- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-684-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05838-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aleksandras Rusakas, Alma Jurgelienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- K. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės ir Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. S. ir apeliantės (atsakovės) K. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-747-1153/2025 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei K. L. dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir atsakovės K. L. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalyti iš D. S. ir K. L. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): 1.1) atsakovei K. L. priteisti ieškovui D. S. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovui D. S. priteisti iš atsakovės K. L. 135 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią ieškovo ½ dalį žemės sklypo bei pastato – gyvenamojo namo; arba 1.2) ieškovui D. S. priteisti atsakovei K. L. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei K. L. priteisti iš ieškovo D. S. 141 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovės ½ dalį žemės sklypo bei pastato – gyvenamojo namo; arba 2) Nustatyti tokią pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. T. parengtus 2025-03-27 gyvenamojo namo ir 2024-04-10 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus: 2.1) atsakovei K. L. priskirti naudotis namo rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-2 (23,83 m2) bei visomis namo antrojo aukšto patalpomis, t. y. patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6 (15,58 m2), 1-7 (14,43 m2), 1-8 (22,99 m2), 1-9 (7,86 m2), 1-10 (36,03 m2) bei 1-11 (12,85 m2); atsakovei K. L. taip pat priskirti naudotis matininkės parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotomis namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu R-6 (21,30 m2) bei R-7 (14,08 m2), viso – 168,95 m2; ieškovui D. S. priskirti naudotis namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 (7,26 m2), R-3 (2,63 m2), R-4 (5,01 m2), R-7 (6,49 m2), R-8 (10,99 m2), garažo patalpa, plane pažymėta indeksu G-1 (39,05 m2), namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-3 (3,11 m2), 1-4 (10,23 m2) bei 1-5a (21,26 m2), viso – 106,03 m2; bendrai ieškovui D. S. ir atsakovei K. L. priskirti naudotis namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-2a (4,5 m2), R-5 (17,49 m2), R-6 (2,87 m2), namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (7,35 m2), 1-2 (14,23 m2), 1-5 (18,78 m2) bei laiptais ir priestatu, plane pažymėtais indeksu 2 a 1/p; atsakovei K. L. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, – viso 196 m2; ieškovui D. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, – viso 195 m2; bendrai ieškovui D. S. ir atsakovei K. L. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, – viso 209 m2; nustatyti, jog tiek ieškovas D. S., tiek atsakovė K. L. turi teisę savo jėgomis ir sąskaita įrengti duris ir/ar pertvaras, atskiriančias / izoliuojančias namo rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R-2 ir R-2a, taip pat namo pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-5a; arba 2.2) ieškovui D. S. priskirti naudotis namo rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-2 (23,83 m2) bei visomis namo antrojo aukšto patalpomis, t. y. patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6 (15,58 m2), 1-7 (14,43 m2), 1-8 (22,99 m2), 1-9 (7,86 m2), 1-10 (36,03 m2) bei 1-11 (12,85 m2); ieškovui D. S. taip pat priskirti naudotis matininkės L. S. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotomis namo rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu R-6 (21,30 m2) bei R-7 (14,08 m2), viso – 168,95 m2; atsakovei K. L. priskirti naudotis namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 (7,26 m2), R-3 (2,63 m2), R-4 (5,01 m2), R-7 (6,49 m2), R-8 (10,99 m2), garažo patalpa, plane pažymėta indeksu G-1 (39,05 m2), namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-3 (3,11 m2), 1-4 (10,23 m2) bei 1-5a (21,26 m2), viso – 106,03 m2; bendrai ieškovui D. S. ir atsakovei K. L. priskirti naudotis namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-2a (4,5 m2), R-5 (17,49 m2), R-6 (2,87 m2), namo pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (7,35 m2), 1-2 (14,23 m2), 1-5 (18,78 m2) bei laiptais ir priestatu, plane pažymėtais indeksu 2 a 1/p; ieškovui D. S. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, - viso 196 m2; atsakovei K. L. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, - viso 195 m2; bendrai ieškovui D. S. ir atsakovei K. L. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, – viso 209 m2; nustatyti, jog tiek ieškovas D. S., tiek atsakovė K. L. turi teisę savo jėgomis ir sąskaita įrengti duris ir/ar pertvaras, atskiriančias / izoliuojančias namo rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais R-2 ir R-2a, taip pat namo pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-5a; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-23-19-20711 įsigijo ½ dalį žemės sklypo bei ½ dalį gyvenamojo namo. Likusi ½ dalis žemės sklypo bei namo nuosavybės teise priklauso atsakovei. Po turto dalies įsigijimo ieškovas susisiekė su atsakove, ne kartą bandė žodžiu tartis dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, tačiau to padaryti nepavyko. 2024 m. kovo 26 d. el. laišku atsakovė nesutiko su 2024 m. kovo 15 d. ieškovo pasiūlymu nustatyti konkrečią naudojimosi namu tvarką bei pasiūlė atsakovui nupirkti jos turto dalį už 180 000 Eur su visais baldais, buitine technika, šviestuvais, interjero detalėmis arba už 175 000 Eur, tačiau tokiu atveju atsakovė pasiimtų nepilnamečio vaiko kambario baldus; parduoti bendrą turtą, jog atsakovei tektų 175 000 Eur suma; atsidalinti iš bendrosios dalins nuosavybės, suformuojant 2 atskirus nekilnojamojo turto vienetus su savarankiškais unikaliais numeriais, atskiromis komunikacijomis, įėjimais ir kt., o visos išvardintų bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo darbų, paslaugų ir proceso išlaidos tektų išimtinai ieškovui. Nė vienas iš atsakovės pateiktų pasiūlymų ieškovui nėra priimtinas. Ieškovas pažymėjo, jog namo negalima padalinti (atidalinti) natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai bei nepatiriant neproporcingai didelių kaštų. Nors bendras namo plotas yra pakankamai didelis, tačiau jo struktūra ir suplanavimo ypatumai lemia, jog atidalinimas į du atskirus nuosavybės teisės objektus yra itin komplikuotas ir brangus. Inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo/dujų sistemų) atskyrimas yra technologiški sudėtingas ir neproporcingai brangus. Ieškovui yra priimtinas turto atidalijimas, išmokant kompensaciją pinigais, sutiko ir pats sumokėti kompensaciją, jeigu atsakovė neturi tam finansinių galimybių. 2024 m. liepos 29 d. ekspertizės akte nurodyta, jog namo ir žemės sklypo vertė yra 270 000 Eur, o namo ir žemės sklypo, atsižvelgus į 2024 m. gegužės 12 d. matininkės nustatytus namo kadastro duomenis, rinkos vertė yra 282 000 Eur, t. y. teismo ekspertizė nustatė ½ dalies vertę 135 000 Eur, o atsižvelgus į matininkės namo kadastro duomenis vertė 141 000 Eur. Ieškovas sutinka sumokėti atsakovei abi kompensacijas (tiek 135 000 Eur arba 141 000 Eur) už jai priklausančios turto dalies atitekimą ieškovui. Neatidalinus, ieškovas kartu sutinka su naudojimosi tvarkos nustatymu.
3. Atsakovė K. L. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su ieškovo patikslinto ieškinio 2-uoju reikalavimu, bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti iš D. S. ir K. L. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui D. S. priteisiant atsakovei K. L. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovei K. L. priteisiant iš ieškovo D. S. 161 019 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovės ½ dalį žemės sklypo bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (atidalinamo turto rinkos vertės piniginį ekvivalentą). Likusius ieškovo reikalavimus prašė atmesti; neskirstyti ieškovo bylinėjimosi išlaidų dėl daugkartinio ieškinio reikalavimų tikslinimo, nebuvus objektyvios ieškovo ieškinio tikslinimų būtinybės; priteisti iš ieškovo atsakovės byloje patirtas atstovavimo, bylinėjimosi ir kitas išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė K. L. nurodė, kad nuo pat pradinio ieškovo ieškinio pareiškimo buvo sutikusi su antruoju ieškovo ieškinio reikalavimu, kuriuo ieškovas prašė jam natūra priteisti atsakovei priklausančias žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis, o atsakovei – šio turto rinkos vertės piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad atsakovė nesutinka tik su ieškovo nurodoma ginčo turto rinkos verte ir atsakovės gautina kompensacija. Ieškovo nurodoma vertė neatitinka sąžiningo rinkos vertės apskaičiavimo. Atsakovė nurodė, kad viena augina nepilnametį sūnų, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove. Atsakovės įsitikinimu, su nepilnamečio vaiko geriausiais interesais nėra suderinamas vaiko gyvenimas nei statybų, nei bendrosios nuosavybės su trečiaisiais asmenimis sąlygomis. Nepilnamečio interesus geriausiai atitinka tik savarankiško būsto įsigijimas, ką atsakovė galėtų atlikti gavusi pinigus už atidalinamą turtą iš ieškovo. Piniginių lėšų įsigyti būstą kitomis priemonėmis ar kitu būdu, nepardavusi savo turimo turto, atsakovė neturi, todėl vienintelis atsakovei priimtinas bendro turto atidalinimo būdas yra atsakovės turto dalies išpirkimas. Didesnę ginčo turto rinkos vertę, negu ją patikslintame ieškinyje nurodo ieškovas, lemia tai, jog ginčo turtas turi rinkos vertę didinančių savybių, į kurias ieškovas patikslintame ieškinyje visiškai neatsižvelgė. Pažymėjo, kad ginčo turte yra rūsio patalpų, kurios šiuo metu dar nėra įregistruotos VĮ „Registrų centras“, dėl to faktiškai ginčo turtas yra didesnio ploto, negu registruota, dėl to turtas yra vertingesnis, negu buvo nurodyta ginčo turto vertinimo ataskaitose, atliktose pagal šių patalpų nerodančius VĮ „Registrų centras“ duomenis. Papildomų patalpų buvimą patvirtina į bylą pateikta matininkės L. S. ginčo turto kadastro byla bei Regionų administraciniame teisme vykstanti administracinė byla dėl šių patalpų įregistravimo VĮ „Registrų centras“. 2024 m. liepos 29 d. atlikta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Ieškovo pasiūlytas turto vertinimo ekspertas K. K. ginčo turtą įvertino 270 000 Eur, papildomų patalpų buvimo faktą taip pat pripažino, nustatinėdamas papildomų patalpų rinkos vertę. Šių VĮ „Registrų centras“ neįregistruotų papildomų rūsio patalpų vertę vertintojas įvertino 12 000 Eur. Rūsio patalpoms vertintojas K. K. taikė gerokai mažesnį tarifą, negu likusioms pastato dalims. Ieškovo paskirtas ekspertas pasinaudojo diskrecija subjektyviai nuvertinti atsakovės turto dalį ieškovui palankiu būdu, o toks subjektyvus ginčo patalpų nuvertinimas reiškia, kad K. K. ekspertizės aktu negalima vadovautis, kaip vieninteliu ginčo turto rinkos vertės įrodymu. Pažymėjo, kad varžytynių procese šis turtas buvo įvertintas 290 000 Eur, priežasčių kas pasikeitė nuo to laiko, nei ieškovas, nei ekspertas neatskleidė. 2024 m. balandžio 24 d. turto vertintojas UAB „Jungtinis verslas“ parengė ir atsakovei pateikė turto rinkos vertinimo ataskaitą, kuria nustatė ginčo turto rinkos vertę esant 310 000 Eur. Taip pat atsakovė dar kreipėsi į ekspertą D. G., kad šis pateiktų savo turto vertinimo ataskaitą ir šis pateikė vertinimą 280000 Eur sumai, su kartu neįregistruotomis patalpomis įvertino 314 000 Eur sumai. Vertino, kad eksperto K. K. vertė yra mažiausia ir nėra teisinga. Atsakovės manymu, pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ginčo pastato rinkos vertę reikėtų skaičiuoti pagal visų turto vertintojų pateiktų vertinimų aritmetinį vidurkį, t. y pagal į bylą pateiktas 2 atidalinamo turto vertinimo ekspertizes ir 2 to paties turto vertinimo ataskaitas, skaičiuojant visų vertintojų nustatytą to paties turto tikėtinos rinkos vertės vidurkį. Toks vertinimas, atsakovės įsitikinimų būtų sąžiningiausias. Tuomet vidurkis būtų 287 500 Eur. Ginčo namui, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, esant 304,91 kv. m ploto, visų turto vertintojų vidutiniškai nustatytai 1 kv. m rinkos vertei esant 287500/304,91= 942,9 Eur/kv. m, papildomas name esantis 36,63 kv. m viešame registre neįregistruotas patalpų plotas su kuriomis ginčo pastatas tampa 341,54 kv. m ploto pastatu, bendrą ginčo pastato rinkos vertę turėtų kelti iki 341,54*942,9 = 322 038 Eur. Atitinkamai ieškovui priteisus atsakovei priklausančią pastato-gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, atsakovei priteistina 161 019 Eur kompensacija už ½ dalį viso atidalinamo turto. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, didindamas savo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidas dėl nuolat keistų ieškinio reikalavimų, todėl prašė teismo neskirstyti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui pareiškus keturis alternatyvius reikalavimus, su vienu iš kurių atsakovė iš karto sutiko ir visada savo pozicijos laikėsi, atsakovė prašė teismo skirstyti ne daugiau negu ¼ dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintos susijusiomis su bylos nagrinėjimu.
Šalies argumentai
5. Ieškovas D. S. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovės pozicija dėl teismo eksperto išvados yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad skirti byloje teismo ekspertizę prašomo atidalinti turto rinkos vertei nustatyti prašė atsakovė. Tai, kad teismo ekspertas nustatė atsakovei nepriimtiną turto rinkos vertę, nereiškia, jog ekspertizės aktas yra ydingas. Ekspertas išsamiai motyvavo savo išvadas. Atsakovė nenurodo objektyvių eksperto argumentus kritikuojančių teiginių, apsiribojant subjektyviomis dvejonėmis. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio mėn. savo iniciatyva, patalpino viešą skelbimą portale www.aruodas.lt apie parduodamą turtą, kuriame nurodė pradinę parduodamo turto kainą – 299000 Eur. Būtent tokią maksimalią, pradinę – derybinę kainą laisva valia nustatė atsakovė, taigi atsakovė tikėjosi gauti panašią, kaip nustatyta ekspertizės akte kainą. Akcentavo, kad atsakovė siekia papildomai nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, nes ieškovas sutiktų perleisti jam priklausančią turto dalį atsakovei už 135 000 Eur, o atsakovės reikalavimas priteisti tą patį turtą su 20 proc. didesne kompensacija aiškiai neatitinka protingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo iš ieškovo D. S. ir atsakovės K. L. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovei K. L. iš ieškovo D. S. 141 000 Eur kompensaciją už atsakovės K. L. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieškovui D. S.. Priteisė atsakovei K. L. iš ieškovo D. S. 1 222,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas D. S. ir atsakovė K. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, abiem priklauso po ½ dalį nurodyto turto. Atsakovė turi nepilnametį sūnų L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), t. y. nepilnametis atsakovės sūnus gyvena su atsakove ginčo gyvenamajame name. 2024 m. sausio 9 d. ieškovas kreipėsi raštu į atsakovę dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp šalių vyko el. susirašinėjimas, tačiau pasiekti susitarimo nepavyko. UAB „Verslavita“ 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės akte (atliktas antstolio G. P. užsakymu), ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinta (2023 m. birželio 29 d.) 10 500 Eur rinkos verte, o ½ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinta 134 500 Eur, bendrai 145 000 Eur. 2024 m. gegužės 7 d. UAB „Jungtinis verslas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (atlikta atsakovės K. L. užsakymu), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 310 000 Eur (žemės sklypo 32 000 Eur; gyvenamojo namo 278 000 Eur). Eksperto D. G. 2024 m. rugsėjo 6 d. konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės (atlikta atsakovės užsakymu, dėl galimos ar tikėtinos turto rinkos vertės nustatymo), pateikta tikėtina išvada dėl ginčo turto vertės 2024 m. rugsėjo 4 d. 314 000 Eur. Atsakovė 2024 m. gegužės 12 d. kreipėsi į matininkę, nurodant, kad yra didesnis namo plotas nei užregistruota (konkrečiai dėl namo rūsio patalpų), matininkė L. S. parengė nekilnojamojo daikto kadastro bylą, jos patikslinimus, bandė juos užregistruoti, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti, iki šiol vyksta atsakovės ginčas su VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių duomenų (patikslinimų) įregistravimo (Regionų administracinio teismo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsisakymą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ grindė aplinkybe, kad „2005/2024 metais atliktas paprastasis remontas bei praplėstas rūsys, tačiau dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo nepateikti”. Teismo ekspertas K. K. 2024 m. liepos 29 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. 24-07-29KK, kuriame padarė išvadas: 1) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 304,91 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 270 000 Eur; 2) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 282 000 Eur. Atsakovės įkeltas aruodas.lt skelbimas dėl ginčo namo su žemės sklypu pardavimo už 299 000 Eur (skelbime kartu pažymėtos aplinkybės prieš 6 metus darytą remontą rūsyje ir pan.).
8. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys sutiko, jog nėra galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, nėra ir pakankamai finansinių lėšų (iš atsakovės pusės prisidėti), sprendė, kad abiejų šalių interesus atitiktų turto atidalijimas vienam bendraturčiui, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją, t. y. už atsakovės turto dalį ieškovui išmokant kompensaciją.
9. Teismas atsižvelgė į individualiai susiklosčiusias bylos aplinkybes bei abiejų bendraturčių pozicijas (iš esmės pritarimą) ir ginčo turto (pastato) rinkos vertę nustatė atsižvelgęs į 2024 m. gegužės 12 d. matininkės L. S. nustatytus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (šie duomenys šiai dienai dar neužregistruoti viešame registre).
10. Teismas pažymėjo, kad turto vertintojai ir ekspertai turi visas šias veiklai (turto vertinimui objektyviai vertei nustatyti) reikiamas licencijas, patirtį, žinias ir kvalifikaciją, dėl to nėra pagrindo remtis suinteresuotų asmenų (t. y. suinteresuotų didesnės vertės nustatymu) tiesiog išreikštomis dvejonėmis, neturint tam atitinkamos kvalifikacijos, ar spręsti, jog teismo eksperto, turinčio tinkamą kvalifikaciją, atlikta ekspertizė netinkama.
11. Teismas vertino, vien tai, jog atsakovės netenkina teismo ekspertizės metu nustatyta ginčo turto vertė, nereiškia, jog ji nustatyta neteisinga. Pažymėjo, kad ekspertizės aktas yra vienintelis byloje esantis turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas (turto vertinimo ataskaita), kuriame pateikta profesionalaus turto vertintojo (teismo eksperto) išvada apie turto rinkos vertę tiek pagal viešajame registre įregistruotus duomenis, tiek įvertinus 2024 m. gegužės 12 d. matininkės nustatytus namo kadastro duomenis (papildomas rūsio patalpas), kurias viso proceso metu įvertinti (nustatant kompensaciją) prašė atsakovė, o ieškovas tam pritarė.
12. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti byloje atliktos teismo ekspertizės išvados teisingumu. Ekspertizę atlikto teismo ekspertas, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizė yra detali, išsami, pats teismo ekspertas apžiūrėjo šalių turtą, todėl teismo ekspertizės metu nustatytos vertės laikomos objektyviomis ir teisingomis. Teismas konstatavo, kad teisinga kompensacija atsakovei už jos ½ turto dalį šiuo atveju būtų 141 000 Eur, nes teismo ekspertas 2024 m. liepos 12 d. nustatė, kad 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 282 000 Eur.
13. Teismas vertino šalių turtinę padėtį dėl galimybės sumokėti kompensaciją ir nustatė, jog 141 000 Eur kompensaciją ieškovas galės sumokėti atsakovei iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui.
14. Teismas, atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį ir kaip susidarė bylinėjimosi išlaidos, sprendė, kad ieškovo ieškinys byloje tenkintas 50 proc. Atsakovės priešieškinį laikė tenkintu iš dalies, t. y. tenkintas dėl atidalijimo būdo (100 proc.) ir iš dalies dėl kompensacijos dydžio 87,57 proc., todėl tenkino 93,79 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, pagal tai ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatavo, kad ieškovas laimėjo bylą 28,11 proc., o atsakovė laimėjo bylą 71,89 proc., todėl pagal laimėtos bylos proporcijas priteisė ieškovui iš atsakovės 2 998,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisė 4 221,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atlikus tarpusavio įskaitymus, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 222,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ir K. L. iš D. S. priteista 1 222,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš K. L. D. S. naudai 10 668,55 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Akcentavo, kad nebuvo nustatytas/konstatuotas netinkamas ir/ar nesąžiningas ieškovo procesinis elgesys, o ir pats pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovui galimybę ir nustatė terminą pareikšti patikslintą ieškinį. Apelianto vertinimu, teismas pilnai tenkino vieną iš alternatyvių ieškovo priešieškinio reikalavimų. Atitinkamai, jis bylą laimėjo ne teismo nurodytais 28,11 proc., o 100 proc. Dėl šios priežasties mano, jog jam turėjo būti priteista visa jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 10 668,55 Eur.
16. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) K. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos ir priteisti iš ieškovo 161 019 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią atsakovės ½ dalį žemės sklypo bei ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, taip pat, nepilnamečio vaiko interesais nustatyti apeliantei ir jos vaikui protingą terminą išsikraustyti, prasidedantį po visiško ieškovo atsiskaitymo, perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Stabdyti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas atstovavimo, bylinėjimosi ir kitas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto atidalinimo klausimus, visiškai neatsižvelgė į atsakovės nepilnamečio vaiko interesus, kuriuos teismas turėjo ginti. Atsakovė neturi pinigų nei kito būsto įsigijimui nei išsinuomojimui, dėl to nesant nustatytiems ieškovo atsiskaitymo su atsakove terminams, nesant galimybių ieškovei išsikraustyti negavus atsiskaitymo už savo turto dalį, skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas į labiau atitinkantį vaiko interesus.
16.2. Apeliantės vertinimu nebuvo pašalintas nesuderinamumas tarp teismo pasirinktos mažiausios galimos ginčo turto rinkos vertės ir anksčiau ekspertizės būdu nustatytos gerokai didesnės ginčo daikto rinkos vertės bei laikotarpiu tarp dviejų ekspertizių egzistavusių rinkos tendencijų. Nebuvo tinkamai atsižvelgta į papildomų patalpų rinkos vertę ir teismas už papildomas ginčo name esančias 36,63 kv. m. patalpas atsakovei priteisė 2,7 karto per mažą kompensaciją, negu buvo šių patalpų rinkos vertė.
16.3. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl eksperto K. K. ekspertizės akto turinio trūkumų.
16.4. Apeliantės įsitikinu nebuvo atsižvelgta į šiuo metu Regionų administraciniame teisme Vilniaus rūmuose vykstančią administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
16.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reiškė 4 alternatyvius reikalavimus, iš kurių tik vienas iš keturių galėjo būti patenkintas (t. y. maksimaliai galėjo būti patenkinta tik 25 proc. dalis visų ieškovo pareikštų reikalavimų), o ne 28 proc., kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Teismas, neįvertinęs ieškovo manipuliacijų bylinėjimosi išlaidomis, nepagrįstai visas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas pripažino pagrįstomis.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovės K. L. apeliacinį skundą ieškovas D. S. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė visus byloje esančius ir ypač apeliantės pateiktus turto vertinimo dokumentus bei motyvavo, kodėl objektyviausia, teisingiausiai ir labiausiai pagrįsta laiko ekspertizės akte pateiktą turto rinkos vertę. Pažymėjo, kad apeliantės nepilnametis sūnus nėra turto bendraturtis, o įstatymas nenumato, jog apskaičiuojant turto bendraturčiui išmokėtinos kompensacijos vertę/apimtį, ji turėtų būti didinama arba mažinama, atsižvelgiant į vieno iš bendraturčių nepilnamečių vaikų (ne)turėjimo faktą. Ieškovas akcentavo, jog nei priešieškinyje, nei jokiame kitame savo procesiniame dokumente apeliantė nekėlė reikalavimų, susijusių su jos sūnumi ar jo interesais, reikalavimo „nustatyti apeliantei ir jos vaikui protingą terminą išsikraustyti, prasidedantį po visiško ieškovo atsiskaitymo“, nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose atsakovė neužsiminė apie tokias aplinkybes ir reikalavimus. Nurodė, jog administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas ar joje nustatyti faktai neturės jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios šiai civilinei bylai.
18. Atsiliepimu į ieškovo D. S. apeliacinį skundą atsakovė K. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas savo apeliacinio skundo negrindė jokiais įrodymais, dėl to negalėjo paneigti pirmos instancijos teismo atlikto situacijos vertinimo. Pažymėjo, kad vieno alternatyvaus ieškovo reikalavimo tenkinamas negali būti aiškinamas kaip 100 proc. ieškovo ieškinio tenkinimas, nes toks vertinamas nepalieka atsakovui (bendraturčiui) jokių procesinės gynybos nuo pareikšto ieškinio priemonių ir jau ieškinio padavimo stadijoje tokiu vertinimu iš anksto būtų eliminuojamas procesinis rungimasis ir atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio ir laimėti bylą dėl 3 nepatenkintų savarankiškų ieškovo reikalavimų, už kuriuos ieškovas sumokėjo žyminį mokestį. Apeliantas, teigdamas, jog pirmos instancijos teismas nukrypo nuo „pralaimėjęs moka“ bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų netinkamai vertina savo paties „laimėjimą“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami.
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo D. S. ieškinys ir atsakovės K. L. priešieškinys dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. S. ir atsakovė K. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, abiem priklauso po ½ dalį nurodyto turto. UAB „Verslavita“ 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės akte (atliktas antstolio G. P. užsakymu), ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinta (2023 m. birželio 29 d.) 10 500 Eur rinkos verte, o ½ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinta 134 500 Eur, bendrai 145 000 Eur. 2024 m. gegužės 7 d. UAB „Jungtinis verslas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (atlikta atsakovės K. L. užsakymu), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 310 000 Eur (žemės sklypo 32 000 Eur; gyvenamojo namo 278 000 Eur). Eksperto D. G. 2024 m. rugsėjo 6 d. konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės (atlikta atsakovės užsakymu, dėl galimos ar tikėtinos turto rinkos vertės nustatymo), pateikta tikėtina išvada dėl ginčo turto vertės 2024 m. rugsėjo 4 d. 314 000 Eur. Teismo ekspertas K. K. 2024 m. liepos 29 d. ekspertizės akte Nr. 24-07-29KK, padarė išvadas: 1) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 304,91 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 270000 Eur; 2) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 282 000 Eur.
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės
24. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
25. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo ir pastato padalijimo būdo, byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
Dėl kompensacijos dydžio ir turto vertės nustatymo
27. Tais atvejais, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama ne natūra, o bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju mokėtina dalies, įeinančios į bendrąją dalinę nuosavybę, vertę atitinkanti kompensacija pinigais yra nuo asmenų valios nepriklausantis fakto klausimas. Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
28. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis, bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).
29. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu kompensacijos dydžiu ir kvestionuoja teismo paskirto eksperto K. K. ekspertinę išvadą dėl turto vertės (282 000 Eur) nustatymo, teigdama, kad tokia turto vertė neatitinka realios turto vertės.
30. Rungtyniškumo proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
31. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią įrodinėti privalo tas kuris teigia, o ne tas, kuris neigia, apeliantė šiuo atveju teigdama, jog ginčo turto vertė yra kur kas didesnė nei nurodo ieškovas ir nustatyta eksperto K. K. išvadoje, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
32. Į bylą buvo pateiktas UAB „Verslavita“ 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės aktas (atliktas antstolio G. P. užsakymu), kuriame ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinta (2023 m. birželio 29 d.) 10 500 Eur rinkos verte, o ½ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinta 134 500 Eur, bendrai 145 000 Eur. 2024 m. gegužės 7 d. UAB „Jungtinis verslas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (atlikta atsakovės K. L. užsakymu), kurioje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 310 000 Eur (žemės sklypo 32 000 Eur; gyvenamojo namo 278 000 Eur). Eksperto D. G. 2024 m. rugsėjo 6 d. konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės (atlikta atsakovės užsakymu, dėl galimos ar tikėtinos turto rinkos vertės nustatymo), pateikta tikėtina išvada dėl ginčo turto vertės 2024 m. rugsėjo 4 d. 314 000 Eur. Teismo paskirtas ekspertas K. K. 2024 m. liepos 29 d. ekspertizės akte Nr. 24-07-29KK, padarė išvadas: 1) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 304,91 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 270 000 Eur; 2) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 282 000 Eur.
33. CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Papildoma ekspertizė gali būti skiriama, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški arba neišsami (CPK 219 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Vertinant į bylą pateiktų specialistų išvadas ir teismo paskirtos ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija nustatė, kad Teismo ekspertizės akte yra smulkiai aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti argumentai yra nuoseklūs, turtą apžiūrėjus vietoje, aptartos ir papildomos rūsio patalpos, aprašyta kodėl papildomos rūsio patalpos nustatytos būtent tokios vertės, ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas. Apeliantė savo skunde nenurodė, kuo pasireiškia minėtos eksperto išvados ydingumas, prieštaringumas ar kiti galimi pažeidimai, susiję su turto vertės nustatymu. Apeliantė nereiškė teismo paskirtam ekspertui nušalinimo, neprašė jo apklausti teismo posėdyje ir taip išsiaiškinti jai rūpimus klausimus. Dar daugiau, neprašė teismo nei papildomos, nei pakartotinės teismo ekspertizės, nors teismas tai atsakovei (jos atstovui) siūlė, kai buvo išreikštos abejonės dėl teismo eksperto nustatytos vertės teisingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantei nėra aišku kodėl vertinamoms papildomoms rūsio patalpoms vertintojas taikė mažesnį tarifą, negu kitai pastato daliai, tačiau kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas eksperto išvadoje tai aiškiai motyvuota. Ekepertizės akto 3.2 punkte (44-50 ekspertizės lapas) ekspertas be kita ko nurodė, kad vertinamoje rūsio patalpoje nėra įrengtų perdangos, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, vidaus apdailos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo, nėra atlikti kiti pastato įrengimo darbai, todėl esamomis aplinkybėmis nustatomas statinyje neatliktų statybos darbų, neįdiegtų komunikacijų ir kitų neatliktų įrengimų skirtumų įtakos koeficientas pastato 1 kub. m statybos kainai.
36. Atsakovės užsakymu 2024 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą parengė UAB „Jungtinis verslas“, o 2024 m. rugsėjo 6 d. ekspertas D. G. pateikė konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės, tačiau jas lyginant su teismo paskirto eksperto K. K. išvadomis jos stokoja išsamaus turto vertinimo. Ekspertas D. G. pateikė tik galimą ar tikėtiną turto rinkos vertės konsultaciją užsakovės (atsakovės) užsakymu, o ne vertindamas kartu visą bylos medžiagą ir atlikdamas ekspertizę, nes pats ekspertas nurodė konsultacijoje, jog duomenys ir informacija rinkti iš įvairių šaltinių, bet nėra garantuojamas visų duomenų tikslumas. Ekspertui aplinkybes nurodė atsakovė, priešinga šalis (ieškovas) neturėjo galimybių suformuluoti klausimų ekspertui, ekspertas neturėjo galimybės įvertinti byloje keliamų ginčo probleminių sričių. Ekspertas pateikė tik tikėtinumu grįstą konsultaciją, o ir pats ekspertas nurodė, jog neprisiima atsakomybės už teisinius klausimus, išmatavimus, paslėptas ir nežinomas turtą įtakojančias sąlygas, techninius ir panašius dalykus, dėl kurių turto vertė galėtų būti didesnė ar mažesnė, negu nurodyta konsultacijoje. Ekspertas D. G. nevertino papildomų rūsio patalpų (kurias pati atsakovė prašo įvertinti išmokant kompensaciją), dėl to išvados nepateikė, pateikė išvadą tik dėl įregistruotų patalpų. Konsultacijoje ekspertas pabrėžė, jog konsultacija neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir yra tik konsultacinio pobūdžio išvada, t. y. nėra lygiavertė teismo ekspertizės aktui.
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, turėjo apgrįstą pagrindą vadovautis teismo ekspertizės išvada ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų nepažeidė.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).
39. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad: 1) pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės nepilnamečio vaiko interesus, kuriuos teismas turėjo ginti; 2) atsakovė neturi pinigų nei kito būsto įsigijimui nei išsinuomojimui, dėl to nesant nustatytiems ieškovo atsiskaitymo su atsakove terminams, nesant galimybių ieškovei išsikraustyti negavus atsiskaitymo už savo turto dalį, skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas į labiau atitinkantį vaiko interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas aplinkybes apeliantė pirmą kartą pateikė tik apeliaciniame skunde (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė teikė ne tik atsiliepimus į ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį, tačiau ir priešieškinį, tačiau šiomis aplinkybėmis nesirėmė, ir tokių reikalavimų nereiškė), t. y. pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nenagrinėjo, su jomis susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos dalykas, todėl jų nevertina ir plačiau apie juos nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinės bylos stabdymo
40. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo stabdyti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad administracinėje byloje yra ginčijamas VĮ „Registrų centras“ atsisakymas įregistruoti 36,63 kv. m. rūsio patalpas viešame registre, patikslinant ginčo gyvenamojo namo kadastrinę bylą ir didinant bendrą registruotą ginčo gyvenamojo namo plotą papildomais 36,63 kv. m. Administraciniam teismui ateityje panaikinus nepagrįstą VĮ „Registrų centras“ atsisakymą įregistruoti ginčo patalpas ir šioms patalpoms tapus įregistruotomis nekilnojamojo turto registre, jų vertė iš karto taps tokia pati, kaip likusių rūsio patalpų ir viso gyvenamojo namo patalpų vertė, t. y. iš pirmos instancijos teismo pagal eksperto K. K. vertinimą nustatytos 327,6 EUR/kv. m. vertės, šių papildomų patalpų vertė automatiškai taps mažiausiai 885,5 EUR/kv. m, kaip ir kitų eksperto K. K. įvertintų patalpų vertė.
41. CPK išskiriami privalomieji (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
42. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022). Privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas paaiškinamas siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismas ne kartą su šalimis sprendė šį klausimą, klausė jų nuomonės ir klausė šalių apie vykstantį administracinį procesą, teismas buvo iškėlęs klausimą ir dėl galimo šios bylos sustabdymo dėl minėtos administracinės bylos (t. y. nagrinėjamos bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėtas administracinis ginčas byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau abi ginčo šalys pritarė, jog tikėtinai šis teisminis procesas užtruks ilgai ir ieškovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės pozicija, jog rinkos kaina (mokėtina kompensacija) būtų skaičiuojama kartu vertinant taip, jog atsakovės nurodytos (matininkės pažymėtos) papildomos patalpos būtų įregistruotos. Teisėjų kolegija taip pat vertina ir tai, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl bylos stabdymo, priešingai, pritarė, kad nėra pagrindo nagrinėjamos bylos stabdymui. Teikdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo, kad administraciniam teismui ateityje panaikinus nepagrįstą VĮ „Registrų centras“ atsisakymą įregistruoti ginčo patalpas ir šioms patalpoms tapus įregistruotomis nekilnojamojo turto registre, jų vertė iš karto taps tokia pati, kaip likusių rūsio patalpų ir viso gyvenamojo namo patalpų vertė. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad kaip ir minėta Ekepertizės akto 3.2 punkte (44-50 ekspertizės lapas) ekspertas K. K. be kita ko nurodė, kad vertinamoje rūsio patalpoje nėra įrengtų perdangos, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, vidaus apdailos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo, nėra atlikti kiti pastato įrengimo darbai, todėl esamomis aplinkybėmis nustatomas statinyje neatliktų statybos darbų, neįdiegtų komunikacijų ir kitų neatliktų įrengimų skirtumų įtakos koeficientas pastato 1 kub. m statybos kainai, t. y. rūsio patalpų kainą lemia ne jų įregistravimo faktas, bet jų būklė (patalpoje nėra įrengtų perdangos, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, vidaus apdailos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros energijos tiekimo, nėra atlikti kiti pastato įrengimo darbai), kuri nėra tapati kitoms namo patalpoms.
44. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo stabdyti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – 1 222,81 Eur sumos priteisimo atsakovės naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš K. L. D. S. naudai 10 668,55 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Apelianto vertinimu teismas pilnai tenkino vieną iš alternatyvių ieškovo ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, jis bylą laimėjo ne teismo nurodytais 28,11 proc., o 100 proc.
46. Apeliantė K. L. savo apeliaciniame skundė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reiškė 4 alternatyvius reikalavimus, iš kurių tik vienas iš keturių galėjo būti patenkintas (t. y. maksimaliai galėjo būti patenkinta tik 25 proc. dalis visų ieškovo pareikštų reikalavimų), o ne 28 proc., kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas. Teismas, neįvertinęs ieškovo manipuliacijų bylinėjimosi išlaidomis, nepagrįstai visas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas pripažino pagrįstomis.
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
48. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė bendrai 10 230,55 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, taip pat patyrė 438 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus (dalis žyminio mokesčio ieškovui buvo grąžinta teismo nutartimi). Atsakovė patyrė 3 932,50 Eur (1 936+847+1 149,50) išlaidų už teisines advokato paslaugas; 70 Eur išlaidų už matininkės L. S. paslaugas (gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos plano parengimui); 130 Eur išlaidų matininkų UAB „Geosritis“ paslaugoms apmokėti (žemės sklypo M. Š. 68 naudojimosi tvarkos planui parengti); 110 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus; 400 Eur teismo ekspertizės išlaidos; 360 Eur už UAB „Jungtinis verslas“ vertinimą; 400 Eur už kadastrinių matavimų bylos formavimą; 460 Eur už D. G. vertinimą; 10 Eur mokestis už 2025 m. kovo 17 d. pažymą.
49. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas viename ieškinyje suformulavęs alternatyvius reikalavimus, faktiškai patvirtino, kad bet kurio jų patenkinimas reikštų ieškovo teisių apgynimą, t. y. ieškovas iš esmės įgyvendino teisę į teisminę gynybą, kuriuo buvo pasiektas materialusis teisinis efektas bei ginčas išspręstas iš esmės, o ieškovas prioriteto nebuvo suteikęs nė vienam iš alternatyvių reikalavimų. Tokiu atveju ieškinys būtų laikomas tenkintu 100 proc., tačiau teismas kartu atsižvelgė į byloje susiklosčiusias individualias aplinkybes skirstant byloje bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir konstatavo, kad vertinant ieškovo elgesį reiškiant ieškinį, vėliau atsisakant dalies reikalavimų, o galiausiai vėl pareiškus tuos pačius reikalavimus, pagal galutinį bylos išnagrinėjimą, toks pradinis ieškinys su alternatyviais reikalavimais be atsisakyto pradinio reikalavimo nebūtų tenkintas, o būtų tenkintas iš dalies tik atsakovės priešieškinys. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį ir kaip susidarė bylinėjimosi išlaidos vertino, kad ieškovo ieškinys byloje tenkintas 50 proc. (laikant, kad pagal pradinio ieškinio reikalavimus be atsisakyto reikalavimo būtų tenkinta 0 proc. reikalavimų, o pagal galutinį patikslintą ieškinį tenkinta 100 proc. reikalavimų, ir vidurkis yra 50 proc. tenkinta ieškinio reikalavimų, išimtinai atsižvelgiant į susiklosčiusias šiame procese aplinkybes ir ieškovo procesinį elgesį šioje dalyje). Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad toks paskirstymas yra teisingiausias šioje dalyje ir atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, vertinant kartu pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles pagal individualiai byloje susiklosčiusią situaciją.
50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkintas dėl atidalijimo būdo (100 proc.) ir iš dalies dėl kompensacijos dydžio 87,57 proc. (vietoje prašomos 161 019 Eur kompensacijos, priteista 141 000 Eur kompensacija, t. y. (141000 x 100):161 019), todėl bendrai tenkinta 93,79 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų.
51. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas laimėjo 50 proc. ieškinio reikalavimų ir 6,21 proc. priešieškinio reikalavimų, kas sudarė bendrai laimėta 28,11 proc. reikalavimų/atsikirtimų, o atsakovė laimėjo 93,79 proc. priešieškinio reikalavimų ir 50 proc. ieškinio atsikirtimų, kas sudarė bendrai 71,89 proc. laimėtos bylos, pagal tai pirmosios instancijos teismas ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaido s. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartą apelianto argumentus, kad jis bylą laimėjo ne teismo nurodytais 28,11 proc., o 100 proc. atmeta kaip nepagrįstus, kaip ir apeliantės argumentus, kad maksimaliai galėjo būti patenkinta tik 25 proc. visų ieškovo pareikštų reikalavimų, o ne 28 proc.
52. Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. pvz., 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).
53. Atsakant į atsakovės K. L. teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs ieškovo manipuliacijų bylinėjimosi išlaidomis, nepagrįstai visas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas pripažino pagrįstomis, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, kaip ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįstai pripažino pagrįstomis, realiomis ir protingomis, bei jas tinkamai paskirstė.
54. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
55. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
57. Ieškovas D. S. teikdamas apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą atitinkamai patyrė 605 Eur ir 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš apeliantės K. L..
58. Atsakovė K. L. teikdama apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą teismo prašė iš ieškovo D. S. priteisti atsakovės K. L. turėtas 1875,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų dalykus, atsiliepimų į apeliacinius skundus turinį ir apimtį, įvertindama šalių atstovų advokato darbo ir laiko sąnaudas tokiems procesiniams dokumentams paruošti ir šalims suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės turėtos advokatų pagalbos išlaidos mažintinos iki 1800,00 Eur, o atlikus tarpusavio įskaitymus bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nors jos ir neviršijo rekomendacijų kriterijų, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovei K. L. buvo atidėtas 451 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės K. L. valstybei priteistinas 451 Eur atidėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovo D. S. ir atsakovės K. L. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 451 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.