- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-89/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Janina Januškienė, Aloyzas Marčiulionis (pran.)
- Ieškovas
- A. V. A., R. A., V. A.
- Atsakovas
- I. P., Šiaulių miesto 3-iajam notarų biurui, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. A. ir R. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. ir R. A. ieškinį atsakovams I. P., Šiaulių miesto 3-iajam notarų biurui, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. V. A. ir R. A. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
1) panaikinti Šiaulių miesto 3 - iojo notaro biuro notarės N. Vitkienės 1995 m. balandžio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą M. S.;
2) priteisti ieškovams iš atsakovės I. P. 1024 Lt piniginę kompensaciją už neteisėtai paveldėtą indėlių dalį;
3) pratęsti ieškovams terminą palikimui priimti, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Ieškovai nurodė, kad jų motina J. A., gyvendama santuokoje su atsakovės I. P. tėvu M. S., turėjo santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini) ir indėlius. Ieškovai teigė, kad 1994 m., mirus jų motinai, jie su atsakovės I. P. giminėmis susitarė, kad, esant J. A. sutuoktiniui gyvam, nesikreips dėl jiems tenkančios palikimo dalies. 2005 m. vasario 28 d. mirus M. S., ieškovai pradėjo tartis su jo dukteria atsakove I. P. dėl palikimo priėmimo, nes jiems priklauso mirusios motinos palikimas, kurį sudaro tam tikra minėto buto dalis. Tuo tarpu atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas priėmė visą savo žmonos J. A. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Kadangi atsakovė ieškovų, J. A. vaikų ir pirmos eilės įpėdinių, pareiškime nenurodė, tai jie, sužinoję apie teismo sprendimą, nustačiusį juridinį faktą, kreipėsi dėl proceso atnaujinimo ir šis teismo sprendimas buvo panaikintas. Iš šios bylos ieškovai sužinojo, kad jų motina su sutuoktiniu turėjo indėlių, kad po jų motinos mirties sutuoktinis M. S. kreipėsi į notarą ir vienas paveldėjo J. A. indėlių dalį. Ieškovai sužinojo ir tai, kad atsakovės I. P. tėvas, kreipdamasis į notarą, nenurodė ieškovų, kaip J. A. įpėdinių, todėl jam neteisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį jis neteisėtai paveldėjo ir ieškovams tenkančią J. A. palikimo dalį. Dėl to, ieškovų nuomone, jie nėra praleidę termino reikalavimui panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą reikšti. Ieškovai teigė, kad notaras, išduodamas paveldėjimo liudijimą M. S., padarė pažeidimų, dėl kurių negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: a) iš dalies panaikino 1995 m. balandžio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą M. S., palikimo daliai, tenkančiai J. A. įpėdiniams – ieškovams A. V. A. ir R. A.; b) taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės I. P. kompensaciją ieškovams po 512 Lt; c) atnaujino ieškovams terminą motinos J. A., mirusios 1994 m. rugsėjo 7 d., palikimui priimti.
Teismas nurodė, kad po J. A. mirties 1994 m. rugsėjo 7 d. ieškovai ir sutuoktinis M. S. turėjo teisę paveldėti kaip pirmos eilės įpėdiniai (CK 573 straipsnis). Teismas įvertino, kad išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą M. S. notaras nepadarė šiurkščių įstatymo pažeidimų, nes kitų įpėdinių ir kito turto, išskyrus indėlius, notarui nebuvo nurodyta. Teismas, vertindamas paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą, atsižvelgė ne į formalią jo išdavimo procedūrą, o į esminį kitų įpėdinių teisių pažeidimą, kuris atsirado išdavus tokį paveldėjimo liudijimą. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai teismas laikė, kad, pateikęs notarui pareiškimą, M. S. 1995 m. balandžio 11 d. priėmė visą mirusios sutuoktinės palikimą, o ne vien indėlius. J. A. ir M. S., būdami santuokoje, įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuris sudaro atsakovei tenkančio jos tėvo, M. S., palikimo didžiąją dalį (b. l. 16). Teismas konstatavo, kad palikimo dalį M. S. paveldėjo neteisėtai, nes jam paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepaisant J. A. vaikams (ieškovams) tenkančios palikimo dalies. Teismas laikė, kad atsakovės I. P. argumentai, jog ieškovai laiku nesikreipė į notarą dėl jų motinos J. A. palikimo priėmimo, negali būti pagrindu jai paveldėti ne tik savo tėvo turtą, bet ir jo sutuoktinės J. A. turto dalį, nes paveldėjimo teisė kitiems asmenims savaime nepereina. Dėl to teismas iš dalies panaikino paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą M. S., kaip varžantį ieškovų teisę paveldėti motinos palikimą. Teismas laikė, kad ieškinio senaties termino ieškovai nepraleido, nes apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą jie sužinojo tik susipažinę su civiline byla. Panaikinęs iš dalies paveldėjimo teisės liudijimą, teismas iš atsakovės I. P. ieškovams priteisė kompensaciją, sudarančią paveldėtų indėlių dalį, kurią jie būtų paveldėję po savo motinos mirties kartu su atsakovės tėvu. Teismas atnaujino terminą palikimui priimti, nes, panaikinus M. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria jis priėmė ieškovams tenkančią J. A. palikimo dalį, ieškovams nelieka kliūčių motinos palikimui priimti.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimu tenkino atsakovės I. P. apeliacinį skundą ir nutarė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą bei ieškinį atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal palikimo metu galiojusio 1964 metų CK 587 straipsnio nuostatas tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Priimti palikimą galima dvejopai: paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui arba faktiškai pradedant valdyti turtą. Įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimu nustatyta, kad mirusios J. A. palikimą priėmė M. S., šiuo sprendimu atmestas ieškovų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą, jį pradėdami faktiškai valdyti. Esant tokioms nustatytoms įsiteisėjusiu teismo sprendimu aplinkybėms teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovai CK 587 straipsnio nustatyta tvarka palikimo nepriėmė. Ieškovai neįgyvendino savo kaip įstatyminių įpėdinių teisės į paveldėjimą, dėl to prarado įpėdinių teises.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai A. V. A. ir R. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovai, kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, įgijo J. A. palikimo paveldėjimo teisę (CK 5.1, 5.2, 5.3, 5.5 straipsniai), kuri įstatymo nustatytais pagrindais nebuvo atimta (CK 5.6 straipsnis). Apie palikimo dalį – indėlį, taip pat apie ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovai nežinojo iki 2005 m. birželio mėnesio, nes palikimą priimdamas M. S. nuslėpė kitus paveldėtojus (ieškovus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje E. K. v. J. A. V. civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006 konstatavo, kad „remiantis CK 5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Jau minėta, kad tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo”. Taip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 567, 587 ir 588 straipsnių nuostatas ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir įrodinėjimą civiliniame procese, o dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329, 330 straipsniai). Tačiau ši išvada dėl nurodytų materialinės teisės normų netinkamo taikymo nėra motyvuota. Kadangi teismo sprendimas turi būti motyvuotas (CPK 268, 270 straipsniai), tai motyvų nebuvimas yra absoliutus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Motyvuojamoji dalis
3. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos bylos įrodymais, taip pat nėra atmesti įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime, taip pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
Atsiliepimu į ieškovų A. V. A. ir R. A. kasacinį skundą atsakovė I. P. prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime įvertino bylos įrodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, šio sprendimo turinys ir forma nepažeidžia CPK 270 straipsnio nuostatų. Nenustatęs ieškovų teisių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Palikimas atsirado 1994 m. rugsėjo 7 d., dėl to apeliacinės instancijos teismas taikė 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 587 straipsnį, kurio nuostatas teismas teisingai išaiškino. Pagal šią normą neišreiškę valios palikimui priimti jo ieškovai nepriėmė. Žinodami apie turimą paveldėjimo teisę ieškovai jos neįgyvendino, taigi nebuvo rūpestingi ir atidūs. Apie palikimą ieškovai turėjo žinoti, nes jiems buvo žinoma apie jų motinos mirtį. Dėl to ieškovams palikimui priimti nebuvo kliūčių.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Po ieškovų motinos J. A. 1994 m. rugsėjo 7 d. mirties (b. l. 12) jos sutuoktiniui M. S. išduotas Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro 1995 m. balandžio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 6), pagal kurį M. S. paveldėjo palikėjos turėtą indėlį ir toliau gyveno sutuoktinių kartu įgytame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovai palikimo nepriėmė, nes jo faktiškai nevaldė ir nesikreipė per įstatymo nustatytą šešių mėnesių laikotarpį į notarą dėl palikimo priėmimo. 2005 m. vasario 28 d. mirus M. S. (civilinė byla Nr. 2-3750-362/2005, b. l. 9), kilo teisminis ginčas dėl palikėjo turto paveldėjimo tarp ieškovų ir palikėjo dukters atsakovės I. P.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje ginčas yra iš esmės dėl to, ar ieškovai laikytini turto paveldėtojais ir ar jie turi teisę priimti palikimą paveldint pagal įstatymą po to, kai palikimą priėmė kitas įpėdinis.
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Ieškovai pretenduoja į atsiradusį 1994 m. rugsėjo 7 d. jų motinos J. A. palikimą, ginčydami Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro 1995 m. balandžio 11 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovės tėvui M. S. Ginčams dėl šio palikimo taikomos jo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-3750-362/2005, b. l. 155) yra nustatyta, kad paveldėdamas mirusios sutuoktinės J. A. turto dalį – banko indėlį – sutuoktinis M. S. kartu paveldėjo visą palikėjos turtą, nes negalima priimti palikimo dalimis. Šis faktas turi prejudicinę reikšmę, dėl to iš naujo neįrodinėjamas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paveldėtojui priėmus palikimą yra laikoma, kad palikimas jam priklauso nuo šio atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).
Tuo tarpu ieškovai, būdami pirmosios eilės įpėdiniai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko priėmimo būtinų veiksmų. Teisėjų kolegija nurodo, kad jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovai nežinojo apie palikimo atsiradimą po J. A. mirties, priešingai, ieškovai turėjo žinoti apie jų motinos nuosavybės teise turėtą butą, kuriame ji ir gyveno. Vien ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jie nežinojo tikrosios palikto turto apimties, nereiškia, kad ieškovai negalėjo pasidomėti savo kaip įpėdinių teisėmis į palikimą kreipdamiesi į notarą. Ieškovai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir faktiškai nepradėjo valdyti palikto turto, taigi netapo paveldėtojais. Įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinę teisės į palikimą ieškovai tokią teisę prarado.
Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartimi E. K. v. J. A. V. civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006, nes šioje byloje suformuluoti kasacinio teismo išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Nurodytoje, skirtingai nei nagrinėjamoje, byloje yra nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, būtent: nurodytoje byloje ieškovė pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turto dalį, rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, dėl to siekė įgyvendinti teisę į palikimą nuo jo atsiradimo dienos.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą, sprendžia, kad byloje nenustatyta absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat kitokių procesinės teisės normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų, teisiškai įvertindamas byloje pateiktus įrodymus (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą kasacine tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovė sumokėjo advokatei 500 Lt (b. l. 153), dėl to atsakovei priteistina iš ieškovų po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės I. P. naudai iš ieškovų A. V. A. ir R. A. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.