Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-08-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1479-1012/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
e2A-1479-1012/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07107-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
U. B., K. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1479-1012/2024Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07107-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų U. B. ir K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo U. B. naudai 20 350,42 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos, ieškovo K. Ž. naudai 18 415,87 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta:

1.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „UK Transport“ atžvilgiu. Klaipėdos apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atliktoje ikiteisminio tyrimo byloje ieškovams buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) padarymo.

Šalies argumentai

1.2. Abiejuose pranešimuose apie įtarimą identiškai nurodyta, kad ieškovai kaip įmonės akcininkai, o ieškovas U. B. ir kaip šios įmonės direktorius, įmonei nepajėgiant vykdyti įsipareigojimų mokėti įmokas pagal finansines lizingo sutartis dėl transporto priemonių valdymo ir naudojimo bei UAB „Swedbank lizingas“ pareikalavus sumokėti įsiskolinimus bei grąžinti lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, siekdami, kad UAB „UK Transport“ išvengtų šių lizingo sutarčių pagrindu atsiradusių prievolių, apgaule, neinformavę UAB „Swedbank lizingas“, už simbolinę kainą – 1 litą, pardavė UAB „UK Transport“ 100 proc. akcijų (duomenys neskelbtini) piliečiui J. P. C. M., kuriam perdavė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansinio lizingo sutartis naudotas ir valdytas 7 transporto priemones, kurių neapmokėta vertė 214 992,86 Eur, po akcijų pardavimo ir transporto priemonių perdavimo su UAB „Swedbank lizingas“ neatsiskaitė, transporto priemonių negrąžino ir tokiu būdu, veikdami organizuotoje grupėje bendrai su kitais asmenimis, apgaule UAB „UK Transport“ naudai išvengė didelės vertės – 214 992,86 Eur turtinės prievolės UAB „Swedbank lizingas“.

1.3. Abu ieškovai, ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip įtariamieji, nuolat neigė padarę jiems pareikštuose įtarimuose nurodytą nusikalstamą veiką, aktyviai teikė parodymus, juos grindė pasirašytų lizingo sutarčių bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis, lizingo bendrovės raštais, laidavimo sutarčių sąlygomis. Pabaigus vykdytą ikiteisminį tyrimą byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame abu ieškovai buvo kaltinami sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu abu ieškovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 75 MGL dydžio bauda (po 3 765,06 Eur), jiems abiem taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bus pradėtas nuosprendžio vykdymas, civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys dėl 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš ieškovų ir kitų asmenų UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteista 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo.

1.5. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme valstybinį kaltinimą palaikęs kitas prokuroras 2019 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje baudžiamojoje byloje prašė tenkinti ieškovų gynėjos apeliacinį skundą nurodęs, kad susipažinęs su bylos medžiaga laikė, jog byloje kaltinimo turinys neatitinka kasacinio teismo praktikos, nenustatytas abiejų kaltinamųjų išankstinis susitarimas apgauti lizingo bendrovę, ginčijamas nuosprendis priimtas selektyviai įvertinus bylos duomenis, paremtas teismo pamąstymais ir prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis neatskleidžiant apgaulės mechanizmo, nenustačius tyčios turinio, neaptarus sukčiavimui taikomų kriterijų.

1.6. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl ieškovų nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriais ieškovus išteisino, jiems abiem panaikino paskirtą kardomąją priemonę, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš ieškovų UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas, panaikino.

1.7. Nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo abiem ieškovams dienos iki Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 5 metai, iš jų net 3 metus baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Visu šiuo laikotarpiu ieškovams buvo taikyta kardomoji priemonė, ieškovai gyveno Norvegijoje, abu ieškovai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu privalomai dalyvavo visose įtariamųjų apklausose ir beveik visuose pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, atvykdami iš Norvegijos į Lietuvą.

1.8. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidos turėjo ir galėjo būti nustatytos dar ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir pirmosios instancijos teisme. Ieškovų patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo byloje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme; kelionės išlaidos (lėktuvų ir transporto bilietų įsigijimo išlaidos) skrendant į procesinių veiksmų atlikimo vietą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovams kilo neigiamos pasekmės, ieškovai patyrė neturtinę žalą, todėl prašo iš atsakovės priteisti ieškovui U. B. 10 000 Eur neturtinę žalą, ieškovui K. Ž. 20 000 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė:

2.1. Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria ieškovai buvo išteisinti, matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su ta pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo dalimi, jog ieškovai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokio pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo nelaikė esminiu BPK pažeidimu (nuosprendžio 13 punktas). Skirtingas įrodymų vertinimas galėtų būti laikomas neteisėtu veiksmu tik tokiu atveju, jei būtų konstatuotas esminis įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, turėjęs esminę reikšmę ieškovų teisių pažeidimui. Šiuo atveju tokio pažeidimo Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje nekonstatavo, priešingai, pažymėjo, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė.

Atsiliepimas

2.2. Ieškovai neįrodė, kad kelionių Vilnius–Klaipėda metu jiems buvo teikiamos būtent teisinės, o ne pervežimo paslaugos, todėl šių išlaidų kaip teisinių reikalauja nepagrįstai. Be to, iš pateiktų detalizuotų teisinių paslaugų sąskaitų matyti, kad į jas įtrauktas ne tik advokatės laiko kelionėje apmokėjimas, bet ir kelionės išlaidos (Vilnius–Klaipėda, 60 Eur; Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 120 Eur), tačiau nėra pateikta jokių įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti. Pažymi, kad vien išteisinimo faktas, neįrodžius neteisėtų valstybės veiksmų, nėra pagrindas priteisti ieškovams gynėjo išlaidas remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi. Pažymi, jog pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę asmuo išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti turi prašyti priteisti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovai tik deklaratyviai nurodo, jog patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, pvz. negalėjo daugiau laiko praleisti su šeima, vykdyti dalies savo darbinių funkcijų, tačiau jų niekaip nepagrindžia. Kitos nurodomos aplinkybės, pvz. iširo santuoka, bankrutavo verslas ir kt., nors ir pagrįstos tam tikrais dokumentais, tačiau neturi jokio priežastinio ryšio su baudžiamuoju persekiojimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Nesutiktina, jog byla su kaltinamuoju aktu nepagrįstai perduota teismui. Prokuroro veiksmai buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais. Prokuroras nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

3.2. Ieškovams neįrodžius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti baudžiamajame procese patirtas išlaidas. Ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala nėra pagrįsta įrodymais. Pagal lizingo sutartis abu ieškovai buvo laiduotojai, todėl didelio ieškinio grėsmė neatsiskaitant pagal lizingo sutartis kilo nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos ir joje pareikšto ieškinio. Pirmosios instancijos teismas ieškovams skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, prokuroro apeliacinis skundas dėl bausmės nebuvo teiktas, todėl nepagrįsti ieškinio argumentai, kad jautė stresą dėl kalinimo 5 metus.

3.3. Nesutiktina, kad ieškovų prašoma priteisti suma už advokato paslaugas yra būtina ir pagrįsta, atsižvelgiant į bylos apimtį ir trukmę. Įtarimai ieškovams buvo pareikšti dėl vienos veikos, ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovų atžvilgiu sudarė 5-6 tomus, kiti tomai iš teismui perduotų 44 tomų nesusiję su ieškovais. Be to, nepagrįstai prie advokato paslaugų priskiriamos advokatės kelionės išlaidos ir apmokėjimas už kelionėje sugaištą laiką. Atsižvelgiant į pateiktų įtarimų apimtį ir pobūdį, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis detalizacijose nurodytos teikiamos teisinės paslaugos kelionėje į Klaipėdą, susitikimai su klientu prieš apklausą. Taip pat ne visos kelionių išlaidos gali būti priskirtos būtinosioms išlaidoms, pvz. į U. B. 2015 m. gegužės 17 d. bilieto kainą yra įtrauktas vietos rezervavimo mokestis – 101 NOK.

4. Ieškovai pateikė dubliką, atsakovės atstovai triplikus, kuriuose palaikė savo argumentus ir reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui U. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 20 350,42 Eur turtinei žalai atlyginti, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4 650,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovui K. Ž. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 18 415,87 Eur turtinei žalai atlyginti, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4 565,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

6. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių tai, kad nuteistieji būtų sąmoningai sudarę tokią situaciją, kuri būtų esmingai apsunkinusi lizingo bendrovės galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taigi, teismas vertino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir bylą nagrinėjęs pirmosios teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes (sprendimo 41 punktas) galėjo nustatyti daug anksčiau, ką iš esmės patvirtina pasikeitusio prokuroro pozicija apeliacinėje instancijoje dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimo ieškovų atžvilgiu. Susiklosčius situacijai, kad nors ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebuvo inicijuotas akivaizdžiai neturint jokio pagrindo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikus ir surinkus bei papildžius visą reikalingą medžiagą, kuri buvo pakankama ir leidžianti spręsti, kad UAB „Swedbank lizingas“ savo pažeistas teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ikiteisminio tyrimo veiksmų toliau tęsti nebuvo pagrindo. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovų atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovai padarė nusikalstamą veiką.

7. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą ir palaikęs kaltinimą pirmosios instancijos teisme, detaliai neišsiaiškino ieškovams pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neišnaudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimą organizuoti taip, kad būtų surinkti ir išsamiai ištirti reikšmingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas ieškovams priėmė išteisinamąjį nuosprendį (sprendimo 41 punktas), ir nepakankamai išsamiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiškiai nepakako kaltinimui, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti, visumos, pareiškė ieškovams nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylą teismui, tuo padarydami ieškovams žalą. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro sprendimas bei Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ieškovų atžvilgiu, kurį panaikino Lietuvos apeliacinis teismas, turėjo esminę reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl minėtų pareigūnų rūpestingumo pareigos pažeidimo, ieškovams taikytos kardomosios priemonės, ieškovai buvo neteisėtai pripažinti kalti, paskirtos baudos ir patenkintas ženklaus dydžio civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo.

8. Ieškovai buvo išteisinti dėl pirmosios instancijos teismo atliktų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą apibūdina ne kaip įrodymų trūkumą ar naujų įrodymų vertinimą, ar formalių baudžiamojo proceso normų pažeidimą, tačiau kaip netinkamą finansinio lizingo sutarčių, jų vykdymo, raštų vertinimą, nesigilinimą į finansinio lizingo sutarčių turinį, laidavimo sutarčių nevertinimą, nesivadovavimą kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

9. Teismas nurodė, kad, kadangi ieškovai atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su įtarimų ieškovams pareiškimu, ikiteisminio tyrimo nenutraukimu, jo tolimesniu vykdymu ir neteisėtu užbaigimu priėmus kaltinamąjį aktą bei baudžiamuoju persekiojimu pirmosios teisme, todėl, kaip teisingai nurodo ieškovai, pagrįsta ieškovų patirtą turtinę žalą advokato išlaidų forma skaičiuoti nuo pirmųjų ieškovų įtariamųjų apklausų, nuo kurių ir buvo pradėtos teikti ieškovams teisinės paslaugos toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje ir baudžiamojoje byloje, todėl tam tikros teisinių paslaugų išlaidos padalintos per pusę abiem ieškovams, išskyrus kiekvieno ieškovo atskirai trukusią įtariamojo apklausą. Ieškovų atstovė dalyvavo ieškovų apklausose, teikė teisines konsultacijas, dalyvavo teismo posėdžiuose Klaipėdoje, apeliacinės instancijos teisme, rengė baigiamąsias kalbas, kitus procesinius dokumentus, įskaitant ir apeliacinio skundo rengimą, kitas reikalingas užklausas. Teismas vertino, kad ieškovų nurodytas išlaidų skaičiavimo būdas laikytinas pagrįstu, protingu ir teisingu.

10. Taigi įvertinus, kad tiek ieškovų išlaidos teisinei pagalbai, tiek kelionės išlaidos atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurios yra pagrįstos byloje esančiais paskaičiavimais ir teisinių paslaugų detalizacijomis, suvestinėmis, sąskaitomis, banko išrašais, pirktais bilietais, atitinkančiu paskaičiuotu valiutos kursu, taip pat įvertinus procesinių veiksmų apimtį, ieškovų atstovės intensyvaus dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant apsaugoti ginamųjų interesus, būtinumą, teisinių paslaugų trukmę ir kompleksiškumą, baudžiamosios bylos apimtį (65 tomai), kaltinimo pobūdį (bendrininkų grupė, sunkus nusikaltimas), kaltinamųjų skaičių (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), teisinės paslaugos buvo teikiamos ieškovams kartu, kaip paaiškino atstovė, kelyje taupant laiką, bei atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę (beveik 5 metai), sugaištą laiką, taip pat į tai, kad baudžiamojo proceso metu vyko 41 baudžiamasis posėdis, kuriuose dalyvavo ieškovai ir jų atstovė, atstovė dalyvavo ir ieškovų papildomosiose apklausose, reikalinga buvo vykti į kitą miestą (iš Vilniaus į Klaipėdą), nenustatytas ieškovų piktnaudžiavimas procese, teismas sprendė, kad ieškovų prašomos priteisti jų turėtos advokatų pagalbos ir kelionės išlaidos baudžiamajame procese pagrįstos ir priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais veiksmais, taip pat yra protingo dydžio, realios, todėl priteistinos iš atsakovės.

11. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo U. B., teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto nuteisimo už nusikalstamos veikos padarymą patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities. Ieškovas baudžiamojo persekiojimo metu ir iki šiol dirba Norvegijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini), kur jo pareigos yra susijusios su saugumu, konfidencialios informacijos susipažinimu, todėl baudžiamojo persekiojimo metu pagal įmonės taisykles negalėjo dirbti su konfidencialia informacija. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl dėl Lietuvos Respublikoje vykusio baudžiamojo persekiojimo buvo priverstas ilgą laiką (beveik 5 metus) skraidyti iš Norvegijos Karalystės į Lietuvą, kas pagrįstai tikėtina turėjo įtakos bendravimo su šeima kokybei ir trukmei. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo veiksmai priimant apkaltinamąjį nuosprendį, susiję su neturtinių vertybių pažeidimu, lėmė neigiamus išgyvenimus dėl ieškovo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso. Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pasekmės ieškovo bendravimo galimybių ir dvasinės skriaudos atžvilgiu neištaisytinos, tačiau įvertinus, kad reali laisvės atėmimo bausmė vis dėlto ieškovui nebuvo paskirta, kasacinis procesas ieškovo atžvilgiu nevyko, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo šioje situacijoje principais, teismas sprendė, kad ieškovui iš valstybės priteistina 7 000 Eur neturtinė žala.

12. Pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo K. Ž., teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto nuteisimo už nusikalstamos veikos padarymą taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities. Taip pat įvertintina, kad ieškovas irgi gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl dėl Lietuvos Respublikoje vykusio baudžiamojo persekiojimo buvo priverstas ilgą laiką (beveik 5 metus) skraidyti iš Norvegijos Karalystės į Lietuvą, kas pagrįstai tikėtina turėjo įtakos bendravimo su šeima kokybei ir trukmei. Todėl teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo veiksmai priimant apkaltinamąjį nuosprendį, susiję su neturtinių vertybių pažeidimu, lėmė neigiamus išgyvenimus dėl jo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso, ateityje galimo nepagrįsto laisvės atėmimo. Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs. Remiantis išdėstytu, teismas laikė, kad pasekmės ieškovo bendravimo galimybių ir dvasinės skriaudos atžvilgiu neištaisytinos, tačiau įvertinus, kad reali laisvės atėmimo bausmė ieškovui nebuvo paskirta, kasacinis procesas ieškovo atžvilgiu nevyko, tačiau pagrįstai manytina, kad vykęs baudžiamasis persekiojimas turėjo nemažą įtaką ieškovo darbinei veiklai, teikiant logistikos paslaugas, vežiojant krovinius, taip pat iširusiems buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiams, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo šioje situacijoje principais, ieškovui iš valstybės teismas priteisė 8 000 Eur neturtinę žalą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. UAB „Swedbank lizingas“ pareiškime buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Atitinkamai, bylą su kaltinamuoju aktu teismui perdavęs prokuroras buvo įsitikinęs tyrimo metu surinktos medžiagos pakankamumu įtariamųjų asmenų kaltei pagrįsti.

13.2. Aplinkybės, susijusios su akcijų pardavimu, automobilių perdavimu/neperdavimu, buhalterinių dokumentų neperdavimu, kitų susijusių asmenų (kitų baudžiamosios bylos įtariamųjų) dalyvavimas kituose sandoriuose analogiškomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu ieškovų atpažinimas, sudarė pagrindą prokurorui vertinti veiką kaip sukčiavimą ir perduoti bylą teismui su kaltinamuoju aktu.

13.3. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su įrodymų vertinimo dalimi ieškovų atžvilgiu, tačiau tokio vertinimo nelaikė esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimu, o naujai įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad U. B. ir K. Ž. veiksmai, sudarant įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, neatitinka sukčiavimo sudėties požymių (23 p.), ir išteisino. Ši teismo išvada, padaryta atlikus įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus.

13.4. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti nuteistųjų ieškovų gynėjos apeliacinį skundą, neįrodo kaltinamąjį aktą surašiusio ir pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro neteisėtų veiksmų.

13.5. Nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar esminių klaidų baudžiamajame procese, kuriuos civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo būtų galima vertinti kaip neteisėtus veiksmus. Išteisinamuoju nuosprendžiu ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys nėra pripažinti neteisėtais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ar (ir) kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje surašytas aiškiai nepagrįstai. Ieškovai išteisinti ne dėl netinkamai organizuoto ar atlikto ikiteisminio tyrimo, o dėl baudžiamojoje byloje esančių įrodymų kitokio galutinio įvertinimo teisme, teismui vadovaujantis BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis.

13.6. Vadovaujantis Rekomendacijų 10.1.1 punktu, galimas maksimalus atlygintinas dydis kiekvienam ieškovui už advokato paslaugas ikiteisminiame tyrime – 1 496 Eur. Taip pat teismas neatsižvelgė į baudžiamosios bylos apimtį, tai, kad įtarimai įtariamiesiems pareikšti dėl vienos veikos. Nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis detalizacijose nurodytos teikiamos teisinės paslaugos kelionėje į Klaipėdą, susitikimai su klientu prieš apklausą – tokiu būdu detalizacijoje siekiama pateisinti sumokėtą sumą, o ne patvirtinti realiai suteiktas paslaugas. Kelionės išlaidos atlyginamos ne kaip teisinės paslaugos, o papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13.7. Pasisakant dėl neturtinės žalos, byloje nepateikta įrodymų, kad K. Ž. santuokos nutraukimas buvo vykusio baudžiamojo persekiojimo pasekmė (santuoka nutraukta bendru sutarimu). Taip pat neįrodyti ieškinio teiginiai, kad dėl baudžiamojo proceso K. Ž. prarado klientus ir užsakymus, jo įmonė neteko pajamų. Pateikti duomenys apie įmonę (duomenys neskelbtini) niekaip nėra susiję su K. Ž., neaišku kas ją įsteigė, ar buvo vykdoma kokia nors veikla, kada ir dėl kokių priežasčių įmonė bankrutavo. Ieškinyje teigiama, kad K. Ž. buvo įsigijęs transporto priemonių, vežiojo krovinius. Pagal pateiktus duomenis įmonė (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2015 m. rugsėjo mėnesį, tačiau 2016 m. lapkričio 22 d. pažymoje nurodyta, kad K. Ž. tik lankė Keleivinio bei krovininio transporto kursus, kas suponuoja išvadą, kad jis neturėjo teisės vairuoti krovininio transporto, t. y. pats vežioti krovinius. Be to, pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) nurodo, kad įdarbintų asmenų neužregistruota, t. y. krovinių negalėjo vežti ir kiti asmenys, todėl nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad ši įmonė apskritai vykdė kokią nors veiklą.

13.8. Yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ir patys ieškovai savo elgesiu sukūrė pagrįstas prielaidas įtarti, kad gali būti daroma nusikalstama veika. Be to, ieškovai, būdami laiduotojais už UAB „UK Transport“ lizingo sutarčių pagrindu įsigyjamas transporto priemones, nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo ir jos neatlygino.

13.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovas visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, nurodydama, kad sutinka su šiuo apeliaciniu skundu.

Šalies argumentai

15. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašė ieškovų poziciją, ignoruodamas kitos proceso šalies – atsakovės atstovių pozicijas, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

15.2. Išteisinamasis nuosprendis neįrodo neteisėto teismo veiksmo (ir apskritai neteisėto baudžiamojo persekiojimo), yra pagrįsta kasacinio teismo praktika – tai, kad asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

15.3. Vertinant tiek pareigūnų, tiek teismo veiksmus, svarbios aplinkybės patraukti ieškovus baudžiamojon atsakomybėn buvo tai, kad ieškovai sudarė tokius sandorius, kurie sukūrė galimybę kitiems baudžiamojoje byloje nuteistiems asmenims apgaule įgyti lizingo bendrovėms priklausantį turtą, jį realizuoti užsienio valstybėse ir apsunkinti ar padaryti neįmanomu šio turto susigrąžinimą civilinės teisės priemonėmis.

15.4. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika atribojama nuo civilinio delikto pagal du kriterijus: 1) apgaulės esmingumą; 2) ar kaltininko sudaryta situacija apsunkina nukentėjusiojo galimybes ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis. Šių kriterijų nustatymas dažniausiai yra pakankamai sudėtingas ir, priešingai nei nurodo ieškovai, teismų praktikoje vertinamas nevienareikšmiškai, nes ypač priklauso nuo kiekvienos situacijos aplinkybių visumos. Ieškovų atveju baudžiamojoje byloje konstatuota, kad lizingo bendrovės neturėjo duomenų, kur yra jiems priklausantis turtas (vilkikai), teisėsaugos pagalba nustatyta, kad dalis jų buvo realizuota užsienio valstybėse, taigi akivaizdu, kad vienas iš kriterijų – apsunkinta galimybė ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka – egzistavo. Klaipėdos apygardos teismas, konstatuodamas ieškovų veiksmuose visus BK 182 straipsnio 2 dalies sudėties požymius, savo išvadą išsamiai argumentavo ir pagrindė, todėl negalima teigti, kad elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir atliko neteisėtus veiksmus.

Šalies argumentai

15.5. Remiantis kasacinio teismo praktika, neturtinės žalos faktui konstatuoti nepakanka vien ieškovo paaiškinimų. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje teismas, priteisdamas ieškovams neturtinę žalą, nekritiškai rėmėsi vien tik jų subjektyviais paaiškinimais, kurie netgi buvo identiški. Ieškovai nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad dėl baudžiamojo persekiojimo iširo santuoka, žlugo verslas, kad negalėjo keliauti, kad negalėjo dirbti tam tikro darbo ir pan. Teismas taip pat niekaip nemotyvavo, kodėl priteisia būtent tokius neturtinės žalos dydžius. Teisingumo ministerijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos dydžiai neatitinka veiksmų, kuriuos ieškovai nurodo kaip neteisėtus, pobūdžio (ieškovams nebuvo taikomas suėmimas, ieškovai nebuvo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme ir jos neatliko ir kt.).

15.6. Abiem ieškovams baudžiamojoje byloje buvo pateikti identiški kaltinimai, gynybos taktika buvo vienoda, skundai, prašymai buvo teikiami identiški abiejų ieškovų atžvilgiu. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant gynėjos išlaidų pagrįstumą (turtinė žala) ir būtinumą, tačiau įvertintos nebuvo.

15.7. Nesutiktina, kad ieškovams būtų priteistos visos prašytos šios bylos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovų atstovė byloje teikė tik ieškinį, dubliką ir patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės buvo tikslintas nežymiai. Byla buvo išnagrinėta per du posėdžius. Ginčas nebuvo sudėtingas, advokatė kaip gynėja atstovavo ieškovus viso baudžiamojo proceso metu, todėl jai išsamiai buvo žinomos visos aplinkybės ir parengti ieškiniui bei atstovauti teisme nebuvo reikalinga susipažinti su iš esmės nežinoma situacija.

Atsiliepimas

16. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą ir prašo šį skundą tenkinti.

17. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinius skundus ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti.

17.2. Skundžiamą teismo sprendimą vertinant ir kaip visumą, ir atskirus teismo sprendimo motyvus, yra akivaizdu, kad teismas vertino tiek ieškovų, tiek ir atsakovės atstovų motyvus dėl bylos dalyko. Skundžiamo teismo sprendimo motyvų turinys leidžia daryti išvadą, kad jais teismas sutiko su ieškovų motyvais ir nesutiko su atsakovės atstovių motyvais dėl to paties ginčo dalyko.

Atsiliepimas

17.3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidos turėjo ir galėjo būti nustatytos dar ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir pirmosios instancijos teisme.

17.4. Teismas neapsiribojo vienintele aplinkybe, jog ieškovų atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, o kaip tik vertino ieškovų nurodytų aplinkybių visumą. Vadinasi, ir šiuo aspektu teismas atsižvelgė į atsakovės atstovių argumentus, tačiau motyvuotai su jais nesutiko.

17.5. Akcentuodama tik esminių BPK pažeidimų svarbą valstybės civilinės atsakomybės taikymo galimybei, atsakovės atstovė ignoruoja kasacinio teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir 2 atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

17.6. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio 13 punkte esančio teiginio apie esminį BPK pažeidimą nesiejo su išteisintųjų U. B. ir K. Ž. išteisinimo pagrindu, o siejo su teisiniu teismo nuosprendžio kaip visumos panaikinimo pagrindu ar jo galimybe, dėl ko atsakovės atstovė netinkamai vertino šį nuosprendžio 13 punktą ir suteikė jam neteisingą reikšmę.

17.7. Teismas detalizavo ir išsamiai aprašė aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

Šalies argumentai

17.8. Ieškovai neturtinės žalos dydį įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais. Priteisdamas konkretaus dydžio neturtinę žalą, teismas kaip tik įvertino, kad reali laisvės atėmimo bausmė vis dėlto ieškovams nebuvo paskirta, kasacinis procesas ieškovų atžvilgiu nevyko, teismas rėmėsi ir teisingumo, protingumo šioje situacijoje principais.

17.9. Teismas sprendimo 53 punkte aiškiai vertino, kad yra pagrįsta ieškovų patirtą turtinę žalą advokato išlaidų forma skaičiuoti nuo pirmųjų ieškovų įtariamųjų apklausų, nuo kurių ir buvo pradėtos teikti ieškovams teisinės paslaugos toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje ir baudžiamojoje byloje.

17.10. Atsakovės atstovė neįvertino, jog ieškovams baudžiamojo persekiojimo metu suteiktų teisinių paslaugų kaina (75 Eur už 1 valandą) buvo dalinama per pusę, kas yra nurodyta 2015 m. kovo 13 d. Teisinių paslaugų apmokėjimo sutarties 2 punkte (jeigu procesinių veiksmų metu klientai dalyvauja kartu, advokato išlaidos dalinamos per pusę abiem klientams), išrašytose sąskaitose ir jų detalizacijose.

17.11. Bylos apimtis yra didelė, buvo reikalinga nuosekliai aprašyti ir pagrįsti daug faktinių aplinkybių, nagrinėtų baudžiamojoje byloje. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas baigtas priėmus 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendį, o ieškinys pateiktas 2023 metais, taigi per šį laikotarpį didelės apimties baudžiamosios bylos medžiagos informacija ieškovų atstovei užsimiršo ir rengiant ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, buvo poreikis iš naujo susipažinti su baudžiamąja byla ir civilinei bylai reikšmingais dokumentais.

Šalies argumentai

17.12. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint pagrindą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikus ir surinkus bei papildžius visą reikalingą medžiagą, kuri buvo pakankama ir leidžianti spręsti, kad UAB „Swedbank lizingas“ savo pažeistas teises gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ikiteisminio tyrimo veiksmų toliau tęsti nebuvo pagrindo. Vadinasi, pagal byloje esančius duomenis, ieškovų atžvilgiu buvo atliktas, tęstas ir kaltinamuoju aktu užbaigtas ikiteisminis tyrimas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovai padarė nusikalstamą veiką.

17.13. Nors Rekomendacijų 10.1.1 punkte numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, yra 2 koeficientas, tačiau Rekomendacijų 4 punkte yra numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant ir į kitus kriterijus. Ieškovų gynėja advokatė dalyvavo net 4 U. B. kaip įtariamojo apklausose, kurios visos kartu truko 16 val. 15 min., taip pat dalyvavo 3 K. Ž. kaip įtariamojo apklausose, kurios visos kartu truko 11 val. 45 min.

17.14. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvu, kad advokatės sugaištas laikas kelyje atlyginamas ne kaip teisinės paslaugos, o pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismų praktikoje nagrinėtoje analogiškoje byloje pripažįstama, kad ieškovo išlaidos už advokatės sugaištą laiką kelionėje į teisinių paslaugų teikimo vietą, kai tokios išlaidos yra patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų baudžiamojo persekiojimo metu, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019). Tai nėra kelionės išlaidos, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės.

Šalies argumentai

17.15. Priešingai negu nurodo atsakovės atstovė, abiem ieškovams buvo pareikšti įtarimai ne tik dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, bet ir dėl veikimo bendrininkų grupėje su kitais įtariamaisiais. Baudžiamojoje byloje visi epizodai, susiję su visais įtariamaisiais, buvo nagrinėjami vieningai kartu tuose pačiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, bylos medžiaga nebuvo atskirta, konkrečiai nurodant, kurie bylos tomai yra susiję su ieškovais, o kurie nesusiję. Taigi, ieškovų atstovei siekiant tinkamai apginti abu savo klientus, buvo būtina ir reikalinga susipažinti su visa bylos medžiaga, o ne su dalimi jos, ieškovų atstovė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, uždavinėjo klausimus kitiems įtariamiesiems, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštu kaltinimu dėl dalyvavimo bendrininkų grupėje.

17.16. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tarp K. Ž. ir jo sutuoktinės atsirado įtampa, asmeniniai kaltinimai, nepasitikėjimas, baimė dėl įkalinimo, o šios įtampos neišlaikius, santuoka buvo nutraukta dar iki Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Ieškovas iki šiol išgyvena santuokos nutraukimo pasekmes.

Šalies argumentai

17.17. Baudžiamojo persekiojimo metu ieškovas K. Ž. savarankiškai dirbo savo įsteigtoje įmonėje (duomenys neskelbtini), teikė (duomenys neskelbtini). Ieškovas lankė keleivinio bei krovininio transporto vairavimo kursus tam, kad įgytų licenciją, kuri būtina vykdyti veiklai.

17.18. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendyje nėra konstatuota, kad abu ieškovai buvo nerūpestingi, neatidūs ar aplaidūs ir jų veiksmai sukėlė pagrįstą teisinį pagrindą pradėti ir tęsti baudžiamąjį persekiojimą prieš juos visu 5 metų laikotarpiu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovo ieškinys tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

21. Byloje nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2010 m. kovo 26 d. kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „UK Transport“ atžvilgiu. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00143-10, įtarimai buvo pareikšti abiem ieškovams dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) padarymo. Pabaigus ieškovų atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą, 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ieškovai buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 75 MGL dydžio bauda (po 3 765,06 Eur), jiems taikyta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) palikta galioti iki bus pradėtas nuosprendžio vykdymas; civilinio ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ civilinis ieškinys dėl 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai – iš ieškovų ir kitų asmenų UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteista 136 622,21 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl U. B. ir K. Ž. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą: ieškovus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, abiem panaikino paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš ieškovų U. B. ir K. Ž. UAB „Swedbank lizingas“ naudai solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas, panaikino.

22. Sulaukus išteisinamojo nuosprendžio, ieškovai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl atsakovės – valstybės, atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovų teigimu, ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui būtų užtekę susipažinti su kasacinio teismo praktika, kurioje atribojami civiliniai ir baudžiamieji teisiniai santykiai sukčiavimo bylose, pareikalauti iš UAB „Swedbank“ duomenų ir ikiteisminį tyrimą ieškovų atžvilgiu nutraukti, klausimą sprendžiant civiline tvarka pagal laidavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams iš atsakovės turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovės apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti. Apeliaciniais skundais iš esmės keliami klausimai dėl valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, dėl jų neteisėtų veiksmų nustatymo. Atsakovės atstovės taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ieškovams, nepagrįstai visų priteistų bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsižvelgiant į bylos esmę, civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį taikymo sąlygas bei apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl atsakovės atstovių keliamų klausimų civilinei atsakomybei atsirasti už pareigūnų ir institucijų veiksmus inicijuojant ir palaikant baudžiamąjį persekiojimą, perduotos baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

24. Nagrinėjamu aspektu, apeliaciniuose skunduose teigiama, jog UAB „Swedbank lizingas“ pareiškime buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Atitinkamai, bylą su kaltinamuoju aktu teismui perdavęs prokuroras buvo įsitikinęs tyrimo metu surinktos medžiagos pakankamumu įtariamųjų asmenų kaltei pagrįsti. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko su įrodymų vertinimo dalimi ieškovų atžvilgiu, tačiau tokio vertinimo nelaikė esminiu BPK pažeidimu, pats išteisinamasis nuosprendis savaime neįrodo neteisėto Klaipėdos apygardos teismo veiksmo. Taigi, atsakovės atstovės iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmais, kaip viena iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

25. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

26. Kasacinio teismo praktika dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).

27. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 28 punktą). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 56 punktą)

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 35 punktą).

29. Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 54 punktą).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 40 punktas).

32. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 71 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 38 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (žr. ten pat, 49 punktą).

33. Kaip nurodyta pirmiau, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, procesinė pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, neteisėtus veiksmus, tenka ieškovui (nutarties 26 punktas). Ieškovai, įrodinėdami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei pirmosios instancijos teismo veiksmų neteisėtumą, nurodė tokius veiksmus: nepagrįstai pradėtą ikiteisminį tyrimą; prokuroras ignoravo reikšmingą aplinkybę, kad ieškovai su UAB „Swedbank lizingas“ buvo pasirašę laidavimo sutartis visoms įmonės turtinėms prievolėms užtikrinti ir kad UAB „Swedbank lizingas“ niekada nepareikalavo iš ieškovų, jų sutuoktinių kaip solidarių laiduotojų, įvykdyti įmonės turtinę prievolę; tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino aplinkybes, nesivadovavo kasacinio teismo praktika; apeliacinėje instancijoje kaltinimą palaikęs kitas prokuroras laikė, kad kaltinimo turinys neatitinka kasacinio teismo praktikos, nenustatytas abiejų kaltinamųjų išankstinis susitarimas apgauti lizingo bendrovę, ginčijamas nuosprendis priimtas selektyviai įvertinus bylos duomenis, paremtas teismo pamąstymais ir prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis neatskleidžiant apgaulės mechanizmo, nenustačius tyčios turinio, neaptarus sukčiavimui taikomų kriterijų. Ieškovų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio klaidos turėjo ir galėjo būti nustatytos dar ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir pirmosios instancijos teisme.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta Lietuvos Respublikos valstybės civilinės atsakomybės sąlyga dėl ieškovams padarytos žalos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais, ieškovams įrodžius atitinkamų institucijų ir (ar) pareigūnų civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, ir veiksmų neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas vertino ikiteisminio tyrimo duomenis, baudžiamosios bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme ir priimtą nuosprendį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. išteisinamąjį nuosprendį bei jo motyvus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, todėl plačiau dėl jų nepasisakant atkreipia dėmesį į keletą svarbių aspektų.

35. Pirmosios instancijos teismas, sprendimo 39–43 punktuose pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, itin detaliai ir išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais vadovaudamasis sprendė apie konstatuotinus neteisėtus veiksmus. Atitinkamai atmetami apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečiai, kokius konkrečius ir kurių institucijų veiksmus jis laiko neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, kuriuo grindžiama išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir bylą nagrinėjęs pirmosios teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes (sprendimo 41 punktas) galėjo nustatyti daug anksčiau, ką iš esmės patvirtina pasikeitusio prokuroro pozicija apeliacinėje instancijoje dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimo ieškovų atžvilgiu. Šiame kontekste atmetama apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija buvo pakankama bylą perduoti teismui ir tai negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai, nors ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebuvo inicijuotas akivaizdžiai neturint jokio pagrindo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikus ir surinkus bei papildžius visą reikalingą medžiagą, kuri buvo pakankama ir leidžianti spręsti, kad UAB „Swedbank lizingas“ savo pažeistas teises gali civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ikiteisminio tyrimo veiksmų toliau tęsti nebuvo pagrindo. Kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendyje, Klaipėdos apygardos teismas darė išvadas neįsigilinęs į lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų turinį. Bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 5.2.4 punkte nustatyta, kad klientas per 5 dienas turi pranešti lizingo bendrovei, jeigu pasikeičia 50 procentų ar daugiau kliento dalyvių arba nutariama keisti kliento teisinį statusą. Pagal šį sutarties punktą, lizingo gavėjui kyla pareiga informuoti lizingo bendrovę po lizingo gavėjo akcijų pardavimo, o ne iki pardavimo. Taigi, nei viena lizingo sutarties bendroji ir specialioji sąlyga nedraudė parduoti lizingo įsipareigojimų turinčios bendrovės akcijų be lizingo bendrovės sutikimo, tuo pačiu ir nenustatė pareigos su lizingo bendrove derinti būsimo akcijų pirkėjo tinkamumą, tačiau nustatė pareigą apie tokį pasikeitimą per 5 dienas pranešti lizingo bendrovei. Būtent taip ir buvo padaryta. Taigi, nėra pagrįstos abejonės, kad tokias išvadas buvo galima padaryti ikiteisminio tyrimo metu, papildžius medžiagą bei toliau nebetęsiant prieš ieškovus baudžiamojo persekiojimo.

36. Šiuo atžvilgiu aktualus apeliacinių skundų argumentas, jog Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė esminio BPK pažeidimo, išteisinamasis nuosprendis savaime neįrodo neteisėto teismo veiksmo. Visa tai, anot apeliančių, nesudaro pagrindo spręsti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar Klaipėdos apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nepatvirtina, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir kiti susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kita vertus, kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

37. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą ir palaikęs kaltinimą pirmosios instancijos teisme, detaliai neišsiaiškino ieškovams pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neišnaudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimą organizuoti taip, kad būtų surinkti ir išsamiai ištirti reikšmingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas ieškovams priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ir nepakankamai išsamiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiškiai nepakako kaltinimui, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti, visumos, pareiškė ieškovams nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylą teismui, tuo padarydami ieškovams žalą. Tuo tarpu iš Lietuvos apeliacinio teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas pateikė ne tik kitas išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo nei pirmosios instancijos teismas, tačiau pritarė kaltinamųjų pozicijai ir laikė, kad buvo netinkamai, nepakankamai įsigilinta į esančius įrodymus, padarytos nepagrįstos išvados, neteisingai nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Tai reiškia, kad ieškovai buvo išteisinti ne dėl to, kad nepakako įrodymų ar kt., bet dėl to, kad nukentėjusysis savo pažeistas teises galėjo atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kas, kaip jau minėta anksčiau, galėjo būti nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad prokuroras, užbaigdamas ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu ir kaltindamas ieškovus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, bei Klaipėdos apygardos teismas, netinkamai atlikęs finansinio lizingo sutarčių, jų vykdymo, raštų vertinimą, nesigilinęs į finansinio lizingo sutarčių turinį, nevertinęs laidavimo sutarčių, nesivadovavęs kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendžio 24 punktas), pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą (BPK 2 straipsnis) ir bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Šių pareigų pažeidimas turėjo esminę reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes tai sąlygojo besitęsiantį baudžiamąjį persekiojimą, ieškovams taikytas kardomąsias priemones, ieškovai buvo neteisėtai pripažinti kaltais, paskirtos baudos ir patenkintas civilinis ieškinys.

38. Atmetami kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, jog skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, jame nepasisakyta dėl atsakovės atstovių keliamų klausimų, teigiama, kad teismas perrašė ieškovų poziciją. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi teisę remtis vienos iš šalių argumentais, su jais sutikti, tačiau tai savaime nereiškia netinkamo bylos išnagrinėjimo, teismo sprendimo nemotyvavimo ar teismo šališkumo. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiais teisiniais argumentais bei kasacinio teismo praktika, taip pat byloje esančiais įrodymais vadovaudamasis teismas priėmė procesinį sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad teismo rėmimasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, kuris buvo nurodytas ir ieškovų ieškinyje, taip pat pritarimas atitinkamiems ieškovų argumentams, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas perrašė ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes ir siūlomas išvadas, pats neatlikęs bylai reikšmingų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tokios išvados pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neleidžia daryti. Skundžiamo sprendimo turinys atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, rėmėsi byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, šalių paaiškinimais bei kitų teismų procesiniais sprendimais, juos analizavo, lygino tarpusavyje bei iš jų darė išvadas. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 47–48 punktų, teismas išskyrė atsakovės atstovių argumentus, išsamiai motyvo, kodėl jais nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kompetentingos baudžiamajame procese veikusios institucijos ir pareigūnai, spręsdami dėl ieškovų atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalies susijusius klausimus, neįvykdė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi yra pagrindas nustatyti neteisėtus prokuroro ir Klaipėdos apygardos teismo veiksmus, kaip valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio

40. Atsakovės atstovės ginčija pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį. Anot jų, priteista suma už bylinėjimosi išlaidas viršija maksimalų dydį, nurodytą Rekomendacijos, taip pat teismas netinkamai įvertino kitas aplinkybes, pvz. paslaugų ir baudžiamosios bylos apimtį, kaltinamųjų skaičių, ar visos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovų atstovės kelionių išlaidų apmokėjimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog abiem ieškovams baudžiamojoje byloje buvo pateikti identiški kaltinimai, gynybos taktika buvo vienoda, skundai, prašymai buvo teikiami identiški abiejų ieškovų atžvilgiu.

41. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškovui U. B. priteisė 17 370 Eur, o ieškovui K. Ž. – 17 049,53 Eur advokato paslaugoms apmokėti; ieškovui U. B. priteisė 2 980,42 Eur, o ieškovui K. Ž. – 1 366,34 Eur kelionės išlaidų. Teismas nurodė, jog tiek ieškovų išlaidos teisinei pagalbai, tiek kelionės išlaidos atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Taip pat, įvertinus procesinių veiksmų apimtį, ieškovų atstovės intensyvaus dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant apsaugoti ginamųjų interesus, būtinumą ir kt., nurodytos išlaidos yra protingo dydžio ir realios, todėl priteistinos iš atsakovės.

42. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovų turtinės žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo, yra aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimu.

43. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. CPK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023).

44. Pagal kasacinio teismo baudžiamosiose bylose formuojamą praktiką dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-498/2019, Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

45. Įvertinus nagrinėjamu klausimu aktualias bylos aplinkybes bei teismų praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės atstovės apeliaciniuose skunduose nenuginčijo, kad ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus. Tai, kad baudžiamoji byla yra didelės apimties (65 tomai), kaltinimo pobūdis (bendrininkų grupė, sunkus nusikaltimas), kaltinamųjų skaičius (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), vyko 41 baudžiamasis posėdis, laikas nuo pranešimų apie įtarimą įteikimo abiem ieškovams dienos iki Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo sudarė beveik 5 metus, iš jų 3 metus baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra pateisinamas ieškovų gynėjo intensyvus dalyvavimas ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, ir bylą nagrinėjant teisme, siekiant atskleisti paminėtus įstatymų pažeidimus ir ginti ieškovų interesus. Atitinkamai pateisinamas intensyvaus advokato bendravimo su klientais, konsultacijų poreikis, dalyvavimas teismo posėdžiuose. Aptartos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovams iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma – U. B. – 17 370 Eur, o ieškovui K. Ž. – 17 049,53 Eur advokato paslaugoms apmokėti, yra pagrįsta, atitinkanti bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudų poreikį, ši suma pagrįsta advokato surašytais detalizavimais, yra realiai sumokėta advokatui. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovams jų patirtas kelionės išlaidas (lėktuvų ir transporto bilietų įsigijimo išlaidos), skrendant į procesinių veiksmų atlikimo vietą.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog ieškovų atstovės kelionių išlaidos (Vilnius–Klaipėda–Vilnius) neturėtų būti atlyginamos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinės paslaugos buvo teikiamos ieškovams kartu taip kelyje taupant laiką. Be to, ieškovams baudžiamojo persekiojimo metu suteiktų teisinių paslaugų kaina (75 Eur už 1 valandą) buvo dalinama per pusę, kas yra nurodyta 2015 m. gegužės 13 d. Teisinių paslaugų apmokėjimo sutarties 2 punkte (jeigu procesinių veiksmų metu klientai dalyvauja kartu, advokato išlaidos dalinamos per pusę abiem klientams), todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai nepagrįstai išlaidavo ar piktnaudžiavo procese.

47. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliacinių skundų argumentas, jog atsižvelgiant į Rekomendacijas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė per didelę sumą už ikiteisminiame tyrime patirtas advokato paslaugas. Šiuo atžvilgiu sutiktina su atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentu, jog Rekomendacijų 4 punkte yra nustatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį , baudžiamojo proceso trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Jau anksčiau pateiktos aktualios aplinkybės patvirtina teisinių paslaugų kompleksiškumą, ieškovų advokatės būtiną ir pagrįstą dalyvavimą baudžiamajame procese, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Rekomendacijų kriterijų.

48. Įvertinus tai bei tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko beveik 5 metus, atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų skaičių bei apimtis, ieškovų atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, apklausose, spręstina, kad priteistos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje (iš viso 38 766,29 Eur) laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio, priteistų išlaidų realumas pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti tokio dydžio išlaidų atlyginimą pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

49. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui U. B. 7 000 Eur dydžio neturtinę žalą, o ieškovui K. Ž. – 8 000 Eur. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog teismas, priteisdamas ieškovams neturtinę žalą, išimtinai rėmėsi ieškovų paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Vien paaiškinimai negali būti pakankama priemonė atitinkamoms aplinkybėms įrodyti. Apeliantės vertinimu, priteistos neturtinės žalos dydžiai neatitinka veiksmų, kuriuos ieškovai nurodo kaip neteisėtus, pobūdžio.

50. Neturtinės žalos sąvoka yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2018 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2024).

51. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

52. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ieškovams skirta po 3 765,06 Eur bauda, tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, be to, baudžiamojo proceso metu jiems taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytais valstybės neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į tai, kad nors baudžiamojo persekiojimo pradėjimo nepagrįstumas (neteisėtumas) šiuo atveju nebuvo nustatytas, ieškovai buvo gana ilgai persekiojami. Kita vertus, jiems buvo taikomos proporcingos ir ne itin griežtos kardomosios priemonės, kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

53. Susipažinus su ieškovų atitinkamais paaiškinimais dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjama žala iš esmės sąlygota ilgai vykdyto baudžiamojo persekiojimo, dėl kurio ieškovai turėjo iš Norvegijos Karalystės keliauti į Lietuvos Respubliką. Dėl to ieškovai patirdavo neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities, kentėjo šeimyniniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų argumentai, kad dėl pablogėjusių santykių su artimaisiais ieškovai patyrė ir iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įtampą ir stresą, kurie gali būti vertinami 7 000 Eur ir 8 000 Eur sumos, nėra įrodyti. Ieškovai iš esmės nepateikė įrodymų, kad jiems sutriko sveikata ir pablogėjo savijauta, patyrė nuolatinį psichologinį stresą ir kt. (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad ieškovams sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir nulemti taikytų kardomųjų priemonių. Byloje nepateikti medicininių dokumentų išrašai, kad ieškovams būtų būtina teikti psichologinę pagalbą. Be to, ieškovų prie neturtinės žalos priskiriama ir suprastėjusi finansinė padėtis, tačiau, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi ir kelionės išlaidos yra atlyginamos visiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš dalies kompensuoja ieškovų patirtus neigiamus padarinius. Kita vertus, nustatytas ieškovų teisių pažeidimas galėjo lemti tam tikrus jų neigiamus išgyvenimus, turėti tam tikros įtakos jų darbui, sveikatos pablogėjimą, todėl konstatuoti, kad ieškovai dėl to visiškai nepatyrė neturtinės žalos, taip pat negalima. Pripažintina, kad ilgai, beveik penkerius metus, būnant įtariamuoju, kaltinamuoju, o vėliau – ir nuteistuoju, šie neigiami ieškovų išgyvenimai, taip pat netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties būsena, ilgai užsitęsusi procesinė padėtis neigiamai veikė jų emocinę būklę, įprastą savijautą gana ilgą laiką.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į teismų praktiką, suformuotą bylose, kurios savo aplinkybėmis artimos šioje byloje nustatytoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2024) sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertino 7 000 Eur ir 8 000 Eur. Dėl nurodytų priežasčių adekvačiu teisėjų kolegija pripažįsta 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą U. B. ir 3 000 Eur K. Ž. už aptartą pažeidimą. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovams visiškai atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pasak atsakovės atstovių, ginčas nebuvo sudėtingas, advokatė kaip gynėja atstovavo ieškovus viso baudžiamojo proceso metu, todėl jai išsamiai buvo žinomos visos aplinkybės ir parengti ieškiniui bei atstovauti teisme nebuvo reikalinga susipažinti su iš esmės nežinoma situacija. Be to, į bylą tėra pateikti keli procesiniai dokumentai – ieškinys, patikslintas ieškinys ir dublikas.

56. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 9 215,90 Eur (4 650,45 Eur + 4 565,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kaip galima suprasti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintinas visiškai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintinas tik iš dalies, priteisė visų ieškovų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą, įvertinęs tai, kad ieškovai įrodė savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tuo pagrindu, jog šia nutartimi priteistas neturtinės žalos dydis mažinamas. Kitoks vertinimas neatitiktų kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 37 punktą, 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023 113 punktą).

57. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-790/2019).

58. Pasisakant dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atsižvelgtina į tai, kad, pirma, baudžiamosios bylos nagrinėjimas baigtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 14 d. nuosprendį, o ieškinys pateiktas 2023 metais, todėl sutiktina su ieškovų argumentais, jog rengiant ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, ieškovų atstovei buvo poreikis iš naujo susipažinti su baudžiamąja byla ir civilinei bylai reikšmingais dokumentais. Antra, kaip nustatyta iš teiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimų, išrašytų sąskaitų ir kt., abiejų ieškovų nagrinėjamoje byloje patirtos advokato išlaidos yra padalintos per pusę. Trečia, įvertinus ieškovų teiktų procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, kad jie yra gana didelės apimties, aprašytos ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos faktinės bei teisinės aplinkybės, itin didelę dalį sudaro susisteminta informacija dėl turtinės žalos atlyginimo, teikiami priedai. Ketvirta, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme iš viso pagrįstai patyrė 9 215,90 Eur (4 650,45 Eur + 4 565,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos protingo ir civilinės bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio, todėl jos nėra mažinamos.

59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų patirtą neturtinę žalą, dėl ko ši sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

62. Kiekvienas iš ieškovų prašė priteisti po 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovių apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies bei įvertinus tenkintų reikalavimų dalį, ieškovams bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

63. Ieškovai pateikė teismui 2 reikalavimus – priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Kaip minėta, nors ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo buvo tenkinti iš dalies, tačiau materialine teisine prasme toks reikalavimas patenkintas, nes neteisėti ieškovams neturtinę žalą sukėlę valstybės veiksmai buvo nustatyti. Spręstina, kad nepriklausomai nuo ieškovų reikštos neturtinės žalos sumos ir pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos sumos, laikytina, kad reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą sudaro po 50 proc. ieškinio reikalavimų. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo paliekama nepakeista, tačiau keičiamas ieškovams priteistos neturtinės žalos dydis, tenkinus apeliacinius skundus iš dalies. Taigi, ieškovams jų patirta neturtinė žala mažinama iki 3 000 Eur, t. y. sumažinant iki 40 proc. nuo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos. Tokiu atveju, reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintas 20 proc. (50 proc. x 0,4). Tai lemia, kad tenkinus apeliacinius skundus iš dalies, kiekvienam iš ieškovų priteisiama 686,07 Eur (980,10 Eur x 70 proc. (50 proc. + 20 proc.)) bylinėjimosi išlaidų suma, patirta apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 20 350,42 Eur (dvidešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt eurų ir 42 ct) turtinei žalai atlyginti, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 4 650,45 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 18 415,87 Eur (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus penkiolika eurų ir 87 ct) turtinei žalai atlyginti, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 4 565,45 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovui U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 686,07 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 686,07 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė