- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-325-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09882-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-361-451/2023 pagal ieškovo T. P. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. M. ir G. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. teismo prašė: 1) atidalinti 44,08 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant ½ dalį buto iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, o atsakovei priteisiant 19 250,00 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo, kurią jis sumoka į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą; 2) teismui netenkinus pirmojo prašymo, atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant ½ dalį buto, o ieškovui priteisiant 19 250,00 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės, kurią atsakovė sumoka į ieškovo nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis buto dalį įsigijo 2022 m. kovo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš valstybės įmonės Turto banko. Ieškovas įgijo 13,89 kv. m. kambarį, ½ dalį 16,11 kv. m. bendro naudojimo patalpų ir ½ dalį rūsio. Šių patalpų nenorėjo įsigyti nei atsakovė, nei tretieji asmenys. Ieškovas organizavo buto remontą, bet atsakovė atsisakė tai daryti. Ieškovas paaiškino, kad su bute gyvenančiais nuomininkais kyla konfliktai. Butas yra nedalus, jo padalyti natūra nėra galimybės, todėl yra teikiami alternatyvūs reikalavimai jį atidalinti išmokant kompensaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad atidalijus butą jį priteisiant ieškovui, o atsakovei išmokant kompensaciją, būtų pažeistas viešosios teisės principas, t. y. valstybės turtas būtų perduotas kitaip, nei numatyta imperatyvaus teisinio reguliavimo. Atsakovė viešosios nuosavybės teisės objektą perduoti privatiems asmenims gali tik viešojo aukciono būdu, griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tai, kad atsakovė nedalyvavo aukcione įsigyti buto dalį reiškia, kad jai ji nereikalinga. Atsakovė taip pat nurodė, kad perleidus atsakovės buto dalį ieškovui būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, nes jie buto dalyje gyvena nuo 1987 m.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Tretieji asmenys nurodė, kad ieškovas pats kaltas, jog įsigijo tokį kambarį bute. Tretieji asmenys bute gyvena. Butui suteiktas socialinio būsto statusas ir jis reikalingas savivaldybės funkcijoms atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, t. y. atidalino butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant ½ dalį buto, o ieškovui priteisiant 19 250,00 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovės. Teismas taip pat iš atsakovės ieškovui priteisė 1 733,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei priteisė 313,33 Eur išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą trečiajam asmeniui G. M..
7. Teismas nustatė, kad atidalijant butą natūra jam bus padaryta neproporcinga žala. Buto atidalijimui natūra reikalingi pakeitimai (t. y. atskiro įėjimo, vonios tualeto, atskiro šilumos, vandens, elektros energijos tiekimo ir apskaitos sistemų įrengimas), jeigu apskritai įmanomi, pareikalautų neproporcingai didelių piniginių investicijų, kurias šalys turėtų dengti bendrai. Todėl yra spręstinas buto atidalijimo ir kompensacijos išmokėjimo klausimas.
8. Teismas dėl ieškovo pateiktų reikalavimų nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas ketina turtą parduoti, o to priežastys yra konfliktiniai santykiai su nuomininkais ir atsakovės nenoras prisidėti prie buto remonto. Ieškovui jo buto dalis nereikalinga, o atsakovei priklausančioje buto dalyje gyvena tretieji asmenys. Todėl buto dalies atidalijimas priteisiant atsakovei ieškovui priklausančią buto dalį, o ieškovui – kompensaciją iš atsakovės, yra racionaliausias.
9. Teismas dėl kompensacijos dydžio nustatė, kad ginčo dėl buto vertės nekilo, ir ji yra tokia, kokia nurodyta Nekilnojamojo turto registre, t. y. 38 500,00 Eur. Ieškovas ½ dalį buto įsigijo už 20 044,00 Eur, todėl laikoma, kad masinio vertinimo vertė iš esmės atitinka rinkos vertę, ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 19 250,00 Eur dydžio kompensacija.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant ½ dalį buto, o atsakovei – 19 250,00 Eur kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo. Ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo nurodęs, kad butas jam nereikalingas, priešingai, akcentavo, kad butą nusipirko siekdamas jame gyventi. Ginčo buto dalis yra vienintelis ieškovo valdomas nekilnojamasis turtas. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo.
10.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose nėra įtvirtinta draudimo atidalinti bendrąją jungtinę nuosavybę, kai vienas iš bendraturčių yra savivaldybė. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Disponavimo įstatymas) nereglamentuoja klausimų, susijusių su savivaldybės turto valdymu bendrąja daline nuosavybe su kitais asmenimis klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad buto atidalijimas natūra jam padarytų neproporcingą žalą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė byloje įrodymų, jog butą būtų galima atidalinti natūra. Atsakovė, prieštaraudama išvadoms dėl negalimumo padalinti butą natūra, siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovui.
10.4. Atsakovės pozicija, t. y. kad ji nesiekė tapti viso buto savininke, neturi piniginių išteklių sumokėti ieškovui kompensaciją, priteisiant butą atsakovei buvo atsižvelgta tik į ieškovo ir trečiųjų asmenų interesus, o teismo pasirinktas atidalijimo būdas neatitinka Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje numatytų principų, parodo, kad jai labiau priimtinas ieškovo siūlomas pirmas atidalijimo būdas.
10.5. Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs bendraturčių interesai, o privatus trečiųjų asmenų interesas neturi būti vertinamas kaip tapatus atsakovės interesui. Pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų interesus iškėlė aukščiau bylos šalių interesų.
Atsiliepimas
10.6. Atsakovė nesutikimą su patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu grindė tik prieštaravimu Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Kitų savo interesų pažeidimų atsakovė neįrodinėjo. Šis ieškovo reikalavimas labiau priimtinas abiem šalims.
Šalies argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą bei 2023 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę tapti buto savininke prieš jos valią, netinkamai aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalį, 4.93 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą užtikrinti visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Skundžiamu sprendimu nustatytas atidalijimo būdas suteikia nepagrįstą prioritetą ieškovui, juo neatsižvelgiama į tai, kad atsakovei nėra skirta lėšų socialinio būsto plėtrai ir ji neturi finansinių išteklių buto dalies įsigijimui, be to, tretieji asmenys neketina iš atsakovės nuomotis viso buto.
11.3. Teismas tinkamai neišsiaiškino, koks atidalijimo variantas priimtiniausias ir geriausiai atitiktų šalių interesus, ir atsižvelgė tik į ieškovo ir trečiųjų asmenų siekius. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovas nesiūlė savo turto dalies pirkti kitiems asmenims. Ieškovas, įsigydamas buto dalį ir tikėdamasis, kad kita dalis atsakovei nereikalinga, veikė nerūpestingai ir neapdairiai.
11.4. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas išspręstas išimtiniu būdu – priskiriant butą atsakovei ir iš jos priteisiant kompensaciją, nesant buto atidalijimo projektinių sprendinių, neišanalizavus galimybės butą atidalinti natūra.
11.5. Ieškovo noras įvykdyti atidalijimą nereiškia, kad jis ginčo atveju yra galimas, nes atsakovė jo nenori ir nesutinka mokėti kompensacijos pinigais.
11.6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą turėjo pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad su juo nesutinka ir nesutikimo pozicija yra nurodyta apeliaciniame skunde. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčio teisė yra absoliuti.
13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad su juo nesutinka, o nesutikimo su ieškovo pozicija argumentai pateikti atsakovės apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Šalių apeliaciniai skundai atmetami.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Nustatyta, kad ieškovas T. P. 2022 m. kovo 22 d. viešame aukcione už 20 044,00 Eur nusipirko iš valstybės įmonės Turto bankas ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ginčo butas). Kita ½ dalis ginčo buto nuo 2002 m. vasario 5 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei ir jame 2007 m. balandžio 17 d. nuomos sutarties pagrindu gyvena tretieji asmenys G. M. ir G. M.. Tretieji asmenys nurodytame bute yra deklaravę savo gyvenamą vietą – G. M. nuo 1988 m. rugsėjo 27 d., G. M. nuo 1987 m. liepos 7 d.
Dėl ginčo esmės
18. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl galimybės atidalinti ginčo butą vienam iš jų išmokant kompensaciją.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pripažindamas, kad, nesant galimybės atidalinti turtą natūra, racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus bei Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus atitinkantis atidalijimo būdas yra ginčo buto atidalijimas, priteisiant atsakovei ginčo butą natūra, o ieškovui – kompensaciją.
20. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas antrasis alternatyvus ieškovo reikalavimas (ginčo butą natūra priteisti atsakovei), savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad teismas iš esmės nesvarstė (nepasisakė), kodėl netenkinamas pirmasis ieškovo reikalavimas, t. y. ginčo butą natūra priteisti jam.
21. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad: 1) teismas neišanalizavęs galimybės atidalyti turtą natūra, nepagrįstai ir neteisėtai atidalijimo klausimą išsprendė išimtiniu būdu – per prievartą, priskirdamas ginčo butą atsakovei, priteisiant iš jos ieškovui kompensaciją; 2) nagrinėjamu atveju nėra galimybės atidalinti turtą.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
23. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
24. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 34 punktas).
25. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas).
26. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovo teisė atsidalinti turtą yra nekvestionuojama (yra absoliuti). Ieškovui prašant atidalinti turtą, svarbu tik tai, koks ginčo buto atidalijimo būdas yra teisingiausias.
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teisės atsidalinti turtą neriboja ir tai, kad atsakovės turtas yra viešosios nuosavybės teisės objektas (butas turi socialinę paskirtį). Kasacinis teismas tokiu atveju yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad sprendžiama dėl valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimo, pažymėtina, kad CK normose nėra įtvirtinto draudimo atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė, tuo tarpu Disponavimo įstatymas nereglamentuoja klausimų, susijusių su valstybės turto valdymu bendrąja nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, šios nuosavybės teisės kaip bendrosios su kitais asmenimis įgyvendinimo tvarkos, jame nėra nustatyta speciali tvarka, pagal kurią turėtų būti vykdomas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė. Tačiau šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos. Tai visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios tvarkos principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (1 punktas). Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (2 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (3 punktas). Viešosios teisės principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (4 punktas). Atsižvelgus į CK, Disponavimo įstatymo normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad CK 4.80 straipsnio nuostatos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikytinos ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė, tačiau jų taikymas turi būti derinamas su Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 40 punktas).
28. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, 35 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė savo apeliaciniame skunde (teismas neišanalizavo galimybės atidalyti turtą natūra), didžiąją dalį motyvų skyrė vertinimui, ar yra galimybė ginčo butą atidalinti natūra (sprendimo 16-26 punktai), ir nusprendė, jog tokios galimybės nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o atsakovės nurodomus argumentus laiko deklaratyviais. Jau vien tai, kad ginčo butas yra tik dviejų kambarių, kurie yra nedideli (vienas iš kurių nesiekia nei 14 kv. m.), butas yra antrame daugiabučio namo aukšte, leidžia daryti išvadą, jog tokio buto atidalinti į du atskirus butus nėra galimybės. Be to pažymėtina, kad atsakovė tik apeliaciniame skunde ėmė kelti klausimą dėl galimybės ginčo butą atidalinti natūra (pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nebuvo kvestionuojama), tačiau ir jame nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų svarstyti, jog yra galimybė ginčo butą padalinti natūra. Atsakovė nepateikė jokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų (būdų). Taigi, nustačius, kad ginčo buto nėra galimybės padalinti natūra, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pasiūlytus variantus (būdus) dėl ginčo buto atidalijimo.
30. Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių turi elgtis taip, kad būtų kuo greičiau išspręsti nesutarimai (ginčai) tarp bendraturčių, kad turtas būtų atidalintas kuo efektyviau, racionaliau ir kuo mažiau nukentėtų kiekvieno iš bendraturčių interesai. Atsakovės elgesys, kai nesutinkama nei su vienų iš ieškovo siūlomų ginčo buto atidalijimo variantų ir nepateikiant savo atidalijimo variantų, o tik deklaratyviais (formaliais) teiginiais (pvz.: savivaldybėje nėra tam skirta lėšų; tretieji asmenys neketina iš atsakovės nuomotis viso buto ir pan.) neigiant atidalijimo galimybę, nelaikytinas sąžiningu bendraturčio elgesiu.
31. Nepagrįstu laikytinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas iš esmės nesvarstė (nepasisakė), kodėl netenkinamas pirmasis ieškovo reikalavimas, t. y. ginčo butą natūra priteisti jam, o iš jo kompensaciją atsakovei. Pirmiausia pažymėtina, kad pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog teikia teismui du alternatyvius reikalavimus dėl ginčo buto atidalijimo, todėl bet kurio iš jų patenkinimas laikytinas ieškinio patenkinimu (ką teismas ir padarė). Šiuo atveju vieno alternatyvaus reikalavimo patenkinimas eliminuoja galimybę tenkinti kitą alternatyvų variantą. Antra, iš teismo sprendimo motyvų (sprendimo 27-29 punktai) galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas vertino abu ieškovo pateiktus reikalavimus ir, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, pripažino racionalesniu (teisingesniu) antrąjį ieškovo pateiktą reikalavimą, t. y. vertinimas buvo atliekamas tarp dviejų ieškovo pateiktų atidalijimo variantų. Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktu ginčo buto atidalijimo variantu (atsakovei - butas natūra, ieškovui - kompensacija), nes: 1) ginčo buto bendraturtė yra savivaldybė (atsakovė), o jos turima ginčo buto dalis yra viešosios nuosavybės teisės objektas (turi socialinę paskirtį), kuri yra nuomojama socialiai remtiniems asmenims jau daugiau kaip 30 metų; 2) priteisus ginčo butą natūra ieškovui, atsakovė netektų socialinei paskirčiai naudojamo būsto, kas reiškia, kad bute gyvenantys socialiai remtini asmenys (du pensinio amžiaus žmonės) turės išsikelti (būti iškeldinti), t. y. šie asmenys praras savo pastovią gyvenamąją vietą (savo namus), o atsakovė turės jiems ieškoti kitos gyvenamosios vietos, kas gali ir užtrukti; 3) priteisus ginčo butą natūra atsakovei, ieškovo tiek teisinė, tiek faktinė padėtis iš esmės nepasikeistų (vietoje turto dalies ieškovas gauna kompensaciją), nes ieškovas šio buto dalį įsigijo tik 2022 m. kovo 22 d. viešo aukciono būdu ir jame nėra niekada negyvenęs (ieškovas gyvena Vilniuje); 4) ieškovas ginčo buto dalį įsigijo ne sau gyventi. Tą patvirtina tai, kad: a) ieškovas gyvena Vilniuje, o ginčo buto dalis įsigyta Kaune; b) įsigyta tik dalis ginčo buto su jame gyvenančiais atsakovės nuomininkais, kas apsunkina naudojimąsi butu; c) turtas įsigytas viešo aukciono būdu ir reikalaujantis remonto (tą tvirtina pats ieškovas); d) ieškovas tiek įsigydamas ginčo buto dalį, tiek pateikdamas ieškinį teismui (2022 m. liepos 13 d.) turėjo gyvenamąjį būstą, kurį perleido tik bylos nagrinėjimo metu (kokiu būdu, kam duomenų nepateikta), kas vertintina, kaip ieškovo siekis sukurti byloje sau palankią aplinkybę – neturėjimą gyvenamojo būsto; e) ginčo buto dalies įsigijimas aukcione ieškovui buvo penktas kartas per pakankamai trumpą laiką (nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. kovo 22 d.), kai jis aukcione įsigyja butus (jų dalis), o po kelių mėnesių juos parduoda, kas parodo, kad butų įsigijimas aukcione ieškovui yra siekis tokiu būdu užsidirbti.
Dėl papildomo sprendimo
32. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 26 d. papildomu sprendimu iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, valstybei priteisė 313,33 Eur išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą trečiajam asmeniui G. M.. Teismas nurodė, kad šiuo atveju trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir prašė ieškinį atmesti. Teismui nusprendus ieškinį tenkinti, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės, kurios pusėje buvo trečiasis asmuo (CPK 96, 98 straipsniai).
33. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, prašo jį panaikinti Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turėjo pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
34. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies (trečiojo asmens), laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
35. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovės, nes, nagrinėjamu atveju, nors trečiasis asmuo ir dalyvavo atsakovės pusėje, tačiau patenkinto alternatyvaus reikalavimo atžvilgiu (ginčo butą natūra priteisiant atsakovei) trečiasis asmuo laikytinas laimėjusia šalimi. Trečiasis asmuo iš esmės sutiko su patenkintu alternatyviu reikalavimu (nurodė, kad tokio reikalavimo patenkinimas jo teisių nepažeis), kai tuo tarpu atsakovė nesutiko ir prašė jį atmesti.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
38. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jam nepriteistinos jo prašomos bylinėjimosi išlaidos (750 Eur) už šio dokumento parengimą.
40. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir 2023 m. spalio 26 d. papildomą sprendimą nepakeistais.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.