K. tėvas, o R. K. yra L. J. draugė. Todėl šie liudytojai yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos šių liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė, priimdamas M. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
14. Nors viso proceso metu M. K. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos jo parodymus ir vadovavosi nukentėjusiojo V. S., liudytojo E. K., specialisto išvada ir specialisto D. V. paaiškinimais.
15. Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną pamatęs, kad M. K. neatkėlė tvoros, nutarė nuvykti pas jį į namus. M. K. žmonai pasakė, kad jam perduotų, jog jis patrauktų tvorą iš jo žemės. Ji pasakė, kad vyrui perduos. Jų pokalbio metu jie nekonfliktavo. Nurodė, kad nuvažiavus nuo M. K. namų apie 2 kilometrus, pro galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad už jo yra privažiavęs „Volvo“ markės automobilis, kuris beveik remiasi į jo vairuojamo keturračio galinę dalį. Jis sustabdė keturratį, nuo jo nulipo, nusiėmė šalmą, tuomet staiga iš automobilio vairuotojo vietos iššoko M. K., pripuolė prie jo šaukdamas, kodėl grasino jo žmonai. Tuo pačiu metu jį pastūmė ir iš keturračio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktelius, numetė juos į pievą. Tuomet jis rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į apatinę smakro dalį. Po smūgio jis nugriuvo, kas vyko toliau, jis nepamena. Kai jis atsigavo, prašė M. K. surasti užvedimo raktelius, jam suradus raktelius, išvažiavo namo (t. 2, b. l. 111-113). Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Parodė, kad iššokęs iš savo mašinos M. K. pradėjo priekaištauti, kodėl jis gąsdina pastarojo žmoną, ištraukė raktelius iš keturračio ir juos numetė, tada smūgiavo jam į pasmakrę, dėl ko jis trumpam prarado sąmonę. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, be to, liudytojas E. K. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes.
16. Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip keliu pro jo sodybą važiuoja keturratis ir prie jo privažiavo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, abu sustojo. Nurodė, kad žinojo, jog „Volvo“ markės automobilį vairuoja M. K., keturračio vairuotoją pažino kaip V. S., kai jis nusiėmė šalmą. Iš automobilio vairuotojo vietos iššokęs M. K. staiga pripuolė prie V. S., kažką šaukdamas ranka smūgiavo V. S., kuris nugriuvo. Tada matė, kaip M. K. lenda pro tvorą, pasilenkė prie žemės ir kažką paėmė nuo jos, grįžęs prie V. S., jam kažką padavė, tada abu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės (t. 1 b. l. 167-169). Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad veždamas iš tvarto mėšlą matė važiuojantį V. S. su keturračiu, iš paskos dideliu greičiu „atskrido“ M. K., iššoko iš mašinos ir pradėjo šaukti. Tada V. S. sustojo, nusimovė šalmą, o M. K. kumščiu sudavė V. S., jis ten ir „susileido“. Nurodė, kad nenorėdamas, kad jį pamatytų, jis nuėjo įvykio stebėti iš tvarto. Matė, kad M. vaikšto po ganyklą ir kažko ieško, kažką radus, atidavė tai V. S., sėdo į mašiną, atsitraukė atbulas ir išvažiavo. Nurodė, kad tą įvykį matė gal iš 50 metrų atstumo, nors ten buvo krūmai, bet dar nebuvo sužaliavę ir matymui netrukdė. Pažymėjo, kad jo regėjimas į tolį geras, atpažinti žmogų gali iš 300 metrų atstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų dėl įvykio eigos (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nugriuvo, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susmuko) pagrindo abejoti E. K. parodymų patikimumu nėra. To nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo regėjimo.
17. Nuteistojo smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų priežastinį ryšį taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teismo posėdžio metu. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. padaryti sužalojimai: dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, galvos ir kairės plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių kandžių vainikų lūžis, sužalojimai daryti 2020 m. balandžio 19 d. vakare buka jėga, raktikaulio petinio galo išnirimas būdingas netiesioginiai traumai, griūnant ant ištiestos rankos, kiti sužalojimai gavosi sumušus (t. 1, b. l. 59-60). Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertas D. V. parodė, jog galėjo išnirti raktikaulis, jei susmuko. Nurodė, kad sužalojimui atsirasti nebūtinai turi griūti ant šono, gali griūti kampu. Jei sakė, kad susmuko kaip maišas, tai galėjo būti sąmonės netekimas, ir nors medicininiuose dokumentuose tai nepateikta, bet vis tiek yra refleksija atsiremti, tai savisaugos instinktas. Taigi, specialistas patvirtino, kad V. S. nustatytas sužalojimas galėjo įvykti jam susmukus. Būtent tokią įvykio eigą – kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į apatinę smakro dalį, dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės – nukentėjusysis V. S. ir liudytojas E. K. ir nurodė.
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, t. y. pažeidžiant BPK 7 ir 44 straipsnio normas, tačiau jokių argumentų, kurie pagrįstų šį teiginį skunde nenurodoma. BPK straipsnio 1 dalis numato, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Teisingas (sąžiningas) procesas ir rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). BPK 44 straipsnis reglamentuoja asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu. Susipažinus su bylos medžiaga, kad teisėjų kolegija nenustatė, jog nagrinėjamu atveju būti pažeista M. K. teisė į teisingą (sąžiningą procesą). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis tik deklaratyviai nurodo, kad pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, nenurodydamas kaip konkrečiai jos buvo pažeistos, atmeta šį nuteistojo argumentą kaip nepagrįstą.
19. Įvertinusi visumą aptartų įrodymų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. nukentėjusiajam V. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į apatinę smakro dalį, dėl ko V. S. neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės, ir taip padarydamas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, galvos ir kairės plaštakos sumušimą, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžį. Apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl M. K. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir apeliantą išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
20. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. ginčija nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydį už atliktus žemės ūkio darbus. Apelianto nuomone, priteistos turtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Taip pat nuteistasis ginčija VSDFV Klaipėdos skyriui priteistos turtinės žalos pagrįstumą. Tačiau nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, byloje yra pateikti žalos dydį pagrindžiantys dokumentai.
21. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. S. patikslintu civiliniu ieškiniu reikalavo priteisti 22 680,48 Eur turtinės žalos, t. y. 20 162,65 Eur už atliktus žemės ūkio darbus, 1 672,00 Eur už numatomą nuskeltų dantų gydymą, 44,00 Eur už gydytojo konsultaciją, 50,00 Eur už atskirą palatą ligoninėje, 171,83 Eur išlaidoms kurui vykstant iš namų į ligoninę konsultacijoms, pas traumatologą, reabilitacijai, pas tyrėją, 580,00 Eur už gydytojo konsultaciją ir atliktą operaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašė priteisti 1 259,81 Eur ligos išmokų už nukentėjusiojo laikiną nedarbingumą.
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė 20 786,65 Eur turtinės žalos atlyginimui, t. y. 20 162,65 Eur išlaidos už atliktus žemės ūkio darbus, 44,00 Eur išlaidos už gydytojo konsultaciją, 580,00 Eur išlaidos už gydytojo konsultaciją ir atliktą operaciją. VSDFV Klaipėdos skyriaus tenkintas visiškai ir priteista 1 259,81 Eur ligos išmokų už nukentėjusiojo laikiną nedarbingumą.
23. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
24. Plungės apylinkės teismas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, išsamiai motyvavo dėl priteisiamų sumų dydžių. Priteista turtinė žalos suma yra pagrįsta dokumentais, t. y. priteista 20 162,65 Eur turtinė žala už atliktus žemės ūkio darbus pagrįsta byloje kartu su civiliniu ieškiniu pateiktomis trejomis sąskaitomis faktūromis. Tai, jog už atliktus žemės ūkio darbus buvo sumokėta, patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai (t. 3., b. l. 174-184). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbus atliko A. S.. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nenustatytas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas dėl šių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (t. 3., b. l. 174-184). Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla, kurioje V. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 205 straipsnio 6 dalį, už tai, kad savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nutraukė, nurodęs, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai įrodytų V. S. kaltę padarius nusižengimą pagal jam pareikštą kaltinimą.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo M. K. argumentus dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio už atliktus žemės ūkio darbus, pastebi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti nepagrįstai dideli dydžiai. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad darbų kaina už vieną hektarą nurodyta nuo 15 Eur už trešimą ir purškimą iki 45 Eur už sėjimą. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad pats A. S. buvo nurodęs, kad savo ūkyje darbuotojams moka 800 Eur atlyginimą, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis darbuotojams mokamų darbo užmokesčių dydžiais, nes darbai atlikti ne darbo sutarties, o rangos pagrindais. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
26. Taip pat, nuteistasis M. K. nurodo, kad nukentėjusiajam nepagrįstai buvo išmokėtos ligos išmokos už laikiną nedarbingumą, tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent dėl to, jog nuteistasis M. K. savo veiksmais nukentėjusiajam V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam buvo išmokėta 1 259,81 Eur ligos išmokų už jo laikiną nedarbingumą nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. liepos 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė duomenis, patvirtinančius šio civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo abejoti, jog V. S. nepagrįstai buvo išmokėta ligos išmoka už nedarbingumą, nėra.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti pirmos instancijos nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio dydžio nukentėjusiajam ar nepriteisti ligos išmokų už nukentėjusiojo nedarbingumą.
Dėl proceso išlaidų
28. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė prašė prijungti prie bylos dokumentą apie atstovavimo išlaidas ir pateikė 2022 m. rugsėjo 22 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumai už atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme.
29. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo M. K. iniciatyva, nukentėjusysis, siekdamas tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, turėjo kreiptis teisinės pagalbos. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovė advokatė Gražina Mauručaitienė. Advokatė nerengė jokių procesinių dokumentų šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 1 min. Pažymėtina ir tai, kad Gražina Mauručaitienė atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl advokatei nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga. Byla nėra sudėtinga teisės taikymo požiūriu, joje sprendžiami klausimai nėra nauji. Apeliacinės instancijos teisme nutarta neatnaujinti įrodymų tyrimo. Dėl to, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo įtvirtintus kriterijus ir rekomenduojamą maksimalų atlygintiną išlaidų dydį, iš nuteistojo M. K. priteistinos nukentėjusiojo V. S. turėtos išlaidos už advokatės paslaugas yra mažintinos iki 250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo M. K. 250 eurų proceso išlaidų už advokatės paslaugas nukentėjusiajam V. S..