- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- eI3-2753-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00033-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2023 m. kovo 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bedrovės „Toli namai“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Toli namai“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „Toli namai“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti 2022 m. gruodžio 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Vakarų Lietuvos departamentas) sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220518-00004 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą pagal pareiškėjos 2022 m. gruodžio 2 d. teiktą prašymą (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) atnaujinti terminą kreiptis dėl Privalomo nurodymo pratęsimo dėl svarbių priežasčių;
3) pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo priėmimo.
Skunde paaiškina, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentas 2022 m. gegužės 18 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220518-00004. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2022 m. lapkričio 18 d. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 2 d. Vakarų Lietuvos departamentui pateikė motyvuotą prašymą atnaujinti terminą kreiptis dėl Privalomo nurodymo pratęsimo dėl svarbių priežasčių bei pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą terminui, kuris buvo nustatytas pradiniame Privalomajame nurodyme. Vakarų Lietuvos departamentas netenkino pareiškėjos prašymo, nurodydamas, kad pareiškėjos prašymas gautas 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
Su tokiu Vakarų Lietuvos departamento sprendimu nesutinka. Teigia, kad Vakarų Lietuvos departamentas pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą kreiptis dėl Privalomo nurodymo pratęsimo dėl svarbių priežasčių net nenagrinėjo ir nevertino nurodytų svarbių ir pateisinančių prašymą aplinkybių. Kreiptis iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos pavėlavo dėl svarbių pareiškėjos direktoriaus šeimyninių priežasčių. Tuo metu jis turėjo slaugyti žmoną, kuri kentė nėštumo, o po to ir operacijos bei gimdymo komplikacijas, taip pat prižiūrėti naujagimę dukrą. Mano, kad tai yra labai svarbios priežastys, kurios nulėmė, jog nespėjo kreiptis dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo reikiamu terminu. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir atnaujinti terminą kreiptis dėl Privalomo nurodymo pratęsimo, esant minėtoms svarbioms priežastims. Dėl neteisėtos statybos konkurentai ar piktavaliai asmenys surašė pranešimą, siekdami pareiškėjai trukdyti vykdyti veiklą komercinės paskirties žemės sklype pagal registruoto nekilnojamo turto paskirtį.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo faktines administracinės bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.
Nurodo, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu ir remdamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, Įstatyme nesant numatytos galimybės atnaujinti terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti termino kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Skundžiamame sprendime buvo nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, iš kurio pareiškėjai turėjo būti suprantama, kad Inspekcija gali pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tik, kai dėl termino pratęsimo yra kreipiamasi šiam nepasibaigus, o nurodytas reglamentavimas nenumato galimybės atnaujinti pasibaigusį terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tai, kad Įstatymas nenumato galimybės atnaujinti termino kreiptis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, prašymo atnaujinti praleistą terminą ar pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą padavimas nebetenka prasmės. Tokiu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurios, jos nuomone, reikšmingos prašymui atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nebėra teisiškai reikšmingos, todėl Inspekcija pagrįstai jų nevertino.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs tapatų išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad Įstatyme nenumačius galimybės atnaujinti terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido privalomajame nurodyme nustatytą terminą kreiptis dėl jo patęsimo, neturi reikšmės. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame teismo sprendime nebuvo vertintos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė praleistą terminą kreiptis į Inspekciją, nes nustačius aplinkybę, kad dėl termino pratęsimo į Inspekciją buvo kreiptasi praleidus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nebuvo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, lėmusių termino praleidimą. Atsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ir aplinkybę, kad prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijoje gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pratęsti terminą. Skunde dėstomi argumentai, susiję su galimybe įteisinti savavališką statybą, nuosavybės teisės ribojimu, kurie, anot pareiškėjos, sudaro pagrindą pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui. Kadangi Privalomojo nurodymo terminas jau yra praleistas ir nėra galimybės jo atnaujinti, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, yra teisiškai nereikšmingos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo j a:
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamento 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, taip pat teismo prašo atnaujinti terminą kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą terminui, kuris buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, t. y. 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo priėmimo.
Skunde nėra nurodytas skundžiamo sprendimo numeris, tačiau iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėja skundžia 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo Nr. SNURT-30-221206-00008, o ne 2022 m. gruodžio 8 d. lydraštį Nr. 2D-22261, kuriuo pareiškėjai buvo pateiktas skundžiamas sprendimas. 2022 m. gruodžio 8 d. lydraštis Nr. 2D-22261 yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl toks dokumentas negali būti skundo objektu.
Panaikinus skundžiamą sprendimą, prašoma sustabdyti Privalomojo nurodymo priverstinį vykdymą.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad 2022 m. gegužės 18 d. Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-220518-00004 (toliau - Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2022 m. lapkričio 18 d. nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą apie 9,8 m ilgio, apie 4,6 m pločio ir apie 3,3 m aukščio (užstatymo plotas apie 45,08 kv. m.) I grupės nesudėtingąjį statinį - maitinimo paskirties pastatą, kurio apie 2,0 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, šiaurinė dalis, patenka už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bei jo gretimybių detaliojo plano Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimų pagrindiniame brėžinyje 070305/K- DPL-B.01 numatytos statomų statinių zonos ribos, tuo pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga yra laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog ginčo privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus priimti vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Administracinių teismų praktikoje apie Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (aktualios redakcijos 14 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintus terminus yra pažymėta, kad Įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau teisėjų kolegija ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2016-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016, 2020-02-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.). Taigi asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą arba Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004-02-13 sprendimas, 2004-12-13 ir 2006-03-14 nutarimai ir kt.). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs (prašymas dėl termino pratęsimo Inspekcijoje gautas 2022 m. gruodžio 2 d., o terminas pašalinti pažeidimus buvo nustatytas iki 2022 m. lapkričio 18 d.
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja kreipėsi į Inspekciją po to, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl tokio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi ir termino Inspekcija pratęsti nebegalėjo.
Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika nenustato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjos nurodytos priežastys. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Inspekcijos 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. SNURT-30-221206-00008 įvykdymo termino nepratęsimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėja į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu, nėra vertinamos, nes teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės jam pasibaigus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Toli namai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.