- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- eI1-1152-631/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- A. Z.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime .
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. birželio mėnesio iki skundo padavimo dienos Pravieniškių 2-ajame kalėjome nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės į orias kalinimo sąlygas, nesuteikiant teisės priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru, dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Tik po daugelio skundų, prašymų, 2024 m. rugsėjo 8 d. dušo patalpose buvo atskirtos maudymosi vietos pakabinamomis užuolaidomis. Nebuvo įrengta poilsio kambario. Gyvenamoje patalpoje gyveno kartu su nuteistaisiais blakės, tarakonai. Minimi parazitai kandžiojo, kas privertė kentėti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių 2-ame kalėjime įrengtas dušas neatitinka reikalavimų. Po 2022 m. vasario mėnesio, tarp dušų čiaupų buvo įrengtos sienelės ne daugiau 30 cm pločio, bet vis vien jos negalėjo atskirti nuteistųjų maudantis pilnai. Maudantis, vienas nuteistasis galėjo matyti pilnai kitą nuteistąjį. Be to, dušo čiaupai buvo įrengti dušo kambario ne vienoje pusėje, bet ir kitose dušo kambario pusėse, todėl priešais maudydamiesi nuteistieji vienas prieš kitą, galėjo be sunkumų vienas kitą stebėti. Dėl to, kad gali būti kažkieno stebimas, pareiškėjas nejaukiai jautėsi. Negalėjo normaliai nusiprausti kitiems stebint. Buvo pažeista jo privatumo teisė. Dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą. Tik po daugelio prašymų ir teikiamų skundų 2024-09-05 buvo papildomai įrengtos užuolaidėlės, kad maudantis nebūtų stebimas kitų asmenų.
Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11-ame būryje prie įėjimo į pastatą yra įrengta vieta rūkymui. Nuteistieji rūko nurodytoje administracijos vietoje, tačiau tai neišsprendžia rūkymo vietos padarymo problemos, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Kiekvieną kartą išeinant iš gyvenamojo pastato ar įeinat į jį būtinai turi pereiti per rūkančiųjų minią, taip priverčiant kvėpuoti dūmais užterštu oru. Dūmai neabejotinai kenkė sveikatai.
11-ame būryje nėra įrengta poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija tobulėti, ar šiaip atlikti įvairius darbus. Gyvenamoje patalpoje pilna blakių, kurios pastoviai kandžioja nuteistuosius. Kalėjimo administracija nelabai imasi priemonių parazitams išnaikinti. Neseniai buvo daroma dezinfekcija parazitų naikinimui, tačiau jau rytojaus dieną visi parazitai grįžo į gyvenamąsias patalpas ir toliau kandžioja nuteistuosius. Administracija nesiima konkrečių veiksmų, kad parazitai būtų išnaikinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, pagal pridedamas nuotraukas matyti, kad dušo sienelės pakankamo aukščio ir yra pakabintos užuolaidos, užtikrinančios privatumą prieš priešais esančias dušo kabinas. Nuteistieji, norėdami išvengti kontakto su kitais asmenims naudojantis dušu, nėra įstaigos griežtai kontroliuojami, tad gali dušu naudotis, kai juo naudojasi mažesnis srautas asmenų. Dušo įrengimas su pertvaromis iš šonų, bet be užuolaidos ar durų iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims, yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjas kelia aukštesnius reikalavimus kalinimo įstaigoms ir tuo pagrindu, reikalauja neturtinės žalos. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina kalinimo įstaigų įrengimo normos nėra pagrindas reikalauti, o teismui priteisti neturtinę žalą.
Atsakovė nurodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būryje yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali susirinkti, rašyti laiškus, žiūrėti televizorių, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija, tobulėti bei atlikti įvairius kitus darbus bei prideda foto nuotraukas. Pažymi, kad nuteistieji taip pat gali būti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo ugdymo klasėse, menų studijos klasėje, taip pat gali lankytis bibliotekoje ir koplyčioje. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būryje nebuvo poilsio kambario, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovės nuomone, tokie pareiškėjo keliami argumentai turėtų būti laikytini deklaratyviais ir atmestini. Pareiškėjui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, teismas turėtų priimti nagrinėti tik tuos reikalavimus, kurie skirti apginti pareiškėjo pažeistas teises.
Atsakovės atstovė atsiliepime paaiškino, kad UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“ ir Tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama ,,Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje“. Atsakovė nesutinka su skundu, nurodo, kad švaros ir tvarkos palaikymu taip pat privalo rūpintis ir patys nuteistieji, o laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemonių), prižiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos bei dezinsekcijos paslaugos. Teismui pateikia ginčui aktualiu laikotarpiu atliktų graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų aktus.
Žemesnės instancijos teismas
P. T., apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nesudarant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 2-oje gyvenamoje patalpoje (neužtikrinus privatumo dušo patalpose, nesuteikiant teisės priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru, poilsio kambario 11 būryje bei dėl parazitų buvimo patalpoje, kurioje buvo kalinamas).
Iš byloje pateiktos 2025-02-12 pažymos Nr. SV-23-5152 matyti, kad nuteistasis A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu; 2025 m. vasario 7 d., vadovaujantis Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-01-31 sprendimu Nr. NĮ-23-181, paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo. Laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo paprastosios grupės ir pusiau atviro režimo sąlygomis nuo 2022-11-09 iki 2025-11-09. Pareiškėjas nurodo, jog jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. birželio mėnesio iki skundo padavimo dienos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Taigi, pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ginčo laikotarpis šioje administracinėje byloje yra nuo 2023-06-05 iki 2025-02-07.
Dėl būtinųjų sąlygų neturtinei žalai kilti
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Teismas pažymi, kad sprendžiant kalinimo įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės). Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant 3 sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai; ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos A. T. 2 (toliau – ir LAT) 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LAT 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Dėl privatumo naudojantis dušu
Pareiškėjas skunde teigia, jog dušo patalpa neatitiko reikalavimų, kadangi tarp dušai buvo įrengti be jokių užuolaidų, tik sienelės ne daugiau 30 cm pločio (anot pareiškėjo, sienelės įrengtos 2022 m. vasario mėn.), taip pat dušai buvo įrengti taip, kad vienas prieš kitą besimaudantys nuteistieji galėjo stebėti vienas kitą, dėl to buvo pažeista jo privatumo teisė. 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo papildomai įrengtos užuolaidėlės, todėl nuo 2022 m. vasario mėnesio iki 2024 m. rugsėjo 4 d., kada buvo pakabintos dušų kabinose užuolaidėlės nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo būdas ir metodas pareiškėjui sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir šiais veiksmais pareiškėjui padaryta žala.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušo patalpose yra įrengtos pakankamo aukščio sienelės, taip pat pakabintos užuolaidos, užtikrinančios privatumą prieš priešais esančias dušo kabinas bei pateikia teismui nuotraukas.
Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalimi, arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos higienos normas atitinkančios gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
P. P. įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „D. P. įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 4 punktą, įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „D. L. atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punktu, laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), dušinė, dezinfekavimo kamera. Į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti skirtoje dušinėje turi būti muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas atskiras rankšluostis; dušinės, prausyklos patalpos turi būti valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28 punktas). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai – prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Taigi, teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.
LVAT praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; LVAT 2024 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; LVAT 2024 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; LVAT 2025 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos K. T.2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Taigi, pareiškėjui nurodžius aplinkybes apie jo pažeistą privatumą naudojantis dušu bendro naudojimo dušo patalpose, o atsakovei pateikus tik fotonuotraukas ir jokių kitų konkrečių duomenų ir dokumentų, įrodančių, kada ginčo dušo patalpos buvo suremontuotos, įrengiant dušo užuolaidas iš priekio, nepateikus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025, kurioje taip pat buvo sprendžiamas asmens privatumo naudojantis dušu pažeidimo klausimas asmeniui kalint Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11 būryje. Šioje byloje nenustatęs pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teismas vadovaujasi LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025 pateiktais LVAT išaiškinimais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl privatumo pažeidimo, neatkreipė dėmesio į pareiškėjo nurodytą, o atsakovo atstovo patvirtintą aplinkybę dėl dušo užuolaidų įrengimo iš priekio 2024 m. rugsėjo 5 d. ir nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į pareiškėjo kalinimo laikotarpį Pravieniškių 2-ojo kalėjime, teismas sprendžia, kad nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu bendro naudojimo dušo patalpose (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas, LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025).
Dėl poilsio kambario
Pareiškėjas netinkamas kalinimo sąlygas taip pat ginčija tuo aspektu, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-ame būryje nėra įrengtas poilsio kambarys, todėl nuteistieji negali susirinkti poilsio kambaryje, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija tobulėti ar šiaip atlikti įvairius darbus.
P. P. įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 papunktį, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kitų privalomų įrengti patalpų, turi būti įrengtas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys. Aprūpinimo normose nurodomi tokiai patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
V. P. įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktu, kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.6–6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui).
Atsakovė nurodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11-ajame būryje yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali susirinkti, rašyti laiškus, žiūrėti televizorių, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija, tobulėti bei atlikti įvairius kitus darbus, taip pat nuteistieji gali būti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo ugdymo klasėse, menų studijos klasėje, taip pat gali lankytis bibliotekoje ir koplyčioje.
Teismui susipažinus su atsakovės pateiktomis nuotraukomis matyti, kad atsakovės nurodoma įrengta patalpa yra koridorius, o atsakovės teiginiai apie galimus alternatyvius laisvalaikio leidimo būdus ir vietas taip pat nepaneigia pačios atsakovės neginčijamo fakto, kad ginčo laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2025-02-07 poilsio kambarys Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būryje nebuvo įrengtas, todėl konstatuotina, kad buvo pažeistas Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 papunktis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2025-02-07 neužtikrinant teisės leisti laisvalaikį poilsio kambaryje, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų dėl negalėjimo pasinaudoti visomis savo teisėmis (LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025; LVAT 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-17-552/2025).
Dėl kenkėjų
Pareiškėjas taip pat netinkamas kalinimo sąlygas, nurodydama, kad ginčo laikotarpiu gyvenamoje patalpoje buvo kenkėjų (blakių), o kalėjimo administracija nesiėmė konkrečių veiksmų, kad parazitai būtų išnaikinti, dėl blakių įkandimų pareiškėjas kreipėsi į medikus, pareiškėjui išrašyti vaistai, skirtas gydymas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „D. P. profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka.
P. A. 4 punktą, Aprašo 1 priede nurodytuose objektuose organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas. Aprašo 1 priede nenurodytuose objektuose dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama pagal poreikį ir objekto bei licencijuoto asmens pasirašytą sutartį.
Aprašo 1 priedo nurodytos yra laisvės atėmimo vietos, todėl sutinkamai su Aprašo 4 punktu, ginčo objekte (Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būryje) turi būti organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas.
V. A. 5 punktu, Aprašo 1 priede nurodytuose objektuose, tame tarpe ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime, nariuotakojų ar (ir) graužikų stebėjimą privalo organizuoti objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekcija, deratizaciją) atlikti tai veiklai licencijuoti asmenys.
Atsakovės atstovė atsiliepime paaiškino, kad UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“ ir Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217 „Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama ,,Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje“. Atsakovė nesutinka su skundu, nurodo, kad švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose rūpinasi patys jose laikomi asmenys, o laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemonių), prižiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos bei dezinsekcijos paslaugos. Teismui pateikia ginčui aktualiu laikotarpiu atliktų graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų aktus.
Pagal į bylą pateiktos Sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčius, UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“ įsipareigojo Tarnybai atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas vieną kartą per mėnesį ir papildomai esant poreikiui.
Teismo vertinimu, iš atliktų darbų (paslaugų) aktų kopijų matyti, kad ginčo laikotarpiu UAB ,,Dezinfekcijos paslaugos“ atliko kenkėjų naikinimo paslaugas Pravieniškių 2-jo kalėjime, tačiau aktuose nurodyti patalpų plotai, patalpos, kuriose suteiktos graužikų naikinimo paslaugos, nedetalizuotos ir neindividualizuotos, nurodyta pvz. „atlikta 200 kv. m. ploto patalpų dezinsekcija“, „atlikta 400 kv. m. ploto patalpų graužikų deratilizacija“, „atlikta 6 tarnybinių patalpų dezinsekcija“, „atlikta periodine patalpų apžiūra, graužikams ir nariuotakojams. Atlikta 7 pasimatymo kambarių dezinsekcija“ ir pan., tai savo ruožtu nepaneigia pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl blakių buvimo (įkandimo) Pravieniškių 2-jo kalėjimo gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovės atstovės taikomos kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimas pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, ginčo laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2025-02-07 neužtikrindamas pareiškėjui švarios (be kenkėjų (blakių)) gyvenamosios patalpos.
Dėl nesuteiktos teisės priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse.
HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Taigi, užtikrinant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje, rūkymo vieta buvo įrengta, nes to neginčija ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, kad rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.
Patikrinus įstaigoje turimus medicininius įrašus nenustatyta, kad pareiškėjas dėl tabako gaminių išskiriamų dūmų poveikio sveikatai būtų kreipęsis į medikus. Pareiškėjas lankėsi pas šeimos gydytoją ir jų metu reiškė nusiskundimus, tačiau dėl tabako gaminių išskiriamų dūmų neigiamo poveikio nusiskundimų neišsakė (2025 m. vasario 13 d. ,,Medicininis pažymėjimas“ dėl pareiškėjo sveikatos būklės Nr. 67885). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jam nesuteiktos teisės priverstinai nekvėpuoti dūmais užterštu oru yra deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas nepagrindė minėtų argumentų įrodymais.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas , įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (nuo 2023-06-05 iki 2024-09-05 privatumo neužtikrinimo bendro naudojimo dušo patalpose, kurios įrengtos viena prieš kitą bei nuo 2023-06-05 iki 2025-02-07 neužtikrintos pareiškėjui teisės į poilsio ir laisvalaikio kambarį bei švarią (be kenkėjų (blakių)) gyvenamąją patalpą), pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis CK 6.250 straipsnio prasme.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (E. Ž. T. T. (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, EŽTT ir LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada, kad vien pažeidimų pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais ir pan., kurią vertina 3 000 Eur.
Teismas kiekvienu atveju neturtinės žalos dydį nustato individualiai pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; LVAT 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; LVAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir LVAT teismų praktiką, įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatytų pažeidimų ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), pareiškėjui prašant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodžius tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris laikytinas adekvačia ir teisinga satisfakcija.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. Z. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą per Regionų administracinį teismą.