Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. S., ieškovo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, atsakovei K. L., atsakovės atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei K. L. dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, ir atsakovės K. L. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas D. S. ir atsakovė K. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, abiem priklauso po ½ dalį nurodyto turto. Ieškovas tapo šio turto bendrasavininku 2023 m. gruodžio 11 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-23-19-20711 pagrindu, atsakovė jau buvo šio turto savininke anksčiau už ieškovą ir ½ dalis šio turto priklausė pagal 2022 m. spalio 24 d. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3769-984/2022. CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3769-984/2022, kurio pagrindu atsakovei priklauso ½ dalis šio turto, nurodyta, jog santuokos nutraukimo procese šio bendro turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 180 900 Eur (21 900 Eur žemės sklypo ir 159 000 Eur gyvenamojo namo). Kadangi nė viena iš šalių (santuokos nutraukimo procese) negalėjo sumokėti kompensacijos, todėl turtas šioje dalyje buvo padalintas sutuoktiniams po ½ dalį, t. y. 2022 m. spalio 24 d. teismo sprendimu šio ginčo turto (dėl kurio atidalijimo sprendžiama šioje byloje) atsakovei priklausančios turto vertė nustatyta teismo sprendimu 10 950 Eur ½ dalies žemės sklypo ir 79 500 Eur ½ dalies gyvenamojo namo. Kartu atsakovė turi nepilnametį sūnų L. L., gim. (duomenys neskelbtini) (17 metų), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), tai faktiškai nepilnametis atsakovės sūnus gyvena su atsakove šiame ginčo gyvenamajame name. 2024 m. sausio 9 d. ieškovas, tapęs ginčo turto bendraturčiu, kreipėsi raštu į atsakovę dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp šalių vyko el. susirašinėjimas (tiek dėl galimo bendro turto atidalinimo, tiek dėl galimos naudojimosi tvarkos), tačiau pasiekti susitarimo nepavyko. Byloje pateiktas UAB „Verslavita“ 2023 m. birželio 6 d. ekspertizės aktas (atliktas antstolio Gintauto Puodžiuko užsakymu), kuriuo ½ dalis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertintas (2023 m. birželio 29 d.) 10 500 Eur rinkos verte, o ½ dalis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertintas 134 500 Eur, bendrai 145 000 Eur. Byloje pateikta 2024 m. gegužės 7 d. UAB „Jungtinis verslas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (atlikta atsakovės K. L. užsakymu), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 310 000 Eur (žemės sklypo 32 000 Eur; gyvenamojo namo 278 000 Eur). Byloje pateikta eksperto Darijaus Grigo 2024 m. rugsėjo 6 d. konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės (atlikta atsakovės užsakymu, dėl galimos ar tikėtinos turto rinkos vertės nustatymo), pateikta tikėtina išvada dėl ginčo turto vertės 2024 m. rugsėjo 4 d. 314 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 12 d. kreipėsi papildomai į matininkę, nurodant, kad yra didesnis namo plotas nei užregistruota (konkrečiai dėl namo rūsio patalpų), matininkė L. S. parengė nekilnojamojo daikto kadastro bylą, jos patikslinimus, bandė juos užregistruoti, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti, iki šiol vyksta atsakovės ginčas su VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių duomenų (patikslinimų) įregistravimo (Regionų administracinio teismo byla Nr. eI3-7538-816/2025). Atsisakymą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ grindė aplinkybe, kad „2005/2024 metais atliktas paprastasis remontas bei praplėstas rūsys, tačiau dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo nepateikti”. Teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi byloje atsakovės K. L. prašymu byloje paskirta teismo ekspertizė – ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertizė pavesta atlikti teismo ekspertui Kastyčiui Kumpinui, ekspertui buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Kokia yra nekilnojamojo turto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jos nustatymo dieną; 2) Kokia yra nekilnojamojo turto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jos nustatymo dieną, kartu atsižvelgus į 2024 m. gegužės 12 d. matininkės L. S. nustatytus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (šie duomenys šiai dienai dar neužregistruoti viešame registre). Teismo ekspertas Kastytis Kumpinas pateikė 2024 m. liepos 29 d. ekspertizės aktą Nr. 24-07-29KK, kuriame padarė išvadas: 1) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 304,91 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 270 000 Eur; 2) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 282 000 Eur. Teismui pateiktas atsakovės įkeltas aruodas.lt skelbimas dėl ginčo namo su žemės sklypu pardavimo už 299 000 Eur (skelbime kartu pažymėtos aplinkybės prieš 6 metus darytą remontą rūsyje ir pan.), kaip atsakovė patvirtino, parduoti (rasti pirkėjo) už šią kainą nepavyko.

10. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektą, tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

11. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

13. Įstatymas nustato du savarankiškus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus: 1) atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ir naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1120/2023). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas ieškiniu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu. Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu išdėstė (pareiškė) kelis alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė: 1) atidalyti ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priteisti atidalinamą turtą natūra, o ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją; 2) arba ieškovui priteisti atidalinamą turtą natūra, o atsakovei priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją; 3) arba nustatyti žemės sklypo bei namo naudojimosi tvarką pagal matininko A. T. parengtus gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus; 4) arba priskirti šalims konkrečias patalpas ir nustatant, jog tiek ieškovas D. S., tiek atsakovė K. L. turi teisę savo jėgomis ir sąskaita atlikti atitinkamus ieškinyje nurodytus veiksmus. Faktiškai ieškovas paaiškino, kad jį tenkintų bet kuris iš pasiūlytų alternatyvių reikalavimų tenkinimas. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo atidalyti iš D. S. ir K. L. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą bei pastatą – gyvenamąjį namą, ieškovui D. S. priteisiant atsakovei K. L. priklausančią ½ dalį žemės sklypo bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, o atsakovei K. L. priteisiant iš ieškovo D. S. kompensaciją.

16. Pažymėtina ir tai, kada pagal teismų praktiką teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką, kadangi vertinami siūlomų variantų techniniai priimtinumai, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės taip pat aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

18. Nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju abi šalys iš esmės sutiko, o atsakovė kartu grindė savo nepilnamečio vaiko interesais, jog nėra galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, nėra ir pakankamai finansinių lėšų (iš atsakovės pusės prisidėti).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-248/2019).

20. Abi ginčo šalys iš esmės baigiant nagrinėti ginčą patvirtino, kad jų interesus atitiktų toks atidalinimo būdas (jog ieškovui atitektų atsakovės turima ginčo turto dalis, o atsakovei būtų išmokėta teisinga kompensacija), o atsakovė dar ir patvirtino, kad tai ir atitiktų jos nepilnamečio vaiko interesus, ieškovas patvirtino savo finansines galimybes (su kitų artimųjų pagalba) sumokėti atsakovei kompensaciją. Atsakovė teigė, kad negalėtų sumokėti kompensacijos (neturi tam finansinių galimybių, teikė teismui tai patvirtinančius įrodymus), teigė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas gali pažeisti jos nepilnamečio vaiko, kadangi reikėtų gyventi kartu su svetimais asmenimis, jeigu ieškovas norėtų nuomoti savo turto dalį, geriau vaiko interesus užtikrintų kompensacijos gavimas ir naujo atskiro būsto nupirkimas, to atsakovė procese ir siekė. Teismas iš esmės tam visiškai pritaria. Atsižvelgdamas į tai (ir kartu teismo posėdžio metu pastebėtus ypač sudėtingus šalių tarpusavio santykius, nesikooperavimą ir pan.), teismas sprendžia, kad abiejų šalių interesus atitiktų turto atidalijimas vienam bendraturčiui, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją, kuriam galutinai pritarė abu bendraturčiai, o konkrečiai už atsakovės turto dalį ieškovui išmokant kompensaciją.

21. Kartu pažymėtina, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai priteistina teisinga kompensacija. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai reiškia, kad paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Priteistina kompensacija tiek, kad ji būtų lygi atsakovės dalį, įeinančią į bendrąją dalinę nuosavybę (1/2), atitinkančiai namo ir žemės sklypo, priklausiusio ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, rinkos vertei bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus bei susiklosčiusias ginče aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

23. Taipogi šioje byloje susiklostė dar sudėtingos papildomos individualios šiai bylai faktinės aplinkybės, t. y. atsakovė papildomai byloje teigė, jog ginčo pastate yra dar papildomos neįregistruotos patalpos, kurių įregistravimas gali keisti ginčo turto (pastato) vertę. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 12 d. kreipėsi papildomai į matininkę, nurodant, kad yra didesnis namo plotas nei užregistruota (konkrečiai dėl namo rūsio patalpų), matininkė L. S. parengė nekilnojamojo daikto kadastro bylą, jos patikslinimus, bandė juos užregistruoti, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti, iki šiol vyksta atsakovės ginčas su VĮ „Registrų centras“ dėl kadastrinių duomenų (patikslinimų) įregistravimo administraciniame teisme (Regionų administracinio teismo byla Nr. eI3-7538-816/2025). Atsisakymą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ grindė aplinkybe, kad „2005/2024 metais atliktas paprastasis remontas bei praplėstas rūsys, tačiau dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo nepateikti”. Teismas ne kartą su šalimis sprendė šį klausimą teismo posėdžio metu, klausė jų nuomonės ir klausė šalių apie vykstantį administracinį procesą, teismas buvo iškėlęs klausimą ir dėl galimo šios bylos sustabdymo dėl minėtos administracinės bylos (t. y. šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėtas administracinis ginčas byloje Nr. eI3-7538-816/2025), tačiau abi ginčo šalys pritarė, jog tikėtinai šis teisminis procesas užtruks ilgai ir galiausiai ieškovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės pozicija, jog rinkos kaina (mokėtina kompensacija) būtų skaičiuojama kartu vertinant taip, jog šios atsakovės nurodytos (matininkės pažymėtos) papildomos patalpos būtų įregistruotos, akcentavo, jog palaiko teismo eksperto nustatytą vertę šioje dalyje (kuriam buvo užduotas papildomas klausimas šioje dalyje, įvertinant kokia yra nekilnojamojo turto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jos nustatymo dieną, kartu atsižvelgus į 2024 m. gegužės 12 d. matininkės L. S. nustatytus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (šie duomenys šiai dienai dar neužregistruoti viešame registre). Ieškovas akcentavo, jog šiai dienai jis patyria nuolat žalą vis tęsiantis ginčui, kadangi jam neleidžiama naudotis bendru turtu, dėl to toks dar bylos sustabdymas neapibrėžtam laikotarpiui (kai byla dar tik pradėta nagrinėta pirmosios instancijos administraciniame teisme) gali tikėtinai užtrukti nagrinėjimas administraciniuose teismuose kelis metus su apeliacijomis, todėl ieškovas sutinka su tokios kompensacijos išmokėjimu (kurio prašė ir atsakovė), nestabdant šios bylos nagrinėjimo. Todėl teismas, kartu atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus (pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus bei susiklosčiusias ginčo aplinkybes), ir šiuo atveju teismas atsižvelgia į individualiai susiklosčiusias šios bylos aplinkybes ir abiejų bendraturčių pozicijas (iš esmės pritarimą) šioje dalyje bei ginčo turto (pastato) rinkos vertė nustatoma, kartu atsižvelgus į 2024 m. gegužės 12 d. matininkės L. S. nustatytus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (šie duomenys šiai dienai dar neužregistruoti viešame registre).

24. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio. Ieškovas rėmėsi byloje teismo eksperto Kastyčio Kumpino nustatytomis ginčo turto vertėmis, t. y. teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi byloje atsakovės K. L. prašymu byloje paskirta teismo ekspertizė – ginčo nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertizė pavesta atlikti teismo ekspertui Kastyčiui Kumpinui, ekspertui buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Kokia yra nekilnojamojo turto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jos nustatymo dieną; 2) Kokia yra nekilnojamojo turto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė jos nustatymo dieną, kartu atsižvelgus į 2024 m. gegužės 12 d. matininkės L. S. nustatytus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (šie duomenys šiai dienai dar neužregistruoti viešame registre). Teismo ekspertas Kastytis Kumpinas pateikė 2024 m. liepos 29 d. ekspertizės aktą Nr. 24-07-29KK, kuriame padarė išvadas: 1) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 304,91 kv. m bendro ploto pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 270 000 Eur; 2) 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodu deriniu yra 282 000 Eur. Taigi ieškovas sutinka atsakovei sumokėti 141 000 Eur kompensaciją už atsakovės turto dalį.

25. Kartu pažymėtina, kad ieškovas ne kartą siūlė atsakovei sumokėti jam mažesnę kompensaciją (135 000 Eur) už jam priklausančią turto dalį, tačiau atsakovė akcentavo, jog neturi finansinių galimybių ir teisingą kompensaciją turi mokėti ieškovas.

26. Atsakovė teigia, kad jai turi būti priteista iš ieškovo didesnė negu ieškovas nurodo, t. y. 161 019 Eur piniginė kompensacija, nesutiko su teismo eksperto nustatyta verte. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 24 d. turto vertintojas UAB „Jungtinis verslas“ parengė ir atsakovei pateikė turto rinkos vertinimo ataskaitą, kuria nustatė ginčo turto rinkos vertę esant 310 000 Eur. Taip pat atsakovė dar kreipėsi į ekspertą D. Grigą, kad šis pateiktų savo turto vertinimo ataskaitą ir šis pateikė vertinimą 280 000 Eur sumai, su kartu neįregistruotomis patalpomis įvertino 314 000 Eur sumai. Vertina, kad eksperto K. Kumpino vertė yra mažiausia ir nėra teisinga. Atsakovės manymu, pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ginčo pastato rinkos vertę reikėtų skaičiuoti pagal visų turto vertintojų pateiktų vertinimų aritmetinį vidurkį, t. y pagal į bylą pateiktas 2 atidalinamo turto vertinimo ekspertizes ir 2 to paties turto vertinimo ataskaitas, skaičiuojant visų vertintojų nustatytą to paties turto tikėtinos rinkos vertės vidurkį. Toks vertinimas, atsakovės įsitikinimų, būtų šiame ginče sąžiningiausias. Tuomet vidurkis būtų 287 500 Eur. Ginčo namui, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, esant 304,91 kv. m ploto, visų turto vertintojų vidutiniškai nustatytai 1 kv. m rinkos vertei esant 287500/304,91= 942,9 Eur/kv. m, papildomas name esantis 36,63 kv. m viešame registre neįregistruotas patalpų plotas su kuriomis ginčo pastatas tampa 341,54 kv. m ploto pastatu, bendrą ginčo pastato rinkos vertę turėtų kelti iki 341,54*942,9 = 322 038 Eur. Atitinkamai ieškovui priteisus atsakovei priklausančią pastato–gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, atsakovei priteistina 161 019 Eur kompensacija už ½ dalį viso atidalinamo turto.

27. Kaip minėta, civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12–13 straipsniai). Nustatant rinkos kainą, teisingą kompensacinę vertę gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato rinkos vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Didesnė įrodomoji galia suteikta tik oficialiesiems rašytiniams įrodymams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

28. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios. Tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

29. Teismas, vertindamas visas ginčo aplinkybes, pirmiausia pabrėžia, kad atsakovė ir jos atstovas, abejodami dėl byloje atliktos teismo ekspertizės išvadų ir nurodytos teismo eksperto vertės, neprašė (apmokėjusi teismo eksperto kvietimo išlaidas) teismo posėdyje apklausti byloje teismo ekspertą dėl visų jų išreikštų abejonių, taip pat neprašė teismo nei papildomos, nei pakartotinės teismo ekspertizės (CPK 219 straipsnis), nors teismas tai posėdžio metu konkrečiai atsakovei (jos atstovui) siūlė, kai buvo išreikštos abejonės dėl teismo eksperto nustatytos vertės teisingumo. Atsakovė atsisakė tokios galimybės, vietoje to, tiek atsakovė, tiek jos atstovas rėmėsi savo žodinėmis ar rašytinėmis dvejonėmis dėl teismo eksperto nustatytos turto vertės (nors pati atsakovė prašė byloje teismo ekspertizės) bei vėliau dar nusprendė pateikti konsultaciją (pagal išimtinai savo užsakymą). Pažymėtina, kad nei atsakovė, nei jos atstovas neturi nekilnojamojo turto vertintojų kvalifikacijos. Nekilnojamojo turto vertinimo principus apibrėžia daugybė Lietuvos Respublikos ir Europos teisės aktų: Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika, tarptautinio turto vertinimo standartų komiteto patvirtinti „Tarptautiniai turto vertinimo standartai“; Europos turto vertinimo standartai, priimti Europos vertintojų asociacijos grupės TEGOVA, ir kt. Šiuose visuose taisyklėse nustatyta (vertinant sistemiškai), kad būtent turto vertintojai ir ekspertai turi visas šias veiklai (turto vertinimui objektyviai vertei nustatyti) reikiamas licencijas, patirtį, žinias ir kvalifikaciją, dėl to nėra pagrindo remtis suinteresuotų asmenų (t. y. suinteresuotų didesnės vertės nustatymu) tiesiog išreikštomis dvejonėmis, neturint tam atitinkamos kvalifikacijos, jog teismo eksperto, turinčio tinkamą kvalifikaciją, atlikta ekspertizė, netinkama. Pats ekspertas Kastytis Kumpinas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, byloje nenustatyta jokio šio teismo eksperto galimo šališkumo. Tuo labiau atsakovė nenorėjo nei teismo eksperto apklausti teismo posėdyje, siekiant papildomai išsiaiškinti aplinkybes (apmokant šio eksperto atvykimo išlaidas), jei kilo klausimų dėl eksperto teismo ekspertizės akto išvadų, nors teismas tai siūlė padaryti. Pabrėžtina ir tai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta byloje būtent atsakovės prašymu, todėl vien tai, jog atsakovės netenkina teismo ekspertizės metu nustatyta ginčo turto vertė, nereiškia, jog ji nustatyta neteisinga. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas yra vienintelis byloje esantis turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas (turto vertinimo ataskaita), kuriame pateikta profesionalaus turto vertintojo (teismo eksperto) išvada apie turto rinkos vertę tiek pagal viešajame registre įregistruotus duomenis, tiek įvertinus 2024 m. gegužės 12 d. matininkės L. S. nustatytus namo kadastro duomenis (papildomas rūsio patalpas), kurias viso proceso metu įvertinti (nustatant kompensaciją) prašė būtent atsakovė, o ieškovas galutine pozicija tam irgi pritarė. Teismo ekspertizės aktas yra specialių žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinoms perteikti, šaltinis. Teismui, detaliai susipažinus su teismo eksperto Kastyčio Kumpino atlikta teismo ekspertize ir atsakovės nurodytomis dvejonėmis, nekilo abejonių dėl teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumo. Ekspertizės akto turinys nėra laikomas prieštaringu, pačios išvados išplaukia iš detaliai aprašytos tyrimo eigos, ekspertizės aktas surašytas detaliai ir išsamiai (savo išvadas teismo ekspertas akte motyvavo), daug dėmesio akte skirta ir papildomoms rūsio patalpoms, detaliai aprašyta akte kodėl papildomos rūsio patalpos nustatytos būtent tokios vertės. Atsakovė nenurodė objektyvių teismo eksperto išvados argumentus kritikuojančių teiginių, apsiribodama subjektyviu vertinimu (faktiškai nusistebėjimu) vien dėl nustatytos vertės dydžio, kodėl vertinamos papildomoms rūsio patalpoms vertintojas taikė mažesnį tarifą negu kitai pastato daliai, nors išvadoje tai aiškiai motyvuota. Kiti argumentai taip pat pagrinde išreikšti kaip dvejonės. Vien dvejonės nėra pakankama teismo eksperto išvadai aptariamoje apimtyje atmesti, tuo labiau, kaip minėta, nei atsakovė, nei jos atstovas neturi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos. Atsakovė konkrečiai nenurodo, kurie teismo eksperto fiksuoti ir vertinti palyginamieji objektai buvo pasirinkti ar įvertinti netinkamai. Vertinamo turto fizinė būklė taip pat nustatyta turto išorės ir vidaus patalpų apžiūros metu pagal faktinę vertinamo turto fizinę būklę.

30. Atsakovė taip pat rėmėsi, jog varžytinių procese buvo nustatyta dar kitokia turto vertė, tačiau pirmiausia atsižvelgtina šioje dalyje, jog ir varžytinių procesas vyko daug anksčiau negu šio proceso metu atlikta teismo ekspertizė, kurioje vertinta tiek bylos medžiaga, tiek ekspertizės atlikimo metu aktuali situacija, tiek abiem šalims suteikiant galimybes užduoti klausimus teismo ekspertui. Jeigu žiūrint retrospektyviai, tai atsakovė atkreipė dėmesį tik į varžytinių procese nustatytą vertę (siekiant sukelti abejonių teismui), bet kartu neakcentavo, jog dar jos skyrybų procese šio ginčo turto vertė, 2022 m. spalio 24 d. teismo sprendimu nustatyta bendra 180 900 Eur vertė (tai pačios atsakovės kartu įrodinėta turto vertė santuokos nutraukimo procese), t. y. nepraėjus ilgam laiko iki varžytinių. Todėl vėlesnė teismo ekspertizės aktu nustatyta vertė laikoma objektyvesnė pagal šiuo metu aktualų laikotarpį.

31. Kartu sutiktina su ieškovu, jog reikšmingos bylai aplinkybės ir tos, kad atsakovė, įrodinėdama, jog ginčo turto vertė byloje yra 322 038 Eur, tačiau faktiškai pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovės įdėtas skelbimas 2024 m. rugpjūčio mėn. (atsakovė neneigė teismo posėdžio metu, jog skelbimas buvo įdėtas jos iniciatyva (sprendimu) ir pirkėjų rasti nepavyko) portale www.aruodas.lt, kuriame buvo parduodamas turtas už 299 000 Eur. Taigi, atsakovė, buvo nustačiusi pradinę (neskaitant derybinės kainos) kainą ženkliai mažesnę nei rėmėsi šioje byloje, ženkliai mažesnė vertė, nei pačios užsakymu 2024 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė, kurią parengė UAB „Jungtinis verslas“.

32. Taip pat atsakovė byloje rėmėsi 2024 m. rugsėjo 6 d. eksperto Darijaus Grigo konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės (atlikta atsakovės užsakymu), tačiau pažymėtina, jog ekspertas pateikė tik galimą ar tikėtiną turto rinkos vertės konsultaciją užsakovės (t. y. atsakovės) užsakymu, o ne vertindamas kartu visą bylos medžiagą ir atlikdamas ekspertizę (pats ekspertas nurodo konsultacijoje, jog duomenys ir informacija rinkti iš įvairių šaltinių, bet nėra garantuojams visų duomenų tikslumas). Ekspertui visas aplinkybes akcentavo tik užsakovė (t. y. atsakovė), priešinga šalis (ieškovas) neturėjo galimybių suformuluoti klausimų ekspertui, kuriuos būtų galima, atliekant teismo ekspertizę (kai teismas suteikė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims galimybes suformuluoti klausimus), ekspertas neturėjo galimybės įvertinti byloje keliamų ginčo probleminių sričių. Taip pat ekspertas pateikė tik tikėtinumu grįstą konsultaciją, o ne kategorišką išvadą. Pats ekspertas nurodo, jog neprisiima atsakomybės už teisinius klausimus, išmatavimus, paslėptas ir nežinomas turtą įtakojančias sąlygas, techninius ir panašius dalykus, dėl kurių turto vertė galėtų būti didesnė ar mažesnė, negu nurodyta konsultacijoje. Be to, reikšmingiausia aplinkybė šioje dalyje ta, kad šis ekspertas net nevertino pačios atsakovės papildomų rūsio patalpų (kurias pati atsakovė prašo įvertinti išmokant kompensaciją), dėl to išvados nepateikė, pateikė išvadą tik dėl įregistruotų patalpų (tai aiškiai matyti ir akte, kur nurodomas išvadoje vertinamo turto plotas) bei taip pat pats ekspertas pabrėžė, jog konsultacija neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir yra tik konsultacinio pobūdžio išvada, t. y. nėra lygiavertė teismo ekspertizės aktui. Todėl nėra pagrindo šią konsultaciją laikyti objektyvia, prilygstančia teismo ekspertizės aktui.

33. Taip pat atsakovė byloje rėmėsi dar iki teismo ekspertizės akto taipogi atsakovės užsakymu 2024 m. gegužės 7 d. atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią parengė UAB „Jungtinis verslas“. Tačiau pirmiausia ši ataskaita parengta dar iki teismo ekspertizės akto, šią ataskaitą turėjo galimybes įvertinti teismo ekspertas, kuri buvo pateikta byloje iki teismo ekspertizės byloje paskyrimo. Ši ataskaita taipogi išimtinai atlikta atsakovės užsakymu pagal jos pateiktus duomenis ir informaciją vertintojams (tai pažymėta ir ataskaitoje, jog apžiūrint turtą dalyvavo ir paaiškinimus teikė tik užsakovas). Pažymėtina ir tai, kad ataskaitoje pažymėtos aplinkybės, jog šio turto nekilnojamojo turto vertintojas (paminėtas ataskaitoje, įžanginėje dalyje) net neapžiūrėjo, o apžiūrėjo (surašytas 2024 m. balandžio 24 d. apžiūros aktas) tik vertintojo asistenė A. G., taigi tokiai ataskaitai trūksta objektyvios prigimties (t. y. kiek nekilnojamojo turto vertintojas objektyviai galėjo surašyti ataskaitą, kai faktiškai ginčo turtą apžiūrėjo tik atsistentė, ypač lyginant tokią ataskaitą (parengus tokiu būdu) lyginant su teismo eksperto išvada, kuri parengta jam pačiam objektyviai viską apžiūrėjus). Ataskaitoje taipogi nurodyta, jog šioje vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys ir informacija surinkta iš įvairių šaltinių, tačiau dėl objektyvių priežasčių nėra garantuojams šių duomenų tikslumas. Šioje ataskaitoje taipogi nebuvo įvertintos pačios atsakovės papildomos rūsio patalpos (kurias pati atsakovė prašo įvertinti išmokant kompensaciją), ataskaitoje nurodyta, jog remtasi tik įregistruotomis patalpomis. Taigi ši ataskaita objektyvumo prasme taip pat neprilygsta byloje atliktai objektyviai teismo ekspertizei ir pateiktoms ekspertizės akto išvadoms.

34. Teismas šioje byloje neturi pagrindo abejoti byloje atliktos teismo ekspertizės išvados teisingumu. Kaip minėta, šią ekspertizę atlikto teismo ekspertas, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, prisiimantis visą atsakomybę. Šis ekspertas turi kompetenciją atlikti nekilnojamojo turto vertinimus. Pati ekspertizė yra detali, išsami, pats teismo ekspertas apžiūrėjo šalių turtą. Vien byloje dalyvaujančių asmenų (šiuo atveju atsakovės ir jos atstovo) nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu (tikintis didesnės vertinimo kainos, kadangi aiški byloje susiklosčiusi ginčo šalių pozicija, jog kompensaciją mokės ieškovas), nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Pabrėžtinos ir esminės šioje dalyje aplinkybes, nors teismas buvo išaiškinęs teisę, bet atsakovė atsisakė iškviesti teismo ekspertą į posėdį apklausai (apmokant šio eksperto atvykimo išlaidas), taip pat neprašė byloje atlikti nei pakartotinės, nei papildomos teismo ekspertizės. Todėl teismo ekspertizės metu nustatytos vertės laikomos objektyviomis ir teisingomis. Laikyti, kad teisinga kompensacija atsakovei už jos ½ turto dalį šiuo atveju būtų 141 000 Eur, kaip teismo ekspertas buvo nustatęs 2024 m. liepos 12 d. 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame žemės sklype esančio 341 kv. m bendro ploto pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (neįregistruoto NTR duomenyse), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta yra 282 000 Eur. Ieškovas sutinka atsakovei sumokėti 141 000 Eur kompensaciją už atsakovės turto dalį. Teismas detaliai byloje vertino šalių turtinę padėtį dėl galimybės sumokėti kompensaciją (buvo byloje teikiami įvairūs įrodymai) ir byloje nekilo ginčo, jog tokio dydžio kompensaciją ieškovas galėtų sumokėti atsakovei iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovas nurodo, jog yra pats sukaupęs apie 40 000 Eur, dar 100 000 Eur gali gauti iš pusbrolio G. B. (kuris apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino šias aplinkybes, apie tai, kad padeda ir padės šioje situacijoje pusbroliui, dažnai padeda vienas kitam verslo reikalais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu) bei taip pat ieškovo motina apie 25 000 Eur, taipogi NTR išrašai apie ieškovo turimą turtą rodo, jog ieškovas turi nuosavybės teise gana nemažai įvairiaus (įvairios vertės) nekilnojamojo turto, nuolat vyksta įvairūs turto sandoriai (pardavimai, pirkimai), tai rodo ir ieškovo sąskaitos išrašai, jog ieškovas nuolat sąskaitose turi ženklias pinigų sumas, kurias skyria verslo (susijusio su nekilnojamuoju turtu – pirkimo/pardavimo/nuoma) plėtojimui. Todėl teismas įsitikino ieškovo pakankama finansine padėtimi dėl galėjimo sumokėti kompensaciją atsakovei už jos turto dalį ir taip išsprendžiant bendraturčių tolesnius ginčus, tampant ieškovui vienam šio turto savininkui, o atsakovei sumokėjus teisingą ir objektyviai nustatytą kompensaciją.

35. Taigi byloje tenkinamas vienas iš ieškovo galutinai suformuluotų alternatyvių reikalavimų ir iš dalies atsakovės priešieškinis (priteisiant mažesnę kompensaciją nei prašė atsakovė), t. y. atidalyti iš D. S. ir K. L. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): priteisti atsakovei K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 141 000 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno tūkstančių eurų) kompensaciją už atsakovės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieškovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas ir atsakovė prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė papildomai prašo teismo neskirstyti ieškovo bylinėjimosi išlaidų dėl daugkartinio ieškinio reikalavimų tikslinimo, nebuvus objektyvios ieškovo ieškinio tikslinimų būtinybės.

37. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje patyrė bendrai 10 230,55 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, taip pat patyrė 438 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus (dalis žyminio mokesčio ieškovui buvo grąžinta teismo nutartimi).

40. Apie tokius alternatyvius reikalavimus ne kartą pasisakyta ir apygardos teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-325-601/2024), pažymėta, kad kai pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teikia alternatyvius reikalavimus, todėl bet kuriuo iš jų patenkinimas laikytinas ieškinio patenkinimu (ką teismas ir padarė). Šiuo atveju vieno alternatyvaus reikalavimo patenkinimas eliminuoja galimybę tenkinti kitą alternatyvų variantą. Nagrinėjamu atveju pripažintas racionaliausiu ir teisingiausiu antrasis ieškovo galutinio ieškinio reikalavimas, kuris iš dalies sutampa su atsakovės priešieškinio reikalavimu, tik išsiskyrė pozicijos dėl kompensacijos dydžio. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas galutinai suformulavęs keturis alternatyvius ieškinio reikalavimus, kuriuos pagrindė atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais. Taigi, šioje byloje ieškovas viename ieškinyje suformulavęs alternatyvius reikalavimus, faktiškai patvirtino, kad bet kurio jų patenkinimas reikštų ieškovo teisių apgynimą, t. y. ieškovas iš esmės įgyvendino teisę į teisminę gynybą, kuriuo buvo pasiektas materialusis teisinis efektas bei ginčas išspręstas iš esmės, o ieškovas prioriteto nebuvo suteikęs nė vienam iš alternatyvių reikalavimų. Tokiu atveju ieškinys būtų laikomas tenkintu 100 proc. Tačiau teismas kartu atsižvelgia į byloje susiklosčiusias individualias aplinkybes, į jas prašo taip pat atsižvelgti ir atsakovė, skirstant byloje bylinėjimosi išlaidas (kadangi CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos), t. y. į tai, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. patikslintu ieškiniu ieškovas buvo atsisakęs vieno ieškinio reikalavimo (t. y. prašymo atidalyti jo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą bei pastatą – gyvenamąjį namą, priteisiant ieškovui atsakovei priklausančią turto dalį, o atsakovei priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją). Šis ieškovo prašymas buvo motyvuotas tuo, kad tuo metu pasikeitė ieškovo finansinė (turtinė) padėtis, verslo partneris G. B. atsisakė dėl užtrūkusio ginčo finansuoti ieškovui kompensacijos sumokėjimą atsakovei, todėl ieškovas atsisakė šio reikalavimo, motyvuodamas negalėjimu išmokėti kompensacijos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. (atsakydamas į jam užduodamus klausimus), patvirtino, kad puikiai žino apie šį teisminį procesą, nuolat palaikė ryšį su ieškovu, kalbėdavosi apie proceso eigą ir šis patvirtino, jog viso teisminio proceso metu buvo pasiruošęs finansiškai padėti ieškovui sumokėti atsakovei kompensaciją už jos turto dalį, apie jokius atsisakymus padėti ieškovui nenurodė. Taigi pats liudytojas (prisiekęs teisme) paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jo verslo partneris ir kartu giminaitis buvo atsisakęs padėti jam finansiškai. Iš ieškovo sąskaitų išrašų operacijų taipogi matyti, kad viso teisminio proceso metu ieškovo turtinė padėtis buvo ta pati (panaši), matyti iš sąskaitų išrašų, jog ieškovas nuolat atlikinėjo toliau visokias finansines operacijas (nuo pirkimo iki pardavimų), todėl byloje objektyviai nepagrįstos aplinkybės, dėl kurių ieškovas tuomet atsisakė šioje dalyje ieškinio, tačiau tai buvo jo teisė (atitinkamai su atitinkamomis pasekmėmis). Pastebėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Taigi pagal ginčo esmę, nors ieškovas buvo atsisakęs pradinio ieškinio reikalavimo, tačiau tai neužkerta kelio ieškovui (kaip vis dar bendraturčiui) ateityje reikšti tokį reikalavimą dėl atidalijimo, kuris numatytas įstatyme (t. y. jog kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais). Todėl nors ieškovas turėjo teisę ateityje vėl reikšti reikalavimą dėl atidalijimo su kompensacijos išmokėjimu (kol ieškovas yra vis dar bendraturtis), kurio buvo atsisakęs (tokia teisė yra išimtinai dėl ginčo pobūdžio, t. y. ginčas dėl atidalijimo ir įstatyme dėl tokių ginčų numatyta, jog kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais), bet vėl pareikšti tie patys reikalavimai tame pačiame teismo procese, kuriame buvo atsisakytas pradinio ieškinio toks pats reikalavimas. Vertinant šias aplinkybes, pagal galutinį bylos išnagrinėjimą, toks pradinis ieškinys su alternatyviais reikalavimais be atsisakyto pradinio reikalavimo nebūtų tenkintas, o būtų tenkintas iš dalies tik atsakovės priešieškinis. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, taip pat galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir kaip susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas vertina, kad ieškovo ieškinys byloje tenkintas 50 proc. (laikant, kad pagal pradinio ieškinio reikalavimus be atsisakyto reikalavimo būtų tenkinta 0 proc. reikalavimų, o pagal galutinį patikslintą ieškinį tenkinta 100 proc. reikalavimų, ir vidurkis yra 50 proc. tenkinta ieškinio reikalavimų, išimtinai atsižvelgiant į susiklosčiusias šiame procese aplinkybes ir ieškovo procesinį elgesį šioje dalyje). Teismas vertina, kad toks paskirstymas būtų teisingiausias šioje dalyje (atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, vertinant kartu pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles) pagal individualiai byloje susiklosčiusią retą teismų praktikoje situaciją. Atsakovės priešieškinis laikomas tenkintu iš dalies, t. y. tenkintas dėl atidalijimo būdo (100 proc.) ir iš dalies dėl kompensacijos dydžio 87,57 proc. (vietoje prašomos 161 019 Eur kompensacijos, priteista 141 000 Eur kompensacija, t. y. (141 000 x 100):161 019), todėl tenkinta 93,79 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų. Taigi ieškovas laimėjo 50 proc. ieškinio reikalavimų ir 6,21 proc. priešieškinio reikalavimų, kas sudaro bendrai laimėta 28,11 proc. reikalavimų/atsikirtimų, o atsakovė laimėjo 93,79 proc. priešieškinio reikalavimų ir 50 proc. ieškinio atsikirtimų, kas sudaro bendrai 71,89 proc. laimėtos bylos, pagal tai ir paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu ieškovas laimėjo bylą 28,11 proc., o atsakovė laimėjo bylą 71,89 proc.

41. Sprendžiant dėl pačių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pirmiausia pažymėtina dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę advokatų pagalbą. Ieškovas patyrė 10 230,55 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, atsakovė patyrė 3 932,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Teismui pateikti šias išlaidas, patvirtinantys įrodymai, šios išlaidos detalizuotos.

42. Vertinant patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojantis redakcija) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).

45. Teismas, vertindamas šiuo atveju abiejų ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje dalyje už advokatų teisinę pagalbą, pažymi, kad iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad abi šalys šiame ginčo procese buvo nuolat atstovaujamas advokatų, kurie teikė šalims įvairias teisines paslaugas (nuo įvairių procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose), teisminis procesas buvo gana ilgas, šalių atstovų parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, byla priskirta prie gana sudėtingų, kadangi byloje susidarė įvairios sudėtingos faktinės situacijos, buvo atliekami ir išsamūs šalių atstovų pozicijos pristatymai teismo posėdžio metu, teikiami dokumentai teismo nustatytais terminais, išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti, todėl laikoma, kad abiejų šalių patirtos išlaidos už advokatų paslaugos yra pagrįstos, realios ir protingos. Vien tai, kad ieškovo išlaidos už advokato teisines paslaugas yra ženkliai didesnės negu atsakovės, nekeičia šių teismo išvadų, kadangi pačių šalių susitarimas su juos atstovaujančiais advokatais dėl konkrečių paslaugų įkainių, o šiuo atveju abiejų nurodytos advokatų paslaugų išlaidos yra pagrįstos, realios ir protingos, atitinka rekomendacinius dydžius.

46. Taip pat ieškovas patyrė 438 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus (kita dalis žyminio mokesčio ieškovui buvo grąžinta). Taigi bendrai ieškovas patyrė 10 668,55 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

47. Atsakovė taip pat patyrė 70 Eur išlaidų už matininkės L. S. paslaugas (gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos plano parengimui); 130 Eur išlaidų matininkų UAB „Geosritis“ paslaugoms apmokėti (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planui parengti); 110 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus; 400 Eur teismo ekspertizės išlaidos; 360 Eur už UAB „Jungtinis verslas“ vertinimą; 400 Eur už kadastrinių matavimų bylos formavimą; 460 Eur už Darijaus Grigo vertinimą; 10 Eur mokestis už 2025 m. kovo 17 d. pažymą. Teismui pateikti visas šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Teismo vertinimu, visos šios išlaidos susijusios su nagrinėjamu ginču. Vien tai, kad teismas pvz., laikė objektyvesniu įrodymu byloje teismo ekspertizės aktą, nelaikoma, jog bylinėjimosi išlaidos už konsultaciją ar ataskaitą (jų parengimą) nepagrįstomis išlaidomis. Šios visos išlaidos susijusios su ginču, teiktos išimtinai įrodinėjant priešieškinį arba atsikertant į ieškinį, taip pat už ekspertizės atlikimą, išlaidos už kadastrinių matavimų bylos rengimą buvo patirtos dėl patikslintos kadastrinių matavimų parengimo, kuriais rėmėsi ir teismo ekspertas pateikdamas išvadą į antrąjį suformuluotą ekspertizės klausimą. Todėl laikytina, kad visos šios išlaidos pagrįstos. Taigi atsakovė patyrė 3 932,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir kitų 1 940 Eur išlaidų, bendrai 5 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Pagal anksčiau nurodytas laimėtos bylos proporcijas (ieškovas laimėjo 28,11 proc., o atsakovė laimėjo bylą 71,89 proc.) laikytina, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 2 998,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisti 4 221,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymus, priteisti atsakovei iš ieškovo 1 222,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalyti iš ieškovo D. S. ir atsakovės K. L. bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini): priteisti atsakovei K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 141 000 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno tūkstančių eurų) kompensaciją už atsakovės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieškovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovei K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 222,81 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.