Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merbonas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litdent“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merbonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Litdent“ dėl skolos, palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litdent“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Merbonas“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismas nusprendė, kad I. L. kompetentinga atlikti tyrimą ir pateikti išvadą. Pažymėjo, jog būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo I. L. nurodė, kad turi teisę atlikti ieškovės užsakytą tyrimą pagal savo tarptautinio eksperto akreditaciją, o Rygos technikos universiteto Mechanikos ir tekstilės tyrimų laboratorijos įranga yra sertifikuota Latvijos metrologijos centro. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojos nurodytomis aplinkybėmis, jas paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta.

13. Ieškovės argumentus, kad tyrimo išvadomis negalima vadovautis, nes tyrimas atliktas nesivadovaujant standartu LST EN 14683:2019+AC:2019 teismas laikė nepagrįstais.

14. Mokslų daktarės I. L. pateiktą mokslinę išvadą teismas laikė rašytiniu įrodymu, kuriam negali būti keliami ekspertizės akto formai bei turiniui nustatyti reikalavimai. Pažymėjo, jog teismas siūlė ieškovei teikti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, kurios paneigtų arba patvirtintų atlikto tyrimo (rašytinio įrodymo) rezultatus, tačiau tokio prašymo ieškovė nepateikė.

15. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad tyrimui buvo pateiktas ne ieškovės pristatytas audinys, kadangi paimant mėginius dalyvavo antstolis, mėginiai I. L. perduoti tos pačios dienos prekių priėmimo–perdavimo aktu. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrodymų apie netinkamas audinio sandėliavimo sąlygas ieškovė nepateikė.

16. Teismas nurodė, kad prekių gamintojo ,,Polycorp LLC“ sertifikatas patvirtina, jog audinys skirtas vaikų prekėms (sauskelnėms) gaminti, todėl į bylą pateiktos bandymų ataskaitos neturi sprendžiant ginčą teisinės reikšmės. Be to, pateiktas sertifikatas neįrodo, kokia realiai produkcija buvo pristatyta atsakovei.

17. Teismas konstatavo, kad nekokybiško audinio pateikimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovė negalėjo audinio panaudoti pagal paskirtį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė atsakovei pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. sutartį pateikė netinkamos kokybės ir asortimento juodos spalvos „spunbond“ audinį, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė jį priimti ir ieškovei sumokėti.

18. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti nuostolius teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nutraukusi sutartį. Kadangi šioje byloje atsakovė neįrodinėjo, jog sudarė pakaitines sutartis ir dėl kainų skirtumo patyrė nuostolių, todėl, teismo nuomone, kainų skirtumo metodas apskaičiuojant negautas pajamas, netaikytinas.

19. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateikta pažyma apie pagamintos medicininės kaukės vieneto savikainą. Paskaičiavimą teismas laikė ydingu, nes jis pagrįstas hipotetiniais skaičiavimais, neparodo, kiek grynojo pelno atsakovė prarado. Paskaičiavime nurodyti rodikliai nėra pagrįsti įrodymais, nepateikta įrodymų, kokie kiekiai reikalingi milijonui medicininių kaukių pagaminti, atsakovės vadovas negalėjo paaiškinti, iš ko susidaro kaukės pagaminimo savikaina; negautų pajamų paskaičiavime neatsispindi paskaičiuoti mokesčiai.

20. Įvertinęs duomenis apie atsakovės pardavimų pajamas, patirtą nuostolį per 2021 metus, tai, jog atsakovė įsigijo audinių kaukių gamybai iš kitų tiekėjų, kad ir po pretenzijos pateikimo pirko iš ieškovės produkciją, tai, kad atsakovė neįrodinėjo, kaip nuostolių atsiradimą paveikė (jeigu paveikė) ieškovės netinkamos produkcijos pateikimas, tai, kad per 2022 metus atsakovė patyrė dar didesnį nuostolį, nors pardavimų pajamos ženkliai nesumažėjo, teismas padarė išvadą, jog tikėtina, kad įmonės patiriamus nuostolius lemia kitos, ne su ieškovės sutarties pažeidimu susijusios, aplinkybės.

21. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovės pateikto netinkamo audinio patyrė nuostolius ir kad jie priežastiniu ryšiu buvo susiję su atsakovės sutarties pažeidimu.

22. Įvertinęs 2022 m. birželio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pridėtas nuotraukas, patvirtinančias, kad ieškovės pristatyti audiniai buvo sandėliuojami (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ji išnuomojo išimtinai ieškovės gautų prekių sandėliavimui. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškovės reikalavimo dėl 2 208 Eur su patalpų nuoma susijusių išlaidų priteisimo netenkino.

23. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė apmokėjimą už ieškovės pristatytą audinį „spunbond“ 25 gsm, 19 cm, width, white, LF, 4 500 kg, nuostolių užtikrinimui. Nurodė, jog atmetus priešieškinį, atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovei už baltos spalvos „spunbond“, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovė pristatė atsakovei 4 013,75 kg 100 proc. PP Spunbond 25 gsm, 19 cm, width, white, audinio už 9 994,24 Eur be PVM (su PVM – 12 093,03 Eur), todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 12 093,03 Eur skolą už pristatytas prekes, 280,29 Eur kompensuojamąsias palūkanas, susidariusias iki ieškinio pateikimo.

24. Teismas nustatė, kad patenkinti 30,14 proc., atmesti – 69,86 proc. ieškinio reikalavimų, o priešieškinis atmestas visiškai; ieškovė patyrė 7 708,96 Eur žyminio mokesčio, atstovavimo ir vertimo išlaidas, atsakovė – 10 099,41 Eur žyminio mokesčio, atstovavimo, vertimo ir išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį, apimtį ir paruoštų procesinių dokumentų bei teismo posėdžių skaičių, teismas sprendė, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu, nėra per didelės. Įvertinęs proporcingai šalių atžvilgiu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 5 016,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės 3 527,72 Eur; atlikęs įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 488,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Merbonas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai buvo atmesti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 28 029,41 Eur skolą bei 649,67 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Teismas neįsigilino į tekstilės sektoriaus papročius ir įprastą dalykinę praktiką, šalių sudarytos sutarties sąlygas, netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus apie ginčo „spunbond“ savybes. Sutarčių aiškinimo taisyklių ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė klaidingas išvadas apie ginčo juodos spalvos „spunbond“ neatitikimą sutartyje nustatytiems kokybės ir asortimento reikalavimams.

25.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad „juoda kaip anglis, be jokių debesėlių“ reiškia, jog pagal sutartį buvo užsakyta intensyviai juoda audinio spalva. Nėra aišku kaip nustatomas spalvos intensyvumas. Sutartyje nėra specifinių reikalavimų juodai spalvai. Teismas nepasisakė dėl ieškovės paaiškinimų, kodėl atsakovės pretenzijos dėl spalvos yra nepagrįstos. Apeliantė pažymi, jog skirtingų rūšių anglys gali turėti skirtingą atspalvį, todėl apibūdinimas „juoda kaip anglis“ yra nekonkretus. Pagal tekstilės versle susiformavusią dalykinę praktiką spalvos kriterijus išreiškiamas nurodant spalvos kodą pagal tam tikrą paletę. Šalys nesitarė dėl ginčo audinių spalvos pagal Pantone ar kitą paletę, todėl galima daryti išvadą, kad konkreti spalva (atspalvis) atsakovei neturėjo esminės reikšmės ir ji neužsakė intensyviai juodos spalvos „spunbond“.

25.3. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie ginčo „spunbond“ juodumą. Teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, jog fotoaparato kokybė, atstumas iki daikto, apšvietimas ir pan. turi įtakos kaip matoma daikto spalva. Iš 2022 m. birželio 20 d. eksperto išvadoje esančių ginčo medžiagos nuotraukų matoma, kad prie natūralaus apšvietimo medžiaga atrodo juoda, o prie dirbtinės šviesos pro mikroskopą atrodo šviesesnė. Byloje esantys įrodymai (nuotraukos) rodo, kad ginčo „spunbond“ yra juodos spalvos ir atitinka sutarties sąlygas. Priešingos teismo išvados nepagrįstos.

25.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog pagal sutartį buvo užsakytas nepralaidus šviesai „spunbond“. Atkreipė dėmesį, kad „spunbond“ visada pralaidus šviesai, tik priklausomai nuo jo tipo skiriasi praleidžiamos šviesos kiekis. Šalių sudarytoje sutartyje nėra užfiksuotas pralaidumo šviesai kriterijus, nėra specifinių reikalavimų šviesos pralaidumui, todėl išvada apie griežtus reikalavimus šviesos pralaidumui prieštarauja šalių valiai. Teismas nepasisakė dėl ieškovės paaiškinimų, kodėl atsakovo pretenzijos šviesos pralaidumui yra nepagrįstos.

25.5. Standarte EN 14683:2019+AC:2019 reikalavimai pralaidumui šviesai nėra nustatyti, todėl teismo išvados, kad atsižvelgiant į šį kriterijų ginčo „spunbond“ neatitinka standarto reikalavimų, yra nesuprantamos. Teismo sprendime pralaidumas šviesai siejamas su pralaidumu orui, tačiau atsakovės pretenzijos nesusijusios su šiuo rodikliu.

25.6. Apeliantės įsitikinimu, „debesuotumas“ ar „dėmės“ laikomas „spunbond“ trūkumu vien dėl subjektyvaus estetikos suvokimo (t. y., kad naudojant šį „spunbond“ viršutiniam medicininės kaukės sluoksniui persišviečia po juo esantis vidurinis sluoksnis (baltos spalvos audinys „meltblown“)). Apeliantė pažymi, jog atsakovė nenurodė reikalavimo, kad per „spunbond“ neturi persimatyti po juo esanti balta medžiaga; be to, atsakovė neinformavo ieškovės, jog naudos baltos spalvos „meltblown“. Atsakovės pretenzijos dėl pralaidumo šviesai nesusijusios su ginčo „spunbond“ tinkamumu naudoti šį audinį medicininių kaukių gamyboje.

25.7. Šalys susitarė, kad „spunbond“ nebus „debesuotas“, tačiau tai subjektyvus kriterijus, jo neįmanoma išmatuoti. Atsakovė neįrodė, kad prekės neatitinka sutarties reikalavimų.

25.8. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės teiginiais, kad „spunbond“ yra šiurkštus ir todėl negali būti naudojamas medicininių kaukių gamyboje. Apeliantė teigia, jog nėra objektyvaus kriterijaus audinio šiurkštumo nustatymui; byloje nėra duomenų apie šiurkštumo skalę. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ant tiriamos medžiagos pastebėtos pavienės šerpetos, tačiau tai neatsako į klausimą, kokį odos dirginimą gali sukelti tiek šerpetų, ar jis viršija normas.

25.9. Standarte EN 14683:2019+AC:2019 nėra reikalavimų šiurkštumui, todėl teismo išvados, kad atsižvelgiant į šį kriterijų ginčo „spunbond“ neatitinka standarto reikalavimų, nepagrįstos. Standartas LST EN 149:2001+A1:2009 netaikytinas medicininėms kaukėms. Ginčo „spunbond“ nepažeidžia jokių taikytinų standartų reikalavimų.

25.10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad juodos spalvos „spunbond“ turėjo būti naudojamas gaminti tas medicininių kaukių dalis, kurios neturi kontakto su veido oda. Sudarant sutartį atsakovė nekėlė jokių reikalavimų medžiagos šiurkštumui. Ginčo „spunbond“ gali būti naudojamas tam, kam jį pirko atsakovė.

25.11. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2022 m. birželio 20 d. eksperto išvada. Šis dokumentas gali būti laikomas specialisto išvada ir turėtų būti vertinamas pagal tuos pačius standartus, kokie taikomi ekspertinėms išvadoms. Medicininių kaukių tyrimus pagal standartą EN 14683:2019+AC:2019 turi teisę atlikti tik akredituotos laboratorijos, naudodamos standarte numatytus metodus. Rygos technikos universiteto Mechanikos ir biotekstilės tyrimų laboratorija (MBTTL) (ir (ar) jos darbuotoja dr. I. Ļ.) nėra tarp akredituotų laboratorijų, turinčių teisę atlikti tyrimus pagal EN 14683:2019+AC:2019, todėl specialisto išvada neturi įrodomosios reikšmės. Atliekant tyrimą neįvertinti reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai. I. Ļ. patvirtino, kad atlikdama tyrimus nesivadovavo EN 14683:2019+AC:2019 nustatyta metodika, pati pasirinko tyrimo metodus. I. L. pasirinktas tyrimo metodas – tai ginčo „spunbond“ lyginimas su jos pačios pasirinkta etalonine medžiaga – iš įmonės „NV Evolutia Nonwovens“ gautu „spunbond“. Apeliantė pažymi, kad šalys nesitarė, jog prekės turi būti lygiavertės įmonės „NV Evolutia Nonwovens“ gaminamam „spunbond“. Atkreipė dėmesį, kad „spunbond“ medžiaga skirstoma į tipus S, SS ir SSS atsižvelgiant į jų gamybos technologiją, kuri lemia skirtingas savybes. Byloje nėra įrodymų apie iš įmonės „NV Evolutia Nonwovens“ gauto „spunbond“ tipą, todėl jis negali būti laikomas etalonu ginčo „spunbond“ atžvilgiu. Taip pat apeliantė nurodė, kad teismo posėdžio metu I. L. duoti paaiškinimai buvo prieštaringi, todėl kelia pagrįstų abejonių. Skundžiama teismo sprendimo dalis grindžiama ydingomis I. L. išvadomis, todėl ji nepagrįsta ir neteisėta.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Litdent“ prašo ieškovės UAB „Merbonas“ apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovės UAB „Merbonas“ atsakovei UAB „Litdent“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Apeliaciniame skunde UAB „Merbonas“ ginčija teismo išvadas, kad medžiaga yra netinkamos kokybės, tačiau neginčija, jog UAB „Litdent“ buvo pateikta netinkamo asortimento prekė, t. y. ne ta prekė, kuri buvo užsakyta.

26.2. Šalių sudarytos sutarties sąlygos ir reikalavimai buvo apibrėžti elektroniniame susirašinėjime ir pačioje sutartyje. Apeliaciniame skunde pateiktas vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintoms prekių kokybę, asortimentą reglamentuojančioms teisės normoms, teismų praktikai. Atsakovė iki sutarties sudarymo nurodė kokius reikalavimus kelia medžiagai, t. y., kad ji turi būti „juoda, kaip anglis, be jokių debesėlių“. Ieškovė patvirtino, kad „spunbond“ medžiaga bus juodos spalvos ir nedebesuota, tačiau pristatė ne tokio asortimento prekę. Ieškovė žinojo, kad prekės turi būti medicininės paskirties. Ši sąlyga nebuvo įtraukta į sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu UAB „Merbonas“ pripažino, kad jai yra žinoma, jog turi pateikti medicininių kaukių gamybai tinkamą medžiagą.

26.3. Ieškovės pateikta „spunbond“ medžiaga neatitiko jai keliamų reikalavimų: 1) į bylą nepateiktas nė vienas įrodymas, kad medžiaga galėtų būti naudojama medicininių kaukių gamybai, o ekspertizės aktas patvirtina priešingą išvadą; 2) medžiaga nėra juodos spalvos; 3) medžiaga nėra vienalytė, yra „debesuota“; 4) medžiaga yra šiurkšti, brokuota. Įrodymai, kuriuos ieškovė teikė į bylą, nebuvo susiję su ginčo medžiaga, jos pozicija buvo grįsta tik subjektyviu situacijos interpretavimu. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtino, kad ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

26.4. Pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad: 1) ieškovė pateikė atsakovei ne atsakovės užsakytą prekę; 2) kad „spunbond“ gali būti naudojamas tik baldų pramonėje. Ieškovė pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d. „Polycorp LLC“ raštą su nuotraukomis, kaip turėjo atrodyti atsakovės pirkta medžiaga, tačiau UAB „Merbonas“ atvežta medžiaga atrodė kitaip. UAB „Merbonas“ nepateikė įrodymų, kad medžiagą galima naudoti sąlyčiui su oda, t. y. medicininių kaukių gamybai. Į bylą nebuvo pateikta techninė ginčo medžiagos dokumentacija, ISO, OEKTO-TEX standartai, ginčo medžiagos atitikties deklaracijos. Nepateikti ginčo medžiagos bandymo aktai, kurie paneigtų UAB „Litdent“ argumentus, kad medžiaga yra perkaitinta ir dėl tos priežasties yra atsiradęs „debesuotumas“, taip pat šiurkštumas.

26.5. Teismas atskleidė ginčo esmę bei atliko įrodymų vertinimą, siūlė svarstyti ekspertizės klausimą, atidėjo teismo posėdį sudarydamas ieškovei galimybę pateikti prašymą dėl ekspertizės raštu, taip pat pateikti įrodymus. Vėliau ieškovė tokio prašymo nereiškė.

26.6. Palyginimas su etalonine medžiaga atliktas, siekiant byloje atskleisti atsakovės dėstomas aplinkybes, kad ieškovės pateikta medžiaga yra netinkamo asortimento ir netinkamos kokybės. Ieškovės argumentai dėl atlikto palyginimo su etalonine medžiaga, nesuprantami.

26.7. Ieškovė nepaneigė rašytiniais įrodymais pagrįstų argumentų, kad atsakovei buvo pateikta pilkos spalvos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės direktorius patvirtino, kad kaukių gamybai užsakomose „spunbond“ medžiagose nėra naudojamos spalvų paletės ir jis niekuomet tokio užsakymo nėra vykdęs. Teismo sprendime nustatytas „intensyviai juodos spalvos“ reikalavimas yra rinkos standartas, kuris žymimas „black“. Priešingų įrodymų byloje nėra. Medžiagos ritinio nuotrauka negali paneigti byloje esančių įrodymų, kad pateikta ne užsakyta prekė; daug kartų susluoksniavus medžiagą ji atrodo kitos spalvos. Medžiaga buvo vertinama ištiesus vieną jos sluoksnį ant balto paviršiaus. Samprotavimai dėl anglies, kaip iškastinio kuro ir juodos spalvos atspalvių atmestini kaip nepagrįsti.

26.8. Ekspertė ir ekspertizės įstaiga vertino medžiagą ir medžiagos tinkamumą medicininių kaukių gamybai, o ne pačią medicininę kaukę. Ekspertė yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, turi teisę tirti medžiagas. Ekspertė ištyrė ir įvertino, kad vienas iš medicininės kaukės gamybai naudojamų sluoksnių, t. y. UAB „Merbonas“ pateiktas „spunbond“, negalėtų būti naudojamas sąlyčiui su oda, todėl pagal LST EN14683_2019+AC_2019_EN ir EN 149:2001 + A1:2009 standartus negalėtų būti naudojamas medicininei kaukei gaminti. Iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kodėl ekspertė negali vertinti vieno iš medicininės kaukės medžiagos sluoksnių. Ekspertė apklausos metu patvirtino, kad medžiaga nėra tinkama nei kaukių gamybai, nei sauskelnių gamybai, nes yra brokuota. Apeliacinio skundo 41 punkte nurodyti argumentai nevertintini, nes: 1) nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 2) teigiant apie skirtingus tipus nėra pateikta įrodymų, kokie jie yra ir kokie galėtų būti; 3) nėra įrodymų kokį tipą (net jei toks būtų) atitinka UAB „Merbonas“ pateikta medžiaga.

26.9. Ieškovės argumentai, kad visos medžiagos praleidžia šviesą neturi teisinės reikšmės. Tai, jog medžiaga nevienalytė įrodo eksperto išvadoje užfiksuotas 3 ir 4 tyrimas. Medžiagos defekto priežastys susijusios su storio netolygumu, lemiančiu didesnį šviesos pralaidumą. Nevienalytė „spunbond“ medžiaga yra tarpais persišviečianti, t. y. ji turi plyšius, per kuriuos gali prasiskverbti oro dalelės, bakterijos ar virusai. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės pripažįsta, kad šalys buvo susitarusios dėl medžiagos vienalytiškumo. Kadangi medžiaga debesuota, kiek ji debesuota ir koks debesuotumo rodiklis, neturi teisinės reikšmės.

26.10. Eksperto išvadoje nurodyta, kad sertifikuota medžiaga neturi jokių paviršiaus šerpetų, todėl neturi reikšmės, koks šerpetų kiekis yra ginčo medžiagoje. Eksperto išvadoje nustatytos šerpetų atsiradimo priežastys ir konstatuota, kad tokia medžiaga negali būti naudojama sąlyčiui su oda.

27. Atsakovė UAB „Litdent“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovės UAB „Merbonas“ atsakovei UAB „Litdent“ priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 330,68 Eur; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1. Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens reiškia teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, proceso šalis, kurios veiksmus teismas pripažino teisėtais, neturi likti nukentėjusia šalimi teismui išsprendus bylą iš esmės ir negauti tinkamo patirtų išlaidų atlyginimo iš kitos ginčo šalies.

27.2. Apeliantė pažymi, kad byloje ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o priešieškinys atmestas visiškai, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visos bylinėjimosi išlaidos susumuotos ir paskirstytos proporcingai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovės teigimu, toks skirstymas buvo atliktas nepagrįstai.

27.3. Teismas skirstė išlaidas, kurios nėra susijusios su bylos nagrinėjimu (550 Eur+ PVM, iš viso 665,50 Eur). Išlaidos už ieškovės atstovo iki ieškinio parengimo atliktus veiksmus nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Šių išlaidų atlyginimo ieškovė galėjo reikalauti tik taikydama civilinės atsakomybės nuostatas ir reikšdama ieškinio reikalavimus. Tokių išlaidų atlyginimo nenumato Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.

27.4. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neproporcingai, nes ieškovei brangiau kainavo pareikšti ieškinį ir apeliantei gintis nuo pareikšto ieškinio, nei patirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareikštu priešieškiniu. Apeliantė pažymi, kad pareiškus ieškinį, buvo teiktas dublikas bei triplikas, o pareikšto priešieškinio atveju buvo rengiamas tik atsiliepimas. Šalys siekdamos pagrįsti ar atskirsti į pareikšto ieškinio reikalavimus teikė daugiau įrodymų bei papildomų dokumentų; ieškovė du kartus teikė papildomus paaiškinimus, patyrė vertimo išlaidų, apeliantė užsakė ir rengė ekspertizės aktą, vertė dokumentus. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, dėl ko buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tik atlikus šį veiksmą galima buvo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai ir taip, kad toks skirstymas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

27.5. Apeliantės teigimu, iš viso ieškovei galėjo būti priteistos 1 222,09 Eur (30,14 proc. nuo patenkinto reikalavimo) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio pareiškimu, o už priešieškinį – 2 147,75 Eur (100 proc. nuo atmesto reikalavimo), iš viso – 3 369,84 Eur, taip pat kompensuotas 252,30 Eur žyminis mokestis. Teigia, kad apeliantei iš ieškovės turėjo būti priteistos 4 952,82 Eur bylinėjimosi išlaidos (69,86 proc.). Atlikus įskaitymą apeliantei turėjo būti priteistas 1 330,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Priešingas vertinimas ir skaičiavimas, atsakovės įsitikinimu, pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Apeliantė tinkamai pagrindė, kad jai pristatyta netinkamo asortimento ir kokybės prekė. Apeliantė patyrė žalą, nes jai nėra atlygintos jos faktiškai patirtos išlaidos, kurios atsirado dėl atsakovės veiksmų pareiškiant ieškinį. Nepriteisus bylinėjimosi išlaidų paskirstant jas taip, kaip nurodė apeliantė, pažeidžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai.

28. Ieškovė UAB „Merbonas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės UAB „Litdent“ apeliacinį skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.1. Teismas pagrįstai ieškovės 665,50 Eur išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą laikė bylinėjimosi išlaidomis, nes šios išlaidos buvo būtinos (tiesiogiai susijusios su šia byla). Advokato susipažinimas su dokumentais, teisinės konsultacijos suteikimas (kliento pozicijos suderinimui, ginčo faktinių aplinkybių aptarimui ir t. t.) yra betarpiškai su ieškinio rengimu susijusi teisinė pagalba (paslauga). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punktą, 8.20 punktą, advokato suteiktos teisinės konsultacijos, kitos teisinės paslaugos yra priskiriamos advokato teikiamoms teisinėms paslaugoms, kurios laikomos bylinėjimosi išlaidomis.

28.2. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiamas šalių materialusis ginčas, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis įsiteisėjo, todėl atsakovė laikytina pralaimėjusia šalimi šioje ginčo dalyje. Teismas pagrįstai 6 867,96 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas laikė bylinėjimosi išlaidomis, todėl pagrįstai pagal byloje atmestų ir tenkintų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės priteisė 1 488,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo motyvai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisės normoms, formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl atsakovės skundžiama sprendimo dalis yra teisinga ir teisėta.

28.3. Atsakovės pateiktas šalių atstovų suteiktų teisinių paslaugų dydžio vertinimas nėra grindžiamas objektyviais kriterijais. Abejoms šalims teisinė pagalba buvo teikiama toje pačioje byloje ir atitinkamai pareikalavo tokio paties teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių ir t. t. Teismas pagrįstai kreipė dėmesį ne į procesinių dokumentų apimtį ar skaičių, o juose išdėstytų argumentų įtaką bylos baigčiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos daug mažesnės už atsakovės. Ieškovės teigimu, nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį.

28.4. Apeliacinio skundo teiginiai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reikia vertinti per civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų prizmę, nepagrįsti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reglamentuoja CPK įtvirtintos procesinės teisės normos, o teisiniams santykiams taikyti jiems reglamentuoti neskirtas normas yra draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

30. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 28 029,41 Eur skolos bei 649,67 Eur palūkanų iš atsakovės priteisimo, taip pat dėl teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

32. Ieškovė UAB „Merbonas“ pateikė teismui ieškinį dėl 41 022,44 Eur skolos už pateiktas prekes, taip pat palūkanų priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių, patirtų ieškovei pažeidus prekių pirkimo–pardavimo sutartį, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė apeliacinius skundus, tačiau nė viena iš šalių neskundžia sprendimo dalies, kuria priešieškinis atmestas.

Dėl ieškovės UAB „Merbonas“ apeliacinio skundo

36. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

Dėl audinio spalvos

39. Vadovaujantis pirmiau pacituotais kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užsakyto audinio spalvos, pagrįstai vertino ne tik šalių sutarties tekstą, tačiau ir iki ginčui aktualios sutarties pasirašymo atstovų susirašinėjimo turinį.

40. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog aplinkybė, kad šalys nesusitarė dėl audinių spalvos kodo pagal tam tikrą spalvų sistemą (paletę), reiškia, jog konkreti spalva (atspalvis) atsakovei neturėjo reikšmės. Nustačius, kad atsakovė teikė nurodymus dėl spalvos, t. y. ne tik nurodė, jog audinys turi būti juodos spalvos, tačiau ją ir apibūdino, patvirtina, kad konkreti spalva atsakovei buvo svarbi. Pažymėtina, kad tik aptarus ieškovės galimybę pateikti atsakovei reikalingų savybių turinčią prekę, buvo pasirašyta sutartis.

41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos vertinimui, kad atsakovės elektroniniame laiške nurodytas juodos spalvos apibūdinimas (palyginimas su anglimi) suprantamas kaip intensyvi juoda spalva. Apeliantė pažymi, jog gamtoje randama skirtingų rūšių anglių, kurios gali turėti šiek tiek skirtingą atspalvį, kad spalva gali skirtis ir nuo jų apdorojimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog gavus atsakovės atstovo elektroninį laišką, kuriame nurodytas reikalavimas dėl audinio spalvos, ieškovei jokių klausimų dėl spalvos intensyvumo (anglies atspalvio) nekilo, atstovas patikino atsakovę, kad „taip ir bus, be problemų“. Apeliantė neatskleidė, kokie duomenys lėmė jos supratimą, jog būtent apeliantei pateikto audinio spalva atitinka atsakovės apibūdinimą.

42. Taip pat apeliantė nurodo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų apie ginčo „spundbond“ juodumą, o teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad fotoaparato kokybė, atstumas iki daikto, jo apšvietimas ir pan., turi įtakos kaip apžiūrint daiktą matoma (suvokiama) jo spalva. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės pastebėjimu, kad daikto spalva (atspalvis) nuotraukoje gali skirtis priklausomai nuo aplinkos ar kitų fiksavimo aplinkybių, atkreipia dėmesį, jog nustatant pateikto audinio spalvos (ne)atitikimą sutarties (susitarimo) reikalavimams, turi būti vertinama į bylą pateiktų įrodymų visuma (ne tik apeliantės nurodytos ekspertizės akte esančios nuotraukos). Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovės vadovas iškarto po prekių gavimo ieškovei nurodė, jog audinys pilkas, debesuotas, siuntė ieškovei gauto audinio nuotraukas. Ieškovė, neigdama prekės neatitikimą susitarimo reikalavimams, įrodymų, patvirtinančių savo išvadas dėl ginčo audinio spalvos, nepateikė. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, audinio spalva susijusi ir su kitu audinio atitikties sutarties sąlygoms kriterijumi, t. y. jo netolygumu („debesuotumu“).

Dėl audinio (ne)vientisumo

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nėra padaręs išvados, kad pagal sutartį buvo užsakytas nepralaidus šviesai „spunbond“. Teismas vertino audinio vientisumo požymį atsižvelgdamas ne tik į apeliantės akcentuojamą ekspertizės išvadą, tačiau ir į tarpusavio susirašinėjimą, liudytojos I. L., atlikusios ginčo audinio tyrimą, parodymus.

45. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš atsakovės atsiųsto ieškovei jos pristatytos juodos spalvos audinio pavyzdžio matyti, kad ieškovės pristatytas audinys yra dėmėtas. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės iniciatyva atliktas tyrimas, kurio išvadoje nurodyta, jog tūrinė neaustinių medžiagų (S1, S2, S3, S4) struktūra padidina šviesos pralaidumą (praėjimą) tarp neaustinės medžiagos gijų (vidutiniškai) 42 proc., palyginti su etalonine neaustine medžiaga S5. Vizualiai įvertinus foninio pagrindo (balto) atspindėtą šviesą, aiškiai matomi neaustinių medžiagų (S1, S2, S3, S4) struktūros netolygumai. Tai, kad pristatytas audinys atrodo dėmėtas, be kita ko, dėl to, kad jis netolygus, patvirtino liudytoja apklausta I. L.. Apeliantės teiginys, jog sutartyje nėra jokių specifinių reikalavimų šviesos pralaidumui, iš esmės neturi įtakos teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

46. Ieškovės samprotavimai, kad nėra objektyvaus kriterijaus (skalės), pagal kurį nustatomas audinio „debesuotumas“, nepagrįsti. Apeliantė ignoruoja pirmiau aptartą ikisutartinį šalių susirašinėjimą dėl reikalavimų juodos spalvos „spunbond“ audiniui, t. y. kad jis turi būti juodas „be jokių debesėlių“. Toks apibūdinimas reiškia, kad audinys turi būti visiškai tolygus. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo atveju audinio nevientisumas yra toks nežymus, kad neturėtų būti laikomas sutarties pažeidimu, apeliantė nenurodė ir nepateikė. Esant aiškiai išreikštam atsakovės reikalavimui dėl audinio vientisumo, teismo sprendime paminėtos aplinkybės apie tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog iš perkamo audinio atsakovė gamins medicinines kaukes, taip pat liudytojos I. L. paaiškinimai, kad medicininių kaukių gamybai skirtas audinys turi būti vientisas, nes dėmėtumas susijęs su didesniu pralaidumu šviesai, kuomet pro audinį patenka daugiau oro, tik papildomai patvirtina pristatytos prekės netinkamumą. Minėta, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, ir tik jeigu sutartyje tokių nurodymų nėra – įprastus reikalavimus; be to, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 4, 6 dalys).

Dėl audinio šiurkštumo

51. Taigi tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad audinio dalys, galinčios turėti sąlytį su naudotoju, neturi turėti jokių šerpetų, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad nėra aišku, nuo kada audinys laikomas šiurkščiu, kad nėra duomenų apie šiurkštumo skalę, kad I. L. išvada neatsako į klausimą, kokį odos dirginimą gali sukelti tiek šerpetų (kiek nustatyta), ar jų kiekis viršija privalomas normas, atmestini kaip nepagrįsti.

52. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog juodos spalvos „spunbond“ turėjo būti naudojamas gaminti tas medicininių kaukių dalis, kurios neturi kontakto su veido oda. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš atsakovės internetinės svetainės pateikta kaukių nuotrauka nėra tinkamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti, jog kaukės išorinis sluoksnis nekontaktuoja su oda. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad medicininės kaukės kraštai turi tiesioginį sąlytį su oda.

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės argumentai dėl standartuose nustatytų reikalavimų taikymo grindžiami tik jos pačios teiginiais. Į bylą pateiktame Nacionalinio akreditacijos biuro pranešime nurodyta, kad reikalavimus veido kaukėms ir jų atitikties vertinimui nustato du standartai: LST EN 14683:2019+AC:2019 „Medicininės kaukės. Reikalavimai ir bandymo metodai“ ir LST EN 149:2002+A1:2009 „Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės apsaugai nuo dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas“. Be to, minėtame viešai pateikiamame pranešime pažymėta, jog gaminant ir vertinant asmens apsaugos priemonių atitiktį nustatytiems reikalavimams gali būti taikomi ne tik šie standartai ar techniniai sprendimai. Pranešime nėra informacijos, kad taikomas vienas standartas, priklausomai nuo kaukės rūšies. Teiginį, kad standartas LST EN 149:2002+A1:2009 nustato reikalavimus tik filtruojamoms puskaukėms, apeliantė grindžia standarto pavadinimu, tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė vertina tik dalį standarto pavadinimo, nenurodo standarto turinio nuostatų, kurios patvirtintų jos išvadas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantės argumentai pagrįsti.

55. Pažymėtina, kad iš tyrimo išvados matyti, jog siekiant įvertinti reikalingų bandymų rezultatus, visi tirti neaustinių medžiagų parametrai buvo lyginami su medžiagos („spunbond“ neaustinė medžiaga 50 g/m²; 26±0,3 cm, juodos spalvos) pamatiniu etalonu (AITEX standarto sertifikatas), gautu iš įmonės „NV Evolutia Nonwovens“ (Ispanija). Tyrimo metu nustatyta, kad etaloninio bandinio (S5) neaustinės medžiagos paviršiui nebūdingi pavieniai kabantys plaušeliai.

56. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą surinktus įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovė, nesutikdama su I. L. atlikto tyrimo išvadomis, neteikė prašymo skirti ekspertizę, kuri paneigtų ar patvirtintų atsakovės pateiktos išvados rezultatus (2022 m. lapkričio 7 d. posėdyje nurodžiusi, jog reikš prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ieškovė teismo įpareigojimo pateikti raštu išdėstytą prašymą neįvykdė, 2023 m. gegužės 31 d. teismui pasiūlius įvertinti galimybę skirti ekspertizę byloje, prašymų neteikė). Pažymėtina, jog ieškovės pateiktas įmonei „Polycorp LLC“ išduotas sertifikatas skirtas kūdikių prekėms, be to, jis išduotas tik 2022 m. kovo 1 d., todėl neaktualus nagrinėjamam ginčui. Iš apeliantės į bylą teiktų įrodymų matyti, kad ir kitos audinių bandymų ataskaitos nesusijusios su ginčo prekių patikra, juolab atsižvelgiant į jų paskirtį (Intertek T. H. A.S. ataskaitoje aiškiai, nurodyta, ji parengta išimtiniam ataskaitoje nurodyto kliento (-ų) naudojimui ir tik tuo tikslu, kuriam ji yra teikiama, remiantis „Intertek“ kliento pateiktomis instrukcijomis ir informacija ir (arba) medžiaga; dokumentuose nurodytas pirkėjas – IKEA, pareiškėjas, tiekėjas – „LLC Megalat“).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskųstame teismo sprendime detaliai pasisakyta dėl ieškovės argumentų, susijusių su I. L. atlikto tyrimo, jos parodymų reikšmės sprendžiant dėl ginčo audinio kokybės bei asortimento atitikimo šalių sudarytos sutarties sąlygoms, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

Dėl 2022 m. birželio 20 d. Rygos technikos universiteto Mechanikos ir biotekstilės tyrimų laboratorijos inžinerijos mokslų daktarės I. L. išvados

58. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2022 m. birželio 20 d. eksperto išvada. Mano, kad šis dokumentas turi būti vertinamas pagal tuos pačius standartus, kurie taikomi ekspertinėms išvadoms. Apeliantė pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką, turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

60. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

61. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai 2022 m. birželio 20 d. Rygos technikos universiteto Mechanikos ir biotekstilės tyrimų laboratorijos inžinerijos mokslų daktarės I. L. išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą, kadangi ji parengta ne teismo nutarties paskirti byloje ekspertizę pagrindu. Kita vertus, tai neriboja galimybės vertinti minėtos išvados turinį, galimybės teikti (nurodyti) įrodymus, kuriais grindžiama pozicija dėl atlikto tyrimo bei išvados trūkumų, patikimumo, detalumo ir pan.

63. Apeliantė nurodo, kad Rygos technikos universiteto Mechanikos ir biotekstilės tyrimų laboratorija ir (ar) jos darbuotoja dr. I. Ļ. nėra tarp akredituotų laboratorijų, turinčių teisę atlikti tyrimus pagal EN 14683:2019+AC:2019, neturi metodinės ir (ar) techninės bazės tyrimams pagal EN 14683:2019+AC:2019 atlikti, todėl specialisto išvada yra nepatikimas įrodymas, t. y. ji neturi jokios įrodomosios reikšmės.

64. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad buvo atliktas ne medicininės kaukės, o audinio, skirto medicininių kaukių gamybai, tyrimas. Be to, bylai reikšmingi ne tik ginčo audinio atitikimo EN 14683:2019+AC:2019 standarto reikalavimams, tačiau ir aplinkybės dėl šalių susitarime nustatytų reikalavimų audinio spalvai, vientisumui. Apeliantė neginčija tyrimą atlikusios bei išvadą pateikusios įstaigos (darbuotojos) teisės ištirti bei įvertinti audinio netolygumus bei kitas savybes.

65. Be to, kaip minėta, tirti neaustinių medžiagų parametrai buvo lyginami su medžiagos pamatiniu etalonu (AITEX standarto sertifikatas), gautu iš įmonės „NV Evolutia Nonwovens“ (Ispanija). Apeliantė pažymi, kad sudarant sutartį šalys nesitarė, jog prekės turi būti lygiavertės įmonės „NV Evolutia Nonwovens“ gaminamam „spunbond“, kad byloje nėra įrodymų apie iš minėtos įmonės gauto „spunbond“ tipą, todėl jis negali būti laikomas etalonu ginčo „spunbond“ atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patiekto audinio bandinių palyginimas su etalonine medžiaga papildomai patvirtina tyrimo aprašyme nustatytą aplinkybę dėl medicininėms kaukėms taikytino reikalavimo neturėti šerpetų. Apeliantė neatskleidė jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad ginčo audinio bandinių bei etaloninio audinio („spunbond“) tipai yra skirtingi, tokios informacijos nėra ir pateiktoje specialisto išvadoje, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su abejonėmis I. L. atlikto tyrimo rezultatais, pažeistomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis atmestini kaip nepagrįsti.

66. Apeliacinio skundo 42 punkte ieškovė nurodo, kad teismo posėdžio metu I. L. duoti paaiškinimai, jog ginčo „spunbond“ yra geros kokybės, tačiau naudotinas ne tam tikslui (vaikų prekėms) remiantis OEKO TEX standarto nuostatomis, prieštaringi ir kelia abejonių jos kompetencija; teigia, kad pagal šį standartą vaikų prekėms naudotini tik aukščiausios kokybės (be kenksmingų medžiagų) audiniai, todėl, apeliantės teigimu, nesuprantama, kodėl tokie audiniai netinkami naudoti medicininių kaukių gamyboje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pati nuolat akcentavo, jog medicininėms kaukėms reikalavimus nustato standartas EN 14683:2019+AC:2019. Nėra pagrindo spręsti, kad standarto OEKO TEX reikalavimai apima pirmiau minėto standarto reikalavimus.

67. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

68. Atsakovės UAB „Litdent“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymi, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė visiškai, tačiau spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visas bylinėjimosi išlaidas susumavo ir paskirstė proporcingai atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai. Apeliantės teigimu, toks skirstymas buvo atliktas nepagrįstai, nes: 1) paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, į kurių atlyginimą ieškovė negalėjo pretenduoti; 2) bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neproporcingai, nes su ieškinio pareiškimu (atitinkamai gynyba nuo pareikšto ieškinio) susijusios bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei išlaidos, susijusios su pareikštu priešieškiniu.

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-1120/2021; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-241/2021; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-241/2021).

70. Esminis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

71. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) siekia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų išskaidytos, atsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su ieškinio, ar priešieškinio pareiškimu, teigia, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, galėjo ir turėjo atsižvelgti į aplinkybę, dėl ko jos susidarė. Tačiau pagal minėtą teisinį reglamentavimą į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių esant šalių (vienos iš šalių) netinkamo procesinio elgesio faktui. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Be to, apeliaciniame skunde nurodytas išlaidų išskaidymas taip pat yra sąlyginis. Apeliantė neneigia, kad išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, susijusios tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio nagrinėjimu (šias išlaidas padalina per pusę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atsakovė, be kita ko, grindė aplinkybėmis dėl sutarties pažeidimo, ieškovei pristačius netinkamos kokybės audinį; atsakovė priešieškinyje nurodė, jog aplinkybę, kad iš ieškovės pristatyto juodo „spunbond“ medicininės kaukės negalėjo būti pagamintos, išsamiai pagrįstos triplike. Taigi, šioje dalyje argumentai bei įrodymai iš esmės susiję su atsakovės atsikirtimais į ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai.

72. Apeliantė nurodo, jog ieškovės atstovo iki ieškinio parengimo atlikti veiksmai nelaikytini bylinėjimosi išlaidomis, kad šių išlaidų atlyginimo ieškovė galėjo reikalauti tik taikydama civilinės atsakomybės nuostatas ir reikšdama ieškinio reikalavimus, todėl šios išlaidos (550 Eur + PVM, iš viso 665,50 Eur (150 Eur už susipažinimą su situacija ir jos teisinę analizę, 100 Eur už teisinę konsultaciją bei 300 Eur už ikiteisminės pretenzijos parengimą) paskirstytos nepagrįstai.

73. CPK 79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, nutarties 66 punktas).

75. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog Rekomendacijų 8 punkte, kuriame pateikimai rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas, nepateikiamas galutinis advokato teikiamų paslaugų sąrašas. Advokato teikiamas teisines paslaugas gali sudaryti ne tik procesinių dokumentų teismui rengimas ir pateikimas, konsultacijos ir atstovavimas teisme, bet ir kitų teisinių paslaugų teikimas, tokių kaip derybos su kita šalimi, atstovavimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, pretenzijų kitai šaliai rengimas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-284-516/2023).

76. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės (atsakovės) argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neproporcingai, taip pat, kad paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, į kurių atlyginimą ieškovė negalėjo pretenduoti, laikomi nepagrįstais, todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė parduodamų prekių kokybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės, taip pat teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o šalių apeliaciniai skundai atmetami.

78. Ieškovė UAB „Merbonas“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 210 Eur išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo paregimą. Atsakovė UAB „Litdent“ prašo priteisti 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 31,40 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą).

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nė vienos iš šalių apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, vienai iš kitos nepriteisia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.