Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent:

ji, būdama mažamečio M. G., gimusio 2018 m. liepos 26 d., aukle, 2019 m. rugpjūčio 7 d., nuo 13.00 val. iki 16.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte, paguldžiusi mažametį M. G. į vežimėlį, pastarajam užmigus, elgdamasi neatsargiai, atidarė kambaryje, kuriame buvo vežimėlis, langą, kurio palangė yra 10 cm aukštyje nuo grindų, vaikui atsibudus kartu su juo išėjo į virtuvę, palikusi atvirą langą, po ko virtuvėje paliko mažametį M. G. be priežiūros, kur apie 16.30 val. pastarasis grįžo į kambarį ir iškrito per atvirą buto langą, dėl ko mažametis M. G. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva dešinio momens-smilkinio-skruosto srityje, odos nubrozdinimais dešinėje alkūnėje ir nugaroje, stuburo I-II-o krūtinės slankstelių išsiskyrimu, galvos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kaktikaulio, abiejų momenkaulių, pakauškaulio, dešinės akiduobės stogo ir dešinio pleištakaulio didžiojo sparno lūžiais, kraujo patekėjimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaktinių skilčių, pailgųjų smegenų, tilto ir smegenėlių suardymu, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo atėmė mažamečio M. G. gyvybę.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Paaiškino, kad tą dieną, kai įvyko nelaimė, vaikas buvo prižiūrėtas, pamaitintas, švarus ir ramus. Pamaitinusi berniuką iškėlė jį iš vežimėlio, nuprausė ir pastatė ant grindų. Vaikas nuėjo į kambarį prie žaislų, o ji liko virtuvėje susitvarkyti. Jai būnant virtuvėje, vaikas iškrito pro pravertą langą. Langą, pro kurį iškrito M., atidarinėjo matant ir leidžiant atidaryti nukentėjusiajai V. J.–Gi. Nebuvo įspėta, kad langas be apsaugos ir kad jo atidarinėti jokiu būdu negalima. Pati apžiūrėti buto, ar jis saugus vaiko priežiūrai, nespėjo, nes šioje šeimoje dirbo neilgai, nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., be to, viena, nesant mamai, vaiką prižiūrėjo tik apie savaitę laiko. Vaiko saugumu rūpinosi nuo pat darbo šioje šeimoje pradžios. Buvo pastebėjusi, kad laiptai, vedantys į antrą aukštą, yra be turėklų ir apsauginių durelių, todėl iš karto kreipėsi į vaiko tėvą, kad būtų padaryta apsauga, kitaip būtų atsisakiusi šio darbo. Atvažiavus policijai į įvykio vietą, pareigūnas, kuris nufotografavo langą iš lauko pusės, paaiškino jai, kodėl vaikas iškrito. Iš karto po įvykio, kitą diena, gavo žinutę iš V. J.–G., kurioje buvo parašyta: „Aš pykčio nelaikau, atleidžiu. Mums visiems teks toliau su tuo gyventi.“. Užjausdama tėvus ir pati būdama labai sukrėsta, kreipėsi pagalbos į savo draugus. Surinktus pinigus, 1 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. pervedė mamai į banko sąskaitą. Todėl prašė nepriteisti jai 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atleisti ją nuo mokėjimo už teismo išlaidas, nepriteisti turtinės žalos atlyginimo, kadangi yra socialiai remtina, neturi jokių santaupų, išlaiko dukrą moksleivę, kuri norėtų stoti į aukštąją mokyklą, nori jai padėti, bei prižiūri neįgalų sūnų, kuris nedirba. Nuomoja socialinį būstą, kas patvirtina, kad ir anksčiau buvo sunki padėtis. Po šio įvykio neteko darbo, kituose darbuose dirbti negali, nes neturi tinkamo išsilavinimo bei dėl problemų su sveikata. Be galo apgailestauja, dėl tėvelių netekties, berniuką ir jo šeimą buvo spėjusi pamilti, bet atsižvelgdama į savo padėtį yra priversta prašyti nepriteisti jai šios sumos, nes neturi galimybės jos išmokėti, visiškai neturi pinigų. Ką galėjo, iš draugų surinko. Savo noru jiems tikrai padėtų. Pati visai nemato galimybės atlyginti žalą net ir dalimis. Praeitais metais, iki to įvykio, uždirbdavo apie 700-800 Eur. Bet šiuo metu jai psichologinė baimė. Dabar su anūku dažniau sėdi, bando nugalėti tą psichologinę baimę. Tie pateikti pajamų-išlaidų žurnalai, yra už anūko priežiūrą. Dėl šio įvykio labia išgyvena. Atsirado baimė. Yra apskaitininkė. Nuo 2019 m. spalio mėnesio registruota Užimtumo tarnyboje. Suprato, kad jau negalės dirbti, todėl ten ir kreipėsi. Kol kas jokių darbų pasiūlymų nėra gavusi. Padeda žentas, dar gauna apie 10 Eur alimentų iš vaiko tėvo. Neįgalaus sūnaus tėvas gyvena Klaipėdoje ir net nemoka jam priteistų alimentų, jau seniai juos palikęs. Ji viena 4 vaikus išaugino. Jos būtinąsias išlaidas sudaro apie 300 Eur žiemą ir 200 Eur vasarą. Minimaliai išgyventi jai pakaktų 400-500 Eur, bet vis tiek su vaikų išlaikymu, atskirai nėra skaičiavusi. Būtinąsias išlaidas sudarytų: komunalinės paslaugos, internetas, telefonas, nuolatiniai, pietūs. Už socialinį būstą moka 33,77 Eur per mėnesį. Gavo paramą iki liepos mėnesio 31 d. Jeigu po šios datos nuomos mokestis keisis, tai tik į didesnę pusę. Vyresnioji dukra ištekėjusi, atskirai gyvena. Kita mokosi, sūnus dirba, bet jis nelabai padeda. Ji išlaiko tik neįgalų sūnų ir dukrą, kuri dar mokykloje mokosi. Kol kas jos pajamos yra socialinės išmokos. Ji jau senyvo amžiaus, jai jau pensija artėja. Atėmus iš pajamų išlaidas ir žalos atlyginimą, visiškai neliktų laisvų pinigų. Vyresnioji dukra (galima laiduotoja) pati su vyru, gaudami pinigų, jai duodavo. Prižiūri tik savo anūką, vyresniosios dukros. Nuo jos sveikatos priklausys, ar ateityje prižiurės vaikus. Kol kas ne, nes negali nugalėti tos atsiradusios baimės ir įtampos. Po šios psichologinės traumos aktyviau nebandė kitur ieškoti darbo ir kitokio pobūdžio. Jaučiasi neveiksni. Pagal savo savijautą dabar negali. O kaip vėliau bus – nežino. Ji norėtų dirbti, visada dirbdavo ir namie nenusėdi tiek, ir iš tų socialinių išmokų sunku išgyventi. Tik ji mano, kad jau neras gerai apmokamo darbo. Apskaitininke jau jos nepriims, nes ne tas amžius. Dėl paties įvykio nurodė, kad langą atidarė, kai vaikas miegojo, nes jam mažakraujystė ir mama prašė kuo daugiau gryno oro įleisti. Todėl, kai jie su vaiku grįžo iš lauko, ji vežimėlyje paliko miegantį vaiką ir atidarė langą, kad būtų gryno oro. Jis tuo metu miegojo vežimėlyje prisegtas. Atidarydama langą, negalvojo apie tai, kad vaikas gali iškristi, tuo metu nematė, kad langas be grotelių. Pati stebisi, kaip langą atidarydama iki pat galo, nematė, kad ten nėra jokių apsaugų. Nežino, ar buvo galima praverti langą viršuje, nesiaiškino. Anksčiau dėl tokių architektinių statinių nėra turėjusi rūpesčių. Atidarė langą pilnai, kad būtų daugiau gryno oro. Ir anksčiau, prie mamos taip pat buvo atidarius langą. Su mama žiūrėjo kartu vaiką dvi savaites. Tai buvo trečia savaitė, kai ji viena prižiūrėjo vaiką. Ji ne kiekvieną dieną atidarydavo langą, vaiką atveždavo vežimėlyje miegantį, todėl jai nebuvo būtinybės jį migdyti prie atviro lango. Tai buvo ne pirmas kartas, kai ji viena prižiūrėdama vaiką atidarė langą. Iš viso buvo trys tokie atvejai, tačiau ir mama tai matė, kai buvo grįžusi iš darbo, ji buvo nieko prieš. Įvykio dieną, kai vaikas pabudo, ji jį išsivežė į virtuvę, nes pastebėjo, kad vežimėlyje jis geriau valgo. Pamaitino ir tada iškėlė iš vežimėlio. Kai iškėlė vaiką, plovė indus, tvarkė virtuvę. Vaikas dažniausiai būdavo prie jos. Kai baigė plauti indus, pamatė, kad nėra šalia M. Nežino, kiek laiko praėjo. Ne daugiau 15 minučių. Buvo tylu, todėl iškart bėgo į kambarį, nes virtuvėje jo nematė. Pirmame buto aukšte yra du kambariai. Vienas kambarys prieš virtuvę, labai gerai matosi, kitas – kur žaislai, prie pat to lango, kurį ji atidarė. Ir tas kambarys atitvertas kolona, jis visiškai nesimato. Iš virtuvės nėra galimybės jo matyti. Ji šaukė vaiką ir tada pamatė pilnai atidarytą langą. Jai 15 minučių nekilo įtarimas, kodėl taip ilgai tylu, nes vaikas neverkė. Atkreipia dėmesį, kai vaikas verkia. Kai pastatė vaiką ant žemės, buvo pamiršusi langą ir nesirūpino labai, kad tas langas būtų uždarytas. Ji labai mažai dar dirbus, eksperimentavo ir visiškai negalvojo apie tą langą, kad jis atidaytas. Nei atidarydama, nei vėliau, kai jau pamatė iškritusį vaiką, ji nepagalvo, kad tai pavojinga. Ji nebūtų ten dirbus. Bet apie laiptus iškart pagalvojo, nes vaikas lipo nuolat ir teko užstatinėti vežimėliu. Prieš tai yra dirbusi aukle apie 3 metus. Iš viso yra prižiūrėjusi 4 vaikus. Yra prižiūrėjusi tokio amžiaus vaiką. Tuo metu be M. ji dar žiūrėjo kitą vaiką, pilnai pradėjo dirbti tik tą paskutinę savaitę. Po to įvykio su M., praėjus mėnesiui, ji atsisakė prižiūrėti tą kitą vaiką, nors jos prašė, bet ji turėjo baimę, nerimą. Jos nuomone, pagal pareigas, dirdama tokį darbą, ji turėjo rūpintis saugumu. Kai vaiką (M.) prižiūrėjo mamai esant dvi savaites, vaiko mama nebuvo atidariusi to lango prie jos, ji atidarydavo virtuvėje. Dabar supranta kodėl. Kitus kartus atidarydavo tą langą, bet prie mamos, mama matė. Mama neprašydavo jos būtent šį langą atidaryti, tiesiog prie to lango daugiau vežimėliui vietos. Virtuvėje langas didelis, bet užstatytas, o tai vienintelis langas, kuris atsidaro tame kambaryje. Ar jis anksčiau nebuvo užrakinamas, nežino. Mamos namuose nebūdavo, bet ji sugrįždavo vaiką pamaitinti ir ji matydavo, kad tas langas atidarytas. Supranta, kad ji buvo atsakinga už vaiko gyvybę ir pirmas dalykas, kurį pagalvojo, kad ji žmogžudė. Dabar jau nieko negalima padaryti. Nebuvo sutarusi su šeima, kad užsiims ne tik vaiko priežiūra, bet ir namų ruoša, bet po vaiko, mano, kad turėjo sutvarkyti indus. Jai teko matyti vaiką žaidžiantį prie to lango, ten buvo vaiko žaislai. Galima sakyti, kad tai buvo vaiko kambarys, nes ten buvo žaislų, knygelių prie to lango. Vaikas nežaisdavo prie atidaryto lango, bet jai yra tekę matyti, kad vaikas liečiasi prie lango rankenos. Kai pamatė vaiką iškritusį kvietė greitąją pagalbą, galvojo, gal dar galima jį išgelbėti. Nubėgo į apačią, negalėjo atidaryti terasos, ten nieko nebuvo, paskui atvykusi policija jos neleido prie berniuko. Po to parodė jai fotografijas, sakė, kad tai vienintelis langas, kuris neapsaugotas. Pasakė, kad anksčiau ar vėliau nelaimė būtų įvykus, kai vaikas būtų stipresnis ir pats būtų galėjęs atidaryti langą. Vaiko mama jai iš karto parašė žinutę, kai jau buvo prie vaikelio. Kaltinamoji jų atsiprašė.

5) M. G. lavone sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu, nėra;

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pirmiau nurodyti kaltinamosios V. G. teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų V. J.-G. ir P. G. parodymai, byloje esantys policijos įvykių registro išrašas, įvykio vietos, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Dėl bausmės skyrimo

Šiuo atveju nors kaltinamoji V. G. iš karto po nagrinėjamo įvykio savanoriškai pervedė nukentėjusiesiems 1 500 Eur (kaip nurodė – laidotuvėms), tačiau bylą pradėjus nagrinėti teisme ir nukentėjusiesiems pareiškus civilinį ieškinį dėl 1 449,46 Eur turtinės žalos ir 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamoji apklausiama teisiamojo posėdžio metu prašė civilinio ieškinio netenkinti, kadangi ji visiškai neturi lėšų žalai atlyginti, yra socialiai remtina, neturi jokių santaupų, išlaiko dukrą moksleivę, besiruošiančią studijuoti, prižiūri neįgalų sūnų, kuris nedirba, nuomoja socialinį būstą, po šio įvykio neteko darbo, kituose darbuose dirbti negali, nes neturi tinkamo išsilavinimo bei dėl problemų su sveikata, ji jau senyvo amžiaus, jai jau pensija artėja, kol kas nemato galimybių dirbti auklės darbo dėl patirtos psichologinės traumos, aktyviau nebandė kitur ieškoti darbo ir kitokio pobūdžio, kaip vėliau bus – nežino, mano, kad jau neras gerai apmokamo darbo, o pagal specialybę jau jos nepriims, nes ne tas amžius, todėl atsižvelgdama į savo padėtį ir nematydama galimybės atlyginti žalą nukentėjusiesiems yra priversta prašyti nepriteisti nukentėjusiesiems prašomos sumos. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu (t. y. apie vienerius metus) kaltinamoji daugiau žalos neatlygino, pati ar per atstovą nebandė susitarti su nukentėjusiaisiais ar ieškoti kitų būdų jų patirtai žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nors atsižvelgus į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį 1 500 Eur dydžio žalos atlyginimas yra reikšmingas, tačiau civiliniame ieškinyje prašomos atlyginti žalos (kuri, atsižvelgus į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priskirtina prie mažesnių) kontekste, jis laikytinas nedidele padarytos žalos atlyginimo dalimi ir padengia tik patirtą turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamoji dėl visos likusios žymiai didesnės neturtinės žalos dalies su nukentėjusiaisiais nesutinka. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra ir kaltinamosios įsipareigojimo žalą atlyginti, tai neužfiksuota teisiamojo posėdžio protokole (kaip, pvz., aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019). Nors kaltinamosios gynėja paskutinio teisiamojo posėdžio metu ir bandė teisinti tokią kaltinamosios poziciją, teigdama, jog kaltinamoji neatsisako žalos atlyginti ir ateityje, o apklausiama dėl susijaudinimo pasakė, kad ji nesutiktų atlyginti žalos, ir tikrųjų kalbėjo tik apie neturtinę žalą, kad jai būtų sudėtinga ją atlyginti, bet jeigu teismas priteistų, tai kaltinamoji įsipareigoja žalą atlyginti ateityje, vis dėlto pati kaltinamoji šių gynėjos teiginių teismui nepatvirtino. Taip pat ir galima laiduotoja – kaltinamosios dukra, viena vertus, teigė, kad finansinės galimybės atlyginti žalą neturi nei mama, nei jos šeima (ji pati nedirba, augina mažametį vaiką), jie tik bando stotis ant kojų, o mama socialiai remtina, nežino, ar būtų galima įveikti tą neturtinę žalą, su vyru palaikytų mamą kiek gali, bet galimybių išmokėti visą sumą, jos nuomone, nėra, kita vertus, nurodė, kad ji su vyru mamai padėtų įvykdyti iki galo viską, kas bus priteista, siūlo atlyginti kiekvienam iš tėvų po 500 Eur. Šių dukros teiginių kaltinamoji taip pat teisme nepatvirtino, o dukra paklausta, ar su nukentėjusiaisiais buvo kalbėta dėl konkrečių pasiūlymų, atsakė neigiamai. Visa tai, teismo vertinimu, leidžia abejoti ir tuo, kad yra tenkinama ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – kaltinamoji visiškai atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šią abejonę sustiprina ir gynybos pateikti duomenys apie kaltinamosios turtinę padėtį, kuri iš tiesų yra prasta (išlaiko pilnametę besimokančią dukrą, remia pilnametį neįgalų sūnų, jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, santaupų neturi, nedirba, gauna piniginę socialinę paramą, pajamos per mėnesį sudaro apie 265 Eur, nuomoja socialinį būstą) (3 t., b. l. 77–102), kaltinamosios amžius, išsilavinimas bei sveikata, kuriuos ji taip pat vertina, kaip aplinkybę, sunkinančią jos galimybę ateityje susirasti geriau apmokamą ar bet kokį darbą, gauti pajamų, iš kurių dar liktų pinigų žalai atlyginti, bei menka pagalba iš artimųjų (dukters šeimos, kurioje šiuo metu taip pat dirba tik vyras).

Atsižvelgęs į tai, kad nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia dėl bausmės kaltinamajai paskyrimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmė – žmogaus gyvybės atėmimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kito žmogaus gyvybė dėl neatsargumo buvo atimta netinkamai atlikus mažamečio priežiūrą), į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją (2 t., b. l. 185–192) – brandaus amžiaus, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, išsiskyrusi, bausta administracine tvarka, neteista, bei jos elgesį po nagrinėjamo įvykio – padarytą nusikalstamą veiką pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, minimaliai atlygino žalą.

Įvertinęs išvardytas aplinkybes, ypač tai, kad V. G. įvykdytu nusikaltimu buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – atimta kito žmogaus gyvybė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, yra neteista, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą ir stiprius socialinius ryšius – išlaikomus vaikus, prižiūri anūką, priklausomybių neturi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d., 5 d. 8 p.).

Teismas šiuo atveju nenustatė ir BK 62 straipsnyje bei 54 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 144–148), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanoma atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

Pagal kasacinio teismo praktiką teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos gyvybės atėmimo atvejais, atsižvelgtina ir į teisės doktrinoje išreikštą vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 46 punktas). Doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys, su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

Nukentėjusieji P. G. ir V. J.-G. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 449,46 Eur turtinės žalos ir 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, jog patirtą turtinės žalos dydį sudaro: laidojimo išlaidos (iš viso – 557,37 Eur) ir psichologo-psichoterapeuto konsultacijoms bei skirtiems vaistams apmokėti turėtos išlaidos (iš viso – 892,09 Eur). Nukentėjusieji akcentavo, kad psichologo-psichoterapeuto paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos buvo ir iki šiol yra būtinos jiems patiriant (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) dėl mažamečio sūnaus netekties, todėl jos priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusiosios su V. G. inkriminuojama nusikalstama veika ir turi būti atlygintos. Taip pat, minėtu civiliniu ieškiniu abu tėvai prašo po 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nurodo, kad jiems patirtą neturtinę žalą įvertinti pinigais sunkiai įmanoma, kadangi jokia pinigų suma neatstos netekties skausmo ir neatkurs negrįžtamai prarasto ryšio su artimu žmogumi – jų sūnumi. Prašydami priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami patirtos žalos dydį, nukentėjusieji pažymi, kad atsižvelgė, visų pirma, į tai, kad dėl V. G. veiksmų žuvo jų mažametis sūnus M. G., dėl ko jie abu neabejotinai patyrė didelį dvasinį, psichologinį sukrėtimą, netekties skausmą, o padaryta skriauda nepataisoma ir jos pasekmės juos lydės visą likusį gyvenimą. Jų ryšys su sūnumi, dėl jo mažametystės, neabejotinai buvo glaudus ir šiltas. Po sūnaus netekties tėvai išgyvena (duomenys nesklebtini), kuri neigiamai paveikė ir iki šiol veikia jų gyvenimo kokybę, atsirado nuolatinis nerimo jausmas, vyrauja slogios ir depresyvios emocijos, dėl ko nuolat lankosi pas psichologus-psichoterapeutus. Kita vertus, atsižvelgia ir į kaltinamosios elgesį tiek įvykio metu, tiek po jo, jos asmenybę, turtinę padėtį, kaltės formą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinę šias aplinkybes ir teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą tokio pobūdžio bylose, kuri svyruoja nuo 3 000 Eur iki 20 000 Eur ir daugiau, jiems padarytą neturtinę žalą vertina po 7 000 Eur kiekvienam. Nukentėjusiej taip pat nurodė, kad kaltinamoji V. G. yra pervedusi 1 500 Eur į jų banko sąskaitą, todėl šia suma, pirmosios instancijos teismui išsprendus pareikšto civilinio ieškinio klausimą, priteistos žalos dydis turėtų būti sumažintas.

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, 2011 m. gegužės 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011, 2013 m. spalio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamosios V. G. nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo atėmus M. G. gyvybę, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai P. G. ir V. J.-G. neteko sūnaus. Teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta dėl kaltinamosios V. G. neatsargių veiksmų, dėl netinkamos mažamečio priežiūros, tėvams patikėjus ją kaltinamajai, kurios veika padaryta jai atliekant savo darbo funkcijas, susijusias su mažamečių priežiūra, dėl V. G. veiksmų M. G. neteko gyvybės – pasekmės yra negrįžtamos. Teismo vertinimu, nukentėjusieji dėl vienintelio sūnaus netekties patyrė itin didelį dvasinį sukrėtimą, emocines kančias bei neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiuosius P. G. ir V. J.-G. su sūnumi siejo itin glaudus ryšys, kadangi M. G. buvo vos (duomenys nesklebtini) metų, todėl gyveno kartu su tėvais ir buvo visiškai nuo jų priklausomas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis ir teismų formuojamą praktiką sprendžia, kad nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai ir skausmas, atsiradę po netikėtos M. G. netekties, vertintini kaip itin dideli ir reikšmingi, iki tol buvusio glaudaus ryšio atkūrimas nebeįmanomas.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat kaltinamosios turtinę padėtį, kitas aplinkybes, susijusias su jos interesų gynimu, kurios nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, naujausią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (kuri yra gana įvairi, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo maždaug 3 000 Eur iki 30 000 Eur, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020, 2020 m. vasario 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-788/2017 ir kt.), bei atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydis sudaro po 7 000 Eur kiekvienam.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojai neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjant šį klausimą būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, prie išimtinių atvejų, kai teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Įvertinus šioje byloje nustatytą kaltinamosios itin sunkią turtinę padėtį, iš karto sumokėti visą priteistą neturtinę žalą, akivaizdu, kaltinamajai objektyviai būtų labai sunku. Vis tik, sprendžiant dėl priteistos sumos išdėstymo, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų teisėtus lūkesčius bei į tai, jog neturtinė žala šiuo atveju priteista dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl tokių kaltinamosios veiksmų, kurie, nors ir padaryti neatsargia kaltės forma, tačiau yra pavojingi, o pasekmės itin sunkios. Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų teisėtą lūkestį, kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad ji vis dėlto ieško darbo, yra registruota Užimtumo tarnyboje, bei mokėtinų sumų dydžius, daro išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimo išdėstymas šiuo atveju nepažeis nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškino dalis dėl prašomos turtinės žalos atlyginimo šiuo atveju nėra ginčijama, ji yra pagrįsta, įrodyta byloje pateiktais duomenimis (3 t., b. l. 41–53; 65–72), todėl ji taip pat tenkintina ir nukentėjusiesiems 1 449,46 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamosios. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nukentėjusiesiems po nagrinėjamo įvykio jau yra pervedusi 1 500 Eur laidojimo ir kitoms išlaidoms padengti, laikytina, kad teismo priteista turtinė žala yra atlyginta.

Taip pat nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamosios ir visas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Nukentėjusiųjų atstovė teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad prašoma išlaidų atlyginimo suma sudaro 363 Eur (už atstovavimą pirmosios instancijos teisme) (3 t., b. l. 73–76). Teismo nuomone, atsižvelgus į V. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų P. G. ir V. J.-G. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatei atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamosios ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų P. G. ir V. J.-G. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš kaltinamosios P. G. ir V. J.-G. naudai priteistina 363 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nukentėjusiesiems po nagrinėjamo įvykio jau yra pervedusi 1 500 Eur laidojimo ir kitoms išlaidoms padengti, šia suma sumažintas 1 449,46 Eur turtinės žalos atlyginimas ir laikoma, kad turtinė žala yra atlyginta, atitinkamai likusia pervesta pinigų suma – 50,54 Eur, mažintinas ir priteistinas proceso išlaidų dydis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) nuoplova voke pagal 2020 m. balandžio 22 d. Kvitą B serija BBB Nr. LS004839 saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose (2 t., b. l. 121–123), paimta įvykio vietos apžiūros metu, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina; 2) raudonas plastikinis segtuvas ,,705-osios GNSB dokumentai“ (92 lapai), rožinis plastikinis segtuvas ,,705-osios GNSB namo projektas“ po korektūros (18 lapų), knyga su užrašu ,,32 butų gyvenamo namo su požeminiais garažais, Tuskulėnų g. inžineriniai tinklai (korektūra) gyvenamasis namas“ (13 lapų), ASD (architektūrinės dalies detalizacija) (32 lapai), brėžiniai (4 lapai), projektų pasiūlymų segtuvas (10 lapų) pagal 2020 m. balandžio 22 d. Kvitą B serija BBB Nr. LS004840 dėžėje saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose (2 t., b. l. 124–125), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini juos pateikusiems asmenims ir (ar) institucijoms; 3) kompaktinis diskas su vaizdo įrašais bei kompaktinis diskas su garso įrašais (1 t., b. l. 65, 71) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant V. G. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 18.15 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. 15.50 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų V. J.-G. ir P. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti V. J.-G. ir P. G. naudai iš V. G. 1 449,46 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus keturiasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, t. y. po 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Įvertinus V. G. civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. iš karto po nusikalstamos veikos pervestą 1 500 Eur sumą, laikyti, kad teismo priteista 1 449,46 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų keturiasdešimt šešių centų) turtinė žala yra atlyginta.

Priteisti iš V. G. V. J.-G. ir P. G. naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus V. G. civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. iš karto po nusikalstamos veikos pervestos 1 500 Eur sumos likusią dalį – 50,54 Eur (penkiasdešimt eurų penkiasdešimt keturis centus), priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą sumažinti iki 312,46 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų keturiasdešimt šešių centų).

Civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. priteisto 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant pasirinkto dydžio įmoką kas mėnesį iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) nuoplovą voke pagal 2020 m. balandžio 22 d. Kvitą B serija BBB Nr. LS004839 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 2) raudoną plastikinį segtuvą ,,705-osios GNSB dokumentai“ (92 lapai), rožinį plastikinį segtuvą ,,705-osios GNSB namo projektas“ po korektūros (18 lapų), knygą su užrašu ,,32 butų gyvenamo namo su požeminiais garažais, Tuskulėnų g. inžineriniai tinklai (korektūra) gyvenamasis namas“ (13 lapų), ASD (architektūrinės dalies detalizacija) (32 lapai), brėžinius (4 lapai), projektų pasiūlymų segtuvą (10 lapų) pagal 2020 m. balandžio 22 d. Kvitą B serija BBB Nr. LS004840 dėžėje saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpose, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti juos pateikusiems asmenims ir (ar) institucijoms; 3) kompaktinį diską su vaizdo įrašais bei kompaktinį diską su garso įrašais, pridėtus byloje – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.