Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-24 · Civilinė byla Nr. e2S-33-894/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-24
Bylos Nr.
e2S-33-894/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00937-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Toli namai“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-33-894/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00937-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1.; 3.3.2.7. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Toli namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Toli namai“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo pripažinimo įvykdytu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Toli namai“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau atsakovė arba Inspekcija) prašė panaikinti 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos sprendimą Nr. 2D-23730 kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2022 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220518-00004 ir nebeturi pareigos vykdyti privalomojo nurodymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės skundžiamas Inspekcijos 2024 m. spalio 11 d. raštas Nr. 2D-23730 yra lydraštis, kuriuo skolininkui buvo išsiųstas 2024 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNURA-30-241009-00036. Lydraštis ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi lydraščiu ieškovei buvo siunčiamas 2024 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNURA-30-241009-00036, kuris taip pat nesukėlė jokių teisinių pasekmių ieškovei, kadangi juo fiksuojama faktinė padėtis patikrinimo vietoje, t. y. užfiksuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas.

II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos sprendimo Nr. 2D-23730P panaikinimo ir panaikino 2025 m. vasario 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos rašte Nr. 2D-23730 (toliau – Raštas) nurodytos tik nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Inspekcijos nustatytu įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Raštas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Raštas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), pats savaime nesukelia ieškovei teisinių pasekmių ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla, kurioje yra ginčijamas toks Raštas, nenagrinėtina teisme. Ieškovės keliamas ginčas dėl Rašto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl ginčijamas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Norminiai teisės aktai nenumato patikrinimo akto ar Rašto apskundimo tvarkos, tokia tvarka nenurodyta ir ginčo patikrinimo akte bei minėtame Rašte.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovei nesutinkant su 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-23730, privalomajam nurodymui esant nenuginčytam, pagrįstam ir galiojančiam ir už jo nevykdymą 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2496-1182/2025 ieškovės vadovui paskyrus baudą, spręstina, jog Inspekcijos 2024 m. spalio 11 d. rašto Nr. 2D-23730 panaikinimas ieškovei pats savaime materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir yra tarpinio (procedūrinio-informacinio) pobūdžio, todėl negali būti ginčo civiline tvarka teisme objektu ir jo ginčijimas negali būti laikomas tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu, todėl teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir grąžinti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Specialiajai teisėjų kolegijai 2025 m. sausio 28 d. nutartimi išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą ir konstatavus, kad ginčas yra civilinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kas reiškia, kad jokio teisinio pagrindo vėliau nutraukti bylą kaip ne teismingą civilinio proceso tvarka nebebuvo, todėl CPK 293 straipsnio 1 punkto taikymas šiuo atveju negalimas.

1.2. Bylai patekus į nagrinėjimo teisme stadiją, bylos nutraukimas teismo iniciatyva negalimas. Tokiu atveju galimas tik ieškinio atmetimas arba jo atsisakymo priėmimas.

1.3. Teismas nutartyje nemotyvavo, kas konkrečiai pasikeitė nuo ieškinio priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir parengiamojo posėdžio paskyrimo iki nutarties nutraukti bylą. Pažeistas reikalavimas motyvuoti sprendimą. Toks netikėtas sprendimas reiškia teismo veikimą contra legem - be jokio objektyvaus pagrindo.

1.4. Teismo veiksmai prieštarauja procesiniam nuoseklumui ir teisėtų lūkesčių principui. Šis ginčas neapsiriboja vien informacinio pobūdžio prašymu, bet yra susijęs su konkrečių teisinių pareigų vykdymo reikalavimu.

1.5. Pažeista CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą. Ieškovė siekė apginti subjektinę teisę ir gauti teismo vertinimą dėl valstybės institucijos veiksmų, todėl nutraukus bylą, efektyvios teisminės gynybos galimybė iš esmės paneigta.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą Inspekcija prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su Inspekcijos byloje teiktais procesiniais dokumentais ir juose išdėstytais argumentais bei laiku imtis priemonių ir atitinkamai koreguoti savo reikalavimus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė.

2.2. Ieškovė, jei ji turėjo realių siekių aktyviai ginti jos manymu pažeistas savo teises, turėjo pakankamai laiko tam, kad koreguotų pateiktus arba teiktų papildomus procesinius dokumentus ar įrodymus, tačiau to nepadarė.

2.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino situaciją tokią, kokia ji yra, t. y. kokioje, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, ieškovė neturėjo jokių prielaidų manyti, kad jo lūkesčiai yra teisėti ir pagrįsti.

2.4. Ieškovės skundžiamas Inspekcijos 2024 m. spalio 11 d. raštas Nr. 2D-23730 yra lydraštis, kuriuo ieškovei buvo išsiųstas 2024 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNURA-30-241009-00036. Lydraščiu ieškovei nebuvo pakeista jos teisių ir pareigų apimtis, nebuvo skirti nauji įpareigojimai, jokių teisinių pasekmių ieškovei jis nesukėlė, todėl ieškovė neįgijo teisės į teisminę gynybą jo atžvilgiu.

2.5. 2024 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNURA-30-241009-00036 ieškovei taip pat nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi juo fiksuojama faktinė padėtis patikrinimo vietoje. Aktu užfiksuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas.

2.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad raštai, kuriais patikrinimą inicijavę asmenys yra informuojami apie patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims (šiuo atveju – ir asmenims, kurių veikla tikrinama) kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-413-552/2024). ???

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

9. Apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės nemokumo administratoriaus UAB „Algsta“ prašymas prijungti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, ieškovės 2025 m. rugpjūčio 1 d. Turto priėmimo - perdavimo aktą, ieškovės 2025 m. liepos 17 d. balansą, 2025 m. vasario 22 d. Pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo su priedu (reg. Nr. DOK-2854).

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas, ar ieškovės ieškinys gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktais rašytiniais įrodymais (2025 m. rugpjūčio 1 d. Turto priėmimo - perdavimo aktu, 2025 m. liepos 17 d. balansu, 2025 m. vasario 22 d. Pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo) yra grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti įrodymai nėra susiję su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu klausimu ir yra aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, su Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo apeliacinės instancijos teismas esant būtinumui gali susipažinti remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima ieškovės nemokumo administratoriaus teikiamų papildomų rašytinių įrodymų į bylą.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-30-220518-0004, kuriuo įpareigojo UAB „Toli namai“ nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą apie 9,8 m ilgio, apie 4,6 m pločio ir apie 3,3 m aukščio (užstatymo plotas apie 45,08 kv. m.) I grupės nesudėtingąjį statinį - maitinimo paskirties pastatą, kurio apie 2,0 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, šiaurinė dalis patenka už Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bei jo gretimybių detaliojo plano Teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimų pagrindiniame brėžinyje 070305/K-DPL-B.01 numatytos statomų statinių zonos ribos. Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2753-386/2023 netenkintas UAB „Toli namai“ skundas dėl Inspekcijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-515-662/2024 Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą paliktas nepakeistas. Nuo 2024 m. gegužės 16 d. Inspekcijos privalomasis nurodymas Nr. PNUR-30-220518-0004 yra vykdomas priverstinai vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/00796. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Toli namai“ vadovui T. Ž. paskirta 400 Eur bauda už Inspekcijos 2022 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNUR-30-220518-00004 nevykdymą nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi (c. b. Nr. 2S-2515-803/2025) Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis panaikinta ir antstolės A. R. – Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo UAB „Toli namai“ vadovui perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismui 2026 m. sausio 16 d. nutartimi pakartotinai išnagrinėjus antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Toli namai“ vadovui, pareiškimas atmestas.

15. Ieškovė (pareiškėja) UAB „Toli namai“ kreipėsi su skundu ir jo patikslinimu į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti 2024 m. spalio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą Nr. 2D-23730 kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei pripažinti, kad UAB „Toli namai“ tinkamai įvykdė 2022 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220518-00004 ir nebeturi pareigos vykdyti privalomojo nurodymo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2025 m. sausio 28 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir bylą pagal pareiškėjos UAB „Toli namai“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

16. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad ieškovės skundžiamas 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos sprendimas Nr. 2D-23730 yra Raštas, kuriame yra nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Inspekcijos nustatytu įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau Rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui (ieškovei). Raštas nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

17. Atskirajame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas ieškovės teisės į teisminę gynybą bei teisėtų lūkesčių pažeidimu, teigiant, kad byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka, kadangi tokią išvadą padarė Specialioji teisėjų kolegija 2025 m. sausio 28 d. nutartyje.

18. CPK 293 straipsnyje yra nustatyti civilinės bylos nutraukimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 48 punktas). Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių apskritai negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 15 punktas).

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus: panaikinti 2024 m. spalio 11 d. Inspekcijos sprendimą Nr. 2D-23730 (Raštą) ir pripažinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-30-220518-00004 įvykdytu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino tik pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo kaip nesukeliantį materialinių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent antrasis ieškinio reikalavimas dėl privalomojo nurodymo pripažinimo įvykdytu yra pagrindinis ieškinio reikalavimas, o reikalavimas dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo yra išvestinis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Specialiosios kolegijos 2025 m. sausio 28 d. nutartyje pateiktus argumentus. Specialioji kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra privalomojo nurodymo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo klausimas, kas šiuo atveju vienareikšmiškai susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškinio reikalavimas pripažinti privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-30-220518-00004 įvykdytu yra reikalavimas dėl pripažinimo, kuris nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Ieškinio reikalavimas dėl Inspekcijos sprendimo (Rašto) panaikinimo nagrinėjamu atveju vertintinas kaip išvestinis reikalavimas, kuris gali būti nagrinėjamas kartu su pagrindiniu reikalavimu dėl privalomojo nurodymo pripažinimo įvykdytu.

22. Klaipėdos apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2VP-880-1149/2026 pagal antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už 2022 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNUR-30-220518-00004 nevykdymą yra išnagrinėta (žr. šios nutarties 14 punktą), todėl klausimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo negali būti išspręstas civilinėje byloje pagal antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo teisę į teisminę gynybą gali realizuoti pareikšdama reikalavimą dėl privalomojo nurodymo Nr. PNUR-30-220518-00004 pripažinimo įvykdytu ginčo teisena. Ieškovės pasirinktas jos teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 1 punktą ir bylą nutraukti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir netinkamo procesinės teisės normų (CPK 293 straipsnio 1 punktas) taikymo naikintina ir byla grąžintina Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė