Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V. S., T. S., S. S., notarei R. P., dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas dalinai, likusioje dalyje byla nutrauktina.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S. (b. l. 7). Pareiškėjas M. S. yra J. S. sūnus (b. l. 13). 2016 m. vasario 3 d. D. V. S. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo bylos b. l. 1). 2016 m. vasario 9 d. S. S. ir T. S. notarui pateikė pareiškimus, kuriais atsisakė mirusio tėvo J. S. palikimo (paveldėjimo bylos b. l. 3-4). Pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. pasirašė notarinį įgaliojimą, kuriuo, be kita ko, įgaliojo V. A. jo vardu priimti mirusio tėvo J. S. palikimą (b. l. 8-11). 2016 m. gegužės 3 d. pareiškėjo atstovė V. A. pateikė paveldėjimo bylą vedusiam notarui prašymą sustabdyti paveldėjimo liudijimo išdavimą įpėdiniams, kadangi M. S. ruošia procesinius dokumentus teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo (paveldėjimo bylos b. l. 9). 2016 m. gegužės 23 d. pareiškėjas pasirašė notarinį įgaliojimą, kuriuo, be kita ko, įgaliojo V. A. atlikti visus veiksmus, susijusius su palikimo po įgaliotojo tėvo mirties priėmimu (b. l. 29). 2016 m. gegužės 23 d. pareiškėjas pasirašė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjas priima mirusio tėvo J. S. palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 30).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai reiškia, kad atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Terminas mirusio J. S. palikimui priimti baigėsi 2016 m. kovo 30 d. Suinteresuoti asmenys neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 1996 m. nuolat gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad M. S. nebuvo žinoma, jog po jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvo pakeistas įstatymas, terminą palikimui priimti sutrumpinant nuo 6 mėnesių iki 3 mėnesių. Teismas vertina, kad pareiškėjas, kuris jau 20 metų negyvena Lietuvoje, galėjo nežinoti apie aukščiau minėtą įstatymo pakeitimą.

Minėta, jog palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Teismas vertina, jog pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. pasirašydamas notarinį įgaliojimą V. A., kuriuo, be kita ko, ją įgaliojo jo vardu priimti mirusio tėvo J. S. palikimą, atliko aktyvius veiksmus ir tokiu būdu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią per atstovą priimti mirusio tėvo palikimą. Akcentuotina, jog valią priimti mirusio tėvo palikimą pareiškėjas išreiškė dar nesibaigus įstatyme numatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti.

2016 m. gegužės 23 d. pareiškimą priimti mirusio tėvo palikimą įstatymo nustatyta forma pareiškėjas notarui pateikė 2016 m. gegužės 26 d., t.y. praėjus mėnesiui ir 26 dienoms nuo termino pasibaigimo (paveldėjimo bylos b. l. 15). Teismas vertina, kad pareiškėjas terminą pateikti nustatytos formos pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido nedaug.

Pareiškėjo atstovė V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad gavusi pareiškėjo įgaliojimą, nedelsiant nenuvyko pas paveldėjimo bylą vedusį notarą dėl savo ligos. Paaiškino, kad pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui dar dvi savaites vaikščiojo su ramentais (2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolas nuo 23 min.). Į bylą pateiktas pranešimas apie V. A. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, patvirtina, kad nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 18 d. pareiškėjo atstovė buvo nedarbinga (b. l. 81). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjo atstovei buvo diagnozuota čiurnos ir pėdos idiopatinė podagra (b. l. 80-82). Konstatuotina, kad įgaliotinė pavėlavo kreiptis pas notarą dėl nuo įpėdinio M. S. nepriklausančių priežasčių. Teismo nuomone, pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės įtakoti įgaliotinės, kad ji nepraleidusi 3 mėnesių termino pareiškėjo vardu atliktų reikiamus notarinius veiksmus. V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad nuvykus į notarės R. P. biurą, jai buvo paaiškinta, kad terminas palikimui priimti praleistas, todėl reikia gauti kitų įpėdinių sutikimą palikimui M. S. vardu priimti po termino pasibaigimo.

Suinteresuotas asmuo D. V. S. teismo posėdyje paaiškino, jog V. A. pas ją į namus tartis dėl M. S. mirusio tėvo palikimo priėmimo atvyko 2016 metų kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio mėnesio viduryje. D. V. S. atvykusiai V. A. nurodė, kad pasitars su vaikais ir po motinos dienos praneš, ar sutinka, kad ir M. S. priimtų mirusio tėvo palikimą (2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolas nuo 1 val. 21 min.). Teismas sprendžia, kad pareiškėjo atstovė operatyviai ir sąžiningai atstovavo pareiškėją, siekiant įgyvendinti jo teisę priimti palikimą.

Nustačius, kad pareiškėjas savo valią priimti mirusio tėvo palikimą išreiškė dar nesibaigus palikimo priėmimo terminui, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas jau 20 metų Lietuvos Respublikoje negyvena ir savo teisei priimti tėvo palikimą įgyvendinti išdavė notarinį įgaliojimą Lietuvoje gyvenančiai motinos seseriai, kuri dėl savo ligos nežymiai pavėlavusi kreipėsi į notarą, teismas sprendžia, jog terminas praleistas dėl svarbių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Teismo nuomone, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti yra skirtas įpėdiniui apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir atlikti nustatytas teisines procedūras. Aplinkybė, kad įpėdinis per minėtą terminą savo apsisprendimą keičia, negali būti pagrindu pripažinti jo elgesį nesąžiningu.

T. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. sausio pabaigoje paskambino pareiškėjui, M. S. jam nurodė, kad palikimo atsisako (2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolas nuo 1 val. 03 min.). Teismas pažymi, jog šiai aplinkybei pagrįsti suinteresuoti asmenys į bylą jokių objektyvių įrodymų nėra pateikę.

T. S. ir S. S. nurodė, kad nebūtų atsisakę palikimo, jeigu būtų žinoję, kad pareiškėjas priims palikimą. Šiai aplinkybei pagrįsti jokių objektyvių įrodymų į bylą nėra pateikta. Kita vertus, teismas išaiškina, jog palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris, esant įstatyme numatytiems pagrindams gali būti nuginčytas teisme. Šiame kontekste teismas pažymi, jog suinteresuotas asmuo T. S. paaiškino, kad M. S. jam 2016 m. kovo pabaigoje pasakė priimsiąs tėvo palikimą (2017 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolas nuo 1 val. 03 min.). Vadinasi, dar nesibaigus terminui palikimui priimti, suinteresuoti asmenys sužinojo apie pareiškėjo valią palikimą priimti. Teismas vertina, jog M. S. į paveldėjimo bylą įstatymo nustatyta tvarka ir forma nepateikus raštiško atsisakymo nuo palikimo, suinteresuoti asmenys atsisakydami nuo palikimo veikė savo rizika. Pažymėtina, kad net tuo atveju, jei pareiškėjas būtų kreipęsis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesibaigus įstatymo numatytam 3 mėnesių terminui, t.y. nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. kovo 30 d., suinteresuoti asmenys S. ir T. S. nuo palikimo jau būtų atsisakę.

Suinteresuoti asmenys rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015 suformuota teismų praktika. Teismo vertinimu, minėtoje byloje buvusios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Minėtoje byloje palikimą sudarė tik vienas nekilnojamojo turto objektas – dviejų kambarių butas. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju paveldimą turtą sudaro du gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai – ½ dviejų kambarių buto bei gyvenamasis namas. Teismo vertinimu, pareiškėjui įstojus į įpėdinių ratą, palikimą priėmusi įpėdinė D. V. S. būsto neprarastų. Suinteresuotiems asmenims į bylą nepateikus objektyvių duomenų apie jų teisių pažeidimą, teismui nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškimo tenkinimo atveju priėmusios palikimą D. V. S. interesai nepagrįstai nukentės.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), terminas pareiškėjui priimti mirusio tėvo palikimą atnaujintinas.

Patikslintu pareiškimu, be kita ko, prašoma įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę apskųsti notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteikia skundo dėl notaro veiksmų ir/ar neveikimo. Byloje nėra duomenų, kad notaras atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas vertina, jog paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas įpėdiniui priklauso notaro, o ne teismo diskrecijai. Vadovaujantis nurodytais motyvais, byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą nutrauktina.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 6). Pateikta pareiškėjo vardu su advokatu K. B. sudaryta atstovavimo sutartis (b. l. 28). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti dalinai.

Atnaujinti terminą M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), mirusio J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti notarą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.