- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1389-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-09431-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. V. S., T. S., S. S., notarė R
- Pareiškėjas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. V. S., T. S. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-173-894/2017 pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys D. V. S., T. S., S. S., notarė R. P..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas M. S. patikslintame pareiškime (b. l. 25-27) prašė jam pratęsti (atnaujinti) terminą mirusiojo J. S. palikimui priimti ir įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą; išreikalauti iš notarės R. P. mirusiojo J. S. turto paveldėjimo bylą. Nurodė, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio asmeniškai atvykti ir priimti palikimo negalėjo. Pagal (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą 2016 m. kovo 15 d. įgaliojimą pareiškėjas pavedė tvarkyti jo vardu palikimo priėmimo klausimus V. A.. Įgaliotinė kreipėsi į palikimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties išreiškė norą priimti mirusiojo palikimą savo valią išreikšdamas priimti palikimą per atstovavimo institutą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. V. S., T. S., S. S. prašė patikslintą pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 51-55). Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo mirtį, tačiau pareiškėjas laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad priimtų palikimą. Įgaliodamas kitą asmenį jo vardu atlikti veiksmus, susijusius paveldėjimu, pareiškėjas tik iš dalies įgyvendino savo teises.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies. Atnaujino terminą M. S. mirusio J. S. palikimui priimti. Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą nutraukė.
Teismas vertino, kad pareiškėjas, kuris jau 20 metų negyvena Lietuvoje, galėjo nežinoti apie įstatymo, kuriuo terminas palikimui priimti sutrumpintas nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių, pakeitimą.
Nustačius, kad pareiškėjas savo valią priimti mirusio tėvo palikimą išreiškė dar nesibaigus palikimo priėmimo terminui, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas jau 20 metų Lietuvos Respublikoje negyvena ir savo teisei priimti tėvo palikimą įgyvendinti išdavė notarinį įgaliojimą Lietuvoje gyvenančiai motinos seseriai, kuri dėl savo ligos nežymiai pavėlavusi kreipėsi į notarą, teismas sprendė, jog terminas praleistas dėl svarbių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.
Teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų nurodytai aplinkybei, jog pareiškėjas palikimo atsisakė, pagrįsti jokių objektyvių įrodymų į bylą nėra pateikta. Teismas nustatė, kad nesibaigus terminui palikimui priimti, suinteresuoti asmenys sužinojo apie pareiškėjo valią palikimą priimti. Teismas vertino, jog M. S. į paveldėjimo bylą įstatymo nustatyta tvarka ir forma nepateikus raštiško atsisakymo nuo palikimo, suinteresuoti asmenys, atsisakydami nuo palikimo, veikė savo rizika.
Suinteresuotiems asmenims į bylą nepateikus objektyvių duomenų apie jų teisių pažeidimą, teismui nebuvo pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškimo tenkinimo atveju priėmusios palikimą D. V. S. interesai nepagrįstai nukentės.
Teismas vertino, kad suinteresuotų asmenų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015 buvusios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys D. V. S., T. S., S. S. prašo panaikinti 2017 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neįrodytas, priimtas netinkamai pritaikius įstatymą, padarius esminius proceso pažeidimus bei pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Teismas be jokio teisinio pagrindo ir nesivadovaudamas įstatymu nusprendė, kad pareiškėjas išreiškė valią priimti palikimą mirusiojo vardu pateikdamas notaro įgaliojimą.
Teismas ne tik nenustatė ar egzistavo pareiškėjo aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, nenustatinėjo ar kokios nors aplinkybės aplamai buvo, teismo sprendime iš viso nėra pasisakyta apie svarbias priežastis dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti. Turėjo būti įvertintas ir pačio pareiškėjo elgesys, tai yra ar jis buvo atidus, sąžiningas ar priešingai savo teises įgyvendino neatidžiai ir nerūpestingai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko galima spręsti, kad teisės į palikimą pareiškėjas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių.
Teismas nurodydamas, kad pareiškėjas 20 metų negyvena Lietuvoje ir negalėjo žinoti apie trijų mėnesių terminą palikimui priimti bei atnaujindamas terminą palikimui priimti nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kur yra aiškiai pabrėžiama, kad įstatymo nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1,3 d).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, nesivadovavo LAT 2007-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2007, 2015-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015, bet ir kitomis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis bylose dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, turėjo įvertinti pareiškėjo asmenybę. Pareiškėjas yra lietuvis, Lietuvoje turi artimų giminaičių, pareiškėjas yra pakankamai jauno amžiaus, išsilavinęs, naudojasi ir moka naudotis kompiuterinėmis technologijomis, jis lankėsi Lietuvos ambasadoje (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad M. S. tikrai buvo žinoma apie terminą palikimui priimti.
Teismas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, t. y. kad pareiškėjas dažnai vyksta į komandiruotes ir ilgai nebūna gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas nuolatos savo patikslintame pareiškime pabrėžia, kad jis negalėjo priimti palikimo Lietuvoje dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, tačiau nepateikia kokios tai yra aplinkybės, kurios galėjo jam sutrukdyti priimti palikimą.
Pareiškėjas savo įgaliojimą dėl palikimo priėmimo surašė nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, tai yra 2016-03-15, iki termino pabaigos dar buvo pakankamai laiko pareikšti prašymą priimti palikimą, termino pabaiga (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo nurodytas motyvas, kad terminas buvo praleistas dėl jo tetos (kurią jis įgaliojo) kaltės yra visiškai neteisėtas, kaip ir neteisėtas pirmos instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės įtakoti įgaliotinės, kad ji nepraleidusi 3 mėnesių termino pareiškėjo vardu atliktų reikiamus notarinius veiksmus. Įgaliotas asmuo sirgo tik nuo 2016-03-16 iki 2016-03-18 (ką patvirtina nedarbingumo pažyma), kad ji negalėjo judėti dar dvi savaites tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, be to ji pas notarą kreipėsi tik 2016-05-03, paėjus dar daugiau negu vienam mėnesiui terminui.
Šalies argumentai
Pirmos instancijos teismas taip pat neatsižvelgė, kad pareiškėjui M. S. niekas netrukdė pateikti pareiškimo asmeniškai notarui palikimui priimti su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pirmos instancijos teismas nevertino ne tik pateiktų įrodymų, bet ir nesiaiškino ar pareiškėjas negalėjo atlikti tokių pat veiksmų ir iš karto po palikėjo mirties ir pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, t.y. kas trukdė pareiškėjui pateikti tokį patį (kaip 2016-05-23) pareiškimą notarui per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
Nesutiktina su Kauno apylinkės teismo nurodytu argumentu, kad pareiškėjas terminą pateikti nustatytos formos pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido nedaug. Šis terminas yra pakankamai ilgas, kadangi nuo palikėjo mirties jau buvo praėję beveik 6 mėnesiai.
Teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė suinteresuotų asmenų argumentą, kad pareiškėjas atsisakė palikimo, dėl ko notarų kontorai buvo pateikti ir suinteresuotų asmenų atsisakymai priimti palikimą po palikėjo mirties. Juk tokios aplinkybės net nereikia įrodinėti, nes jeigu pareiškėjas nebūtų atsisakęs palikimo ir neišreiškęs tokio savo noro, suinteresuoti asmenys tikrai nebūtų atsisakę savo dalies D. V. S. naudai.
Teismas visiškai neanalizavo kokia yra pareiškėjo turtinė padėtis.
Suinteresuotas asmuo D. V. S. buvo J. S. sutuoktinė 33 metus iki pat mirties pragyveno santuokoje, santuokoje įgijo 2 kambarių butą su rūsiu, kuriuo naudojasi tik suinteresuotas asmuo D. V. S., taip pat liko gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti kiemo statiniai, kurio viena 1/2 dalį taip pat įsigijo suinteresuotas asmuo, o 1/2 dalį paveldėjo J. S., pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuos namus suinteresuotas asmuo D. V. S., remontavo savo lėšomis (dengė stogą, dėjo langus), dabar namą prižiūrėti ir juo rūpinantis padeda kiti suinteresuoti asmenys. Suinteresuotas asmuo D. V. S., yra 55 metų, turi invalidumą, tai yra visas jos per gyvenimą kartu su vyru įgytas turtas, kito nekilnojamojo turto suinteresuotas asmuo neturi. Pareiškėjui tenkanti turto dalis nėra didelė, faktinis turto naudojimas, jo priežiūra yra visiškai neįmanomas, kadangi pareiškėjas negyvena Lietuvoje ir neketina grįžti.
Teismo nurodytas argumentas, kad suinteresuotas asmuo D. V. S. būsto nepraras ir nenukentės jos interesai, yra visiškai nepagrįstas neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Iš 2016-03-15 įgaliojimo matyti, kad pareiškėjas visų pirma, jeigu ir priimtų palikimą, jis juo pats nesirūpintų, juo nėra suinteresuotas, o jo siekis pagal įgaliojimą turtą parduoti. Šias aplinkybes, kad turtą ruošiasi parduoti patvirtino ir įgaliotas asmuo po teismo posėdžio. Esant tokiai situacijai termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens D. V. S. teisėtus interesus ir nukentėtų turtiniai interesai, nes ji išsipirkti pareiškėjo dalies neturėtų už ką, o pareiškėjo turtiniai interesai, kurie pirmos instancijos teisme net nebuvo nagrinėjami, šiuo atveju tikrai nenukentės ir pagrindo atnaujinti termino šiuo pagrindu taip pat nėra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Aplinkybės dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, jo darbo pobūdžio bei užimtumo byloje nepaneigtos, be to, suinteresuoti asmenys, teismo posėdžio metu sutiko su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas M. S. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) virš 20 metų. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo gali paduoti tiek pats įpėdinis, tiek jo įgaliotas asmuo. Kaip matyti iš 2016-03-15 įgaliojimo turinio, pareiškėjas M. S. įgaliojo V. A., jo vardu, priimti mirusiojo J. S. palikimą ir tvarkyti su tuo susijusius reikalus. Taigi, įgaliojimu, pareiškėjas išreiškė savo, kaip įpėdinio, valią priimti mirusio palikimą, o ne jo atsisakyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pasirašydamas notarinį 2016-03-15 įgaliojimą V. A., kuriuo ją įgaliojo jo vardu priimti mirusio J. S. palikimą, atliko aktyvius veiksmus ir tokiu būdu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią per atstovą priimti mirusio tėvo palikimą. Teismas teisingai aiškino ir taikė LR CK 5.50 str. nuostatas ir vadovavosi kasacinio teismo praktika, paveldėjimo teisės doktrina, dėl įpėdinių teisių įgyvendinimo ir pasekmių, bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas išreiškė savo valią priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, ir įstoti į paveldėjimo teisinius santykius. Pareiškėjo atstovė V. A. iš karto nenuvyko pas notarą dėl ligos, kuri susijusi su žymiu jos judėjimo apribojimu. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad atstovei V. A. 2016-03-16 - 2016-03-18 buvo diagnozuota čiurnos ir pėdos idiopatinė podagra ir ji buvo nedarbinga. Pasibaigus nedarbingumui dar dvi savaites ji vaikščiojo su ramentais. Šias aplinkybes paneigiančių byloje įrodymų nėra. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės įtakoti įgaliotinę, kad ji atliktų reikiamus notarinius veiksmus iki trijų mėnesių palikimui priimti pabaigos. V. A. buvo atvykusi kovo mėnesio pabaigoje, balandžio mėnesio pradžioje pas D. V. S. tartis dėl mirusio J. S. palikimo priėmimo sutikimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atstovė operatyviai ėmėsi veiksmų - papildomų derybų su suinteresuotais asmenimis ir sąžiningai atstovavo pareiškėją, vykdydama pavedimą priimti jo vardu palikimą. Pareiškėjas nedelsdamas pakartotinai išreiškė savo valią priimti palikimą surašęs JAV notaro 2016-05-23 patvirtintą pareiškimą Kauno 5-jam notarų biurui ir pavedė jo vardu kreiptis į teismą praleistam palikimo priėmimo terminui pratęsti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotų asmenų teiginiai neva pareiškėjas jiems buvo sakęs, kad atsisako palikimo, yra jų pačių nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais interpretacijos, neturinčios teisinės reikšmės ir negalinčios sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suinteresuotų asmenų nurodyta kasacinio teismo nutarties taisyklė, negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje dėl skirtingų, nesutampančių faktinių aplinkybių (racio decidendi), nes bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuotas konkrečioje teismo byloje, neturinčias esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas precedentas, reikštų tą patį kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kuriuo ši norma nereglamentuoja. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog suinteresuotiems asmenims nepateikus objektyvių duomenų apie jų teisių pažeidimą, neturėjo pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad bus pažeisti kitos įpėdinės interesai. M. S. yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą ir jo teisės taip pat turi būti ginamos. Būtų tikslinga, nekeičiant teismo sprendimo, patikslinti rezoliucinę dalį ją išdėstant taip: atnaujinti (pratęsti) M. S., gimimo data (duomenys neskelbtini) ( a.k. (duomenys neskelbtini) terminą J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo ( nutarties) įsiteisėjimo dienos". Kitoje dalyje teismo sprendimo netikslinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. S. sūnus iš pirmosios santuokos, t.y. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas M. S. nuo 1996 m. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po tėvo mirties išdavė (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintą 2016 m. kovo 15 d. Nr. Į1840 įgaliojimą Lietuvoje gyvenančiai V. A., kuriai pavedė jo vardu tvarkyti paveldėjimo klausimus (b. l. 7-11). 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens V. A., kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas įrodė, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti ir atnaujino terminą palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisiniu reguliavimu, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs nustatytų bylos faktinių duomenų visetą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 str. įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012).
Apeliantų įsitikinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negalėjo būti pripažintinos svarbiomis, todėl teismas nepagrįstai atnaujino terminą palikimui pagal įstatymą priimti. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors įstatymo nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo, tačiau tokie apeliantų teiginiai nepaneigia kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, teikiančių pagrindą pareiškėjo M. S. pareiškimo dėl termino atnaujinimo mirusiojo J. S. palikimui priimti patenkinimui.
Apeliantai savo procesiniuose dokumentuose neginčija aplinkybės, kad pareiškėjas M. S. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) daugiau nei 20 metų. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pareiškėjas neturėdamas galimybės grįžti į Lietuvą, įgaliojęs kitą asmenį Lietuvoje jo vardu tvarkyti palikimo priėmimo klausimus, taip išreiškė savo, kaip įpėdinio, valią priimti mirusio palikimą, o ne jo atsisakyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pasirašydamas notarinį 2016-03-15 įgaliojimą V. A., atliko aktyvius veiksmus ir tokiu būdu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią per atstovą priimti mirusio tėvo palikimą ir šią savo valią išreiškė dar nesibaigus 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui. Tai, kad įgaliotas asmuo V. A. dėl savo ligos nežymiai pavėlavusi kreipėsi į notarą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog terminas praleistas dėl svarbių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad dar nesibaigus 3 mėnesių terminui palikimui priimti, suinteresuoti asmenys sužinojo apie pareiškėjo valią palikimą priimti, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo V. A. buvo atvykusi 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje, balandžio mėnesio pradžioje pas suinteresuotą asmenį D. V. S. tartis dėl mirusio J. S. palikimo priėmimo sutikimo. Be to, iš prie civilinės bylos prijungtoje mirusiojo J. S. paveldėjimo byloje esančių suinteresuotų asmenų (mirusiojo įstatyminių įpėdinių) S. S. ir T. S. pareiškimų dėl atsisakymo nuo paveldėjimo dalies, matyti, kad šie atsisakymai notarinėje kontoroje jų surašyti ir patvirtinti notaro 2016 m. vasario 9 d., t.y. dar nesuėjus 3 mėnesių terminui ir nesant jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo M. S. valią priimti ar atsisakyti palikimo. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad pareiškėjas galėjo kaip nors įtakoti jų valią atsisakyti nuo paveldėjimo dalies ir kad termino atnaujinimas pažeis jų teisėtus interesus.
Bylos duomenimis pareiškėjas su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 10 d., todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, spręstina, jog terminas praleistas nežymiai, paveldėjimo teisės liudijimai niekam iš paveldėtojų nėra išduoti.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjui priėmimus palikimą, suinteresuotas asmuo D. V. S. būsto nepraras ir nenukentės jos interesai, teigdami, kad pareiškėjas paveldėtu turtu pats nesirūpintų, juo nėra suinteresuotas, o jo siekis pagal įgaliojimą turtą parduoti, todėl termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens D. V. S., teisėtus interesus ir nukentėtų turtiniai interesai, nes ji išsipirkti pareiškėjo dalies neturėtų už ką, o pareiškėjo turtiniai interesai, kurie pirmos instancijos teisme net nebuvo nagrinėjami, šiuo atveju tikrai nenukentės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nepagrįsti. Apeliantų nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip esmingai pažeidžiančios apeliantės (mirusiojo sutuoktinės) D. V. S. interesus, nes iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų (b. l. 16-18) matyti, kad po J. S. mirties liko ne tik 2 k. butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas gyvenant santuokoje, bet ir mirusiojo paveldėtas ir jo vardu registruotas gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 2015-05-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, todėl esant 2 nekilnojamojo turto objektams paveldėtojams nėra kliūčių susitarti dėl paveldėto turto pasidalijimo ir pan.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti kaip esmingai pažeidžiančiomis jų interesus, todėl termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis apeliantų teises (CPK 12 str. 176 str. 178 str. 185 str.).
Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam pareiškėjo priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, vertinimui, pareiškėjo nurodytas priežastis pripažįstant svarbiomis sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, todėl, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 str. 4 d.) spręstina, kad buvo pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas M. S. yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl ir jo teisės taip pat turi būti ginamos.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo suinteresuotų asmenų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015 pateiktu išaiškinimu, kadangi faktinės bylos aplinkybės skirtingos, nagrinėjamojoje byloje palikimą sudaro ne vienas nekilnojamojo turto objektas, bet du objektai, pareiškėjui galinti tekti turto dalis yra pakankamai didelė, paveldimas turtas yra dalus.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.
Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas dėl rezoliucinės sprendimo dalies patikslinimo, nesvarstytinas, nes atsiliepime į apeliacinį skundą jokie reikalavimai negali būti keliami (CPK 318 str.1 d.).
Dėl bylos procesinės baigties
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pareiškėjo atstovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, mokėjimo dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo turėtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 113-118, 119), kurias prašo priteisti iš apeliantų. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų po lygiai priteistinos pareiškėjo turėtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 10, 92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, todėl iš apeliantų po lygiai į valstybės biudžetą priteisiama po 3,64 Eur (10, 92 Eur/3) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. V. S., T. S. ir S. S. po 116, 66 Eur (po vieną šimtą šešiolika eurų ir 66 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjui M. S., atstovaujamam įgalioto asmens V. A..
Priteisti valstybei iš D. V. S., T. S. ir S. S. po 3,64 Eur (tris Eur ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.