- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- 2-55-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00333-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakovams V. K., V. K. transporto įmonei, dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo – V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš bendraatsakovo V. K. transporto įmonės subsidiariai su V. K. 25 218,11 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. kovo 11 d. Jungtinėje Karalystėje dėl V. Š., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. Š. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas pagal lizingo sutartį, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Nurodė, jog eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Jei eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, o atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 21 997,75 GBP reikalavimą ieškovui, kuris, minėtą sumą sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą, tačiau bendraatsakovai reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas T. Žilinskas paaiškino, kad Didžiojoje Britanijoje po įvykusio eismo įvykio patirtą žalą administravo Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (toliau Biuras) pagal Didžiosios Britanijos teisę. Jis turi išskirtinę kompetenciją. Ieškinys pagrįstas Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro surinktais įrodymais. Paaiškino, kad tokios didelės išlaidos susidarė todėl, kad Jungtinės Karalystės Biuras administruodamas žalą atsižvelgia į visų šalių paaiškinus, o kadangi buvo V. Š. paaiškinimas, kuris nesutapo su nukentėjusiojo paaiškinimu, todėl prasidėjo ilgas aiškinimasis, kas nuėjo iki teisminio proceso iniciavimo, kur pavyko pasiekti taikų susitarimą. Nurodė, kad atsakovas buvo pernelyg pasyvus šiame procese. Mano, kad paskaičiuotos išlaidos pagrįstos, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas E. Oršauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui nepripažinus atsakomybės, Jungtinėje Karalystėje į procesą įsitraukė advokatai. Nurodė, kad buvo rašte nurodyta nepripažinti atsakomybės, nes ieškovas (tai yra nukentėjusysis) taip pat neprisiėmė atsakomybės. Paaiškino, kad jei ginčijama kaltė, tai žalos administravimo procese palaiko poziciją kitos šalies, nes yra prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių. Po to buvo siūloma atsakomybė po 50 procentų. Taip ir buvo atlyginta žala Jungtinėje Karalystėje. Jei proceso nebūtų pavykę užbaigti taikiai, tuomet išlaidos būtų buvusios dar didesnės.
Atsiliepimas
5. Bendraatsakovai teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek vairuotojas, tiek atsakovai visą žalos, kurią Jungtinėje Karalystėje administravo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudiku biuras, administravimo laikotarpį laikėsi nuoseklios pozicijos, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio nagrinėjamu atveju nėra, kaip neegzistuoja ir kitos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau siekdami taikaus ginčo išsprendimo, atsakovai sutiko su Jungtinės Karalystės biuro siūlomu 50/50 kaltės padalijimu, tačiau su tuo nesutikus tretiesiems asmenims, žalos administravimas buvo tęsiamas bendra tvarka. Aptariamas eismo įvykis Jungtinėje Karalystėje įvyko vairuotojui važiuojant kairiąja greitkelio puse, o tretiesiems asmenims — dešiniąja. Vairuotojas, ketindamas persirikiuoti į vidurinę eismo juostą, parodė dešiniojo posūkio signalą. Vairuotojui pastebėjus, jog trečiųjų asmenų valdoma transporto priemonė pradėjo vairuotojo valdomos transporto priemonės lenkimo manevrą, pastarasis liko savo eismo juostoje, leisdamas tretiesiems asmenims užbaigti lenkimą. Tačiau tretieji asmenys, elgdamiesi neapdairiai bei nebaigę lenkimo manevro, pradėjo rikiuotis į vairuotojo užimtą eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas — trečiųjų asmenų automobilis kairiuoju galiniu sparnu kliudė priekinį dešinįjį vairuotojo valdomo vilkiko sparną, dėl ko trečiųjų asmenų automobilis buvo nustumtas į šoną, atsitrenkė į apsauginę tvorelę ir buvo apgadintas. Eismo įvykio metu trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje patrauktas vairuotojas turėjo 24 - 25 metų vairavimo stažą, buvo patyręs vairuotojas. Eismo įvykis įvyko apie 18 val. 30 min., esant ganėtinai intensyviam eismui, iki išvažiavimo iš greitkelio M20 į kelią A229 likus apytiksliai ¾ mylios (1,2 kilometro), todėl tretiesiems asmenims, norintiems išvažiuoti iš pagrindinio kelio, reikėjo greitai atlikti lenkimo manevrą ir persirikiuoti į vairuotojo užimtą eismo juostą. Tikėtina, jog tretieji asmenys, atlikdami lenkimo manevrą, skubėjo, ir neapdairiai užbaiginėjo manevrą neįsitikinę, ar tam yra pakankamai erdvės, kas ir sukėlė eismo įvykį. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų, į eismo įvykio vietą nedelsiant buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie patikrino abiejų įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų blaivumą (abu vairuotojai buvo blaivūs) bei žodžiu nurodė, jog dėl įvykio egzistuoja abiejų vairuotojų kaltė. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nepildė jokio eismo įvykio protokolo, deklaracijos ar kito dokumento, eismo įvykio kaltininkui nustatyti nebuvo atliekamas joks tyrimas. Atsakovas jokio galutinio teismo sprendimo, kuriame būtu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas eismo įvykyje dalyvavusiu šalių kaltės klausimas, neturi. Ypatingai svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju tiek kaltės klausimą, tiek žalos dydžio klausimą savavališkai išsprendė trečiuosius asmenis bei Jungtinės Karalystės Biurą atstovavę advokatai. Atsakovai ginčija prašomą regreso teise atlyginti nuostolių sumą. Supranta, kad piniginių lėšų suma susideda iš: 600,00 GBP dydžio kompensacijos už turto apgadinimą; 1 100,00 GBP dydžio kompensacijos už asmens sužalojimą; 2 677,00 GBP ieškovo išlaidų; 16 547,20 GBP dydžio Jungtinės Karalystės Biuro teisinių išlaidų; 656,55 GBP dydžio administravimo mokesčio. Nurodė, kad nėra duomenų, jog Jungtinės Karalystės biuras sumokėjo šias sumas nukentėjusiajam. Ypač svarbu, kad didžiąją dalį ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio sudaro Jungtinės Karalystės Biuro žalos administravimo metu neva patirtos teisinės išlaidos, sudarančios net 16 547,20 GBP piniginių lėšų sumą, tačiau atsakovai jas laiko visiškai nepagrįstomis. Jos beveik dešimt kartų viršija tiesiogines trečiųjų asmenų patirtos žalos sumą, kuri yra 1 700,00 GBP. Mano, kad ieškovas neįrodė, jog turi 21 997,75 GBP dydžio reikalavimo teisę į atsakovus. Atsakovas su tokiu žalos bylos administravimo rezultatu kategoriškai nesutinka ir mano, jog nenustačius vairuotojo neteisėtų veiksmų ir kaltės, aiškaus ir rašytiniais įrodymais pagrįsto trečiųjų asmenų patirtos žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, protingo, proporcingo ir rašytiniais įrodymais pagrįsto žalos bylos administravimo kaštų dydžio, ieškinys negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu V. K. įmonės atstovas advokatas T. Ugintas paaiškino, kad jie neprieštarauja, jog Lietuvos Respublikos draudikų biuras sumokėjo numatytas sumas Jungtinės Karalystės Biurui, tačiau klausimas kyla ar šios sumos pagrįstos. Žalos atlyginimo procesas baigėsi taikos sutartimi, žalos administravimo procesas tęsėsi apie du metus ir kyla klausimas kodėl tiek ilgai. Transporto priemonės vairuotojas buvo sutikęs dalyvauti procese Didžiojoje Britanijoje, bet jo nebekvietė. Paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje procesas buvo inicijuotas prieš Jungtinės Karalystės draudikų biurą ir prieš V. Š., todėl jis neturėjo galimybės dalyvauti tame procese, kad V. K. įmonė pakankamai dalyvavo procese. Mano, kad Jungtinės Karalystės draudikų biuras rėmėsi savo advokatų paaiškinimais, kurie, jų manymu, atliko žalos administravimo, o ne advokatavimo pareigą. Nors Jungtinės Karalystės Biuras atlygino žalą 50/50, tačiau teisinės išlaidos paskirstomos neproporcingai. Mano, kad ir išlaidos turėtų būti padalintos 50/50. Paaiškino, kad žalos administravimo išlaidos išaugo ne dėl V. Š. ar V. K. nesutikimo su kalte, bet dėl to, kad nukentėjusysis nesutiko su tokia pozicija. Prašo ieškinį atmesti.
7. Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė pažeidimą ir leido dirbti su nedrausta transporto priemone. Jis mano, kad tiek Lietuvos Respublikos draudikų biuras, tiek Jungtinės Karalystės Biuras turi kompetenciją paskirstyti žalą, kas kaltas, kas ne ir kitus klausimus. Jo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras neinformavo apie žalos dydį, pasekmes, bet aklai vykdė Didžiosios Britanijos Biuro nurodymus. Kaip įmonės vadovas nepripažįsta kaltės. Jo vairuotojai dirba senai, yra profesionalai ir nė karto už eismo įvykius Jungtinėje Karalystėje nebuvo pripažinti nekaltais. Mano, kad tai dirbtinai sudaromi kaštai siekiant pasipelnyti. Nesutinka su ieškiniu, nepripažįsta, kad jo įmonės vairuotojas padarė žalą, kurią jie turi atlyginti. Jo įmonės sutikimas su 50/50 kalte buvo tik kaip noras kuo greičiau sureguliuoti žalą. Be to, tai jam rekomendavo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras. Prašo ieškinio netenkinti.
8. Trečiam asmeniui V. Š. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020-05-28 (CPK 130 straipsnis). Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ieškinys tenkintinas
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. kovo 11 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu V. Š., V. K. transporto įmonės darbuotojas, vairavo transporto priemonę DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo kaltės buvo padaryta žala. Transporto priemonės DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja V. K. transporto įmonė. Transporto priemonė DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 6, 7). Teismo posėdžio metu V. K. pripažino, kad padarė pažeidimą, nes leido vairuoti transporto priemonę, kai ši buvo nedrausta.
Žemesnės instancijos teismas
10. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalis numato, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą. Jungtinės Karalystės Biuro atstovai 2014 m. liepos 27 d. rašte nurodė, kad V. K. transporto įmonė buvo sudariusi savanoriško draudimo sutartis, kas apima transporto priemonių vagystes, patirtą žalą ir pan., tačiau nedengia civilinės atsakomybės (4 t., b. l. 133). Bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas transporto priemonės DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri eismo įvykio metu buvo registruota Lietuvos Respublikoje, nebuvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip to reikalaujama pagal TPVCAPDĮ nuostatas.
Dėl 25 218,11 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise
11. Šioje byloje ginčas kilo dėl prašomos regreso teise priteisti žalos 21 997,75 GBP (25 218,11 Eur) ieškovui, kurią šis sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui. Atsakovai mano, kad ši suma nepagrįstai didelė. Be to nesutinka ir su kalte. Sutiko su kalte 50/50 siekiant ginčą baigti taikiai ir kuo greičiai sureguliuoti žalos administravimą.
12. Tiek nukentėjusiojo J. H., tiek V. Š. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių iš dalies nesutampa: V. Š. paaiškino, kad 2013-03-11 Anglijoje važiavo pirmąja eismo juosta, parodė dešinio posūkio signalą ir rengėsi pasukti į dešinę. Antrąja eismo juosta važiavo automobilis ir jis laukė kol pralenks, kad galėtų pasukti į dešinę. Nebaigęs jo aplenkti, šis automobilis pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą ir todėl savo kairiuoju galiniu sparnu kliudė vilkiko dešinįjį šoną. Paskui automobilis palindo po vilkiku. Atvykus policijai ji pasakė, kad kalti abu, tačiau nepildė jokių dokumentų (1 t., b. l. 42). Tuo tarpu J. H. paaiškino, kad į Londoną vedančiame kelyje įvyko susidūrimas. Ieškovas (J. H.) vairavo Ford Fokus kairinėje eismo juostoje, o atsakovas (V. Š.) jam iš kairės. Pravažiuojant pro atsakovo transporto priemonę, šis bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą ir kliudė ieškovo automobilio kairės pusės galinę dalį dėl ko ieškovas pradėjo važiuoti šonu atsakovo transporto priemonės priekyje, o Ford Fokus galiausiai nustumtas iki kelkraščio ir apsauginės tvorelės (1 t., b. l. 168). Į eismo įvykio vietą policiją iškvietė trečiasis asmuo, kuris nurodė, kad V. Š. vairuojamas vilkikas jam užtvėrė kelią. Atvykusi policijos pareigūnams , jokių dokumentų nepildė, patikrino blaivumą (abu vairuotojai blaivūs). V. K. transporto įmonė dėl transporto priemonės DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirtos žalos pateikė prašymą į ERGO draudimą dėl žalos atlyginimo. Vairuotojas V. Š. dėl šio draudiminio įvykio atsakomybės neprisiima. Vėliau pasikeitus situacijai sutiko su abipuse kalte, nes nė viena iš šalių nepateikė nepriklausomų įrodymų, o jų nesant bus byla nagrinėjama vieno asmens parodymų prieš kitą pagrindu. Dėl tokių aplinkybių JK labai išauga teisminės išlaidos. (1 t. b. l. 38, 40, 2 t., b. l. 209, 3 t., 155-159). Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. taip pat nurodė, kad nepripažįsta, kad jo įmonės vairuotojas kaltas. Šalys neginčijo, kad buvo siūlyta atsakovui sutikti, kad būtų nustatyta kaltė 50/50. Tai pagrįsta ir rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 24, 209, 213)
13. Pažymėtina, jog Vidaus nuostatais iš esmės sukuriama žaliosios kortelės sistema ir užtikrinamas jos veikimas. Vidaus nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius (Vidaus nuostatų 1 straipsnis). Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis). Vadovaudamasis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalyje, kur nurodyta, kad Vidaus nuostatai yra „Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės“. TPVCAPDĮ nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. 2013 m. gegužės 29–30 d. 37-oji generalinė asamblėja priėmė taisykles, taikomas laikinam reikalavimui dėl administravimo mokesčio atlyginimo (1 t., b. l. 192). Tarp ieškovo ir Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro yra sudarytas susitarimas laikytis biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų (1 t., b. l. 9).
15. Eismo įvykio metu nukentėjusieji J. H. (vairavo automobilį Ford Focus LX TD DI) ir M. H. (automobilio Ford Focus LX TD DI savininkė) atstovaujami advokatų kreipėsi į Didžiosios Britanijos Nortamptono apygardos teismą dėl reikalavimo atlyginti patirtą žalą. J. H. patyrė kūno sužalojimų: pateikta gydytojo išvada. Byla buvo perduota spręsti supaprastinto proceso tvarka Kenterberio (Centerbury) apygardos teismui. Nukentėjusieji pateikė patirtų nuostolių aprašus (1 t., b. l. 43-46, 47-52, 104-107, 120-123, 168-170, 174-176, 178). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovui sąskaitas, jų pagrindimą bei prašymą atlyginti žalą: kompensacija už turto sugadinimą 600 GBP, kompensacija už asmens sužalojimą 1 100 GBP, ieškovo išlaidos 2 677 GBP, transporto priemonių draudikų biuro (MIB) teisinės išlaidos 16 547,20 GBP, išorės išlaidos 417 GBP, administravimo mokestis 656,55 GBP, ir viso 21 997,75 GBP (1 t., b. l. 11, 54-88, 95-103, 109, 113, 114-119, 127-137, 146-152, 2 t. b. l. 54-70, 212). 2017 m. birželio 2 d. ieškovas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras) Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui pervedė 21 997,75 GBP sumą (1 t., b. l. 206). 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovas atsakovui V. K. transporto įmonei pateikė pretenziją dėl 25 218,11 Eur sumos grąžinimo. Pakartotinai pretenzijos siųstos 2018 m. balandžio 27 d. ir 2018 m. birželio 22 d. (1 t., b. l. 207-209).
16. Byloje yra pateikti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro susirašinėjimai el. paštu dėl eismo įvykio įvykusio 2013 m. kovo 11 d.. Taip pat ištrauka iš greitkelių kodekso, Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistemą. (2 t., b. l. 81, 91-95, 96-105)
17. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sistemiškai vertinant minėtas nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
18. Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Didžiosios Britanijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Prievolė sumokėti išmokos sumą regreso tvarka ieškovui atsirado pirmiau nurodyto TPVCAPDĮ pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
19. Atsakovai byloje teigė, jog nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo V. Š. kaltę, nepildyta deklaracija, nurodė, kad net iškvgiesti policijos pareigūnai nustatė, kad kalti abu vairuotojai.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusieji J. H. ir M. H. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, procesas buvo baigtas taikiai, nukentėjusiesiems atlyginta žala, kurią sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, o šiems žalos sumą sumokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. (1 t., b. l. 11, 206) Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, dalį išlaidų (3 700 GBP) Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui pavyko susigrąžinti, nes nukentėjusieji reikalavimus pateikė pažeisdami Didžiosios Britanijos civilinio proceso taisyklių 36 straipsnį. Be to LR transporto priemonių draudikų biurui buvo nurodyta el. paštu, kad jei byla pasieks teismą, išlaidos bus ženkliai didesnės, prašoma rezervuoti 35 850 GBP (5 tomas., b. l. 112) Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nors buvo pasiektas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo J. H., tačiau tai įvyko jau bylą perdavus teismui dėl ko išaugo teisminės išlaidos.
21. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pagal Didžiosios Britanijos teisę atsakomybės klausimus dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje sprendžia draudimo bendrovės arba nacionaliniai draudikų biurai. Kviesti policijos pareigūnų į eismo įvykio vietą neprivaloma. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą važiuoja tik išskirtiniais atvejais, t. y., jei eismo įvykio metu buvo itin sunkiai sužalotas asmuo arba dėl įvykio sutrikdytas transporto priemonių eismas. Tačiau net ir tuomet atvykę policijos pareigūnai Didžiojoje Britanijoje nepildo eismo įvykio protokolo, nebraižo schemos ir, nesant nusikalstamos veikos požymių, nevykdo įvykio tyrimo. Kitaip tariant, policija nesprendžia atsakomybės klausimų dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje. Nagrinėjamu atveju, į eismo įvykio vietą policija kviesta, tačiau jokių dokumentų pareigūnai nepildė, patikrino vairuotojų blaivumą (abu blaivūs) ir nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltos abi pusės. Pirminiais duomenimis sužalotų asmenų nebuvo. Eismo įvykio administravimo dėl žalos atlyginimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas J. H., kuris kreipėsi pagalbos į medikus. Teismas iš Didžiosios Britanijos institucijų išreikalavo medicininius dokumentus, pagal kuriuos matyti, jog J. H. amžius eismo įvykio metu buvo 42 metai, rengta medicininė ataskaita apie asmens kūno sužalojimus patirtus 2013-03-11: po eismo įvykio J. H. išsivystė kaklo skausmas ir nepaslankumas pereinantis į dešinįjį petį (tęsėsi 5 mėnesius); skausmas ir nepaslankumas juosmens srityje (tęsėsi 12 mėnesių); šie skausmai pasireiškė per 24 valandas po eismo įvykio. Medicinos eksperto – daktaro S. S. teikusio išvadą nuomone, šie simptomai rodo minkštųjų audinių pažeidimą dėl smūgio į kaklo sritį ir minkštųjų audinių pažeidimą juosmens srityje. J. H. vartojo vaistus Ibuprofen ir Paracetamol (5 t., b. l. 46-47). Kaip nurodyta LR biuro rašte dėl medicininės ataskaitos – nukentėjusiajam už patirtus sužalojimus sumokėta 1 100 GBP (kaklo skausmas ir nepaslankumas – mokėtina nuo 1 705 GBP iki 3 520 GBP; juosmens srities skausmas ir nepaslankumas – mokama nuo 1 705 GBP iki 6 350 GBP (5 t., b. l. 50, 52, 57))
22. Atsakomybės klausimus dėl eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje sprendžia draudimo bendrovės. Yra praktika eismo įvykio vietoje apsikeisti informacija apie eismo įvykio aplinkybes, dalyvius, liudininkus, transporto priemones bei draudimo bendroves. Eismo įvykio deklaracija Didžiojoje Britanijoje nėra pildoma; informacija apie eismo įvykį užrašoma laisva forma (Bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas - Reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistemą). Nagrinėjamu atveju buvo surašyti duomenys apie eismo įvykį laisva forma, braižyta schema (1 t., b. l. 20-35)
23. Kai eismo įvykio dalyvių parodymai yra prieštaringi, Jungtinėje Karalystėje atsakomybės klausimas sprendžiamas remiantis nepriklausomų liudininkų parodymais. Nepriklausomo liudininko parodymai itin reikšmingi ir Jungtinėje Karalystėje atsakomybės klausimas sprendžiamas remiantis nepriklausomų liudininkų parodymais jei tokių yra. Konkrečiu atveju esant prieštaringiems eismo įvyko dalyvių parodymams ir nesant nepriklausomų liudininkų, liudijančių vieno ar kito eismo įvykio dalyvio naudai, Didžiosios Britanijos Biuras atsakomybės klausimą sprendžia taikydamas abipusę kaltę, ir tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo tvirtai laikosi savo pozicijos ir galimybę žalos bylą išspręsti abipusės kaltės pagrindu atmeta, ginčas yra sprendžiamas teisminiu keliu. Abiejų šalių dalyvavimas teisme yra būtinas: teismo posėdyje žodinis liudijimas (vykdoma kryžminė apklausa) yra svaresnis už rašytinius parodymus.
24. Byloje pateikti ieškovo paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, jog britas J. H. nesutiko su abipuse kalte, buvo įsitikinęs savo nekaltumu, nes V. Š. vairuojamas vilkikas kliudė J. H. vairuojamo automobilio kairės pusės galinę dalį, dėl ko automobilis Ford Focus pradėjo važiuoti šonu, o galiausiai nustumtas iki kelkraščio ir apsauginės tvorelės (1 t., b. l. 168). J. H. interesus gynęs advokatas ruošėsi inicijuoti teismo procesą. Tokiu atveju ieškovo pozicijai ginti reikėtų samdyti advokatą ir V. K. transporto įmonės vairuotojas V. Š. turėtų vykti į teismo posėdį Jungtinėje Karalystėje. V. Š. buvo sutikęs vykti į teismo posėdį (2 t., b. l. 22; 3 t., b. l. 157), tačiau pasikeitus aplinkybėms po kelių mėnesių sutiko su atsakomybe 50/50 (3 t., b. l. 159), į teismo posėdį vykti nebereikėjo, byla baigta taikiu susitarimu ir mažesniais kaštais. Atlyginta žala J. H. dėl jo patirto sužalojimo, turto praradimo ir teisminės išlaidos, bendrai 4377 GBP. Taigi, kaip nurodė ieškovas, šiuo atveju byla buvo išspręsta neteisminiu keliu ekonomiškumo pagrindu V. K. transporto įmonei finansiškai palankiausiu būdu. Tačiau JK Biuro teisminės išlaidos ženkliai išaugo, nes byla jau buvo pasiekusi teismą, JK Biurui teko samdyti teisininkus, nors ir pilnai neprasidėjus procesui. (2 t., b. l. 223)
25. Teismas sprendžia, jog esant ginčytinai situacijai ir atsakovams neigiant savo kaltę, šiuo atveju visos galimybės išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes priklausė tik nuo V. K. transporto įmonės ir jo vairuotojo V. Š. aktyvumo, iniciatyvos ir bendradarbiavimo. Atsakovas V. K. transporto įmonė kaip transporto priemonės naudotojas, atsakinga už jo civilinės atsakomybės draudimą, turėjo suprasti, jog neapdraudus vilkiko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir atsitikus eismo įvykiui, jam kils civilinė atsakomybė, todėl, neigdamas savo vairuotojo kaltę, privalėjo dėti maksimalias pastangas vairuotojo nekaltumui įrodyti. Nors nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vyksiančią žalos administravimo procedūrą, tačiau iš paminėtų duomenų, matyti, jog atsakovas buvo informuotas apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį procesą ir tokiu būdu jam buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti šiame procese bei teikti savo poziciją dėl visų aplinkybių, susijusių su atliekama procedūra. Po priimto sprendimo, sumokėjus prašomą sumą JK Biurui, iš atsakovo negauta jokios informacijos, kad sutinka ar nesutinka su mokėtina žalos atlyginimo suma.
26. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, konstatuotina, jog atsakovo vairuotojas iš dalies atsakingas dėl eismo įvykio, nes pažeidė JK Greitkelių kodekso taisyklių Nr. 133, straipsnį, tai yra prieš rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą neįsitikino, kad rikiuotis saugu ir susidūrė su dešine eismo juosta judančiu automobiliu (3 t., b. l. 29).
27. Nustačius, jog atsakovai tinkamai neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ( šio sprendimo 10 punktas), jie turi pareigą grąžinti ieškovui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
28. Ieškovas prašo iš bendraatsakovų subsidiariai priteisti 25 218,11 Eur žalą. Prašoma 600 GBP turtinės žalos, kurią LR transporto priemonių draudikų biuras atlygino pagal pateiktą mokėjimą ir jo pagrindimą (1 t., b. l. 71, 98-101), 2 677 GBP nukentėjusiojo (J. H.) patirtų teisinių išlaidų (1 t., b. l. 58, 59), 1 100 GBP dėl asmens sužalojimo (1 t., b. l. 63), 16 547,20 GBP Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro patirtų teisinių išlaidų (1 t., b. l. 53, 55, 57, 61, 65, 69, 73, 75), 417 GBP dėl Jungtinės karalystės biuro patirtų papildomų išlaidų (1 t., b. l. 67, 77, 79, 81), 656,55 GBP dėl žalos administravimo mokesčio apskaičiuoto pagal Biurų tarnybos patvirtintas rekomendacijas, tai yra 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio (-ių) asmens (-ų) turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti (J. H. žalai atlyginti skirta 4377 GBP).
29. Vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Net ir atlyginus žalą taikaus proceso atveju, eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
30. Nurodytos aplinkybės bei į bylą teikti įrodymai patvirtina paminėtų išlaidų pagrįstumą visa apimtimi. Šiuo atveju negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad susidariusias išlaidas lėmė paties atsakovo elgesys, vykimas su neapdrausta transporto priemone į kitą valstybę bei jo vairuotojo kelių eismo taisyklių/greitkelių taisyklių reikalavimų nesilaikymas, kuris kartu lėmė ir pareigą atlyginti padarytą žalą.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017). Taigi, ieškovui pateikus įrodymus dėl atsakovo vairuotojo atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisę, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Jungtinės Karalystės teisę, patvirtinančius kito asmens, dalyvavusio eismo įvykyje, atsakomybę, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė.
32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
33. Atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) <...> atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).
34. Nagrinėjamu atveju nors atsakovai nurodė, kad prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas ir ženkliai per didelis, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, savo detalizuotų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus paskaičiavimus bei juos pagrindžiančius teisės aktus.
35. Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovas įrodė bendraatsakovų atsakomybę, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.264 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą. Iš V. K. transporto įmonės subsidiariai su V. K. priteistina 25 218,11 Eur nuostolių atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.
Dėl procesinių palūkanų
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
37. Nagrinėjamu atveju aptariamas reikalavimas pagrįstas bei įrodytas. Ieškovui iš bendraatsakovų subsidiariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (25 218,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovas prašo priteisti 757,00 Eur žyminio mokesčio, 1 433,76 Eur už vertimo paslaugas (1 t., b. l. 210-211, 2 t., b. l. 272-275, 3 t., b. l. 160-164, 4 t., b. l. 148-149, 5 t., b. l. 58-59, 119), 116,05 Eur kelionės išlaidų (4 t., b. l. 2-7, 183-187, 5 t., b. l. 124-127), kurios susidarė ieškovo atstovams vykstant į bylos nagrinėjimą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose. Kadangi 2 306,81 Eur (757 + 116,05 + 1 433,76 = 2 292,74) bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, ieškovo prašymas tenkintinas. Ieškinį patenkinus visiškai iš bendraatsakovų ieškovo naudai priteistina 2 306,81 Eur suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 20,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį iš bendraatsakovų valstybei priteistina 20,36 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. K. transporto įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 25 218,11 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 11 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 25 218,11 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 306,81 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai.
Priteisti valstybei iš bendraatsakovų V. K. transporto įmonės ir V. K. po 10,18 Eur (dešimt eurų 18 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.