Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-785-440/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
2A-785-440/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00333-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-785-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00333-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. transporto įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-55-674/2020 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakovams V. K., V. K. transporto įmonei, trečiajam asmeniui V. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti iš bendraatsakovo V. K. transporto įmonės subsidiariai su V. K. 25 218,11 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 581,57 Eur išlaidas už pateiktų į bylą vertimą į valstybinę kalbą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 11 d. Jungtinėje Karalystėje dėl V. Š., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. Š. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.

3. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Jei eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

4. Nurodė, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 21 997,75 GBP reikalavimą ieškovui, kuris, minėtą sumą sumokėjo. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą, tačiau bendraatsakovai reikalaujamos sumos nesumokėjo. TPVCAPDĮ 23 straipsnio nuostatuose yra įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, šiuo atveju – V. K. transporto įmonės.

Atsiliepimas

5. Atsakovė V. K. transporto įmonė atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek vairuotojas, tiek atsakovai visą žalos, kurią Jungtinėje Karalystėje administravo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, administravimo laikotarpį laikėsi nuoseklios pozicijos, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio nagrinėjamu atveju nėra, kaip neegzistuoja ir kitos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau siekdami taikaus ginčo išsprendimo, atsakovai sutiko su Jungtinės Karalystės biuro siūlomu 50/50 kaltės padalijimu, tačiau su tuo nesutikus tretiesiems asmenims, žalos administravimas buvo tęsiamas bendra tvarka.

6. Pažymėjo, kad aptariamas eismo įvykis Jungtinėje Karalystėje įvyko vairuotojui važiuojant kairiąja greitkelio puse, o tretiesiems asmenims — dešiniąja. Vairuotojas, ketindamas persirikiuoti į vidurinę eismo juostą, parodė dešiniojo posūkio signalą. Vairuotojui pastebėjus, jog trečiųjų asmenų valdoma transporto priemonė pradėjo vairuotojo valdomos transporto priemonės lenkimo manevrą, pastarasis liko savo eismo juostoje, leisdamas tretiesiems asmenims užbaigti lenkimą. Tačiau tretieji asmenys, elgdamiesi neapdairiai bei nebaigę lenkimo manevro, pradėjo rikiuotis į vairuotojo užimtą eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas – trečiųjų asmenų automobilis kairiuoju galiniu sparnu kliudė priekinį dešinįjį vairuotojo valdomo vilkiko sparną, dėl ko trečiųjų asmenų automobilis buvo nustumtas į šoną, atsitrenkė į apsauginę tvorelę ir buvo apgadintas.

7. Atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio metu trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje patrauktas vairuotojas turėjo 24-25 metų vairavimo stažą, buvo patyręs vairuotojas. Eismo įvykis įvyko apie 18.30 val., esant ganėtinai intensyviam eismui, iki išvažiavimo iš greitkelio M20 į kelią A229 likus apytiksliai ¾ mylios (1,2 kilometro), todėl tretiesiems asmenims, norintiems išvažiuoti iš pagrindinio kelio, reikėjo greitai atlikti lenkimo manevrą ir persirikiuoti į vairuotojo užimtą eismo juostą. Tikėtina, jog tretieji asmenys, atlikdami lenkimo manevrą, skubėjo, ir neapdairiai užbaiginėjo manevrą neįsitikinę, ar tam yra pakankamai erdvės, kas ir sukėlė eismo įvykį.

8. Nurodė, jog iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad į eismo įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patikrino abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų blaivumą (abu vairuotojai buvo blaivūs) bei žodžiu nurodė, jog dėl įvykio egzistuoja abiejų vairuotojų kaltė. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nepildė jokio eismo įvykio protokolo, deklaracijos ar kito dokumento, eismo įvykio kaltininkui nustatyti nebuvo atliekamas joks tyrimas.

9. Pažymėjo, kad atsakovė galutinio teismo sprendimo, kuriame būtu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas eismo įvykyje dalyvavusiu šalių kaltės klausimas, neturi. Nagrinėjamu atveju tiek kaltės klausimą, tiek žalos dydžio klausimą savavališkai išsprendė trečiuosius asmenis bei Jungtinės Karalystės Biurą atstovavę advokatai. Atsakovė ginčija prašomą regreso teise atlyginti nuostolių sumą. Supranta, kad piniginių lėšų suma susideda iš: 600 GBP dydžio kompensacijos už turto apgadinimą; 1 100 GBP dydžio kompensacijos už asmens sužalojimą; 2 677 GBP ieškovo išlaidų; 16 547,20 GBP dydžio Jungtinės Karalystės Biuro teisinių išlaidų; 656,55 GBP dydžio administravimo mokesčio.

10. Nurodė, kad nėra duomenų, jog Jungtinės Karalystės biuras sumokėjo šias sumas nukentėjusiajam. Didžiąją dalį ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio sudaro Jungtinės Karalystės Biuro žalos administravimo metu, neva patirtos teisinės išlaidos, sudarančios net 16 547,20 GBP piniginių lėšų sumą. Atsakovė mano, kad šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos. Jos beveik dešimt kartų viršija tiesiogines trečiųjų asmenų patirtos žalos sumą, kuri yra 1 700 GBP. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog turi 21 997,75 GBP dydžio reikalavimo teisę į atsakovus. Atsakovė su tokiu žalos bylos administravimo rezultatu nesutinka ir mano, jog nenustačius vairuotojo neteisėtų veiksmų ir kaltės, aiškaus ir rašytiniais įrodymais pagrįsto trečiųjų asmenų patirtos žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, protingo, proporcingo ir rašytiniais įrodymais pagrįsto žalos bylos administravimo kaštų dydžio, ieškinys negali būti tenkinamas.

11. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš V. K. transporto įmonės, ir subsidiariai iš V. K. 25 218,11 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 306,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Taip pat priteisė valstybei iš bendraatsakovų V. K. transporto įmonės ir V. K. po 10,18 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

13. Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 11 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu V. K. transporto įmonės darbuotojas V. Š., vairavo transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), ir dėl jo kaltės buvo padaryta žala. Transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), naudotoja V. K. transporto įmonė. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismo posėdžio metu V. Kuzmarskis pripažino, kad padarė pažeidimą, nes leido vairuoti transporto priemonę, kai ši buvo nedrausta.

14. Pažymėjo, kad Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalis numato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą. Jungtinės Karalystės Biuro atstovai 2014 m. liepos 27 d. rašte nurodė, kad V. K. transporto įmonė buvo sudariusi savanoriško draudimo sutartis, kurios apima transporto priemonių vagystes, patirtą žalą ir pan., tačiau nedengia civilinės atsakomybės. Teismas, remdamasis bylos duomenimis padarė išvadą, kad atsakovas transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), kuri eismo įvykio metu buvo registruota Lietuvos Respublikoje, nebuvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip to reikalaujama pagal TPVCAPDĮ nuostatas.

15. Nurodė, kad tiek nukentėjusiojo J. H., tiek V. Š. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių iš dalies nesutampa. V. Š. paaiškino, kad 2013 m. kovo 11 d. Anglijoje važiavo pirmąja eismo juosta, parodė dešinio posūkio signalą ir rengėsi pasukti į dešinę. Antrąja eismo juosta važiavo automobilis ir jis laukė kol pralenks, kad galėtų pasukti į dešinę. Nebaigęs jo aplenkti, šis automobilis pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą ir todėl savo kairiuoju galiniu sparnu kliudė vilkiko dešinįjį šoną. Po to, automobilis palindo po vilkiku. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad kalti abu vairuotojai, tačiau nepildė jokių dokumentų. Tuo tarpu J. H. paaiškino, kad į Londoną vedančiame kelyje įvyko susidūrimas. J. H. vairavo Ford Fokus kairinėje eismo juostoje, o V. Š. jam iš kairės. Pravažiuojant pro V. Š. vairuojamą transporto priemonę, šis bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą ir kliudė J. H. automobilio kairės pusės galinę dalį, dėl ko J. H. vairuojama transporto priemonė pradėjo važiuoti šonu V. Š. vairuojamos transporto priemonės priekyje, o Ford Fokus galiausiai buvo nustumtas iki kelkraščio ir apsauginės tvorelės. Į eismo įvykio vietą policiją iškvietė trečiasis asmuo, kuris nurodė, kad V. Š. vairuojamas vilkikas jam užtvėrė kelią. Atvykusi policijos pareigūnams , jokių dokumentų nepildė, patikrino blaivumą (abu vairuotojai blaivūs). Vairuotojas V. Š. dėl šio draudiminio įvykio atsakomybės neprisiima. Vėliau pasikeitus situacijai sutiko su abipuse kalte, nes nė viena iš šalių nepateikė nepriklausomų įrodymų, o jų nesant bus byla nagrinėjama vieno asmens parodymų prieš kitą pagrindu. Teismo posėdžio metu atsakovas V. Kuzmarskis nepripažino dėl eismo įvykio jo įmonės vairuotojo kaltės.

16. Nustatė, kad eismo įvykio metu nukentėjusieji J. H., kuris vairavo automobilį Ford Focus LX TD DI, ir šio automobilio savininkė M. H., atstovaujami advokatų kreipėsi į Didžiosios Britanijos Nortamptono apygardos teismą dėl reikalavimo atlyginti patirtą žalą. J. H. patyrė kūno sužalojimų. Byla buvo perduota spręsti supaprastinto proceso tvarka Kenterberio (Centerbury) apygardos teismui. Nukentėjusieji pateikė patirtų nuostolių aprašus. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovui sąskaitas, jų pagrindimą bei prašymą atlyginti žalą: kompensacija už turto sugadinimą 600 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą 1 100 GBP, J. H. išlaidos 2 677 GBP, transporto priemonių draudikų biuro (MIB) teisinės išlaidos 16 547,20 GBP, išorės išlaidos 417 GBP, administravimo mokestis 656,55 GBP, ir viso 21 997,75 GBP. 2017 m. birželio 2 d. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui pervedė 21 997,75 GBP sumą. 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovas atsakovui V. K. transporto įmonei pateikė pretenziją dėl 25 218,11 Eur sumos grąžinimo. Pakartotinai pretenzijos siųstos 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. birželio 22 d.

Šalies argumentai

17. Taip pat iš bylos duomenų nustatė, kad nukentėjusieji J. H. ir M. H. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, procesas buvo baigtas taikiai, nukentėjusiesiems atlyginta žala, kurią sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, kuriam žalos sumą sumokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Dalį išlaidų (3 700 GBP) Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui pavyko susigrąžinti, nes nukentėjusieji reikalavimus pateikė pažeisdami Didžiosios Britanijos civilinio proceso taisyklių 36 straipsnį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui buvo nurodyta elektroniniu paštu, kad, jei byla pasieks teismą, išlaidos bus ženkliai didesnės, prašoma rezervuoti 35 850 GBP. Bylą perdavus teismui buvo pasiektas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo J. H., todėl padidėjo teisminės išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nustatė, kad pagal Didžiosios Britanijos teisę, atsakomybės klausimus dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje sprendžia draudimo bendrovės arba nacionaliniai draudikų biurai. Kviesti policijos pareigūnų į eismo įvykio vietą neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, į eismo įvykio vietą policija kviesta, tačiau jokių dokumentų pareigūnai nepildė, patikrino vairuotojų blaivumą (abu blaivūs) ir nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltos abi pusės. Pirminiais duomenimis sužalotų asmenų nebuvo. Eismo įvykio administravimo dėl žalos atlyginimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas J. H., kuris kreipėsi pagalbos į medikus. Teismas iš Didžiosios Britanijos institucijų išreikalavo medicininius dokumentus, iš kurių nustatyta, kad po eismo įvykio J. H. išsivystė kaklo skausmas ir nepaslankumas pereinantis į dešinįjį petį (tęsėsi 5 mėnesius); skausmas ir nepaslankumas juosmens srityje (tęsėsi 12 mėnesių); šie skausmai pasireiškė per 24 valandas po eismo įvykio. Medicinos eksperto nuomone, šie simptomai rodo minkštųjų audinių pažeidimą dėl smūgio į kaklo sritį ir minkštųjų audinių pažeidimą juosmens srityje. J. H. vartojo vaistus „Ibuprofen“ ir „Paracetamol“. Nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų sumokėta 1 100 GBP (kaklo skausmas ir nepaslankumas – mokėtina nuo 1 705 GBP iki 3 520 GBP; juosmens srities skausmas ir nepaslankumas – mokama nuo 1 705 GBP iki 6 350 GBP.

19. Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, jog britas J. H. nesutiko su abipuse kalte, buvo įsitikinęs savo nekaltumu. J. H. interesus gynęs advokatas ruošėsi inicijuoti teismo procesą. Tokiu atveju ieškovo pozicijai ginti reikėtų samdyti advokatą ir V. K. transporto įmonės vairuotojas V. Š. turėtų vykti į teismo posėdį Jungtinėje Karalystėje. V. Š. buvo sutikęs vykti į teismo posėdį, tačiau pasikeitus aplinkybėms po kelių mėnesių sutiko su abipuse atsakomybe, todėl į teismo posėdį vykti nebereikėjo, byla baigta taikiu susitarimu ir mažesniais kaštais. Atlyginta žala J. H. dėl jo patirto sužalojimo, turto praradimo ir teisminės išlaidos, bendrai 4 377 GBP. Byla buvo išspręsta neteisminiu keliu ekonomiškumo pagrindu, V. K. transporto įmonei finansiškai palankiausiu būdu. Tačiau Jungtinės Karalystės draudikų biuro teisminės išlaidos ženkliai išaugo, nes byla jau buvo pasiekusi teismą, Jungtinės Karalystės draudikų biurui teko samdyti teisininkus.

20. Teismas sprendė, kad atsakovams neigiant savo kaltę, visos galimybės išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes priklausė tik nuo V. K. transporto įmonės ir jo vairuotojo V. Š. aktyvumo, iniciatyvos ir bendradarbiavimo. Atsakovė V. K. transporto įmonė kaip transporto priemonės naudotojas, atsakinga už jo civilinės atsakomybės draudimą, turėjo suprasti, jog neapdraudus vilkiko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atsitikus eismo įvykiui, jam kils civilinė atsakomybė, todėl, neigdama savo vairuotojo kaltę, privalėjo dėti maksimalias pastangas vairuotojo nekaltumui įrodyti. Nors nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vyksiančią žalos administravimo procedūrą, tačiau atsakovė buvo informuota apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį procesą ir tokiu būdu jai buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti šiame procese bei teikti savo poziciją dėl visų aplinkybių, susijusių su atliekama procedūra. Po priimto sprendimo, sumokėjus prašomą sumą Jungtinės Karalystės draudikų biurui, iš atsakovo nebuvo gauta informacija, kad sutinka ar nesutinka su mokėtina žalos atlyginimo suma.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovės V. K. transporto įmonės vairuotojas iš dalies atsakingas dėl eismo įvykio, nes pažeidė JK Greitkelių kodekso taisyklių Nr. 133, straipsnį, tai yra prieš rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą neįsitikino, kad rikiuotis saugu ir susidūrė su dešine eismo juosta judančiu automobiliu. Nustačius, jog atsakovai tinkamai neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, jie turi pareigą grąžinti ieškovui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

22. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašomą iš bedraatsakovų subsidiariai priteisti 25 218,11 Eur žalą, sudaro: 600 GBP turtinė žala, kurią Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino pagal pateiktą mokėjimą ir jo pagrindimą, 2 677 GBP nukentėjusiojo J. H. patirtos teisinės išlaidos, 1 100 GBP išmokėta suma dėl asmens sužalojimo, 16 547,20 GBP Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro patirtos teisinės išlaidos, 417 GBP Jungtinės Karalystės biuro patirtos papildomos išlaidos, 656,55 GBP žalos administravimo mokestis, apskaičiuotas pagal Biurų tarnybos patvirtintas rekomendacijas, tai yra 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio (-ių) asmens (-ų) turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti (J. H. žalai atlyginti skirta 4 377 GBP).

23. Nustatė, kad vadovaudamasis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

24. Teismas pažymėjo, kad į bylą teikti įrodymai patvirtina paminėtų išlaidų pagrįstumą visa apimtimi. Susidariusias išlaidas lėmė pačios atsakovės elgesys, vykimas su neapdrausta transporto priemone į kitą valstybę bei jo vairuotojo kelių eismo taisyklių/greitkelių taisyklių reikalavimų nesilaikymas, kuris kartu lėmė ir pareigą atlyginti padarytą žalą. Ieškovui pateikus įrodymus dėl atsakovės vairuotojo atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisę, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Jungtinės Karalystės teisę, patvirtinančius kito asmens, dalyvavusio eismo įvykyje, atsakomybę, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. transporto įmonė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

25.1. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines civilinės bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

25.2. Nesutinka su teismo išvada, kad vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti, kad į bylą teikti įrodymai patvirtina paminėtų išlaidų pagrįstumą pilna apimtimi.

25.3. Sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovas teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms : 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nepagrįstai įvertino ieškovo veiksmus išmokant Jungtinės Karalystės draudikų biurui pastarojo prašomą piniginių lėšų sumą ir šios atgręžtine tvarka reikalaujant iš apelianto.

25.4. Rašytiniai įrodymai atskleidžia, jog 600 GBP suma buvo skirta trečiojo asmens M. H. patirtiems nuostoliams, ją sudarė sugadinta transporto priemonė Ford Focus, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI) . Ieškovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog 600 GBP dydžio piniginių lėšų suma trečiajam asmeniui M. H. Jungtinės Karalystės biuro būtų buvusi faktiškai išmokėta, eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės realizavimą patvirtinančius dokumentus. Nepaisant to, jog Jungtinės Karalystės biuras nustatė, jog trečiojo asmens M. H. transporto priemonė buvo nepataisomai sugadinta, žalos administravimo metu privalėjo būti nustatyta šios transporto priemonės likutinė vertė (transporto priemonę pardavus arba atlikus turto vertinimą), kuri privalėjo būti išminusuota iš trečiajam asmeniui mokėtinos 600,00 GBP sumos.

25.5. Ieškovas prieš mokėdamas išmoką Jungtinės Karalystės draudikų biurui, privalėjo įsitikinti, jog žala trečiajam asmeniui M. H. buvo faktiškai atlyginta, tačiau to nepadarė. Byloje taip pat nėra nei vieno rašytinio įrodymo apie šios piniginių lėšų sumos išmokėjimą nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas, išmokėdamas šią piniginių lėšų sumą Jungtinės Karalystės draudikų biurui, veikė savo rizika, todėl savo atliktu mokėjimo pavedimu Jungtinės Karalystės biurui negali remtis kaip neginčijamu reikalavimo teisės įrodymu.

25.6. Pažymėjo, kad iš bylos dokumentų galima spręsti, jog dalis piniginių lėšų — 1 100 GBP – buvo skirta kaip kompensacija už eismo įvykio metu trečiojo asmens J. H. tariamai patirtus sužalojimus. Tarp ieškovo pateiktų priedų prie ieškinio nėra nei vieno dokumento, kuris paliudytų, jog šis asmuo patyrė būtent tokio dydžio žalą. Priešingai — paties J. H. parašu patvirtinti ir į šią civilinę bylą pateikti dokumentai pagrindžia, jog eismo įvykio metu šis asmuo galėjo patirti ne didesnę kaip 251,57 GBP dydžio žalą, susidedančią iš telefono ir pašto išlaidų (35,00 GBP), kelionės išlaidų vykstant pas gydytoją (10,00 GBP), sugadinto GPS ir greičio matavimo prietaiso (196,57 GBP), išlaidų skausmą malšinantiems vaistams „Ibuprofen“ ir „Paracetamol“ (10,00 GBP).

25.7. Apelianto vertinimu, 1 100 GBP piniginių lėšų suma nukentėjusiajam kaip žalos atlyginimas Jungtinės Karalystės biuro buvo pasiūlyta savavališkai. Ieškovas į civilinę bylą yra pateikęs ir žalos dydį įrodinėja nukentėjusiojo J. H. medicininės apžiūros ataskaita, kuri gydytojo Dr. S. S. buvo surašyta praėjus 10 mėnesių nuo eismo įvykio dienos. Po eismo įvykio nukentėjęs asmuo J. H. nebuvo nuvežtas į ligoninę ir nesilankė pas savo bendrosios praktikos gydytoją. Apžiūros metu J. H. nepateikė savo tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl nebuvo įmanoma pasinaudoti jo ankstesniais medicininiais įrašais, iš kurių butų buvę galima sužinoti pastarojo ligos istoriją. Papildomai, į bylą pateiktoje Jungtinės Karalystės biuro 2013 m. gegužės 20 d. žalos atlyginimo reikalavimo formoje yra nurodyta, jog J. H. jokių sužalojimų nepatyrė.

25.8. Žalą administruojančios institucijos patirtos teisinės išlaidos (16 547,20 GBP) administruojant žalą beveik 10 kartų viršija tiesioginės trečiųjų asmenų patirtos žalos sumą (1 700 GBP), todėl tai negali būti pateisinama teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų kontekste, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju žala Jungtinėje Karalystėje buvo suadministruota civilinės bylos neišnagrinėjus teisme.

25.9. Pirminis eismo įvykyje nukentėjusiųjų asmenų reikalavimas dėl žalos atlyginimo siekė apie 5000 GPB. Tą 2014 m. liepos 27 d. parengtoje ataskaitoje Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudiku biurui pripažino ir pastarųjų pasamdyti advokatų kontoros Weightmans LLP teisininkai, nurodydami 5 000 GBP bendrųjų nuostolių, 700 GBP specialiųjų nuostolių sumas ir 181 GBP delspinigių. Tačiau šią piniginių lėšų sumą išmokėti žalą administruojanti institucija atsisakė ir tęsė ginčus bei derybas, kol galiausiai po daugiau nei 1 metų beprasmio žalos administravimo proceso buvo sutarta dėl nukentėjusiesiems išmokėtinos 4 902,00 GBP išmokos.

25.10. Žalą administruojančios institucijos patirtos teisinės išlaidos (16 547,20 GBP) kilo dėl pačios žalą administruojančios institucijos ir jos vardu veikiančios advokatų kontoros veiksmų. 2014 m. liepos 27 d. advokatų kontoros „Weightmans LLP“ parengtoje ir Jungtinės Karalystės Transporto priemonių draudikų biurui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, jog „Vidinis balsas man sako, kad greičiausiai teisinga įvykių versija yra ta, kurią ieškovas išdėstė ranka rašytame pareiškime, nes Š. galėjo staiga suprasti, kad važiuoja ta eismo juosta, kuri išves jį iš greitkelio, ir tai suvokęs, paskutinę minutę bandė grįžti į tas juostas, kuriomis galėjo tęsti važiavimą greitkeliu“, t. y. Jungtinės Karalystės Transporto priemonių draudikų biuro pasamdyti advokatų kontoros teisininkai manė atsakovės vairuotoją esant kaltu, tačiau vis vien žalą administruojančiai institucijai patarė ginčyti pateiktą pretenziją nurodydami „rekomenduoju Jums ir toliau atsisakyti pripažinti kaltę“.

25.11. Esant 50/50 atsakomybės padalinimui, nukentėję asmenys turėjo atlyginti 50 procentų žalą administravusio Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro patirtų teisinių išlaidų. Iš ieškovas 2020 m. gegužės 27 d. rašto matyti, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, atsakydamas į ieškovo paklausimą, pažymėjo, jog nukentėjusieji biuro teisines išlaidas atlygino iš dalies. Toks susitarimas buvo pasiektas savanoriškai, nesant jokios kompetentingos institucijos sprendimo. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras nurodė, jog „nuspręsta, kad nebuvo garantijos atgauti daugiau pinigų bei tai nebūtų buvę ekonomiškai pagrįsta“. Identišką atsakymą Jungtinės Karalystės biuras buvo pateikęs 2019 m. birželio 17 d. rašte, kuriame nurodė: „jei būtume siekę susigrąžinti didesnę suma, būtume rizikavę ir mes, ir jūs, nes tai būtų reiškę daugiau teisinių išlaidų, rizikuojant nieko negauti“. Šis atsakymas neabejotinai patvirtina, jog siekiant Jungtinės Karalystės Transporto priemonių draudikų biuro patirtas teisines išlaidas išsireikalauti teisminiu keliu, pastarosios Didžiojoje Britanijoje būtų pripažintos kaip neproporcingai didelės. Dėl šios priežasties nukentėję asmenys John ir M. H. buvo priversti padengti tik dalį biuro patirtų išlaidų.

25.12. Į bylą nėra pateikta nei vieno dokumento, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog Jungtinės Karalystės biuras minėtą piniginių lėšų sumą iš tiesų būtų sumokėjęs teisines paslaugas teikusiai advokatų kontorai. Jungtinės Karalystės biuro teisinės išlaidos, patirtos žalos administravimo metu, nėra patvirtintos nei vienos kompetentingos Jungtinės Karalystės teisminės institucijos, t. y. būtent pirmąja instancija civilinę bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas turėjo, susipažinęs su civilinės bylos dokumentais, įvertinti, ar 1) Jungtinės Karalystės pateikta 16 547,20 GBP teisinių išlaidų suma, lyginant su nukentėjusiųjų asmenų patirtomis 2677 GBP dydžio teisinėmis išlaidomis, yra pagrįsta pagal Jungtinės Karalystės teisę; 2) ar šios teisinės išlaidos buvo faktiškai patirtos; 3) ar ieškovas pagrįstai šias išlaidas atlygino Jungtinės Karalystės biurui. Nė vieno iš šių veiksmų pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu neatliko, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė.

25.13. Didžioji Jungtinės Karalystės draudikų biuro patirtų išlaidų dalis yra patirta ikiteisminio žalos bylos nagrinėjimo metu. Jungtinės Karalystės biuras visiškai nepagrįstai perleido visą žalos administravimo procedūrą trečiajam asmeniui (advokatų kontorai), kas itin išpūtė biuro teisines išlaidas. Eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu ir neturi teisės šios kompetencijos perleisti jokiems tretiesiems asmenims. Už žalos sureguliavimą eismo įvykio vietos draudikas yra kompensuojama administravimo mokesčiu, kuris, pagal Biurų tarnybos patvirtintas rekomendacijas, yra 15 procentų nuo bendros nukentėjusiesiems asmenims išmokėtos sumos. Didžioji dalis Jungtinės Karalystės biuro patirtų teisinių išlaidų iš esmės yra žalos administravimo išlaidos, kurios turėtų būti ribojamos aukščiau paminėtu 15 procentų dydžiu.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

26.1. Apeliantas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2013 m. kovo 11 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2013 m. kovo 11 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Didžiojoje Britanijoje, procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerūpestingas bei eismo Įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese nedalyvavo, nors ir turėjo jo interesus atstovaujantį advokatą.

26.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 konstatavo, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje. Šiuo atveju buvo priešingai – apeliantas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, juose nedalyvavo ir neteikė jo poziciją pagrindžiančių įrodymų.

26.3. Vadovaujantis teismų praktika, atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 73-219/2018, 46 punktas). Šiuo atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas apeliantui padarė išimtį – vertino jo prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti. Apelianto pasyvumas bei žalos administravimo proceso metu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teiktų pozicijų prieštaringumas, kuris neišnyko ir teikiant argumentus jau teismo procese, nulėmė didesnius žalos administravimo kaštus.

26.4. Nurodė, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 suformuotą praktiką, atsakovas turi pareigą paneigti duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį. Atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalą gali būti sumažinta, – jam tenka pagrįsti, kad tokiais kaip šios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą. Ieškovas bendradarbiaudamas su Didžiosios Britanijos nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus savo reikalavimą ir apelianto civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, t. y. nepateikė kitų, paneigiančių įrodymų.

26.5. Vadovaujantis turimais įrodymais, Jungtinės Karalystės draudikų biuras sprendimą dėl 600,00 GBP turtinės žalos dėl sugadinto automobilio Ford Focus, priėmė vadovaujantis vertintojų „Cavin Baker Ltd“ sudaryta „Inžinieriaus ataskaita – visiškas netekimas“, kuria buvo nustatyta žalos dėl sugadintos transporto priemonės vertė (600 GBP). Jungtinės Karalystės draudikų biuras 600 GBP nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2015 m. vasario 23 d. ir pateikė dokumentą, kuriuo pagrindžia mokėjimo faktą.

26.6. Kenterberio apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. pateiktame pranešime nurodyta, kad ieškovui J. H. leidžiama naudoti kaip įrodymus 2014 m. sausio 12 d. bendrosios praktikos gydytojo S. S. ataskaitą. Taip pat gydytojui S. S. buvo pateikti klausimai susiję su J. H. sveikatos vertinimu. Atsakymus į klausimus gydytojas S. S. pateikė 2015 m. liepos 14 d. ataskaitoje. Jungtinės Karalystės draudikų biuro pateiktoje medicininėje ataskaitoje dėl 2013 m. kovo 11 d. eismo įvykio metu nukentėjusiojo J. H. patirtų sužalojimų, kurioje aptariami simptomai, kurie, nukentėjusiojo J. H. teigimu, atsirado dėl eismo įvykio, ir medicinos eksperto S. S. padaryta išvada, kad žemiau pateikti simptomai yra susiję su eismo įvykiu: 1) kaklo skausmas ir nepaslankumas, pereinantis į dešinįjį petį – 5 mėnesių gijimo trukmė; 2) skausmas ir nepaslankumas juosmens srityje – 12 mėnesių gijimo trukmė.

26.7. Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gairėmis dėl asmens žalos vertinimo nustatyta, kad: 1) vertinant kaklo skausmą ir nepaslankumą pagal medicininėje išvadoje nurodytus simptomus, tokie simptomai priskirtini prie lengvo kaklo sužalojimo, kai visiškai pasveikstama per keletą mėnesių ar metus. Esant tokiems simptomams pagal Jungtinės Karalystės teismų praktika priteisiama žala nuo 1 705 GBP iki 3 520 GBP; 2) vertinant skausmą ir nepaslankumą juosmens srityje pagal medicininėje išvadoje nurodytus simptomus, tokie simptomai priskirtini prie lengviems nugaros, juosmens sužalojimų, kai visiškai pasveikstama mažiau nei per 2 metus. Esant tokiems simptomams pagal Jungtinės Karalystės teismų praktiką priteisiama žala nuo 1 705 GBP iki 6 350 GBP.

26.8. Vertinant Jungtinės Karalystės teismuose galimai priteistinas sumas, pagal medicinos ataskaitoje nurodytus nukentėjusiojo J. H. patirtiems sužalojimus, minimali priteistina suma būtų 3 410 Eur. Taikant 50/50 eismo įvykių dalyvių atsakomybę, nukentėjusiajam mokėtina būtų 1 705 GBP išmoka. Taigi, Jungtinės Karalystės draudikų biurui pavyko suderinti ir atlikti mokėjimą mažesnei sumai nei įprastai būtų mokama analogiško sužalojimo pobūdžio byloje net ir taikant 50 procentų atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio. Vadovaujantis Jungtinės Karalystės civilinio proceso taisyklių 36 straipsniu, Jungtinės Karalystės draudikų biuras nukentėjusiajam J. H. pateikė 1 100 GBP pasiūlymą dėl žalos asmeniui atlyginimo, kurį nukentėjęs asmuo priėmė. Jungtinės Karalystės draudikų biuras nukentėjusiam asmeniui 1 100 GBP išmokėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d.

26.9. Sutinka, kad didžiąją dalį Jungtinės Karalystės draudikų biuro reikalaujamos atlyginti žalos dydžio sudaro Jungtinės Karalystės draudikų biuro žalos metu patirtos teisinės išlaidos (16 547,20 GBP). Tačiau apeliantė nenurodė, kad žalos administravimo procesas užtruko, tapo sudėtingu ir brangiu dėl pačios apeliantės pozicijos, kai apeliantė, neturėdama konkrečių įrodymų, neigė vilkiko vairuotojo V. Š. atsakomybę sukėlus eismo įvykį, klaidino tiek ieškovą, tiek Jungtinės Karalystės draudikų biurą, informuodama apie ketinimus ginti savo poziciją Jungtinės Karalystės teisme, vėliau tvirtino dalinę atsakomybę. Žalos administravimo departamento darbuotojams apeliantės pateikta pozicija, buvo perduodama Jungtinės Karalystės draudikų biurui, kuris savo ruožtu, atsižvelgdamas į apeliantės poziciją, administravo žalos bylą. Dėl užtrukusio žalos atlyginimo buvo pradėtas pasiruošimas teisminiam bylos nagrinėjimui Jungtinės Karalystės teisme. Todėl Jungtinės Karalystės draudikų biuras, būdamas atsakingas dėl žalos atlyginimo, kai eismo įvykį sukelia nedraustas vairuotojas iš kitos šalies, patyrė išlaidas samdant teisininkus. Jungtinės Karalystės draudikų biuro patirtos išlaidos yra pagrįstos tiek „Weigthmans LLP“ išrašytomis sąskaitomis už suteiktas paslaugas, tiek Jungtinės Karalystės draudikų biuro atliktais mokėjimo įrodymais.

Šalies argumentai

26.10. Apeliantė teigia, jog esant 50/50 atsakomybės padalinimui, nukentėję asmenys turėjo atlyginti 50 procentų žalą administravusio Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro patirtas teisines išlaidas, tačiau šio teiginio nepagrindė nei konkrečiomis nuorodomis į teisės aktus, kurie pagrįstų tokio teiginio teisingumą, nei konkrečiais praktiniais pavyzdžiais, kad toks teisinių išlaidų mechanizmas yra taikomas Jungtinėje Karalystėje. Ieškovo Žalų administravimo departamentas ankstesnėse išvadose dėl teisinių išlaidų mažinimo/ susigrąžinimo pagrindo yra pateikęs paaiškinimus: nors Jungtinės Karalystės draudikų biuras patyrė 20 247,20 GBP teisinių išlaidų, tačiau, atsižvelgus, kad Jungtinės Karalystės draudikų biuras pateikė pasiūlymą nukentėjusiajam pagal Jungtinės Karalystės civilinio proceso taisyklių 36 straipsnį, o nukentėjęs asmuo pavėlavo jį patvirtinti per nustatytą terminą, todėl Jungtinės Karalystės draudikų biurui buvo grąžinta 3 700 GBP teisinių išlaidų.

26.11. Kad Jungtinės Karalystės draudikų biuras už teisinę pagalbą advokatų kontorai „Weigthmans LLP“ sumokėjo 16 547,20 GBP, įrodo tiek teisininkų kontoros „Weigthmans LLP“ išrašytos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, tiek Jungtinės Karalystės draudikų biuro pateikti mokėjimo dokumentai: 1) pagal pateiktą sąskaitą Jungtinės Karalystės draudikų biuras 2017 m. kovo 3 d. sumokėjo 1 371,60 GBP; 2) 2016 m. balandžio 25 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2016 m. gegužės 6 d., sumokėdamas 879,60 GBP sumą; 3) 2015 m. spalio 28 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. lapkričio 23 d., sumokėdamas 1 530 GBP sumą; 4) 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., sumokėdamas 60 GBP sumą; 5) 2015 m. liepos 30 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., sumokėdamas 4 740 GBP sumą; 6) 2015 m. balandžio 29 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. liepos 30 d., sumokėdamas 3 636 GBP sumą; 7) 2015 m. sausio 29 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. vasario 25 d., sumokėdamas 2 238 GBP sumą; 8) 2014 m. spalio 29 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2014 m. lapkričio 27 d., sumokėdamas 5 792 GBP sumą.

26.12. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2019 suformuota praktika, tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad Didžiosios Britanijos nacionalinio draudiku biuro išimtinė kompetencija yra Įtvirtinta Didžiosios Britanijos teisės nuostatuose (oficialus Didžiosios Britanijos teisės turinys yra pateiktas Biuro 2019-05-31 rašto Nr. S-9366-19-(4.11.) 2 priede).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. K. transporto įmonė yra transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), savininkė, ji yra už žalos padarymą atsakingas asmuo ir kartu asmuo, neįvykęs pareigos dėl transporto priemonės sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovams, tačiau keliamas klausimas dėl priteistos žalos atlyginimo sumos pagrįstumo.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl apeliantės V. K. transporto įmonės darbuotojo V. Š., vykdant darbo pareigas, vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės, 2013 m. kovo 11 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis (toliau – Eismo įvykis), kurio metu buvo padaryta žala (t. 1, b. l. 6, 7, 20–33). Transporto priemonės DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), naudotoja V. K. transporto įmonė (t. 1, b. l. 6). Transporto priemonė DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (4 t., b. l. 133). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais (paskelbtais Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564 priedas, 1 papildymas) (toliau – Vidaus nuostatai), sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiesiems asmenims Eismo įvykio metu, padarytą žalą, remdamasis Vidaus nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsniais, 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš ieškovo dėl Eismo įvykio atlyginti 21 997,75 GBP žalą, kurią sudaro 600,00 GBP kompensacija už turto apgadinimą, 1 100,00 kompensacija už asmens sužalojimą, 2 677,00 GBP ieškovo išlaidos, 16 547,20 GBP Transporto priemonių draudikų biuro teisinės išlaidos, 417,00 Eur išorės paslaugos, 656,55 GBP administravimo mokestis (t. 1, b. l. 11–12).

7. Ieškovas, vadovaudamasis Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, 2017 m. birželio 2 d. lėšų pervedimo nurodymu Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui sumokėjo 21 997,75 GBP (t. 1, b. l. 206). Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovei V. K. transporto įmonei priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovas 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. birželio 22 d. pretenzijomis pareikalavo iš atsakovų V. K. transporto įmonės ir V. K. grąžinti išmokėtą 25 218,11 Eur sumą (t. 1, b. l. 207–209). Atsakovai pretenzijoje nurodytos sumos nustatytu terminu nesumokėjo.

Dėl ieškovo reikalaujamo atlyginti žalos dydžio pagrįstumo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo

8. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad nors ES draudikų biurai sutiko laikytis Vidaus nuostatų, ir tai buvo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo direktyvų įsigaliojimo sąlyga, šie nuostatai laikytini ne ES teisės šaltiniu, o žaliosios kortelės sistemos dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog egzistuoja dvi tarpvalstybinį elementą turinčios sistemos, reguliuojančios kai kuriuos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aspektus, todėl nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi įvertinti, pagal kurią iš sistemų yra reiškiamas (atgręžtinis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kurių teisės aktų – ES motorinių transporto priemonių direktyvas įgyvendinančios nacionalinės teisės ar žaliosios kortelės sistemos – nuostatos yra aktualios byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 25 punktas).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovo buvo prašoma atlyginti žalą, įvyko Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemą, taigi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo, reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reguliuojančiais teisės aktais.

10. Remiantis Vidaus nuostatų 1 straipsniu, šių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 28 punktas).

11. Eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis).

12. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos Respublikos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro draudikų biurų regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51–52 punktai).

14. Tokio pobūdžio bylose ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 36 punktas).

15. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas).

16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad, Jungtinėje Karalystėje nagrinėjant nukentėjusių asmenų reikalavimus dėl žalos atlyginimo, atsakovei V. K. transporto įmonei buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, minėtu 2015 m. rugsėjo 15 d. pranešimu, atsakovė sutiko su abipuse eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kalte. Taigi, nagrinėjamu atveju, nežiūrint to, kad atsakovei buvo suteikta galimybė dalyvauti eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prieštaravimus dėl žalos dydžio vertino regresinio ieškinio byloje.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.

18. Apeliantė teigia, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog ieškovo atlygintą žalą, sudaranti 600 GBP kompensacija nukentėjusiajam už sugadintą transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI) , nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, ją būtų faktiškai išmokėjęs nukentėjusiajai M. H. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės nuomone nesutinka.

19. 2013 m. gegužės 14 d. remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad atsižvelgiant į transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI) , žalos dydį atlikti remonto darbus būtų ekonomiškai nenaudinga (t. 1, b. l. 97). 2013 m. rugpjūčio 1 d. Inžinieriaus ataskaitoje – visiškas netekimas nurodyta, kad dėl patirtų sugadinimų transporto priemonė netinkama eksploatuoti. Inžinieriaus nustatyta transporto priemonės vertė prieš eismo įvykį – 600 GBP, kai remonto išlaidos sudaro 3 235,97 GBP (t. 1, b. l. 101). Transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI) , savininkė M. H. sutiko su 600 GBP kompensacija už transporto priemonę (t. 1, b. l. 90). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras 2015 m. vasario 23 d. išmokėjo M. H. 600 GBP kompensaciją už transporto priemonę (t. 1, b. l. 78). Tai gi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 600 GBP kompensacijos už turto sugadinimą išmokėjimą.

20. Apeliantė skunde teigia, jog ieškovas neįrodė, jog nukentėjęs J. H. dėl eismo įvykio būtų patyręs 1 100,00 GBP dydžio žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kenterberio apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. pranešime apie bylos nagrinėjimą supaprastinta tvarka nurodė, kad J. H. leidžiama naudoti kaip įrodymus 2014 m. sausio 12 d. Dr. S. ataskaitą (t. 1, b. l. 44). 2014 m. sausio 29 d. Dr. S. S. ataskaitoje užfiksuoti J. H. nurodyti simptomai susiję eismo įvykiu: 1) kaklo skausmas ir nepaslankumas, pereinantis į dešinįjį petį – 5 mėnesių gijimo trukmė; 2) skausmas ir nepaslankumas juosmens srityje – 12 mėnesių gijimo trukmė. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad duomenų, jog J. H. būtų lankęsis pirminės priežiūros įstaigoje, gydęsis ligoninėje nėra. Nukentėjęs asmuo po eismo įvykio kelias savaites vartojo skausmą mažinančius vaistus „Ibuprofen“ ir „Paracetamol“. Nukentėjusiajam per 24 valandas nuo eismo įvykio nustatytas kaklo skausmas ir nepaslankumas, pereinantis į dešinį petį. Dr. S. S. ataskaitoje pažymėjo, kad šie simptomai rodo minkštųjų audinių pažeidimą dėl smūgio į kaklo sritį. Taip pat pažeisti raumenys ir raiščiai. Taip pat J. H. per 24 valandas nuo eismo įvykio teigė jautęs skausmą juosmens srityje. Dr. S. S. ataskaitoje nurodė, kad nukentėjęs asmuo jaučia nežymų skausmą pasilenkus į priekį, jautrumas slankstelių abiejuose pusėse yra vienodas. Dr. S. S. nuomone, minėti simptomai gali būti susiję su eismo įvykiu ir yra susiję su minkštųjų audinių pažeidimu juosmens srityje. Taip pat pažeisti raumenys ir raiščiai. Dėl jaučiamų simptomų J. H. negalėjo keturis mėnesius užsiimti laisvalaikio veikla (važinėtis dviračiu ir žvejoti). Dr. S. S. nurodė, kad J. H. bus reikalingas gydymas ir terapija (t. 5, b. l. 45–48). Be to, Dr. S. S. 2015 m. liepos 14 d. papildomoje ataskaitoje pagal 35 dalies klausimus nurodė, kad remiantis tikimybių pusiausvyra, jeigu asmuo būtų kreipęsis į medicinos specialistus, jis būtų greičiau išgijęs; nėra įprasta, kad žmonės toliau atlieka savo darbus, nepaisant tam tikro jaučiamo skausmo (t. 1, b. l. 48–52).

21. Iš byloje esančios Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gairių rodyklės dėl žalos vertinimo nustatyta, kad vertinant kaklo skausmą ir nepaslankumą pagal medicininėje išvadoje nurodytus simptomus, tokie simptomai priskiriami prie lengvo kaklo sužalojimo, kai visiškai pasveikstama per keletą mėnesių ar metus. Esant tokiems simptomams, pagal Jungtinės Karalystės teismų praktiką, priteisima žala nuo 1 705 GBP iki 3 520 GBP. Vertinant skausmą ir nepaslankumą juosmens srityje pagal medicininėje išvadoje nurodytus simptomus, tokie simptomai priskirtini prie lengvų nugaros, juosmens sužalojimų, kai visiškai pasveikstama per keletą mėnesių ar dvejus metus. Esant tokiems simptomams pagal Jungtinės Karalystės teismų praktika priteisiama žala nuo 1 705 GBP iki 6 350 GBP (t. 5, b. l. 52, 57). Vertinant Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gairių rodyklėje nurodytas galimai priteistinas sumas, pagal medicininėje ataskaitoje nurodytus nukentėjusiojo J. H. patirtus sužalojimus, minimali priteistina suma būtų 3 410 GBP (1 705 GBP + 1 705 GBP = 3 410 GBP). Taikant abipusę eismo įvykių dalyvių atsakomybę, nukentėjusiajam mokėtina suma būtų 1 705 GBP. Vadovaujantis Jungtinės Karalystės civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras 2015 m. balandžio 10 d. nukentėjusiajam J. H. pateikė pasiūlymą išmokėti 1 100 GBP žalos atlyginimą. Nukentėjęs asmuo su tokiu pasiūlymu sutiko (t. 1, b. l. 19). Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras 2015 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusiajam J. H. išmokėjo 1 100 GBP kompensaciją už patirtus Eismo įvykio metu sužalojimus (t. 1, b. l. 70).

22. Teisėjų kolegija įvertinusi, paminėtus įrodymus daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog vadovaujantis Jungtinės Karalystės teisės normomis ir Jungtinės Karalystės teisėjų kolegijos gairių rodykle, Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras pagrįstai nukentėjusiajam asmeniui sumokėjo 1 100 GBP kompensaciją už patirtus eismo įvykio metu sužalojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės skunde nurodyta 251,57 GBP žalos suma, kurią sudaro telefono ir pašto išlaidos, kelionės išlaidos, vykstant pas gydytoją, už sugadintą GPS ir greičio matavimo prietaisą, išlaidos vaistams, šiuo atveju nėra įskaičiuotos į išlaidas dėl patirto nukentėjusio sveikatos sutrikdymo.

23. Apeliantė teigia, kad ieškovo reikalaujama Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro administravimo metu patirtos 16 547,20 GBP teisinės pagalbos išlaidos yra perteklinės ir nepagrįstos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nuomone, kad didžiąją dalį reikalaujamo atlyginti žalos dydžio sudaro Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro patirtos 16 547,20 GBP teisinės išlaidos.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė V. K. transporto įmonė, nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė V. K. transporto įmonė buvo informuota apie įvykio valstybėje vykdomą žalos administravimo procesą.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė V. K. transporto įmonė ilgą laiką neigė savo vairuotojo kaltę, nors neturėjo tam pagrįstų įrodymų. Vėliau pasikeitus situacijai sutiko su abipuse kalte, nes nė viena iš šalių nepateikė nepriklausomų įrodymų, o jų nesant bus byla nagrinėjama vieno asmens parodymų prieš kitą pagrindu. Dėl tokių aplinkybių buvo pradėtas pasiruošimas teisminiam bylos nagrinėjimui, todėl Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras turėjo samdyti teisininkus ir dėl to patyrė išlaidas už teisines paslaugas (1 t. b. l. 38, 40, 42, 2 t., b. l. 209, 3 t., 155–159). Pažymėtina, kad Jungtinėje Karalystėje teisminis procesas pradėtas 2015 m. balandžio 14 d., tačiau iš atsakovės V. K. transporto įmonės sutikimas dėl abipusės kaltės buvo gautas tik 2015 m. rugsėjo mėnesį (t. 5, b. l. 110).

26. Apeliantė teigia, kad esant abipusiam atsakomybės padalijimui, nukentėję asmenys turėjo atlyginti 50 procentų administravusio Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro patirtų teisinių išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo argumentų, kad pagal konkretų Jungtinės Karalystės teisės aktą, nukentėjusiems asmenims kilo tokia prievolė. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. kovo 11 d. rašte nurodė, kad biuro teisines išlaidas iš dalies kompensavo J. H.. Dėl išlaidų kompensavo buvo susitarta derybų keliu. (t. 5, b. l. 110).

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodyta aplinkybe, kad į bylą nėra pateikta nei vieno dokumento pagrindžiančio, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras teisines paslaugas teikusiai advokatų kontorai „Weigthmans LLP“ sumokėjo 16 547,20 GBP sumą už suteiktą teisinę pagalbą.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras teisines paslaugas teikusiai advokatų kontorai „Weigthmans LLP“ 2014 m. spalio 29 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2014 m. lapkričio 27 d., sumokėdamas 5 792 GBP sumą (t. 1, b. l. 82); 2015 m. vasario 19 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. vasario 25 d., sumokėdamas 2 238 GBP sumą (t. 1, b. l. 80); 2015 m. balandžio 29 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. liepos 30 d., sumokėdamas 3 636 GBP sumą (t. 1, b. l. 76); 2015 m. liepos 30 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., sumokėdamas 4 740 GBP sumą (t. 1, b. l. 80); 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d., sumokėdamas 60 GBP sumą (t. 1, b. l. 68); 2015 m. spalio 28 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2015 m. lapkričio 23 d., sumokėdamas 1 530 GBP sumą (t. 1, b. l. 64); 2016 m. balandžio 25 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo 2016 m. gegužės 6 d., sumokėdamas 879,60 GBP sumą (t.1, b. l. 62); pateiktą sąskaitą apmokėjo 2017 m. kovo 3 d. sumokėdamas 1 371,60 GBP sumą (t. 1, b. l. 60).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Kaip minėta, apeliantė skunde nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras teisines paslaugas teikusiai advokatų kontorai „Weigthmans LLP“ apskritai yra išmokėjęs 16 547,20 GBP sumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ištirti įrodymai paneigia apeliantės argumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl šio proceso specifikos. Rungtyniškumo principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją dėl prašomos priteisti Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų patirtų išlaidų už teisines paslaugas nepagrįstumo, teismui nėra pagrindo spręsti dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo. Apeliacinio teismo vertinimu į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta.

30. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

33. Apeliantė pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos apeliantei nepriteistinos. Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė