- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-102-951/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14748-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ilona Jakubėnienė, Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- Š. E.
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovo pagal įstatymą A. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartimi, kuriuo Š. E. pripažinti kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (dėl 2023 m. balandžio 24 d. veikos) – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą laisvės apribojimo bausmės laiką (išskyrus atostogas) mokytis; visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jeigu nebuvimas susijęs su mokymusi ar sveikatos priežiūros paslaugų gavimu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. gegužės 5 d. veikos) – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą laisvės apribojimo bausmės laiką (išskyrus atostogas) mokytis; visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jeigu nebuvimas susijęs su mokymusi ar sveikatos priežiūros paslaugų gavimu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu Š. E. paskirtas 10 mėnesių ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmes subendrinus tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, Š. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą laisvės apribojimo bausmės laiką (išskyrus atostogas) mokytis; visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei nebuvimas susijęs su mokymusi ar sveikatos priežiūros paslaugų gavimu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuspręsta nutraukti civilinius procesus pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. C. 2023 m. gegužės 11 d. prašymą dėl 3 510 Eur turtinės žalos atlyginimo ir pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. 2023 m. gegužės 24 d. prašymą dėl 247,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat šiuo nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Š. E. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:
1.1. jis slapta pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2023 m. balandžio 24 d. nuo 6.10 val. iki 12.16 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., tyčia apgadino durų rėmą ir spyną, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš V. Č. piniginės pagrobė 250 Eur, padarydamas jai 250 Eur turtinę žalą;
1.2. jis slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 5 d. nuo 5.00 val. iki 8.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia slapta pagrobė A. C. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“ už 700 Eur, kurio IMEI Nr. 1-(duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2-(duomenys neskelbtini), apsauginį mobilaus telefono stiklą už 9 Eur, mobilaus ryšio telefono dėklą už 10 Eur, „Nike“ striukę už 18 Eur, 3 500 Eur grynais, iš viso pagrobė svetimo, A. C. priklausančio, turto už 4 237 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovas pagal įstatymą A. E. prašo jo sūnų Š. E. išteisinti. Nurodo, kad jo sūnus dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, lanko mokyklą, laiku grįžta namo ir namuose atlieka visas savo pareigas. Taip pat nurodo, kad padarytos žalos yra pilnai atlygintos, ir nukentėję asmenys pretenzijų neturi, sūnus jų atsiprašė už padarytą nusikaltimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nepilnamečio nuteistojo Š. E. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovas pagal įstatymą A. E. prašo jo sūnų Š. E. išteisinti.
6.1. BPK 326 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais. BPK 329 straipsnyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį; 3) pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį; 4) pirmosios instancijos teismas padarė šio Kodekso 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyti du išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai: 1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
6.2. Nors nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovas pagal įstatymą A. E. prašo jo sūnų išteisinti, tačiau savo skunde apeliantas nenurodė, kuriuo BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu Š. E. turėtų būti išteisintas, nenurodė, kodėl mano, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir dėl to priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo Š. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), teisėtumą ir pagrįstumą.
6.3. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kiti proceso dalyviai teismui tik gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-137/2008). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2011).
6.4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, kuriuo Š. E. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstas išvadas dėl Š. E. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
6.5. Š. E. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) nuteistas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 24 d., veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., tyčia apgadino durų rėmą ir spyną, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir iš V. Č. piniginės pagrobė 250 Eur, padarydamas jai 250 Eur turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Š. E. iš pradžių nors ir iš dalies pripažino savo kaltę bei parodė, jog kaltinime nurodytu laiku jis kartu su A. J. įsibrovė į gyvenamąjį namą, kuriame radę piniginę, iš jos paėmė pinigus, kurių buvo ne 250 Eur, o 150 Eur, 100 Eur jis pasiliko sau, o 50 Eur davė A. J., A. J. pasiėmė rastą banko kortelę, pavogtus pinigus išleido savo reikmėms (2 t., b. l. 70–71, 79–80), tačiau vėlesnės apklausos metu ikiteisminio tyrimo eigoje jau visiškai pripažino įtarime nurodytas faktines aplinkybes, pripažindamas ir tai, kad buvo pagrobta 250 eurų pinigų suma (3 t., b. l. 172-175). Duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus pirmosios instancijos teisme, Š. E. savo kaltę pripažino iš dalies ir tvirtino, jog iš V. Č. piniginės pagrobė ne 250 Eur, o 150 Eur sumą (5 t., b. l. 2). Nuteistojo Š. E. parodymai, jog jis kartu su A. J. įsibrovė į nukentėjusiosios V. Č. gyvenamąjį namą ir pagrobė jos piniginėje buvusius grynuosius pinigus bei banko kortelę, sutampa ir su nuteistojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 107-110, 116-120) bei jo paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 2, 65). Taip pat Š. E. kaltę dėl vagystės, įsibrovus į gyvenamąjį namą ir pavogus pinigus, įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios V. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 14-16, 164-165) bei pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 27-28), jog ji, pastebėjusi, kad atidarytas sandėliukas, išplėštos namo durys, sugadintas lango rėmas, pasigedo sekcijoje buvusioje piniginėje turėtų 250 Eur ir banko kortelės, kuria buvo spėta atsiskaityti už 49,99 Eur. Tokius nukentėjusiosios V. Č. parodymus patvirtina liudytojos Z. B. parodymai, jog ji po to, kai nukentėjusioji jos pasiteiravo, ar nieko nematė, nes buvo apvogta, peržiūrėdama vaizdo kameros įrašus, per kamerą pamatė, kaip pas jos sūnų atėję draugai A. ir Š., spardydami kamuolį, stovėjo prie kaimynės vartelių, vis žvilgčiojo į kaimynės namą, po to matė vieną vaikiną jau kieme už kaimynės tvoros, o jos sūnus A. B. jai pasakojo, jog draugai jam nupirko maisto į bendrabutį ir padovanojo laikrodį, kad Š. E. su savimi turėjo 200 Eur (2 t., b. l. 3-6; 5 t., b. l. 29-30), liudytojo A. B. parodymai, jog jis iš vaizdo įrašų matė, kad jo pažįstami Š. E. ir A. J., kurie buvo atėję pas jį, spardė kamuolį, atsirado kaimynės kieme, matė A. J. galvą, po to parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jie jam nupirko maisto į bendrabutį, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pirko bandeles, iš A. J. gavo baltos spalvos laikrodį (2 t., b. l. 31-34; 5 t., b. l. 30). Nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus, o taip pat ir pačių nuteistųjų prisipažinimą patvirtina ir vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 14-21). Visuma šių paminėtų įrodymų patvirtina, jog pinigų vagystę, įsibrovus į V. Č. gyvenamąjį namą, įvykdė Š. E. ir A. J.. Objektyvių duomenų, kad šią nusikalstamą veiką būtų įvykdęs ne Š. E., byloje nėra surinkta. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis Š. E. teigė, jog jis pavogė mažesnę pinigų sumą, t. y. 150 Eur, o ne 250 Eur, tačiau, sugretinus nepilnamečio nuteistojo Š. E. parodymus, jog rado ir pasiėmė tris kupiūras po 50 Eur, t. y. iš viso 150 Eur, su nuteistojo A. J. parodymais, kad jis iš pagrobtų pinigų gavo 50 Eur ir nežino, kiek Š. E. pinigų pasiliko sau, su nukentėjusiosios V. Č. viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais, jog prieš vagystę ji išsigrynino 300 Eur, iš jų pasiėmė 50 Eur mokesčių sumokėjimui, kiti pinigai liko piniginėje, ir vėliau ji pasigedo penkių kupiūrų po 50 Eur, t. y. iš viso 250 Eur, taip pat ir su banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos kopija, iš kurios matyti, jog nukentėjusioji V. Č. 2023 m. balandžio 22 d. išsiėmė 300 Eur grynų pinigų (1 t., b. l. 146), sugretinus ir su liudytojų A. ir Z. B. parodymais, kad Š. E. turėjo grynais apie 200 Eur ir A. B. nupirko maisto į bendrabutį, akivaizdu, jog nuteistasis Š. E. ir A. J., įsibrovę į nukentėjusiosios V. Č. namus, slapta pagrobė ne 150 Eur, kaip tvirtino nuteistasis Š. E., o 250 Eur. Be to, pažymėtina ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo Š. E. atstovas pagal įstatymą A. E. atlygino nukentėjusiajai V. Č. 247,99 Eur padarytą žalą (1 t., b. l. 186, 190–191). Įvertinus paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog svetimo turto (pinigų) vagystę nuteistasis Š. E. įvykdė įsibraudamas į gyvenamąjį namą, t. y. esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Š. E. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija).
6.6. Taip pat Š. E. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 5 d. iš buto slapta pagrobė A. C. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“, apsauginį mobilaus telefono stiklą, mobilaus ryšio telefono dėklą, „Nike“ striukę, 3 500 Eur grynais, t. y. iš viso pagrobė svetimo, A. C. priklausančio, turto už 4 237 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nuteistasis Š. E. prisipažino, jog, būdamas pas A. C. bute, išgertuvių metu pasiėmė ant stalo buvusį mobilaus ryšio telefoną, iš kuprinės, buvusios už lovos, pasiėmė piniginę, kadangi buvo šalta, jis nuo kabyklos pasiėmė striukę ir išėjo iš buto, pagrobtu telefonu išsikvietė taksi, po to telefoną išjungė ir numetė tarp žolių, važiuodamas taksi automobilyje, iš pagrobtos piniginės pasiėmė pinigus, kurių buvo 2 120 Eur, o piniginę pametė automobilyje, nuvažiavo pas draugą K. M., pasikvietė dar vieną draugą K., ir visi nuvažiavo į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, ten už vogtus pinigus išsinuomojo kambarį, tris dienas viešbutyje šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, pirktus už pavogtus pinigus, žino, kad jo tėvas grąžino striukę ir telefoną (3 t., b. l. 162-166, 172-175). Pirmosios instancijos teisme Š. E. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad pagrobė kaltinime įvardintus nukentėjusiosios daiktus, taip pat sutiko ir su tuo, kad A. C. piniginėje galėjo būti nukentėjusiosios nurodyta 3 500 Eur suma (5 t., b. l. 2). Be to, nepilnamečio nuteistojo Š. E. kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiosios A. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, jog daiktus: striukę „Nike“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, piniginę su joje buvusiais 3 500 Eur, galėjo pavogti Š. E., kuris buvo atėjęs pas ją į butą ir jame buvo, kai ji nuėjo miegoti, o ryte jo nebebuvo, jos draugė L. P. sakė, jog, prabudusi apie 5 val., matė, kaip Š. E., apsivilkęs striukę, vaikšto po kambarius, jos piniginė buvo kuprinėje prie lango, ant žemės, striukė kabėjo spintoje prie įėjimo, o telefonas visada buvo ant stalo, juo Š. E. naudojosi, apie 8.20 val. jai paskambinęs „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pasakė, jog pas jį automobilyje yra jos piniginė, vairuotojas, atvežęs piniginę, ją grąžino ir papasakojo, jog matė, kaip vaikinas, kurį paėmė (duomenys neskelbtini), iš piniginės paėmė pinigus, o piniginę įkišo tarp durelių (2 t., b. l. 134-137, 143, 144-147; 5 t., b. l. 28-29). Taip pat Š. E. kaltę įrodo nukentėjusiosios L. P. parodymai, jog ji prabusi apie 5 val. matė, kaip Š. E. buvo apsirengęs striukę, vaikščiojo po kambarius, girdėjo, kaip koridoriuje Š. E. kažko ieškojo, bet, nieko blogo neįtarusi, miegojo toliau, apie 8.20 val. A. C. paskambinęs „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pasakė, jog pas jį automobilyje yra jos piniginė, atvežęs piniginę, vairuotojas sakė matęs, kaip vaikinas, kurį paėmė iš (duomenys neskelbtini) kiemo, iš piniginės paėmė pinigus, piniginę įkišo tarp durelių, sužinojusi, kad dingo jos draugės piniginė, ji apžiūrėjo ir savo daiktus, pastebėjo, kad dingo jos banko kortelė, kuri buvo kuprinėje, todėl kortelę iš karto užblokavo, dar niekas ja nebuvo pasinaudojęs (2 t., b. l. 178-180, 183, 184-187; 5 t., b. l. 58-59). Tiek nuteistojo Š. E. parodymus, tiek ir nukentėjusiųjų A. C. ir L. P. parodymus patvirtina liudytojo A. B. parodymai, jog jis vežė jauną vaikiną, kuris rankose laikė didelę krūvą pinigų ir juos skaičiavo, išlipdamas iš automobilio, kažko labai dairėsi ant galinės sėdynės, lyg kažką būtų pametęs, po to, kai vaikinas nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo vidurinę laiptinę, jis pamatė, kad į dureles yra įkritusi piniginė, joje radęs SIM kortelės rėmą, paskambino nurodytu telefono numeriu, atsiliepusiai merginai paaiškino, jog rado jos piniginę, tą piniginę nuvežė ir grąžino, iš tos merginos, vardu A., sužinojo, kad piniginę su pinigais iš jos pavogė (3 t., b. l. 80-83; 5 t., b. l. 59-60). Taip pat nuteistojo Š. E. parodymus, jog jis leido pavogtus pinigus su draugais, švęsdamas viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina liudytojų K. M., K. M. parodymai (3 t., b. l. 74-77, 98-101; 5 t., b. l. 60-62). Kaip liudytojas apklaustas nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovas pagal įstatymą A. E. parodė, kad po to, kai jo sūnus 2023-05-04 išėjo iš namų, jis kitą dieną „Facebook“ matė merginos pranešimą, jog ją Š. E. apvogė, tą patį ji papasakojo ir atvažiavusi pas jį į namus, jog taksi vairuotojas jai atvežė piniginę su banko kortele, per „Messenger“ gavo pranešimą, kad sūnus yra pas draugą K., todėl ten nuvažiavęs parsivežė sūnų namo, tada sūnus jam prisipažino, jog iš merginos kuprinės paėmė piniginę, mobilaus ryšio telefoną, striukę ir išėjo iš buto, išsikvietė taksi ir, nuvažiavęs į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, su draugais „baliavojo“, jis prie bylos pateikė striukę „Nike“ ir mobilaus ryšio telefoną (3 t., b. l. 112-115). Tokius jo parodymus patvirtina savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys (3 t., b. l. 116-119) bei šių daiktų apžiūros protokolo duomenys (3 t., b. l. 120-125). Kaip jau minėta, nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad pavogtoje piniginėje buvo mažesnė pinigų suma, nei nurodė nukentėjusioji A. C., tačiau pirmosios instancijos teismui pripažino, jog galėjo pavogti nurodytą pinigų sumą, t. y. 3 500 Eur, be to, nukentėjusiosios A. C. ir L. P. parodė, kad jos prieš tai buvo perskaičiavusios A. C. pinigus, jų buvo 3 500 – 4 000 Eur. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl pavogtos pinigų sumos nėra pagrindo, nes jos parodymus davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuteistąjį Š. E. tik pažinojo, anksčiau nesutarimų su juo neturėjo, dėl to neturi realaus pagrindo jį apkalbėti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo Š. E. tėvas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai A. C. atlygino visą jai padarytą žalą – 3 500 Eur (2 t., b. l. 158, 162, 163). Įvertinusi visumą paminėtų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, o jų visuma neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną su apsauginiu stiklu ir dėklu, piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais, striukę „Nike“ pavogė nuteistasis Š. E., todėl jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
7. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nepilnametis nuteistasis Š. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir BK 178 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį ir Š. E. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusiesiems padaryta žala yra atlyginta, nukentėjusieji pretenzijų neturi, nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė, nėra aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, jos gali būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turinčios reikšmės skiriant bausmę kaltam asmeniui. Dėl to nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Š. E., nuteistam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei įvertinus nepilnamečiui skirtinų bausmių ypatumus, numatytus BK 91 straipsnio 2 dalyje, t. y., įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys)), tai, kad nusikalstamas veikas Š. E. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, įvertinus kaltininko asmenybę apibūdinančius kriterijus – nedirba (4 t., b. l. 49), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, charakterizuojamas patenkinamai (4 t., b. l. 21), Š. E. ugdymo(si) pasiekimai 2021-2022 m. buvo nepatenkinami, todėl jis kartojo 7 klasės kursą. Pagrindinės problemos: pamokų nelankymas ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Pas mokinį ne kartą rastos elektroninės cigaretės ir skysčiai, užfiksuoti pažeidimai. Š. E. siūlo svaigintis ir kitiems mokyklos mokiniams, atsisakė kreiptis į Priklausomybių ligų centrą. 2022-2023 m. pirmojo pusmečio pradžioje Š. E. sunkiai sekėsi lankyti mokyklą ir mokytis. Jam buvo skirtas mokymasis namuose, specialiojo pedagogo ir socialinės pedagogės pagalba. Mokymosi vidurkis pakilo. Š. E. buvo išvykęs į Kauno priklausomybių ligų centrą. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažymą Nr. 6TSD-946 (4 t., b. l. 44-46) Š. E. šeimai ne kartą buvo taikoma atvejo vadyba, su šeima dirba socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas, šeimai sudarytas pagalbos planas, teikiamos socialinės paslaugos ir pagalba, sprendžiant įvairius sunkumus (nurodytos priemonės: lankyti ankstyvosios intervencijos programą, stacionariai gydyti priklausomybes, kiekvieną mėnesį vykti į konsultacijas Respublikiniame priklausomybių ligų centre, lankyti psichologo konsultacijas ir (duomenys neskelbtini) atviro jaunimo centrą). Taip pat iš šios pažymos matyti, kad Š. E. nėra linkęs priimti pagalbą ir įgyvendinti šeimos pagalbos plane numatytas rekomendacijas, jo motina gyvena Vokietijoje, o vaiko tėvas neturi įtakos vaiko elgesio korekcijai, Š. E. nesilaiko elgesio taisyklių, meluoja, neklauso, mažai bendrauja su specialistais, gavus pranešimų apie teisės pažeidimus, arba išsisukinėja, arba pripažįsta, kad vartojo alkoholį, rūkė, nelankė mokyklos ir t. t. Nors Š. E. anksčiau nebuvo teistas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu Š. E. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2023 m. lapkričio 14 d. įvykdytą mobilaus ryšio telefono vagystę, be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Š. E. atžvilgiu. Taip pat iš pažymos apie Š. E. baustumus matyti, jog nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebuvo baustas, tačiau per tą laikotarpį jo atžvilgiu buvo pradėta net 11 administracinių nusižengimų teisenų dėl psichoaktyviųjų, narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, dėl alkoholio vartojimo, nedidelio chuliganizmo, elektroninės cigaretės, cigarečių neteisėto turėjimo, smulkių svetimo turto vagysčių, svetimo turto sugadinimo, pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje, šios administracinių nusižengimų teisenos buvo nutrauktos/nepradėtos, nes Š. E. nusižengimų metu nebuvo sulaukęs 16 metų (4 t., b. l. 8-17). Taip pat pirmosios instancijos teismas Š. E. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atstovas pagal įstatymą atlygino nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. Č. ir A. C. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, Š. E. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs šias paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam Š. E. parinko BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir nustatė jų dydžius, žymiai mažesnius nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs Š. E. bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, ir paskirdamas galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nepilnamečiui nuteistajam Š. E. už jo padarytas dvi tyčines nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei atitinka nuteistojo asmenybę. Dėl to pakartotinai įvertinti apelianto skunde nurodytas aplinkybes (žalos nukentėjusiosioms atlyginimą, tai, kad nukentėjusiosios pretenzijų neturi, nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė) ir dėl to sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Taip pat skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis lanko mokyklą, laiku grįžta namo, atlieka namuose pavestus darbus, yra svarbios, tačiau vien jų nepakanka, kad nuteistajam Š. E. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė būtų švelninama iki minimalios bausmės. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl Š. E. paskirtos bausmės.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo Š. E. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir jam paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovo pagal įstatymą A. E. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
11. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistajam Š. E. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis (5 t., b. l. 134). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-03044 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“ 11, 14.2.3 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 125,00 Eur už nuteistajam Š. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 137-139). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi nuteistasis Š. E. tiek nusikalstamų veikų padarymo metu buvo, tiek ir šiuo metu dar yra nepilnametis, tai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis kaltinamas nepilnametis, yra būtinas. Be to, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, jog egzistuoja BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, teisėjų kolegija valstybės patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteisto nepilnamečio Š. E. neišieško (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
nutaria:
atmesti nepilnamečio nuteistojo Š. E. atstovo pagal įstatymą A. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartimi.
Neišieškoti iš nuteistojo Š. E. valstybės naudai 125,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.